Baudžiamoji byla Nr. 1S-350-478/2015
Teisminio proceso Nr. 1-51-1-00203-2008-3
Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14.; 2.5.19.
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. kovo 2 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Jakubonienė, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo M. R. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 27 d. nutarties, kuria netvirtintas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-iame sektoriuje (toliau – Komisija) 2014 m. gruodžio 23 d. nutarimas Nr. 93-965 taikyti nuteistajam M. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Teisėja, išnagrinėjusi skundą ir susipažinusi su pateikta medžiaga,
n u s t a t ė :
M. R. nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 2 d. 2 ir 8 p. – 6 metams laisvės atėmimo. Anksčiau neteistas.
Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2010-12-21, pabaiga – 2016-12-03, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 1 m. 11 mėn. 15 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2014-12-18).
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. sausio 27 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2014 m. gruodžio 23 d. nutarimą Nr. 93-965 taikyti nuteistajam M. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad šiuo metu nuteistąjį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos, būtų neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei būtų pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra, nes išvadai, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis M. R., kuris bausmės atlikimo metu nesielgė nepriekaištingai, bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, nėra pagrindo.
Nesutikdamas su tokiu Kaišiadorių rajono apylinkės teismo sprendimu, nuteistasis M. R. skundu prašo panaikinti šią nutartį ir priimti naują sprendimą – taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Skunde nuteistasis nesutinka, kad jo padaryto nusikaltimo sunkumas užkerta kelią lygtinio paleidimo taikymui, nes tai paneigia 2012-04-10 Vilniaus apygardos teismo nutartis dėl lygtinio paleidimo taikymo I. A. ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartis Nr. T-788-359/2014, kurią Kauno apygardos teismas paliko galioti. Be to, nusikaltimo sunkumas nerodo, kaip nuteistasis elgėsi bausmės atlikimo metu.
Likusi bausmės dalis taip pat necharakterizuoja žmogaus elgesio pataisos įstaigoje, todėl ir ji negali lemti lygtinio paleidimo netaikymo. Nuteistasis nurodė, kad ir minėtoje Vilniaus apygardos teismo nutartyje pažymėta, kad lygtinis paleidimas tampa neefektyvus, kai likusi bausmės dalis yra nedidelė. BVK ir kiti įstatymai nenurodo, kokia bausmės dalis yra adekvati ir tinkama lygtiniam paleidimui.
Nėra pagrindas jam netaikyti lygtinio paleidimo ir dvi jam skirtos jau negaliojančios nuobaudos, nes dėl šių nuobaudų jam lygtinio paleidimo Komisija netaikė 2014-06-26 nutarimu, todėl teismas negali pakartotinai naudoti to paties motyvo. Buvo ignoruota ir tai, kad nuobaudos seniai negalioja, o jis yra ir šešis kartus skatintas. Teismas nekonkretizavo savo motyvų, kokių galimų problemų jis nepastebi ir nepritaiko jų sprendimo būdo, tačiau nuteistasis pastebi, kad žmogus negali numatyti visų problemų ir jų sprendimų būdų. Taip pat pažymi, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema.
Anot skundo, nors teismas išdėstė kriminogeninius veiksnius, tačiau neatkreipė dėmesio, kad daugelis veiksnių realiai neegzistuoja – jis nepalaiko ryšių su asocialia grupe, per visą bausmės laiką nebuvo baustas už smurtavimą ar alkoholio vartojimą, jam 2013-06-28 buvo suteikta teisė dirbti be sargybos už pataisos įstaigos ribų, taip pat nuo atvykimo į pataisos įstaigą dirba, o tai rodo, kad neturi darbinės motyvacijos stokos. Nors neturi aukštojo išsilavinimo, tačiau yra aiškiai suformavęs ilgalaikius ir trumpalaikius tikslus, neturi finansinių įsipareigojimų. Didelę reikšmę apsaugant nuo tolesnio elgesio turi ir šeimos parama. Galiausiai, Socialinio tyrimo ir Psichologinės tarnybos išvados ir kriminogeniniai veiksniai yra nurodomi tam, kad Komisija ir teismas galėtų parinkti tokius apribojimus, kurie sumažintų ar panaikintų šią riziką.
Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad yra ne tik formalieji, bet ir materialieji pagrindai taikyti lygtinį paleidimą. Tai įrodo skunde išdėstytos teigiamai jį charakterizuojančios aplinkybės, kurios patvirtina, jog yra pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Atsiliepimų į M. R. skundą negauta.
Nuteistojo M. R. skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
Nuteistasis teisus, kad BVK 157 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai nėra nurodyta, kad svarstant lygtinio paleidimo klausimą, atsižvelgiama į likusios bausmės dalį, tačiau, kaip matyti iš šio straipsnio nuostatų, taikyti lygtinį paleidimą galima tik tada, kai įvertinus reikšmingas aplinkybes galima daryti išvadą, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Vadovaujantis teismų praktika ir BVK 8 straipsnio 1 dalies, 164 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, spręsdamas klausimą ar įmanoma asmenį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, visų pirma turi visapusiškai įvertinti nuteistojo asmenybę, jo požiūrį į padarytus nusikaltimus. Taip pat, pasitelkdamas bausmės atlikimo vietos administracijos išvadą bei pataisos namų psichologinės tarnybos išvadą, atsižvelgti į nuteistojo elgesį pataisos namuose, požiūrį į darbą, turimus socialinius ryšius, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą bei kitas svarbias aplinkybes. Vertinant, ar atlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra pakankama, t. y. ar yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia ir iš padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo laipsnio, neatliktos bausmės dydžio, ankstesnių teistumų ir kt. Lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl, priešingai nuteistojo nuomonei, įstatymas įpareigoja, svarstant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą.
Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyse. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, šiuo atveju šešis metus laisvės atėmimo, nes teismas nuosprendžiu vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Bausmė neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymą. Tuo pasireiškia asmens nubaudimas, todėl asmuo, žinodamas apie gresiančią bausmę ir vis dėlto pasirinkęs daryti nusikaltimą, prisiima ir galimas pasekmes, tame tarpe ir tikimybę būti nubaustas ilgalaikiu laisvės atėmimu.
Lygtinis paleidimas yra išimtis, taikytina tais atvejais, kai nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir, tuo pačiu, nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai. Taigi, nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma bet kuriuo atveju. Anaiptol, lygtinio paleidimo taikymas yra išimtinė teismo teisė ir tik teismas, įvertinęs visus aktualius kriterijus, priima sprendimą.
Nepaisant to, kad, M. R. nuomone, nusikalstamos veikos sunkumo ir neatliktos bausmės termino vertinimas sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą neturi nieko bendro su lygtinio paleidimo institutu, šios aplinkybės yra pakankamai svarbios ir būtinos vertinti kitų aplinkybių kontekste, nes tai tiesiogiai susiję su teisingumo principo užtikrinimu, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai akcentavo, kad nuteistasis bausmę atlieka už labai sunkaus itin pavojingo tyčinio nusikaltimo padarymą – bejėgiškos būklės žmogaus nužudymą iš chuliganiškų paskatų, padarytą bendrininkų grupėje. Nusikaltimo pasekmės labai sunkios ir negrįžtamos, darančios ypatingai didelę žalą valstybės saugomiems interesams, o nuteistajam už BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 8 punktuose numatyto nusikaltimo padarymą buvo paskirta bausmė, tik šiek tiek viršijanti nepilnamečiui galimos skirti maksimalios bausmės vidurkį. Todėl, įvertinus padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumą, paskirtos ir atliktos bausmės balansą, vertintina, kad atlikta bausmės dalis dar nėra pakankama, kad būtų pasiekti bausmės tikslai, kurių siekė teismas, skirdamas nuteistajam tokios trukmės laisvės atėmimo bausmę.
Nuteistasis neteisingai traktuoja ir teismų praktiką šiuo klausimu, teigdamas, kad nusikalstamos veikos sunkumas ir likęs bausmės laikas nėra pagrindas netaikyti lygtinio paleidimo. Pirmiausia, skunde nurodytose bylose situacija nėra analogiška nagrinėjamai, o antra, nurodytose nutartyse nėra paneigta, kad į likusį bausmės laiką bei nusikalstamos veikos sunkumą nereikia atsižvelgti. Vadovaujantis teismų praktika, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, nusikaltimo pobūdis, sunkumas ir likusios atlikti bausmės trukmė tik negali būti lemiamu veiksniu netaikyti lygtinio paleidimo, tačiau tai privalo būti vertinama.
Nors nuteistasis skunde itin akcentuoja jį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, tačiau vertinti jas kaip absoliutų pagrindą taikyti lygtinį paleidimą, negalima, nes tinkamai atlikti bausmę, laikantis BVK 110 straipsnyje numatytų pareigų, yra kiekvieno nuteistojo pareiga. Vertinant, kad bausmę atlikti tinkamai ir sąžiningai, laikytis nustatytų elgesio taisyklių yra kiekvieno nuteistojo pareiga, sutikti, kad M. R. šią pareigą vykdė prideramai, negalima – nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu ją pažeidė du kartus, už ką jam buvo paskirtos nuobaudos. Ir nors nuobaudos jau negalioja, tačiau jos neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, sprendžiant apie jo gebėjimą prisitaikyti prie visuotinai priimtinų taisyklių, laikytis tam tikrų draudimų ir ribojimų. Tokį nuteistojo elgesį vertinti kaip išskirtinai pozityvų ir daryti išvadą, kad jis pasitaisė tiek, kad ateityje daugiau nebenusikals, kad jį jau šiuo metu galima taisyti toliau neizoliuotą nuo visuomenės, nėra jokio pagrindo.
Tokias išvadas suponuoja ir vis dar išliekantys kriminogeniniai veiksniai, nors nuteistasis juos vertina itin kritiškai. Tačiau šie veiksniai yra išdėstyti ir išanalizuoti specialistų Socialinio tyrimo ir Psichologinės tarnybos išvadose, todėl teismas į juos privalėjo atsižvelgti, vertindamas išliekantį nuteistojo pavojingumą visuomenei. Nors nuteistasis pabrėžia, kad paleidus lygtinai, jam, atsižvelgus į rizikos faktorius, turi būti taikomos atitinkamos priemonės, kad jie nepasireikštų, tačiau teismas turi įvertinti ir tai, ar taikytinos priemonės gali būti efektyvios – ar probacija gali būti sėkminga. Šiuo atveju, jos sėkmė abejotina. Nors nuteistasis deklaruoja teigiamas nuostatas į darbą ir bausmės atlikimo vietoje metu, tačiau specialybės nėra įgijęs, išsilavinimas tik 10 klasių, nusikaltimą padarė būdamas nepilnametis, todėl darbinė patirtis laisvėje minimali, pastovaus darbo neturėjo, taigi, galimybės įsitvirtinti darbo rinkoje gana minimalios. Nuteistojo tėvai gyvena užsienyje, su jais bendrauja tik telefonu ir laiškais, laisvėje žada gyventi pas močiutę, kur gyveno ir iki suėmimo, taigi, gyvenamoji aplinka nesikeis, greičiausiai išliks ir tas pats draugų ir pažįstamų ratas, kurių neigiama įtaka pažymėta išvadose. Ryšiai su artimaisiais, jų palaikymas, parama ir kontrolė yra minimalūs, todėl mažai tikėtina, jog jo grįžimas į tą pačią aplinką gali užtikrinti, kad M. R. turės pakankamai valios bei motyvacijos sąžiningai vykdyti jam skirtus draudimus bei įpareigojimus, laikytis įstatymų ir nebenusikalsti.
Aukštesnysis teismas pažymi, kad priešingai nei Komisija, kuri savo nutarime per daug sureikšmino teigiamai M. R. charakterizuojančias aplinkybes, apylinkės teismas objektyviai ir nešališkai įvertino visus lygtinio paleidimo taikymui svarbius įstatyme numatytus kriterijus ir pakankamai išsamiai motyvavo savo sprendimą, todėl nesutiktina, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisingas. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad įvertinus veikos sunkumą ir pavojingumą, neigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, kitus lygtinio paleidimo taikymui svarbius kriterijus, nuteistajam ir valstybės taikomas prievartos poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas, kad paveiktų jį ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo ateityje, o ne sudarytų klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo. Aukštesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad šiuo metu M. R. lygtinai paleidus iš laisvės atėmimo vietos, nebus pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus neįgyvendinta bausmės paskirtis ir pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai, kurie pasireiškia ne tik nusikaltusio asmens nuteisimu, bet ir visuomenės interesų bei teisių gynimu.
Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu apygardos teismas daro išvadą, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismas, nepatvirtindamas Komisijos nutarimo, priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, todėl jis paliekamas galioti nepakeistas, o nuteistojo M. R. skundas atmetamas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas
n u t a r ė :
nuteistojo M. R. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.
Teisėja Jūratė Jakubonienė