Civilinė byla Nr. 2-1502-374/2014
Proceso Nr. 2-28-3-00933-2014-7
Procesinio sprendimo kategorija
116.1.; 128.2.

Marijampolės rajono apylinkės teismas
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. gegužės 28 d.
Marijampolė
Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Rūta Gustienė, sekretoriaujant G. D., dalyvaujant pareiškėjai R. S., jos atstovui advokatui R. L., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. Š., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir
NUSTATĖ :
Pareiškėja R. S. teismo prašo paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po motinos G. V., mirusios 1993-10-05, mirties palikimą priėmė, pradėdama jį faktiškai valdyti.
Suinteresuotas asmuo R. Š. teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, gautas atsiliepimas į pareiškimą, su kuriuo sutinka, ir prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant ( b.l. 30, 37).
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie FM teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, atsiliepimo ar prašymo atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl byla nagrinėtina atstovui nedalyvaujant (CPK 247 str.).
Pareiškimas tenkintinas.
Asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga yra neatskiriamai susiję su realiomis aplinkybėmis (veiksmais, įvykiais), kurios teisės normų pagrindu įgyja teisinę reikšmę. Vienas tokių faktų yra palikimo priėmimas. Kad įgytų palikimą, įpėdinis jį turi priimti (CK 5.50 str. 1 dalis). Sprendžiant palikimo priėmimo klausimą, būtina atsižvelgti į tai, kaip šie santykiai buvo reglamentuoti palikimo atsiradimo momentu. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjo motina mirė 1999 metų spalio mėn., t.y. galiojant 1964 metų redakcijos Civiliam kodeksui. Pagal šios redakcijos kodekso 587 straipsnio 2 dalį buvo laikoma, kad įpėdinis priėmė palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpinosi kaip savo turtu (LAT Senato 2005-12-29 nutarimas Nr. 56). Tokiu būdu, įpėdinis, siekdamas įgyti palikimą turėjo jį priimti įstatyme nustatyta tvarka ir terminais.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad pareiškėjos motina G. V. mirė 1993-10-05 (b.l. 8). Po motinos mirties liko nekilnojamasis turtas – 3/20 dalys gyvenamojo namo ir kitų statinių, esančių Civinsko g. 11-3, Marijampolė, ir 16/80 dalių žemės sklypo, esančio Samsoniškių k., Marijampolės sav. (b.l. 13-18). Pareiškėja teigia, kad buvo neteisingai informuota ir todėl praleido terminą kreiptis į notarą. Pareiškėja nuolat gyvena šiuose namuose, ir po motinos mirties juose liko gyventi. Pareiškėja moka mokesčius už nekilnojamąjį turtą, jį prižiūri ir juo rūpinasi kaip savo turtu. Sesuo R. Š. pareiškimui neprieštarauja. Nesant ginčo ir iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų: mirties liudijimas (b.l. 8), turto dokumentai (b.l. 13-18), notaro pažyma (b.l. 10), bei remiantis liudytojų K. M., D. L. parodymais, darytina išvada, kad pareiškimas pagrįstas ir įrodytas (CK 5.50 str.). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas pareiškėjai gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Pareiškėjai suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, todėl bylinėjimosi išlaidos atlygintinos iš valstybės lėšų (Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014-01-24 sprendimas Nr. TP-2-(2.2)-14-T-246-280).
Vadovaudamasis LR CPK 42, 178 ,270 str., teismas
NUSPRENDĖ:
Pareiškimą patenkinti.
Paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja R. S., a/k (duomenys neskelbtini) po motinos G. V., a/k (duomenys neskelbtini) mirusios 1993-10-05, paskutinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), mirties palikimą priėmė, pradėdama jį faktiškai valdyti.
Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės rajono apylinkės teismą.
Teisėja Rūta Gustienė