Administracinio nusižengimo byla Nr. eII-589-549/2025

Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00572-2025-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.11.3.;21.10.3.; 21.10.4.

 (S)

Registro objektas ROIK:25268254320

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. rugsėjo 26 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Ingrida Krušienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atstovo advokato Mindaugo Kepenio skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau ir Institucija) 2025-07-25 nutarimo Nr. 30-ANR  N-8679-2025.

Teismas

n u s t a t ė:

Institucijos 2025-07-25 nutarimu Nr. 30-ANR  N-8679-2025 E. V. pripažinta padariusi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir jai paskirta 75 Eur bauda už tai, kad ji 2025-02-26, 16 val. 26 min., Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) g., vairavo transporto priemonę „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir išvažiuodama iš šalutinio kelio neįsitikino, kad tai daryti saugu, nepraleido pagrindiniu keliu važiavusios transporto priemonės, dėl ko įvyko eismo įvykis. Tuo ji pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 9,101,154 punktus.

Administracinėn atsakomybėn patrauktos E. V. (toliau ir pareiškėja) atstovas advokatas Mindaugas Kepenis prašo panaikinti 2025-07-25 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administraciniu? nusižengimu? bylu? nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo nutarimą ir bylą prieš E. V. nutraukti. Skunde nesutinkama, kad eismo įvykio pagrindinė kilimo sąlyga buvo automobilio Mersedes Benz E220 vairuotojos E. V. veiksmai, tai yra – išvažiavimas iš šalutinio kelio neįsitikinus, kad tai daryti yra saugu, nors tokias galimybes turėjo, nes bylos medžiagoje nėra duomenų?, kad autoįvykis kilo nelygiareikšmiu? keliu? sankryžoje. Priešingai – nustatyta, kad ši sankryža yra lygiareikšmiu? keliu? sankirta, bet D. S. prie šios sankryžos artėjo iš dešinės E. V., todėl vadovaujantis KET 155 punkto reikalavimais, ji turėjo praleisti D. S. vairuojamą automobilį. KET 154 punkto reikalavimu? E. V. nepažeidė. Skunde tvirtinama, jog galima sutikti, kad E. V. pažeidė KET 101 punkto reikalavimus, nes nepakankamai įsitikino, kad nesudarys kliūčių? jai iš dešinės artėjančiam automobiliui, tačiau artėjant prie lygiareikšmiu? keliu? sankryžos matomumą iš dešinės užstojo tvora ir augantys medžiai, o privažiavus sankryžą, ji turėjo galimybę pamatyti automobilį buvusį ne arčiau 130 metru? nuo sankryžos, nes tolesnį matomumą užstojo pakelyje sukrautos plytų? paletės. Pamačiusi tokiu atstumo nuo sankryžos automobilį, ji buvo įsitikinusi, kad jam važiuojant leistinu 50 km/h greičiu, nesudarys kliūčių? ir pilnai nesustojusi, įvažiavo į sankryža, bet jai išsilyginus, D. S. vairuojamas automobilis atsitrenkė į jos vairuojamo automobilio galą. Šia sankryža E. V. važiuoja kasdien po keletą kartu? ir tokioje situacijoje ji niekada nėra sukliudžiusi leistinu greičiu važiuojančioms transporto priemonėms. D. S. šioje kelio situacijoje veikė nusikalstamai nerūpestingai, nes, važiuodamas tiesiai ir matydamas automobilį „Mercedes Benz“, tačiau tikėdamasis, kad šis, neįvažiavęs į sankryžą, sustos, nemažino greičio ir nestabdė, nors privalėjo tai padaryti. Vertinant D. S. kaltės turinį, svarbu įvertinti ir kitas objektyvias eismo įvykio aplinkybes. D. S., mokėdamas eismo taisykles, sankryžoje, važiuodamas apie 110,3 km/h greičiu ir taip daugiau nei dvigubai viršydamas leistiną 50 km/h greitį, nepaisė KET 9, 127, 129 punktu? reikalavimu?, taip rizikuodamas sukelti pavojų? kitu? eismo dalyviu? ir jų? turto saugumui. Aptariamoje situacijoje D. S., turėjo realią galimybę suprasti galimą eismo įvykio kilimo grėsmę ir su juo susijusius padarinius. Pagal nustatytas aplinkybes E. V. daromas KET 155 punkto pažeidimas (kelio užkirtimas darant posūkį į kairę) šiuo konkrečiu atveju neapribojo D. S. galimybės numatyti kilusius padarinius ir jų? išvengti, nes jis dar iki privažiuodamas sankryžą matė atvažiuojantį automobilį, tačiau tikėjosi, kad šis neįvažiavęs į sankryžą, sustos. Spręsdamas priežastinio ryšio, kaip būtinosios eismo įvykio kilimo sąlygos, klausimą, pareigūnas teisiškai įvertino ir E. V. padarytus KET 9 ir 155 punktu? pažeidimus, tačiau pripažino, kad aptariamoje situacijoje D. S. elgesys buvo nepakankamai atsargus ir atidus, taip pat, kad D. S., važiuodamas keliu tiesiai, turėjo pirmumą prieš E. V. vairuojamą automobilį ir pastaroji, prieš įvažiuodama į lygiareikšmiu? keliu? sankryžą, pagal KET 155 punktą vairuojamam automobiliui turėjo duoti kelią, t. y. nekliudyti važiuoti tiesiai, tačiau sprendė, kad nagrinėjamu atveju tai nebuvo pagrindinė eismo įvykio kilimo sąlyga, nes, nors galėjo ir turėjo matyti D. S. vairuojamą automobilį, E. V. negalėjo numatyti D. S. daromo šiurkštaus KET pažeidimo (daugiau nei dvigubai viršijamo leistino 50 km/h greičio). Automobilis važiuodamas 110 km/h greičiu per sekundę nuvažiuoja 30,5 metro. Iš byloje esančios videomedz?iagos matoma, kad E. V. automobilis nuo posūkio pradžios iki susidūrimo judėjo apie 4 sekundes. Tokiu būdu D. S. automobilis prieš įvažiuojant E. V. į sankryžą buvo apie 120 metru?, o toks atstumas iki artėjančio leistinu greičiu važiuojančio automobilio yra pakankamai saugus, kad nesudaryti jam kliūčių?. Skundo autoriaus nuomone, atsižvelgiant į išvardintas aplinkybes konstatuotina, kad šioje administracinėje byloje nėra surinkti pakankami įrodymai leidžiantys pripažinti, kad E. V. įvykdė ANK 417 str. 3 d. numatytą nusižengimą. O šios bylos medžiagos analizė leidžia teigti, kad tiesioginis priežastinis ryšys yra tarp kilusiu? pasekmių? ir KET 9, 127, 129 punktu? reikalavimu? pažeidimo, kuriuos padarė D. S..

Atsiliepimu į skundą, Institucija prašo skundo netenkinti. Nurodo, jog su E. V. atstovo skundo motyvais nesutinka ir mano, kad skunde nurodomos aplinkybės akivaizdžiai prieštarauja faktinėms nustatytoms aplinkybėms. Institucijos įsitikinimu, įvertinus byloje esančią medžiagą konstatuotina, kad priežastiniame ryšyje su eismo įvykio ir jo pasekmių kilimu yra automobilio Mersedes Benz E220 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojos E. V. veiksmai, t. y. pastebėjusi pagrindiniu keliu parvažiuojantį automobilį ir išvažiuodama iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią neįsitikino, kad tai daryti yra saugu dėl to sudarė neišvengiamą kliūtį iš dešinės, pagrindiniu keliu atvažiuojančiam automobiliui Audi A7 ir dėl to įvyko eismo įvykis, kurio pagrindinė kilimo sąlyga buvo automobilio Mersedes Benz E220 vairuotojos E. V. veiksmai, tai yra išvažiavimas iš šalutinio kelio neįsitikinus, kad tai daryti yra saugu, nors tokias galimybes turėjo. E. V. 2025-03-03 paaiškino, kad prieš išvažiuodama į pagrindinį kelią, apsidairė, dešinėje aiškiai matė automobilį, įvertinusi atstumą, pasuko į kairę ir išgirdo keistą triukšmą, bei pajuto stiprų smūgį į vairuojamo automobilio galą. Iš šio paaiškinimo akivaizdu, kad E. V. suvokė, kad važiuoja šalutiniu keliu ir turi pareigą praleisti pagrindiniu keliu važiuojančią transporto priemonę. Pažymima, kad apie jokius galimus matomumo ribojimus nurodoma nebuvo, o iš su skundu pateiktų nuotraukų akivaizdu, kad įvažiuojant į sankryža matomumas nėra ribojamas ir yra visos galimybės įsitikinti ar iš dešinės pusės neatvažiuoja transporto priemonės. Kelių eismo taisyklių 3 straipsnio 3.14. punkte yra nurodoma, kas yra pagrindinis kelias – kelias, pažymėtas kelio ženklais „Pagrindinis kelias“, „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“, „Automagistralė“, „Automobilių kelias“, kertamojo ar prisijungiančiojo kelio atžvilgiu; kelias kito kelio, pažymėto kelio ženklais „Duoti kelią“, „Stop“, „Gyvenamosios zonos pabaiga“, atžvilgiu; kelias su kietąja danga (betono, asfalto danga, grindinys) kelio su biriąja danga (skaldos, žvyro danga) ar kelio be dangos (miško, lauko ir panašaus kelio) atžvilgiu, o kelias su biriąja danga – kelio be dangos atžvilgiu. Šalutiniame kelyje prieš pat sankryžą esantis ruožas su kietąja ar biriąja danga nedaro jo lygiareikšmio su kertamuoju ar prisijungiančiuoju keliu. Pagrindinio kelio nėra reguliuojamose sankryžose. Iš šio teisės akto turinio akivaizdu, kad šalutiniame kelyje prieš pat sankryžą esantis ruožas su kietąja (betono trinkelių) danga nedaro jo lygiareikšmio su kertamuoju (asfalto dangos) keliu. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės 2025-06-17 akte Nr. 11K-137(25) aiškiai konstatuota, kad automobilio „Audi A7“ vairuotojo D. S. veiksmai –važiavimo viršydamas leistiną greitį ir dėl šios priežasties prarado techninę galimybę išvengti susidūrimo su automobiliu „Mercedes-Benz E220“ stabdant ir su juo susidūrė, – techniniu požiūriu, turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu, tačiau automobilio „Mercedes-Benz E220“ vairuotojos E. V. veiksmai – važiavo (duomenys neskelbtini) gatve ir privažiavusi (duomenys neskelbtini) -(duomenys neskelbtini) gatvių sankryžą atliko posūkio manevrą į kairę, sudarydama neišvengiamą kliūtį iš dešinės, pagrindiniu keliu atvažiuojančiam automobiliui „Audi A7“, – techniniu požiūriu, buvo pagrindinė šio eismo įvykio kilimo sąlyga. Akivaizdu, kad padaryta išvada yra argumentuota ir objektyvi, skunde nurodomos prielaidos, kad eliminavus E. V. neteisėtus veiksmus, D. S. viršydamas leistiną važiavimo greitį nuo 107,3 iki 110,3 km/h galėjo sukelti eismo įvykį, yra tik prielaidos. Atsiliepime patvirtinta, kad nutarimas ne teismo tvarka byloje priimtas išanalizavus visas bylos aplinkybes, todėl prašoma palikti nutarimą nepakeistą ir E. V. atstovo 2025-08-13 skundo netenkinti. Skundą prašoma nagrinėti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų skyriaus atstovui nedalyvaujant.

Pareiškėja E. V. ir jos atstovas advokatas Mindaugas Kepenis į teismo posėdį neatvyko, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, todėl skundas išnagrinėtas pareiškėjai ir jos atstovui nedalyvaujant (ANK 629 straipsnio 1 dalis).

Teismas

k o n s t a t u o j a :

skundas netenkinamas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Pagal ANK 5 straipsnį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Taigi, asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis, t. y. įstatyme numatytų požymių, apibūdinančių priešingą teisei veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma.

ANK 417 straipsnio 3 dalis, be kita ko, numato atsakomybę už reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymą.

E. V. nubausta už tai, kad ji 2025-02-26, 16 val. 26 min., Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) g., vairavo transporto priemonę „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir išvažiuodama iš šalutinio kelio neįsitikino, kad tai daryti saugu, nepraleido pagrindiniu keliu važiavusios transporto priemonės, dėl ko įvyko eismo įvykis ir tuo ji pažeidė KET 9,101,154 punktus.

KET 154 punktas nurodo, jog nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu.

Tačiau skunde nesutinkama, jog pareiškėja pažeidė KET 154 punkto reikalavimus, argumentuojant tuo, jog eismo įvykis kilo lygiareikšmių kelių sankirtoje. Taigi, pareiškėja nesutinka, jog ji išvažinėjo į pagrindinį kelią iš šalutinio kelio.

KET 3.14. apibrėžia, kad pagrindinis kelias yra kelias, pažymėtas kelio ženklais „Pagrindinis kelias“, „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“, „Automagistralė“, „Automobilių kelias“, kertamojo ar prisijungiančiojo kelio atžvilgiu; kelias kito kelio, pažymėto kelio ženklais „Duoti kelią“, „Stop“, „Gyvenamosios zonos pabaiga“, atžvilgiu; kelias su kietąja danga (betono, asfalto danga, grindinys) kelio su biriąja danga (skaldos, žvyro danga) ar kelio be dangos (miško, lauko ir panašaus kelio) atžvilgiu, o kelias su biriąja danga – kelio be dangos atžvilgiu. Šalutiniame kelyje prieš pat sankryžą esantis ruožas su kietąja ar biriąja danga nedaro jo lygiareikšmio su kertamuoju ar prisijungiančiuoju keliu. Pagrindinio kelio nėra reguliuojamose sankryžose.

Iš byloje esančių fotonuotraukų (pvz. DJI_0286.JPG), eismo įvykio plano, matyti, kad (duomenys neskelbtini) gatvė yra grįsta trinkelėmis, t. y., tiek šios gatvės, tiek (duomenys neskelbtini) gatvės danga yra kietoji, todėl pareiškėjai galėjo kilti abejonių, kad šios gatvės yra lygiareikšmiai keliai, nes jokio kelio ženklo žyminčio, jog (duomenys neskelbtini) gatvė yra pagrindinis kelias (duomenys neskelbtini) gatvės atžvilgiu, nėra.

 Tačiau kylant tokių abejonių, būtina vadovautis KET 159 punkto taisykle, kuri nurodo, kad jeigu vairuotojas negali nustatyti, kokia kelio danga, o pirmumo kelio ženklų, kelio ženklų „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“ arba „Šalutinis kelias iš kairės“ nėra, jis turi elgtis taip, lyg važiuotų šalutiniu keliu.

Taigi, net jei pareiškėja ir manė, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvės yra lygiareikšmiai keliai, nesant to patvirtinančio kelio ženklo, ji turėjo vadovautis KET 159 punkto taisykle ir elgtis taip, lyg važiuotų šalutiniu keliu. Juo labiau, kad ir savo 2025-03-03 paaiškinime pareiškėja nurodo, jog prieš išvažiuodama iš (duomenys neskelbtini) g., į pagrindinį kelią, apsidairė ir matė iš dešinės pusės atvažiuojantį automobilį, tačiau manydama, kad atstumas yra pakankamas, pasuko į kairę, jo nepraleisdama. Vadinasi pareiškėja suvokė, kad gatvės nėra lygiareikšmiai keliai.

Kita vertus, net ir sutinkant su skundo argumentais, jog eismo įvykis kilo lygiareikšmių kelių sankirtoje, pačiame skunde pripažįstama, kad D. S. prie šios sankryžos artėjant iš dešinės E. V., ši turėjo laikytis KET 155 punkte įtvirtinto reikalavimo, nurodančio, kad lygiareikšmių kelių sankryžoje vairuotojas privalo duoti kelią iš dešinės artėjančioms transporto priemonėms, jeigu transporto priemonių važiavimo trajektorijos kertasi, ir praleisti D. S. vairuojamą automobilį.

Pareiškėja tvirtino, kad artėjant prie lygiareikšmiu? keliu? sankryžos matomumą iš dešinės jai užstojo tvora ir augantys medžiai, o privažiavus sankryžą, ji turėjo galimybę pamatyti automobilį, buvusį ne arčiau 130 metru? nuo sankryžos, nes tolesnį matomumą užstojo pakelyje sukrautos plytų? paletės. Kaip minėta, savo 2025-03-03 paaiškinime pareiškėja nurodė, kad matė iš dešinės pusės atvažiuojantį automobilį, tačiau manė, kad atstumas yra pakankamas, todėl pasuko į kairę, jo nepraleisdama. Bet kaip matyti iš vaizdo įrašo „Eismo įvykio vaizdo įrašas (3)01.mp4 (įrašo laikas 00.00.11-00.00.12) pareiškėja privažiuoja prie sankryžos ir net nestabtelėjus, įsuka į  (duomenys neskelbtini) gatvę, o įrašo laiku 00.00.13 į jos vairuojamą automobilį trenkiasi kitas pastarąja gatve iš dešinės atvažiuojantis automobilis. Tai reiškia, kad, priešingai nei nurodoma skunde ir paaiškinime, pareiškėja į (duomenys neskelbtini) gatvę įvažiavo neįsitikinus, ar nesudarys kliūties juo važiuojančiam kitam automobiliui. O tai, kad matomumas buvo blogas niekaip nemažina pareiškėjos atsakomybės, o priešingai, tokiu atveju ji turėjo būti ypač atsargi ir tik visiškai įsitikinusi, kad tai daryti saugu, įvažiuoti į kelią.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad ekspertizės akto ir specialisto išvados, kaip įrodymų šaltinio, specifiką lemia tai, jog aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti, nustato asmuo, turintis specialiųjų žinių. Nepaisant to, ekspertizės aktas teismo turi būti įvertintas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes, jis vertinamas kartu su kitais byloje surinktais įrodymais ir negali būti vertinamas atskirai nuo kitų bylos duomenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-537-303/2015, 2K-129-495/2020).

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2025-06-17 ekspertizės aktas Nr. 11K-137(25) patvirtina, jog automobilio „Audi A7“ vairuotojo D. S. veiksmai, – važiavo viršydamas leistiną greitį ir dėl šios priežasties prarado techninę galimybę išvengti susidūrimo su automobiliu „Mercedes-Benz E220“ stabdant ir su juo susidūrė, – techniniu požiūriu, turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu. Tačiau automobilio „Mercedes-Benz E220“ vairuotojos E. V. veiksmai, – važiavo (duomenys neskelbtini) gatve ir privažiavusi (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžą atliko posūkio manevrą į kairę, sudarydama neišvengiamą kliūtį iš dešinės, pagrindiniu keliu atvažiuojančiam automobiliui „Audi A7“, – techniniu požiūriu, buvo pagrindinė šio eismo įvykio kilimo sąlyga.

Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad eismo įvykis gali kilti ir keliems asmenims padarius KET pažeidimus. Tokiu atveju, kai kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, kaltininko (kaltininkų) veika yra priežastiniu ryšiu susijusi su kilusiais padariniais, jeigu nustatoma, kad analogiškoje situacijoje jam (jiems) laikantis kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių, o kitam (kitiems) eismo dalyviui jas pažeidus, eismo įvykis, dėl kurio kilo įstatyme numatyti padariniai, neįvyktų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2/2005, Nr. 2K-151/2011, Nr. 2K-402/2012). Tokiu atveju, svarbu nustatyti, kuris eismo dalyvis pažeidė KET reikalavimus, ir ar šie kiekvieno eismo dalyvio padaryti KET pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga (kasacinė nutartis Nr. 2K-513/2012). Iš aptartos teismų praktikos matyti, jog tais atvejais, kai byloje nagrinėjamas asmens atsakomybės už eismo įvykio sukėlimą klausimas, nustatinėjama, kuris asmuo pažeidė KET, o nustačius, jog abu eismo dalyviai pažeidė KET, nustatoma, kurio eismo dalyvio padaryti pažeidimai buvo būtinajame priežastiniame ryšyje su eismo įvykio (padarinių) kilimu.

Šiuo atveju teismo ekspertizės akte nurodoma, jog techniniu požiūriu šio eismo įvykio kilimą sąlygojo bei tiesioginį priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu turėjo automobilio „Mercedes-Benz E220“ vairuotojos E. V. veiksmai, – važiavo (duomenys neskelbtini) gatve ir privažiavusi (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžą atliko posūkio manevrą į kairę, sudarydama neišvengiamą kliūtį iš dešinės, pagrindiniu keliu atvažiuojančiam automobiliui „Audi A7“, t. y., techniniu požiūriu, tai buvo pagrindinė šio eismo įvykio kilimo sąlyga.

Nors ekspertizės akte nustatyta, kad abiejų vairuotojų pažeidimai turėjo įtakos eismo įvykio kilimui, tačiau atsižvelgiant į ekspertizės išvadas, spręstina, kad jeigu E. V. važiuodama (duomenys neskelbtini) gatve ir privažiavusi (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžą atlikdama posūkio manevrą į kairę, nebūtų sudariusi neišvengiamos kliūties iš dešinės, pagrindiniu keliu atvažiuojančiam automobiliui „Audi A7“, automobiliai nebūtų susidūrę ir eismo įvykis nebūtų kilęs. Taigi, akivaizdu, kad E. V. padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas – išvažiuodama iš šalutinio kelio neįsitikino, kad tai daryti saugu, nepraleido pagrindiniu keliu važiavusios transporto priemonės,– buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga ir buvo priežastiniu ryšiu susijęs su kilusiais padariniais – eismo įvykiu. Dėl to E. V. pagrįstai pripažinta pažeidusi KET 9,101,154 punktų reikalavimus ir padariusi ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

Kiti pareiškėjos atstovo skunde išdėstyti argumentai, tame tarpe ir  D. S. atsakomybės klausimas, nebeturi teisinės reikšmės, nes tai nėra šios bylos dalykas, todėl dėl jų teismas nepasisako.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 635 straipsni 3 dalimi, 646 straipsniu,

n u t a r i a :

administracinėn atsakomybėn patrauktos E. V. atstovo advokato Mindaugo Kepenio skundo netenkinti.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025-07-25 nutarimą Nr. 30-ANR  N-8679-2025 palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėja                                                    Ingrida Krušienė