Baudžiamoji byla Nr. 1-123-327/2018

Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00010-2015-5

Procesinio sprendimo kategorija 1.1.7.2.2.;

1.1.8.1.1.; .1.1.8.6.2.; 1.2.14.6.2.1.; 1.2.18.10.; 1.2.18.11.; 2.3.6.4.4.; 2.3.6.4.5.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 30 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vik­toras Preikšas,

sekreto­riau­jant Audronei Stan­ke­vičiūtei,

dalyvaujant pro­ku­rorei Rasai Verdnikovienei,

kalti­na­majam L. K., jo gynėjams ad­vo­ka­tams Mindaugui Vasiliauskui ir Simonai Bal­čiaus­kaitei,

viešame teisiamajame posė­dyje iš­na­grinėjo bau­džia­mąją bylą, kurio­je

L. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lie­tuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, aukštojo išsi­la­vi­nimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) direktoriumi, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Res­pu­bli­kos bau­džia­mojo ko­dek­so (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį, 223 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

L. K., dirbdamas Uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, laikotarpiu nuo 2007-10-03 iki 2014-06-26, ap­lai­džiai tvarkė buhalterinę apskaitą, o būtent:

pagal 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX 574 21 straipsnio 2 dalį būdamas atsa­kin­gas už apskaitos dokumentų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2014-06-26, nenustatė aps­kai­tos dokumentų ir apskaitos registrų saugojimo tvarkos, kuri numatytų priemones, užtikrinančias do­ku­mentų saugumą, tuo pažeidė 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX 574 (duomenys neskelbtini) straips­nio „Aps­kai­tos dokumentų, apskaitos registrų ir finansinės atskaitomybės saugojimo tvarka“, 1 dalies, kuri nu­stato, kad ,,Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvir­ti­ni­mo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias doku­men­tų sau­gu­mą“, to paties straipsnio 2 dalies, kuri nustato, kad ,,Patvirtinus finansines ataskaitas, aps­kait­os doku­men­tai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Res­publikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis“ ir LR Dokumentų ir archyvų įsta­tymo 2004 m. kovo 30 d. Nr. IX-2084 12 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkto, kurie nustato, kad ,,Vals­ty­bės ir sa­vi­val­dybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės orga­ni­za­ci­jos, pri­va­tūs juridiniai asmenys privalo: 1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įver­tindami ga­li­mus rizikos veiksnius; 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų už­tik­rinti veik­los įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės“ reikalavimus, bei neiš­sau­gojo:

- 2014-02-25 Pažymos Nr. (duomenys neskelbtini), įrašytos į L. K. 2012-08-31 avanso apyskaitą Nr. (duomenys neskelbtini);

- 2012 metų mokėjimo dokumento, kurio pagrindu 2012-09-14 UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sumokėti 10 359,59 Lt;

- 2011 metų apskaitos dokumento, kurio pagrindu 2011-12-15 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buvo sumokėti 4 300 litų;

- 2014-01-29 Pažymos Nr. (duomenys neskelbtini), įrašytos į 2014-01-31 avanso apyskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); 

- šešių bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012-09-18 surašytų pirkimo dokumentų, kurių serija (duomenys neskelbtini), numeriai: (duomenys neskelbtini), įrašytų į buhalterinės apskaitos registrą „Pirkimo dokumentai nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31“ už 600 Lt;

- 2012-2013 metų ir 2014-01-01 – 2014-04-30 buhalterinių sąskaitų: Nr. (duomenys neskelbtini) - „Lizingo ar pan. įsipareigojimai“, Nr. (duomenys neskelbtini) - „Lizingo ir kt. pan. įsipareigojimai“, Nr. (duomenys neskelbtini) - „Skolos tiekėjams (Lt)“ regis­trų, ir laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2014-04-30 sudaryto buhalterinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) – „Ats­kai­tingi asmenys“ registro;

- apskaitos dokumentų (avansinių apyskaitų, kasos išlaidų orderių), kurių pagrindu buhal­teri­nė­je sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) - ,,atskaitingi asmenys“ buvo apskaitytas 12 (duomenys neskelbtini)0,12 litų išmokėjimas atskai­tin­giems asmenims;

dėl nurodytų buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2014-07-15.

Šiais veiksmais L. K. padarė nusikaltimą numatytą, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje.

L. K. buvo kaltinamas ir tuo, kad laikotarpiu nuo 2007-10-03 iki 2014-06-26, dirb­da­mas Uždarosios akcinės ben­drovės ,,(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, bei pagal Lie­tuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 10 dalį ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2011-03-22 įstatų 37.2 punktą turėdamas teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius, o pagal įstatų 37.10 punktą turėdamas teisę priimti sprendimus dėl ilgalaikio turto perleidimo, turėdamas savo žinioje UAB „(duomenys neskelbtini)“ per­duotą naudoti lizingo sutarčių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pa­grin­du UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (įmo­nės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) pri­klau­santį didelės vertės tur­tą, laikotarpiu nuo 2013-06-(duomenys neskelbtini) iki 2014-01-27 jį pasisavino, o būtent:

pagal 2012-09-14 lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2012-09-14 turto priėmimo-perdavimo ak­tą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ gavo naudotą 2007 m. gamybos soliariumą ,,Me­ga­sun 4500 Ultra power“, kurio vertė 2 325,88 eurai,

pagal 2012-09-14 lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2012-09-14 turto priėmimo-perdavimo ak­tą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ gavo naudotą 2007 m. gamybos soliariumą ,,Mega­sun Tower T230 Aquacool“, kurio vertė 2 380,14 eurų,

pagal 2012-09-14 lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2012-09-14 turto priėmimo-perdavimo aktą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ gavo naudotą 2007 m. gamybos soliariumą ,,Me­ga­sun 6800 Ultra power“, kurio vertė 3 989,20 eurų,

pagal 2012-09-14 lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2012-09-14 turto priėmimo-perdavimo ak­tą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ gavo naudotą 2008 m. gamybos soliariumą ,,Me­ga­sun Shuttle 360“, kurio vertė 5 510,73 eurai,

pagal 2012-09-14 lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2012-09-14 turto priėmimo-perdavimo ak­tą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ gavo naudotą 2008 m. gamybos soliariumą ,,Me­ga­sun 5800 Ultra power CPI“, kurio vertė 8 538,35 eurai,

pagal 2012-09-14 lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2012-09-14 turto priėmimo-perdavimo ak­tą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ gavo naudotą 2008 m. gamybos soliariumą ,,Me­ga­sun 7900 Ultra power CPI“, kurio vertė 10 905,85 eurai,

dėl laiku nesumokėtų įmokų pagal nurodytas sutartis, 2013-06-11 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pra­ne­ši­mu Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl vienašališko sutarčių nutraukimo“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ nu­trau­kus mi­nė­tas sutartis bei pareikalavus UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriui L. K. nutraukti turto eks­plo­ataciją ir turtą ne vėliau kaip 2013-06-(duomenys neskelbtini) perduoti ,,(duomenys neskelbtini)“ įgaliotam atstovui, pažeis­da­mas li­zin­go sutarčių bendrųjų sąlygų 3.11 punktą (kuriame nurodyta, kad klientas visiškai ir besą­ly­giš­kai atsako už turto išsaugojimą nuo turto priėmimo iš pardavėjo iki turto priėmimo-perdavimo klien­to nuosavybėn akto pasirašymo dienos arba faktiško turto grąžinimo lizingo bendrovei (jos įga­lio­tam ats­tovui) pasi­ra­šant turto perdavimo-priėmimo aktą), 5.2 punktą (kuriame nurodyta, kad klientas per 5 dienas turi pra­neš­ti lizingo bendrovei, jeigu: turtas dingsta, sugadinamas, iš dalies arba vi­siškai pra­žū­va, keičiasi klien­to adresas ar kiti sutartyje užfiksuoti rekvizitai), 11.5 punktą (kuriame nu­rodyta, kad nutraukus su­tartį pirma laiko, turto grąžinimo laiką ir tvarką nustato lizingo bendrovė, o klientas pri­va­lo turtą neat­lygintinai saugoti be teisės naudoti ir valdyti iki to momento, kol lizingo ben­drovė jį tin­ka­mai priims), UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto – soliariumo ,,Megasun 4500 Ultra po­wer“ (neiš­pirkta tur­to vertė 715,12 eurų (2 469,16 litų)), soliariumo ,,Megasun Tower T230 Aqua­cool“ (neiš­pirkta turto vertė 2 243,32 eurai (7 745,75 litai)), soliariumo ,,Megasun 6800 Ultra power“ (neiš­pirkta turto vertė 3 759,90 eurų (12 982,(duomenys neskelbtini) litų)), soliariumo ,,Megasun Shuttle 360“ (neiš­pirk­ta turto ver­tė 5 (duomenys neskelbtini)3,94 eurų (17 933,67 litų)), soliariumo ,,Megasun 5800 Ultra power CPI“ (neiš­pirk­ta turto ver­tė 6 309,83 eurų (21 786,57 litai)), soliariumo ,,Megasun 7900 Ultra power CPI“ (neiš­pirkta turto vertė 10 278,96 eurų (35 491,22 litai), lizingo davėjui UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ negrą­ži­no, neteisėtai laiky­da­mas garaže, priklausančiame jo dukrai R. K., esančiame (duomenys neskelbtini), jį pa­si­sa­vino ir surašęs 2014-01-27 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir įmonės ,,(duomenys neskelbtini)“ (įmo­nės kodas (duomenys neskelbtini)), bei Perdavimo priėmimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ pri­klau­santį turtą, perdavė nenustatytam asmeniui, pasivadinusiam (duomenys neskelbtini), įmonės ,, (duomenys neskelbtini)“ atstovu, taip pa­si­savino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą – UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, tuo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ padarė 28 501,08 eurų (98 408,56 litų) žalą.

Dėl šio L. K. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straips­nio 2 dalyje.

Taip pat L. K. buvo kaltinamas, kad dirbdamas Uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, laikotarpiu nuo 2007-10-03 iki 2014-06-26, apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, o būtent, laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2014-06-26 pagal 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įsta­tymo Nr. IX-574 21 str. 1 d. būdamas at­sa­kin­gas už bu­hal­terinės apskaitos organizavimą, bendrovėje neįdar­bino vyriausiojo buhalterio bei nesudarė su­tarties aps­kaitos paslaugas teikiančia įmone, bei bu­hal­terinę apskaitą tvarkydamas pats:

- UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos registruose neapskaitė 2014-01-27 PVM sąskaitos fak­tūros Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią pardavė 6 soliariumus bendrovei ,,L. M. L.P“. už 109 729,99 litus,

- UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos registruose neapskaitė 2014-02-26 PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią pardavė sandėlių bendrastatybinių darbų už 294 393 litus,

- UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos registruose neapskaitė pagal 2014-02-20 pinigų pri­ėmimo kvitą serija RCM Nr. 1402-03, 2014-02-21 pinigų priėmimo kvitą serija RCM Nr. (duomenys neskelbtini), 2014-02-24 pinigų priėmimo kvitą serija RCM Nr. (duomenys neskelbtini), 2014-02-25 pinigų priėmimo kvitą serija RCM Nr. (duomenys neskelbtini), 2014-02-26 pinigų priėmimo kvitą serija RCM Nr. (duomenys neskelbtini), 2014-02-27 pinigų pri­ė­mimo kvitą serija RCM Nr. (duomenys neskelbtini), 2014-02-28 pinigų priėmimo kvitą serija RCM Nr. (duomenys neskelbtini) gau­tų 294 393 litų;

taip pažeidė 2001-11-06 LR buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574:

- 10 straipsnio 1 dalį, kuri nustato, kad ,,ūkio subjekto apskaitą tvarko:1) ūkio subjekto struk­tū­rinis padalinys arba vyriausiasis buhalteris (buhalteris); 2) pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė“, ir 2 dalį, kuri nustato, kad ,,ūkio subjekto apskaitos tvarkyti negali ūkio subjekto vadovas“,

- 4 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kuris nustato, kad „ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad aps­kaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama“,

- 6 straipsnio 2 dalį, kuri nustato, kad ,,į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“

- 16 straipsnio 1 dalį, kuri nustato, kad „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys regis­truo­jami apskaitos registruose“

bei 2008-06-26 LR įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. X-1633 15 straipsnio 9 dalį, kuri nustato, kad „iki finansinių ataskaitų sudarymo į įmonės apskaitą turi būti įtrauktos visos atas­kai­tinio laikotarpio ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai“,

be to, jis atskaitingo asmens L. K. avanso apyskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), apskaitė neįvykusią ūkinę operaciją-atskaitingo asmens L. K. 4 299,07 litų sumokėjimą lizingo bendrovei UAB ,,(duomenys neskelbtini)“,

taip pažeidė 2001-11-06 LR buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574

- 6 straipsnio 2 dalį, kuri nustato, kad ,,į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struk­tūros pasikeitimu“,

- 14 straipsnio 2 dalį, kuri nustato, kad „už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“,

dėl nurodytų buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2014-07-15.

Dėl šio L. K. buvo kaltinamas padaręs nusikaltimą numatytą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamojo pozicija dėl jam pateiktų kaltinimų

Kaltinamasis L. K. kaltu iš dalies prisipažino. Parodė, kad buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi nuo bendrovės sukūrimo iki jos bankroto. Bendrovė užsiėmė architektūrinėmis, staty­bi­nė­mis konsultacijomis. Kaltinamojo žmonos įmonė „(duomenys neskelbtini)“ su UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo so­liariumų lizingo sutartis. UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjo lizingo įmokas, turėjo tris taškus – (duomenys neskelbtini) Buvo sunku išlaikyti patalpas (duomenys neskelbtini), verslas tapo nuostolingos. 2012 m. su lizingo ben­drove sutarė perimti lizingo sutartis dėl soliariumų kaltinamojo bendrovei „(duomenys neskelbtini)“. Dėl kiek­vie­no soliariumo pasirašė sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovu A. J.. Pa­si­ra­šė per­da­vi­mo pri­ėmimo aktus, kad perima iš lizingo bendrovės soliariumus. Faktiškai soliariumai buvo (duomenys neskelbtini), nes jais iki perėmimo disponavo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Po to pervežė solia­riu­mus į dukros garažą (duomenys neskelbtini), nes neturėjo kur laikyti. Pablogėjus reikalams UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas A. J. siūlė ieš­koti kam parduoti soliariumus ir padengti jų likutinę vertę, sakė kad kitaip parduos juos už centus, o skola liks kaltinamajam su žmona, nes abu buvo laidavę pagal sutartis. Kaltinamasis tuo metu suprato, kad gali parduoti tuos soliariumus. Dabar žino, kad so­lia­riu­mai buvo banko nuosavybė. Tuomet vado­va­vosi paskatinimu ieškoti soliariumams pirkėjo. Pradinė so­liariumų vertė buvo po 70 000-100 000 Lt už vienetą. Per beveik dešimtmetį iš viso už soliariumus li­zin­gui įmokomis su palūkanomis ir dels­pi­ni­giais sumo­kėjo 700 000 Lt. 2014 m. sausio mėnesį rado pir­kėją K. W. ir pardavė jam 6 soliariumus už likutinę sumą – 109 000 Lt, bet gavo tik 10 procentų. Su K. buvo rašytinė sutartis, kurioje buvo nurodyta už soliariumus sumokėti avansą – 10 000 litų. Likusios sumos iš K. negavo. Ieškojo jo, bet nerado, jo kontora buvo už­da­ryta. Gautą avansą įnešė į įmonės kasą, bet apskaitoje šie pinigai teisingai neįforminti. Dar prieš tai buvo pardavęs tris soliariumus. Tuomet UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai tam neprieštaravo. Naujas tų soliariumų sa­vininkas sudarė naujas lizingo sutartis. Kaltinamasis gautus pi­nigus panaudojo įmo­koms už kitus so­lia­riumus padengti. Iki kol buvo nutrauktos lizingo sutartys, lizingui kas mėnesį mo­kė­jo įmokas. Pra­ne­ši­mo apie soliariumų lizingo sutarčių nutraukimą iš lizingo bendrovės negavo. Apie sutarčių nu­trau­ki­mą kal­ti­na­ma­jam pranešė A. J.. Sutartys buvo nutrauktos iki soliariumų pardavimo. Kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ nutraukė sutartis, kaltinamajam liepė su­mo­kėti įsiskolinimą. Dar reikėjo su­mo­kėti soliariumų likutinę vertę. Sumokėjo lizingui 11 000 Lt, ti­kė­jo­si ats­tatyti sutartis, tačiau sutartys nebuvo atstatytos. Per mėnesį reikėjo mokėti apie 2 500-3 000 Lt įmo­kų. Li­zingas pradėjo domėtis, kur yra jų turtas. Nuo savo įmonės įkūrimo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo sutartį dėl buhalterinės aps­kai­tos. Bendravo su tos bendrovės atstovu M. G.. Tik tyrimo me­tu sužinojo, kad ši bendrovė tvarko bu­halteriją, bet nėra už ją atsakinga. Kaltinamasis kartą į mėnesį nuveždavo savo bendrovės do­ku­men­tus – PVM sąskaitas faktūras. Pats mokėjo darbuotojams atlygi­ni­mus pagal žiniaraščius. M. G. pranešdavo į Sodrą duomenis apie darbuotojus, surašydavo dar­buotojų algalapius, paruošdavo dekla­ra­ci­jas mokesčiams. M. G. nurodydavo kur pasirašyti, kal­tinamasis tik pasirašydavo. 2013-2014 metais buvo tikrinami mokesčiai, jokių pažeidimų nenustatyta. Tikėjosi, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ tvar­ko kaltinamojo bendrovės buhalteriją. 2014 m. birželį buvo pradėta ban­kroto procedūra. Pripažįsta, kad kaltinamajame akte išvardintų do­ku­men­tų neiš­sau­go­jo, nežino, kur jie dingo. Pripažįsta, kad turi atsakyti už aplaidžią buhal­terinę apskaitą. Įmonės buhalterijoje nėra dokumentų apie tai, kad už solia­riu­mus gautus pinigus sumokėjo lizingui. Lizingo skola buvo pri­teista iš kaltinamojo ir jo žmonos kaip laiduotojos. Kal­ti­na­masis nuvežė visus turėtus buhal­terinius doku­men­tus bankroto administratoriui. Pa­si­rašė dokumentų perda­vi­mo aktą. Nežino, kur dingo buhalteriniai dokumentai. Nuoširdžiai gailisi dėl neatsakingų veiks­mų. Pripažįsta 28 501 eurų skolą ban­kui, nors iš jos neišskaičiuota 10 000-11 000 litų suma, kurią su­mo­kėjo banke, bet dabar ji neap­skai­­tyta. Formaliai neturėjo teisės parduoti soliariumus, bet neturėjo tikslo juos pasisavinti. Kaip ben­drovės direktorius įsa­ky­mų dėl buhalterinių dokumentų sau­gojimo nepri­ėmė, nes galvojo, kad viskas nus­tatyta sutartimi su „(duomenys neskelbtini)“. Už soliariumus gautus 10 000 litų išleido kažkur įmonės veik­loje. ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ sa­vininkas D. S. prašė kal­ti­­na­mo­jo kaip architekto pagalbos, tarėsi dėl kelių angarų statybos, rodė angarų projektus. Buvo ke­ti­na­ma sta­ty­ti sandėlius. Vėliau D. S. atvežė sutartį, kvitus ir paprašė pasirašyti 2014 m. vasario 26 d. PVM sąskaitą-faktūrą, kad avansu ap­mokėjo už angarų sta­ty­bos darbus, žadėjo vėliau viską sutvarkyti. Todėl kal­ti­na­masis išrašė sąskaitą-faktūrą. Bet ūkininkai negavo finansavimo, nedavė lei­di­mo, todėl angarai nebu­vo pastatyti. Sutartį su žemės ūkio bendrove „(duomenys neskelbtini)“ ir kvitus išrašė D. S.. Do­kumentai buvo surašyti ir kaltinamojo įmonės buhal­te­ri­jo­je nebuvo įtraukti į apskaitą. Pini­gų pagal tuos doku­men­tus negavo, todėl ir buhalteriniuose registruose jų neapskaitė. PVM sąskaita-fak­tū­ra buvo surašyta fiktyviai, dėl to, kad paprašė D. S.. Vėliau, kad nekiltų problemų su mo­kes­čių inspekcija, išrašė kreditinę PVM sąskaitą-faktūrą tai pačiai sumai.

Įrodymai, kuriais grindžiami L. K. pateikti kaltinimai

Liudytojas A. J. parodė, kad dirbo AB ,,(duomenys neskelbtini)“ projektų vadovu. Kal­ti­na­mąjį pažįsta kaip AB „(duomenys neskelbtini)“ klientą, įmonės „(duomenys neskelbtini)“ atstovą. Kaltinamasis buvo šios įmonės akcininkas, o žmona direktorė. Apie 2005-2006 metus AB „(duomenys neskelbtini)“ kalti­na­mo­jo įmonei li­zin­gu perdavė 8 vienetus soliariumų įrangos. Lizingo sutartys kiekvienam so­lia­riumui buvo sudarytos 5 metų laikotarpiui. Pagal visas sutartis turėjo būti mokama po 6 000 - 7 000 litų per mė­ne­sį. Įmokos nebuvo mokamos tvarkingai. Liudytojas atstovavo skyrių turintiems sunkumų su mo­kė­ji­mais. Kai ėmė strigti mokėjimai, kvietė klientą ir sprendė, ar mažinti įmoką, taikyti mokėjimo ati­dė­jimą, ar įrangą grąžinti. Kalbėjo su kaltinamuoju ir su J. K.. Įmokų mokėjimo laikas buvo pra­tęs­tas, įmo­kos sumažintos, kad klientas vėl galėtų mokėti. Soliariumų li­zin­go sutartys buvo perrašytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu todėl, kad šiai įmonei finansiškai geriau sekėsi. Bet šiai įmonei irgi ėmė nesi­sekti. AB „(duomenys neskelbtini)“ yra tokia praktika, jei klientas skolos likutį padengia ir grįžta į gra­fi­kus, li­zin­go sutartis per­ra­šo­ma. Su kaltinamuoju liudytojas kalbėjo apie soliariumų pardavimą, apie tai, kad klien­tas suras solia­riu­mams pirkėją ir AB „(duomenys neskelbtini)“ bus sugrąžinta skola. Soliariumai buvo AB „(duomenys neskelbtini)“ tur­tas. Jei klien­tai randa pirkėją, AB „(duomenys neskelbtini)“ duoda suti­ki­mą parduoti, arba at­si­ima turtą ir pats par­duoda lizinguotą turtą. Sutikimas duodamas raš­tu, su sus­kai­čiuota lentele, kiek rei­kia su­mo­kėti. Kaltinamasis soliariumų pirkėjų nesurado. AB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo davęs kal­ti­na­ma­jam leidimo parduoti soliariumus Škotų firmai „L. M.“. Be ban­ko sutikimo lizinguoto tur­to par­duoti negalima, tačiau jei klientas parduoda ir grąžina skolą, tada viskas gerai. Teoriš­kai ga­li­ma par­duo­ti ir be lizingo bendrovės žinios, nes tai neregistruojamas turtas. L. K. negrą­ži­nus so­lia­riu­mų, lizingo sutartys buvo nutrauktos ir bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ išsiųstas pra­ne­ši­mas apie sutarties nu­trau­ki­mą. Dėl negrąžintų so­lia­riumų bankas kreipėsi į teismą su ieškiniu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje AB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pagrindinis kreditorius. Lizinginis rei­ka­la­vimas buvo patvir­tintas.

Liudytojas B. D. parodė, kad 2014 m. birželio mėn. administravo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktorius buvo L. K., bankroto bylą. Bankroto procedūra pradėta įmonės di­rek­to­riaus ini­cia­tyva. L. K. perdavė įmonės dokumentus, kurių pakako bankroto procedūrai. Pagrindinis kre­di­to­rius buvo AB „(duomenys neskelbtini)“. Skola šiai bendrovei buvo apie 109 000 Lt be palūkanų, iš viso – apie 120 000 Lt. Bankas buvo lizingavęs 5-6 soliariumus. Didelė dalis kainos už juos jau buvo iš­mo­kėta, liko neišpirkta apie 10 procentų įrengimų kainos ir nemažos palūkanos. Bankas pateikė fi­nan­sinį reikalavimą likusiai daliai. Bankrutuojanti įmonė turto praktiškai neturėjo, nes dirbo užsienyje, nuo­mojo transportą, įrenginius. Soliariumai bankroto administratoriui nebuvo perduoti. Direktorius pa­aiš­kino, kad soliariumai parduoti užsienio firmai „(duomenys neskelbtini)“. Nurodė, kad toks buvo susita­ri­mas tarp įmonės di­rektoriaus ir AB „(duomenys neskelbtini)“, kad bus parduota ir įmonė padengs likutinę vertę. Direktorius pateikė dokumentus, mokesčių inspekcija bankroto procese du kartus tikrino įmonės bu­hal­terinę apskaitą, įren­gimų pirkimą-pardavimą, jokių pažeidimų nerado, net grąžino PVM. Dalinai buvo padengtos bankroto administravimo išlaidos ir įmonė išregistruota. Įmonės „(duomenys neskelbtini)“ lizin­guo­ja­mas turtas nebuvo regis­truotas sutarčių registre. Bankas žinojo, kad sutartys neregistruotos sutarčių re­gistre, todėl pareiškė kre­ditorinį reikalavimą, o turto nereikalavo. Tokiu atveju bankas kaip ir atsisakė šio turto. Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ su pirkėju pardavimo sutartį soliariumai buvo įvertinti apie 100 000 litų. Tai buvo įren­gi­mų likutinė vertė. Buvo ir sąskaita faktūra. Sumokėta apie 10 000 litų avansinė įmo­ka. Dokumentai ati­ti­ko teisines normas. Bankroto pro­ce­dū­ro­je ta firma figūravo kaip debi­to­rius. Jai buvo siųstos užklausos, bet atsakymų negauta. Pasibaigus bankroto bylai liudytojas debi­to­ri­nius rei­ka­la­vi­mus nurašė, aktus pateikė teismui. Bankas neginčijo so­lia­riumų pardavimo. Įmonės di­rektorius netrukdė administruoti įmonę, teikė visus rei­ka­lau­jamus dokumentus ir paaiš­ki­ni­mus. Civilinio proceso tvarka AB „(duomenys neskelbtini) lizingui“ visa UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolos suma buvo pri­teis­ta iš abie­jų K. pagal laidavimo sutartį. Neskaitant to, „AB „(duomenys neskelbtini)“ stojo ir į kre­di­to­rių są­ra­šą. Su įmonės darbuotojais buvo atsiskaityta kiek leido garantinis fondas. AB „(duomenys neskelbtini)“ pa­sy­viai žiūrėjo į bankrotą, į susirinkimus nevažiuodavo. Banko kreditorinis reikalavimas buvo patvirtintas.

Liudytoja J. K., kaltinamojo sutuoktinė, parodė, kad su L. K. turėjo atskirus vers­lus. Liudytojos bendrovė UAB „(duomenys neskelbtini)“, šiuo metu jau bankrutavusi, dirbo nuo 2006 m. iki 2012 m., teikė soliariumų, SPA, grožio paslaugas. Liudytoja buvo vienintelė akcininkė ir di­rek­torė. Ben­drovė lizingo būdu iš AB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo apie 8 soliariumus. Bendroje sumoje so­lia­riu­mai kainavo 700 000-800 000 litų. Per mėnesį bankui mokėdavo 5 000-7 000 litų lizingo įmo­kas. Ne sezono metu susidarydavo įsiskolinimai. Soliariumai buvo (duomenys neskelbtini). Atėjus kri­zei soliariumų paslaugos buvo ne pirmo būti­nu­mo. 2008-2009 metais ėmė kauptis skolos. Įmokas buvo likę mokėti dvejus metus. Su banku nusprendė soliariumų lizingo su­tar­tis perrašyti vyro įmonei „(duomenys neskelbtini)“. Tai padarius sutartys buvo pratęstos 5 metams, o mė­nesinės įmo­kos sumažėjo per pusę. Visą lai­ką bendravo su lizingo atstovu A. J.. Lietuvoje ėmė žlugti soliariumų verslas, todėl turėjo tiks­lą parduoti juos už likutinę vertę, kad neliktų skolos. Su lizingo ben­drovės pri­ta­rimu pradėjo ieškoti pirkėjų. Vienu metu pardavė gal tris, gautais pinigais padengė lizingo skolą. Kar­tais soliariumų pirkėjai savo vardu perrašė lizingo sutartis. Šie parduoti soliariumai ir dabar veikia (duomenys neskelbtini), vadinasi „(duomenys neskelbtini)“. Paskutinius 5-6 so­lia­­riu­mus su lizin­go bendrovės žinia laikė garaže (duomenys neskelbtini). Bankui toks laikymas tiko, nes sandė­lia­vi­mas brangus, trans­portavimas sudėtingas. Veikla jau nebuvo vykdoma. Li­ku­tinė soliariumų vertė buvo apie 100 000 litų. Po tokių didelių lizingo įmokų norėjosi viską baigti, todėl džiaugėsi radę jiems pir­kėją. Sutarė parduoti už 100 000 litų, kiek reikėjo atiduoti lizingui. Buvo žodinis banko leidimas parduoti tuos solia­riu­mus. Bankas juos būtų padavęs už 30 000 litų. Pir­kėjas su­mo­kėjo apie 10 000 litų avanso ir žadėjo greitai pasiimti. Tie pinigai buvo su­mo­kėti bankui. Li­kusių pi­ni­gų pirkėjas nesumokėjo ir pradingo. Jo ieš­ko­jo, tačiau nerado. Lizingo sutarties su tuo pirkėju nebuvo, bet į tai nekreipė dė­mesio, nes bankas norėjo tik gauti pi­ni­gus. Paskutines pardavimo sutartis pa­sirašinėjo vyras, nes ta įranga priklausė jo įmo­nei. Liu­dytoja bankui su vyru laidavo savo turtu. Abu tapo banko sko­li­ninkais. Vėliau skolą bankas iš jų ir prisiteisė. Tą sumą gavo sumokėti. 

Liudytojas M. G. parodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios veikla – aps­kaita ir teisinės paslaugos. Pažįsta L. K., nes vedė jo įmonės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą pagal 2007-2008 m. sudarytą neterminuotą sutartį. Naudojosi programa „(duomenys neskelbtini)“. Vedė apskaitą pagal užsakovo pateiktus pirminius dokumentus, kuriuos suvedė į prog­ra­mą. L. K. pateikdavo duo­menis apie darbuotojus, banko išrašus, faktūras. Dalį dokumentų pa­teik­davo elektroniniu būdu, at­siųs­davo pirminių dokumentų skenuotas versijas, kurias liudytojas suves­da­vo į pro­gramą, pateikdavo deklaracijas mokesčiams ir Sodrai. Dauguma pavedimų per banką buvo elek­tro­niniai. Sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nutraukta apie 2014 m. Sutarties nutraukimo die­ną visi įmonės dokumentai buvo per­duoti L. K.. Buhalterinėje programoje yra visi duomenys, juos galima atspausdinti. Dauguma do­kumentų buvo atspausdinti ir perduoti popierine forma. Liu­dy­to­jas perdavė L. K. segtuvą po­pie­rinių dokumentų. Apskaitoje buvo 8 so­lia­riumų pirkimo faktūros iš AB „(duomenys neskelbtini)“. So­lia­riu­mai buvo lizin­guo­jami. Lizingas išrašė par­davimo faktūrą, kad jie perka ir įmonė už tai skolinga li­zin­gui. UAB „(duomenys neskelbtini)“ už soliariumus mo­kėjo dalimis. Skola už soliariumus buvo virš 100 000 litų. Įmo­nės buhal­te­ri­niuose do­ku­mentuose nebuvo duomenų apie soliariumų pardavimą. Įmonėje buvo atliekami ir statybos dar­bai, buvo priimti darbuotojai, siun­čiami į komandiruotes. Buvo per­kamos ža­lia­vos už 10 000 ir 20 000 litų. Viskas buvo apskaityta. Pačioje pabaigoje atsi­ra­do skola Sodrai. Įmonės sąskaitoje buvo pinigų. Sodra auto­ma­tiš­kai atskaitinėjo. Sąskaitoje lėšų neliko 2013 m. gale, ar 2014 m.

Liudytoja D. R. parodė, kad        yra firmos „(duomenys neskelbtini)“ finansų direktorė. Firma tei­kia apskaitos ir mokesčių konsultavimo paslaugas. Pagal 2014 m. balandžio 16 d. sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo patikrinti šios bendrovės buhalterijos atskaitomybę už 2013 metus ir reikalui esant pa­teikti dekla­ra­ci­jas. Iš to ir pažįsta kaltinamąjį L. K., kuris vadovavo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Su užduotimi dirbo R. P.. Neprisimena, kokie bendrovės dokumentai buvo pateikti. Patarė tiks­lin­ti deklaracijas. Vėliau sutartį nutraukė, nes nesulaukė apmokėjimo.

Liudytoja R. P. parodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Apie 2014 m. įmonės di­rek­torė sudarė konsultavimo ar tikrinimo sutartį su įmone „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktorius buvo L. K.. Liudytojai buvo atnešti dokumentai, ji sutraukė juos į registrus. Taip per registrus, sutartis, do­ku­men­tus patikrino įmonę. Liudytoja pri­si­me­na, kad įmonėje lizingo būdu buvo pirkti soliariumai. Tik­rinimo dokumentus pateikė direktorei. Įmonės buhalterinė apskaita nebuvo tvarkinga. Mano, kad dėl to L. K. ir kreipėsi į jų bendrovę, kad su­tvar­kyti apskaitą.

Liudytojas D. S. nurodė, kad Panevėžio apygardos teisme yra kaltinamas su L. K. vienoje byloje dėl buhalterinės apskaitos aspektų, nes yra sandoriai, kurie kelia klausimų, juos nagrinėjo ikiteisminiame tyrime ir tuo pagrindu pateikti kaltinimai. Liudytojas atsisakė duoti pa­ro­dymus.

Kadangi liudytojas D. S. teismo posėdyje atsisakė duoti parodymus, byloje esan­tiems įrodymams patikrinti teis­mas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso ko­dek­so (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalį perskaitė D. S. ikiteisminio tyrimo metu duo­tus parodymus (2 t., b. l. 110-111, 4 t., b. l. 165-166), kur jis parodė, kad internete susirado įmonę UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, su kuria sudarė 2014-01-27 Rangos sutartį metalinių angarų statybos darbams. Dėl avanso sumokėjimo su L. K. buvo susitarta abipusiu susitarimu. Avansas buvo mokamas susitikimų su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovu L. K. metu, per kelis kartus išrašant pinigų priėmimo kvitus. 2014-02-26 PVM sąskaita fak­tū­ra buvo apskaityta ŽŪB ,,(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ darbų neatliko dėl liu­dy­tojui neži­no­mų priežasčių. Apie sutarties nutraukimą sužinojo iš VMI. Liudytojas kaip ŽŪB ,,(duomenys neskelbtini)“ pir­mi­ninkas, negavo iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus L. K. nei 2014-02-28 ,,Rangos su­tar­ties 2014-01-27 nutrau­ki­mo“, nei kreditinės PVM sąskaitos faktūros serija RCM Nr. (duomenys neskelbtini). Avansu sumokėti pinigai taip pat nebuvo grąžinti.

Liudytoja S. G. parodė, kad žino, jog kaltinamasis ir D. S. yra kalti­na­mi Panevėžio teisme. Liudytoja dirbo buhaltere ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“. L. K. turėjo įmonę „(duomenys neskelbtini)“. ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ samdė šią bendrovę rangos darbams. 2014 m. sausį ar vasarį D. S. liu­dy­tojai pateikė šių darbų PVM sąskaitą faktūrą 294 000 litų sumai ir pinigų priėmimo-išmokėjimo kvi­tus įtraukti į apskaitą. Pagal sąskaitą buvo sumokėta bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ už kažkokius darbus. Liu­dy­toja tuos dokumentus įtraukė į ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą. Pati pinigų neišmokėjo ir nepervedė. Ben­dro­vės banko sąskaitos likutį liudytoja daugmaž žinojo, mano, kad ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje 294 000 litų negalėjo būti. Pinigų išmokėjimą liudytoja nurašė bendrovės avanso apyskaitoje. Jokių darbų atli­ki­mo aktų nebuvo pateikta. PVM sąskaita faktūra paprastai išrašoma po darbų atlikimo. Kai bendrovę pa­tik­rino VMI, sužinojo, kad buvo išrašyta kreditinė sąskaita ir grąžinti pinigai. D. S. pasakė, kad apie šią sąskaitą nieko nežino, kad jam niekas negrąžinta. ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo tris darbuotojus. Bendrovės apyvarta buvo gal 150 000 litų per metus.

Iš Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos“ matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ VĮ „Registrų centras“ įregistruota (duomenys neskelbtini). Kauno apygardos teismo 2014-06-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus L. K. pareiškimą. Bankrutuojančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ adminis­tra­toriumi paskirtas B. D.. VĮ „Registrų centras“ duomenimis L. K. nuo 2007-10-03 iki 2014-06-26 ėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pareigas (4 priedas). Nuo 2011-06-01 iki 2014-04-15 bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterines apskaitos paslaugas teikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2011-06-01 buhalterinės apskaitos paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (5 priedas). Tyri­mui bendrovė nepa­teikė dokumento, pagal kurį sutartis buvo nutraukta. Tyrimui pateiktame 2015-06-(duomenys neskelbtini) Kauno apsk. VMI patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) (7 priedas) nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą tvarkė iki 2014-04-15. Bendrovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ su klientu UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012-09-14 sudarė 6 li­zin­go sutartis - Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurias bendrovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ klientui UAB „(duomenys neskelbtini)“ lizingu pardavė 6 soliariumus, kurių vertė 33 650,15 € (116 187,24 Lt): MEGASUN 4500 ULTRA POWER CPI (2007 m.) 2 325,88 €; MEGASUN TOWER T230 AQUACOOL (2007 m.) 2 380,14 €; MEGASUN 6800 ULTRA POWER CPI (2007 m.) 3 989,20 €; MEGASUN (duomenys neskelbtini) (2008 m.) 5 510,73 €; MEGASUN 5800 ULTRA POWER CPI (2008 m.) 8 538,35 €; MEGASUN 7900 ULTRA POWER CPI (2008 m.) 10 905,85 €. Sutartyse nurodytos palūkanos - 6 mėn. Euribor+5,5%. Turto iš­pir­kimo sąlygose nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ už soliariumus mokėjimus bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ turės atlikti kas mėnesį, 48 mėnesius iki turto išpirkimo laikotarpio pabaigos – 2016-09-30. Pirmoji turto išpirkimo įmoka (už 6 soliariumus) sudaro 10% turto vertės ir yra lygi 3 365,01 € (33 650,15*10%) (11 618,71 Lt). Iš viso įmonė sudarė 6 sutartis. Sutarčių pastabose nurodyta, kad „Tur­tas nuosavybės teise priklauso Bendrovei ir pirkimo-pardavimo sutartis nesudaroma“. Sutartis pa­sirašę asmenys nurodyti: UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektų vadovas R. Č., UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas L. K..

Lizingo sutarčių Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) papildomose sąlygose „Kliento prievolių pagal sutartį įvykdymo užtikrinimas“ nuro­dy­ta, kad fiziniai asmenys – L. K. ir J. K. – laiduoja Kliento - UAB „(duomenys neskelbtini)“ – prie­volių pagal Sutartį įvykdymą. Lizingo sutarčių Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) papildomos sąlygos pasirašytos, nurodyti pasirašę as­me­nys: UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektų vadovas R. Č., UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas L. K.. 2011-09-26 lizingo sutarčių bendrosiose sąlygose 5 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad „5.6. Klien­tas įsipareigoja be Bendrovės išankstinio raštiško sutikimo: <..> 5.6.4. neperleisti ir neap­riboti nuosavybės teisių į Bendrovei įkeistą ar numatytą įkeisti turtą“.

Prie kiekvienos lizingo sutarties yra priedai „Turto priėmimo-perdavimo aktas“, aktų data – 2012-09-14. Prieduose „Turto priėmimo-perdavimo aktas“ nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ats­tovauja jaunesnysis specialistas D. K., UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovauja L. K., UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvusįjį Klientą atstovauja J. K.. Toliau aktuose nurodoma, kad atsižvelgiant į tai, jog lizingo sutartys, sudarytos tarp Lizingo bendrovės ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai buvo perduoti val­dyti ir naudotis 6 soliariumai, lizingo sutartys nutrauktos, šalys sudaro Turto priėmimo-perdavimo aktus, kuriai Klientas Sutarčių pagrindu turi teisę priimti iš buvusio Kliento Lizingo bendrovei nuo­sa­vybės teise priklausantį turtą – soliariumus. Šiais aktais patvirtinama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, Lizingo bendrovei sutinkant, perduoda tiesiogiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ soliariumus su visais priklausiniais, pir­ki­mo dokumentais bei kitais dokumentais, reikalingais jų eksploatacijai.

Lizingo sutartis bendrovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienašališkai nutraukė 2013-06-11 pra­ne­šimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl vienašališku sutarčių nutraukimo“ klientui UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pranešime nu­rodyta, kad klientas laiku nesumokėjo įmokų, nurodytų Sutartyse. Šiuo metu skola 73 kalendorinę vė­lavimo dieną yra 9252,32 Lt. Taip pat nurodyta, kad atšaukiamas visų UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš­duotų įgaliojimų, sutikimų, leidimų, susijusių su Turto naudojimu, valdymu, pagerinimu ir pan. ga­lio­ji­mas (3 t., b. l. 47-79).

Iš papildomos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veik­los“ (4 t., b. l. 1-37) matyti, kad tyrimui pateiktame UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014-10-28 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) „Apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimus pagal lizingo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)“ bendrovė nurodo, kad pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ lizingo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), suda­ry­tas su UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2011 m. gruodžio mėn. iki 2013 m. birželio mėn. bendrovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo iš viso 48 355,68 Lt (14 004,77 €). UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodo, kad iš 48 355,68 Lt sumos 4 300 Lt sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011-12-15. Ty­rimui bendrovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė apskaitos dokumentus, pagrindžiančius mokėjimus bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 33 696,09 Lt (9 759,06 €) (t. y. nustatyta, kad bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ per ban­ko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ už soliariumus 2012 metais pervedė 3 995,02 Lt, 2013 metais – 29 701,07 Lt). Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos duo­me­nimis nenustatyta, kad bendrovė 2014-01-01 – 2014-07-15 būtų atlikusi mokėjimus lizingo ben­dro­vei. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014-10-28 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis šiuo laikotarpiu (2014 m. sausio-liepos mėn. 15 d.) negavo mokėjimų iš bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Bendrovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012 metų apskaitoje fiksavo 22 953,68 Lt sumokėjimą lizingo ben­drovei UAB „(duomenys neskelbtini)“:

- 3 995,02 Lt bendrovė pervedė per banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini);

- bei 18 958,66 Lt bendrovė įrašė į atskaitingo asmens L. K. 2012-08-31 avanso apyskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėtą pirminę įmoką ir 4 300 Lt avansą, tačiau tyrimui bendrovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirminės įmokos ir 4 300 Lt avanso sumokėjimą patvirtinančių apskaitos dokumentų.

Tuo tarpu UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenimis (pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014-10-28 raštą Nr. (duomenys neskelbtini)) lizingo bendrovė iki 2012 metų gruodžio 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsi­pa­reigojimus padengė 18 654,61 Lt suma:

-lizingo bendrovė 4 300 Lt, kuriuos 2011-12-15 sumokėjo bendrovė UAB „(duomenys neskelbtini)“, už­skai­tė kaip bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimą, pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės J. K. 2012-09-17 prašymą. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ do­ku­mentų negalima nustatyti, kodėl už UAB „(duomenys neskelbtini)“ avansines sąskaitas sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovei AB „(duomenys neskelbtini)“.

-lizingo bendrovė nurodė, kad 14 354,61 Lt sumokėjo bendrovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (iš šių pi­ni­gi­nių lėšų – 3 995,02 Lt bendrovė pervedė lizingo bendrovei bankiniu pavedimu, tačiau likusioms pi­ni­gi­nėms lėšoms 10 359,59 Lt (10 358,59+1) bendrovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ tyrimui nepateikė apmo­kė­ji­mus patvirtinančių apskaitos dokumentų).

Tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012 metų buhalterinės apskaitos duomenų (22 953,68 Lt) apie at­lik­tus mokėjimus lizingo bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ duo­menų (18 654,61 Lt) susidaro 4 299,07 Lt (22 953,68-18 654,61) skirtumas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepa­teikė L. K. 2012-08-31 avanso apyskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) fiksuoto piniginių lėšų 18958,66 Lt panau­do­jimo atsiskaitymui su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų ir 2012-08-20 buhalterinės pažymos Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodė, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo 14 354,61 Lt (3 995,02 Lt bankiniu pavedimu, likusių piniginių lėšų 10 359,59 Lt sumai sumokėjimą bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ nepagrindė apskaitos dokumentais) ir iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo 4 300 Lt (šią sumą už­skaitė, kaip bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitymą), daroma išvada, kad bendrovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ neišsaugojo šiuos atsiskaitymus 10 359,59 Lt ir 4 300 Lt sumai patvirtinančių dokumentų. Bet UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepatvirtino likusios 4 299,07 Lt iš 22 953,68 Lt sumos (22 953,68-18 654,61) gavimo, todėl daroma išvada, kad bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje nepagrįstai fiksavo 4 299,07 Lt sumokėjimą lizingo bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, nepagrįstai sumažino lizingo įsi­pa­rei­go­jimus.

Tyrimui pateiktame UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014-10-28 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) „Apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimus pagal lizingo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)“ nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytas lizingo sutartis dėl šešių soliariumų tikėjosi gauti 157 994,90 Lt, šią sumą sudaro:

-140 586,55 Lt šešių soliariumų vertė;

-16 352,97 Lt palūkanų įmokos iki Sutarčių įmokų grafiko pabaigos (t. y. iki 2016-09-30);

-600 Lt šešių sutarčių mokestis;

-455,38 Lt delspinigiai.

Tačiau lizingo bendrovės duomenimis bendrovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ padengė tik 48 355,68 Lt, šią sumą sudaro:

-42 177,99 Lt padengta šešių soliariumų išpirkimo įmokų;

-5 122,31 Lt padengta palūkanų įmokų;

-600 Lt padengta sutarties mokesčių;

-455,38 Lt padengta delspinigių.

Taigi lizingo bendrovės duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ negauta suma 2014-10-28 datai sudaro 109 639,22 Lt (157 994,90-48 355,68):

-98 408,56 Lt nepadengta šešių soliariumų vertė;

-11 230,66 Lt nepadengtos palūkanų įmokos iki Sutarčių įmokų grafiko pabaigos (t. y. iki 2016-09-30).

Pagal bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014 m. sausio-balandžio mėn. analitinės apskaitos ži­nia­raščio buhalterinių sąsk. Nr. (duomenys neskelbtini) „Lizingo ar pan. įsipareigojimai“ ir Nr. 4411-„Lizingo ir kt. pan. įsi­pareigojimai“ duomenis bendrovė laikotarpio pabaigoje, t. y. 2014-04-30 datai, fiksavo 94 476,64 Lt sumai (89 375,93(ilgalaik.)+5 100,71(metinis)) įsipareigojimus bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tačiau šių duomenų negalima patikrinti, kadangi tyrimui bendrovė nepateikė bu­hal­terinių sąsk. Nr. (duomenys neskelbtini)„Lizingo ar pan. įsipareigojimai“ ir Nr. (duomenys neskelbtini) „Lizingo ir kt. pan. ­įsipa­rei­go­jimai“ registrų, kuriuose įrašai daromi pagal apskaitos dokumentus. Tyrimui bendrovė nepateikė apskaitos dokumentų bei registrų, surašytų po 2014-04-30, todėl negalima nustatyti, kokie UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimai buvo bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ pagal bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos duo­menis tiriamojo laikotarpio pabaigoje, t.y. 2014-07-15.

Pažymėtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014-10-28 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė už soliariumus negautą sumą 109 639,22 Lt 2014-10-28 datai, o bendrovė buhalterinėje apskaitoje fiksavo 94­ 476,64 Lt skolą 2014-04-30 datai. Kauno apygardos teismo 2014-06-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla pagal ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ di­rek­to­riaus L. K. pateiktą pareiškimą. Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei įsiteisėjo 2014-06-24. Pagal 2014-10-02 Kauno apygardos teismo nutartį teismas patvirtino kreditorės „(duomenys neskelbtini)“ finansinį reikalavimą 121 224,78 Lt bankrutuojančiai UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jeigu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebus atsiskaityta už soliariumus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ bus padarytas nuos­tolis.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ lizinguotų šešių soliariumų parda­vi­mą įformino:

-2014-01-27 sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujamos di­rek­toriaus L. K. (Pardavėjas) ir „L. M. L.P.“ atstovaujamos (duomenys neskelbtini) E. K. (Pirkėjas). Šia sutartimi įforminta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduoda įmonei „L. M. L.P.“ 6 (šešis) naudotus soliariumus už 31 780,00 € (109 729,99 Lt): MEGASUN 4500 ULTRA POWER CPI (2007 m.) už 2 200 € (7 596,16 Lt); MEGASUN TOWER T230 AQUA­COOL (2007 m.) už 2 250 € (7 768,80 Lt); MEGASUN 6800 ULTRA POWER CPI (2007 m.) už 3 770 € (13 017,06 Lt); MEGASUN (duomenys neskelbtini) (2008 m.) už 5 200 € (17 954,56 Lt); MEGASUN 5800 ULTRA POWER CPI (2008 m.) už 8 060 € (27 829,57 Lt); MEGASUN 7900 ULTRA POWER CPI (2008 m.) už 10 300 € (35 563,84 Lt).

-2014-01-27 Perdavimo-priėmimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus L. K., perduoda, o „L. M. L.P.“, ats­to­vau­ja­ma (duomenys neskelbtini) E. K., priima naudotus 6 (šešis) anksčiau įvardintus so­lia­riu­mus“. 2014-01-27 Perdavimo-priėmimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašytas, nurodyti pasirašę as­me­nys: Pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ L. K., yra parašas, įmonės antspaudas; Priėmė „(duomenys neskelbtini) L.P.“, vardas pavardė nenurodyti, tačiau yra parašas, įmonės antspaudas.

-2014-01-27 PVM sąskaita-faktūra serija RCM Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduoda 6 (šešis) soliariumus įmonei „L. M. L.P.“ (įmonės kodas: (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini)) iš viso už 31 780 € (109 729,99 Lt), PVM 0%. PVM sąsk.-faktūroje nurodyta ją apmokėti iki 2014-02-10. PVM sąsk.-faktūra pasirašyta, nurodyti pasirašę asmenys: „Išdavė: Direktorius L. K.“, yra parašas; „Gavo: (duomenys neskelbtini) E. K.“, yra parašas.

2014-01-27 sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 3-ios dalies („Prekės kaina ir atsiskaitymo tvarka“) 1.1. punkte nurodyta, kad: „Pirkėjas už prekę Pardavėjui įsipareigoja sumokėti avansinę įmoką 10 013,12 Lt <...> arba 2 900,00 Eur sutarties pasirašymo metu. Visą likusią sumą 99 716,86 Lt <...> arba ekvivalentu eurais 28 880,00 Eur Pirkėjas sumoka per 14 dienų po sutarties pasirašymo arba PVM sąskaitos faktūros išrašymo ar pasirašius priėmimo perdavimo aktą po prekės pristatymo, sumokant pa­vedimu arba grynais pinigais į Pardavėjo kasą“. Tyrimui bendrovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė 2014-01-27 pinigų priėmimo kvitą serija RCM Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta: „Avansinis mokėjimas pagal su­tartį (Nr. (duomenys neskelbtini)) 10 013 Lt 12 ct“. Nurodyta sumokėta suma 10 013,12 Lt. PPK pasira­šytas, nurodyti pasirašę asmenys: „(duomenys neskelbtini) E. K.“, yra parašas; „Pinigus gavau direk­to­rius L. K.“, yra parašas. Kitų 2014-01-27 PVM sąsk.-fakt. serija RCM Nr. (duomenys neskelbtini) apmo­kė­ji­mo dokumentų bendrovė tyrimui nepateikė.

Bendrovė analitinės apskaitos žiniaraščio, sudaryto už 2014 metus, buhalterinėje sąsk. Nr. (duomenys neskelbtini) „Pirkėjų įsiskolinimas (Lt)“ fiksavo 99 716,87 Lt įmonės „L. M. L.P.“ įsipa­rei­go­jimą. Dėl to, kad bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonė „L. M. L.P.“ nesumokėjo likusios sumos – 99 716,87 Lt (28 880 €) UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo padarytas 99 716,87 Lt (28 880 €) nuostolis.

Kauno apsk. VMI 2015-06-(duomenys neskelbtini) patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad VMI nenustatė, jog (duomenys neskelbtini) įmonė „L. M. L.P.“ įsigijo soliariumus iš bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir akte nurodė, kad „Patikrinimo metu nėra galimybės nustatyti, kam mokėtojas pardavė solia­riu­mo įrangą“. 2016-06-13 (duomenys neskelbtini) baudžiamųjų bylų prokuratūra pateikė atsakymą į Teisinės pagalbos pra­šymą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir „L. M. L.P.“ soliariumų pirkimo sandorio. Atsakyme nu­ro­dyta, kad tokia įmonė pavadinimu „L. M. L.P.“ buvo registruota, tačiau nepateikė pa­grin­džiančių duomenų, kad ūkinė operacija (t. y., kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė 6 (šešis) soliariumus įmo­nei „L. M. L.P.“) įvyko ar neįvyko pagal 2014-01-27 PVM sąsk.-fakt. RCM Nr. (duomenys neskelbtini). Jeigu soliariumai nebuvo parduoti „L. M. L.P.“, tokiu atveju 2014-01-27 PVM sąsk.-fakt. serija RCM Nr. (duomenys neskelbtini) fiksuota tarp šių ūkio subjektų („L. M. L.P.“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“) neįvykusi ūkinė operacija, dėl to pažeistas LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 – 12 straipsnio 1 dalis, kurioje nurodyta, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais.“ Pagal LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 (aktuali redakcija 2012-04-24 Nr. XI-(duomenys neskelbtini)88) 14 straipsnio 2 dalį: „Už apskaitos do­ku­men­tų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą at­sa­ko apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“. 2014-01-27 PVM sąskaita-faktūra serija RCM Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 1(duomenys neskelbtini), t. 3, b. l. 145) pasirašyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskaitingo asmens, nurodytas pa­si­rašęs asmuo: „Išdavė: Direktorius L. K.“.

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ tvarkomos buhalterinės apskaitos iš dalies negalima nustatyti ben­drovės 2012 metų turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, 2013 metų turto, nuosavo ka­pi­talo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros bei 2014-01-01 – 2014-07-15 UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, kadangi bendrovė pažeidė:

1. LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 (2012-04-24 Nr. XI-(duomenys neskelbtini)88) (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 ir 2 dalis: 1. Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikri­nan­čias dokumentų saugumą. 2. Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos regis­trai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo <..> nuostatomis“ ir LR Dokumentų ir archyvų įstatymo 2004 m. kovo 30 d. Nr. IX-2084 - 12 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus: „<...> įmonės <..> privalo: 1) saugoti dokumentus pati­ki­mo­je ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių as­menų teisės“, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ neišsaugojo:

-2014-02-26 pardavimo PVM sąskaitos-faktūros Nr. (duomenys neskelbtini), išrašytos ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“;

-Pinigų priėmimo kvitų, surašytų laikotarpiu 2014-02-20 – 2014-02-28, kurių numeriai: Nr.1402-03, 1402-04, 1402-05, 1402-06, 1402-07, 1402-08, 1402-09;

-2012 metų mokėjimų dokumentų už 10 359,59 Lt sumą ir 4 300 Lt sumą.

-2012-08-20 Pažymos Nr. (duomenys neskelbtini), įrašytos į L. K. 2012-08-31 avanso apyskaitą Nr. (duomenys neskelbtini);

-2014-01-29 Pažymos Nr. (duomenys neskelbtini), įrašytos į 2014-01-31 avanso apyskaitą Nr. (duomenys neskelbtini);

-šešių bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012-09-18 surašytų pirkimo dokumentų, kurių serija 862, numeriai: Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), įrašytų į buhalterinės apskaitos registrą „Pirkimo dokumentai nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31“ už 600 Lt; 

-2012-2013 metų ir 2014-01-01 – 2014-04-30 buhalterinių sąskaitų: Nr. (duomenys neskelbtini)„Lizingo ar pan. įsipareigojimai“, Nr. (duomenys neskelbtini)-„Lizingo ir kt. pan. įsipareigojimai“, Nr. (duomenys neskelbtini)-„Skolos tiekėjams (Lt)“ re­gis­­trų, bei 2014-01-01 – 2014-04-30 buhalterinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)-„Atskaitingi asmenys“ registro, nes tyrimui pateiktos bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ sudarytos balanso lentelės už 2012 m., 2013 m. bei už atas­kaitinį laikotarpį 2014-01-01 – 2014-04-30, į kurias duomenys yra įrašomi iš buhalterinių sąskaitų, kaip tai numatyta LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 - 17 straips­nyje (aktuali redakcija 2008-07-03 Nr. X-1679) „Finansinės ataskaitos sudaromos pagal sąskaitų duo­me­nis Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo, Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo ir kitų tei­sės aktų nustatyta tvarka“, taip pat šių buhalterinių sąskaitų suvestiniai duomenys bendromis sumo­mis įrašyti į tyrimui bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus Analitinės apskaitos žiniaraščius, sudarytus už lai­kotarpius – 2012-01-01 – 2012-12-31, 2013-01-01 – 2013-12-31, 2014-01-01 – 2014-04-30.

Pagal LR Dokumentų ir archyvų įstatymo 2004 m. kovo 30 d. Nr. IX-2084 - 12 straipsnio 2 dalį: „Už <..> įmonės <...> veiklos dokumentų išsaugojimą reikiamą laiką atsako vadovas”. Pagal LR Bu­halterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 (2012-04-24 Nr. XI-(duomenys neskelbtini)88) 21 straips­nio 2 dalį: „Už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“. VĮ „Registrų centras“ duomenimis L. K. vadovo pareigas ėjo nuo 2007-10-03 iki 2014-06-26.

2. LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 - 6 straipsnio 2 dalį (aktuali redakcija 2012-04-24 Nr. XI-(duomenys neskelbtini)88): „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūki­nius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“. Šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalį „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“. Taip pat šio Įstatymo 4 straipsnio 1 punktą: „Ūkio subjektai aps­kai­tą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama“, LR įmonių fi­nansinės atskaitomybės įstatymo 2008 m. birželio 26 d. Nr. X-1633 - 15 straipsnio 9 dalį: „Iki fi­nan­si­nių ataskaitų sudarymo į įmonės apskaitą turi būti įtrauktos visos ataskaitinio laikotarpio ūkinės ope­ra­ci­jos ir ūkiniai įvykiai“, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje neapskaitė ūkinių operacijų pagal pardavimo PVM sąskaitas-faktūras: 2014-01-27 RCM Nr.(duomenys neskelbtini) (išrašyta įmonei „(duomenys neskelbtini)“ L.P.) ir 2014-02-26 RCM Nr. (duomenys neskelbtini) (išrašyta ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“), bei pagal 7 (septynis) 2014 m. vasario mėn. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų priėmimo kvitus gautų piniginių lėšų 294 393 Lt (85 262,11€) sumai iš ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“.

Pagal LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 - 11 straipsnį (aktuali redakcija 2012-04-24 Nr. XI-(duomenys neskelbtini)88): „1. Už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti šio įstatymo 10 straips­nyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą. 2. Apskaitos paslaugas teikiančios įmonės arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančio asmens, arba centralizuotai tvarkančios apskaitą biu­džetinės įstaigos atsakomybė nustatoma rašytinėje sutartyje, sudaromoje su užsakovu“. Pagal šio Įs­ta­ty­mo 14 straipsnio 2 dalį: „2. <...> Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir lai­ku pa­teiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhal­te­riui (bu­halteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai tei­kian­čiam asmeniui“. Tyrimui pateiktas analitinės apskaitos žiniaraštis, sudarytas už 2014-01-01 – 2014-04-30, nepasirašytas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014 m. balandžio 30 d. balanso lentelė bei 2014 m. balandžio 30 d. pelno (nuostolių) ataskaita (ataskaitinis laikotarpis 2014-01-01 – 2014-04-30) pasi­ra­šy­ta, nurodytas pasirašęs asmuo direktorius L. K., yra parašai, vyriausiasis buhalteris nenu­ro­dy­tas ir nėra pa­ra­šo. Kadangi 2011-06-01 buhalterinės apskaitos paslaugų sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytoje tarp bendrovių - UAB „(duomenys neskelbtini)“ (Užsakovas) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (Vykdytojas), nenumatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo vesti apskaitos registrus ir juos pateikti bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, o tai pa­tvir­tina ir M. G. (UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas, teikęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ pas­lau­gas, numatytas 2011-06-01 sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini)) 2016-08-30 Apklausos protokole: „Suves­ti­niai dokumentai-registrai nebuvo atspausdinami ir pateikiami UAB „(duomenys neskelbtini)“, ka­dangi tai nenu­ma­tyta sutartyje“, taip pat tyrimui nepateikta duomenų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ lai­ko­tarpiu nuo 2011-06-01 iki 2014-04-15 (t. y. kai buhalterines apskaitos paslaugas apimtimi, nurodyta 2011-06-01 sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), teikė UAB „(duomenys neskelbtini)“) papildomai samdė vyriausiąjį bu­halterį ar kitą aps­kai­tos paslaugas teikiančią įmonę, o tyrimui pateiktuose UAB „(duomenys neskelbtini)“ aps­kai­tos suvestiniuose re­gistruose, pavyzdžiui, Įmonės veiklos žiniaraštyje, sudarytame už 2013 metus, At­sis­kaitymų ži­nia­raš­ty­je, sudarytame už 2013 metus, Ilgalaikio turto žiniaraštyje už 2013 metus, ties žo­džiu „Buhalteris“ nu­ro­dytas pasirašęs asmuo L. K., yra parašai, pagal LR Buhalterinės aps­kai­tos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 - 16 straipsnio 3 dalį (aktuali redakcija 2012-04-24 Nr. XI-(duomenys neskelbtini)88): „Aps­kai­tos re­gistrą pasirašo jį sudaręs asmuo asmeniškai arba saugiu kvalifikuotu elek­tro­ni­niu parašu“, tai daroma išvada, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2011-06-01 iki 2014-04-15 nesamdė buhalterio ar aps­kai­tos paslaugas teikiančios įmonės sudaryti buhalterinės apskaitos registrų, dėl to UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažeidė LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 - 10 straipsnio 1 ir 2 dalį (aktuali redakcija 2012-06-29 Nr. XI-2174): „1. Ūkio subjekto apskaitą tvar­ko: 1) vyriausiasis buhal­te­ris (buhalteris); 2) pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė arba aps­kaitos paslaugas sava­ran­kiš­kai teikiantis asmuo. 2. Ūkio subjekto apskaitos tvarkyti negali ūkio subjekto vadovas“. Pagal LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 – 21 straipsnio 1 dalį (aktuali re­dak­cija 2012-04-24 Nr. XI-(duomenys neskelbtini)88): „1. Už apskaitos organizavimą pagal šio įsta­tymo rei­ka­lavimus atsako ūkio subjekto vadovas”. VĮ „Registrų centras“ duomenimis L. K. vadovo pa­rei­gas ėjo nuo 2007-10-03 iki 2014-06-26.

3. LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 - 6 straipsnio 2 dalį: „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo ka­pitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, kadangi bendrovė buhalterinėje aps­kai­to­je fiksavo neįvykusią ūkinę operaciją – atskaitingo asmens L. K. 4 299,07 Lt (1 245,10 €) sumo­kė­ji­mą lizingo bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Pagal LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 - 14 straipsnio 2 dalį: „Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“. 2012-08-31 atskaitingo asmens L. K. avanso apyskaita Nr.(duomenys neskelbtini) pasirašyta, nurodyti pasirašę asmenys: buhalteris, yra pa­ra­šas, atskaitingas asmuo, yra parašas (vardai, pavardės nenurodyti).

4. LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 (aktuali redakcija 2012-04-24 Nr. XI-(duomenys neskelbtini)88) 12 straipsnio 1 ir 2 dalis: „1. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos doku­men­tai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. 2. Ūkinės ope­racijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais su­si­jusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais, surašant buhalterinę pažymą, kuri turi šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodytus rekvizitus“. Taip pat bendrovė pažeidė šio Įstatymo 4 straipsnio 1 ir 3 punktus: „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tin­ka­ma, objektyvi ir palyginama; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, ka­dan­gi bendrovė įrašų analitinės apskaitos žiniaraščio, sudaryto už 2014-01-01 – 2014-04-30, buhal­te­ri­nėje sąsk. Nr. (duomenys neskelbtini)-„Atskaitingi asmenys“ apie 12 (duomenys neskelbtini)0,12 Lt išmokėjimą atskaitingiems asmenims nepa­grindė apskaitos dokumentais (avansinėmis apyskaitomis, kasos išlaidų orderiais).

Pagal LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 (aktuali redakcija 2012-04-24 Nr. XI-(duomenys neskelbtini)88) 21 straipsnį „1. Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. 2. Už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“.

Kauno apsk. Valstybinė mokesčių inspekcija 2015-06-(duomenys neskelbtini) patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad VMI nenustatė, jog Jungtinės Karalystės įmonė „L. M. L.P.“ įsigijo solia­riu­mus iš bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir akte nurodė, kad „Patikrinimo metu nėra galimybės nustatyti, kam mokėtojas pardavė soliariumo įrangą“. 2016-06-13 Škotijos baudžiamųjų bylų prokuratūra pa­tei­kė atsakymą į Teisinės pagalbos prašymą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir „L. M. L.P.“ soliariumų pir­kimo sandorio. Atsakyme nurodyta, kad tokia įmonė pavadinimu „L. M. L.P.“ buvo re­gis­truota, tačiau nepateikė pagrindžiančių duomenų, kad ūkinė operacija (t. y., kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ par­davė 6 (šešis) soliariumus įmonei „L. M. L.P.“) įvyko ar neįvyko pagal 2014-01-27 PVM sąsk.-fakt. RCM Nr. (duomenys neskelbtini). Jeigu soliariumai nebuvo parduoti „L. M. L.P.“, tokiu atveju 2014-01-27 PVM sąsk.-fakt. serija RCM Nr. (duomenys neskelbtini) fiksuota tarp šių ūkio subjektų („L. M. L.P.“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“) neįvykusi ūkinė operacija, dėl to 2014-01-27 PVM sąsk.-fakt. serija RCM Nr. (duomenys neskelbtini) neturi juridinės galios, pažeistas LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lap­kričio 6 d. Nr. IX-574 – 12 straipsnio 1 dalis, kurioje nurodyta, kad „visos ūkinės operacijos ir ūki­niai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, to pasėkoje iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014 metų sausio-liepos mėn. veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struk­tūros. Pagal LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 (aktuali re­dakcija 2012-04-24 Nr. XI-(duomenys neskelbtini)88) 14 straipsnio 2 dalį: „Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir tei­singai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus su­rašę ir pasirašę asmenys“. 2014-01-27 PVM sąskaita-faktūra serija RCM Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskaitingo asmens, nurodytas pasirašęs asmuo: „Išdavė: Direktorius L. K.“, yra parašas.

Jei bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ nevedė 2012-2013 metų bei 2014 metų sausio-balandžio mėn. bu­hal­terinių sąsk.: Nr. (duomenys neskelbtini)„Lizingo ar pan. įsipareigojimai“, Nr. (duomenys neskelbtini)-„Lizingo ir kt. pan. įsi­pa­rei­goji­mai“, Nr. (duomenys neskelbtini)-„Skolos tiekėjams (Lt)“, Nr. (duomenys neskelbtini)-„Atskaitingi asmenys“ registrų, tai bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ pažeidė LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 – 16 straipsnio 1 ir 3 dalį (aktuali redakcija 2012-04-24 Nr. XI-(duomenys neskelbtini)88): „1. Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys re­gis­truojami apskaitos registruose“ „3. Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai regis­truo­jami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine tvarka“. Dėl to iš dalies negalima nustatyti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 2012-2013 metų bei 2014 metų sausio-liepos mėn. turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Pagal LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 – 21 straipsnio 1 dalį (aktuali redakcija 2012-04-24 Nr. XI-(duomenys neskelbtini)88): „1. Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas”. VĮ „Re­gis­trų centras“ duomenimis L. K. vadovo pareigas ėjo nuo 2007-10-03 iki 2014-06-26 (4 t., b. l. 1-37).

Iš 2016-06-13 atsakymo į teisinės pagalbos prašymą (4 t., b. l. 86-111) matyti, kad (duomenys neskelbtini) baudžiamųjų bylų skyrius ir pro­ku­ratūra pranešė, kad (duomenys neskelbtini) įmonių registro duomenimis ,,L. M. L.P." re­gis­truota 2013-04-03 ir panaikinta 2014-09-23. Abu registracijos adresai yra tik gyvenamųjų patalpų (įmo­nių įregistravimo) adresai. Patalpos (duomenys neskelbtini) yra naudojamos tik kaip gyvenamųjų patalpų adre­sai daugeliui įmonių įregistruoti, faktiškai, įkurtos įmonės tose patalpose fiziškai neveikia. Tai praktika, dažnai naudojama įmonių steigimo agentūrose, kurią šiuo metu (duomenys neskelbtini) tiria (duomenys neskelbtini) mokesčių ir muitų institucija, nes sulaukia daug skundų dėl sukčiavimo. Įmo­nės partneriai yra kelios bendrovės. Viena jų registruota apgy­ven­dinimo adresu (duomenys neskelbtini), kitos įmonės registruotos (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). 

2016-01-06 (duomenys neskelbtini) raštu pateiktos lizingo sutarčių, sudarytų tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei prie jų esančių dokumentų kopijos bei pažymos (2 t., b. l. 141-160).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013-06-11 pranešimo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ infor­muo­ja­ma, kad dėl laiku nesumokėtų įmokų vienašališkai nutraukiamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartys ir nu­rodoma ne vėliau kaip 2013-06-(duomenys neskelbtini) perduoti turtą įgaliotam atstovui UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 40).

Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-27 nutarties matyti, kad ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkintas ir iki teismo sprendimo įsiga­lio­ji­mo atsakovas UAB "(duomenys neskelbtini)“ įpareigotas perduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ saugoti 6 soliariu­mus (1 t., b. l. 42-43).

Iš 2014-09-24 antstolio išieškojimo negalimumo akto matyti, kad skolininko UAB "(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), soliariumai nerasti (1 t., b. l. 44-45).

Iš Kauno apygardos teismo 2014-06-12 nutarties matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta ban­kro­to byla (2 t., b. l. 13-14).

Iš Kauno apygardos teismo 2014-09-10 nutarties matyti, kad patvirtinti BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriniai rei­kalavimai (2 t., b. l. 15-16).

Iš Kauno apygardos teismo 2014-10-02 nutarties matyti, kad patvirtintas kreditorės UAB „(duomenys neskelbtini)“ papildomas finansinis reikalavimas 11 230,66 Lt sumai (2 t., b. l. 17-(duomenys neskelbtini), 173-175).

Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-02 sprendimo matyti, kad dėl neįvykdytų įsi­pa­reigojimų ieš­ko­vui AB ,,(duomenys neskelbtini)“ iš atsakovo L. K. ir J. K. priteista 28 501,09 eurų (98 408,56 Lt) skolos, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą ir pašto išlaidas (3 t., b. l. 16-18). Vilniaus apygardos teismo 2016-02-04 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-02 sprendimas paliktas nepakeistas (3 t., b. l. (duomenys neskelbtini)-22).

Iš Kauno apskrities VMI 2015-06-(duomenys neskelbtini) patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos matyti, kad nenustatyti objektyvūs duomenys, kad soliariumai buvo parduoti (duomenys neskelbtini) įmonei „L. M. L.P.“ (1 t., b. l. 95-101).

Iš gauto UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2016-08-16 pranešimo matyti, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ su UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014-04-16 sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią turėjo patikrinti kliento buhalterinės apskaitos vedi­mo ir atskaitomybės tvarkymo sistemą, pajamų pripažinimą, bei VAS reikalavimų atitikimą už 2013 metus, esant būtinybei pateikti deklaracijas VMI. Sutartyje numatyta, kad pradėjus darbus turi būti su­mo­kamas 50 proc. avansas. Klientui nesumokėjus avanso konsultacijas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nutraukė (2 t., b. l. 136-139).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ 2014-01-27 rangos sutarties su priedais matyti, kad rangovas – UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigoja atlikti angarų, sandėlių statybos darbus užsakovui – ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ (4 t., b. l. 56-61).

Iš 2014-02-26 PVM sąskaitos faktūros serija RCM Nr. (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 62) matyti, kad ji iš­ra­šyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ angarų, sandėlių bendrastatybiniams darbams pagal 2014-01-27 rangos sutartį 294 393 Lt sumai, darbų pirkėjui ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“.

Iš pinigų priėmimo kvitų 2014-02-20 serija RCM Nr. (duomenys neskelbtini), 2014-02-21 serija RCM Nr. (duomenys neskelbtini), 2014-02-24 serija RCM Nr. (duomenys neskelbtini), 2014-02-25 serija RCM Nr. (duomenys neskelbtini), 2014-02-26 serija RCM Nr. (duomenys neskelbtini), 2014-02-27 serija RCM Nr. (duomenys neskelbtini), 2014-02-28 serija RCM Nr. (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 63-66), matyti, kad jie išrašyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 294 393 litų sumai.

Iš 2014-02-28 kreditinės PVM sąskaitos faktūros serija RCM Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad pardavėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ją išrašė pirkėjui ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ -243 300 Lt sumai dėl angarų/sandėlių bendrastatybinių darbų 2014-01-27 rangos sutarties nutraukimo nesilaikius susitarimo (5 t., b. l. 22).

Iš 2014-02-28 Rangos sutarties 2014-02-27 nutraukimo matyti, kad rangovas – UAB „(duomenys neskelbtini)“ nutraukia rangos sutartį su užsakovu ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ ir grąžina užsakovui avansą (5 t., b. l. 23).

Kauno apygardos teismo 2014-06-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus L. K. pareiškimą.

Dėl kaltinimo pagal BK 223 straipsnio 1 dalį

Pagal BK 223 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas privalėjo tvarkyti, bet netvarkė teisės aktų rei­ka­laujamos buhalterinės apskaitos arba aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, jeigu dėl to negalima vi­siš­kai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struk­tūros.

L. K., būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą savo vadovaujamoje ben­drovėje, neišsaugojo: 2014-02-25 Pažymos Nr. (duomenys neskelbtini), įrašytos į L. K. 2012-08-31 avanso apys­kai­tą Nr. (duomenys neskelbtini); 2012 metų mokėjimo dokumento, kurio pagrindu 2012-09-14 UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sumokėti 10 359,59 Lt; 2011 metų apskaitos dokumento, kurio pagrindu 2011-12-15 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buvo sumokėti 4 300 litų; 2014-01-29 Pažymos Nr. (duomenys neskelbtini), įrašytos į 2014-01-31 avanso apyskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); šešių bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012-09-18 surašytų pirkimo do­ku­mentų, kurių serija 862, numeriai: (duomenys neskelbtini), įra­šy­tų į buhalterinės apskaitos registrą „Pirkimo dokumentai nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31“ už 600 Lt; 2012-2013 metų ir 2014-01-01 – 2014-04-30 buhalterinių sąskaitų: Nr. (duomenys neskelbtini) - „Lizingo ar pan. Įsipa­rei­gojimai“, Nr. (duomenys neskelbtini) - „Lizingo ir kt. pan. įsipareigojimai“, Nr. (duomenys neskelbtini) - „Skolos tiekėjams (Lt)“ regis­trų, ir laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2014-04-30 sudaryto buhalterinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) – „Ats­kai­tin­gi asmenys“ registro; apskaitos dokumentų (avansinių apyskaitų, kasos išlaidų orderių), kurių pa­grin­du buhal­teri­nė­je sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) - ,,atskaitingi asmenys“ buvo apskaitytas 12 (duomenys neskelbtini)0,12 litų išmo­kėjimas atskai­tin­giems asmenims.

Kaltinimas dėl šios nusikalstamos veikos byloje iš esmės grindžiamas paties kaltinamojo pa­ro­dymais, liudytojų A. J., M. G., B. D., R. P. parodymais, spe­cia­listo iš­va­domis, buhalteriniais dokumentais ir jų apžiūros protokolais, kitais bylos dokumentais. Kalti­na­ma­sis pripažino savo kaltę dėl aplaidaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos vedimo.

Iš Buhalterinės apskaitos teikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 90-92), sudarytos 2011 m. birželio 1 d. tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus L. K. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ di­rek­to­riaus R. V. matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo tvarkyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhal­te­ri­nę aps­kai­tą, parengti ir deklaruoti šios įmonės dokumentus (4.1. p.). Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytos sutarties sąlygas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsi­pa­rei­go­jo tvarkyti užsakovo bu­hal­terinę apskaitą pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus pir­minius ir suvestinius buhalterinės apskaitos do­ku­mentus. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat pa­žymėta, kad nuo 2011-06-01 iki 2014-04-15 ben­drovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterines apskaitos pas­laugas teikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2011-06-01 buhalterinės apskaitos paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Liudytojas M. G. patvirtino, kad kal­tinamasis, vykdydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas, pateikdavo įmonės buhalterinius dokumentus. Liudytojas nurodė, kad į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhal­te­rinę apskaitą jis įtraukė visus L. K. jam pateiktus dokumentus. Apskaitoje buvo soliariumų pirkimo lizingu iš AB „(duomenys neskelbtini)“ do­ku­mentai, tačiau nebuvo pateikta do­ku­mentų apie soliariumų par­da­vimą. Bankroto administratorius B. D. taip pat patvirtino, kad vyk­dant įmonės bankroto procedūrą jam buvo pateikiami visi rei­kalingi buhalteriniai dokumentai. Kal­ti­nime nurodyti dokumentai įtraukimui į UAB „(duomenys neskelbtini)“ bu­hal­terinę apskaitą nebuvo pateikti buhal­te­rinę apskaitą vykdančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojui.

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti prie­mones, užtikri­nan­čias dokumentų saugumą. Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos regis­trai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Res­pub­li­kos doku­men­tų ir archyvų įstatymo nuostatomis. Pagal šio įstatymo nuostatas įmonės privalo: 1) sau­go­ti doku­men­tus pati­ki­mo­je ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; 2) išsau­go­ti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susi­ju­sių fizinių ir juridinių as­menų teisės“. L. K., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas neišsaugojo kal­ti­nime nuro­dy­tų dokumentų. Iš ištirtų įro­dymų teismas nemato pagrindo išvadai, kad nurodytus do­ku­men­tus kalti­na­ma­sis tyčia pas­lė­pė ar sunaikino, nes neįžvelgia motyvo tokiems veiksmams. Šiomis ap­linkybėmis spręs­tina, kad kaltinime nurodytų dokumentų L. K. neišsaugojo ir nepa­teikė ben­dro­vės buhal­te­rinę apskaitą tvarkančiam UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojui dėl ap­lai­du­mo. Dėl šių do­kumentų nebu­vimo iš dalies negalima nustatyti ben­drovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012 metų tur­to, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, 2013 metų turto, nuosavo ka­pi­talo, įsipa­rei­go­ji­mų dydžio ir struk­tūros bei 2014-01-01 – 2014-07-15 UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapi­ta­lo, įsipa­rei­go­jimų dydžio ir struktūros.

Netinkamą buhalterinę apskaitą kaltinamojo bendrovėje netiesiogiai patvirtino ir kiti nurodyti liudytojai. Specialisto išvadose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) detaliai nurodyta, kokie buhalteriniai doku­men­tai nebuvo pateikti į „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, kokios buhalterinę apskaitą regla­men­tuo­jančios normos buvo pažeistos. L. K. buvo bendrovės vadovas, įpareigotas rūpintis bendrovės buhalterine apskaita. Dėl kaltinime nurodytų dokumentų neišsaugojimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažeidžiant specialisto išvadose ir kaltinime nurodytas Buhalterinės apskaitos įstatymo normas iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už kaltinime nurodytą laikotarpį. Teismo vertinimu, šiomis aplinkybėmis yra pakankamai pagrindo išvadai, kad L. K. dėl aplaidumo neatliko šios savo, kaip bendrovės vadovo pareigos ir sprendžia, kad L. K. kaltė dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo yra įrodyta, jo veikoje yra sudėtis nusikaltimo, numatyto BK 223 straipsnio 1 dalyje.

Dėl kaltinimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį

Pagal BK 183 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį di­de­lės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę. Turto pasisavinimas pasireiškia neteisėtu, neatlygintinu kal­ti­nin­kui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto pavertimu savo turtu, pažeidžiant turto pa­ti­kė­jimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas ir taip padarant žalą turto savininkui (kasacinės nutartys Nr. 2K-373-696/2016, 2K-154-976/2017, 2K-83-942/2018 ir kt.). Subjektyvioji šios nusikalstamos veikos pusė rei­ka­lauja tiesioginės tyčios.

L. K. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką iš esmės grindžiama UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pateiktais dokumentais apie soliariumų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ per­duotų naudoti li­zin­go sutarčių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pa­grin­du, šių soliariumų perdavimo-priėmimo aktais, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir įmonės ,,(duomenys neskelbtini) L.P.“ sutartimi, kuria soliariumai buvo parduoti šiai įmo­nei, ir kitais do­ku­mentais, specialisto išvadomis, liudytojo A. J., netiesiogiai liudytojų B. Di­donio, J. K., M. G. parodymais.

Šio kaltinimo esmė tame, kad kaltinamasis be lizingo bendrovės sutikimo pardavė šiai ben­dro­vei priklausančius soliariumus ir už juos neatsiskaitė su UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Teismas sprendžia, kad byloje teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų nepakanka pa­tvir­tinti L. K. kaltei padarius šią nusikalstamą veiką.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad kaltinamasis L. K. ir jo sutuoktinė J. K. ilgą laiką savo versle naudojo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ lizingo būdu įsigytus soliariumus, mokėjo li­zingo įmokas. Dėl verslo problemų lizingo sutartys buvo perrašytos iš kaltinamojo sutuoktinės ben­dro­vės „(duomenys neskelbtini)“ L. K. bendrovei „(duomenys neskelbtini)“. Lizingo sutartys su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buvo surašytos 2012-09-14. Kaltinamasis ir toliau siekė vykdyti lizingo sutartimis prisiimtus įsipareigojimus – ir po šios datos dalį skolos ir avansą sumokėjo lizingo bendrovei. Iš soliariumų lizingo sutarčių pa­pil­domų sąlygų matyti, kad kaltinamasis su sutuoktine J. K. abu laidavo savo asmeniniu turtu už sutarčių nevykdymą (1 t., b. l. 22). Teismo vertinimu šis kaltinamojo ir jo sutuoktinės įsipareigojimas netie­sio­giai patvirtina, kad L. K. neturėjo tikslo pasisavinti šį bendrovės turtą.

Kaltinamasis nurodė, kad verslui stringant nenaudojo soliariumų pagal paskirtį, ir nebuvo kur juos laikyti, todėl pervežė soliariumus į garažą (duomenys neskelbtini) gatvėje. Šias aplinkybes taip pat patvirtino ir liu­dytoja J. K.. Byloje nėra patikimų duomenų, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ reikalavo grąžinti solia­riu­mus tuo laiku, kai jie buvo laikomi garaže, todėl nėra pagrindo laikyti, kad tokiu būdu kal­ti­na­ma­sis slė­pė soliariumus nuo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir soliariumus iš jos perė­musi UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ santykinai ilgai disponavo soliariumais, didžioji dalis jų vertės lizingo bendro­vei buvo sumokėta lizingo įmokomis. Kaip matyti iš bylos aplinkybių, lizingo įmokos reguliariai buvo mo­ka­mos iki kaltinamojo ir jo sutuoktinės verslas vyko sėkmingai.

Kaip matyti iš aukščiau aptartų bylos dokumentų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ siuntė kalti­na­ma­jam pra­nešimą ,,Dėl vienašališko sutarčių nutraukimo“ (1 t., b. l. 40), pagal kurį lizingo bendrovei nu­trau­kus kal­ti­nime nurodytas soliariumų lizingo sutartis bei pareikalavus UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direk­to­riui L. K. nu­traukti soliariumų eks­ploataciją ir ne vėliau kaip 2013-06-(duomenys neskelbtini) perduoti juos UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ įgaliotam atstovui, kal­tinamasis šio reikalavimo neįvykdė. Kaltinamasis nurodė, kad tokio prane­šimo iš lizingo bendrovės negavo. Byloje nėra patikimų duomenų, kad kaltinamasis būtų gavęs 2013-06-11 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pranešimą. Šis kaltinamojo teiginys byloje ištirtais įrodymais nėra paneigtas. Šiomis aplinkybėmis yra pagrindo spręsti, kad L. K. apie lizingo sutarčių nutraukimą nebuvo tinkamai pranešta.

Kaltinamasis neneigia pardavęs iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ lizingo būdu įsigytus solia­riu­mus užsienio bendrovei, tačiau vien iš aplinkybės, kad be lizingo bendrovės sutikimo kaltinamasis so­lia­riumus pardavė, nėra pakankamai pagrindo daryti išvadą, kad parduodamas soliariumus jis turėjo tiks­lą gautas lėšas pasisavinti.

Papildomoje specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), kuria grindžiamas ir kaltinimas pagal BK 183 straips­nio 2 dalį, nurodoma sąlyginė išvada. Joje nurodoma, kadangi iš (duomenys neskelbtini) baudžiamųjų bylų pro­ku­ratūros gautame atsakyme dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir „L. M. L.P.“ soliariumų pirkimo san­do­rio nu­ro­dyta, kad tokia įmonė – „L. M. L.P.“ nepateikė pa­grin­džiančių duomenų, kad ūki­nė operacija (t. y., kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė 6 soliariumus įmo­nei „L. M. L.P.“) įvy­ko, todėl jeigu soliariumai nebuvo parduoti „L. M. L.P.“, tokiu atveju 2014-01-27 PVM sąskaita-faktūra serija RCM Nr. (duomenys neskelbtini) fiksuota tarp šių ūkio subjektų laikoma neįvykusia ūkine ope­racija ir tuo buvo pažeistos specialisto išvadoje ir kaltinime L. K. nurodytos Buhalterinės aps­kai­tos įstatymo normos. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad Škotijos baudžiamųjų bylų prokuratūros 2016-06-13 atsakyme į teisinės pagalbos prašymą nurodoma, kad Jungtinės karalystės įmonių registro duo­me­nimis ,,L. M. L.P.“ buvo re­gis­truota trumpą laiką – nuo 2013-04-03 iki 2014-09-23, ad­re­sais, kurie naudojami daugeliui įmonių įregistruoti, įmonės tose patalpose fiziškai neveikia, ir kad (duomenys neskelbtini) mokesčių ir muitų institucija tiria tokią įmo­nių įregistravimo praktiką, nes sulaukia daug skundų dėl sukčiavimo (4 t., b. l. 86, 95). Kaip matyti, įmo­nė pavadinimu „L. M. L.P.“ buvo registruota, t. y. tai buvo egzistuojanti įmonė. Šiomis aplinkybėmis specialisto išvada apie nurodytą ūkinę operaciją pagrįsta prielaida. Šioje by­loje nėra duo­menų, kad kaltinamasis L. K. būtų nusikalstamai susijęs su nurodyta įmone ar būtų žinojęs, kad ši įmonė ketina neatsiskaityti už perkamus soliariumus. Nėra žinoma, ar įmonės ,,(duomenys neskelbtini) L.P.“ atstovas W. E. K. už įsigytus soliariumus sukaltinamuoju pilnai neatsiskaitė pik­ta­vališkai ar dėl kitokių priežasčių. Dalis pinigų už parduotus soliariumus – avansinis mokėjimas pagal su­tartį (Nr. (duomenys neskelbtini)) – 10 013,12 Lt buvo gauta (1 t., b. l. 120, 3 t., b. l. 147). Tokiu atveju yra pagrindas išvadai, kad numatyta ūkinė operacija buvo bent jau pradėta. Kaip nurodė kal­ti­na­masis ir liu­dytoja J. K., likusi suma už parduotus soliariumus nebuvo sumokėta dėl pirkėjo kal­tės. Teismas neturi neabejotino pagrindo netikėti šiais kaltinamojo ir liudytojos J. K. paro­dy­mais. Nors pir­kė­jas ir nebuvo surastas, nėra objektyvių duomenų, kad ūkinė operacija nebuvo baigta dėl L. K. kaltės ir kad šią pinigų sumą jis pasisavino. Iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir įmonės ,,L. M. L.P.“ sutarties dėl soliariumų pardavimo matyti, kad jų bendra kaina nustatyta tokia, kuri maždaug atitinka UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ skolą lizingo bendrovei UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Šiomis aplinkybėmis teismas sprendžia, kad nėra pakankamai pagrindo daryti išvadą, kad kaltinamasis, parduodamas solia­riu­mus nurodytai įmonei, siekė pasisavinti juos ar už juos gautas lėšas.

Akivaizdu, kad L. K., parduodamas soliariumus nesant UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutikimo, pažeidė lizingo sutarties sąlygas. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos teis­mi­nio nagrinėjimo metu tvirtino, kad dėl pablogėjusių verslo sąlygų pradėjus strigti lizingo įmokų mo­kė­jimui bendravo su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovu A. J., kuris siūlė ieš­koti kam par­duo­ti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausančius soliariumus ir gauta suma atsiskaityti su lizingo bendrove, nes kitaip lizingo bendrovė parduos juos pigiai, o skola liks kaltinamajam su žmona, nes abu buvo lai­davę pagal sutartis. Kaltinamasis nurodė, kad tada suprato, kad gali pats parduoti tuos soliariumus. Ap­linkybė, kad vyko tokios kaltinamojo ir lizingo bendrovės atstovo derybos, nėra paneigta. Atvirk­š­čiai, ją patvirtino kaltinamojo su­tuok­tinė liudytoja J. K., iš dalies patvirtino ir liudytojas A. J., nurodęs, kad su kaltinamuoju kalbėjo apie soliariumų pardavimą, kad kaltinamasis suras solia­riu­mams pirkėją, taip AB „(duomenys neskelbtini)“ bus sugrąžinta skola. Liudytojas taip pat patvirtino, kad yra tokia praktika, jei klien­tai randa pirkėją, AB „(duomenys neskelbtini)“ duoda sutikimą parduoti. Liu­dy­to­jas A. J. taip pat nurodė, kad be ban­ko sutikimo lizinguoto tur­to par­duoti negalima, tačiau jei klientas parduoda lizinguotą turtą ir grąžina skolą, tai lizingo bendrovės interesai nėra pažeidžiami.

Nepaneigti kaltinamojo ir liudytojos J. K. parodymai, kad kaltinamojo bendrovė li­zin­go būdu įgytus kitus soliariumus su lizingo bendrovės sutikimu pardavė, ir taip padengdavo lizingo įmo­kas.

Teismas sprendžia, kad byloje ištirtais įrodymais nėra paneigta aplinkybė, kad kaltinamasis derėjosi su lizingo bendrovės atstovu dėl galimybės parduoti soliariumus ir gautomis lė­šo­mis atsis­kai­tyti su lizingo bendrove, kad soliariumus pardavė kaltinime nurodytai užsienio bendrovei ,,(duomenys neskelbtini) L.P.“, turėdamas tikslą atsiskaityti su soliariumų savininke – UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kal­ti­namojo paaiškinimai apie tokias derybas su lizingo bendrovės atstovu yra pakankamai na­tū­ralūs ir lo­giški, todėl teismas neturi pagrindo jais netikėti. Kaltinamasis šios pardavimo sutarties nes­lė­pė (vė­liau ją pateikė bendrovės bankroto administratoriui), nors ir neapskaitė savo bendrovės bu­hal­te­ri­nėje aps­kaitoje, kaip to reikalauja buhalterinę apskaitą reglamentuojančios normos.

UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ viešajame registre lizingo sutarčių neregistravo, tuo apribojo savo teises išreikalauti turtą natūra. Bankroto byloje lizingo bendrovė pasirinko savo teisių gynimo būdą – finansinį skolos dydžio reikalavimą. Bankroto byla UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta Kauno apygardos teismo 2014-06-12 nutartimi (2 t., b. l. 13-14). 2014-09-10 nutartimi patvirtintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, tame tarpe UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 109 994,12 Lt reikalavimas (2 t., b. l. 15-16, 172). 2014-10-02 nutartimi patvirtintas kreditorės UAB „(duomenys neskelbtini)“ papildomas finansinis reikalavimas 11 230,66 Lt sumai (2 t., b. l. 17-(duomenys neskelbtini), 173-175). Kaltinamojo skola dėl neįvykdytų įsi­pa­rei­go­jimų (28 501,09 eurų (98 408,56 Lt) skolos) lizingo bendrovei UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ iš at­sa­ko­vo L. K. ir J. K. priteista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-02 sprendimu (3 t., b. l. 16-18), kuris Vilniaus apygardos teismo 2016-02-04 nutartimi pa­lik­tas nepakeistas (3 t., b. l. (duomenys neskelbtini)-22). Šiomis aplinkybėmis nuken­tė­jusios bendrovės teisės dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolos, susi­da­riu­sios dėl lizingo įmokų ir palūkanų nesu­mokėjimo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, buvo ginamos ir apgintos civilinio proceso tvarka. Šias aplinkybes teismas pripažįsta svarbiomis ir netiesiogiai paneigiančiomis kaltinimą L. K. pasisavinus svetimą turtą.

Teismų praktikoje ne kartą pabrėžta, kad baudžiamoji teisė nėra formali, ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus. Patikėto ar kaltininko žinioje perduoto turto tvar­kymo tvarkos pažeidimas pats savaime nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei nėra padaroma žala arba nėra kliūčių padarytą žalą atlyginti civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Šios nuostatos igno­ravimas tokio pobūdžio bylose gali lemti nepakankamo pavojingumo veikų kriminalizavimą, taip iš­kreip­ti baudžiamųjų įstatymų principus bei paskirtį. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo juris­prudencijoje nurodoma, kad nusikaltimai – tai pirmiausia tokie teisės pažeidimai, kuriais itin šiurkščiai pažeidžiamos žmogaus teisės ir laisvės, kitos Konstitucijos saugomos ir ginamos vertybės, daromas nei­giamas poveikis gyvenimo sąlygoms, žmonių gyvenimo lygiui, kėsinamasi į valstybės ir visuo­me­nės gyvenimo pagrindus (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. ir 2006 m. sausio 16 d. nu­tarimai).

Iš nekaltumo prezumpcijos principo (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalis, BPK 44 straipsnio 6 dalis) išplaukia reikalavimas, kad asmens nusikalstama veika privalo būti nustatyta ne remiantis prielaidomis, bet aiškiais, pagrįstais įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens kaltę. Abejonės dėl nusikalstamos veikos įrodytumo, kai jų nebegalima pašalinti, aiškinamos kaltinamojo naudai (kasacinės nu­tartys Nr. 2K-251/2010, 2K-363/2013, 2K-476/2013, 2K-446/2013, 2K-93-788/2017). Vadovaujantis nekal­tu­mo pre­zump­cijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vyk­dan­čioms insti­tuci­joms; kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, bet kokios abejonės turi būti ver­ti­na­mos kal­ti­na­mo­jo naudai (in dubio pro reo). Šis principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abe­jo­nėms paša­lin­ti ir nepavykus to padaryti, abejones vertinti baudžia­mo­jon atsakomybėn traukiamo asmens nau­dai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai ap­linkybių priimti apkaltinamąjį nuos­prendį (kasacinės nutartys Nr. 2K-510/2012, 2K-315/2012, 2K-205/2012, 2K-177/2009, 2K-429/2013).

Įvertinęs visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, vadovaudamasis nekal­tu­mo prezumpcijos prin­cipu, visas abejones ver­ti­ndamas kaltinamojo naudai, išnaudojus visas gali­my­bes abe­jo­nėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, teismas konstatuoja, jog šis kaltinimas L. K. grin­džiamas prie­laidomis, byloje nėra patikimų įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų L. K. kaltę, kad jis pasisavino UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą. Todėl dėl šio kaltinimo (pagal BK 183 straips­nio 2 dalį) L. K. išteisinamas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusi­kaltimo ar bau­džia­mo­jo nusižengimo po­žy­mių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Dėl kaltinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį

Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą bu­hal­terinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struk­tūros. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvar­kymą, reikalavimus (kasacinė nutartis Nr. 2K-16/2014).

Pažymėtina, kad BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas yra tyčinis, kuris gali būti padaromas veikiant tiesiogine arba netiesiogine tyčia: kaltininkas, žinodamas buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, sąmoningai juos netinkamai vykdo, numato, kad dėl to bus negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir šių padarinių nori, arba nors padarinių ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti (kasacinės nutartys Nr. 2K-286/2010, 2K-526/2011, 2K-170/2012, 2K-590/2014, 2K-437-303/2015, 2K-138-139/2016, 2K-7-304-976/2016).

L. K. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką iš esmės grindžiama tais pačiais įrodymais, kaip ir kaltė dėl apgaulingos apskaitos vedimo – specialisto išvadomis ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhal­te­ri­nės apskaitos dokumentais.

Kaltinime L. K. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nurodoma, kad jis, būdamas at­sa­kin­gas už bu­hal­terinės apskaitos organizavimą, bendrovėje neįdar­bino vyriausiojo buhalterio bei nesudarė sutarties su apskaitos paslaugas teikiančia bendrove, kad buhalterinę apskaitą tvarkydamas pats UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos registruose neapskaitė 2014-01-27 PVM sąskaitos fak­tūros Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią pardavė 6 soliariumus bendrovei ,,L. M. L.P.“ už 109 729,99 litus, 2014-02-26 PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią pardavė sandėlių bendrastatybinių darbų už 294 393 litus, pagal 2014-02-20 pinigų pri­ėmimo kvitą serija RCM Nr. (duomenys neskelbtini), 2014-02-21 pinigų priėmimo kvitą serija RCM Nr. (duomenys neskelbtini), 2014-02-24 pinigų priėmimo kvitą serija RCM Nr. (duomenys neskelbtini), 2014-02-25 pinigų priėmimo kvitą serija RCM Nr. (duomenys neskelbtini), 2014-02-26 pinigų priėmimo kvitą serija RCM Nr. (duomenys neskelbtini), 2014-02-27 pinigų pri­ė­mimo kvitą serija RCM Nr. (duomenys neskelbtini), 2014-02-28 pinigų priėmimo kvitą serija RCM Nr. (duomenys neskelbtini) gau­tų 294 393 litų; be to, jis atskaitingo asmens L. K. avanso apyskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), apskaitė neįvykusią ūkinę operaciją-atskaitingo asmens L. K. 4 299,07 litų sumokėjimą lizingo bendrovei UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, tuo pažeisdamas LR buhalterinės apskaitos įstatymo, LR įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo normų reikalavimus.

Teismas vertinimu, byloje teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų nepakanka pa­tvir­tinti L. K. kaltei padarius šią nusikalstamą veiką.

Kaip jau buvo nurodyta aukščiau, tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011 m. birželio 1 d. buvo sudaryta Buhalterinės apskaitos teikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo tvarkyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhal­te­ri­nę aps­kai­tą, parengti ir deklaruoti šios įmonės dokumentus pagal užsakovo pateiktus pir­minius ir suvestinius buhalterinės aps­kaitos do­ku­mentus. Tai konstatuota ir Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015-06-(duomenys neskelbtini) patikrinimo akte (1 t., b. l. 95-101) ir specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, kaltinimo elementas, kad L. K. nesudarė sutarties su apskaitos paslaugas teikiančia bendrove, kad buhalterinę apskaitą tvarkė pats, yra visai nepagrįstas.

Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį L. K. kaltinamas, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos registruose neapskaitė 2014-01-27 PVM sąskaitos fak­tūros Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią pardavė 6 soliariumus bendrovei ,,L. M. L.P.“. už 109 729,99 litus. Kaip matyti iš byloje esančių specialisto išvadų, liudytojo M. G. parodymų, nurodytų soliariumų pardavimo dokumentai nebuvo pateikti įtraukti į bendrovės buhalterinę apskaitą. Kaip nurodyta aukščiau, teismas sprendžia, kad kal­tinamasis pagal BK 183 straipsnio 2 dalį dėl čia minimų soliariumų pasisavinimo išteisinamas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusi­kaltimo ar baudžiamojo nusižengimo po­žy­mių. Teismas neįžvelgia mo­tyvo, dėl kurio kaltinamasis buvo suinteresuotas tyčia nuslėpti šių soliariumų pardavimo doku­men­tus – PVM sąskaitą faktūrą, pinigų (avanso) gavimą, nes šie dokumentai buvo surašyti, dalis pinigų už ben­drovei ,,L. M. L.P.“ parduotus soliariumus buvo gauti.

Kaip matyti iš bylos aplinkybių, pagal UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus L. K. pareiškimą Kauno apygardos teismo 2014-06-12 nutartimi bendrovei iškelta bankroto byla, paskirtas bankroto ad­ministratorius. Kaip minėta, nurodytų soliariumų pardavimo dokumentus kaltinamasis pateikė ban­kroto administratoriui. Todėl teismui nepakanka įrodymais patvirtinto pagrindo pripažinti kaltinime nuro­dy­tos sąskaitos faktūros neapskaitymo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos registruose tyčiniu są­moningu veiksmu.

Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015-06-(duomenys neskelbtini) patikrinimo akte konstatavo ir tai, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje neapskaitytas soliariumų pardavimas ir išvežimas, kad už tai gali būti skiriama bauda (1 t., b. l. 100). Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 4 dalį Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės ope­racijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius. Buhalterinės apskaitos įstatymo 15 straipsnio ir 18 straipsnio nuostatos numato aplin­kybes kai apskaitos dokumentai gali būti tikslinami ar taisomos klaidos.

Į kaltinimą L. K. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį įtraukta ir dokumentų – 2014-02-26 PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini); 2014-02-20 pinigų priėmimo kvito serija RCM Nr. (duomenys neskelbtini), 2014-02-21 pinigų priėmimo kvi­to serija RCM Nr. (duomenys neskelbtini), 2014-02-24 pinigų priėmimo kvito se­ri­ja RCM Nr. (duomenys neskelbtini), 2014-02-25 pinigų priėmimo kvito serija RCM Nr. (duomenys neskelbtini), 2014-02-26 pinigų pri­ė­mimo kvito serija RCM Nr. (duomenys neskelbtini), 2014-02-27 pinigų priėmimo kvito serija RCM Nr. (duomenys neskelbtini), 2014-02-28 pinigų priėmimo kvito serija RCM Nr. (duomenys neskelbtini), neapskaitymas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bu­hal­terinės apskaitos registruose.

Iš byloje esančio pranešimo apie įtarimą L. K. Panevėžio ikiteisminio tyrimo įstaigoje (2 t., b. l. 122-124) ir „Liteko“ sistemoje esančių duomenų matyti, kad baudžiamojoje byloje Panevėžio apygar­dos teisme L. K. kaltinamas kartu su D. S. pagaminęs netikrą dokumentą – ži­no­da­mas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatliko ir neketino atlikti angarų statybos darbų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu pasirašė 2014-02-26 PVM sąskaitą faktūrą serija RCM Nr. (duomenys neskelbtini) 294 393 Lt sumai, ku­rioje įra­šyti žinomai melagingi duomenys dėl angarų/sandėlių bendrastatybinių darbų pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu žemės ūkio bendrovei „(duomenys neskelbtini)“.

Nurodytoje byloje L. K. taip pat kaltinamas tuo, kad kartu su D. S., ži­nodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatliko angarų statybos darbų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu pasirašė 7 pi­nigų priėmimo kvitus: 2014-02-20 serija RMC Nr. (duomenys neskelbtini) 45 000 Lt sumai, 2014-02-21 serija RMC Nr. (duomenys neskelbtini) 45 000 Lt sumai, 2014-02-24 serija RMC Nr. (duomenys neskelbtini) 45 000 Lt sumai, 2014-02-25 se­ri­ja RMC Nr. (duomenys neskelbtini) 45 000 Lt sumai, 2014-02-26 serija RMC Nr. (duomenys neskelbtini) 45 000 Lt sumai, 2014-02-27 serija RMC Nr. (duomenys neskelbtini) 45 000 Lt sumai, 2014-02-28 serija RMC Nr. (duomenys neskelbtini) 24 393 Lt sumai, ku­riuose buvo įrašyti žinomai melagingi duomenys apie 294 393 Lt sumokėjimą jam, kaip bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui, šiuos kvitus pasirašius D. S., bendrais su D. S. veiksmais pa­ga­mino netikrus dokumentus, ir šiuos netikrus dokumentus, kuriuos D. S. panaudojo per­duo­da­mas ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterei S. G., nurodydamas juos įtraukti į ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ bu­hal­terinę apskaitą, ši įtraukė dokumentus į bendrovės buhalterinę apskaitą, ir surašydama 2014-03-10 pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją už mokestinį laikotarpį nuo 2014-02-01 iki 2014-02-28, taip nu­rodė ži­no­mai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigytų prekių ir paslaugų PVM, į kurį įtrauk­tas ir pagal sąskaitą faktūrą RCM Nr. (duomenys neskelbtini) pridėtinės vertės mokestis – 51 093 Lt. Šią tikrovės neati­tin­kan­čią deklaraciją su neteisingais duomenis apie grąžintiną iš biudžeto pridėtinės vertės mokestį 2014-03-10 buhalterė nustatyta tvarka pateikė Panevėžio apskrities mokesčių inspekcijos Panevėžio skyriui, kai tuo tarpu L. K. į jo vadovaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014-03-25 pirminę ir 2014-04-24 patikslintą pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją už mokestinį laikotarpį nuo 2014-02-01 iki 2014-02-28, 2014-03-26 ir 2014-05-22 pateiktas Kauno apskrities mokesčių inspekcijos Kauno skyriui, nebuvo įtrauktas kaip pardavimo PVM, nurodytas suklastotoje sąskaitoje faktūroje RCM Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu L. K. padėjo D. S. apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai kėsintis užvaldyti 51 093 Lt pridėtinės vertės mokesčio. Dėl šių veiksmų L. K. Panevėžio apygardos teisme kal­tinamas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį; 24 straipsnio 6 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį.

Kaip matyti, baudžiamojoje byloje Panevėžio apygardos teisme L. K. kaltinamas dėl 2014-02-26 PVM sąskaitos faktūros serija RCM Nr. (duomenys neskelbtini) ir 7 pinigų priėmimo kvitų 2014-02-20 serija RMC Nr. (duomenys neskelbtini), 2014-02-21 serija RMC Nr. (duomenys neskelbtini), 2014-02-24 serija RMC Nr. (duomenys neskelbtini), 2014-02-25 serija RMC Nr. (duomenys neskelbtini), 2014-02-26 serija RMC Nr. (duomenys neskelbtini), 2014-02-27 serija RMC Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2014-02-28 serija RMC Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 122-124) suklastojimo. Šioje byloje L. K. kaltinamas tų pačių dokumentų tyčiniu neapskaitymu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės aps­kai­tos registruose.

Kaltinamasis patvirtino, kad šie dokumentai buvo fiktyvūs, suklastoti, jokių ūkinių operacijų pagal šiuos dokumentus nebuvo atlikta, kad šiuos dokumentus surašė paprašytas D. S., todėl į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą jų ir netraukė. Vėliau, kad išvengti problemų su mokesčių ins­pek­cija, surašė ir 2014-02-28 kreditinę PVM sąskaitą faktūrą serija RCM Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 22). Kal­tinamasis nurodė, kad jokių pinigų pagal šiuos fiktyvius dokumentus iš ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ ir D. S. jis negavo ir jų negrąžino. Šioje byloje L. K. nėra inkriminuota, kad tuos pinigus pa­si­sa­vino ar iššvais­tė. Kitoje byloje L. K. kaltinamas tokiu būdu padėjęs D. S. apgaule kėsintis užvaldyti pridėtinės vertės mokestį. Šiomis aplinkybėmis spręstina, kad ir kaltinimas pripažįsta šių dokumentų fiktyvumą. Nors liudytojas D. S., kuris kitoje byloje kaltinamas bendrininkavęs su L. K. tų pačių dokumentų suklastojime, ir tvirtina, kad mokėjo L. K. šiuose do­ku­men­tuose nurodytus pinigus ir pinigai nebuvo jam grąžinti, jo parodymai šioje dalyje nelaikytini pati­kimais.

Kaltinamasis, neįtraukdamas šių kaltinime nurodytų dokumentų į savo įmonės buhalterinę apskaitos registrus, atsidūrė nevienareikšmiškoje padėtyje. Teismo nuomone, byloje nėra jokių duo­menų, kad kaltinamasis realiai vykdė ūkines operacijas pagal šiuos dokumentus (atliko dar­bus, gavo pinigus ar juos grąžino), todėl nėra pagrindo išvadai, kad jis, kaip atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, privalėjo įtraukti šiuos tikėtina suklastotus dokumentus į bendrovės bu­hal­terinės apskaitos registrus. Teismas sprendžia, jei neįvyko operacija – statybiniai darbai, pinigų sumokėjimas, jų grąžinimas pagal byloje esančius galimai suklastotus dokumentus, akivaizdu, kad asmuo negali būti laikomas įpareigotu įtraukti tokius dokumentus į bendrovės buhalterinę apskaitą, o ūkinė operacija ir neturi būti apskaityta, nes tai visiškai iškreiptų ūkinių operacijų apskaitą ir ūkinius santykius.

Kaltinime L. K. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį taip pat nurodoma, kad jis avanso apyskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) apskaitė neįvykusią ūkinę operaciją – 4 299,07 Lt sumokėjimą bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Papildomoje specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įrašė į ats­kai­tingo asmens L. K. 2012-08-31 avanso apyskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėtą pirminę įmoką ir 4 300 Lt avansą, tačiau tyrimui bendrovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirminės įmokos ir 4 300 Lt avanso sumokėjimą patvirtinančių apskaitos do­kumentų, t. y. bendrovė buhalterinėje aps­kai­to­je fiksavo neįvykusią ūkinę operaciją – atskaitingo asmens L. K. 4 299,07 Lt (1 245,10 €) sumo­kė­ji­mą lizingo bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“. Specialisto išvadoje pažymėta, kad kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepatvirtino likusios 4 299,07 Lt iš 22 953,68 Lt sumos (22 953,68-18 654,61) gavimo, todėl daroma išvada, kad bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje nepagrįstai fiksavo 4 299,07 Lt sumokėjimą lizingo bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, nepagrįstai sumažino lizingo įsi­pa­rei­go­jimus. Kaltinamasis konkrečiai nepaaiškino priežasties, dėl kurios ši operacija buvo įrašyta į bendrovės avanso apyskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip minėta aukščiau, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą pagal L. K. pateiktus dokumentus atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“. Byloje nėra patikimų įrodymų, kad šią avanso apyskaitą surašė pats L. K.. Iš bylos duo­menų matyti, kad kaltinamasis tik pateikdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai ben­drovei pirminius buhalterinius dokumentus, o šios bendrovės darbuotojas juos įtraukdavo į buhalterinės apskaitos registrus, koks yra ir avanso apyskaita. Apyskaitoje nurodyta kita suma – 18958,66 Lt. Specialisto išvadoje nurodyta kaip neįvykusi ūkinė operacija – atskaitingo asmens L. K. 4 299,07 Lt (1 245,10 €) sumo­kė­ji­mas lizingo bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ši suma paskaičiuota spe­cialisto, įvertinus kitus buhalterinius dokumentus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ poziciją. Ji taip pat nėra nekvestionuotina ir yra prielaidos pobūdžio. Nėra aišku, kokius buhalterinius dokumentus vertino L. K. pasirašydamas bendrovės avanso apyskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis nurodė, kad pats buhal­terinės apskaitos registrų nepildė. Liudytojas M. G. nurodė, kad L. K. pateiktus pirminius buhalterinius dokumentus suvesdavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. 2012-08-31 avanso apyskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) nėra detaliai nurodyta iš kokių sumų susideda bendra avanso suma – 18 958,66 Lt, nurodyta tik, kad ši suma paskaičiuota pagal pažymą Nr. 317 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėtą pir­minę įmoką ir 4 300 Lt avansą (3 t., b. l. 136). Pagal BK 223 straipsnio 1 dalį L. K. kaltinamas šioje apyskaitoje nurodytos pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) neišsaugojimu. Byloje nėra duomenų, dėl kokios prie­žas­ties ši suma buvo įtraukta į nurodytą avanso apyskaitą. Nėra atmestina, kad šioje pažymoje buvo duo­menys, pagrindžiantys likusią avanso sumą – 4 299,07 Lt. Teismui nėra žinomi šio kaltinamojo veiks­mo motyvai ir nėra pagrindo laikyti šį veiksmą tyčiniu. Teismas sprendžia, kad kaltinamasis šį do­ku­mentą pasirašė neįvertinęs jo pagrįstumo. Byloje nėra pakankamai įrodymų, kurių pagrindu būtų ga­li­ma daryti pagrįstą išvadą kad tyčia apgaulingai tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą.

Kaip minėta, Buhalterinės apskaitos įstatymo normos numato galimybę apskaitos dokumentus tikslinti ar taisyti klaidas. Dėl prasidėjusios bendrovės bankroto procedūros kaltinamasis neteko šios galimybės.

Iš nekaltumo prezumpcijos principo išplaukia reikalavimas, kad asmens nusikalstama veika privalo būti nustatyta ne remiantis prielaidomis, bet aiškiais, pagrįstais įrodymais, neginčijamai pa­tvir­tinančiais asmens kaltę. Teismas sprendžia, kad yra nepašalintų abejonių dėl kaltinamojo tyčios ap­gau­lingai tvarkyti savo vadovaujamos bendrovės buhalterinę apskaitą. Todėl, vado­vau­­jantis principu in du­bio pro reo, visos abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai, nes, iš­nau­dojus visas įmanomas įro­dinėjimo priemones, negalima daryti patikimos, vienareikšmės ir neabejotinos išvados apie tai, kad L. K. apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. Todėl dėl šio kaltinimo (pagal BK 222 straipsnio 1 dalį) L. K. išteisinamas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusi­kalti­mo ar baudžiamojo nusižengimo po­žy­mių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). 

Bausmės skyrimas ir kiti klausimai

Kaltinamasis L. K. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), anks­čiau nebu­vo teistas (5 t., b. l. 57), nusikalto pirmą kartą, keletą kartų buvo baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pa­žeidimus (5 t., b. l. 58-60). L. K. dirba (5 t., b. l. 61), dar­bovietėje charakterizuojamas tei­giamai (5 t., b. l. 184), yra vedęs (5 t., b. l. 52, 185), jo šeimoje yra nepil­na­metė dukra (5 t., b. l. 186). Iš bylos aplinkybių nėra pagrindo spręsti, kad kal­ti­na­ma­sis yra linkęs nusikalsti. L. K. iš esmės pri­si­pažino pa­daręs nusikalstamą veiką – aplaidų buhalterinės aps­kaitos tvar­ky­mą savo įmonėje ir nuo­širdžiai gailisi, todėl teismas pripažįsta šią aplinkybę len­gvi­nančia jo at­sa­ko­my­bę (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo at­sa­ko­mybę sun­ki­nan­čių aplinkybių nenustatyta. Byloje nėra duo­me­nų, kad kal­ti­na­masis būtų dar nusikaltęs po jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo, nors ir kal­tinamas kitoje by­lo­je, tačiau joje inkriminuotos nusikalstamos veikos padarytos tuo pačiu laikotarpiu ir susijusios su kaltinimais šioje byloje.

BK 223 straipsnio 1 dalies sankcijoje nu­matytos įvairios bausmių rūšys – viešieji darbai, bau­da, laisvės apribojimas, areštas, laisvės atėmimas iki dvejų metų. Teismas, įvertinęs visas aukščiau pa­mi­nėtas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama vei­ka, tiek su kaltinamojo asme­ny­be, įvertinęs nusikalstamos veikos pavojingumo po­būdį, laipsnį, aplinkybę, kad nusikalstama veika sun­kesnių pasekmių nesukėlė, kal­ti­na­mojo asmenines savybes, jo po­žiūrį į savo pa­darytus veiksmus, jo šeiminę padėtį, nusikalstamos veikos padarymo prie­žastis, elgesį po nusikalstamos vei­kos padarymo, daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatytiems baus­mės tikslams pa­siekti – su­lai­ky­ti kal­ti­na­mąjį nuo nu­si­kals­ta­mų veikų darymo, atimti galimybę da­ry­ti naujas vei­kas bei už­tik­rin­ti tei­sin­gu­mo prin­cipo įgy­­ven­di­ni­mą (BK 41 straipsnio 2 dalis), L. K. skir­ti­na švelnesnė in­kri­mi­nuoto nu­si­kal­timo sank­ci­joje numatyta baus­mės rūšis – bauda (BK 47 straipsnis).

Vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi ir nustatydamas bausmės dydį teismas taip pat at­si­žvel­gia į padarytos nusikalstamos veikos po­būdį ir pa­vojingumo laipsnį – L. K. nusi­kals­ta­mą vei­ką padarė dėl aplaidumo. Įvertinęs išdėstytų aplinkybių visetą bei vadovaudamasis teisingumo ir proporcingumo principais, teismas spren­džia, kad kaltinamajam L. K. skiriamos baudos baus­mės tikslai bus pa­siekti nu­stačius mažesnę, negu sank­cijoje už padarytą nusikalstamą veiką nu­ma­tytas baus­mės vidurkis, baudos dydį, artimą mini­ma­liam (BK 61 straipsnis). Baudos dydis skaičiuojamas pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusią BK 47 straipsnio redakciją ir tuo metu galiojusį MGL dydį – 37,66 Eur. 

Ikiteisminio tyrimo metu L. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (5 t., b. l. 46-50). Kadangi kaltinamajam skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, kardomoji priemonė panaikinama nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto adminis­tra­toriaus pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai – 5 segtuvai, 1454 lapai, sau­go­mi Kauno apskrities VPK KPENTV (2 t., b. l. 162-163, 181), buvo paimti iš BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto adminis­tra­toriaus B. D., išnagrinėjus bylą jie tapo nebereikalingi, todėl perduodami bankroto adminis­tra­toriui B. D. ar jo įgaliotam asmeniui (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto adminis­tra­toriaus pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatai, Kauno apygardos teismo nutartis, Dokumentų priėmimo perdavimo aktai, AB ,,(duomenys neskelbtini) sąskaitos“ išrašai, 2014-06-24 balansas, viso 15 lapų, saugomi bylos medžiagoje (2 t., b. l. 164-180), BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus pateikti dokumentai – sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), Perdavimo priėmimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), PVM sąskaita faktūra RCM Nr. (duomenys neskelbtini), pinigų priėmimo kvitas serija RCM Nr. (duomenys neskelbtini), 2016-02-04 Vilniaus apygardos teismo nutarties kopija, 2015-04-02 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo kopija, 2014-10-02 Kauno apygardos teismo nutarties kopija, 2014-11-12 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties kopi­ja, viso 20 lapų, saugomi bylos medžiagoje (3 t., b. l. 1-22) – paliekami saugoti byloje kaip nusi­kals­ta­mos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis BPK 297, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 304, 305 ir 307 straipsniais teismas,

n u s p r e n d ž i a:

L. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį 100 MGL (3766 Eur) dydžio bauda.

Kardomąją priemonę L. K. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuo nuos­pren­džio įsiteisėjimo dienos.

L. K. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį išteisinti, kadangi nepa­dary­tos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižen­gimo požymių.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto adminis­tra­toriaus pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai – 5 segtuvai, 1454 lapai, sau­go­mi Kauno apskrities VPK KPENTV, buvo paimti iš BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto adminis­tra­toriaus B. D., išnagrinėjus bylą jie tapo nebereikalingi, todėl perduodami bankroto adminis­tra­toriui B. D. ar jo įgaliotam asmeniui.

Dėl nuosprendžio per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teis­mą.

Teisėjas        Viktoras Preikšas