Administracinė byla Nr. I-3882-362/2015
Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02836-2015-3
Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2.; 3.21
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. gruodžio 10 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjas Arvydas Martinavičius,
sekretoriaujant Daliai Semaškaitei,
nedalyvaujant pareiškėjui A. L.,
nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos priteisimo.
Teismas, išnagrinėjęs pateiktą skundą,
n u s t a t ė :
Pareiškėjas A. L. skunde Šiaulių apygardos administracinio teismo prašė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, priteisti 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Skunde pareiškėjas A. L. nurodė, kad š. m. birželio 09 d. buvo priimtas sprendimas administracinėje byloje pagal jo skundą, atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Birželio 11 d. ji kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą dėl neįsiteisėjusio sprendimo gavimo, jo negavęs, birželio pabaigoje kreipėsi vėl, ir liepos 08 d. jis šį sprendimą gavo. Per tą laikotarpį, kai nežinojo teismo sprendimo, jis patyrė gilius išgyvenimus, pykčio priepuolius, garbės ir orumo pažeminimą, emocinę depresiją, galimybių sumenkinimą, kiekvieną minutę galvojo, kodėl negauna sprendimo, tad negalėjo objektyviai mąstyti apie esamą baudžiamą bylą, būdamas apimtas depresijos ir neturėdamas tvirtos motyvacijos, apskundė įsiteisėjusį sprendimą Lietuvos vyriausiam administraciniam teismui, tada ir sužinojo, kad sprendimas Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo gautas dar birželio 11 d., ir tyčia buvo nuslėptas, kad jis negalėtų apskųsti sprendimo, nors sprendimai turi būti įteikti nedelsiant ir pasirašant suinteresuotam asmeniui. Tad šis pažeidimas sukėlė gilius išgyvenimus, pykčio priepuolius, emocinę depresiją, galimybių sumenkinimą. Kadangi iki pat skundo padavimo dienos nebuvo aišku, ar terminas skundui paduoti bus atnaujintas, jį kamavo nežinomybė, dvasiniai ir emociniai išgyvenimai, depresija, galimybių sumenkinimas. Tuo pačiu jis patyrė neturtinę žalą. Prašo dėl šių teisės aktų pažeidimų, padarytų tyčia, priteisti 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje 2015-06-10 buvo gautas Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. I-1680-394/2015, skirtas A. L. įteikimui. Pagal Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2015-05-28 įsakymu Nr. 1/01-127 patvirtinto „Dokumentų valdymo tvarkos aprašą“ matyti, kad vienas iš sprendimų turėjo patekti į Personalo skyrių, o kitas į Įskaitos skyrių, ir pastarasis turėjo jį įteikti pareiškėjui. Dėl techninės klaidos abu sprendimai pateko į Personalo skyrių, ir pareiškėjui A. L. įteikti nebuvo. Pažymi, kad Lietuvos Vyriausias administracinis teismas terminą apeliaciniam skundui paduoti atnaujino 2015-09-16 nutartimi, ši nutartis pareiškėjui buvo įteikta 2015-09-23, tačiau tą dieną jo Šiaulių tardymo izoliatoriuje nebuvo, tad nutartis uždarame voke buvo persiųsta į jo buvimo vietą.
Pareiškėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su Šiaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtais veiksmais, padarytą žalą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus. Tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti.
Pareiškėjo A. L. skundas atmestinas.
Pareiškėjas nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš to, kad Šiaulių tardymo izoliatorius tyčia jam laiku neįteikė Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimo.
Teismas pažymi, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė atsakomybė), pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (LR CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (LR CK 6. 248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (LR CK 6.249 straipsnis), tačiau LR CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal LR CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
LR civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. LR CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (LR CK 6.250 str. prasme), jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti aktai (pagal LR CK 6.271 str.).
Veiksmų neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnį konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (pagal CK 6.271 straipsnį), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Teismas pažymi, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Tačiau asmens pažeista teisė teismo gali būti apginta tuo atveju, jei jis konkrečiai įvardija neteisėtus valdžios institucijos veiksmus (neveikimą) ir savo reikalavimą pagrindžia atitinkamais argumentais bei įrodymais. Reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai ar abstrakčiai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kokio teisės akto reikalavimų nevykdė atitinkamas viešojo administravimo subjektas, ar neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal atitinkamas teisės normas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012).
Susipažinus su LITEKO sistemoje esančiais duomenimis apie administracinę bylą Nr. I-1680-394/2015, matyti, kad sprendimas byloje priimtas, nedalyvaujant pareiškėjui teismo posėdyje, 2015-06-09, skundas patenkintas dalinai, jau 2016-06-10 gautas pareiškėjo prašymas atsiųsti teismo sprendimą, sprendimo nuorašai šalims išsiųsti. 2015-06-25 gautas dar vienas A. L. prašymas dėl sprendimo išsiuntimo kitu adresu, 2015-07-07 šalims išsiųsti įsiteisėję teismo sprendimai.2015-09-16 Lietuvos Vyriausias administracinis teismas priėmė nutartį, kuria atnaujino terminą apeliaciniam skundui paduoti. Uždaras vokas iš Lietuvos Vyriausio administracinio teismo Šiaulių tardymo izoliatoriuje gautas 2015-09-23, tą pačią dieną persiųstas Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, nes tuo metu pareiškėjas ten buvo konvojuotas.
Tokiu būdu, nors pareiškėjas ir nurodo savo skunde, jog pagrindinė priežastis neturtinei žalai yra tyčia savalaikiai neįteiktas teismo sprendimas, tai nėra patvirtinama bylos medžiaga. Kaip matyti iš paties pareiškėjo prašymų, jis dar 2015-06-25 nežinojo, ar yra priimtas teismo sprendimas, nes rašė prašymą teismui dėl sprendimo išsiuntimo kitu adresu, be to, savo skunde aiškiai nurodo, kad tik 2015-07-08 jis sužinojo, kad teismo sprendimas jau buvo gautas Šiaulių tardymo izoliatoriuje 20156-06-11, bet buvo neįteiktas. Nors pareiškėjas nurodo, kad nuo 2015-06-10 iki 2015-07-08 jis patyrė gilius išgyvenimus, pykčio priepuolius, garbės ir orumo pažeminimą, emocinę depresiją, galimybių sumenkinimą, kiekvieną minutę galvojo, kodėl negauna sprendimo, tačiau visiškai nesuprantama, kaip jis juos galėjo patirti, net nežinodamas, ar teismas apskritai sprendimą priėmė. Duomenų, kad jis būtų kreipęsis į Šiaulių tardymo izoliatoriaus administraciją dėl sprendimo neįteikimo, byloje nėra, to nenurodo ir pats pareiškėjas. Taip pat byloje nepateikta jokių įrodymų, kad sprendimo neįteikimas buvo tyčinis, priešingai, iš bylos medžiagos matyti, jog gavus Šiaulių tardymo izoliatoriuje įsiteisėjusį teismo sprendimą, jis nustatyta tvarka pareiškėjui buvo įteiktas, pateikus pareiškėjui prašymą dėl termino atnaujinimo, Lietuvos Vyriausiajam administraciniu teismui buvo pateikta visa medžiaga, pagrindžianti kad sprendimas savalaikiai įteiktas nebuvo, tuo pagrindu ir buvo atnaujintas terminas apeliaciniam skundui pateikti. Tai, kad pareiškėjas, kaip jis nurodo, patyrė neigiamas pasekmes laikotarpiu, kol Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas nagrinėjo jo prašymą, nėra susiję su atsakovo veiksmais. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas tik išvardina pasekmes, dėl ko jam kilo neturinė žala, nurodydamas, kad patyrė gilius išgyvenimus, pykčio priepuolius, garbės ir orumo pažeminimą, emocinę depresiją, galimybių sumenkinimą, tačiau to visiškai nedetalizuoja, bei nepateikia tai patvirtinančių įrodymų.
Teismas laiko įrodytu, jog atsakovo veiksmai, savalaikiai neįteikiant pareiškėjui teismo sprendimo, nebuvo tyčiniai ir neteisėti, savalaikis neįteikimas susijęs su technine klaida, nepatekus nustatyta tvarka neįsiteisėjusiam teismo sprendimui į Šiaulių tardymo izoliatoriaus Įskaitos skyrių, kuris ir turi pareigą įteikti sprendimus, nustačius šią klaidą, buvo imtasi visų tinkamų veiksmų, kad ji būtų ištaisyta, pareiškėjui tai neigiamų pasekmių, susijusių su galėjimu pateikti apeliacinį skundą, nesukėlė, terminas buvo atnaujintas, skundas priimtas.
Įvertinus virš išdėstytą, eismas mano, jog pareiškėjas neįrodė savo skundo, tad skundas atmestinas.
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis ABTĮ 85–87str., 88 str. 1 d. 5 p.,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.
Teisėjas Arvydas Martinavičius