Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2S-650-590-2014].docx
Bylos nr.: 2S-650-590/2014
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
DnB bankas 112029270 trečiasis asmuo
Kategorijos:
BYLOS, KYLANČIOS IŠ ŠEIMOS TEISINIŲ SANTYKIŲ
Bylos, susijusios su santuoka
dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės
CIVILINIS PROCESAS
Bendrosios nuostatos
Bylinėjimosi išlaidos:
Atleidimas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2S-650-590/2014

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-38465-2013-1

Procesinio sprendimo kategorija: 99.4

(S)


VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S


2014 m. gegužės 15 d.

Vilnius
 

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Vidas Stankevičius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovui S. K. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, trečiasis asmuo AB DnB bankas, ir

 

n u s t a t ė :

 

Ieškovė J. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės. Ieškovė pateikė įrodymus, kad už ieškinį yra sumokėjusi 200 Lt žyminio mokesčio, kartu prašydama atleisti ją iš dalies ir/ar atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo priėmimo civilinėje byloje. Nurodė, kad šiuo metu niekur nedirba, ją finansiškai remia vaikai, todėl ji negali sumokėti viso mokėtino žyminio mokesčio.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-11-27 nutartimi ieškovės prašymą dėl žyminio mokesčio atidėjimo/atleidimo tenkino iš dalies: atidėjo 1/3 dalies, t. y. 1920 Lt, žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo paskelbimo dienos; įpareigojo ieškovę J. K. iki 2014-01-30 sumokėti 2/3 dalis žyminio mokesčio, t. y. 3 640 Lt, ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus apie ieškovės turtinę padėtį, aplinkybes, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, t. y. turtas, kuris gali būti realizuojamas, sprendė, jog nėra pagrindo atleisti ieškovę nuo visos likusios sumokėti žyminio mokesčio dalies, tačiau konstatavo, kad yra pagrindas atidėti 1/3 dalies žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo šioje byloje paskelbimo dienos.

Atskiruoju skundu ieškovė J. K. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-27 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Nurodo, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio/atidėjimo, tinkamai neįvertino visų svarbių šiam klausimui spręsti faktinių bylos aplinkybių, tuo pažeisdamas proceso normas. Teismas netinkamai įvertino ieškovės turtinę padėtį patvirtinančius įrodymus. Nurodo, kad ieškovės turimas nekilnojamas turtas – žemės sklypas, negali būti pagrindu netenkinti prašymo iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ar atidėti jo mokėjimą iki teismo sprendimo civilinėje byloje priėmimo. Toks teismo sprendimas pažeidžia ieškovės teises, užkertant galimybę toliau bylinėtis, ginant pažeistas teises.

 

Atskirasis skundas atmetamas.

 

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminio mokesčio sumokėjimą kaip vieną iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: įpareigoti asmenis, paduodančius teismui pareiškimus, kuriais siekiama jiems palankaus teismo sprendimo priėmimo, pateikti užtikrinimą, siekiant apsaugoti kitus asmenis nuo aiškiai nepagrįstų pareiškimų (ieškinių); padengti tam tikrą valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti, dalį; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. Skirtinga dalyvaujančių byloje asmenų turtinė padėtis bei būtinybė užtikrinti konstitucinę teisę į realią teisminę gynybą sudaro prielaidas proceso įstatyme įtvirtinti atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ir šio mokesčio sumokėjimo atidėjimo institutus (CPK 83 str. 3 d., 84 str.). Asmuo atleidžiamas nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo tuo atveju, kai pateikiami jo sunkią turtinę padėtį patvirtinantys įrodymai ir nėra duomenų, kad ši padėtis galėtų ateityje pagerėti. Žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo tikslas – prievolės sumokėti žyminį mokestį tam tikram terminui nukėlimas, kuris yra reikalingas tuo atveju, jei ieškovas dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti visą žyminį mokestį kreipimosi į teismą dieną, tačiau pagal byloje esančias aplinkybes yra pagrindo manyti, kad asmuo gali sumokėti žyminį mokestį per ilgesnį laikotarpį. Viena tokių priežasčių gali būti ir žyminio mokesčio dydis. Didelė žyminio mokesčio suma savaime nėra pagrindas atleisti ieškovą nuo didžiosios šios sumos dalies sumokėjimo – kiekvienu atveju teismas, vertindamas į bylą pateiktų įrodymų visetą, sprendžia, kokių veiksmų yra būtina imtis tam, kad ieškovo teisminės gynybos teisė nebūtų paneigta ar nepagrįstai apribota, ir kartu nebūtų paneigti žyminio mokesčio instituto tikslai.

Ieškovė, kreipdamasi į teismą, sumokėjo 200 Lt žyminio mokesčio, t. y. tik apie 3 proc. byloje mokėtino žyminio mokesčio sumos, nuo likusios žyminio mokesčio sumos sumokėjimo prašydama ją atleisti arba sumokėjimą atidėti. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad atleisti ieškovą nuo beveik visos žyminio mokesčio sumos sumokėjimo galima tik išimtiniais atvejais, nes pagal teisinius padarinius toks procesinis veiksmas prilygsta visiškam asmens atleidimui nuo žyminio mokesčio, o tai leistina tik konkrečiais įstatymuose nustatytais atvejais (CPK 83 str. 1 d.). Todėl tuomet, kai asmuo prašo atleisti jį beveik nuo viso žyminio mokesčio sumokėjimo, turi būti vertinami ne tik jo sunkią turtinę padėtį įrodantys dokumentai, bet ir atsižvelgiama į atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo instituto tikslą, į asmens teisinį statusą, jo veiksmus ar neveikimą, į ginamą teisinį interesą (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-914/2008; 2009 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1377/2009, 2009 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1369/2009). Kiekvienu atveju teismas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą atleisti iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo, atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, vertina tokio prašymo motyvus bei pateiktus įrodymus. Teismas, įvertinęs įrodymų visumą (prašančiojo asmens pateiktus duomenis apie nuosavybės teise valdomą turtą, gaunamas pajamas ir pan., bei kitas bylos aplinkybes, atspindinčias asmens turtinę padėtį), sprendžia, ar pareiškėjas gali sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį ir, ar galės tai padaryti per ilgesnį laikotarpį. Turtinę asmens (tiek fizinio, tiek ir juridinio) padėtį rodo Nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo, VĮ „Regitra“ pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tyrė ir vertino ne tik duomenis apie ieškovės gaunamas pajamas, bet ir duomenis apie jos turimą turtą.

Kaip matyti iš byloje esančių Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų, ieškovė nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto (b. l. 11-13). Vien ši nustatyta aplinkybė leidžia teismui daryti išvadą, kad nėra pagrindo ieškovės J. K. turtinės padėties pripažinti tokia sunkia, kad ji negalėtų sumokėti teismo nurodytos 3 640 Lt dydžio žyminio mokesčio dalies už pateiktą ieškinį. Tai, kad ieškovė šiuo metu niekur nedirba, o finansiškai ją remia vaikai, patvirtina aplinkybes apie laikinus finansinius sunkumus, tačiau nesudaro pagrindo atleisti ieškovės nuo beveik viso mokėtino žyminio mokesčio. Be to, ieškovė nepateikė teismui kredito įstaigų duomenų apie turimas pinigines lėšas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pagal į bylą pateiktus įrodymus ieškovės turtinė padėtis nėra tokia sunki, kad būtų įstatyme numatytas pagrindas atleisti ją nuo beveik viso byloje mokėtino žyminio mokesčio. Pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nusprendė neatleisti apeliantės nuo beveik viso žyminio mokesčio mokėjimo bei pagrįstai įpareigojo ieškovę sumokėti 2/3 dalis (3 640 Lt) žyminio mokesčio, kitos žyminio mokesčio dalies, t. y. 1/3 (1 920 Lt), mokėjimą atidedant iki sprendimo paskelbimo dienos.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais motyvais, daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl naikinti ją atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.). Kadangi teismo nustatytas terminas žyminio mokesčio daliai sumokėti yra pasibaigęs, ieškovei nustatytinas naujas terminas žyminiam mokesčiui sumokėti.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

 

n u t a r i a :

 

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti ieškovei J. K. terminą iki 2014 m. birželio 2 d. 3 640 Lt žyminiam mokesčiui sumokėti ir Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikti žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančius dokumentus.

 

 

 

Teisėjas                                                                                                                Vidas Stankevičius

 


Paminėta tekste:
  • CPK 320 str. Bylos nagrinėjimo ribos
  • CPK 338 str. Apeliacinio proceso normų galiojimas
  • CPK
  • CPK 83 str. Atleidimas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo
  • 2-914/2008
  • 2-1377/2009
  • 2-1369/2009
  • CPK 337 str. Apeliacinės instancijos teismo teisės