Administracinė byla Nr. I-4101-422/2015
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01600-2015-9
Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.;15.2.3.2.; 74.
(S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. gruodžio 8 d.
Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Janina Vitunskienė,
sekretoriaujant Sabinai Cilišauskaitei,
dalyvaujant pareiškėjui R. V. ,
nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,
n u s t a t ė:
Pareiškėjas R. V. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), 50000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Pareiškėjas skunde (b.l. 4), skundo papildyme (b.l. 86-87) ir teismo posėdžio metu nurodė, jog jis nuo 2013-10-10 iki 2015-08-13 buvo kalinamas Marijampolės PN žiauriomis sąlygomis. Patalpų, kuriose ginčo laikotarpiu kalėjo pareiškėjas, gyvenamasis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų, į bendrabučio tipo gyvenamųjų patalpų plotą buvo įskaičiuotas virtuvės, daiktų sandėlių, tualetų, būrio viršininko kabineto plotas. Tvirtino, kad patalpose buvo netinkamas apšvietimas, drėgna, karantino patalpoje vėdinimo iš viso nebuvo, trūko oro, langas atsidarė į koridorių. Bendrabučio tipo patalpose buvo šalta, nes dėl patalpų perpildymo jas dažnai reikėdavo vėdinti, šildyti patalpas pradėdavo tik lapkričio mėnesį, radiatoriai buvo šalti. Patalpos nešvarios, jose bėgiojo tarakonai, jų niekas nenaikino. Pasivaikščiojimui kiemai skirti keliems būriams, todėl juose nebuvo pakankamai vietos pasivaikščioti. Bendrabučio tipo gyvenamųjų patalpų (10 ir 16 būrių) tualetuose bei karantino patalpose buvo per mažai sanitarinių įrenginių, sanitariniai mazgai įrengti netinkamai, tarpas tarp pisuaro ir klozeto vos 60 cm ir nėra pertvarų, klozetai atskirti užuolaida, taip neužtikrintas privatumas. Nurodė, kad yra mažai rūkantis, tačiau buvo laikomas gyvenamosiose patalpose ir karantino patalpose kartu su daug rūkančiais asmenimis. Nurodė, jog pateikė žodinį prašymą atsakovo atstovui laikyti jį su nerūkančiais asmenimis, bet į jo prašymą nebuvo reaguojama. Marijampolės PN nesudarytos sąlygos dirbti visiems norintiems dirbti nuteistiesiems, tvirtino, kad ne kartą kreipėsi į administraciją dėl įdarbinimo, tačiau jį įdarbinti buvo atsisakoma dėl darbo vietų stygiaus. Valgyklos patalpos ir baldai nešvarūs, bėgiojo tarakonai, skraidė paukščiai, buvo patiekiamas netinkamas maistas, kurio kokybė pagerėdavo tik patikrinimų metu. Asmeninių pasimatymų patalpos neremontuotos apie 10 metų. Marijampolės PN nuteistiesiems reikia mokėti už elektros energiją, neišduodami virduliai, televizoriai, išduodamo tualetinio popieriaus užtenka tik 15 dienų, rankšluostis purvinas, panašus į grindų skudurą. Nuteistiesiems yra mokama 4 Eur pašalpa, tačiau jos neužtenka įsigyti higienos priemonėms ir kitiems reikmenims. Marijampolės PN nuteistieji skirstomi į kastas, pareiškėjas priskirtas „nuskriaustųjų“ kastai, todėl dažnai buvo žeminamas pareigūnų ir kitų nuteistųjų. Į pataisos namų administraciją yra kreipęsis su skundu dėl netinkamo maitinimo, dėl kitų kalinimo sąlygų nesiskundė, nes iš kitų nuteistųjų žinojo, jog skundais nieko nepakeisi. Į medikus kreipėsi vieną kartą dėl virškinimo sutrikimo. Jam padarytą neturtinę žalą pareiškėjas įvertino 50 000 Eur ir prašo priteisti iš atsakovo.
Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą (b.l. 7-14) su pareiškėjo skundu nesutiko. Nurodė, jog pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu Marijampolės PN buvo laikomas užtikrinant teisės aktuose reglamentuotą vienam asmeniui tenkančią minimalią gyvenamojo ploto normą. Pažymėjo, kad pareiškėjas didžiąją dalį bausmės laiko atlikinėjo pataisos namų bendrabučio tipo patalpose, po kurias (ir lauke esantį lokalinio sektoriaus kiemą) galėjo laisvai judėti nuo 6:30 val. ryto iki 22:30 val. vakaro, o kitose įkalinimo įstaigos teritorijose ir erdvėse - pataisos namų direktoriaus nustatytu laiku ir tvarka. Marijampolės PN 10 ir 16 būriai turi erdvius pasivaikščiojimo kiemus, kuriuose nuteistieji turi galimybę visą dieną vaikščioti gryname ore, sportuoti ir kitaip leisti laisvalaikį. Nuteistieji pataisos namų direktoriaus nustatytu laiku ir tvarka gali lankyti vidurinę ar profesinę mokyklas, biblioteką, koplyčią, futbolo stadioną, krepšinio aikštelę, treniruoklių salę ir kitas turiningam ir visaverčiam laisvalaikiui skirtas erdves. Norintys ir turintys atitinkamas kvalifikacijas gali įsidarbinti Valstybės įmonėje „Mūsų amatai". Pageidaujant nuteistieji gali lankyti socialinės reabilitacijos programas. Marijampolės pataisos namus nuolat tikrina Marijampolės visuomenės sveikatos centro atstovai. Patikrinimų metu 10 būrio patalpose, baudos izoliatoriaus kameroje ir karantino patalpoje, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, higienos reikalavimų pažeidimų nebuvo nustatyta. 16 būrys nebuvo tikrintas, nes nuteistieji nesiskundė dėl laikymo sąlygų šiame būryje. 16 būrio sanitarinio mazgo patalpoje įrengti 5 klozetai ir 2 pisuarai, tarp klozetų įrengtos pertvaros. Vidutiniškai 2014 m. I ir II ketvirtį šiame būryje bausmę atliko 45-48 nuteistieji. Tvirtino, kad karantino patalpose 2003-2004 m. buvo įrengta ventiliacija, be to, karantino patalpos ventiliuojamos ir per juose esančius langus. Patalpų švara privalo rūpintis patys nuteistieji, dėl to jie aprūpinami švariu ir tvarkingu valymo inventoriumi. Marijampolės PN įrengti 6 ilgalaikių pasimatymų kambariai, jų remontas atliekamas pagal poreikį, paskutinį kartą šie kambariai remontuoti 2015 m. kovo mėn. Vabzdžių, graužikų kontrolė ir naikinimas Marijampolės PN vyksta operatyviai išduodant specialias gaudykles vabzdžiams ir briketus graužikams naikinti. Dėl dezinsekcijos ir deratizacijos Marijampolės PN yra sudarę sutartį su UAB „Dezinfa". Maitinimas Marijampolės PN organizuojamas vadovaujantis galiojančiais teisės aktais. Pagal atliktus maisto dienos patiekalų tyrimus paruošti Marijampolės PN valgykloje patiekalai atitiko reglamentuotus produktų kiekius ir nustatytą energetinę vertę. Vykdant Valstybinę maisto tvarkymo subjekto kontrolę, grubių higienos-sanitarijos pažeidimų maisto ruošimo srityje nustatyta nebuvo. Tualetinis popierius, muilas, asmens higienos priemonės išduodamos pagal galiojančius teisės aktus. Esant sveikatos sutrikimams ar kitoms išskirtinėms aplinkybėms, papildomo kiekio tualetinio popieriaus ar muilo išdavimo klausimas sprendžiamas individualiai. Tokio prašymo pareiškėjas išreiškęs nebuvo. Marijampolės PN užtikrinamas nuteistųjų asmenų teisės į sveiką aplinką be tabako dūmų ir tabako kontrolės Įstatymo reikalavimų laikymasis. Nuteistiesiems griežtai yra draudžiama rūkyti gyvenamose patalpose, bendro naudojimo patalpose iškabintos iškabos, ženklai su draudimu rūkyti, nuolat vykdoma nuteistųjų priežiūra, kad nuteistieji laikytųsi nustatytos teisės aktais tvarkos. Kompetentingų institucijų atliktų patikrinimų metu Tabako kontrolės įstatymo pažeidimų nebuvo nustatyta. Be to, pareiškėjas nebuvo kreipęsis į atsakovą su prašymu laikyti jį su nerūkančiais asmenimis. Nuteistieji už jų asmeninių elektros prietaisų sunaudotą elektros energiją apmokestinami vadovaujantis BVK 196 str. ir Kalėjimų departamento prie LR TM direktoriaus 2010 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. V-46 „Dėl nuteistųjų naudojamų daiktų elektros energijos sąnaudų apskaičiavimo ir išlaidų už sunaudotą energiją apmokėjimo taisyklių patvirtinimo". Pagal galiojančius teisės aktus laisvės atėmimo vietos direktorius iš Socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondų lėšų gali skirti pašalpas nuteistiesiems. Dėl pašalpos skyrimo kiekvienu atveju sprendžiama individualiai. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog jis kreipėsi į pataisos namų administraciją dėl pašalpos skyrimo ir pašalpa jam nebūtų skirta. Nuteistajam yra išduodami du rankšluosčiai, jie neprivalo būti nauji, tačiau būna švarūs ir nesuplyšę. Nuteistųjų subkultūra Marijampolės PN netoleruojama, visi nuteistieji suskirstomi į būrius vadovaujantis Diferencijuoto skirstymo schema, atsižvelgiant į vietų skaičių būryje bei kitas aplinkybes. Pareiškėjas nesikreipė į Marijampolės PN administraciją, būrio viršininką dėl netinkamų kalinimo sąlygų, taip pat nesikreipė į Sveikatos priežiūros tarnybą dėl pablogėjusios psichinės sveikatos. Marijampolės PN pareigūnų veiksmai pareiškėjo atžvilgiu buvo teisėti, pareiškėjas neturtinės žalos buvimo neįrodė, todėl jo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Į teismo posėdį neatvyko atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, atstovas, apie posėdį jam pranešta, byla nagrinėtina jam nedalyvaujant (ABTĮ 78 str.).
Pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies.
Pareiškėjas neturtinės žalos priteisimo reikalauja dėl to, kad laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 10 d. iki 2015 m. rugpjūčio 13 d. jis buvo kalinamas Marijampolės PN perpildytose patalpose, pažeidžiant higienos bei nuteistųjų buitinio aprūpinimo normų reikalavimus.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
Pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 111.1 ir 111. 2. punktuose nustatyto minimalaus vienam asmeniui tenkančio gyvenamųjų patalpų ploto, kuris pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus) negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m., kamerose - kaip 3,6 kv.m., pažeidimo.
Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas nuo 2013 m. spalio 10 d. iki 2013 m. spalio 14 d. buvo patalpintas į karantino patalpą. Atsakovo pateikti dokumentai patvirtina, kad karantino patalpa susideda iš dviejų kambarių, kurių bendras plotas 63,72 kv.m., įrodymų, apie tai, kuriame karantino kambaryje nurodytu laikotarpiu gyveno pareiškėjas, nėra pateikta, tačiau atsakovas nurodė, kad vertinamuoju laikotarpiu karantino patalpose buvo apgyvendinti 9 asmenys, todėl, teismo vertinimu, vienam asmeniui tenkanti minimali gyvenamojo ploto norma (3,6 kv.m.) nebuvo pažeista (b.l. 77, 74-75, 83-84).
Laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 14 d. iki 2014 m. balandžio 7 d. pareiškėjas atliko laisvės atėmimo bausmę 16 būrio 161 brigadoje 4 gyvenamojoje patalpoje (b.l. 15, 16, 18), kurios gyvenamasis plotas yra 27,11 kv.m. (b.l.27,74-75,83-84), šioje patalpoje įrengtos 8 miegamosios vietos (b.l. 74-75, 83-84), todėl vienam asmeniui teko 3,38 kv.m. gyvenamojo ploto.
Nuo 2014 m. balandžio 7 d. pareiškėjas perkeltas į 10 būrio 102 brigados 3 gyvenamąją patalpą (b.l. 19,20), kurios gyvenamasis plotas yra 47,30 kv.m. (b.l. 26), joje įrengta 15 miegamųjų vietų, todėl vienam nuteistajam teko 3,15 kv.m. gyvenamojo ploto.
Laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 3 d. iki 2015 m. liepos 17 d. pareiškėjas buvo patalpintas į baudos izoliatoriaus kamerą Nr. 17, kurios plotas 16,13 kv.m., joje yra 4 gyvenamosios vietos, todėl vienam asmeniui teko 4 kv.m. gyvenamojo ploto (b.l. 15, 28). Šie duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, todėl teismas jais vadovaujasi, spręsdamas pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą.
Teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimą ir faktinius bylos duomenis, daro išvadą, kad pareiškėjo kalinimo Marijampolės pataisos namuose metu buvo užtikrinta Vidaus tvarkos taisyklių 111.1 ir 111. 2. punktuose reglamentuota vienam asmeniui tenkančio minimalaus gyvenamojo ploto norma.
Pareiškėjo nurodytą aplinkybę, kad, apskaičiuodamas bendrabučio tipo patalpų gyvenamųjų patalpų plotus, atsakovo atstovas į juos įskaičiavo virtuvės, daiktų sandėlių, tualetų, būrio viršininko kabineto plotus paneigia VĮ Registrų centro pateiktos 10 ir 16 būrių patalpų schemos, iš kurių akivaizdžiai matyti, kad skaičiuojant gyvenamųjų patalpų, kuriose gyveno pareiškėjas, plotą nebuvo įskaičiuojami jokių kitų patalpų plotai (b.l. 26, 27).
Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma), kurios 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, užtikrinta sveikatos priežiūra.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad gyvenamosiose patalpose buvo netinkamas apšvietimas, drėgna, karantino patalpoje vėdinimo iš vis nebuvo, trūko oro, langas atsidarydavo į koridorių. Bendrabučio tipo patalpose buvo šalta, nes dėl patalpų perpildymo jas dažnai reikėdavo vėdinti, radiatoriai buvo šalti. Ilgalaikių pasimatymų kambariai neremontuoti dešimt metų.
Į bylą pateikti Marijampolės visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai paneigia pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl 10 būrio 3 gyvenamosios patalpos ir baudos izoliatoriaus kameros Nr. 17 apšvietimo, santykinės oro drėgmės, oro temperatūros neatitikties Higienos normos 22 ir 26 punktų reikalavimams, nes šių patalpų patikrinimo metu tokio pobūdžio pažeidimai nebuvo nustatyti (b.l. 29-31, 37-38, 39-41).
Marijampolės visuomenės patikrinimo aktuose 2012 m. kovo 22 d. Nr. Pa-65 ir 2014 m. spalio 10 d. Nr. PT-342 nurodyta, kad Marijampolės PN gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus (b.l. 32-35). Kadangi gyvenamųjų patalpų vėdinimas (per langus) patikrinimų metu atitiko Higienos normos reikalavimus, be to byloje nebuvo nustatytas gyvenamojo ploto normos pažeidimas, todėl, teismo vertinimu, galima drėgmė 16 būrio 4 gyvenamojoje patalpoje galėjo būti sąlygota nepakankamo patalpų vėdinimo, t.y. pačių nuteistųjų pasirinkto elgesio.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo argumentai dėl 10 būrio 3 gyvenamosios patalpos ir baudos izoliatoriaus kameros Nr. 17 apšvietimo, santykinės oro drėgmės, oro temperatūros neatitikties Higienos normos 22 ir 26 punktų reikalavimams bei 16 būrio 4 gyvenamosios patalpos per didelės drėgmės (Higienos normos 26 p.) atmestini kaip nepagrįsti.
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką pareiga paneigti pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t.y. laisvės atėmimo vietos administracijai (2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 858-977/2013), todėl laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013).
Atsakovo atstovas nepateikė teismui jokių duomenų apie 16 būrio 4 miegamosios patalpos apšvietimą bei oro temperatūrą, todėl pareiškėjo nurodyti teiginiai dėl netinkamo minėtos gyvenamosios patalpos apšvietimo ir temperatūros lieka nepaneigti.
Marijampolės visuomenės sveikatos centro 2014 m. vasario 26 d. patikrinimo aktas Nr. PT-43 patvirtina, kad karantino patalpoje Nr. 2, kurioje laikomi rūkantys asmenys, tame tarpe ir pareiškėjas, Higienos normos 22 punkte nustatyti reikalavimai gyvenamųjų patalpų natūraliai ir dirbtinei apšvietai nebuvo pažeisti (b.l. 42-44). Iš į bylą pateiktos patalpų charakteristikos (b.l. 78) matyti, kad karantino patalpose yra įrengta ventiliacinė sistema, užtikrinanti tinkamą patalpų temperatūrą, oro kiekį, oro judėjimo greitį, todėl pareiškėjo nurodyti argumentai dėl netinkamo karantino patalpų apšvietimo, ventiliacinės sistemos nebuvimo ir oro trūkumo atmestini kaip nepagrįsti.
Byloje esantis 2015 m. kovo 31 d. Avarinių gedimų šalinimo ir atlikimo darbų aktas Nr. 14/07-1646 (b.l. 79) patvirtina, kad Marijampolės PN buvo atliktas ilgalaikių pasimatymų patalpų remontas, tai paneigia pareiškėjo tvirtinimą apie neremontuojamas ilgalaikių pasimatymų patalpas.
R. V. savo teisių pažeidimus taip pat grindžia aplinkybėmis, jog buvo laikomas kamerose kartu su rūkančiais asmenimis.
Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra įtvirtintas draudimas rūkyti bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Draudimas rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru yra įtvirtintas ir Higienos normos 14 punkte. Iš į bylą pateikto Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento Tabako ir kontrolės skyriaus 2014 m. gruodžio 3 d. faktų fiksavimo protokolo Nr. ATK2-205 (b. l. 63-64) matyti, kad patikrinus Marijampolės pataisos namų patalpas nustatyta, jog patalpose nerūkoma, rūkalų kvapo nesijaučia, visuose koridoriuose iškabinti rūkymą draudžiantys ženklai, lauke įrengtos rūkymo vietos (po stogeliu pastatyti stalai, suoliukai) ir iškabintos nuorodos „Rūkymo vieta“. Su nuteistųjų rūkymu susiję galimi pažeidimai nebuvo nustatyti ir Marijampolės visuomenės sveikatos centro 2015 m. balandžio 27 d. patikrinimo akte Nr. PT-120 (b.l. 65-66). Teismas daro išvadą, kad atsakovo atstovas Higienos normos 14 p. ir Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų nėra pažeidęs. Pažymėtina, kad pareiškėjas nėra kreipęsis į įstaigos administraciją dėl to, kad kiti nuteistieji rūkytų gyvenamosiose, karantino ar kamerų patalpose, taip pat į bylą nepateikta jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas butų kreipęsis su prašymu perkelti jį į kitas gyvenamąsias patalpas, kuriose būtų laikomas su nerūkančiais asmenimis.
Pareiškėjas skunde tvirtino, kad 16 ir 10 būrių pasivaikščiojimo kiemai buvo per maži.
Pataisos namų pasivaikščiojimo gryname ore kiemų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus nustato Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, 18-21 punktai. Laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims kasdien turi būti sudarytos galimybės ne mažiau kaip vieną valandą per dieną būti gryname ore (Higienos normos 11 p.). Pareiškėjas neginčija, kad jam buvo sudarytos sąlygos tinkamą laiką pasivaikščioti kiemelyje, tačiau savo teisių pažeidimą sieja su pasivaikščiojimo kiemelio plotu ir jame vienu metu galinčių pasivaikščioti asmenų kiekiu. Teismas pažymi, kad galiojantys teisės aktai nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelio ploto, todėl pareiškėjo nurodyti argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas savo teisių pažeidimą sieja su nenaikinamais tarakonais ir graužikais pataisos namų gyvenamosiose patalpose. Į bylą pateikti duomenys, jog 2014 m. gruodžio 30 d. buvo sudaryta Paslaugų teikimo sutartis Nr. 27/10-157(KN-P-2014/422) dėl dezinsekcijos ir deratizacijos paslaugų (kenkėjų monitorinio, kontrolės ir naikinimo paslaugų) teikimo (b.l. 45-49), byloje nėra jokių duomenų, kad sutartiniai įsipareigojimai nebūtų vykdomi, todėl pareiškėjo nurodytos abstrakčios aplinkybės, siejamos su antisanitarinėmis sąlygomis dėl parazitų buvimo, neįrodytos.
Pareiškėjo netenkino pataisos namuose tiekiamo maisto kokybė bei nuteistųjų valgyklos švara ir higiena.
Maitinimo pataisos namuose organizavimą, maisto produktų pirkimo, maisto gaminimo ir išdavimo asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose tvarką reglamentuoja Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138 patvirtinti asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, valgiaraščiai (iki 2014 m. kovo 27 d. galiojo 2011 m. balandžio 29 d. įsakymo Nr. V-138 redakcija). Atsakovo į bylą pateikti Kauno technologijos universiteto Maisto instituto Maisto tyrimų centro 2014 m. balandžio 11 d. Tyrimų protokolas (b. l. 50), Marijampolės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2013 m. lapkričio 25 d., 2014 m. lapkričio 20 d., 2015 m. balandžio 7 d. Maisto tvarkymo subjekto patikrinimo aktai (b. l. 51-62) bei Marijampolės visuomenės sveikatos centro 2014 m. gegužės 16 d. patikrinimo aktas Nr. PT-154 (b.l. 29-31) paneigia pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl maisto kokybės ir jo pateikimo galimo neatitikimo teisės aktų reikalavimams, nes minėtų patikrinimų, atliktų ir pagal nuteistųjų skundus, metu nustatyta, kad Marijampolės pataisos namų valgykla ir jos vykdymo veikla atitinka teisės aktų nustatytus reikalavimus, nuteistųjų skundai nepasiteisino.
Pareiškėjas prašomą priteisti žalą kildina ir dėl patirtų nepatogumų, susijusių su per mažu kiekiu sanitarinių įrenginių 10 ir 16 būrių tualetuose bei karantino patalpose, neužtikrinto privatumo dėl netinkamai įrengtų 10 ir 16 būrių sanitarinių mazgų, dėl per mažo kiekio ir prastos kokybės išduodamo tualetinio popieriaus, nešvaraus, sudėvėto rankšluosčio.
2004 m. birželio 9 d. Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintose Nuteistų vyrų ir moterų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normose (toliau – ir Normos), be kita ko, numatyta, jog tualetinio popieriaus 1 rulonas išduodamas 1 mėnesiui. Paties pareiškėjo teigimu, jam buvo išduodamas 1 rulonas tualetinio popieriaus vienam mėnesiui, reikalavimai tualetinio popieriaus kokybei galiojančiuose teisės aktuose nėra įtvirtinti, todėl neteisėti atsakovo veiksmai ir pats neturtinės žalos egzistavimo faktas dėl per mažo kiekio ir nekokybiško tualetinio popieriaus išdavimo nenustatyti.
Pareiškėjas nurodė, kad nebuvo duodamos higienos priemonės (išskyrus muilą ir 1 ruloną tualetinio popieriaus per mėnesį), neturėjo už ką įsigyti dantų pastos, skalbimo priemonių. Pagal Normų reikalavimus, nuteistajam į mėnesį išduodama 100 g. tualetinio muilo, 200 g. skalbiamojo muilo. Nuteistajam, einančiam praustis, kiekvieną kartą išduodama 30 g. muilo. Pareiškėjas neginčija, kad jam buvo išduodamas muilas, todėl nepagrįstas tvirtinimas, kad nebuvo išduodamos skalbimo priemonės. Tarp nuteistiesiems išduodamų higienos priemonių dantų pasta nėra nurodyta, todėl pareiškėjo argumentai dėl jos neišdavimo nepagrįsti.
Normose nurodyta, kad nuteistajam, atliekančiam laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, į metus išduodami du rankšluosčiai. Marijampolės visuomenės sveikatos centro 2014 m. spalio 10 d. patikrinimo akte Nr. PT-342 (b.l. 34-36) konstatuota, jog Marijampolės PN lovos skalbiniai ir rankšluosčiai keičiami ne rečiau kaip vieną kartą į savaitę, tai atitinka Higienos normos 67 punkto reikalavimus, jie skalbiami skalbykloje (Higienos normos 38.1.p.), kuri atitinka Higienos normos 33.3 p., 38.2. punktų reikalavimus, todėl pareiškėjo nurodyti deklaratyvūs, jokiais įrodymais nepagrįsti argumentai, kad jo rankšluostis buvo nešvarus ir suplyšęs, atmestini kaip nepagrįsti.
Sanitarinių įrenginių kiekį reglamentuoja Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normos (toliau – ir Aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normos) patvirtintos 2004 m. birželio 9 d. Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-139, kurios numato, kad bendrabučio gyvenamojoje patalpoje turi būti įrengta prausykla, tualetas, kuriuose turi būti praustuvė (1 vnt. dešimčiai asmenų), klozetas arba unitazas (1 vnt. dvylikai asmenų), pisuaras (1 vnt. dvylikai asmenų). Pataisos namų kamerų tipo patalpose turi būti sanitarinis mazgas, kuriame įrengta praustuvė, klozetas arba unitazas.
Byloje esantis baudos izoliatoriaus planas (b.l.77) ir Marijampolės visuomenės sveikatos centro 2014 m. spalio 10 d. patikrinimo aktas Nr. PT-342 (b.l. 34-36) patvirtina, kad karantino patalpose įrengtas sanitarinis mazgas, kuris atskirtas nuo gyvenamosios patalpos, jame įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Sanitariniai mazgai turi atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Pareiškėjas skundo papildyme (b.l. 86-87) nurodė, kad karantino patalpoje buvo vienas klozetas ir viena praustuvė, o tokia karantino patalpų sanitarinio mazgo įranga atitinka Normų reikalavimus.
Remiantis į bylą pateikta Marijampolės pataisos namu Socialinės reabilitacijos skyriaus 2015 m. rugsėjo 9 d. pažyma (b. l. 15) nustatyta, jog 10 būryje yra 63 gyvenamosios vietos, tačiau atsakovo atstovas nepateikė šio būrio sanitariniame mazge įrengtų sanitarinių įrenginių skaičių patvirtinančių įrodymų, todėl tikėtina pareiškėjo nurodyta aplinkybe, jog šio būrio sanitariniame mazge buvo 3 unitazai, 1 pisuaras ir 4 prausimosi vietos, t.y. per mažai aptarnaujamam nuteistųjų kiekiui.
Atsakovo atstovas nurodė, kad 16 būryje 2014 m. I ketvirtį vidutiniškai buvo apgyvendinti 48 nuteistieji, II ketvirtį – 45 (b.l. 74-75). Atsakovas į bylą nepateikė aiškių duomenų, kiek konkrečiai praustuvių, klozetų (unitazų) yra 16-o būrio sanitariniame mazge, tačiau atsiliepime nurodė, kad yra įrengti 5 klozetai ir 2 pisuarai. Įvertinus santykį tarp 16-ame būryje apgyvendinto nuteistųjų skaičiaus ir sanitariniuose mazguose įrengtų unitazų (klozetų) ir pisuarų skaičiaus, vertintina, kad 2014 m. I ir II ketvirtį klozetų (unitazų) ir pisuarų kiekis sanitariniame mazge buvo pakankamas. Tačiau atsakovo atstovas nepateikė jokių duomenų apie 16-o būrio nuteistųjų skaičių 2013 m. IV ketvirtį, todėl tikėtina pareiškėjo tvirtinimu, kad šiuo metu sanitarinių įrenginių 16 –o būrio sanitariniame mazge nepakako. Nors atsakovas papildomuose paaiškinimuose (b.l. 74-75) nurodė, kad 16 būrio sanitariniame mazge klozetai atskirti pertvaromis, bet tai patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė. Tačiau pareiškėjas skunde nurodė, jog klozetai buvo atskirti užuolaidomis. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjas vertinamu laikotarpiu būtų kėlęs pretenzijas pataisos namų administracijai dėl privatumo pažeidimo, skunde šios aplinkybės taip pat išdėstytos abstrakčiai, jų nekonkretizuojant. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad aplinkybė, jog asmuo buvo priverstas sanitariniu mazgu naudotis su daug kitų nuteistųjų, dėl to nebuvo galimybių tinkamai laikytis asmeninės higienos, yra neatsiejamai susijusi su byloje nustatytu minimalaus gyvenamojo ploto normos vienam asmeniui pažeidimu ir vertintina kaip šio pažeidimo dalis (žr., pvz., LVAT 2013 m. gegužės 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1053/2013 ir kt.).
Aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose yra nurodyta, kad vienam būriui išduodami du virduliai, laisvalaikio kambaryje turi būti vienas televizorius.
Pagal BVK 96 str. 1 d. nuteistiesiems, išskyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis, leidžiama naudotis už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigytais ar sutuoktinio, sugyventinio arba artimųjų giminaičių perduotais televizoriais, kompiuteriais, vaizdo leistuvais ir garso grotuvais, radijo imtuvais, kompiuterinių žaidimų aparatais ir kitais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais daiktais.
Skunde pareiškėjas reiškė pretenzijas dėl virdulio ir televizoriaus pataisos namuose neišdavimo. Tačiau šios aplinkybės išdėstytos abstrakčiai, nekonkretizuotos, todėl neaišku, kokie buities prietaisai (priklausantys pataisos įstaigai, ar pagal BVK 96 str. už asmenines lėšas įsigyti ar perduoti pareiškėjui) jam nebuvo išduoti ar neleista jais naudotis, taip pat neaišku, kokiose patalpose jam kalint ir kada nebuvo išduotas virdulys ir televizorius. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką pareiškėjas tokio pobūdžio bylose turi pareigą tiksliai ir aiškiai apibūdinti netinkamas kalinimo sąlygas. Pagal nekonkrečiai išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti Pataisos namų administracijos neteisėtų veiksmų. Pažymėtina taip pat, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog pareiškėjas vertinamu laikotarpiu būtų kėlęs pretenzijas pataisos namų administracijai dėl virdulio, televizoriaus neišdavimo (neleidimo naudotis). Be to, pareiškėjas skundo papildyme nurodė, kad gyvendamas 16 –o būrio 4 patalpoje žiūrėdavo televizorių, rašydavo laiškus, žaidė žaidimus, todėl abejotina jo nurodyta aplinkybe dėl neišduoto televizoriaus (neleidimo juo naudotis).
Nuteistieji už jų asmeninių elektros prietaisų sunaudotą elektros energiją apmokestinami vadovaujantis BVK 96 str. 3 d. ir Nuteistųjų naudojamų daiktų elektros energijos sąnaudų apskaičiavimo ir išlaidų už sunaudotą energiją apmokėjimo taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimų departamento prie LR TM direktoriaus 2010 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. V-46, šie aktai galiojantys, todėl turi būti vykdomi, t.y. pareiškėjas privalo mokėti už sunaudotą elektros energiją.
Pareiškėjas nurodė, kad pataisos įstaigoje nėra galimybės įsidarbinti, tačiau jokių duomenų, kad jis siekė įsidarbinti, rašė pataisos įstaigos administracijai ar VĮ „Mūsų amatai“ prašymus, kad buvo atsisakyta jį įdarbinti nėra pateikta, todėl šie abstraktaus pobūdžio skundo argumentai taip pat atmestini kaip nepagrįsti.
Pagal Socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondų sudarymo ir jų lėšų naudojimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 14 d. nutarimu Nr. 475 7.1. punkto nuostatas, laisvės atėmimo vietos direktorius iš Socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondų lėšų gali skirti vienkartines mėnesines iki 0,4 bazinės socialinės išmokos dydžio pašalpas būtiniausiems reikmenims įsigyti suimtiesiems ir nuteistiesiems, kurie einamąjį mėnesį asmeninėje sąskaitoje neturi pinigų arba turi joje mažiau kaip 0,3 bazinės socialinės išmokos dydžio pinigų sumą. Konkretų pašalpos dydį pagal suimtojo ar nuteistojo rašytinį prašymą nustato laisvės atėmimo vietos direktorius, atsižvelgdamas į turimas atitinkamo fondo (Socialinės paramos suimtiesiems fondo ar Socialinės paramos nuteistiesiems fondo) lėšas. Nors pareiškėjas skunde nurodė, kad skiriama socialinė pašalpa yra per maža, tačiau į bylą nepateikta jokių įrodymų, kad pareiškėjas dėl socialinės pašalpos skyrimo būtų kreipęsis į atsakovo atstovą, o šis jam būtų skyręs minėtą pašalpą. Priešingai, atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjas dėl socialinės pašalpose skyrimo nėra kreipęsis. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjui nesikreipus į pataisos įstaigos vadovą bei nepriėmus sprendimo dėl pašalpos skyrimo (neskyrimo), pareiškėjo teisės negalėjo būti pažeistos.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis buvo priskirtas „nuskriaustųjų“ kastai, dėl ko nuteistųjų ir pareigūnų buvo žeminamas, iš jo buvo tyčiojamasi.
Atsiliepime į skundą atsakovo atstovas nurodė, kad nuteistųjų subkultūra Marijampolės PN netoleruojama, visi nuteistieji yra laikomi lygiais. Nuteistieji suskirstomi į būrius vadovaujantis pataisos namų direktoriaus įsakymu patvirtinta Diferencijuota nuteistųjų paskirstymo pataisos namuose schema (toliau ir Schema). Iš Schemos turinio matyti, kad nuteistieji suskirstomi pagal amžių, socialinius įgūdžius, žalingus įpročius ir pan. (b.l. 82). Šios Schemos duomenys patvirtina, kad į 16 būrį skiriami nuteistieji turintys adaptacijos problemų, 10 būryje laikomi nuteistieji 18-40 amžiaus gero (patenkinamo) elgesio nuteistieji (gamybos rezervas), toleruojantys subkultūrą nuteistieji skiriami į 13-15 būrius. Akivaizdu, kad pareiškėjas nebuvo paskirstas į būrį, kuriame tarp nuteistųjų toleruojama subkultūra. Teismo vertinimu, pareiškėjo galimai patirti neigiami išgyvenimai dėl kitų nuteistųjų veiksmų galėjo būti sąlygoti ne jo priskyrimo atitinkamai kastai, o dėl jo paties turimų adaptacijos sutrikimų. Pažymėtina, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad pareiškėjas ėmėsi tam tikrų aktyvių veiksmų, siekdamas būti perkeltas į kitas gyvenamąsias patalpas, kreipdamasis šiuo klausimu į pareigūnus, pataisos įstaigos administraciją, o šie būtų atsisakę jo prašymus tenkinti.
Teismas pažymi, jog pareiškėjas nors ir reiškia pretenzijas dėl pareigūnų netinkamo elgesio, tačiau konkrečių pareigūnų, pažeidimo aplinkybių nenurodė, nedetalizavo, kada, kokiu būdu pasireiškė pažeidimai jo atžvilgiu, o bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumui ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimui.
Į bylą atsakovo atstovas pateikė duomenis, kad pareiškėjas per visą kalinimo laiką Sveikatos priežiūros tarnybą yra kreipęsis vieną kartą dėl virškinimo sutrikimų (b.l.68). Nors pareiškėjas teismo posėdyje nurodė, kad jam buvo sutrikęs virškinimas dėl netinkamos maisto kokybės, tačiau byloje maisto kokybės ir gamybos pažeidimų nebuvo nustatyta, be to, nuteistieji kalinimo įstaigoje turi galimybę įsigyti maisto produktų ir joje veikiančioje parduotuvėje, taip pat gauti maisto produktų iš artimųjų ir pan., todėl nėra pagrindo teigti, kad minėtas pareiškėjo sveikatos sutrikimas buvo sąlygotas Marijampolės PN nemokamai išduodamo maisto kokybės.
Marijampolės pataisos namų Psichologinės tarnybos 2015 m. rugsėjo 7 d. pažyma Nr. 55/04-446 (b.l. 67) patvirtina, kad pareiškėjas dėl psichinės sveikatos sutrikimų nėra kreipęsis.
Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręstina, kad byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo fizinei sveikatai, jo emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą.
Tačiau teismui nekyla abejonių, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų (netinkamo apšvietimo, oro temperatūros, per mažo sanitarinių įrenginių skaičiaus) pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t.y. R. V. patyrė neturtinę (moralinę) žalą.
Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.
Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, ne kartą yra konstatavęs, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus, administracinėse bylose Nr. A2-718/2007, Nr. A556-1906/2012 taip pat nusprendė, kad žalos atlyginimui panašaus pobūdžio bylose užtenka konstatuoti, jog buvo neteisėti pareigūnų veiksmai, nepriteisiant piniginės kompensacijos.
Byloje nenustačius gyvenamojo ploto normos pažeidimo, įvertinus nustatytų pažeidimų pobūdį, jų trukmę, byloje nesant duomenų apie kalinimo sąlygų sukeltą pareiškėjo sveikatos pablogėjimą, pareiškėjui dėl netinkamų kalinimo sąlygų nesikreipus į Marijampolės PN administraciją ar kitas kompetentingas institucijas, nenustačius, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, teismas sprendžia, jog šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimu ir tai laikytina pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą.
Remiantis išdėstytais argumentais, pripažintina, kad pareiškėjui kalint Marijampolės pataisos namuose 16 ir 10 būriuose buvo pažeista jo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas tinkamas, sveikatai nekenksmingas kalinimo sąlygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teismas
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad R. V. atliekant laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose buvo pažeista jo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas. Pareiškėjo R. V. reikalavimą dėl 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.
Teisėja Janina Vitunskienė