Civilinė byla Nr. 2A-56-640/2012
Teisminio proceso Nr. 2-03-3-06613-2009-5
Procesinio sprendimo kategorija 50.11.2; 121.1
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2012 m. vasario 6 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Veniulytės-Jankūnienės,
kolegijos teisėjų Tatjanos Žukauskienės ir Algirdo Auruškevičiaus,
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų L. L. ir V. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. kovo 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės patikslintą ieškinį atsakovams V. M., L. L., A. K., J. K. ir trečiajam asmeniui SĮ „Vilniaus miesto būstas“ dėl nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kito gyvenamojo ploto ir atsakovių A. K. ir J. K. priešieškinį Vilniaus miesto savivaldybei dėl A. K. ir J. K. pripažinimo buvusios pagrindinės nuomininkės R. M. šeimos narėmis ir įpareigojimo Vilniaus miesto savivaldybei sudaryti su A. K. gyvenamosios patalpos nuomos sutartį.
Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
n u s t a t ė:
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas nutraukti gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini)nuomos sutartį su atsakovais V. M., A. K., J. K. ir L. L., iškeldinti atsakovus V. M., gim. (duomenys neskelbtini), A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) J. K., gim. (duomenys neskelbtini) ir L. L., gim. (duomenys neskelbtini), su visu jiems priklausančiu turtu iš gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini)unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Ieškinį grindė tuo, jog ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė yra gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini)unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė. Šis dviejų kambarių butas 2001-05-14 buvo išnuomotas R. M. ir jos šeimos nariams, sudarius Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. 153. Pagrindinė buto nuomininkė R. M. 2003-11-30 mirė. Po jos mirties bute liko gyventi mirusiosios šeimos nariai: V. M., A. K. ir J. K.. Šie asmenys savo gyvenamąją vietą deklaravo bute, (duomenys neskelbtini). CK 6.588 straipsnio 1 dalis numato, jog nuomininko šeimos nariai yra kartu gyvenantys sutuoktinis (sugyventinis), jų nepilnamečiai vaikai, nuomininko ir jo sutuoktinio tėvai. Pilnamečiai vaikai, jų sutuoktiniai (sugyventiniai) ir nuomininko vaikaičiai priskiriami prie šeimos narių, jei jie su nuomininku turi bendrą ūkį (CK 6.588 straipsnio 2 dalis). Nuomininko šeimos nariai tokias pat teises ir pareigas, atsiradusias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas. Atsakovai vengė vykdyti savo prievolę mokėti buto nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčius, todėl buvo įspėti apie susidariusią skolą ir jos nesumokėjimo pasekmes – iškeldinimą iš gyvenamosios patalpos, (duomenys neskelbtini)nesuteikiant kito gyvenamojo ploto. Tačiau atsakovai į įspėjimą nereagavo. 2009 m. vasario 26 d. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ darbuotojai, patikrinę gyvenamąją patalpą, esančią (duomenys neskelbtini)nustatė, kad be šiame bute savo gyvenamąją vietą deklaravusių atsakovų, dar gyvena V. M. sugyventinė L. L.. Kadangi atsakovai nevykdė savo pareigos mokėti buto nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčių, remiantis CK 6.611 straipsniu gyvenamosios patalpos nuomos sutartis nutraukiama pažeidus nuomos sutarties sąlygas. CK 6.611 straipsnis numato, kad jei, nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinami iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Vilniaus miesto savivaldybės Socialinių reikalų komitetas 2009 m. birželio 9 d. posėdyje svarstė klausimą dėl nuomininkų V. M., A. K., J. K. ir L. L. iškeldinimo iš buto, esančio (duomenys neskelbtini) ir pritarė nuomininkų iškeldinimui nesuteikiant kito gyvenamojo ploto.
Atsakovės A. K. ir J. K. pateikė priešieškinį Vilniaus miesto savivaldybei, kuriame prašė pripažinti A. K. ir J. K. buvusios pagrindinės nuomininkės R. M., mirusios 2003-11-30, gyvenusios (duomenys neskelbtini)šeimos nariais ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę sudaryti su A. K. šios gyvenamosios patalpos nuomos sutartį CK 6.602 straipsnio pagrindu, reglamentuojančiu sutarties pakeitimą dėl kito šeimos nario pripažinimo nuomininku bei iškeldinti iš nurodytos gyvenamosios vietos, buto, esančio (duomenys neskelbtini) atsakovus V. M. ir L. L., nesuteikiant kito gyvenamojo ploto.
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011-03-17 sprendimu (b.l. 124-135, 2 tomas) ieškinį patenkino iš dalies, priešieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas sprendimu nutraukė nuomos sutartį dėl gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini)nuomos tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir atsakovų V. M., A. K., J. K. ir L. L. bei iškeldino atsakovus V. M., gim. (duomenys neskelbtini), A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) J. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. L., gim. (duomenys neskelbtini), su visu jiems priklausančiu turtu iš gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini)unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos; sprendimo vykdymą dalyje dėl iškeldinimo atidėjo vienam mėnesiui nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Kitus ieškinio reikalavimus teismas atmetė bei atmetė priešieškinio reikalavimus.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog įvertinus visus byloje esančius įrodymus nėra pagrindo konstatuoti, kad A. K. gyveno su R. M. ir vedė su ja bendrą ūkį, iš bylos duomenų ir prieštaringų atsakovių bei liudytojų paaiškinimų seka, kad atsakovė A. K. dažnai lankydavo motinos bute, ja prižiūrėjo, padėdavo jai, tačiau faktiškai ji negyveno jame ir nevedė bendro ūkio su R. M.. J. K. iki 2004 m. vasario mėn., t. y. iki kada bute apsigyveno V. M. su savo sugyventine L. L., buvo nepilnametė, o nepilnamečio gyvenamoji vieta yra jo tėvų gyvenamoji vieta, todėl teismas nurodė, jog nėra jokio pagrindo teigti, kad J. K. taip pat iki R. M. mirties gyveno su ja ir turėjo su ja bendrą ūkį. Remiantis tuo pirmosios instancijos teismas priešieškinio reikalavimą pripažinti A. K. ir J. K. buvusios pagrindinės nuomininkės šeimos narėmis ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę sudaryti su A. K. nuomos sutartį, atmetė kaip nepagrįstą. Taip pat teismas netenkino priešieškinio reikalavimo dėl įpareigojimo sudaryti su A. K. nuomos sutartį.
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog 2001-05-14 nuomos sutartis, mirus R. M. pasibaigė, todėl jos nutraukti nėra jokio pagrindo. Kaip jau minėta, A. K. ir J. K. nebuvo R. M. šeimos narėmis, todėl neįgijo nuomininko teisių ir pareigų pagal 2001-05-14 nuomos sutartį. Be to, 2003-11-30 mirus R. M. 2004 m. vasario 14 d. į ginčo butą gyventi atsikėlė V. M. ir L. L., o nuo šio laiko A. K. ir J. K. bute nebegyveno. Kadangi V. M. nuo 1994 m. iki 2004 m. vasario 14 d. gyveno Valčiūnuose savo sugyventinės L. L. bute, ir į ginčo butą atsikėlė jau mirus pagrindinei buto nuomininkei, todėl teismas nepripažino, kad V. M. turėjo bendrą ūkį su savo motina R. M.. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovai V. M. ir L. L. nuo 2004-02-14 gyvena ginčo bute, kurį laiką tinkamai vykdė pareigas, kylančias iš nuomos santykių – mokėjo nuomos mokestį, komunalinius mokesčius, ieškovas priėmė šį atsakovų pareigų vykdymą, t. y. šalys pripažino tarp jų susiklosčiusius faktinius nuomos santykius, teismas nurodė, jog yra pagrindo konstatuoti, kad nors tarp šalių (Vilniaus miesto savivaldybės ir V. M. bei L. L.) ir nebuvo pasirašyta rašytinė nuomos, tačiau tarp jų susiklostė nuomos teisiniai santykiai.
Teismas konstatavo, jog ieškinio teismui padavimo dieną nuompinigių įsiskolinimas laikotarpyje nuo 2007-01-01 iki 2009-06-30 sudarė 1 076,66 Lt. Be to, atsakovai nemokėjo UAB „Vilniaus energijai“ už tiekiamą šilumos energiją – įsiskolinimas 5 146,11 Lt, UAB „Naujininkų ūkis“ skolingi 654,39 Lt , UAB „Vilniaus vandenys“ skolingi 84,40 Lt ir kt. Nuomos mokesčio skola už laikotarpį nuo 2009-09-30 iki 2010-06-23 sudarė 1 281,74 Lt, 2010 m. lapkričio mėn. ši skola sudarė 981,15 Lt, t. y. truputį sumažėjo, tačiau skola už šilumos energiją išaugo iki 7 379,59 Lt. Nuomos mokesčio iki 2009-11-16 atsakovai nebuvo mokėję daugiau nei metus laiko, t. y. daugiau nei 3 mėn., vėliau jį taip pat mokėjo ne kiekvieną mėnesį. Už šilumos energiją per 2007, 2008, 2009 metus sumokėta tik 151,93 Lt. Tokiais duomenimis vadovaudamasis teismas nurodė, kad atsakovai V. M. ir L. L. naudojasi nuomojamu butu, esančiu (duomenys neskelbtini)tačiau nevykdo savo pareigų pagal nuomos sutartį, t. y. nuolatos nemoka nuomos mokesčio ir mokesčių už butui teikiamas komunalines paslaugas. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs tai, kad nuomos mokestis visiškai nebuvo mokamas beveik du metus, mokesčiai už karštą vandenį ir šilumos energiją taip pat praktiškai visiškai nebuvo mokėti trejus metus, taip pat į tai, kad už komunalines paslaugas nebuvo mokama net ir 2004 metais, 2005 metais, kaip pasak atsakovo V. M. jis dirbo ir pakankamai uždirbdavo, be to, pardavus būstą (duomenys neskelbtini) šeima turėjo lėšų, konstatavo, kad tokie pareigų pagal nuomos sutartį pažeidimai yra nepateisinami ir sudaro pakankamą pagrindą remiantis CK 6.611 straipsnio pagrindu nutraukti nuomos santykius tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir atsakovų V. M. bei L. L. ir iškeldinti juos su visu jiems priklausančiu turtu iš ieškovui priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini)nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.
Apeliaciniu skundu atsakovai V. M. ir L. L. prašo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-03-17 sprendimą panaikinti dalyje dėl nuomos sutarties nutraukimo tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir atsakovų V. M. ir L. L. bei iškeldinti juos iš gyvenamosios patalpos, (duomenys neskelbtini)su visu jiems priklausančiu turtu, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos (b.l. 148-149, 2 tomas). Apeliantai nurodo, kad teismo sprendimas nepagrįstas, nes netinkamai įvertintos byloje esančios aplinkybės. Nurodo, kad įsiskolinimo nemokėjimas buvo nulemtas sunkios turtinės padėties. Už buto nuomą ir komunalinius mokesčius jie mokėjo pagal galimybes ir įsiskolinimo mažėjimas parodo, jog deda pastangas mokėti skolas. Apeliantai nurodo, kad jų atžvilgiu turi būti svarstomos LR Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo taikymo galimybės. Be to, nurodo, kad iškeldinimo klausimą sprendžiant turi būti įvertinama, ko siekiama iškeldinimu ir ar tai proporcinga siekiamam tikslui. Teismas turėtų atsižvelgti į konkrečią situaciją, į abiejų šalių interesų pusiausvyrą, kieno interesai svarbesni – savivaldybės ar atskiro piliečio. Nurodo, kad jų šeima gyvena žemiau skurdo ribos, už komunalines paslaugas neatsiskaito dėl blogos materialinės padėties, jiems būtina valstybės socialinė parama. Todėl iškeldinimas prieštarautų gerai moralei, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams bei nebūtų proporcingas siekiamam teisėtam tikslui.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 158-161, 2 tomas) ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė prašo apeliacinį skundą atmesti, ir teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad CK 6.611 str. numato sąlygas, kurioms esant turi būti taikoma įstatyme nustatyta sankcija už mokesčių nemokėjimą – nuomos sutarties nutraukimas ir iškeldinimas iš gyvenamosios patalpos, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Teismas nustatė visas minėtame straipsnyje išvardintas sąlygas, todėl teisėtai ir pagrįstai nutraukė nuomos sutartį ir atsakovus iškeldino. Ieškovas nesutinka su apeliantų argumentais, jog įsiskolinimas susidarė dėl sunkios padėties ir jie elgėsi sąžiningai likviduodami įsiskolinimą. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovas V. M. dirbo ir uždirbdavo pakankamai, pardavęs savo būstą turėjo lėšų, tačiau nuomos mokesčio nemokėjo dvejus metus, o mokesčių už karštą vandenį nemokėjo beveik trejus metus. Todėl teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovų pareigų pagal nuomos sutartį pažeidimai yra nepateisinami ir sudaro pagrindą nutraukti nuomos sutartį. Ieškovas nurodo, kad nepagrįsti argumentai, jog jis nesistengia padėti atsakovams. Atmetus ieškinį ir neiškeldinus atsakovų būtų pažeidžiamos kitų asmenų, kuriems reikalinga socialinė parama, interesai ir sudaroma galimybė nuomininkams piktnaudžiauti savo teisėmis. Asmenų, kurie laukia eilės gauti socialinį būstą, sąrašas yra labai didelis ir šiuo metu 5615 šeimos laukia socialinio būsto, todėl būtų pažeisti kitų asmenų teisėti interesai.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
CPK 320 str. nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą, atsižvelgiant į apeliaciniame skunde išdėstytus nesutikimo su teismo sprendimu motyvus bei teisinius argumentus, jeigu nenustatomi absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ir jeigu peržengti apeliaciniu skundu apibrėžtas nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas nereikalauja viešasis interesas, patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektu. Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.
Apeliantai į bylą pateikė naujus įrodymus, patvirtinančius įsiskolinimo už nuomojamą būstą ir komunalinių mokesčių apmokėjimą - 1930 Lt už buto nuomą bei 511,46 už komunalines paslaugas, bei prašė juos priimti, nes mokėjimai buvo atlikti jau po apeliacinio skundo pateikimo. Kolegija įvertinusi tai, jog minėti įrodymai patvirtina apeliantų skolos ieškovui mokėjimo faktą ir tai, jog mokėjimai atlikti tik po apeliacinio skundo pateikimo vadovaudamasi CPK 314 str. įrodymus priima ir vertina byloje.
Byloje nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini)kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei (b.l. 13, 1 tomas). 2001 m. gegužės 14 d. Butų eksploatavimo organizacija UAB „Naujininkų ūkis“ (nuomotojas) ir R. M. (nuomininkas) sudarė Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. 153, kuria nuomotojas suteikė nuomininkui ir jo šeimos nariams neterminuotam naudojimuisi 48,72 kv. m. bendrojo (naudingojo) ploto gyvenamąją patalpą, esančią (duomenys neskelbtini) (b.l. 15-17, 1 tomas). Nuomos sutartis patvirtinta Vilniaus miesto valdybos 2001-01-18 sprendimu Nr. 61V. R. M. mirė 2003 m. lapkričio 30 d. (b.l. 23, 1 tomas). (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą yra deklaravę V. M., A. K. ir J. K. (b.l. 28, 1 tomas). 2009-02-26 buto patikrinimo metu buvo surašytas aktas, kurio metu nustatyta, kad bute gyvena L. L. ir V. M. (b.l. 25-26, 1 tomas). Įsiskolinimo už nuomą suma 2009-04-30 dienai sudarė 1076,66 Lt (b.l. 27, 1 tomas).
Byloje nustatyta, jog apeliantai bute, (duomenys neskelbtini)apsigyveno jau po buto nuomininkės R. M. mirties, todėl negali turėti teisių pagal 2001-05-14 gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, tačiau kadangi gyvena minėtame bute, mokėjo mokesčius ir ieškovas tam neprieštaravo, teismas konstatavo, jog susiklostė faktiniai nuomos santykiai. Tačiau tokių santykių negalima prilyginti socialinio būsto nuomos santykiams, kuriuos reglamentuoja specialus įstatymas. Todėl kolegija konstatuoja, kad bylai išspręsti turi būti taikomos bendros Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimą (CK 6.611 str.).
Apeliacinės instancijos teisme kilo ginčas, ar teismas pagrįstai nusprendė patenkinti ieškovo reikalavimą ir nutraukė gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, kai nuomininkas ją yra pažeidęs, sutartyje nustatytais terminais bei tvarka nemokėdami nuomos mokesčio bei mokesčių už būstui teikiamas komunalines paslaugas. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad atsakovas nuomos bei kitų mokesčių nemokėjo ilgą laiką, nusprendė nutraukti nuomos sutartį. Tačiau pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir neįvertino tos aplinkybės, kad atsakovas V. M. yra 50 procentų nedarbingas ir gauna tik labai mažas pajamas – netekto darbingumo pensiją 235,33 Lt per mėnesį (b.l. 76-77, 1 tomas, 13-14, 2 tomas), yra registruotas darbo biržoje (b.l. 74A, 1 tomas), atsakovė L. L. yra taip pat registruota darbo biržoje (b.l. 56-57, 2 tomas), tačiau stengiasi padengti nuomos mokesčio bei komunalinių mokesčių įsiskolinimus, sumokėjo 1930 Lt už buto nuomą bei 511,46 Lt už suteiktas butui komunalines paslaugas, tokiu būdu padengdami beveik visą esamą skolą. Nors iš bylos duomenų matyti, kad įsiskolinimą atsakovai pradėjo mokėti tik nuo 2009-11-16 (b.l. 18, 2 tomas), tačiau susidariusį įsiskolinimą moka nuolat (b.l. 100-113, 1 tomas, b.l. 58-64, 2 tomas). Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, kad iš atsakovo pajamų vykdomi atskaitymai įsiskolinimo padengimui (b.l. 183-189, 1 tomas). Todėl galima daryti išvadą, jog atsakovai nemokėjo dėl sunkios finansinės padėties. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovų padaryti pažeidimai – mokesčių nemokėjimas - yra nepateisinami ir sudaro pakankamą pagrindą sutarčiai nutraukti, tačiau šios teismo išvados nėra pagrįstos byloje surinktais įrodymais, o paremtos tik šalių paaiškinimais. Įrodymų byloje apie tai, kad atsakovai yra asocialūs ar veda asocialų gyvenimo būdą nėra, taigi socialiai jie yra remtini asmenys. Todėl šiuo atveju gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimas bei atsakovų iškeldinimas prieštarautų protingumo, teisingumo bei sąžiningumo principams (CK 1.5 str.).
Atsakovai ginčo patalpa naudojasi jau ilgą laiką – nuo 2004 m., neturi kito būsto, jiems yra reikalinga valstybės parama (jie yra įrašyti į bedarbių sąrašą, atsakovas yra 50 procentų nedarbingas), todėl atsižvelgiant į tai, nutraukti nuomos sutartį dėl netinkamo nuomininko pareigų vykdymo, t.y. mokesčių mokėjimo ne laiku ir nevisiškai, įvertinus tai, jog pastaruoju metu atsakovai pastoviai mokesčius moka, būtų neproporcinga teisinė priemonė. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovai pašalino pažeidimą, dėl kurio buvo prašoma nutraukti nuomos sutartį, t.y. sumokėjo įsiskolinimą.
Pagal CK 6.611 str., gyvenamosios patalpos nuomininkui nuolat nemokant buto nuompinigių ar mokesčių už komunalines paslaugas ar kitais minėtoje normoje numatytais atvejais, nuomos sutartis gali būti nutraukta, tačiau tai nereiškia pareigos nutraukti nuomos sutartį tokiu atveju. Tokiu atveju būtina atsižvelgti į konkrečios bylos konkrečias aplinkybes, į nuomininko padėtį ir priežastis, dėl kurių netinkamai vykdo nuomos sutartį, į suteiktos gyvenamosios patalpos statusą ir kt.. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas yra vienintelė teisingumą vykdanti institucija, todėl būtent jam yra suteikta teisė aiškinti bei taikyti įstatymus ir tai teismas turi daryti ne tiesmukai, o atsižvelgdamas į jų tikslą, prasmę, o taip pat, visais atvejais, aiškindamas bei taikydamas įstatymus, teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str. 4 d.). Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad atsakovai nuomos mokesčio bei mokesčių už komunalines paslaugas pilnai neapmokėdavo dėl susiklosčiusios itin sudėtingos jų finansinės padėties, o ne dėl savo aplaidumo, nerūpestingumo ar nesąžiningumo, yra pagrindas daryti išvadą, jog gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimas bei atsakovų iškeldinimas pažeistų aukščiau minėtus principus.
Ieškovas pats pripažįsta, kad atsakovui nuomojamas socialinis būstas. Taigi, ieškovas pripažįsta, jog teikdama būstą savivaldybė vykdo vieną iš jai priskirtų socialinės paramos funkciją. Atsakovų sunki turtinė padėtis, bedarbystė ir sunkumai susirasti darbą (netektas darbingumas) yra aplinkybės, sąlygojančios socialinės paramos poreikį. Todėl ieškovas, įgyvendinantis įstatymu jam priskirtą socialinės paramos funkciją, neturėtų savo teisės nutraukti nuomos sutartį įgyvendinti tokiu būdu, kad socialinės paramos reikalingų asmenų padėtis būtų dar pabloginama. Atsižvelgtina ir į tai, kad atsakovai nuo 2009-11-16 nuolat moka, nors ir nevisiškai mokesčius nuomą bei komunalinius patarnavimus. Atsakovų pajamos, nors ir mažos, bet jie stengiasi mažinti įsiskolinimą ir bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu visiškai padengė įsiskolinimą už buto nuomą, todėl tai rodo, jog jie ketina vykdyti savo prievoles pagal sutartį. Dėl nurodytų motyvų pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas ir dalyje, kuria buvo patenkintas ieškinys nutraukti ginčo buto, esančio (duomenys neskelbtini)nuomos sutartį ir iškeldinti atsakovus V. M. ir L. L., nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios patalpos, naikintinas, šioje dalyje ieškinį atmetant (LR CPK 326 str. 1 d. 3 p., 329 str. 1 d., 330 str.), nes pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, netinkamai įvertino įrodymus, nepagrįstai netaikė LR CK 1.5 str. 4 d.. Ieškovo atsiliepimo argumentas, kad jis negali tinkamai vykdyti socialinio būsto nuomos funkcijos: suteikti minėtų patalpų teisėtai naudotis asmenims, atitinkantiems Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo nustatytus kriterijus, kuriems esant asmenys turi teisę į socialinio būsto nuomą, atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi atsakovai taip pat yra socialinės paramos reikalingi asmenys.
Vadovaujantis CPK 96 str. bylinėjimosi išlaidos nėra priteistinos.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. kovo 17 d. sprendimą pakeisti ir dalyje, kuria buvo patenkintas ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškinys atsakovams V. M. ir L. L. dėl nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo, panaikinti ir šioje dalyje ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atmesti.
Likusioje dalyje Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. kovo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjai Rūta Veniulytė-Jankūnienė
Tatjana Žukauskienė
Algirdas Auruškevičius