Baudžiamoji byla  Nr. 1-172-1017/2017

                                                                         Teisminio proceso Nr. 1-01-1-48942-2015-8

                                                                         Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.6.2.1; 1.2.5.4.2   

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. vasario 22 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Norvilienė,

sekretoriaujant Viktorijai Podlipskienei, Aldonai Daudaitei,

dalyvaujant prokurorams Linui Silevičiui ir Loretai Masiulionytei,

kaltinamiesiems A. P. ir K. P.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. P. (A. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, baltarusis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini) (gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini)), dirbantis UAB „V“, administracine tvarka baustas, neteistas, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje (2 nusikalstamos veikos) ir 145 straipsnio 1 dalyje (2 nusikalstamos veikos), padarymu, ir K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, darbo biržoje neužsiregistravęs, administracine tvarka baustas, neteistas (teistumas išnykęs), kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu,

n u s t a t ė :

A. P. 2015 m. rugpjūčio 30 d., apie 22.00 val., bute (duomenys neskelbtini), konflikto metu nutempė nukentėjusiąją motiną J. P. nuo lovos, viena ranka suėmė nukentėjusiajai J. P. už plaukų, kitos rankos kumščiu sudavė jai nenustatytą smūgių skaičių į galvą ir ausį, po ko kojomis spyrė nenustatytą smūgių skaičių į krūtinę, taip smurtaudamas prieš artimą giminaitį, nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios J. P. sveikatą dėl padarytų poodinių kraujosruvų dešinės ausies kaušelyje, kairės akies viršutiniame voke, kakle, nugaroje, dešinėje rankoje, kairiame žaste, dešiniame šone, odos nubrozdinimų krūtinės kairėje, kairėje alkūnėje, odos nubrozdinimo su aplinkine poodine kraujosruva kairiame kelyje.

Be to, jis 2015 m. rugsėjo 2 d., apie 16.30 val., bute (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3,19 promilių girtumo laipsnis), konflikto metu, sugriebęs nukentėjusiąją motiną J. P. už plaukų, ją nutempė iš balkono į kambarį, taip smurtaudamas prieš artimą giminaitį, sukėlė nukentėjusiajai J. P. fizinį skausmą.

Be to, jis 2015 m. rugsėjo 2 d., apie 16.30 val., bute (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3,19 promilių girtumo laipsnis), panaudojęs fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją motiną J. P., grasino jai sulaužyti rankas ir kojas, jei ji dar kartą policijai praneš apie jo veiksmus, kas sudarė nukentėjusiajai J. P. pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas sunkiai sutrikdyti jos sveikatą gali būti įvykdytas.

Be to, jis 2016 m. vasario 6 d., apie 00.30 val. bute (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,98 promilių girtumo laipsnis), atėjęs į nukentėjusiosios motinos J. P. kambarį, kur K. P. fiziškai smurtavo prieš jų motiną, rankoje laikydamas peilį, grasino nukentėjusiąją J. P. nužudyti, kas sudarė nukentėjusiajai J. P. pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

K. P. 2016 m. vasario 6 d., apie 00.30 val. bute (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3,36 promilių girtumo laipsnis), konflikto metu gulinčiai lovoje nukentėjusiajai motinai J. P. sudavė ne daugiau penkių kartų į veidą ir galvos dešinę pusę, taip smurtaudamas prieš artimą giminaitį, sukėlė nukentėjusiajai J. P. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą dėl padarytų poodinių kraujosruvų kaktoje, dešinės akies vokuose, nosyje, viršutinėje lūpoje, odos nubrozdinimo nosyje.

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas prieš savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį, sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Dėl duomenų, susijusių su 2015 m. rugpjūčio 30 d. ir 2015 m. rugsėjo 2 d. įvykiais

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. P. nurodė, kad kaltinamajame akte nurodyto 2015 m. rugpjūčio 30 d. epizodo nepripažįsta, tuo metu mama pareigūnų nekvietė. Paaiškino, kad tądien konfliktas prasidėjo dėl to, kad jis iš mamos atėmė butelį alaus ir ji pradėjo grasinti, kad iškvies policiją. Tuomet ji nuėjo į parduotuvę, nusipirko alaus ir išgėrė jį lauke ant suoliuko. Konfliktas įvyko dėl to, kad ji į namus atėjo girta. Pažymėjo, kad kai pareigūnai jį uždarė į areštinę, mama nėjo į darbą ir dėl to davė klaidingus parodymus ikiteisminio tyrimo metu, nes norėjo pasiteisinti darbe, kadangi darbe jai pasakė, kad ji už pravaikštą bus atleista. Dėl to ji 2015 m. rugsėjo 2 d. nuvažiavo, pasidarė „abdukciją“ ir pasiaiškinimui darbe paėmė pažymą, kurioje nurodyta, jog ji yra nukentėjusioji. Jis motinai sužalojimų jokių nepadarė, ji juos patyrė nukrisdama pati. Paaiškindamas 2015 m. rugsėjo 2 d. epizodą, nurodė, kad įvykio aplinkybes atsimena gerai, iš keturių jam inkriminuotų epizodų jis pripažįsta vieną – kad vieną kartą delnu, kai mama sėdėjo ant lovos, trenkė jai per veidą. Pažymėjo, kad konfliktas su mama visada vyksta dėl to, kad ji nori, jog jis su broliu mokėtų jai už butą. Ir šįkart konfliktas vėl vyko dėl pinigų. 2015 m. rugsėjo 2 d. pareigūnai buvo atvykę du kartus. Tądien iš ryto, apie 10 val., pas juos atėjo draugai, jie keturi sėdėjo kambaryje, o motina liepė išeiti iš namų. Ji norėjo išgerti ir iškvietė pareigūnus. Pažymėjo, kad, būdama neblaivi, mama visada kviečia pareigūnus, todėl kol ji kvietė pareigūnus, jis iš jos bandė atimti telefoną. Kai pirmą kartą pareigūnai atvažiavo, jis su broliu ir draugais sėdėjo namuose. Iškviestiems pareigūnams mama pasakė, kad jis su broliu ir draugais geria, ir juos reikia išvežti. Pareigūnams išvykus, jis mamai pasakė, kad jeigu ji dar kartą iškvies pareigūnus, jis jai sulaužys ranką, tačiau kojos sulaužyti negrasino, tada trenkė per veidą ir bandė atimti iš jos telefoną. Mama telefoną laikė užspaudusi rankoje. Jis bandė atlenkti jos pirštus, mama priešinosi, jai skaudėjo, ji jam sakė, kad jį „pasodins“. Pažymėjo, kad pareigūnams išvykus ir mamai rūkant balkone, jis jos į kambarį netempė, už plaukų suėmęs jai nebuvo, juos užkabino trenkdamas per veidą. Po poros valandų mama vėl iškvietė policijos pareigūnus ir pareigūnai jį su broliu nuvežė į areštinę. Po įvykio gyvena pas mamą, tik po sulaikymo porą dienų nebuvo namuose, nes pareigūnai uždarė dviem paroms. Neneigia, kad kūno sužalojimai ant mamos kūno atsirado 2015 m. rugsėjo 2 d., bet iš kur jie atsirado, jis nežino. Gali būti, kad ji krito ant jos kambaryje stovinčios spintelės, nes ant jos ji krisdavo dažnai, kadangi kiekvieną dieną yra girta, be to, būna, kad ji krenta nuo taburečių. Ir tuo laikotarpiu, t. y. nuo 2015 m. rugpjūčio 30 d. iki 2015 m. rugsėjo 3 d., mama vartojo alkoholinius gėrimus, tuo laikotarpiu ji krito nuo taburetės ir taip pat save sužalojo (1 t., b. l. 168-170).

Kaltinamasis K. P. atsisakė duoti parodymus prieš savo brolį – kaltinamąjį A. P. (1 t., b. l. 156, 170).

Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas policijos pareigūnas V. M. (V. M.) paaiškino, kad dažnai pagal iškvietimą vyksta pas K. P., nes jis dažnai susimuša. Nurodė, kad 2015 m. rugsėjo 2 d. pareigūnus laiptinėje pasitiko nukentėjusioji J. P., ji buvo akivaizdžiai neblaivi, apsiverkusi, ant jos smurto žymių jis nematė. Nukentėjusioji sakė, kad A. P. ją tampė už plaukų, mušė buto koridoriuje, grasino susidoroti. A. P. išgėręs sėdėjo kambaryje. Kaip liudytojas suprato, jie kartu gėrė ir kažko nepasidalino (1 t., b. l. 197). Patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu vykdant jo apklausą duoti paaiškinimai yra teisingi (1 t., b. l. 35). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. M. nurodė, kad 2015 m. rugsėjo 2 d., apie 16.42 val. patruliuojant gavo iškvietimą, jog Vilniuje, (duomenys neskelbtini), moteris paskambino 112 ir, nespėjus paaiškinti, kas atsitiko, pasigirdus klyksmui, ryšys nutrūko. Atvykus nurodytu adresu J. P. juos pasitiko laiptinėje, nurodė, kad namuose sūnus A. P. tempė už plaukų, grasino su ja susidoroti, jai kviečiant policiją iš rankų ištraukė jos telefoną ir bandė smūgiuoti rankomis, tuo metu J. P. pabėgo iš namų į laiptinę. Įvykio vietoje nukentėjusiosios girtumas tikrintas nebuvo, tačiau ji buvo akivaizdžiai neblaivi. A. P. taip pat buvo neblaivus, pristatomas į 1 PK elgėsi ramiai (1 t., b. l. 35).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji J. P. nebuvo apklausta dėl sveikatos būklės, jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu, buvo pagarsinti (1 t., b. l. 142, 149-151; 2 t., b. l. 10-11).

Ikiteisminio tyrimo metu 2016 m. rugsėjo 1 d. apklausta nukentėjusioji J. P. paaiškino, kad 2015 m. rugpjūčio 30 d., apie 21.00 val., atėjusi iš darbo į butą, esantį (duomenys neskelbtini), pastebėjo neblaivų, miegantį virtuvėje savo sūnų A. P.. Atėjusi įsijungė televizorių ir nuėjo miegoti. Sūnus apie 22.00 val., būdamas neblaivus, nutempė ją nuo lovos ir pradėjo mušti su kumščiais ir spardyti kojomis. Mušdamas sakė, kad ji neparuošė jam nieko valgyti. Jis buvo labai agresyvus. Kiek kartų jai sudavė, neprisimena, smūgių buvo daug. Laikydamas viena ranka jos galvą už plaukų, su kita ranka mušė į galvos sritį, į ausį, kojomis spardė į krūtinę. Ji negalėjo jam nieko padaryti, kadangi gulėjo. Šaukėsi pagalbos, sakė sūnui, kad nustotų ją mušti, tačiau jis negirdėjo. Pažymėjo, kad sūnus dažnai geria. Ir 2015 m. rugpjūčio 30 d. gėrė su draugais, kadangi bute mėtėsi tušti buteliai nuo alkoholio, o jis pats gulėjo virtuvėje. Greičiausiai jam kažkas pasivaideno ir jis pradėjo ją mušti. Sūnus, kai prisigeria, darosi labai agresyvus, mušasi. Šis atvejis, kuomet sūnaus buvo sumušta, buvo ne pirmas kartas. Ankščiau į policiją kreipėsi, kvietėsi policiją prieš tris mėnesius. Prieš tai jis taip pat kėlė prieš ją ranką. Dažniausiai kitą dieną vėl geria, nieko neprisimena. Ji 2015 m. rugpjūčio 31 d. ryte buvo poliklinikoje Lukiškių (Jakšto g. 2, Vilniuje), laukė savo gydytojo, kuris dirba nuo pietų. Poliklinikoje gydytojas ją priėmė apie 18.00 val. Ją apžiūrėjęs, nukreipė į Lazdynų ligoninę. Lazdynų ligoninėje prabuvo maždaug iki 1 val. (2015 m. rugsėjo 1 d.). Naktį grįžo namo, sūnus buvo su draugais, gėrė kambaryje, jai nieko nesakė, nors matė. Atvažiavusi nuėjo miegoti, vėliau kreipėsi į policijos komisariatą. Telefonu apie tai, kad sumušė sūnus, negalėjo pranešti, kadangi jis iš jos paėmė telefoną. Prašo sūnaus atžvilgiu pradėti ikiteisminį tyrimą, kadangi sūnus ne pirmą kartą ją yra užpuolęs ir sumušęs. Daugiau apie įvykį nieko paaiškinti negali (1 t., b. l. 19-20).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta nukentėjusioji J. P. 2016 m. rugsėjo 2 d. nurodė, kad 2015 m. rugsėjo 2 d., apie 11.00 val., grįžo namo (duomenys neskelbtini). Grįžus namo, bute buvo sūnus A. P., ir šeši jo pažįstami. Jie visi kartu buvo sūnaus kambaryje, vartojo alkoholinius gėrimus, todėl ji, nenorėdama jiems trukdyti, nuėjo į savo kambarį. Apie 13.00 val. jai paskambino iš policijos ir paklausė, ką veikia jos sūnus A. P.. Pareigūne prisistačiusiai moteriai ji pasakė, jog jos sūnus su pažįstamais namuose geria. Skambinusi moteris pasakė, jog valandos bėgyje atvažiuos. Į tyrėjos klausimą, ar pranešė sūnui apie skambutį iš policijos, atsakė, jog nieko nesakė, kadangi tokiu atveju sūnus pabėgtų iš namų. Maždaug po 10 min. paskambino ta pati moteris iš policijos ir pasakė, kad bus už 10-15 minučių. Maždaug 13.30 val. atvažiavo du neuniformuoti pareigūnai, moteris ir vyras, prisistatė dirbantys 1-ajame policijos komisariate. Pareigūnams atvažiavus, su sūnumi buvo likę du jo pažįstami. Atvažiavę pareigūnai pakalbėjo su jos sūnumi, pasakė jam 2015 m. rugsėjo 3 d., 10.00 val. atvažiuoti į 1-ąjį policijos komisariatą. Pareigūnams išvykus, ji nuėjo pas kaimynus, o sūnus liko gerti kambaryje su pažįstamais. Grįžusi namo apie 16.30 val. iš karto nuėjo į balkoną parūkyti, o A. P., būdamas girtas, šaukdamas ne savo balsu, įbėgo į balkoną, kuriame ji rūkė. Griebė jai už plaukų ir nutempė į kambarį. Tempdamas už plaukų šaukė eiti į kambarį. Ji bandė su juo susikalbėti, bet jis tik šaukė nieko neaiškindamas. Būdama kambaryje bandė paskambinti į policiją, spėjo pasakyti tik adresą, kai A. atėmė telefoną šaukdamas ir grasindamas, jog jei bandys dar kartą paskambinti į policiją, sulaužys jai kojas ir rankas. Tai pamatęs jos kitas sūnus K. P. griebė A. už rankos, o ji tuo tarpu atsilaisvino, pabėgo iš namų. Nubėgo pas kaimynus skambinti į policiją. Atvažiavę policijos pareigūnai ją ir sūnų A. P. nusivežė į policijos komisariatą. Be plaukų tampymo ir grasinimo A. P. jai jokių smūgių sudavęs nebuvo, į tyrėjos klausimą, ar ji šiandien vartojo alkoholinius gėrimus, atsakė, kad išgėrė apie 0,5 l alaus 7,5 stiprumo (1 t., b. l. 32).

2015 m. rugsėjo 1 d. protokole – pareiškime nukentėjusioji nurodė, kad 2015 m. rugpjūčio 30 d., apie 21.00 val., atėjusi iš darbo į butą, esantį (duomenys neskelbtini), pastebėjo neblaivų, miegantį virtuvėje sūnų A. P.. Atėjusi, įsijungė televizorių ir nuėjo miegoti. Sūnus apie 22.00 val., būdamas neblaivus, nutempė ją nuo lovos ir pradėjo mušti kumščiais bei spardyti kojomis. Mušant sakė, kad neparuošė jam nieko valgyti. Buvo labai agresyvus. Smūgių buvo daug, kiek kartų sudavė, neprisimena. Laikė viena ranka jos galvą už plaukų, o su kita ranka mušė į galvos sritį, į ausį. Kojomis spardė į krūtinę. Ji negalėjo nieko padaryti, gulėjo. Sūnus dažnai geria. 2015 m. rugpjūčio 30 d. gėrė su draugais, kadangi bute mėtėsi tušti buteliai nuo alkoholio, o pats gulėjo virtuvėje. Greičiausiai jam kažkas pasivaideno ir jis pradėjo ją mušti. Sūnus, kai prisigeria, darosi labai agresyvus, mušasi. Šis atvejis, kuomet sūnaus buvo sumušta, buvo ne pirmas kartas. Sūnus nuolat geria, niekur nedirba. Prašo apsaugoti ją. Dėl sūnaus veiksmų patyrė fizinį skausmą (1 t., b. l. 13-14).

Vilniaus apskr. VPK Patrulių rinktinės vyresniojo patrulio V. M. 2015 m. rugsėjo 2 d. tarnybiniame pranešime nurodytos įvykio aplinkybės (1 t., b. l. 26-27).

Alkotesterio kvito duomenimis, 2015 m. rugsėjo 2 d., 17.24 val. A. P. nustatytas 3,19 promilių girtumo laipsnis (1 t., b. l. 41).

Alkotesterio kvito duomenimis, 2015 m. rugsėjo 2 d., 17.22 val., nukentėjusiajai J. P. nustatytas 1,36 promilių girtumo laipsnis (1 t., b. l. 33).

Specialisto išvadoje Nr. G 2876/15(01) nurodyta, kad J. P. padaryta poodinės kraujosruvos dešinės ausies kaušelyje, kairės akies viršutiniame voke, kakle, nugaroje, dešinėje rankoje, kairiame žaste, dešiniame šone; odos nubrozdinimai krūtinės kairėje, kairėje alkūnėje; odos nubrozdinimas su aplinkine poodine kraujosruva kairiame kelyje. Sužalojimai padaryti paveikus kietais bukais daiktais, 1-4 parų laikotarpyje iki apžiūros. Sužalojimai visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip trylikos trauminių poveikių pasekoje. Poodinės kraujosruvos dešinėje alkūnėje ir odos nubrozdinimai kairėje alkūnėje bei odos nubrozdinimas su poodine kraujosruva kairiame kelyje galėjo būti padaryti griūnant ir atsitrenkiant į kietus, bukus, atsikišusius paviršius. Sužalojimai nebūdingi savęs žalojimui. Apžiūra atlikta 2015 m. rugsėjo 3 d. (1 t., b. l. 24-25).

2015 m. rugsėjo 2 d. išrašė iš Policijos registruojamų įvykių registro užregistruotos skambučio bendruoju pagalbos telefonu aplinkybės (1 t., b. l. 28).

Bendrasis pagalbos centras pateikė du garso įrašus, kurių apžiūros protokole nurodyta, kad pirmajame iš jų 2015 m. rugsėjo 2 d. pagalbos telefonu kreipėsi moteris, pasakydama adresą – (duomenys neskelbtini), po ko pasigirsta moters klyksmas ir ryšys nutrūksta, antrajame pagalbos kreipiasi moteris nurodydama, kad kaimynė paskambino į duris, labai blogai atrodanti, prašo iškviesti policiją, kaimynė sako, kad ten probleminiai sūnūs, kaimynė visa pajuodusi, nežino, ar sumušta, ar girta, nekraujuoja. Garso įrašai įrašyti į kompaktinį diską, kuris prijungtas prie bylos (1 t., b. l. 37-40).

Teismo pareikalavimu gauta 2016 m. lapkričio 30 d. VšĮ „Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė“ pažyma, kurioje nurodyta, kad J. P. kreipėsi skubiosios pagalbos 2015 m. rugpjūčio 31 d. diagnozė: krūtinės ląstos sumušimas, dešinės alkūnės sumušimas, dešinio kelio sąnario sumušimas, dešinės ausies hematoma; atliktas dešinės ausies hematomos drenažas; pacientė 2015 m. rugpjūčio 31 d., 20.59 val. kreipėsi į Centro poliklinikos filialą dėl patirto smurto 2015 m. rugpjūčio 30 d., apie 22.00 val., sumušė sūnus (1 t., b. l. 192).

Teismo pareikalavimu gautas 2016 m. gruodžio 12 d. VšĮ „Centro poliklinika“ medicinos dokumentų išrašas, kuriame nurodyta, kad J. P. 2015 m. rugpjūčio 31 d., 18.20 val. lankėsi Lukiškių PASPC dėl sumušimo (krūtinės, veido, ausies, kelio, alkūnės). Diagnozė: krūties sumušimas, alkūnės sumušimas, ausies kaušelio žaizda. Pacientės žodžiais, 2015 m. rugpjūčio 30 d., 22.00 val. buvo sumušta namuose, į policiją nesikreipė, po apžiūros nukreipta į VšĮ RVUL traumatologo konsultacijai (2 t., b. l. 2-3).

Dėl duomenų vertinimo ir kaltinamojo A. P. veikų 2015 m. rugpjūčio 30 d. ir 2015 m. rugsėjo 2 d. kvalifikavimo

Nors kaltinamasis A. P. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme nepripažino, kad jis 2015 m. rugpjūčio 30 d., apie 22.00 val., bute (duomenys neskelbtini), konflikto metu smurtavo prieš savo motiną – nukentėjusiąją J. P., ir teigė, kad nukentėjusioji susižalojo pati, teismas sprendžia, jog kaltinamojo kaltė padarius šią nusikalstamą veiką, įrodyta byloje esančių duomenų, kurie pripažintini įrodymais, visuma.

Visų pirma, tai patvirtina nuoseklūs nukentėjusios parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuomet ji nurodė, kad kaltinamasis A. P. 2015 m. rugpjūčio 30 d., apie 22.00 val., būdamas neblaivus, nutempė ją nuo lovos ir pradėjo mušti su kumščiais ir spardyti kojomis, laikydamas viena ranka jos galvą už plaukų, su kita ranka mušė į galvos sritį, į ausį, kojomis spardė į krūtinę, nukentėjusioji negali pasakyti, kiek smūgių buvo suduota (1 t., b. l. 19-20), tokias pačias aplinkybes nukentėjusioji nurodė ir 2015 m. rugsėjo 1 d. protokole – pareiškime (1 t., b. l. 13-14) bei 2015 m. rugpjūčio 31 d., atvykusi į gydymo įstaigas (1 t., b. l. 192; 2 t., b. l.  2-3); taip pat Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2015 m. rugsėjo 3 d. specialisto išvados Nr. G 2876/15(01) duomenys, kur nurodyta, jog J. P. 1-4 parų laikotarpyje iki apžiūros padaryti nustatyti sužalojimai, kurie padaryti būtent tose nukentėjusiosios kūno vietose, į kurias buvo suduoti nukentėjusiosios nurodyti smūgiai, be to, sužalojimai nebūdingi savęs žalojimui; sužalojimai visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, be to, sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis, padaryti ne mažiau kaip trylikos trauminių poveikių pasekoje; poodinės kraujosruvos dešinėje alkūnėje ir odos nubrozdinimai kairėje alkūnėje bei odos nubrozdinimas su poodine kraujosruva kairiame kelyje galėjo būti padaryti griūnant ir atsitrenkiant į kietus, bukus, atsikišusius paviršius (1 t., b. l. 24-25). Paminėti įrodymai patvirtina nukentėjusiosios parodymus bei paneigia kaltinamojo versiją, kad nukentėjusioji susižalojo pati.

Apibendrinant visa tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad kaltinamasis A. P. 2015 m. rugpjūčio 30 d., apie 22.00 val., bute (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia nutempė nukentėjusiąją – savo motiną J. P. nuo lovos, viena ranka suėmė nukentėjusiajai J. P. už plaukų, kitos rankos kumščiu sudavė jai nenustatytą smūgių skaičių į galvą ir ausį, po ko kojomis spyrė nenustatytą smūgių skaičių į krūtinę, taip smurtaudamas prieš artimą giminaitį, nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Pažymėtina, kad kaltinime buvo nurodyta, jog kaltinamasis sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai ir nesunkiai sutrikdė jos sveikatą, tačiau iš Specialisto išvados nustatyta, jog sužalojimai visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, todėl teismas pripažino, jog kaltinamasis nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą. Tai iš esmės nekeičia kaltinimo (BPK 255-256 str.).

Kaltinamasis A. P. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme taip pat nepripažino ir dėl to, kad jis 2015 m. rugsėjo 2 d., apie 16.30 val., bute (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu smurtavo prieš nukentėjusiąją ir sukėlė jai fizinį skausmą, tačiau teismas sprendžia, jog kaltinamojo kaltė padarius šią nusikalstamą veiką, įrodyta byloje esančių duomenų, kurie pripažintini įrodymais, visuma.

Visų pirma, nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu išsamiai ir nuosekliai paaiškino, kad 2015 m. rugsėjo 2 d., apie 16.30 val., jai nuėjus į balkoną parūkyti, A. P., būdamas girtas, šaukdamas ne savo balsu, įbėgo į balkoną, kuriame ji rūkė, griebė jai už plaukų ir nutempė nukentėjusiąją į kambarį, po ko ji iš karto bandė skambinti policija, bet spėjo pasakyti tik adresą, nes kaltinamasis A. P. atėmė iš jos telefoną (1 t., b. l. 32). Paminėtas aplinkybes patvirtina teisme liudytoju apklausto patrulio V. M. paaiškinimai, pagal kuriuos 2015 m. rugsėjo 2 d., apie 16.42 val. buvo gautas iškvietimas, kad (duomenys neskelbtini), moteris paskambino 112 ir, nespėjus paaiškinti, kas atsitiko, pasigirdus klyksmui, ryšys nutrūko, atvykus nurodytu adresu J. P. juos pasitiko laiptinėje, nurodė, kad namuose sūnus A. P. tempė už plaukų, grasino su ja susidoroti, jai kviečiant policiją iš rankų ištraukė jos telefoną ir bandė smūgiuoti rankomis, tuo metu ji pabėgo iš namų į laiptinę (1 t., b. l. 35, 197); taip pat 2015 m. rugsėjo 2 d. tarnybinio pranešimo duomenys (1 t., b. l. 26-27), Bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įrašas, kuriame užfiksuota, kad 2015 m. rugsėjo 2 d. pagalbos telefonu kreipėsi moteris, pasakydama adresą – (duomenys neskelbtini), po ko pasigirsta moters klyksmas ir ryšys nutrūksta (1 t., b. l. 37-40), išrašo iš Policijos registruojamų įvykių registro duomenys (1 t., b. l. 28). Be kita ko, pats kaltinamasis A. P. teisme pripažino smurtavęs prieš savo motiną 2015 m. rugsėjo 2 d. (1 t., b. l. 169), o nustatytas nukentėjusiosios lengvas neblaivumo laipsnis nesudaro pagrindo abejoti jos parodymais, kai yra kiti objektyvūs duomenys byloje, patvirtinantys nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes bei nuoseklią jos poziciją.

Taigi byloje įrodyta, kad 2015 m. rugsėjo 2 d., apie 16.30 val., bute (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytos 3,19 promilės), konflikto metu, tyčia sugriebęs nukentėjusiąją – savo motiną J. P. už plaukų, ją nutempė iš balkono į kambarį, taip smurtaudamas prieš artimą giminaitį, sukėlė jai fizinį skausmą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis A. P. savo kaltę dėl grasinimo nukentėjusiajai pripažino iš dalies, teisiamojo posėdžio metu paaiškindamas, kad, panaudojęs fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją J. P., grasino jai sulaužyti rankas, tačiau kojų sulaužyti negrasino. Tuo tarpu nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2015 m. rugsėjo 2 d., apie 16.30 val., būdama kambaryje bandė paskambinti į policiją, spėjo pasakyti tik adresą, kai A. P. atėmė iš jos telefoną, šaukdamas ir grasindamas, jog jei bandys dar kartą paskambinti į policiją, sulaužys jai kojas ir rankas, o tai pamatęs jos kitas sūnus K. P. griebė A. už rankos, o ji tuo tarpu atsilaisvino, pabėgo iš namų (1 t., b. l. 32). Jos parodymus patvirtina  Bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įrašas, kuriame užfiksuota, kad 2015 m. rugsėjo 2 d. pagalbos telefonu kreipėsi moteris, pasakydama adresą – (duomenys neskelbtini), po ko pasigirsta moters klyksmas ir ryšys nutrūksta, po to pagalbos kreipiasi kita moteris, nurodydama, kad kaimynė paskambino į duris, labai blogai atrodanti, prašo iškviesti policiją (1 t., b. l. 37-40), taip pat 2015 m. rugsėjo 2 d. tarnybinio pranešimo duomenys (1 t., b. l. 26-27), liudytojo V. M. paaiškinimai, pagal kuriuos atvykus į įvykio vietą nukentėjusioji nurodė, kad jai grasino su ja susidoroti sūnus A. P. (1 t., b. l. 35, 197).

Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, darytina išvada, kad kaltinamsis A. P. 2015 m. rugsėjo 2 d., apie 16.30 val., bute (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytos 3,19 promilės), panaudojęs fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją motiną J. P., grasino jai sulaužyti rankas ir kojas, jei ji dar kartą policijai praneš apie jo veiksmus, kas, atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes dėl smurtavimo prieš nukentėjusiąją, neabejotinai sudarė jai pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas sunkiai sutrikdyti jos sveikatą gali būti įvykdytas, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Dėl duomenų, susijusių su 2016 m. vasario 6 d. įvykiu

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. P. dėl 2016 m. vasario 6 d. įvykio paaiškino, kad išvakarėse, t. y. 2016 m. vasario 5 d., su motina konfliktavo, keikėsi, o po to nuėjo miegoti. Konfliktas vyko dėl alaus, bet jis mamai negrasino, nes miegojo (1 t., b. l. 169-170).

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis K. P. kaltu prisipažino. Nurodė, kad neatsimena, kiek kartų 2016 vasario 6 d. trenkė mamai, bet įvykio aplinkybes atsimena gerai. Paaiškino, kad naktį atėjo į kambarį, ten gulėjo girta mama. Ji prašė jo parūkyti, nedavė jam miegoti, provokavo, o jis norėjo miegoti, dėl to ir sudavė jai apie penkis kartus delnu į veidą ir galvą. Kad atlieka fizinius veiksmus prieš mamą, suvokė. Brolis įvykio metu taip pat buvo atėjęs į kambarį. Sudavęs smūgius nuėjo miegoti, o vėliau gėrė kartu su draugais. Tuomet atvyko pareigūnai. Paaiškino, kad nuo alkoholizmo gydytis sutinka (1 t., b. l. 170).

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas Vilniaus apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos patrulis G.P. nurodė, kad 2016 m. vasario 6 d. dirbo Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 PK teritorijoje ir iš Vilniaus apskrities VPK gavo pranešimą, kad name Ateities gatvėje yra smurtaujama. Atvykę pareigūnai pamatė sumuštą moterį. Ji atidarė duris ir pasakė, kad du sūnūs vartojo alkoholinius gėrimus, jų pritrūko ir iš jos reikalavo pinigų. Ji pinigų nedavė ir jie ją sumušė, t. y. vienas sūnus ją laikė, o kitas mušė. Moteriai buvo sumuštas veidas, po akimi mėlynė, praskelta lūpa, namuose buvo sudaužytas stiklas, matėsi grumtynių požymiai. Mėlynės buvo šviežios, įvykis įvyko prieš pareigūnams atvykstant. Smūgiai, atrodo, buvo atlikti kumščiu, moteris buvo sumušta stipriai, kad galėtų ką nors matyti, turėjo praplėsti akis. Ji sakė, kad prieš ją yra dažnai naudojama fizinė jėga. Be to, moteris buvo susijaudinusi, jai buvo iškviesta greitoji medicininė pagalba. Jis (liudytojas) bendravo su A. P., o K. P. buvo labai neblaivus. A. P. sakė, kad pritrūko gėrimų, o mama gavo ar tai pensiją, ar tai atlyginimą, ir jie reikalavo pinigų iš jos. Mama pinigų nedavė ir jie nusprendė pinigus iš jos atimti, jai grasino, bet ar buvo grasinimas peiliu, liudytojas nepamena (1 t., b. l. 197-198).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji J. P., kurios parodymai, minėta, pagarsinti teisiamojo posėdžio metu, apklausta 2016 m. vasario 6 d. nurodė, kad 2016 m. vasario 6 d., apie 00.30 val., miegodama savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pajuto smūgius į galvą. Atsibudusi pamatė savo sūnų K. P.. Smūgiuodamas kumščiais jai į galvą, jis reikalavo pinigų ir telefono, grasino nužudyti. Tuo metu kitas sūnus A. P. ieškojo po kambarį jos pinigų, grasindamas nužudyti. Palaukė iki ryto. Ryte sūnūs atsivedė draugų ir vartojo alkoholinius gėrimus. Gražiuoju išprašyti jų iš buto negalėjo, todėl iškvietė policiją. Minėto smurto metu buvo sukeltas fizinis skausmas, ji buvo netekusi sąmonės. Tokio pobūdžio smurtas kartojasi nuolat, nes sūnūs gyvena su ja (1 t., b. l. 61).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji J. P. 2016 m. vasario 29 d. papildomai nurodė, kad 2016 m. vasario 6 d. namuose buvo K. P. ir A. P.. Jie vartojo alkoholį, ji buvo savo kambaryje. Gulėjo lovoje, miegojo, į jos kambarį apie 00.30 val. atėjo sūnus K. P.. Ji nesuprato, ko jis prašo. Jai gulint, kumščiu trankė į veido dešinę pusę ir į galvą. Sudavė ne daugiau 5 kartų, juto fizinį skausmą. Tuo metu taip pat atėjo į jos kambarį kitas sūnus – A. P., kuris jos kambaryje ieškojo pinigų, kadangi norėjo turėti už ką ryte nusipirkti alkoholio. A. rankose laikė peilį, dabar jau nepamena, kaip sūnus jai grasino, kadangi kas kartą, kuomet sūnūs vartoja alkoholį, jai grasina. Ar A. buvo prie jos priėjęs arčiau, tai pat nepamena. Sudavęs jai smūgius K. išėjo į savo kambarį, jam iš paskos išėjo ir A.. Ji atsikėlė, iš nosies bėgo kraujas, nusiprausė ir nuėjo toliau miegoti. Ryte K. atėjo į jos kambarį, klausė, ko ji nesikelia, tačiau nekonfliktavo, išėjo į savo kambarį. Tada jie vėl pradėjo gerti, atėjo jų draugai. Ji iškvietė policiją, jai vis dar svaigo galva, ant veido jau buvo mėlynės. Paaiškina, kad tiksliai atsiminti įvykio aplinkybių nebegali, nes jai buvo sumušta galva. Kreipėsi į savo polikliniką, tai pat atliko kūno tyrimą. Savo sūnų bijo, K. nuolat vartoja alkoholį, girtas ir šiandien, A. rečiau, taip pat atveda svetimų žmonių. Jie nei vienas niekur nedirba, ji išlaiko butą ir juos (1 t., b. l. 64).

2016 m. vasario 6 d. protokole – pareiškime nukentėjusioji nurodė, kad 2016 m. vasario 6 d., apie 00.30 val., (duomenys neskelbtini), jos sūnus K. P. naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją. Smurtas pasireiškė smūgių sudavimo kumščiais į galvą. Minėtas sūnus ir kitas sūnus A. P. tuo metu grasino nužudymu (1 t., b. l. 52-53).

Specialisto išvadoje Nr. G 375/16(01) nurodyta, kad J. P. padarytos poodinės kraujosruvos kaktoje, dešinės akies vokuose, nosyje, viršutinėje lūpoje, odos nubrozdinimas nosyje, paveikus kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2016 m. vasario 6 d.). Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais į aukščiau išvardintas kūno sritis, padarant išvadoje nustatytus sužalojimus Sužalojimai visumoje nebūdingi vienkartiniam griuvimui ant kieto paviršiaus. Nustatyti kūno sužalojimai nebūdingi savęs žalojimui (1 t., b. l. 66).

Vilniaus apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos patrulis G.P. 2016 m. vasario 6 d. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodė, kad 2016 m. vasario 6 d., apie 12.01 val., jam patruliuojant kartu su A.P. ir M.G., iš VPK OVS gavo pranešimą, kad bute, (duomenys neskelbtini), du sūnūs sumušė savo motiną. Atvykę į įvykio vietą nustatė, kad policiją kvietė J. P.. Įvykio vietoje  nustatė, kad bute buvo girtaujama, mėtėsi tušti plastikiniai 1 l talpos buteliai nuo alaus, taip pat mėtėsi ir stipraus alkoholinio gėrimo (degtinės) buteliai. Išvartyti baldai virtuvėje, ant grindų mėtėsi moteriškės striukė. J. P. paaiškino, kad naktį jos sūnūs K. P. ir A. P. reikalavo pinigų alkoholiui įsigyti, o jai pinigų nedavus, ją sumušė. Mušė į veidą ir galvą. J. P. nustatytos mėlynės veido srityje ir sumušta galva. J. P. sūnūs nurodė, kad mušė ją, reikalavo pinigų įsigyti alkoholinių gėrimų. Kadangi J. P. buvo sumušta, blogai matė, nes patinusios akys, taip pat patyrė psichologinį sukrėtimą, ji savarankiškai parašyti pareiškimo negalėjo. K. P. ir A. P. buvo pristatyti į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 PK (1 t., b. l. 55-57).

Įvykio vietos ir nukentėjusiosios J. P. apžiūros 2016 m. vasario 6 d. metu nustatyta, kad bute yra svetainė, kurioje yra sofa – lova, ant kurios įvykio metu miegojo nukentėjusioji. Apžiūrint nukentėjusią moterį nustatyta, kad veido vietos po akiduobėmis, sumuštos, t. y. matomi audinių patinimai ir melsvos spalvos poodinės kraujosruvos. Apžiūros metu fotografuota, fotolentelė patalpinta į el. duomenų banką „BPS“ (1 t., b. l. 58- 59).

Alkotesterio kvito duomenimis, 2016 m. vasario 6 d., 12.32 val. K. P. nustatytas 3,36 promilių girtumo laipsnis (1 t., b. l. 67).

Alkotesterio kvito duomenimis, 2016 m. vasario 6 d., 12.36 val. A. P. nustatytas 2,98 promilių girtumo laipsnis (1 t., b. l. 79).

Išraše iš Policijoje registruojamų įvykių registro nurodytos pagalbos iškvietimo bendruoju pagalbos telefonu aplinkybės (1 t., b. l. 54).

Bendrasis pagalbos centras pateikė garso įrašą, kurio apžiūros protokole nurodyta, kad pagalbos telefonu kreipėsi moteris, kuri nurodė, kad (duomenys neskelbtini)sūnūs ją muša. Garso įrašas įrašytas į kompaktinį diską, kuris prijungtas prie bylos (1 t., b. l. 157-160).

Dėl duomenų vertinimo ir kaltinamojo A. P. 2016 m. vasario 6 d. veikos kvalifikavimo

Nors A. P. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme, nepripažino, kad jis 2016 m. vasario 6 d., apie 00.30 val. bute (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,98 promilių neblaivumas), atėjęs į nukentėjusiosios – savo motinos J. P. kambarį, kur K. P. fiziškai smurtavo prieš jų motiną, rankoje laikydamas peilį, grasino nukentėjusiąją J. P. nužudyti, jo kaltę, padarius šią nusikalstamą veiką, įrodo nuoseklūs nukentėjusios parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuomet ji apklausta abu kartus nurodė, kad A. P., rankoje laikydamas peilį, ieškojo po kambarį jos pinigų, grasindamas nužudyti, kai tuo tarpu jo brolis K. P. smūgiuodamas kumščiais jai į galvą, reikalavo pinigų ir telefono, grasino nužudyti (1 t., b. l. 61, 64). Tai, jog kaltinamasis A. P. grasino nukentėjusiajai nužudymu, pastaroji nurodė ir protokole – pareiškime (1 t., b. l. 52-53). Teismo vertinimu, aukščiau aptarti ankstesni A. P. smurto atvejai prieš nukentėjusiąją bei šio įvykio aplinkybės, įskaitant tai, jog du asmenys atliko veiksmus prieš nukentėjusiąją, o kaltinamasis A. P. rankoje turėjo peilį, sudarė nukentėjusiajai J. P. pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Taigi byloje esančių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visuma patvirtina, kad kaltinamasis A. P. 2016 m. vasario 6 d., apie 00.30 val. bute (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytos 2,98 promilės), atėjęs į nukentėjusiosios motinos J. P. kambarį, kur K. P. fiziškai smurtavo prieš jų motiną, rankoje laikydamas peilį, veikdamas tyčia, grasino nukentėjusiąją J. P. nužudyti, kas sudarė nukentėjusiajai J. P. pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Dėl duomenų vertinimo ir kaltinamojo K. P. 2016 m. vasario 6 d. veikos kvalifikavimo

K. P. teismo posėdžio metu prisipažino, kad 2016 m. vasario 6 d., apie 00.30 val. bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu gulinčiai lovoje nukentėjusiajai motinai J. P. sudavė ne daugiau penkių kartų į veidą ir galvos dešinę pusę. Be to, jo kaltę padarius šią nusikalstamą veiką, įrodo nuoseklūs nukentėjusios parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuomet ji nurodė, kad 2016 m. vasario 6 d., apie 00.30 val., miegodama savo bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pajuto smūgius į galvą bei į veido dešinę pusę, atsibudusi pamatė savo sūnų K. P., kuris, smūgiuodamas kumščiais jai į galvą, reikalavo pinigų ir telefono, grasino nužudyti, ji buvo netekusi sąmonės (1 t., b. l. 61, 64), kurie sutampa su jos protokole – pareiškime nurodytais duomenimis (1 t., b. l. 52-53); taip pat Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2016 m. vasario 8 d. specialisto išvados Nr. G 375/16(01) duomenys, kur nurodyta, kad J. P. padarytos poodinės kraujosruvos kaktoje, dešinės akies vokuose, nosyje, viršutinėje lūpoje, odos nubrozdinimas nosyje, paveikus kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2016 m. vasario 6 d.), sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, neatmetama galimybė, kad nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis, nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais į aukščiau išvardintas kūno sritis, padarant išvadoje nustatytus sužalojimus, jie visumoje nebūdingi vienkartiniam griuvimui ant kieto paviršiaus bei savęs žalojimui (1 t., b. l. 66); ikiteisminio tyrimo metu bei bylą nagrinėjant teisme apklausto liudytojo policijos pareigūno G.P. parodymai, pagal kuriuos 2016 m. vasario 6 d., apie 12.01 val., gavo pranešimą, kad name Ateities gatvėje yra smurtaujama, atvykę pamatė sumuštą moterį, kuri pasakė, kad du sūnūs ją sumušė, moteriai buvo sumuštas veidas, po akimi mėlynė, praskelta lūpa, buvo sudaužytas stiklas, matėsi grumtynių požymiai, ji patyrė psichologinį sukrėtimą (1 t., b. l. 55-57, 197-198); taip pat įvykio vietos ir nukentėjusiosios J. P. apžiūros 2016 m. vasario 6 d. protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrint nukentėjusią moterį nustatyta, kad veido vietos po akiduobėmis, sumuštos, t. y. matomi audinių patinimai ir melsvos spalvos poodinės kraujosruvos (1 t., b. l. 58-59) bei duomenys iš išrašo iš Policijos registruojamų įvykių registro ir Bendrojo pagalbos centro (1 t., b. l. 54, 157-160).

Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytų bei kitų byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą, sprendžia, jog byloje įrodyta, kad kaltinamasis K. P. padarė kaltinamajame akte nurodytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Pažymėtina, kad kaltinime buvo nurodyta, jog kaltinamasis K. P. nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą, tačiau iš Specialisto išvados nustatyta, jog sužalojimai visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, todėl teismas pripažino, jog kaltinamasis nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą. Tai iš esmės nekeičia kaltinimo (BPK 255-256 str.).

Dėl bausmių skyrimo

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. P., atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį (įvykdyti du nusikaltimai žmogaus sveikatai, taip pat padaryti du nusikaltimai, pavojingi žmogaus sveikatai ir gyvybei), nusikaltimų pavojingumo laipsnį ir kaltės formą (įvykdyti keturi baigti, nesunkūs, tyčiniai nusikaltimai), šių nusikaltimų įvykdymo aplinkybes (nusikaltimai padaryti šeimos nario (mamos) atžvilgiu, dėl ko buvo nežymiai sutrikdyta jos sveikata, sukeltas fizinis skausmas, išgąstis), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad nustatyta kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir yra pagrindo manyti, jog tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (kaltinamasis pats tai pripažino; BK 60 str. 1 d. 9 p.), taip pat į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – brandaus amžiaus, baigiamosios kalbos metu pripažino, jog jaučiasi kaltas, dėl visko kaltas alkoholio vartojimas, sutiko gydytis dėl priklausomybės nuo alkoholio, dirbantis (1 t., b. l. 113, 144), neteistas (1 t., b. l. 105), administracine tvarka baustas (1 t., b. l. 110-111), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (1 t., b. l. 116), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė. (1 t., b. l. 117), į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą neįrašytas (1 t., b. l. 118).

Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamajam A. P. už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (2015 m. rugpjūčio 30 d., apie 22.00 val.), skirtina 1 metų laisvės apribojimo bausmė; už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (2015 m. rugsėjo 2 d., apie 16.30 val.), skirtina 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė; už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje (2015 m. rugsėjo 2 d., apie 16.30 val.), skirtina 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė; už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje (2016 m. vasario 6 d., apie 00.30 val.), skirtina 7 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, bausmės vykdymo metu įpareigojant kaltinamąjį: 1) būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu; 2) tęsti darbą arba būti užsiregistravusiam darbo biržoje; 3) nevartoti alkoholio; 4) gydytis nuo alkoholizmo. Taip pat, atsižvelgiant į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes bei pobūdį ir pakartotinumą, kaltinamajam kartu su bausme paskirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuris turi būti įvykdytas per 3 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintinos dalinio sudėjimo būdu ir paskirtina galutinė subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant kaltinamąjį bausmės vykdymo metu: 1) būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu; 2) tęsti darbą arba būti užsiregistravusiam darbo biržoje; 3) nevartoti alkoholio; 4) gydytis nuo alkoholizmo. Taip pat kaltinamajam kartu su bausme paskirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuris turi būti įvykdytas per 3 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 41 str. 2 d.; 48 str. 1-2 d., 6 d. 1 p., 3-4 p., 7 d.; 722 str.).

Bylos duomenimis, kaltinamasis A. P. buvo laikinai sulaikytas nuo 2015 m. rugsėjo 2 d., 17.10 val. iki 2015 m. rugsėjo 4 d., 13.00 val., taip pat nuo 2016 m. vasario 6 d., 12.15 val. iki 2016 m. vasario 7 d., 15.50 val. (1 t., b. l. 42, 50; 80, 87). Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (4 paros) įskaitytinas į bausmę (BK 65 str. 1 d., 66 str.).

Kaltinamajam A. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina nepakeista iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti (1 t., b. 48, 49; 85).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam K. P., atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį (įvykdytas nusikaltimas žmogaus sveikatai), nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir kaltės formą (įvykdytas vienas, baigtas, nesunkus, tyčinis nusikaltimas), šio nusikaltimo įvykdymo aplinkybes (nusikaltimas padarytas šeimos nario (mamos) atžvilgiu, dėl ko buvo nežymiai sutrikdyta jos sveikata), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y. tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), į tai, kad nustatyta kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir yra pagrindo manyti, jog tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.), taip pat į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – pakankamai jauno amžiaus, tačiau nedirbantis (1 t., b. l. 102, 144), darbo biržoje neregistruotas (1 t., b. l. 103), baustas administracine tvarka baustas (1 t., b. l. 98-100), teistumas išnykęs, pripažįsta turintis priklausomybę nuo alkoholio, sutinka gydytis.

Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamajam už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, skirtina 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant kaltinamąjį bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val.; 2) įsidarbinti arba užsiregistruoti darbo biržoje; 3) nevartoti alkoholio; 4) gydytis nuo alkoholizmo (BK 41 str. 2 d.; 48 str. 1-2 d., 6 d. 1 p., 3-4 p., 7 d.).

Bylos duomenimis, kaltinamasis K. P. buvo laikinai sulaikytas nuo 2016 m. vasario 6 d., 12.15 val. iki 2016 m. vasario 7 d., 14.42 val. (1 t., b. l. 68, 74). Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (2 paros) įskaitytinas į bausmę (BK 65 str. 1 d., 66 str.).

Kaltinamajam K. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina nepakeista iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti (1 t., b. 73).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

n u s p r e n d ž i a:

Pripažinti A. P. (A. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2015 m. rugpjūčio 30 d., apie 22.00 val.), ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant kaltinamąjį bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu; 2) tęsti darbą arba būti užsiregistravusiam darbo biržoje; 3) nevartoti alkoholio; 4) gydytis nuo alkoholizmo. Kartu su bausme paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuri turi būti įvykdytas per 3 (tris) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Pripažinti A. P. (A. P.) kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2015 m. rugsėjo 2 d., apie 16.30 val.) ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant kaltinamąjį bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu; 2) tęsti darbą arba būti užsiregistravusiam darbo biržoje; 3) nevartoti alkoholio; 4) gydytis nuo alkoholizmo. Kartu su bausme paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuri turi būti įvykdytas per 3 (tris) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Pripažinti A. P. (A. P.) kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje (2015 m. rugsėjo 2 d., apie 16.30 val.) ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant kaltinamąjį bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu; 2) tęsti darbą arba būti užsiregistravusiam darbo biržoje; 3) nevartoti alkoholio; 4) gydytis nuo alkoholizmo. Kartu su bausme paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuri turi būti įvykdytas per 3 (tris) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Pripažinti A. P. (A. P.) kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje (2016 m. vasario 6 d., apie 00.30 val.) ir skirti jam 7 (septynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant kaltinamąjį bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu; 2) tęsti darbą arba būti užsiregistravusiam darbo biržoje; 3) nevartoti alkoholio; 4) gydytis nuo alkoholizmo. Kartu su bausme paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuri turi būti įvykdytas per 3 (tris) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti A. P. (A. P.) galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant A. P. (A. P.) bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu; 2) tęsti darbą arba būti užsiregistravusiam darbo biržoje; 3) nevartoti alkoholio; 4) gydytis nuo alkoholizmo. Kartu su bausme paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuri turi būti įvykdytas per 3 (tris) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, į A. P. (A. P.) paskirtą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2015 m. rugsėjo 2 d., 17.10 val. iki 2015 m. rugsėjo 4 d., 13.00 val., ir nuo 2016 m. vasario 6 d., 12.15 val. iki 2016 m. vasario 7 d., 15.50 val. (iš viso 4 laikinojo sulaikymo paros, prilyginamos 8 laisvės apribojimo dienoms).

A. P. (A. P.) paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – panaikinti.

Pripažinti K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant K. P. bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val.; 2) įsidarbinti arba užsiregistruoti darbo biržoje; 3) nevartoti alkoholio; 4) gydytis nuo alkoholizmo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, į K. P. paskirtą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2016 m. vasario 6 d., 12.15 val. iki 2016 m. vasario 7 d., 14.42 val. (2 laikinojo sulaikymo paros, prilyginamos 4 laisvės apribojimo dienoms).

K. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                                           Giedrė Norvilienė