Civilinė byla Nr. 2-29524-595/2014
Teisminio proceso Nr.2-68-3-21944-2014-6
Procesinio sprendimo kategorija 44.5.28., 116.1.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. spalio 30 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vita Valeckaitė,
sekretoriaujant Simonai Kacevičiūtei,
dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui V. R.,
atsakovo atstovui G. V.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Bioversa“ ieškinį atsakovui Seesam Insurance AS Lietuvos filialui, dalyvaujant trečiajam asmeniui UAB „Pohjola Finance“, dėl draudimo išmokos priteisimo,
nustatė:
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo jo naudai 18919,75 Lt draudimo išmokos, 68,11 Lt delspinigių iki 2014-06-18 imtinai, 0,02 procento delspinigių nuo neapmokėtos draudimo išmokos sumos už kiekvieną uždelstą dieną nuo 2014-06-19 iki visiško draudimo išmokos išmokėjimo, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Pateiktuose procesiniuose dokumentuose- ieškinyje ir dublike (b.l. 1-2, 58-59)- ieškovas nurodė, kad jis 2013-09-10 finansinio lizingo būdu įgijo naudojimuisi iš UAB „Pohjola Finance“ medvežę Ponsse Elk. Pagal atsakovo pateiktą draudimo pasiūlymą medvežę apdraudė pagal įprastinį mašinų ir įrengimų draudimą, tame tarpe ir nuo įklimpimo pelkėje. 2013-12-13 medvežė dirbo Kėdainių miškų urėdijos Labūnavos girininkijoje, vežė pakrautą priekabą miško kirtimo atliekų ir staiga kartu su visa priekaba susmego į apsnigtą pelkę ir joje įklimpo. Medvežei bandant išvažiuoti iš pelkės buvo sugadintas galinio tilto diferencialas. Atsakovei apie įvykį buvo pranešta 2013-12-16, pateikiant pranešimą apie įvykį. Atsakovė 2014-02-17 pranešimu informavo ieškovę, kad nemokės draudimo išmokos. Savo atsisakymą atsakovė motyvavo, kad sugadinimai padaryti ne dėl išorinės jėgos poveikio medvežės atžvilgiu, tačiau dėl vidinio gedimo, sukelto ypatingai didelių jėgų, bandant išvažiuoti iš pelkės. Ieškovė kreipėsi į tokio tipo medvežių gamintojo įgaliotą atstovą pardavimui ir aptarnavimui, kurio atestuotas specialistas, ištyręs dokumentuose aprašytas įvykio aplinkybes, vadovaudamasis gaminio technine dokumentacija ir betarpiškai apžiūrėjęs ir ištyręs sugedusį gaminio mechanizmą (diferencialą), 2014-04-22 pateikė gedimo nustatymo ekspertizę, kurioje buvo paneigti atsakovo atsisakymo išmokėti draudimo išmoką motyvai. Sugadintas diferencialas buvo neremontuojamas, todėl jį teko keisti nauju, kurio kaina be PVM 16200,00 Lt. Jo pakeitimas be PVM kainavo 8515,00 Lt. Todėl draudimo išmoka yra 24717,00 Lt, kuri mažinama 25 % (6179,25 Lt, nes pagal draudimo sutartį frančizė yra tik 3500,00 Lt). Todėl mokėtina draudimo išmoka yra 18537,75 Lt. Pagal Taisyklių 7.3.2.2. p. be draudimo išmokos dar išmokamos ir kėlimo darbų, susijusių su draudžiamojo įvykio padarinių šalinimu, išlaidos. Medvežės ištraukimas iš pelkės be PVM kainavo 382,00 Lt. Todėl iš viso atsakovas privalo išmokėti 18919,75 Lt. Įklimpimas pelkėje įvyko staigiai ir netikėtai, todėl dėl tokio įklimpimo atsiradusios pasekmės patenka į draudimo apsaugą. Dėl netikėtai atsitikusio įvykio pasekmės ne visada atsiranda iš karto, o gali atsirasti per laikotarpį, kol nepašalinamas pats įvykis (šiuo atveju, kol neišvažiuojama arba neištraukiama iš pelkės). Pati medvežė yra specialios miško paskirties transporto priemonė, kuri skirta važinėti miškais, bekele su numatyta galimybe išvažiuoti įklimpus. Todėl ir įklimpus pelkėje visų pirma pati medvežė turi bandyti išvažiuoti, o tik įklimpus taip, kad jai pačiai nepavyksta išvažiuoti, galima pasitelkti kitą priemonę. Ieškovo nuomone Draudimo taisyklių 4.6.1.3. p., kaip nedraudiminis įvykis, šiuo atveju yra netaikomas, nes minėtas punktas taikomas, kai gedimą sukėlė nepakankamas tepalo kiekis esant normaliam darbui, o ne dėl staigaus jo išbėgimo dėl kokio tai pažeidimo. Tai reiškia, kad diferencialo gedimas yra sąlygotas staigaus ir netikėto įklimpimo pelkėje ir yra tokio įklimpimo pasekmė, todėl dėl jo sugadinimo atsiradusios žalos atlyginimui draudimo apsauga galioja ir turi būti išmokėta draudimo išmoka. Pagal Bendrųjų draudimo sutarties sąlygų 9.2.2. p. draudimo išmoka turi būti išmokama per 30 dienų nuo tada, kai atsakovė gavo visą informaciją, reikšmingą nustatant draudžiamojo įvykio faktą, aplinkybes ir pasekmes bei draudimo išmokos dydį. Tokia informacija atsakovei buvo pateikta 2014-05-05, todėl draudimo išmoka turėjo būti išmokėta iki 2014-06-04, tačiau išmokėta nebuvo. Jei per nustatytą laiką draudimo išmoka neišmokama, tai sutinkamai su Sąlygų 9.2.5. p. atsakovė turi mokėti po 0,02 % delspinigių. Ieškinio surašymo dienai yra pradelsta išmokėti išmoką 18 dienų, todėl delspinigiai iki ieškinio surašymo dienos sudaro 68,11 Lt.
Atsakovas teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose- atsiliepime į ieškinį ir triplike- su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti (b.l. 49-51, 60-61).
Atsakovas nurodo, kad šalių pasirašyta draudimo sutartimi buvo pasirinktas draudimo variantas - įprastinis mašinų ir įrengimų draudimas. Gavęs ieškovo pranešimą, atsakovas, siekdamas nustatyti objektyvias Medvežio gedimo priežastis bei gedimo mechanizmą, kreipėsi į VGTU automobilių katedros docentą dr. V. V., kuris, įvertinęs įvykio aplinkybes, pateikė žodinę išvadą, kad Medvežio diferencialo gedimas - yra vidinis gedimas. Atsakovas taip pat kreipėsi į UBA „Auto ekspertas" dėl rašytinės išvados pateikimo. UAB „Auto eksperto" išvadoje nurodė, kad diferencialo gedimas nėra sąlygotas mechaninio pažeidimo. Diferencialo gedimą sukėlė didžiulės vidinės jėgos, įrenginiui dirbant su nepakankamu alyvos kiekiu. UAB „Auto ekspertas" išvada vienareikšmiškai patvirtina, kad Medvežio gedimas yra vidinio pobūdžio ir nėra įklimpimo pelkėje pasekmė. Vidinio gedimo rizika neįeina į įprastinį mašinų ir įrenginių draudimo variantą. Draudimo apsauga dėl vidinio gedimo taikoma tik pasirinkus išplėstinį mašinų ir įrengimų draudimo variantą pagal Draudimo taisyklių 1.2.1.3 p., kuriam taikoma didesnė draudimo įmoka. Atsižvelgiant į tai, kad vidinio gedimo rizika draudimo sutartimi nebuvo pasirinkta, atsakovas neturi teisinio pagrindo mokėti draudimo išmokos dėl Medvežio diferencialo gedimo. Draudimo taisyklių 4.6.1.3 punktas nustato, kad draudikas neatlygina nuostolių jei žalą sukėlė nepakankama oro, alyvos, hidraulinio ar aušinimo skysčio cirkuliacija variklyje, prietaise, pavarų dėžėje, perdavimo ar aušinimo sistemoje. Atsižvelgiant į tai, kad Medvežio diferencialo gedimas atsirado dėl nepakankamo alyvos kiekio cirkuliavimo įrenginyje, vadovaujantis Draudimo taisyklių 4.6.1.3 punktu, atsakovui taip nekyla pareiga mokėti draudimo išmokos dėl ieškovo nurodomos žalos. Tuo atveju, jei nustatoma, kad žalą sąlygojo nepakankama tepalo cirkuliacija įrenginyje, įvykis laikytinas nedraudžiamuoju. Draudimo taisyklių 4.6.1.3 punkte nėra nurodytos papildomos sąlygos jo taikymui, šis punktas yra suformuluotas aiškiai, jo tiksli formuluotė nesudaro pagrindo jo dviprasmiškam interpretavimui. Medvežio diferencialo gedimas yra vidinis gedimas, jis nebuvo sukeltas paties įklimpimo pelkėje. Net Medvežiui įklimpus pelkėje, jį buvo galima ištraukti su papildoma technika (kas ir buvo padaryta vėliau) ir Medvežio diferencialas nebūtų pažeistas, tai yra, pats įklimpimas pelkėje Medvežio diferencialo nesugadino.
Teismo posėdyje ieškovo atstovas palaikė reikalavimus procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais ir prašė ieškinį tenkinti.
Teismo posėdyje atsakovo atstovas prašė ieškinį atmesti procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais.
Teismo posėdyje liudytoju apklaustas R. N. patvirtino 2014-04-22 gedimo nustatymo ekspertizėje pateiktas išvadas. Nurodė, kad išvadą padarė apžiūrėjęs ir detaliai įvertinęs sugedusį mechanizmą. Riebokšlio apsauga negalima nuo vandens, purvo, ji galioja tik nuo mechaninio paveikimo. Riebokšlis sugedo dėl paskendimo pelkėje, jį išdraskė medžiaga, kuri buvo pelkėje. Asmeniui, kuris valdė medvėžę, išsiliejusios alyvos pamatyti nebuvo įmanoma, jis sėdi už 4 metrų nuo tos vietos, kur yra ašis, mato tik kampučius ratų. Mašinos kabinoje nėra indikatorių, kurie parodytų vairuotojui gedimą- alyvos išbėgimą. Normaliai važiuojant ne pelke pritaškyti purvo neįmanoma. Medvežė sveria apie 17 tonų. Ją ištraukti iš pelkės galėtų tik 6 kartus sunkesnė technika. Specialus stabdžių veikimo principas. Jos neužvedus ir nebandant pačiai važiuoti kita mašina jos nepatrauktų. Įrengimo ištraukimo metu galėjo įvykti toks pat gedimas, nes ir traukiant, ir pačiai važiuojant vyksta tas pats procesas.
Teismo posėdyje liudytoju apklaustas Dr. V. V., paaiškino, kad pas jį atvažiavo buvęs studentas D. K., kuris dirba draudimo bendrovėje ir supažindino su draudimo turima medžiaga, iš kurios jis ir padarė pateiktą į bylą išvadą. Nurodė, kad pats tiesiogiai nei medvežės, nei sugedusio mechanizmo nėra apžiūrėjęs. Patvirtino, kad nėra susipažinęs su sugedusios medvežės veikimo principu. Palaikė savo išvadą pateiktą į bylą.
Ieškinys tenkintinas.
Draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis (CK 6.987 str.). Draudimo sutartis yra rizikos sutartis. Draudimo įstatymo 96 str. 7 d. nustato draudikui pareigą įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką. Pažymėtina, kad įstatyme ir konkrečiose draudimo rūšies taisyklėse nustatomos išimtys, kai draudėjo patirta žala visiškai ar iš dalies nekompensuojama, dėl to, draudėjui kreipusis dėl draudimo išmokos išmokėjimo, draudikas turi teisę jos visiškai arba iš dalies nemokėti. Tokią teisę draudikas turi nedraudžiamojo įvykio atveju, draudžiamajam įvykiui įvykus dėl įstatyme numatytos draudėjo kaltės formos, draudėjui pažeidus draudimo sutarties sąlygas, kitais nustatytais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. J. v. UADB „Baltikums draudimas“, bylos Nr. 3K-3-516/2006; 2010 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „HUAN YU“ v. UADB „Seesam Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-225/2010).
Bylos medžiaga patvirtina, kad tarp ieškovo ir UAB „Pohjola Finanse“ 2013-09-10 sudarytos Finansinio lizingo sutarties pagrindu, ieškovas naudojasi Medveže Ponsse, Elk, valstybinis numeris B056C, tapatumo numeris 0140327 (toliau- Medvežė) (b.l. 4-5). 2013-09-27 buvo atlikta Medvežės techninė patikra, kurios metu nustatyta, kad ji yra techniškai tvarkinga (b.l. 6).
2013-09-16 ieškovas su atsakovu sudarė draudimo nuo mašinų ir įrengimų gedimo sutartį, draudimo poliso Nr. 240 0001434/2013 (toliau - Draudimo sutartis), kurios pagrindu Medvežė buvo apdrausta, pasirenkant draudimo grupes: turto draudimas nuo gaisro ar gamtinių jėgų bei turto draudimas nuo kitų žalų, draudimo rūšis mašinų ir įrengimų gedimo draudimas, 605966,40 Lt draudimo sumai, draudžiant žalą pagal Mašinų ir įrengimų gedimo draudimo B variantą (b.l. 17). Draudimo sutartis buvo sudaryta vadovaujantis Seesam Insurance AS Lietuvos filialo Mašinų ir įrenginių draudimo taisyklių Nr. 017 (toliau - Draudimo taisyklės) nuostatomis bei Bendrosiomis draudimo sutarties sąlygomis (b.l. 8-16). Draudimo sutartimi buvo pasirinktas įprastinis mašinų ir įrenginių draudimas pagal Taisyklių 1.2.1.1 punktą. Draudimo sutartis nustatė, kad naudos gavėjas pagal sutartį yra trečiasis asmuo. Trečias asmuo atsisakė savo, kaip naudos gavėjo, teisės į draudimo išmoką ieškovo naudai (b.l. 40-41).
2013-12-16 ieškovas pateikė atsakovui pranešimą apie įvykį, kuriame nurodė, kad 2013-12-13 Medvežė dirbo Kėdainių miškų urėdijos Labunavos girininkijoje ir vežant pakrautą priekabą sukrito apsnigtoje pelkėje, bandant išvažiuoti iš pelkės savo jėgomis, pasigirdo stiprus garsas galiniame tilte, mano, kad Medvežei įkritus į pelkę buvo pažeistas galinio tilto sandarumas, ko pasekoje vanduo galėjo patekti į tiltą ir buksuojant išplautas tepalas, galėjo sugadinti tilto reduktorių, Medvežė iš pelkės buvo ištraukta su samdyta technika (b.l. 18).
Atsakovas 2014-02-17 raštu Nr. 13/240-0018 informavo ieškovą, kad neturi teisinio pagrindo mokėti draudimo išmokos dėl pranešime nurodyto įvykio, kadangi avarija įvyko ne dėl išorinės jėgos poveikio Medvėžės atžvilgiu, o dėl vidinio gedimo, o pasirinkus įprastinį mašinų ir įrengimų draudimo variantą, vidaus gedimai nėra apdrausti (b.l. 20). Tokį savo sprendimą atsakovas grindė žodine Vilniaus Gedimino technikos universiteto Automobilių transporto priemonių katedros docento, nepriklausomo transporto priemonių eksperto Dr. V. V. išvada, kuris manė, kad tai yra vidinis gedimas, sukeltas ypatingai didelių jėgų, bandant išvažiuoti iš pelkės.
Ieškovas, nesutikdamas su atsakovo atsisakymu išmokėti draudimo išmoką, kreipėsi į Medvežių gamintojo įgaliotą atstovą pardavimui ir aptarnavimui Lietuvoje- UAB „KONEKESKO Lietuva“, gedimo priežastims nustatyti (b.l. 22). Ieškovui buvo pateikta Gedimo nustatymo ekspertizė, kurioje nurodyta, kad diferencialas negalėjo sugesti nuo didelių perkrovų, nes pagal jo konstrukciją neįmanoma sukelti didelių jėgų Medvežės važiuoklėje, dėl ko galėtų sugesti diferencialas, gedimo priežastis yra tai, kad diferencialas kurį laiką sukosi be tepalo ir tai paspartino į vidų patekęs purvas, o tepalas iš diferencialo išbėgo todėl, kad Medvežei įklimpus pelkėje diferencialas buvo pilnai panardintas purve, purvas sugadino vedamo krumpliaračio riebokšlį, pro kurį tepalas išbėgo bei į diferencialo vidų pateko purvas (b.l. 23).
Ieškovas 2014-05-05 pakartotinai kreipėsi į atsakovą dėl draudimo išmokos išmokėjimo, kartu pateikdamas gedimo nustatymo ekspertizę (b.l. 21).
2014-05-26 atsakovas raštu informavo ieškovą, kad neturi pagrindo pakeisti priimto sprendimo (b.l. 27).
Į bylą pateikta UAB „Auto ekspertas" išvada, pasirašyta įmonės direktoriaus bei ieškovui išvadą žodžiu pateikusio Vilniaus Gedimino technikos universiteto docento dr. V. V., kurioje daroma išvada, kad diferencialo gedimas nėra sąlygotas mechaninio pažeidimo, o jį sukėlė didžiulės vidinės jėgos, įrenginiui dirbant su nepakankamu alyvos kiekiu (b.l. 52).
Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovas dėl įvykio patyrė 24717 Lt žalą, kurią sudaro naujo diferencialo įsigijimas -16200,00 Lt be PVM, bei jo pakeitimas -8515,00 Lt be PVM (b.l. 24-25,37-38). 382 Lt be PVM ieškovas sumokėjo už Medvežės ištraukimą iš pelkės (b.l. 26, 36).
Byloje nėra ginčo dėl ieškovo patirtos žalos dydžio bei dėl aplinkybių, kuriomis atsirado žala, tai yra, kad Medvėžė buvo sugadinta, kai buvo įklimpusi pelkėje ir bandė iš jos išvažiuoti. Tarp šalių kilęs ginčas dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju įvykiu.
Remiantis pirmiau aptartu reglamentavimu dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo, draudėjui tenka pareiga įrodyti, kad įvyko draudžiamasis įvykis (nagrinėjamos bylos atveju – Medvežės sugedimas), o draudikui, atsisakančiam mokėti draudimo išmoką – kad šis įvykis yra nedraudžiamasis
Atsakovas atsisako išmokėti draudimo išmoką, kadangi jo vertinimu žala buvo padaryta ne dėl draudiminio įvykio, o dėl vidinio gedimo, kadangi ieškovas yra pasirinkęs įprastinį mašinų ir įrengimų draudimą, kuris pagal Taisyklių 1.2.1.2. punktą neapima vidinio gedimo, taip pat remiasi Taisyklių 4.6.1.3. punkte apibrėžtu nedraudžiamuoju įvykiu.
Ieškovas pasirinkęs įprastinį mašinų ir įrengimų draudimą, apdraudė Medvėžę nuo gaisro, audros, vandalizmo, vagystės, apiplėšimo ir įsilaužimo rizikų, o taip pat nuo išorinių įvykių, kaip nurodyta Taisyklių 4.1-4.4 punktuose (Taisyklių 1.2.1.2. p.). Taisyklių 4.4.1 punktas nustato, kad draudimo apsauga apima apdrausto turto sugadinimo, sunaikinimo ar praradimo įvykius, kuriuos sukėlė bet kuris iš žemiau išvardytų staigių ir netikėtų išorinių įvykių. Taisyklių 4.4.1.4. kaip išorinį įvykį numato, kaip apdrausto turto nuskendimą ar nugrimzdimą vandenyje, įlūžimą lede ar įklimpimą pelkėje. Teismas negali sutikti su atsakovo taisyklių aiškinimu, kad tik tuo atveju, jeigu ieškovo Medvežė būtų apdrausta ir nuo vidinių gedimų, atsirastų pagrindas ginčo atveju mokėti draudimo išmoką. Taisyklių 4.5.1. punktas nustato, kad draudimo apsauga apima apdrausto turto sugadinimo, sunaikinimo ar praradimo įvykius, kuriuos sukėlė staigus ir netikėtas vidinis gedimas. Teismo vertinimu ši draudiminė apsauga taikoma tiems netikėtiems ir staigiems vidiniams gedimams, kurie ištinka mašiną ar įrenginį eksploatuojant normaliomis sąlygomis, kai neegzistuoja išoriniai įvykiai. Vidinį gedimą, kurį sąlygoja įklimpimas pelkėje, apima Taisyklių 4.4.1 punktas, kuris numato mašinos įrengimo sugadinimą dėl įklimpimo pelkėje. Iš ieškovo atstovo paaiškinimų nustatyta, kad ieškovui nebuvo būtina drausti Medvežės ir nuo vidinių gedimų rizikos, kadangi įsigijęs Medvežę ieškovas atliko jos techninį patikrinimą, kurios metu buvo nustatyta, kad ji yra techniškai tvarkinga. Bylos medžiaga neginčijamai patvirtina, kad Medvežė buvo sugadinta jai įklimpus pelkėje ir bandant iš jos išvažiuoti. Iš ieškovo atstovo, liudytojo R. N. paaiškinimų, nustatyta, kad Medvežė yra speciali priemonė, skirta eksploatuoti miškais, bekele su numatyta galimybe išvažiuoti įklimpus. Liudytojas R. N. teismo posėdyje paaiškino, kad Medvežė sveria apytikriai 18 tonų ir jeigu jinai užklimpus pelkėje tuoj pat nebandys išvažiuoti arba nebus ištraukta, ji dėl savo svorio gali iš viso nugrimzti pelkėje. Liudytojas paaiškino, kad Medvežę su neįjungtu varikliu ištraukti iš pelkės galėtų tik šešis kartus sunkesnis transportas. Medvežės konstrukcija yra tokia, kad ji negali pajudėti iš vietos, jeigu nebūna nuspaustas greičio pedalas, nes priešingu atveju nėra atblokuojami stabdžiai. Liudytojas nurodė, kad Medvežės konstrukcija, neleidžia jai turėti didesnių apkrovų, negu yra nustatyta gamintojo, jos operatorius negali padidinti jos darbinio krūvio daugiau negu nustatyta gamintojo. Šie liudytojo parodymai bei jo atlikta gedimo nustatymo ekspertizė, neginčijamai paneigia atsakovo pirminio atsisakymo išmokėti draudimo išmoką, pagrindus, kad Medvežė sugedo dėl per didelio apkrovimo bandant jai išvažiuoti iš pelkės, kadangi pagal jos konstrukciją per didelių apkrovimų negali būti. Medvežėje gamykliškai sumontuota hidrostatinė, kuri yra pilnai apsaugota nuo visų perkrovų, kai sistemoje slėgis sukyla iki 450 barų suveikia hidrauliniai vožtuvai ir neleidžia hidrovarikliui sukti pavarų dėžės. Atsakovo liudytojo dr. V. V. padaryta išvada, kad diferencialo gedimą sukėlė didžiulės vidinės jėgos vertintinos kritiškai, kadangi minėtas liudytojas teismo posėdyje nurodė, kad jis nėra susipažinęs su Medvežės veikimo principu. Tokia išvada darytina dar ir todėl, kad atsakovas gedimo vertinimą atliko netgi tiesiogiai neapžiūrėjęs ir neištyręs sugedusio mechanizmo, ką teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytojas dr. V. V..
Teismo vertinimu byloje neginčijamai įrodyta, kad Medvežės gedimas yra sąlygotas išorinio įvykio, todėl įvykis laikytinas draudžiamuoju.
Atmestini kaip nepagrįsti atsakovo atsikirtimai dėl atsisakymo išmokėti draudimo išmoką ir taisyklių 4.6.1.3 punkto pagrindu. Pažymėtina, kad atsakovas pateikdamas raštu atsisakymą išmokėti draudimo išmoką, šios aplinkybės net nenurodė kaip atsisakymo pagrindo.
Taisyklių 4.6.1.3. punktas nustato, kad draudikas neatlygina žalos, kai žalą sukėlė nepakankama oro, alyvos, hidraulinio ar aušinimo skysčio cirkuliacija variklyje, prietaise, pavarų dėžėje, perdavimo ar aušinimo sistemoje. Bylos medžiaga patvirtina, kad diferencialo gedimo priežastis, kad kažkokį laiką jis sukosi be tepalo, o tepalas išbėgo dėl to, kad Medvežei įklimpus pelkėje diferencialas buvo panardintas pilnai purve ir purvas sugadino vedamo krumpliaračio riebokšlį pro kurį tepalas ir išbėgo bei į diferencialą pateko purvas. Teismo vertinimu šis Taisyklėse apibrėžtas nedraudiminis įvykis gali būti taikomas tik mašiną ar įrenginį ekslotuojant normaliomis sąlygomis be aukšiau išvardintų priemonių, o šiuo atveju tepalo išbėgimo priežastis buvo sąlygota išorinio įvykio. Atsakovo vertinimas, kad šis Taisyklių punktas nenustato jokių išimčių dėl įvykio pripažinimo nedraudžiamuoju, vertintinas kritiškai. Patsa atsakovas nurodė, kad žala būtų atlyginta, jeigu įrenginys būtų apdraustas nuo vidinių gedimų, tačiau, įvertinus atsakovo paaiškinimus ir tuo atveju turėtų būti taikomas Taisyklių 4.6.1.3 punktas ir įvykis turėtų būti pripažįstamas ne draudžiamuoju. Atsakovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad Medvežė buvo eksplotuojama be tepalo ir tai sąlygojo jos gedimą. Atmestini kaip nepagrįsti atsakovo argumentai, kad ieškovas turėjo stabdyti Medvežės traukimą pamatęs, kad išbėgo tepalas. Teismas, įvertinęs liudytojo R. N. paaiškinimus apie Medvežės konstrukciją, kritiškai vertina šiuos atsakovo atsikirtimus.
Išanalizavus bylos medžiagą, darytina išvada, kad Medvežės gedimas yra sąlygotas staigaus ir netikėto išorinio įvykio- įklimpimo pelkėje ir yra tokio įklimpimo pasekmė, todėl dėl jo sugadinimo atsiradusios žalos atlyginimui draudimo apsauga galioja ir turi būti išmokėta draudimo išmoka.
Remiantis išdėstytais motyvais, darytina išvada, kad ieškinys pagrįstas ir tenkintinas, nes atsakovas neįrodė tų aplinkybių, kuriomis grindė savo atsikirtimus (LR CPK 178 str.). Atsakovas neginčijo ieškovo paskaičiuotos draudimo išmokos dydžio, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 18919,75 Lt dydžio draudiminė išmoka.
Ieškovas vadovaudamasis Bendrųjų sutarties sąlygų 9.2.2. bei 9.2.5. punktais prašo priteisti iš atsakovo 68,11 Lt delspinigių, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2014-06-04 iki ieškinio pateikimo teismui dienos, tai yra už 18 dienų, bei prašo priteisti po 0,02 procento delspinigių nuo 2014-06-19 iki visiško draudimo išmokos išmokėjimo. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neginčijo ieškovo prašomų priteisti delspinigių, šis prašymas taip pat tenkintinas.
Ieškinį tenkinus, iš atsakovo priteistina ieškovo naudai jo prašomos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 18987,86 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2014-07-12, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d.).
Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas yra sumokėjęs 570 Lt žyminio mokesčio (b.l. 3), už advokato teisines paslaugas sumokėjo 3000 Lt (b.l. 88-90). Ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo.
Iš atsakovo priteistina valstybės naudai 31 Lt išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262, 268-270, 430 straipsniais,
n u s p r e n d ė:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo Seesam Insurance AS Lietuvos filialo, į.k. 302677744, 18919,75 Lt draudimo išmoką, 68,11 Lt delspinigių, 0,02 procento delspinigių nuo draudimo išmokos sumos už kiekvieną uždelstą dieną nuo 2014-06-19 iki visiško draudimo išmokos išmokėjimo, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą 18987,86 Lt sumą nuo 2014-07-22 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 3570 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovo UAB „Bioversa“, į.k. 303129601, naudai.
Priteisti iš atsakovo Seesam Insurance AS Lietuvos filialo, į.k. 302677744, valstybės naudai 31 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Vita Valeckaitė