Nuorašas
Pranešėja L.Gurevičienė Byla Nr. 1S-1056-149/2014
Teisėja S.Raupėnaitė-Lekerauskienė Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2014 m. gruodžio 8 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Leonardos Gurevičienės,
teisėjų Arūno Kisieliaus, Vitalijos Norkūnaitės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 6 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo T. K. apeliacinis skundas dėl Komisijos priimto 2014-10-13 nutarimo Nr. 59-263, kuriuo nutarta netaikyti T. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, panaikinimo.
Išnagrinėjusi skundą ir pateiktą medžiagą, kolegija
n u s t a t ė:
T. K. 2012-04-05 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 187 str. 3 d., 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. – laisvės atėmimu 1 metams 10 mėnesių. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., ši bausmė subendrinta su 2010-01-14 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 8 metams 2 mėnesiams.2012-06-14 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu 2014-04-05 nuosprendis pakeistas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d. 4 d., 9 d., nustatyta galutinė subendrinta 7 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Bausmės vykdymo pradžia: 2008-08-12.
Bausmės vykdymo pabaiga: 2016-03-02.
Neatliktos bausmės dalis 2014-12-08 dienai – 1 metai 2 mėnesiai ir 25 dienos.
Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau tekste Komisija) 2014 m. spalio 13 d. nutarimu Nr. 59-263 nutarė netaikyti nuteistajam T. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau tekste BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Komisija nutarimą motyvavo tuo, kad T. K. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo. Aukščiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad T. K. nesilaikys įstatymų ir nusikals.
T. K. Komisijos 2014 m. spalio 13 d. nutarimą Nr. 59-263 apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui, prašydamas jį panaikinti ir įpareigoti Komisiją T. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą svarstyti iš naujo. Skunde nurodoma, kad nutarimas yra nemotyvuotas, teigiama, kad Komisija netinkamai įvertino kai kurias aplinkybes, t.y. savo sprendimą grindė OASys metodika gautu rizikos balu, kuris yra gana nemažas. Pareiškėjo manymu, Komisija neatsižvelgė į tai, kad šios dalies rizikos balo objektyviai negalima sumažinti. Taip pat mano, kad Komisija taikydama šią metodiką netinkamai vertino dinaminius veiksnius – jo, T. K. elgesio kaitos bausmės atlikimo metu, būsimų gyvenimo sąlygų (grįžtų gyventi pas tėvus į Šiaulius), mokymosi ir darbinės veiklos, pajamų tvarkymo įgūdžių (moka alimentus, skolą) ir socialinių ryšių su šeimos nariais palaikymą. Komisija remdamasi vien buvusiais teistumais nepagrįstai teigė, kad yra linkęs nusikalsti. Bausmes už padarytas nusikalstamas veikas atliko, todėl mano, kad pakartotinai jų poveikis jo resocializacijos procese negali būti vertinamas griežtai. Teigiama, jog dalyvavo įvairiose programose, įgijo profesinę specialybę, yra išleidžiamas be sargybos (tam taip pat reikėjo atitikti tam tikrus reikalavimus), tad nėra izoliuotas nuo visuomenės ir pakankamai pakeitė savo elgesį, turi ilgalaikius tikslus, yra motyvuotas dirbti bei išlaikyti vaikus. Pagrįstai mano, kad yra pasirengęs tinkamai integracijai į visuomenę, tai parodo jo, (T. K.) elgesys bei teigiamai vertinami pasiekimai reabilitacijos procese, todėl bausmės vykdymas izoliacijoje nebėra tikslingas. Prašoma teismo atsižvelgti į tai, kad jis yra hepatito C viruso nešiotojas. Teigiama, kad pataisos namuose med. dalyje dirbantys gydytojai į šią ligą rimtai nežiūri, nors tai yra rimta ir mirtinai pavojinga liga. Nežino kiek tas virusas jame toli yra pažengęs (nes čia tokių tyrimų neatlieka), bet turi pagrindą nerimauti, kadangi labai dažnai jaučiasi išsekęs ir kiekvieną dieną kepenų srityje jaučia maudimą, skausmą. Esant pataisos namuose būna problematiška gauti paprasčiausių vaistų nuo peršalimo, o gauti vaistų hepatito C viruso gydymui yra neįmanoma, nes jie yra labai brangūs. Niekam jokių pretenzijų nereiškia, tik nori pasakyti, kad yra jaunas ir nori gyventi. Būdamas laisvėje galėtų tinkamai gydytis, kol dar ne vėlu.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros skyriaus prokurorė Danutė Mekionienė atsiliepime į nuteistojo T. K. skundą prašė teismo atmesti nuteistojo T. K. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2014 m. spalio 13 d. nutarimo Nr. 59-263, kuriuo buvo nutarta netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal LR Bausmių vykdymo kodekso 157 str. 2 d. 2 p. Nurodė, kad T. K. linkęs negerbti, nesilaikyti visuotinai priimtų elgesio normų, būdamas ankščiau teistas 16 kartų, išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės jam jokio teigiamo poveikio nepadarė. Jis buvo 2 kartus lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, tačiau parodyto pasitikėjimo neįvertino, nepasinaudojo suteikta galimybe pasitaisyti, nepateisino lūkesčių ateityje nenusikalsti, lygtinio paleidimo metu darė naujus nusikaltimus. Šiuo metu atlieka subendrintą laisvės atėmimo bausmę už tyčinių nusikaltimų padarymą. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika vidutinė - 71 balas. Bausmės atlikimo režimo reikalavimus pažeidė 10 kartų, baustas 8 kartus, šiuo metu 1 nuobauda galiojanti, tai rodo, kad net būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nepaklūsta privalomoms pataisos namų taisyklėms.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-11-06 nutartimi nuteistojo T. K. skundo netenkino ir Komisijos 2014-02-18 nutarimą Nr. 59-39 paliko nepakeistą.
Savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės nėra pakankamos, tam, kad šiuo metu teigiamai spręsti lygtinio paleidimo klausimą nuteistojo atžvilgiu. Konstatavo, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo ir rodo jo didelį norą pasitaisyti. Nors nuteistasis atitinka formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą, tačiau tai yra lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas.
Atsižvelgęs į nuteistojo asmenybę, į tai, kad šiuo metu jis atlieka subendrintą bausmę už tyčinių, tame tarpe už apysunkio nusikaltimo padarymą, praeityje teistas 16 kartų, vieną kartą buvo taikytas įstatymas dėl amnestijos, du kartus buvo paleistas lygtinai, pažeidė lygtinio paleidimo sąlygas, tačiau iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė, parodyto pasitikėjimo neįvertino, savo elgesio ir gyvenimo būdo nekeitė ir toliau darė nusikalstamas veikas, elgesį bausmės atlikimo metu, teismas padarė išvadą, kad šiuo metu T. K. taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nebūtų užtikrinti bausmės tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje, tarp kurių yra siekis nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, realizavimas.
2014-11-20 Vilniaus apygardos teisme gautas nuteistojo T. K. apeliacinis skundas, kuriuo prašoma panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-11-06 nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Skunde nurodo, kad teismas neatsižvelgė į ta, kad šiuo metu jis neturi galiojančių nuobaudų, dalyvauja įvairiose programose, įgijo siuvėjo specialybę, Vilniaus mokymo centre baigė suaugusiųjų vidurinio ugdymo programą ir įgijo vidurinį išsilavinimą, Drausmės komisijos nutarimu suteikta teisė išvykti už pataisos įstaigos ribų be sargybos, šiuo metu dirba ūkio darbus administracijos patalpose, bendrauja su psichologais, turi ilgalaikius tikslus, yra motyvuotas dirbti bei išlaikyti vaikus, stengiasi atlyginti padarytą žalą visuomene. Skunde teigiama, kad neatliktos bausmės dalis yra adekvatus ir logiškas laiko tarpas paleisti jį iš pataisos įstaigos. Mano, kad yra pasirengęs tinkamai integracijai į visuomenę, tai parodo jo elgesys bei teigiamai įvertinti pasiekimai reabilitacijos procese, todėl mano, kad bausmės vykdymas izoliacijoje nuo visuomenės nėra tikslingas.
Nuteistojo T. K. skundas atmestinas.
Pirmos instancijos teismo nutartis priimta nepažeidžiant Lietuvos Respublikos BVK 157 str. nuostatų. Minėtas straipsnis suponuoja teismo teisę ir pareigą įvertinti, ar laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Tai yra būtina vertinti ne tik nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką bei elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir kitas reikšmingas aplinkybes, kurios sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Nuteistojo T. K. siekis pasitaisyti ir gyventi dorai, reintegruotis į visuomenę remtinas, tačiau įvertinus aplinkybių visetą: padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo bei jo nusikalstamo elgesio riziką pagal OASys metodiką nustatyta, kad jis priklauso vidutinės rizikos grupei (71 balas), būdamas ankščiau teistas 16 kartų, išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės jam jokio teigiamo poveikio nepadarė. Tai, kad jis nedaro teisingų išvadų ir yra linkęs nusikalsti, patvirtina ir ta aplinkybė, kad T. K. buvo net 2 kartus lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, tačiau parodyto pasitikėjimo neįvertino, nepasinaudojo suteikta galimybe pasitaisyti, ir lygtinio paleidimo metu darė naujus nusikaltimus. Šiuo metu jis, atlikdamas subendrintą laisvės atėmimo bausmę už tyčinių nusikaltimų padarymą, bausmės atlikimo režimo reikalavimus pažeidė 10 kartų, baustas 8 kartus, svarstymo metu turėjo galiojančią nuobaudą, kas rodo, kad net būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nepaklūsta privalomoms pataisos namų taisyklėms. Be to, jo neatliktos bausmės dalis pakankamai didelė –1 metai 2 mėnesiai ir 25 dienos, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad vien formalių kriterijų atitikimas negali būti pakankamu pagrindu lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Priešingu atveju būtų pažeisti LR BK 41 str. numatyti bausmės tikslai, tarp kurių – teisingumo principo įgyvendinimas, kuris pasireiškia ne tik tinkamu nusikaltusio asmens nuteisimu, bet ir nukentėjusiųjų asmenų, visuomenės interesų bei teisių gynimu.
Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-11-06 nutartis, kuria netenkintas nuteistojo T. K. skundas dėl Komisijos 2014-10-13 nutarimo Nr. 59-263 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam T. K., yra teisėta ir pagrįsta, skunde išdėstyti argumentai nesuteikia pagrindo naikinti šią apylinkės teismo nutartį.
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 364 str. 8 d. 1 p.,
n u t a r ė:
nuteistojo T. K. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 6 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.
Kolegijos pirmininkė (parašas) Leonarda Gurevičienė
Teisėjai (parašai) Arūnas Kisielius
Vitalija Norkūnaitė
Nuorašas tikras:
Kolegijos pirmininkė Leonarda Gurevičienė