Civilinės bylos Nr. 2S-7-450/2012
Procesinio sprendimo kategorija: 32.5.; 128.17.; 122.2.; 122.4.(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2012 m. sausio 10 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko J. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2011 m. liepos 20 d. nutarties, kuria tenkintas pareiškimas dėl priverstinio skolos išieškojimo,
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas [kreditorius] AB DnB NORD bankas [dabartinis pavadinimas AB DNB bankas] kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyrių su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyrius 2010 m. gruodžio 22 d. nutartimi tenkino AB DnB NORD banko pareiškimą: areštavo hipoteką įkeistą turtą, nuosavybės teises priklausantį skolininkui J. B. ir V. C., V. G., I. G., bei įspėjo skolininką J. B. ir įkeistų daiktų savininkus, kad, negrąžinus kreditoriui AB DnB NORD bankui skolos, įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytinių arba perduoti kreditoriui administruoti.
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gegužės 20 d. nutartimi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2010 m. gruodžio 22 d. nutartį paliko nepakeistą.
Pareiškėjas [kreditorius] AB DnB NORD bankas kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyrių su pakartotiniu pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininko J. B., parduodant iš varžytinių bankui įkeistą nekilnojamąjį turtą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyrius 2011 m. liepos 20 d. nutartimi tenkino kreditoriaus AB DnB NORD banko pareiškimą, nurodydamas išieškoti iš J. B. AB DnB NORD banko naudai 3.017.915,15 EUR skolą, 133 Lt žyminio mokesčio, 5,49 proc. sutartinių palūkanų nuo 227 003,50 EUR negrąžintos kredito sumos bei 5 proc. dydžio įstatyminių metinių palūkanų nuo 2 770 346, 64 EUR sumos, nukreipiant išieškojimą į įkeistą nekilnojamąjį turtą ir priverstinai parduodant iš varžytinių įkeistus nekilnojamuosius daiktus pagal varžytinių eiliškumą. Hipotekos skyrius konstatavo, kad hipotekos kreditorius laiku išreiškė savo valią toliau vykdyti priverstinį skolos išieškojimą, hipoteka užtikrinta prievolė - 2006 m. spalio 10 d. Kreditavimo sutartis Nr. 3789-06IV- iki šiol neįvykdyta, todėl sprendė, kad yra pagrindas tenkinti kreditoriaus AB DnB NORD banko pareiškimą, priverstinai parduodant įkeistą nekilnojamąjį turtą iš varžytynių.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu skolininkas J. B. prašo apeliacinės instancijos teismo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2011 m. liepos 20 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - kreditoriaus AB DnB NORD banko prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas argumentais, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyrius, priimdamas skundžiamą nutartį, neįvertino visų faktinių aplinkybių pagal aktualią teismų praktiką, nevisiškai tinkamai aiškino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstu nutartį. Paaiškino, kad kreditorius AB DnB NORD bankas kreipėsi į teismą vadovaudamasis 2006-10-10 Kreditavimo sutarties Nr. KK 3789-06IV nuostatomis, tačiau jis, kaip skolininkas, nebuvo informuotas apie vienašališką kredito sutarties nutraukimą ir jei toks vienašališkas nutraukimas ir įvyko, tai skolininkui nebuvo tinkamai pranešta apie nutraukimą ir vienašališko nutraukimo priežastis. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyrius skundžiamoje nutartyje nevertino aplinkybių, ar pagrindinė sutartis buvo nutraukta laikantis įstatymų nustatytos tvarkos. Hipotekos teisėjas, vykdydamas išieškojimo iš įkeisto turto procedūras, nesilaikė pareigos kreditavimo ir hipotekos sutartis kvalifikuoti kaip vartojimo sutartis ir ex oficio vertinti jų nutraukimo tvarką nustatančias sąlygas sąžiningumo aspektu [Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-272/2011]. Apelianto teigimu, Hipotekos skyrius privalo vertinti ir sutarties sąlygas dėl palūkanų ir netesybų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo požiūriu, kreditoriaus pareiškimą įvertinti pagal LR CK 6.38 str. įtvirtintus prievolių vykdymo principus.
Atsakovas AB DnB NORD bankas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad su atskiruoju skundu nesutinka, nes jis yra nepagrįstas. Hipotekos teisėja, vadovaudamasi LR CPK nuostatomis, pagrįstai Banko pakartotinį pareiškimą tenkino ir pradėjo priverstinį skolos išieškojimą iš įkeisto turto. Nurodė, kad 2006-10-10 Kredito linijos sutarties Nr. 3789-06IV specialiosios dalies 4.1 ir hipotekos lakštuose nustatytas prievolių pagal kredito linijos sutartį įvykdymo terminas - 2009-09-30, kuriam suėjus ir J. B. neįvykdžius kredito linijos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, Bankas įgijo teisę įstatymų nustatyta tvarka išieškoti skolą iš hipoteka įkeisto turto (CK 4.192 str.). Taigi 2006-10-10 Kredito linijos sutarties Nr. 3789-06IV įvykdymo terminas jau buvo suėjęs, kai Bankas kreipėsi į teismą, todėl skolininko argumentai, kad Bankas kredito linijos sutartį nutraukė neteisėtai ir į tai hipotekos teisėja turėjo atsižvelgti, yra visiškai nepagrįsti.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d., nėra nustatyta, byla nėra susijusi su viešuoju interesu, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2011 m. liepos 20 d. nutarties, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdamas jo ribų.
Nagrinėjamu atveju ginčijama pirmosios instancijos teismo Hipotekos skyriaus 2011 m. liepos 20 d. nutartis, kuria tenkintas kreditoriaus AB DnB NORD banko [dabartinis pavadinimas AB DNB bankas] pareiškimas pradėti skolos išieškojimo iš skolininko J. B., priverstinai parduodant įkeistą nekilnojamąjį turtą iš varžytynių.
Vadovaujantis LR CK 4.192 str. 1 d. nuostata, hipotekos kreditorius turi teisę kreiptis į hipotekos teisėją dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui, ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto. Iš pastarosios nuostatos seka, kad hipotekos kreditoriaus teisė gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto daikto atsiranda tuo atveju, jeigu per hipotekos lakšte nustatytą terminą skolininkas įsipareigojimo nevykdo. Įsipareigojimo (prievolės) įvykdymo terminas privalo būti nurodytas hipotekos lakšte (CK 4.186 str. 1 d.). Kitu atveju pagrindinę prievolę nustatanti sutartis turi būti nutraukta iki kreipiantis dėl skolos išieškojimo nukreipimo į įkeistą turtą. Sutarties nutraukimas yra pagrindas kreditoriui kreiptis dėl skolos išieškojimo iš įkeisto turto CK 4.192 str. 1 d. nustatyta tvarka, o hipotekos kreditorius prie prašymo pradėti išieškojimą hipotekos skyriui privalo pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad pagrindinę prievolę nustatanti sutartis pasibaigė ją vienašališkai prieš terminą nutraukus. Pastaruoju atveju teismų praktikoje laikomasi griežtos pozicijos, kad hipotekos teisėjas privalo patikrinti, ar sutartis nutraukta laikantis sutartyje ar įstatyme nustatytos tvarkos [Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-272/2011]. Nagrinėjamu atveju vienas iš atskirojo skundo motyvų buvo tai, kad pagrindinė 2006-10-10 Kreditavimo sutartis Nr. KK 3789-06IV nebuvo tinkamai nutraukta, skolininkui J. B. nebuvo pranešta apie šios sutarties nutraukimą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pastarieji apelianto motyvai yra niekuo nepagrįsti. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties ir teisingai nurodo apeliantas, aplinkybės apie 2006-10-10 Kredito limito sutarties Nr. KK 3789-06IV nutraukimą nebuvo vertinamos skundžiamoje nutartyje, tačiau, priešingai nei nurodo apeliantas, Hipotekos skyrius, priimdamas skundžiamą nutartį, pastarųjų aplinkybių neturėjo pagrindo dar kartą vertinti, nes pastarosios aplinkybės jau buvo įvertintos, t.y. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2010 m. gruodžio 22 d. nutartimi bei įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 20 d. nutartimi, kuria buvo atmestas J. B. ir V. C. atskirasis skundas dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2010 m. gruodžio 22 d. nutarties areštuoti hipoteka įkeistą turtą, nuosavybės teise priklausantį skolininkui J. B. ir V. C., V. G. bei I. G., buvo konstatuota, kad prievolių įvykdymo terminas pagal 2006-10-10 Kredito linijos sutartį Nr. KK 3789-06IV, kuris sutampa su prievolės įvykdymo terminu pagal hipotekos lakštus Nr. 01/1/2006/003061 ir Nr. 01/1/2006/0024074, buvo suėjęs. Taigi šiuo atveju priverstinės skolos išieškojimo procedūros iš skolininko J. B. buvo pradėtos tuo pagrindu, jog per hipotekos lakšte nustatytą terminą nebuvo įvykdyti skoliniai įsipareigojimai [LR CK 4.192 str. 1 d.], o ne esant pagrindinės kreditavimo sutarties nutraukimo faktui. Esant aplinkybėms, kad hipotekos lakštuose nustatyti vykdymo terminai buvo suėję, o byloje nėra įrodymų, kad hipotekos lakštuose numatyti įsipareigojimai buvo įvykdyti, todėl Hipotekos skyrius, priimdamas skundžiamą nutartį, pagrįstai sprendė, kad yra teisinis pagrindas pradėti realų skolos išieškojimą LR CPK 558 str. 2 d. tvarka.
Naujausioje kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad hipotekos teisėjui, vykdant išieškojimo iš įkeisto turto procedūras, kyla pareiga būti aktyviam, tačiau tai taikytina vertinant iš vartojimo teisinių santykių kylančias prievoles. Tuomet reikėtų įvertinti ir priverstinio išieškojimo prielaida tapusių šalis siejusios pagrindinės sutarties nutraukimo sąlygų sąžiningumą bei kreditoriaus veiksmų atitikimą bendriesiems teisės principams [Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011]. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo spręsti, kad tarp kreditoriaus ir skolininko buvo susiklostę vartojimo teisiniai santykiai, todėl taip pat nėra pagrindo taikyti nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje pateikti išaiškinimai. Nagrinėjamos bylos atveju 2006 m. spalio 10 d. Kredito linijos sutartis Nr.3789-061V buvo sudaryta tarp kreditoriaus – banko iš vienos pusės ir kredito gavėjo – skolininko J. B. Nors kredito gavėjas yra fizinis asmuo, tačiau, apeliacinės instancijos teismo nuomone, kreditas nebuvo susijęs su asmeniniais skolininko ar jo šeimos poreikių tenkinimu [Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 str. 14 d.]. Kaip matyti skolininkui buvo suteikta itin ženkli kredito suma – 2.576.459,68 EUR, kuri vėliau padidinta iki 289.620,02 EUR sumos [1 t., b.l. 208]. Kredito linijos sutarties specialiosios dalies sąlygų 7 p. numatyta suteikto kredito paskirtis: 1.419.138,09 EUR suma - paskolai pagal kreditavimo sutartį Nr.KK05/10/192B Nordea banke finansuoti, o likusi suma – vartojimo reikmėms. Nors byloje nebuvo pateikta refinansuota Kreditavimo sutartis Nr.KK05/10/192B, tačiau pažymėtina, kad byloje yra duomenų apie skolininko J. B. sudarytus didelės vertės bei masto nekilojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorius, vykdomas statybas. Atsižvelgiant į nurodytas Kredito linijos sutarties sąlygas bei byloje esančius duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, jog skolininkas kreditą ėmę ne vartojimui, o verslui.
Tuo atveju, kai konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole, t.y. dėl skolos atsiradimo pagrindo, jos dydžio, ir kt., jis byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nėra nagrinėjamas, nes nėra šios kategorijos bylų nagrinėjimo dalykas [Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-260/2010]. Tad skolininko J. B. atskirajame skunde išdėstyti argumentai, susiję su palūkanų bei netesybų pagrįstumu, nėra bylos dėl hipotekos dalykas, todėl jie paliktini nenagrinėti. Skolininkas nesutikdamas su kreditoriaus AB DNB banko reikalaujamų palūkanų ir netesybų dydžiu, turi teisę palūkanų bei netesybų dydį ginčyti bendra ginčo teisenos tvarka.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismo Hipotekos skyrius priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios panaikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyriaus nutartis paliekama nepakeista (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Atmetus atskirąjį skundą, iš skolininko [apelianto] J. B. priteistina 363 Lt bylinėjimosi išlaidų kreditoriaus AB DNB banko naudai [LR CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str.] ir 13,05 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2011 m. liepos 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš skolininko J. B. (duomenys neskelbtini) 363 Lt [tris šimtus šešiasdešimt tris litus] bylinėjimosi išlaidų kreditoriaus AB DNB banko (duomenys neskelbtini) naudai ir 13,05 Lt [trylika litų ir penkis centus] bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.
Teisėja Asta Radzevičienė