Civilinė byla Nr. 3K-3-507/2008

               Procesinio sprendimo kategorijos: 44.2.3; 44.5.2.17; 114.11 (S)

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

 

2008 m. spalio 27 d.

Vilnius

 

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Aloyzo Marčiulionio (kolegijos pirmininkas), Gintaro Kryževičiaus ir Sigito Gurevičiaus (pranešėjas),

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Kauno miesto savivaldybės kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 13 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 23 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės K. I. ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo; tretieji asmenys: A. V., UAB „Kauno vandenys“.

 

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I.                    Bylos esmė

 

Byloje kilo ginčas dėl materialinės teisės normų, reglamentuojančių vietinės reikšmės gatvių ir kelių savininko ar valdytojo pareigą atlyginti žalą, aiškinimo ir taikymo. Ieškovė nurodė, kad trečiasis asmuo A. V., 2006 m. gruodžio 26 d. tamsiu paros metu, neapšviestoje (duomenys neskelbtini) gatvėje, esant šlapiai kelio dangai, vairuodamas ieškovei priklausantį automobilį, įvažiavo į kelio asfalto dangos įgriuvas, susidariusias apie vandens kanalizacijos šulinį, automobilio dugnas kliudė šulinio dangtį, todėl buvo apgadintas automobilis. Ieškovės teigimu, tarp neteisėtų atsakovo veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos ieškovei yra priežastinis ryšys, nes atsakovas, kaip Kauno miesto gatvių savininkas, netinkamai prižiūrėjo gatvę, nepažymėjo vietos, kur buvo kelio įduba, įspėjamaisiais ženklais, nesuremontavo gatvės, todėl yra atsakingas už ieškovei padarytą žalą. Kauno Vyriausiojo policijos komisariato Eismo priežiūros tarnyba atsisakė pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną dėl A. V., nes nenustatė administracinio teisės pažeidimo sudėties. Ieškovės teigimu, žalą sudarė 21 386,09 Lt automobilio atkūrimo kaštai, 200 Lt už automobilio saugojimą aikštelėje, 250 Lt automobiliui padarytų nuostolių apskaičiavimas, iš viso 21 836,09 Lt, kuriuos ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovo.

 

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

 

Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. gruodžio 13 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies,  priteisė ieškovei iš atsakovo 18 123,81 Lt žalai atlyginti, 250 Lt už transporto priemonės vertinimą; atmetė ieškinio reikalavimus dėl PVM ir automobilio saugojimo išlaidų priteisimo. Teismas nustatė, kad 2006 m. gruodžio 26 d. eismo įvykio metu buvo apgadintas ieškovei priklausantis trečiojo asmens vairuojamas automobilis, neapšviestame kelio ruože A. V. įvažiavo į važiuojamojoje kelio dalyje atsiradusią prie šulinio įgriuvą, automobilio dugnas kliudė šulinį, buvo apgadinta vairuojama transporto priemonė; eismo įvykis įvyko tamsiu paros metu, neapšviestame kelio ruože, lyjant lietui, nepažymėtame kelio ruože papildomais kelio ženklais ar kitais aitvarais; vairuotojui administracinė nuobauda nebuvo taikyta. Teismas nurodė, kad atsakovo kaltė buvo ta, jog jis tinkamai neprižiūrėjo jam priklausiusios gatvės, jos tinkamai neremontavo, gatvėje buvusios įgriuvos nebuvo pažymėtos įspėjamaisiais ženklais, todėl šiuos atsakovo veiksmus pripažino neteisėtais (neveikimu). Dėl to buvo apgadintas ieškovei priklausantis automobilis,  ji patyrė žalą. Teismas, ištyręs byloje esančias draudimo bendrovės ir ieškovės su trečiuoju asmeniu atliktas nuotraukas, nurodė, kad nors atsakovas buvo sudaręs sutartį su UAB „Kelių remonto grupė“ dėl 15 kv. m kelio ruožo remonto, tačiau kelio danga apie kanalizacijos šulinį nebuvo tinkamai sutvarkyta; atsakovas savo nekaltumo neįrodė. Teismas taip pat nenustatė kitų objektyvių aplinkybių, jog trečiasis asmuo A.V., vairuodamas automobilį, elgėsi neapdariai, neatsargiai; priešingai, vairuotojas, vairuodamas transporto priemonę tamsiu paros metu, neapšviestame kelio ruože, lyjant lietui, kelio ruože, nepažymėtame papildomais kelio ženklais ar kitais atitvarais, negalėjo pastebėti kelio dangos pažeidimo, todėl negalėjo išvengti eismo įvykio. Teismas konstatavo, kad buvo visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos pagal CK 6.245–6.249 straipsnius, todėl pripažino, jog ieškovė turėjo teisę reikalauti atlyginti žalą. Teismas, vertindamas ieškovės prašomos priteisti žalos dydį, nustatė, kad ieškovės automobiliui padaryta žala buvo 21 386,09 Lt (18 123,81 Lt + 3262,28 Lt PVM) už automobilio remontą, 200 Lt už automobilio saugojimą aikštelėje, 250 Lt už automobiliui padarytų nuostolių apskaičiavimą. Teismas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, nurodė, kad žalos atlyginimo dydis dėl transporto priemonės apgadinimo, kai jos atkūrimas (remontas) yra ekonomiškai tikslingas, nustatomas pagal turėtas remonto išlaidas; taip pat atlyginama keičiamų detalių naujomis vertė, kuri sumažinama, atsižvelgiant į sugadintų detalių susidėvėjimą. Teismas konstatavo, kad kai automobilio remonto paslaugas teikia asmuo, privalantis apskaičiuoti PVM ir mokėti jį į biudžetą, o prekes ir paslaugas įsigyja PVM mokėtojas, tai pirkimo PVM sumos negalima laikyti šio asmens nuostoliu. Dėl to teismas nurodė, kad ieškovė nepagrįstai į žalos dydį įskaičiavo pridėtinės vertės mokestį, todėl prašomą priteisti žalos dydį sumažino 3262,28 Lt; reikalavimą priteisti 200 Lt už automobilio saugojimą atmetė, motyvavo, kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinusių šias išlaidas.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą, 2008 m. balandžio 23 d. nutartimi jį atmetė ir paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kolegija atmetė apelianto argumentus, kad eismo įvykis įvyko dėl nenugalimos jėgos (force majeure), motyvavo, jog to nepatvirtino byloje surinkti įrodymai. Pagal CK 6.247 straipsnį taikant civilinę atsakomybę atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję priežastiniu ryšiu su tam tikrais skolininko veiksmais. Kolegija nustatė, kad atsakovas sudarė Kauno miesto gatvių paprasto remonto darbų sutartį, pagal kurią turėjo būti taisomos asfaltbetonio dangoje esančios iki 4 cm gylio duobės, tačiau iš Kauno miesto Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos patrulių rinktinės 4-ojo būrio patrulio 2006 m. gruodžio 26 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad eismo įvykio vietoje apie šulinio dangtį buvo susidariusios 10-15 cm gylio įdubos, todėl kolegija pripažino, jog šių įvykio vietos įgriuvų remontas nebuvo nurodytos sutarties objektas. Dėl to kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsakovas netinkamai (kaltais veiksmais – neveikimu) prižiūrėjo jam priklausiusią gatvę; atsakovo neteisėtą neveikimą ir kilusias pasekmes siejo priežastinis ryšys, todėl nebuvo pagrindo atleisti atsakovą nuo pareigos atlyginti ieškovei turtinę žalą. Kolegija, įvertinusi Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Komunalinio ūkio skyriaus raštą, kuris patvirtino aplinkybę, kad atsakovo darbuotojai du kartus apžiūrėjo įvykio vietą 2007 metų vasario mėnesį, gavę eismo įvykio schemą, tiksliai nustatė eismo įvykio vietą, šulinio vietą, ištyrusi nuotraukas, kuriose užfiksuota kanalizacijos šulinio būklė, nustatė, kad apie vandens kanalizacijos šulinį buvo kelio dangos įgriuvos. Kolegija, vertindama priežastinio ryšio galimybę, nurodė, kad duomenys apie automobilio sužalojimo vietą ir automobilio sužalojimo priežastį nustatyti tarnybiniame pranešime, eismo įvykio schemoje, trečiojo asmens A. V. paaiškinime, nutarime atsisakyti pradėti administracinio teises pažeidimo bylos teiseną; šiuose dokumentuose buvo nurodyta, jog trečiojo asmens vairuojamas automobilis įvažiavo į važiuojamojoje kelio dalyje buvusią įgriuvą prie šulinio, kanalizacijos šulinio viršutinė dalis sužalojo automobilio pavarų dėžę. Be to, automobilio sužalojimo faktą patvirtino eksperto išvada. Kolegija, nenustačiusi, kad eismo įvykis įvyko dėl netinkamai įrengto ar netvarkingo kanalizacijos šulinio, nurodė, jog žalą privalo atlyginti atsakovas, o ne UAB „Kauno vandenys“. Kolegija, vertindama apelianto argumentus dėl trečiojo asmens A. V. neapdairumo, nurodė, kad dėl nepalankių oro sąlygų ir neapšviestos gatvės nebuvo įmanoma pamatyti kelio dangos sužalojimų, įvertinti jų gylio ir pločio.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį esmė

 

Kasaciniu skundu atsakovas Kauno miesto savivaldybė prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 13 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 23 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.             Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 6.248, 6.266 straipsnius, nukrypo nuo teismų praktikos; nustatydami civilinės atsakomybės sąlygas, teismai nepagrįstai atsakovą pripažino kaltu dėl padarytos žalos. Teismai neįvertino įrodymų: Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Komunalinio ūkio skyriaus 2007 m. liepos 3 d. rašto, Remonto darbų 2006 m. balandžio 20 d. sutarties, Susitarimo dėl 2006 m. balandžio 20 d. remonto darbų sutarties pratęsimo, Atliktų darbų priėmimo 2006 m. gruodžio 13 d. akto, kurie patvirtino aplinkybę, kad UAB „Kelių remonto grupė“ buvo pavesta atlikti gatvių remonto darbus ir ši gatvė buvo suremontuota iki 2006 m. gruodžio 13 d., tuo tarpu eismo įvykis įvyko 2006 m. gruodžio 26 d., todėl nebuvo pagrindo statyti įspėjamuosius ženklus neseniai suremontuotoje gatvėje. Teismai netinkamai taikė CK 6.248 straipsnio 1 dalį, nepagrįstai konstatavo, kad Kauno miesto savivaldybė tinkamai neremontavo (duomenys neskelbtini) gatvės. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje A. S. v. Tauragės rajono savivaldybės administracija; bylos Nr. 3K-7-365/2005; skelbta Teismų praktika 25, nurodyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumo, pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). Kasatoriaus teigimu, valdytojas, atsakingas už žalą, buvo UAB „Kelių remonto grupė“. Teismai, nepagrįstai pripažindami atsakovo pareigą atlyginti žalą, netinkamai taikė CK 6.247 straipsnį, pagal kurį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Kasatoriaus teigimu, pirmiau išvardyti įrodymai, taip pat Kauno miesto Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos 2006 m. gruodžio 26 d. nutarimas, Kauno miesto Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos patrulių rinktinės 4-ojo būrio patrulio 2006 m. gruodžio 26 d. tarnybinis pranešimas patvirtino aplinkybę, kad žala ieškovės automobiliui atsirado todėl, jog šis kliudė šulinio dangtį, todėl, vadovaujantis CK 6.263 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią žalą, padarytą asmeniui, turtui, privalo atlyginti atsakingas asmuo, žalą turėjo atlyginti ne atsakovas, nes Kauno miesto savivaldybei teisės aktais nepriskirta pareigos kontroliuoti UAB „Kauno vandenys“ statomų šulinių atitiktį norminiams aktams.

2.             Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CPK 179 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą įrodymų pakankamumo principą. Teismas, pažeisdamas nurodytą teisės normą, neteisingai įvertindamas Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos patrulių rinktinės 4-ojo būrio patrulio 2006 m. gruodžio 26 d. tarnybinį pranešimą, padarė nepagrįstą išvadą, kad įvykio vietoje apie šulinio dangtį buvo susidariusios 10-15 cm gylio įdubos, nes minėtame tarnybiniame pranešime nurodyta, kad įdubų gylis buvo apie 10-15 cm. Kasatoriaus teigimu, tikslus duobių gylio nustatymas šioje civilinėje byloje turėjo esminę reikšmę, nes nuo to priklausė, ar Kauno miesto savivaldybė tinkamai vykdė jai Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 21 punkte priskirtą vietinės reikšmės kelių priežiūros funkciją.

3.             Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai netinkamai taikė CK 6.253 straipsnio 1 dalį dėl mišrios kaltės principo. Teismai neįvertino trečiojo asmens A. V. 2007 m. lapkričio 29 d. vykusio teismo posėdžio metu pateikto paaiškinimo, pagal kurį atsiskleidė aplinkybė, kad A. V., vairuodamas  automobilį,  elgėsi  neapdairiai,  neatsargiai, nes, važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve eismo įvykio dieną, jis matė šulinį, bet vis tiek per jį važiavo, t. y. nukentėjusiojo kaltė turėjo įtakos atsakovo civilinei atsakomybei, nes dalyvaujančio eisme nukentėjusiojo didelis neatsargumas yra tada, kai jis numatė ar privalėjo numatyti žalingas pasekmes, kurias jam gali padaryti didesnio pavojaus šaltinis, ir leido šioms pasekmėms atsirasti.

4.             Bylą nagrinėję teismai nepasisakė dėl visų byloje esančių įrodymų ir šalių pateiktų argumentų, pažeidė CPK 185 straipsnio 1 dalį. Kasatoriaus teigimu, pagal CK 6.253 straipsnio 1 dalį vienas iš pagrindų, dėl kurio netaikoma civilinė atsakomybė, o asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės, yra nenugalima jėga (force majeure), tačiau teismai, pažeisdami CPK 185 straipsnį, 270 straipsnio 4 dalies 3 punktą, nenagrinėjo šių aplinkybių. Duobės galėjo atsirasti dėl įvairių gamtinių sąlygų, o automobilio apgadinimas nagrinėjamoje byloje turėjo būti laikomas įvykiu, atsiradusiu dėl nenugalimos jėgos, todėl už žalą atsakingas asmuo turėjo būti atleistas nuo civilinės atsakomybės.

Atsiliepimu į atsakovo kasacinį skundą ieškovė prašo jo netenkinti ir palikti nepakeistą apeliacinės instancijos teismo nutartį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ji nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai motyvavo savo išvadas, pagrįstai pripažino atsakovo atsakomybę už ieškovei padarytą žalą, teisingai įvertino įrodymus. Teismai teisingai nustatė atsakomybės subjektą, nes UAB „Kelių remonto grupė“ buvo tik rangovas pagal remonto darbų sutartį, o atsakovas pagal Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 21 punktą turėjo pareigą nuolat prižiūrėti vietinės reikšmės kelius ir gatves. Be to, ta aplinkybė, kad buvo nustatytos 10-15 cm gylio gatvės duobės, tik patvirtino atsakovo atsakomybę, nes jis buvo sudaręs sutartį dėl mažesnio skersmens gatvės duobių remonto, tuo tarpu atsakovas neįrodė, jog jis buvo sudaręs sutartis ir dėl gilesnių gatvės duobių taisymo. Teismų išvados dėl trečiojo asmens A. V. elgesio yra pagrįstos ir teisingos, jo kaltė dėl eismo įvykio nebuvo įrodyta.

 

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Kasacinis teismas, šioje byloje neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Nagrinėdamas bylą, kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnis). Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje tiria, ar apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias vietinės reikšmės gatvių ir kelių savininko ar valdytojo pareigą atlyginti žalą, ar nepažeidė procesinės teisės normų dėl įrodymų įvertinimo, ar nenukrypo nuo teismų praktikos (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai).

 

Dėl CK 6.246–248, 6.263 ir 6.266 straipsnių nuostatų taikymo

 

Kasatoriaus nuomone, tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijų teismai netinkamai taikė nurodytas teisės normas ir tai turėjo įtakos neteisėto sprendimo ir nutarties priėmimui. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šie kasacinio skundo argumentai yra nepagrįsti ir nesudaro pagrindo naikinti priimtus teismų sprendimus.

CK 6.246–248 straipsniuose reglamentuojamos civilinės atsakomybės bendrosios nuostatos, sąlygos jai atsirasti, pateikta neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio ir kaltės, kaip civilinės atsakomybės atsiradimo būtinų sąlygų, samprata. Pagal CK 6.245 straipsnį civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė. CK 6.263 ir 6.266 straipsniai yra deliktinę atsakomybę reglamentuojantys straipsniai. Pagal CK 6.245 straipsnio 4 dalį deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymuose nustatyta, jog deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Šiuo atveju teismai pagrįstai taikė deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK normas, nes ginčo šalių nesiejo jokie sutartiniai santykiai.

CK 6.263 straipsnyje nustatyta bendroji taisyklė, kad kiekvienas asmuo privalo laikytis (turi pareigą) tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, o ją padarius – už žalą atsakingas asmuo privalo visiškai ją atlyginti. CK 6.266 straipsnyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės: nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, atsižvelgdami į byloje nustatytas faktines aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino nurodytas materialinės teisės normas. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad atsakovas Kauno miesto savivaldybė pagal Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 21 punktą privalėjo užtikrinti vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą, taisymą bei saugaus eismo sąlygas. Šios aplinkybės skunde kasatorius neginčija. Taigi šiuo atveju pagrįstai buvo vadovaujamasi CK 6.266 straipsniu, nustatančiu kelių (gatvių) savininkų (valdytojų) atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl nekokybiškos gatvių dangos.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijų teismai, taikydami nurodytas materialinės teisės normas, tinkamai vertino kasatoriaus nurodytus įrodymus: Remonto darbų 2006 m. balandžio 20 d. sutartį Nr. 308 su UAB „Kelių remonto grupė“, 2006 m. lapkričio 24 d. susitarimą dėl 2006 m. balandžio 20 d. remonto darbų sutarties pratęsimo, Atliktų darbų priėmimo 2006 m. gruodžio 13 d. aktą, Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Komunalinio ūkio skyriaus 2007 metų liepos 3 d. raštą Nr. 43–10–554 ir padarė pagrįstas išvadas, kad kasatorius (atsakovas) netinkamai prižiūrėjo jam priklausančią (duomenys neskelbtini) gatvę, tinkamai jos neremontavo. Taigi buvo pagrįstai konstatuotas atsakovo (kasatoriaus) neteisėtas neveikimas (CK 6.246 straipsnis), kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir priežastinis ryšys tarp neteisėto neveikimo ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis).

 

Dėl Civilinio kodekso 6.253 straipsnio taikymo

 

CK 6.253 straipsnyje reglamentuojami atvejai, kai civilinė atsakomybė apskritai netaikoma arba asmuo (tiek fizinis, tiek juridinis) gali būti visiškai arba iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės. Kasatorius nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai netinkamai taikė šią teisės normą, nevertino trečiojo asmens A. V. neapdairių veiksmų vairuojant automobilį. Su šiuo kasacinio skundo argumentu nėra pagrindo sutikti. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijų teismai išsamiai analizavo eismo įvykio aplinkybes, trečiojo asmens A. V. veiksmus vairuojant automobilį, galimybę išvengti eismo įvykio ir savo išvadose konstatavo, jog A. V. šioje situacijoje elgėsi apdairiai, o automobilio sužalojimas įvyko dėl netinkamai prižiūrėtos kelio dangos.

Kitais kasacinio skundo argumentais kasatorius iš esmės reikalauja iš naujo vertinti faktines bylos aplinkybes, kurias, teisėjų kolegijos nuomone, teismai įvertino nepažeisdami įrodymų vertinimo taisyklių, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako (CPK 353 straipsnio 1 dalis), nes tai nėra kasacinio teismo nagrinėjimo dalykas.

Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad priimdami ginčijamus teismų sprendimus teismai nenukrypo nuo Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos šios kategorijos bylose.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal kasacinį skundą teisės taikymo aspektu, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai tinkamai aiškino ir taikė CK straipsnius, reglamentuojančias vietinės reikšmės gatvių ir kelių savininko ar valdytojo pareigą atlyginti žalą, nepažeidė procesinės teisės normų dėl įrodymų įvertinimo, nenukrypo nuo teismų praktikos, todėl kasaciniu skundu skundžiami pirmosios instancijos teismo sprendimas ir apeliacinės instancijos teismo nutartis paliktini galioti (CPK 346 straipsnio 2 dalis).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

 Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 13 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 23 d. nutartį palikti nepakeistus.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                                                    Aloyzas Marčiulionis 

 

 

                                                                                                           

                                                                                               Gintaras Kryževičius

                    

                                                               

                                                                                                Sigitas Gurevičius