Administracinė byla Nr. AS444-547/2013
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00093-2013-1
Procesinio
sprendimo kategorijos: 58 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS
ADMINISTRACINIS TEISMAS
N u t a r t i s
2013 m. birželio 11 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų
kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),
Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo
pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „G4S Lietuva“ atskirąjį skundą dėl
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 22 d. nutarties
administracinėje byloje pagal pareiškėjų AB „SEB bankas“, AB „Swedbank“, UAB
„G4S Lietuva“, AB „DNB bankas“ skundus Lietuvos Respublikos konkurencijos
tarybai (tretieji suinteresuoti asmenys – UAB „Eurocash 1“, UAB „First Data
Lietuva“) dėl nutarimo dalių panaikinimo.
Teisėjų
kolegija
n u s t
a t ė :
I.
UAB „G4S Lietuva“ 2013 m.
balandžio 18 d. prašymu dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo
2013 m. kovo 29 d. nutarties pakeitimo, prašė:
1) pakeisti Vilniaus apygardos
administracinio teismo 2013 m. kovo 29 d. nutartį, priimant
mažiau varžančias ir proporcingesnes procesines alternatyvas: bylos nagrinėjimą
uždaruose teismo posėdžiuose arba draudimą daryti bylos medžiagos kopijas bet
neribojant galimybės susipažinti su Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos
(toliau – ir Konkurencijos taryba) atlikto tyrimo bylos medžiaga;
2) leisti UAB „G4S Lietuva“ susipažinti
su Konkurencijos tarybos į bylą Nr. 1-1980-121/2013 pateikta Konkurencijos
tarybos tyrimo medžiaga;
3) įpareigoti Konkurencijos tarybą
pateikti į bylą konfidencialia pripažintos Konkurencijos tarybos tyrimo
medžiagos turinį ir įrodomąją vertę atitinkančius dokumentus.
2013 m. balandžio 18 d.
prašymu UAB „G4S Lietuva“ skundė 2013 m. kovo 29 d. nutartį,
todėl prašymas, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau –
ir ABTĮ) 149 straipsnio 1 dalimi, laikytinas atskiruoju skundu, kurį
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. balandžio 22 d.
nutartimi priimti atsisakė.
Teismas nurodė, pagal Lietuvos
Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ)
148 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos
taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus
šiame skirsnyje numatytas išimtis, o to paties ABTĮ skirsnio 149 straipsnio 1
dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis proceso
šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui: 1) šio
įstatymo nustatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei
bylos eigai.
Lietuvos vyriausiasis administracinis
teismas (toliau – ir LVAT) 2008 m. balandžio 10 d. nutartyje
administracinėje byloje Nr. AS444-207/2008 išaiškino, kad proceso
dalyvių teisę susipažinti su dar nagrinėjamos bylos medžiaga reglamentuoja ABTĮ
51 straipsnis, kuriame teismo nutarties neteikti duomenų susipažinti ir
kopijuoti apskundimas nėra numatytas. Vadinasi, motyvai dėl tokios nutarties
pagrįstumo ir teisėtumo galės būti įtraukiami į apeliacinį skundą dėl teismo
sprendimo, jeigu apeliacinis skundas bus paduodamas.
UAB „G4S Lietuva“ 2013 m.
balandžio 18 d. atskiruoju skundu skundė teismo 2013 m.
kovo 29 d. nutartį, priimtą vadovaujantis ABTĮ 51 straipsnio 2
dalimi, 68 straipsniu, kuria Konkurencijos tarybos tyrimo medžiagos dalis
bei paaiškinimai pripažinti neviešais, neteiktinais susipažinti ir kopijuoti.
Priėmus minėtą nutartį, byla nagrinėjama toliau, o savo nesutikimą su tokia
nutartimi bylos proceso šalys galės pareikšti paduodamos apeliacinį skundą dėl
teismo procesinio sprendimo, kuriuo bus užbaigiama byla, jeigu apeliacinis
skundas bus paduodamas. UAB „G4S Lietuva“ atskirąjį skundą atsisakyta priimti,
kaip paduotą dėl teismo nutarties, kuri pagal ABTĮ nuostatas yra neskundžiama.
Atsisakius priimti 2013 m. balandžio 18 d. atskirąjį skundą,
nėra pagrindo tenkinti 2-ąjį ir 3-ąjį UAB „G4S Lietuva“ prašymus.
II.
Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą
(XX t., b. l. 79–84), kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos
administracinio teismo 2013 m. balandžio 22 d. nutartį ir priimti
nagrinėti 2013 m. balandžio 18 d. pareiškėjo UAB „G4S Lietuva“
pateiktą prašymą.
Teigia, kad jo prašymą buvo atsisakyta
priimti vienu motyvu, t. y. teigiant jog tai ne prašymas, o atskirasis skundas.
Nurodo, jog nesutinka su teismo išvada, jog „G4S Lietuva“ pateiktas prašymas
buvo laikomas atskiruoju skundu dėl 2013 m. kovo 29 d. nutarties
panaikinimo, kadangi pareikštas prašymas yra savarankiškas ir pareikštas pagal
ABTĮ 53 straipsnio reikalavimus. Skundžiama nutartis yra nepagrįsta, todėl
naikintina, o klausimas išspręstinas iš esmės.
Nurodo, jog ignoruojant 2013 m.
balandžio 5 d. ir 2013 m. balandžio 18 d. prašymų
argumentus be pagrindo Konkurencijos taryba ir pirmosios instancijos teismas
atleidžiami nuo pareigos pagrįsti, jog tam tikra informacija yra komercinė
paslaptis, o ne informacija, kurią siekiama nuslėpti. Taip pat pažymi, kad
teismas nesprendė klausimo dėl įpareigojimo Konkurencijos tarybą pateikti
įrodymus, atitinkančius įstatyme keliamus reikalavimus.
Pareiškėjas AB „Swedbank“ atsiliepime į
pareiškėjo UAB „G4S Lietuva“ atskirąjį skundą prašo minėto atskirojo skundo
netenkinti. Atsiliepimą grindžia šiais motyvais:
1. Nurodo, kad UAB „G4S Lietuva“
skundžia pirmosios instancijos teismo 2013 m. balandžio 22 d.
nutartį, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti UAB „G4S Lietuva“
atskirąjį skundą dėl 2013 m. kovo 29 d. pirmosios instancijos
teismo nutarties, kuria dalis Konkurencijos tarybos tyrimo medžiagos buvo pripažinta
nevieša, uždraudžiant pareiškėjams su ja susipažinti ir daryti jos kopijas. Mano,
jog pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą priimti minėtą atskirąjį
skundą jau po to, kai administracinė byla I-1980-121/2013 buvo išnagrinėta
pirmosios instancijos teisme iš esmės.
2. Teigia, jog sutinka su tuo, jog priskirdamas
dalį bylos medžiagoje esančių įrodymų konfidencialiai bylos daliai,
Konkurencijos taryba (a) nesilaikė imperatyvių procedūrinių reikalavimų
reglamentuojančių atitinkamų sprendimų priėmimą, (b) nevertino UAB „Eurocash 1“
ir kitų tyrimo metu apklaustų asmenų prašymų apsaugoti jų tariamas komercines
paslaptis pagrįstumo bei dėl šių priežasčių (c) dalį surinktų įrodymų
nepagrįstai pripažino saugotina komercine paslaptimi, tuo pačiu apribodama
pareiškėjo teisę į gynybą ir kt. Tačiau pareiškėjas AB „Swedbank“ nepalaiko UAB
„G4S Lietuva“ atskirojo skundo toje dalyje, kuria yra prašoma panaikinti 2012 m.
balandžio 22 d. pirmosios instancijos teismo nutartį bei priimti ir
išnagrinėti ankstesnį prašymą. Bylos medžiagoje esantys procesiniai dokumentai
(skundai) suponuoja, jog tiek pareiškėjas UAB „G4S Lietuva“, tiek ir kiti
pareiškėjai šioje byloje, teigia, jog neteisėti ir nepagrįsti Konkurencijos
tarybos sprendimai dėl medžiagos įslaptinimo apribojo jų teisę į gynybą.
Atitinkamai, ši aplinkybė skunduose yra nurodoma kaip savarankiškas skundžiamo
Nutarimo panaikinimo pagrindas, remiantis ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punktu.
3. Pažymi, kad UAB „G4S Lietuva“ bandymas
kvestionuoti informacijos įslaptinimo klausimus būtent pasiruošimo
administracinės bylos nagrinėjimo teisme stadijoje nepagrįstai iškraipė šioje
byloje kilusio teisinio ginčo problematiką.
Pirmosios instancijos teismas 2013 m. kovo 29 d. nutartimi
tenkindamas Konkurencijos tarybos prašymą konfidencialia (ir pareiškėjams
neteikiama) informaciją pripažino tą tyrimo medžiagą, kurią savo atliekamo
tyrimo metu buvo užslaptinusi ir pati Konkurencijos taryba. Taigi
pareiškėjų šioje byloje, įskaitant ir UAB „G4S Lietuva“, teisės minėta
pirmosios instancijos teismo nutartimi nebuvo suvaržytos labiau, nei jos buvo
suvaržytos nagrinėjant bylą Konkurencijos taryboje. Kitaip
tariant, pareiškėjas laikosi pozicijos, jog jo teisė į gynybą
buvo pažeista nagrinėjant bylą ir priimant skundžiamą Nutarimą Konkurencijos
taryboje. Jeigu teismas pripažintų, kad Konkurencijos taryba
nepagrįstai įslaptino dalį informacijos ir tai apribojo Pareiškėjo teisę į
gynybą, tai būtų savarankiškas pagrindas panaikinti skundžiamą Nutarimą ABTĮ 89
straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Galimas
atitinkamos medžiagos „išslaptinimas” rengiantis bylą nagrinėti pirmosios instancijos
teismo posėdyje šio pareiškėjo teisių pažeidimo retroaktyviai nepašalintų.
4. Taip pat mano, jog nepaisant to, kad UAB „G4S Lietuva“ teismui
pateiktas dokumentas yra pavadintas „prašymu“, savo esme jis išreiškia
nesutikimą su pirmosios instancijos teismo 2013 m.
kovo 29 d. nutartimi. Dėl šios priežasties, pirmosios
instancijos teismas UAB „G4S Lietuva“ 2013 m. balandžio 18 d.
prašymą pagrįstai
kvalifikavo kaip atskirąjį skundą dėl 2013 m. kovo 29 d.
nutarties. Kartu pažymi, jog pareiškėjo
poziciją nepalaikyti UAB „G4S Lietuva“ atskirojo
skundo prašymų įtakoja ir ta aplinkybė, jog ginčas dėl skundžiamo Nutarimo
pirmosios instancijos teisme jau yra išnagrinėtas iš esmės. Bylos
nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisinas inter alia vertino ir tai, kokiomis
aplinkybėmis Konkurencijos taryba priėmė sprendimus reikšmingą dalį bylos
medžiagos laikyti nevieša. Pareiškėjo supratimu, šio vertinimo rezultatai
turėtų atsispindėti ir pirmosios instancijos teismo sprendime. Atitinkamai, UAB
„G4S Lietuva“ inicijuojamas ginčas prarado savo teisinę reikšmę, o atskirojo
skundo prašymų tenkinimas prieštarautų procesinio ekonomiškumo principui.
Pareiškėjai AB „SEB bankas“, AB „DNB
bankas“ atsiliepimuose į pareiškėjo UAB „G4S Lietuva“ atskirąjį skundą prašo
minėto atskirojo skundo netenkinti.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
III.
Atskirasis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju spręstina, ar Vilniaus apygardos
administracinis teismas 2013 m. balandžio 22 d.
nutartimi pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo
prašymą susijusį su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 29 d. nutartimi, kuria tam tikra bylos medžiaga buvo pripažinta nevieša.
Pažymėtina, kad teismo nutartis yra
priimta vadovaujantis ABTĮ 12 straipsnio 2 dalimi, kuri numato, kad
priimdamas viešame teismo posėdyje sprendimą byloje arba nutartį nutraukti bylą
ar pareiškimą palikti nenagrinėtą arba gavęs prašymą susipažinti su bylos
medžiaga, teismas turi teisę proceso dalyvių prašymu ar savo iniciatyva
motyvuota nutartimi nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša, kai
reikia apsaugoti asmens, jo privataus gyvenimo ir nuosavybės slaptumą,
informacijos apie asmens sveikatą konfidencialumą, taip pat jeigu yra rimtas
pagrindas manyti, kad bus atskleista valstybės, tarnybos, profesinė ar
komercinė paslaptis. Dėl tokios teismo nutarties gali būti duodamas atskirasis
skundas.
ABTĮ 12 straipsnio 2 dalis
reglamentuoja teismo teisę nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra
nevieša, po to, kai administracinė byla yra užbaigiama. Pažymėtina, jog proceso
dalyvių teisę susipažinti su dar nagrinėjamos bylos medžiaga reglamentuoja ABTĮ
51 straipsnis, kuriame numatyta, kad šalis arba institucija, teikianti
teismui dokumentus ar medžiagas, kurių duomenys sudaro valstybės, tarnybos,
profesinę ar komercinę paslaptį, gali prašyti teismo neteikti jų susipažinti ir
kopijuoti; dėl to teismas priima nutartį (ABTĮ 51 str. 2 d.). Tokia teisės
normų aiškinimo pozicija yra suformuota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio
teismo praktikoje (žr. LVAT 2008 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje
byloje Nr. AS444-207/2008, 2010 m. spalio 8 d. nutartį
administracinėje byloje Nr. AS556-480/2010, 2012 m. liepos
27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-476/2012).
Šiuo atveju pirmosios instancijos
teismas 2013 m. kovo 29 d. nutartimi sprendė atsakovo prašymą pripažinti
pateiktą medžiagą nevieša ir kurios atskleidimas tretiesiems asmenims gali būti
žalingas.
Teismas taikė ABTĮ 51 straipsnio 2
dalies nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas negali išspręsti klausimo iš
esmės, nes ABTĮ 51 straipsnio 2 dalies nuostatuose nustatytos bylą
nagrinėjančio teismo priimamos nutartys yra neskundžiamos, jomis išsprendžiami
klausimai priklauso bylą nagrinėjančio teismo diskrecijai (žr. LVAT
2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-441/2012),
tokios nutartys neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai (ABTĮ 149 straipsnio 1 dalis).
Priėmus minėtą nutartį, byla buvo
nagrinėjama toliau, o savo nesutikimą su tokia nutartimi bylos proceso šalys
galės pareikšti paduodamos apeliacinį skundą dėl teismo procesinio sprendimo,
kuriuo bus užbaigiama byla, jeigu apeliacinis skundas bus paduodamas. Būtent
tuomet bus vertinamas ir ginčijamos nutarties pagrįstumas. Pažymėtina, jog
pirmosios instancijos teismas vadovavosi ABTĮ 51 straipsnio 2 dalimi.
Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas
tinkamai pritaikė procesines teisės norma, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Dėl
nurodytų motyvų, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo UAB „G4S Lietuva“ atskirąjį
skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio
teismo 2013 m. balandžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
|
Teisėjai
|
Dainius Raižys
|
|
|
|
|
|
Virgilijus Valančius
|
|
|
|
|
|
Virginija Volskienė
|