Pranešėja A. Sadauskaitė                                                           Baudž. byla Nr. 1A-279-380/2013

Teisėjas J. Špelveris                                                                  Proceso Nr. 1-68-1-00379-2005-2

                                                                                                   Procesinio sprendimo kategorija

 (S)

                                                                                                  1.1.7.2.7.; 1.1.8.1.2.; 1.1.8.10.3.

 

 

 

 

 

KLAIPĖDOS  APYGARDOS  TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2013 m. gegužės 13 d.

Klaipėda

                                                                                                  

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aurelijos Sadauskaitės,

teisėjų Eduardo Maškevičiaus, Lino Pauliukėno,

sekretoriaujant Irinai Fiodorovai,

dalyvaujant prokurorui Ruslanui Ušinskui,

nuteistajam A. V., jo gynėjui advokatui Rimvydui Kairiui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Ruslano Ušinsko apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 1 d. nuosprendžio, kuriuo A. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 180 str. 3 d. –laisvės apribojimu 2 metams, įpareigojant be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; per visą šį laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokslu; bei neatlygintinai išdirbti 100 valandų per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis; pagal BK 214 str. 1 d. – 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; per visą šį laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokslu; bei neatlygintinai išdirbti 100 valandų per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis; pagal BK 178 str. 2 d. – 2 metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; per visą šį laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokslu; bei neatlygintinai išdirbti 100 valandų per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir A. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; per visą šį laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokslu; bei neatlygintinai išdirbti 100 valandų per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2007-02-19 iki 2007-05-30. Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 str. 1 d. 182 str. 1 d. A. V. išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Iš nuteistųjų V. M., S. S., A. R., A. V., A. M. nukentėjusiosios V. K. naudai solidariai priteista 24730 Lt turtinės žalos ir 8000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Iš nuteistųjų V. M., S. S., A. R., A. V., A. M. nukentėjusiojo M. D. naudai solidariai priteista 22650 Lt turtinės žalos ir 8000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Iš nuteistųjų V. M., A. V. nukentėjusiojo V. J. naudai solidariai priteista 8778 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. liepos 13 d. nuosprendžiu nuteistojo S. S. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, nuteistojo A. V. apeliacinis skundas atmestas. Nuosprendžiu nuteisti V. M. ir A. R., tačiau dėl jų apeliacinių skundų nebuvo gauta. 2013 m. vasario 5 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi panaikinta Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 13 d. nuosprendžio dalis dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo nuteistajam A. V. ir ši bylos dalis perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė:

 

A. V. nuteistas už tai, kad veikdamas organizuotoje grupėje su V. M., A. R., S. S. panaudojęs šaunamąjį ginklą, apiplėšęs pagrobė didelės vertės turtą, neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę:

V. M., turėdamas išankstinę informaciją apie tai, kad V. K. ir M. D., gyv. (duomenys neskelbtini), disponuoja didele pinigų suma bei įvairiais garsių dizainerių rūbais, iki 2006 m. spalio 26 d. pasiūlė A. R., A. V., S. S. ir A. M. (jo atžvilgiu byla nutraukta LR BK 39¹ str. pagrindais), įvykdyti apiplėšimą. Pasiekus susitarimą įvykdyti plėšimą, V. M., veikdamas organizuotoje grupėje kartu su A. R., A. V., S. S. ir A. M. suplanavo plėšimo eigą, pasiskirstė vaidmenimis, t.y. V. M. turėjo stebėti aplinką lauke, kad galėtų įspėti A. R., A. V., S. S. ir A. M. jei nusikaltimo darymo vietoje pasirodytų teisėsaugos pareigūnai, tuo tarpu A. M., būdamas be veidą dengiančios kaukės, turėjo paskambinti į V. K. ir M. D. buto duris, o nukentėjusiesiems jas atidarius, A. R., S. S. ir A. V., dėvėdami kaukes, ir A. M., grasindami turimais šaunamaisiais ginklais turėjo įsiveržti į V. K. ir M. D. butą, panaudojant fizinį smurtą bei grasinimus, palaužti nukentėjusiųjų pasipriešinimą bei pagrobti bute turimus daiktus. 2006 m. spalio 26 d. apie 10.00 val., V. M. vykdydamas iš anksto aptartą nusikaltimo planą kartu su kitais organizuotos grupės nariais A. R., A. V., S. S. ir A. M. atvyko prie (duomenys neskelbtini). Po to V. M. pasilikus lauke prie namo stebėti aplinką, kiti organizuotos grupės nariai - A. R., A. V., S. S. ir A. M. nuėjo prie 19 buto. A. M. paskambinus į duris, o M. D. jas atidarius, A. R., A. V. ir S. S. dėvėdami iš anksto paruoštas kaukes ir A. M. be kaukės, įsiveržė į butą, kur grasindami turimais šaunamaisiais ginklais bei panaudodami fizinį ir psichologinį smurtą prieš nukentėjusiuosius V. K. ir M. D. - sudavus smūgius į įvairias kūno vietas, surišus rankas bei kojas, bute rastais ir su savimi atsineštais laidais bei grasindami tolesniu susidorojimu uždengė juos striuke ir antklodėmis. Tokiu būdu, atėmus nukentėjusiesiems galimybę priešintis A. R., A. V., S. S. ir A. M., pagrobė nukentėjusiajai V. K. priklausantį turtą: auksinę grandinėlę su hieroglifais  2000 Lt vertės, platininį žiedą su deimantais 4000 Lt vertės, balto aukso žiedą su safyrais ir deimantais 2500 Lt vertės, balto aukso grandinėlę su pakabuku 500 Lt bendros vertės, sidabrinę grandinėlę „Tifani“ 800 Lt vertės, sidabrinę grandinėlę 100 Lt vertės, auksinę grandinėlę - apyrankę 700 Lt vertės, auksinį žiedą su rubinu 2000 Lt vertės, auksinį žiedą laivelio formos 2000 Lt vertės, auksinį pakabuką monetos formos 200 Lt vertės, sidabrinius auskarus 100 Lt vertės, įvairią moterišką bižuteriją bendros 800 Lt vertės, mobilaus ryšio telefoną „Samsung 350“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), 740 Lt vertės su jame buvusia SIM kortelę „TELE2 PILDYK“ 20 Lt vertės, nešiojamą kompiuterį „COMPAQ“ 1500 Lt vertės, skaitmeninį fotoaparatą „Casio“ su odiniu dėklu bendros 1000 Lt vertės, moterišką rankinį laikrodį „Gucci“ 800 Lt vertės, keturis laikrodžius bendros  1250 Lt, 2800 Lt, šio buto raktų 2 komplektus  bendros  500  Lt vertės,  automobilio  „BMW  316“,  valst.  Nr.  (duomenys neskelbtini) raktą su signalizacijos pulteliu bendros 400 Lt vertės, viso pagrobė V. K. turto už 24730 Lt; bei nukentėjusiajam M. D. priklausantį turtą: rankinį laikrodį „Nike“ 800 Lt vertės, rankinį laikrodį „Bvlgary“ 200 Lt vertės, juodos spalvos odinę vyrišką striukę 500 Lt, verstos odos striukę „ZARA“ 400 Lt vertės, dryžuotą treningą 200 Lt vertės, 600 Lt grynųjų pinigų,   kvepalus „Versace“ 200 Lt vertės, naujas vyriškas „maikutes“ ilgomis rankovėmis po 110 Lt, bendros 1430 Lt vertės, 11 vnt. vyriškų megztinių po 140 Lt, bendros 1540 Lt vertės, 11 vnt. moteriškų „maikučių“ ilgomis rankovėmis po 120 Lt, bendros 1320 Lt vertės, 17 vnt. moteriškų džinsų po 200 Lt, bendros 3400 Lt vertės, 6 vnt. po 180 Lt, bendros 1080 Lt vertės, 24 vnt. vyriškų džinsų po 200 Lt vertės, bendros 4800 Lt vertės, 6 vnt. vyriškų marškinėlių ilgomis rankovėmis po 110 Lt, bendros 660 Lt vertės, „tašytę“ „D and G“ 200 Lt vertės, „tašytę“ „Luis Vuiton“ 250 Lt vertės, 3 vnt. vyriškų piniginių po 90 Lt, bendros 270 Lt vertės, 4 vnt. diržų po 90 Lt, bendros 360 Lt vertės, 4 vnt. vyriškų megztinių po 150 Lt, bendros 600 Lt vertės, 5 vnt. vyriškų bliuzonų po 130 Lt, bendros 650 Lt vertės, 4 vnt. vyriškų striukių po 300 Lt, bendros 1200 Lt vertės, vyrišką striukę 250 Lt vertės, moterišką treningą 200 Lt vertės, 4 vnt. moteriškų laikrodžių po 110 Lt, bendros 440 Lt vertės, 9 vnt. vyriškų laikrodžių po 150 Lt, bendros 1350 Lt vertės. Viso pagrobė M. D. turto už 22900 Lt. Viso pagrobė V. K. ir M. D. priklausančio turto už 47630 Lt.

A. V. taip pat nuteistas už tai, kad veikdamas organizuotoje su V. M. įvykdė vagystę įsibraunant į patalpą, A. V., turėdamas išankstinę informaciją apie tai, jog V. J., gyv. (duomenys neskelbtini), disponuoja didele pinigų suma ir per Kalėdas nebus namuose, iki 2006 m. gruodžio 23 d. pasiūlė V. M. ir T. K. (kuriam paskelbta paieška) įvykdyti vagystę. Pasiekus susitarimą įvykdyti vagystę, A. V., pats būdamas užsienyje - Ispanijos Karalystėje, veikdamas organizuotoje grupėje kartu su V. M. ir T. K. telefonu suplanavo vagystės eigą, pasiskirstė vaidmenimis, t. y. V. M. ir T. K. betarpiškai turėjo įvykdyti vagystę, įsibraudami į minėtą butą, pagal A. V. prieš tai suteiktą informaciją. V. M., veikdamas organizuotoje grupėje kartu su A. V. ir T. K., 2006 m. gruodžio 23-26 d., tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, vykdydamas iš anksto aptartą nusikaltimo planą, sulaužę V. J. buto adresu (duomenys neskelbtini), durų spynas, pateko į vidų, iš kur pagrobė V. J. priklausantį turtą: 1040 eurų (atitinka 3588 Lt), 5000 Lt, auksinę grandinėlę su auksiniu pakabuku kryžiuko formos 150 Lt bendros vertės. Taip iš viso pagrobė svetimo turto už 8738 Lt. Po to V. M. su A. V. ir T. K. pagrobtą turtą pasidalino.

Apeliaciniame skunde Klaipėdos apygardos prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Ruslanas Ušinskas prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 1 d. nuosprendį pakeisti: A. V. pagal BK 180 str. 3 d. paskirti 6 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; pagal BK 214 str. 1 d. paskirti 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; pagal BK 178 str. 2 d. paskirti 3 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridėti švelnesnes bausmes ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 7 metams ir 6 mėnesiams, bausmę skirti atlikti pataisos namuose. Nurodo, jog nuosprendis dalyje dėl A. V. pripažinimo kaltu pagal BK 180 str. 3 d., 214 str. 1 d., 178 str. 2 d. yra pagrįstas, tačiau jam paskirta bausmė yra neteisinga, todėl šioje dalyje nuosprendis keistinas. Pasak prokuroro, skirdamas bausmę A. V. ir kitiems kaltinamiesiems teismas pažymi, kad vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltininkų asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į kiekvieno bendrininko dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką rūšį, formą, vaidmenį ir pobūdį. Teismas nurodo, kad A. V. padarė vieną sunkų nusikaltimą, du apysunkius nusikaltimus, dalyvavo organizuotoje grupėje padarant tyčinį sunkų nusikaltimą, o tai yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, A. V. anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs, po šių nusikaltimų padarymo praėjus daugiau nei penkeiems metams naujų nusikalstamų veikų ar teisės pažeidimų nepadarė, sukūrė šeimą, augina du nepilnamečius vaikus, todėl teismas mano, kad kaltinamasis stengiasi pakeisti savo gyvenimo būdą ir vertybes, išsiugdyti naujus socialinius įgūdžius ir integruotis į visuomenės gyvenimą, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų. Nuosprendyje taip pat konstatuota, kad šiuo metu A. V. niekur nedirba, yra registruotas darbo biržoje. Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes teismas nusprendė, kad jos laikytinos išimtinėmis ir suponuoja išvadą, kad laisvės atėmimo bausmės paskyrimas kaltinamajam prieštarautų teisingumo principui ir kad bausmės tikslai gali būti pasiekti taikant kaltinamajam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Be to, teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju taikyti A. V. BK 62 str. nėra pagrindo, kadangi byloje nenustatytos kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, o padaryta žala neatlyginta. Todėl, atsižvelgiant į teisiamojo asmenines savybes ir į kitas bylos aplinkybes, teismas mano, kad yra pagrindas vadovautis BK 54 str. 3 d. nuostatomis ir A. V. skirti bausmes, švelnesnes, negu nurodyta  BK 180 str. 3 d., 214 str., 1 d., 178 str. 2 d., sankcijose. Teismas, apibūdindamas A. V. bylos aplinkybes kaip išimtines, pažymi, kad nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjo daugiau nei penkeri metai, per tą laiką kaltinamasis naujų nusikalstamų veikų ar teisės pažeidimų nepadarė ir užsitęsus bylos procesui, kaltinamojo teisė ilgai nelikti nežinioje dėl savo padėties nebuvo užtikrinta. Prokuroro teigimu, skirdamas švelnesnę, negu straipsnio sankcijoje numatyta, bausmę, remdamasis BK 54 straipsnio 3 dalimi, teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltininkui aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Teismo nuosprendyje nurodytos aplinkybės, kurios yra įvardintos pagrindu taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatas, nėra išimtinės, kurios įstatymo leidėjo ir teismų praktikoje priskirtos pagrindams taikyti BK 54 str. 3 d. ir paskirti švelnesnę negu įstatymo numatytą bausmę. A. V. neprisipažino įvykdęs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, iš esmės apsunkino bylos tyrimą bei nagrinėjimą teisme, nes duodamas parodymus klaidino teismą stengdamasis išvengti baudžiamojo persekiojimo; inkriminuotus nusikaltimus A. V. įvykdė veikdamas organizuotoje grupėje, tai teismas pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe; nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis nesistengė atlyginti nukentėjusiesiems padarytos žalos arba bent susitarti dėl žalos atlygimo ateityje. Kaip matyti iš bylos medžiagos A. V. slėpė savo turtą, t.y. automobilius „BMW 730“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užregistravo savo motinos N. L. ir sugyventinės I. M. vardu, kad į šiuos automobilius nebūtų nukreiptas išieškojimas. Tuo tarpu teismas, faktiškai neįvertinęs šių aplinkybių, pripažino išimtinėmis aplinkybėmis tai, kad A. V. su žmona augina du vaikus, po įvykdytų nusikaltimų daugiau nenusikalto, tai teismas vertina kaip gyvenimo būdo pakeitimą bei kaltinamojo socializaciją. Šios teismo išvados, prokuroro manymu, yra nepagrįstos, nurodytos aplinkybės nelaikytinos išimtinėmis, nes santuokos sudarymas, vaikų auginimas neturi ir negali įtakoti bausmės dydį. Vykdydamas nusikaltimus, teismo pripažintus įrodytais, A. V. negalvojo apie busimą šeimą, apie vaikus, jis siekė pasipelnyti bet kokiu būdu, tame tarpe ir nusikalstamu. Teismas, skirdamas bausmę A. V., visiškai nepasisakė apie nukentėjusiojo pažeistas teises, apie tai, kad būtent A. V. kartu su kitais kaltinamaisiais, smurtaudamas, padarė kaip fizinę, moralinę, taip ir materialinę žalą, kurios ne tik neatlygino, bet nesistengė ir nesiruošia atlyginti. Apie BK 54 str. 3 d. nuostatų taikymo nepagrįstumą byloja ir nuteistojo parodymai dėl jam inkriminuotų nusikaltimų - esant jo kaltę patvirtinantiems įrodymams, jis neprisipažino padaręs nusikaltimų ir nesigaili dėl jų padarymo. Išimtine aplinkybę teismas įvardija ir tai, kad kaltinamasis neturi darbo, registruotas darbo biržoje - šios aplinkybės taip pat nėra išskirtinės, leidžiančios švelninti bausmę. Nuosprendyje teigiama, kad „nepagrįstai ilgai užsitęsęs bylos procesas vertinamas kaip „Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 2 straipsnyje, 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos kaltinamojo teisės į įmanomai trumpiausią bylos procesą pažeidimas“. Nors teismas ir teigia, kad bylos procesas nepagrįstai ilgai užsitęsė, tačiau byloje tokių duomenų nėra: nusikalstamos veikos, inkriminuotos organizuotos grupės nariams, buvo įvykdytos 2006 m. pabaigoje, baudžiamoji byla buvo labai didelės apimties, t. y. dalis bylos dėl šios organizuotos grupės įvykdytų nusikaltimų perduota teismui 2007 m., nuosprendis nurodytoje bylos dalyje įsiteisėjęs, kita dalis bylos perduota teismui 2008 m., nuosprendis joje įsiteisėjęs, ir 2010 m. perduota teismui paskutinė šios organizuotos grupės įvykdytų nusikaltimų bylos dalis. Pažymi, kad ši byla teisme buvo nagrinėjama beveik pusantrų metų. Tokiu būdu akivaizdu, kad procesas nei ikiteisminio tyrimo stadijoje, nei teisme vilkinamas nebuvo, todėl laikyti šią aplinkybe išimtine nėra pagrindo. Esant tokiems duomenims, kurie buvo žinomi ir teismui, nebuvo ir nėra jokio pagrindo A. V. atžvilgiu taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatas, todėl A. V. paskirta bausmė yra neteisinga, aiškiai per švelni. Prokuroro teigimu, kad teismas, taikydamas BK 54 str. 3 d. nuostatas tik vieno nuteistojo atžvilgiu, pažeidė lygybės prieš įstatymą principą. Pažymi, jog A. V. padarė vieną sunkų ir du apysunkius savanaudiškus nusikaltimus, dalyvaudamas organizuotoje grupėje, tai teismas pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Savo kaltės A. V. nepripažino, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis anksčiau teistas, teistumai išnykę. Atsižvelgiant į tai bei į kitas šiame skunde nurodytas aplinkybes, A. V. skirtina bausmė, didesnė nei numatyta straipsnių sankcijų vidurkiuose. Be to, teismas, spręsdamas civilinio ieškinio klausimus, nurodė nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti automobilių „Audi A6 Avant“, „VW Passat“, ir „BMW 730“, turto apribojimus, kadangi byloje nenustatyta, kad minėtos transporto priemonės buvo nusikaltimo įrankiais ar priemonėmis. Prokuroro nuomone, šioje dalyje teismo nuosprendis taip pat nepagrįstas, kadangi, kaip matyti iš bylos medžiagos, minėtos transporto priemonės realiai priklauso nuteistiesiems V. M. („Audi A6 Avant“, registruota V. M. motinos A. Z. vardu) ir A. V. („VW Passat“, registruota motinos N. L. vardu, „BMW 730“, registruota buvusios sugyventinės I. M. vardu), todėl, nežiūrint į tai, kad nepavyko nustatyti, kad minėtos transporto priemonės buvo nusikaltimo įrankiais ar priemonėmis, siekiant užtikrinti civilinius ieškinius, padengti bent dalį nukentėjusiesiems padarytos žalos, į šias transporto priemones turi būti nukreiptas išieškojimas.

Nuteistasis ir jo gynėjas advokatas prašo apeliacinį skundą atmesti.

Prokuroras prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. V. bausmes už BK 180 straipsnio 3 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą, be pagrindo taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Šį prašymą prokuroras grindė tuo, kad pirmosios instancijos teismas asmenybę apibūdinančius duomenis ir ilgą proceso trukmę nepagrįstai pripažino išimtinėmis aplinkybėmis, leidžiančiomis taikyti A. V. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Prokuroras nurodė, kad teismas, vadovaudamasis neišsamiais kriterijais, sprendė, jog byloje baudžiamojo proceso trukmė buvo pernelyg ilga, atsižvelgdamas tik į bendrą proceso trukmę, tačiau neįvertindamas to, kad procesas užtruko dėl objektyvių priežasčių. Be to, skunde taip pat buvo nurodoma, kad teismas netinkamai įvertino visas BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardytas aplinkybes, t. y. nusikaltimo pavojingumo laipsnį, padarytą žalą, nuteistojo kaip organizuotos grupės nario aktyvumo laipsnį, jo asmenybę apibūdinančius faktus, jog jis kaltės nepripažino, po nusikaltimo siekė išvengti padarytos nukentėjusiesiems žalos atlyginimo, taip pat ir tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė.   

Apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą, apklausė nuteistąjį A. V. ir paskelbė pateiktus dokumentus apie žalos atlyginimą, darbo sutartį, charakterizuojančią medžiagą. A. V. apygardos teisme parodė, kad po teismo nuosprendžio dirbo pavienius darbus statybose, vidutinės pajamos buvo apie 2000 litų. V. J. žalą atlygino pilnai. Šiuo metu dirba, nori atlyginti žalą. Nukentėjusiesiems išsiuntė registruotą laišką, kad nurodytų savo asmeninę sąskaitą, kur galėtų pervesti pinigus. Savivaldybėje yra užsiregistravęs kaip socialinės paramos gavėjas, gauna paramą. Turi šeimą, augina du vaikus, žmona laukiasi. Pilnai prisipažįsta savo kaltę ir gailisi.

Švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu teismas turi nurodyti išimtines aplinkybes, rodančias, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Šiuo atveju teismas, skirdamas nuteistajam A. V. bausmes pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį, pasisakė tik dėl šiuos straipsniuose nustatytos laisvės atėmimo bausmės neatitikties teisingumo principui, tačiau nepateikė jokių argumentų, kodėl teisingumo principo neatitinka minėtų BK straipsnių sankcijose nustatytos kitos, švelnesnės bausmės rūšys. Nors pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstė BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo motyvus, tačiau rezoliucinėje šio nuosprendžio dalyje nenurodė, kad bausmė A. V. paskirta taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Pirmosios instancijos teismas, nenurodydamas šios BK bendrosios dalies normos, pažeidė BPK 307 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimus, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje neaiškiai išdėstė sprendimą dėl A. V. skirtinų bausmių. Todėl iš nuosprendžio rezoliucinės dalies galima spręsti, kad A. V. už BK 180 straipsnio 3 dalyje ir 214 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą paskirtos bausmės, kurios nenumatytos šių BK normų sankcijose.

BK 54 straipsnyje nustatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. BK 54 straipsnio 1 dalyje suformuluota bendra taisyklė, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Išimtis iš šios bendros taisyklės numato BK 62 straipsnis ir 54 straipsnio 3 dalis. BK 62 straipsnyje konkrečiai nurodytos sąlygos, kurioms esant nuteistajam gali būti paskirta švelnesnė nei taikomo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta bausmė. BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Tiek tokia šios normos formuluotė, tiek jos vieta kitų bausmės skyrimą reglamentuojančių normų sistemoje, sąlygojo tai, kad teismų praktikoje ji taikoma tik išimtinais atvejais. Todėl spręsdamas švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės paskyrimo klausimą teismas pirmiausia turi nustatyti, ar nėra BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytų sąlygų pritaikyti kaltinamajam BK 62 straipsnio 3 dalies nuostatas. Tik tokių sąlygų nenustačius, gali būti pritaikyta BK 54 straipsnio 3 dalis. Tačiau tokiu atveju teismas turi nustatyti ir nurodyti nuosprendyje išimtines aplinkybes, dėl kurių straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltininkui aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-376/2008).

BK 41 straipsnis (Bausmės paskirtis) greta kitų bausmės tikslų (bendroji prevencija, nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas) išskiria bausmės teisingumo tikslą. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus - padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Įstatymų leidėjas, formuluodamas nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankciją už nusikaltimą, įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo, kaip tokio, pavojingumą. A. V. nuteistas pagal BK 180 straipsnio 3 dalį už tai, kad padarė plėšimą, veikdamas organizuotoje grupėje, panaudojęs šaunamąjį ginklą, pagrobė didelės vertės svetimą turtą. Akivaizdu, kad plėšimas padarytas, esant net trims veiką pagal BK 180 straipsnio 3 dalį kvalifikuojantiems požymiams, turi būti vertinamas, kaip žymiai pavojingesnis už kitus tos rūšies nusikaltimus. Tačiau pažymėtina, kad konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rūšinius tam tikros kategorijos nusikaltimo požymius, iš tikrųjų gali neatitikti tipinio tos rūšies nusikaltimo pavojingumo. Pažymėtina ir tai, kad nusikaltimus, tarp jų ir sunkius, daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, tampriai susijęs su bausmės paskirtimi. BK 54 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tačiau tam, kad būtų išvengta neteisingumo, kad paskirta bausmė būtų teisinga, įstatymų leidėjas numatė išimtis iš bendrų bausmės skyrimo taisyklių, t. y. galimybę atskirais atvejais paskirti bausmę nenumatytą baudžiamojo įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Teisėjų kolegijos nuomone, padarytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinio pobūdžio, kurias nulėmė nepalankiai susiklosčiusių jo gyvenimo aplinkybių visuma. Tai, kad nuteistasis nėra pavojingas visuomenei, šiuo metu dirba, o ateityje vengs daryti nusikalstamas veikas, sieks pasikeisti ir gyventi teisėtą socialinį gyvenimą, o paskyrus laisvės atėmimo bausmę praras socialinius ryšius, darbą, galimybę pasirūpinti šeima ir pan., sieks atlyginti nukentėjusiesiems žalą nėra ir negali būti laikomos išimtinėmis aplinkybėmis, kurioms esant būtų galima taikyti švelnesnę negu sankcijoje numatyta bausmę. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad paminėtos aplinkybės yra daugiau tipinės, negu išimtinės, nes teismų praktikoje tokie atvejai dažni, kai jauni, dirbantys, turintys šeimą ir vaikus asmenys, ir tuomet, kai yra jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir net nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių už sunkių nusikaltimų padarymą nuteisiami realia laisvės atėmimo bausme. Taigi, šioje byloje nėra jokių išimtinių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog A. V. BK 180 str. 3 d. numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas prieštarautų teisingumo principui ar neatitiktų baudžiamajame įstatyme įtvirtintos bausmės paskirties. Todėl pirmosios instancijos teismas taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies  nuostatas, pripažinęs, kad A. V. straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.

Vienas iš švelnesnės bausmės A. V. skyrimo motyvų – nepagrįstai ilgai užsitęsęs bylos procesas, kuris pirmosios instancijos teismo buvo vertinamas kaip Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., BPK 2 str., 44 str. 5 d. įtvirtintos kaltinamojo teisės į įmanomai trumpiausią bylos procesą pažeidimas. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ikiteisminio tyrimo trukmė šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas švelninti bausmę. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas ikiteisminio tyrimo trukmę, netinkamai pritaikė teismų praktikoje suformuotus proceso trukmės vertinimo kriterijus.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuoją praktiką (kasacinės nutartys Nr. 2K-7/2010, 2K-503/2010, 2K-102/2011, 2K-192/2011, 2K-358/2011) baudžiamojo proceso trukmės pagrįstumą lemia konkrečios bylos sudėtingumas (faktų, kuriuos reikia nustatyti, pobūdis; padarytų nusikalstamų veikų, kaltinamų asmenų skaičius; įrodymų kiekis ir jų rinkimo sudėtingumas; teisiniai bylos aspektai); asmens elgesys baudžiamajame procese; valstybės institucijų elgesys organizuojant bylos procesą; proceso reikšmė persekiojamam asmeniui; taikytų procesinių prievartos priemonių griežtumas ir jų taikymo trukmė.

Iš bylos duomenų matyti, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2005 m. lapkričio 2 d. (1 t., b. l. 66) ir baigtas 2010 m. birželio 1 d. (13 t., b. l. 88). Bylą kartu su kaltinamuoju aktu perdavus teismui, bylos nagrinėjimas Klaipėdos miesto apylinkės teisme tęsėsi nuo 2010 m. liepos 7 d. iki 2012 m. vasario 1 d. (13 t., b. l. 146-147; 15 t., b. l. 70-109). Vertinant padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir mastą, byla didelės apimties ir sudėtinga. Veikos padarytos organizuotos grupės asmenų (nuteisti 4 asmenys), ikiteisminio tyrimo metu buvo sujungtos ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 68-1-0379-05, Nr. 31-1-0836-06, Nr. 33-1-1009-06 bei Nr. 32-1-1039-06 į vieną tyrimo bylą (1 t., b. l. 9-10), sujungtos ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 68-1-0379-05, Nr. 33-1-00563-05, Nr. 34-1-0983-04, Nr. 33-1-0890-05 į vieną tyrimo bylą (1 t., b. l. 21-22), sujungtos ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 68-1-0379-05, Nr. 32-1-01161-05, Nr. 32-1-01166-05, Nr. 33-1-01405-05, Nr. 34-1-00889-05, Nr. 31-1-00987-05 į vieną tyrimo bylą (1 t., b. l. 24-25), prijungtas ikiteisminis tyrimas Nr. 34-1-00972-05 (1 t., b. l. 40-41). Buvo tiriama organizuotos grupės nusikalstama veika, byloje 13 nukentėjusiųjų, todėl ištirti visus nusikaltimus, nustatyti kaltininkus, atskleisti kiekvieno iš jų vaidmenį darant nusikaltimą ir detalizuoti veiksmus, prireikė nemažai laiko. Ikiteisminio tyrimo metu nuteistieji V. M., A. R., S. S. kaltę prisipažino iš dalies, A. V. kaltu neprisipažino. Teisiamojo posėdžio metu nuteistieji V. M., A. R. ir A. V. kaltę pripažino iš dalies (14 t., b. l. 9), nuteistasis S. S. kaltę pripažino (14 t., b. l. 9). Ikiteisminio tyrimo metu V. M., S. S. ir A. R., nuteisti laisvės atėmimo bausme kitoje byloje, atliko laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose (8 t., b. l. 1-3). A. V. 2007 m. vasario 19 d. buvo sulaikytas pagal BPK 140 str. (10 t., b. l. 129), Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 21 d. nutartimi A. V. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas (10 t., b. l. 137-138), 2007 m. gegužės 30 d. jis paleistas į laisvę (10 t., b. l. 164-166). 2007 m. gegužės 31 d. jam paskirta kardomoji priemonė –rašytinis pasižadėjimas neišvykti (10 t., b. l. 173-174). Pažymėtina, kad proceso trukmė skaičiuojama ne nuo nusikalstamos veikos padarymo, o nuo įtarimo pareiškimo. Šioje byloje A. V. įtarimas buvo pareikštas 2007 m. vasario 19 d. (10 t., b. l. 58-59), byla kartu su kaltinamuoju aktu perduota teismui.

                Bylos procesas teisme, skaičiuojant nuo bylos gavimo teisme 2010 m. birželio 14 d. iki nuosprendžio priėmimo, truko pusantrų metų. Iš bylos duomenų matyti, kad byla teismo 2010 m. liepos 7 d. nutartimi buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje 2010 m. spalio 19 d. ir byla buvo pradėta nagrinėti iš esmės. Teisiamojo posėdžio metu V. M., A. R. teismo prašė pirmiau apklausti liudytojus, nukentėjusiuosius (14 t., b. l. 9). Teisiamojo posėdžio metu buvo apklausti liudytoja R. K., nukentėjusieji R. B., T. M.. V. M. davė parodymus po nukentėjusiųjų apklausos. A. R. pasiūlius duoti parodymus, jis parodymus duoti atsisakė, nes į teisiamąjį posėdį neatvyko nukentėjusieji V. Š. ir J. Š., V. K., paaiškino, jog parodymus duos tik apklausus minėtus nukentėjusiuosius (14 t., b. l. 14). S. S. duoti paaiškinimus taip pat atsisakė, motyvuodamas tuo, kad parodymus duos tik po nukentėjusiųjų M. D. ir V. K. apklausos (14 t., b. l. 14). A. V. pasiūlius duoti parodymus, jis paaiškino, jog dėl vagysčių nieko nežino, V. J. priklausančio turto vagystėje nedalyvavo, savo kaltės nepripažįsta (14 t., b. l. 14). Po nukentėjusiųjų E. M., R. V., D. Z., V. M., D. M., V. J. apklausos buvo paskelbta pertrauka iki 2010 m. lapkričio 24 d. Teisiamojo posėdžio metu buvo apklausti liudytojai E. M., A. M., nukentėjusieji R. Š., V. K., M. D.. Teisėjas įpareigoja prokurorą surasti ir įteikti teismo šaukimą nukentėjusiesiems V. Š., J. Š., ir skelbia pertrauką iki 2011 m. sausio 28 d. Teismas 2011 m. sausio 10 d. nutartimi nutarė į teisiamąjį posėdį atvesdinti liudytojus J. P., D. M., A. J. (14 t., b. l. 73). Tačiau į teisiamąjį posėdį neatvyko minėti nukentėjusieji ir liudytojai. Prokuroras paaiškino, jog J. Š. atlieka 20 parų areštą, o V. Š. galės atvykti į kitą posėdį. Liudytojai J. P. ir D. M. yra išvykę. 2011 m. sausio 28 d. teisiamajame posėdyje buvo apklaustas liudytojas A. M.. Teismas paskelbė pertrauką, nepradėjo V. M. ir S. S. apklausos, nes nedalyvavo S. S. gynėja advokatė S. Baracevičienė. Teismas 2011 m. sausio 28 d. nutartimi nutarė atvesdinti į teisiamąjį posėdį liudytoją A. J. (14 t., b. l. 94). Po pertraukos 2011 m. vasario 3 d. teisiamajame posėdyje buvo apklaustas liudytojas A. J., nukentėjusieji J. Š. ir V. Š.. V. M. advokatas pateikė prašymą apklausti „(duomenys neskelbtini)“ direktorių D. T., nes pareikštas civilinis ieškinys. Teismas prašymą tenkino ir paskelbė pertrauką iki 2011 m. vasario 24 d. (kaip matyti iš teisiamojo posėdžio protokolo, datą derinant su gynėjais). Teisiamojo posėdžio metu davė parodymus A. V., S. S., A. R., V. M.. 2011 m. balandžio 26 d. teisiamojo posėdžio metu buvo išklausyti telefoninių pokalbių įrašai. 2011 m. balandžio 27 d. teisiamojo posėdžio metu prokuroras pateikė prašymą pakeisti kaltinimą V. M. (14 t., b. l. 168-169). Suderinus datą su gynėjais, paskelbta pertrauka iki 2011 m. birželio 14 d. 2011 m. birželio 14 d. teisiamajame posėdyje buvo ištirta bylos medžiaga, pasakytos baigiamosios kalbos, padaryta pertrauka iki 2011 m. liepos 18 d. 2011 m. liepos 18 d. posėdis neįvyko dėl teisėjo ligos. 2011 m. gruodžio 16 d. teisiamajame posėdyje byla buvo baigta nagrinėti ir 2012 m. vasario 1 d. priimtas nuosprendis. Vertindama teismo proceso trukmę, teisėjų kolegija nepagrįstų delsimų nenustatė. Didžiąją baudžiamojo proceso dalį A. V. buvo taikoma švelniausia kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kardomoji priemonė suėmimas buvo skirta nuo 2007-02-19 iki 2007-05-30. Bendra baudžiamojo proceso trukmė iki teismo sprendimo priėmimo – penkeri metai, pagal teismų praktiką savaime nelaikoma labai ilga, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nenustatyta nepateisinamo delsimo ikiteisminio tyrimo metu ar nagrinėjant bylą teisme. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada dėl galimybės švelninti bausmę atsižvelgus į pernelyg ilgą procesą baudžiamojoje byloje, padaryta neįvertinus visų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, nes įmanomai trumpiausio laiko reikalavimų taikymas negali prieštarauti teisingumo principui ir bausmės tikslams, nustatytiems BK 41 straipsnyje.   

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė, priklausomai nuo baudžiamojoje byloje nustatytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių (BK 54 straipsnio 2 dalis ir kt.) ir teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimo aplinkybių, gali būti pagrindas švelninti bausmę atitinkamo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijos ribose (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-256/2009, 2K-503/2010, 2K-7-109/2013). Tuo atveju, kai, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltininko asmenybę ir įmanomai trumpiausio laiko reikalavimo pažeidimo aplinkybes, nustatomas pagrindas konstatuoti, kad pernelyg ilga proceso trukmė yra išimtinė aplinkybė, dėl kurios straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, gali būti skiriama švelnesnė bausmė. Byloje nuteistojo teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimų nenustatyta, kitų aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip išimtinės, taip pat nėra, todėl pirmosios instancijos teismas, A. V. taikydamas, BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 1 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės ( 328 str. 1 d. 2 p.,)

            Pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. V. bausmes atsižvelgė į tai, kad jis padarė vieną sunkų ir du apysunkius nusikaltimus, kad dalyvavo organizuotoje grupėje padarant sunkų nusikaltimą, tai pripažino atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė, kad buvo anksčiau teistas (teistumas išnykęs), niekur nedirba, yra registruotas darbo biržoje. Taip pat teismas įvertino tai, kad po nusikaltimų padarymo praėjus daugiau nei penkeriems metams A. V. naujų nusikalstamų veikų ar teisės pažeidimų nepadarė, sukūrė šeimą augina du nepilnamečius vaikus, todėl sprendė, kad jis stengiasi pakeisti gyvenimo būdą ir vertybes, išsiugdyti naujus socialinius įgūdžius ir integruotis į visuomenės gyvenimą, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų. Šias aplinkybes teismas pripažino išimtinėmis, leidžiančiomis daryti išvadą, kad laisvės atėmimo bausmės paskyrimas A. V. prieštarautų teisingumo principui, o bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Įvertinęs visas šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas A. V. skirti švelnesnes bausmes, negu numatyta BK 180 straipsnio 3 dalyje 214 straipsnio 1 dalyje 178 straipsnio 2 dalyje. Skundžiamu nuosprendžiu A. V. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį paskirta laisvės apribojimo bausmė 2 metams įpareigojant be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; per visą šį laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokslu; bei neatlygintinai išdirbti 100 valandų per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis. Šio straipsnio sankcijoje tokia bausmė numatyta. A. V. neteistas, todėl ši bausmės rūšis jam parinkta teisingai, nėra jokio pagrindo už šio nusikaltimo padarymą skirti laisvės atėmimo bausmę, kaip prašoma prokuroro apeliaciniame skunde.  Pagrobiant V. J. priklausantį turtą A. V., veikė organizuotoje grupėje, žinodamas nukentėjusiojo gyvenamąją vietą ir gyvenimo aplinkybes, nusikaltimą planavo ir organizavo iš Ispanijos, koordinuodamas bendrininkų nusikalstamus veiksmus. Nors 2012 m. rugsėjo 24 d. atlygino V. J. padarytą žalą (16 t., b. l. 130-133), tačiau ne savo noru, o antstoliui įvykdžius skolos išieškojimą pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą, todėl tai nepripažintina atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes paskirtos pagal BK 178 straipsnio 2 dalį bausmės nėra pagrindo keisti. BK 214 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos trys bausmės rūšys – bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę, A. V. už padarytą nusikaltimą skirtina arešto bausmė, kuri būtų pakankama siekiant įgyvendinti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas, pagal A. V. BK 214 straipsnio 1 dalį paskiriant kitą bausmės rūšį – areštą. BK 180 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė. A. V. veikdamas organizuotoje grupėje, panaudojęs šaunamąjį ginklą, pagrobė  V. K. ir M. D. priklausantį didelės vertės turtą. Nusikaltimas buvo iš anksto suplanuotas, paskirstytos pareigos, panaudotas smurtas prieš nukentėjusiuosius. A. V. padarė sunkų nusikaltimą, aktyviai dalyvavo darant nusikaltimus, teisiamojo posėdžio metu  iš dalies buvo pripažinęs savo kaltę, apygardos teisme prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir gailėjosi. Tačiau tai negali būti pripažinta atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nes šis prisipažinimas sąlygotas surinktų įrodymų. Padarytos žalos nukentėjusiesiems neatlygino, nors 2013 m. kovo 25 d. išsiuntė prašymą nukentėjusiesiems nurodyti sąskaitas į kurias galėtų pervesti pinigus (17 t. b. l. 35). Be to, iki šiol A. V. dirbo pavienius darbus statybose ir tik nuo 2013 m. kovo 14 d. įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“ (17 t., b. l. 28-30). Nepagrįstai pripažinta atsakomybę sunkinančia aplinkybe, tai, kad veiką padarė organizuota grupe (BK 60 str. 1 d. 2 p.), nes tai yra jo veiką kvalifikuojantis požymis, todėl skiriant bausmę į ją neatsižvelgiama. A. V. teisiamas pirmą kartą (12 t., b. l. 82-83), yra vedęs, turi du vaikus, žmona laukiasi. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes A. V. skirtina mažesnė už sankcijos vidurkį laisvės atėmimo bausmė. A. V. paskirtos bausmės pagal BK 180 straipsnio 3 dalį 214 straipsnio 1 dalį bendrinamos vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., apėmimo būdu, nes nusikaltimai padaryti esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai . A. V. įvykdė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 1 d. nuosprendžiu paskirtą teismo įpareigojimą, t. y. 100 valandų per 6 mėn. neatlygintinai išdirbti globos ir rūpybos įstaigose ar nevyriausybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis. Vykdydamas paskirtą laisvės apribojimo bausmę Probacijos skyrius pretenzijų dėl A. V. elgesio bausmės atlikimo metu neturi (17 t., b. l. 31), todėl atlikta bausmė įskaitytina į naujai paskirtos bausmės laiką.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 d. 2 p.,

n u s p r e n d ž i a:

 

            Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 1 d. nuosprendį pakeisti:

            A. V. pagal BK 180 straipsnio 3 dalį paskirti laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams;

            pagal BK 214 straipsnio 1 dalį paskirti areštą 30 parų.

            Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu paskirtas pagal BK 180 straipsnio 3 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį bausmes subendrinti apėmimo būdu ir nustatyti subendrintą bausmę laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, šią bausmę subendrinti su laisvės apribojimo bausme paskirta pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, iš dalies jas sudedant ir paskirti A. V. laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 1 (vienam) mėnesiui. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo dienos. Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2007-02-19 iki 2007-05-30, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, į paskirtą bausmės laiką įskaityti A. V. atliktos nuo 2012-07-27 iki 2013-05-13 laisvės apribojimo bausmės laiką, dvi laisvės apribojimo dienas prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

            Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

 

Kolegijos pirmininkė                                                                           Aurelija Sadauskaitė

 

Teisėjai                                                                                                Eduardas Maškevičius

 

                                                                                                            Linas Pauliukėnas