Administracinė byla Nr. I2-603-386/2022

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02129-2021-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.1; 55.1.3 (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 13 d.

Klaipėda

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Jokubauskaitės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Eglės Kiaurakytės ir Aušrelės Mažrimienės,

2022 m. kovo 23 d. viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Zenerga“ skundą atsakovei Valstybinei darbo inspekcijai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Zenerga“ (toliau – ir pareiškėja, UAB „Zenerga“) kreipėsi į teismą skundu bei patikslintu skundu (toliau – ir skundas), prašydama panaikinti atsakovės Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir atsakovė, Valstybinė darbo inspekcija, VDI) Klaipėdos teritorinio skyriaus 2021 m. rugsėjo 15 d. nutarimą Nr. NUĮPBJ 20040 (toliau – ir skundžiamas Nutarimas) ir paskirti mažesnę nei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir UĮ) 56 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatyta minimali bauda arba baudos iš viso neskirti.

Nurodo, jog skundžiamu Nutarimu atsakovė konstatavo, kad pareiškėja pažeidė UĮ 56 straipsnio 1 dalį ir paskyrė 870 Eur baudą. Skundžiamame nutarime nustatyta, kad juridinio asmens atstovas nesudarė darbo sutarties su T. P. ir teisės aktų nustatyta tvarka neinformavo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) teritorinio skyriaus. Taip pat nurodyta, kad dviejų dienų laikotarpiu UAB „Zenerga“ T. P. išsiuntė į komandiruotę Vilniuje, kurios metu jis atliko elektros instaliacijos darbus.

Taip pat nurodo, kad 2021 m. birželio 14 d. VDI Klaipėdos darbo ginčų komisija (toliau – ir DGK) darbo byloje Nr. ASP-109-10232/2021 priėmė sprendimą - tenkino ieškovo T. P. prašymą išieškoti iš atsakovo UAB „Zenerga“ ieškovui 100,95 Eur darbo užmokestį už dviejų dienų darbo laikotarpį ir 30 Eur dienpinigių už dviejų dienų komandiruotės laikotarpį. DGK sprendimas ginčo šalių nebuvo apskųstas ir yra įsiteisėjęs.

2021 m. rugsėjo 29 d. VDI priėmė dar ir kitą nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-574-2021 bei juridinio asmens UAB „Zenerga“ vieninteliam savininkui paskyrė    1 000 Eur baudą už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo padarymą. Atkreipia dėmesį, kad ANK 95 straipsnio 1 dalis įtvirtina tą patį UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą pažeidimą. Daro išvadą, jog iš viso dėl UĮ 56 straipsnyje įtvirtinto pažeidimo padarymo tiesiogiai ir netiesiogiai pareiškėja nubausta 1 870 Eur bauda.

Pareiškėja teigia, kad skundžiamas Nutarimas buvo priimtas išsamiai neįvertinus itin svarbių bylos aplinkybių, o tik išimtinai remiantis darbo bylos sprendimu, nors byloje nebuvo atskleistos svarbios aplinkybės. Pareiškėjos nuomone, išsamiai įvertinus bylos aplinkybes, darytina išvada, kad T. P. neatliko jokio darbo UAB „Zenerga“ ir dėl to UAB „Zenerga“ nebuvo kilusi pareiga sudaryti rašytinę sutartį su T. P. bei teisės aktų nustatyta tvarka informuoti VSDFV apie T. P. įdarbinimą. Pareiškėjos manymu, VDI padarė neteisingą išvadą ir priėmė neteisingą nutarimą, todėl skundžiamas Nutarimas turi būti panaikintas ir ginčas išspręstas iš esmės. Aplinkybės, kad tarp šalių nebuvo pasirašyta rašytinė darbo sutartis ir nebuvo pranešta VSDFV teritoriniam skyriui apie darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, savaime nereiškia, kad buvo padarytas teisės pažeidimas, nes faktinės bylos aplinkybės patvirtina tai, jog T. P. nedirbo pareiškėjai ir dėl to tokia pareiga pareiškėjai nebuvo atsiradusi.

Pareiškėja nėra anksčiau bausta už UĮ 56 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, byloje nėra nustatyta sunkinančių aplinkybių, pagrįstai nustatytos lengvinančios aplinkybės. Pareiškėja sutiko su tuo, jog, remiantis Darbo ginčų komisijos  sprendimu, laikytina, kad pažeidimas buvo padarytas ir iki tyrimo pradžios jis buvo nutrauktas. Byloje nėra ginčo, kad laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 13 d. iki 2021 m. gegužės 14 d. buvo paruošta rašytinė darbo sutartis su T. P. ankstesnės jo darbo sutarties pagrindu, tačiau ji dar nebuvo šalių pasirašyta. Byloje yra duomenys, kad 2021 m. gegužės 13 d. pareiškėja informavo VSDFV teritorinį skyrių apie darbo pradžią, tikėdamasi, kad darbo santykiai su T. P. prasidės 2021 m. gegužės 13 d. Nesutarus darbo sąlygų su T. P., planuoti darbo santykiai su juo neprasidėjo, todėl pareiškėja 2021 m. gegužės 17 d. informavo VSDFV apie įrašo panaikinimą. Pareiškėja nurodo, kad DGK sprendimo neskundė ne dėl to, kad jam pritarė, o dėl to, kad tai daryti buvo akivaizdžiai nepagrįsta - skundo parengimas pareiškėjai ir proceso tęsimas būtų kainavęs daugiau, nei buvo faktiškai priteista sumokėti už dvi darbo dienas 130,95 Eur. Pareiškėja nedelsiant sumokėjo priteistą sumą T. P. ir atitinkamai mokesčius VSDFV. Apibendrina, kad DGK sprendimo neskundimas negali būti vertinamas pareiškėjos nenaudai kaip pažeidimo padarymo įrodymas, nes toks pasirinkimas yra pagrįstas ir pateisinamas objektyviomis priežastimis.

Atsakovė Valstybinė darbo inspekcija su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo palikti galioti skundžiamą Nutarimą.

Paaiškinta, jog iš DGK išnagrinėtos darbo bylos medžiagos matyti, kad T. P. 2021 m. gegužės 13 d., pagal susitarimą su UAB „Zenerga“ vadovu išvyko į Vilnių (t. y. į komandiruotę) atlikti elektros instaliacijos darbų. 2021 m. gegužės 14 d., iškilus nesutarimams su darbdaviu dėl darbų kainos, darbuotojas grįžo iš komandiruotės. Tiek nagrinėjant darbo bylą, tiek vykdant nelegalaus darbo tyrimą, UAB „Zenerga” vadovas neneigė, kad jo pavedimu darbuotojas T. P. vyko į komandiruotę Vilniuje, tikslu nuo 2021 m. gegužės 13 d. dirbti UAB „Zenerga“ naudai, kad tarp šalių buvo sutarta dėl darbo funkcijos ir darbo užmokesčio. DGK priteisus darbuotojo T. P. naudai priklausantį darbo užmokestį už 2 darbo dienas, atsakomybėn traukiamas asmuo Z. V. sprendimo neskundė, darbo fakto neginčijo, o priešingai - įvykdė DGK sprendimą - sumokėjo darbo užmokestį. Iki darbuotojui išvykstant į komandiruotę, tarp šalių nebuvo pasirašyta darbo sutartis. Atkreipia dėmesį, kad Z. V. darbo fakto nebuvimą pradėjo ginčyti tik sužinojęs apie gresiančias baudas. Nurodo, kad 2021 m. gruodžio 6 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono teismo rūmuose vykusio posėdžio metu pareiškėja pripažino, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas, pripažino padarius ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą. 

Nesutinka, kad VDI Klaipėdos skyrius, skirdamas baudą pagal UĮ 56 straipsnį, pažeidė non bis in idem (už vieną teisės pažeidimą draudžiama bausti du kartus) principą. Pažymi, kad ANK 95 straipsnio 1 dalyje bei UĮ 56 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už nelegalų darbą, kuri buvo skirta darbdaviui už Lietuvos Respublikos darbo kodekse įtvirtintos darbdavio pareigos netinkamą vykdymą, tačiau administracinė nuobauda buvo skirta per darbdavio įgaliotą asmenį, o ekonominė sankcija - juridiniam asmeniui. Juridinio asmens ir įmonės vadovo ar įgalioto asmens patraukimas atsakomybėn negali būti laikomas dvigubu nubaudimu ir todėl, kad vienu atveju nuobauda yra mokama iš juridinio asmens turto, kitu atveju - iš konkretaus fizinio asmens turto, t. y. vienu atveju baudą moka pažeidėjas, kuris pažeidė teisės aktus, kitu atveju naudą gavęs subjektas - juridinis asmuo.

VDI Klaipėdos skyrius nesutinka su skundo pagrindais ir jame išdėstytais motyvais bei  mano, kad objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo administracinę bylą, tinkamai skyrė baudą juridiniam asmeniui UAB „Zenerga“.

Šalių prašymu byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl atsakovės Valstybinės darbo inspekcijos 2021 m. rugsėjo 15 d. nutarimo Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUĮPBJ 20040 teisėtumo ir pagrįstumo.

2021 m. rugsėjo 13 d. VDI Klaipėdos skyrius pareiškėjai surašė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo protokolą juridiniam asmeniui Nr. UĮPPJ 1050-0003, kuriame nurodė, kad UAB „Zenerga“, įm. kodas 302860902, registruota Panevėžio g. 25C-6, Klaipėda, būdama juridiniu asmeniu, atstovaujamu direktoriaus Z. V., neužtikrino, kad darbuotojas T. P. 2021 m. gegužės 13-14 dienomis faktiškai dirbtų (elektros instaliavimo darbus) UAB „Zenerga“ naudai tik sudarius darbo sutartį ir apie darbuotojo priėmimą į darbą teisės aktų nustatyta tvarka pranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo vaidybos teritoriniam skyriui. Tokiu būdu UAB „Zenerga“ savo veiksmais (neveikimu) pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 42 straipsnio 2 dalį, DK 43 straipsnio 1 dalį, už minėtų straipsnių pažeidimą yra numatyta atsakomybė UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte (b. l. 5-6).

 Valstybinės darbo inspekcijos skyriaus vedėjo - vyriausiojo darbo inspektoriaus 2021 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUĮPBJ 20040, UAB „Zenerga“, atstovaujamai direktoriaus Z. V., už pažeidimo, numatyto DK 42 straipsnio 2 dalyje, 43 straipsnio 1 dalyje ir Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte, padarymą buvo paskirta 870 eurų bauda (b. l. 7-8). Nutarime atsakovas konstatavo, jog UAB „Zenerga“, būdama juridiniu asmeniu, atstovaujamu direktoriaus Z. V., neužtikrino, kad darbuotojas T. P. 2021 m. gegužės 13-14 dienomis faktiškai dirbtų (elektros instaliavimo darbus) UAB „Zenerga“ naudai, tik sudarius darbo sutartį ir apie darbuotojo priėmimą į darbą teisės aktų nustatyta tvarka pranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo vaidybos teritoriniam skyriui. Tokiu būdu UAB „Zenerga“ savo veiksmais (neveikimu) pažeidė DK 42 straipsnio 2 dalį, DK 43 straipsnio 1 dalį, už minėtų straipsnių pažeidimą yra numatyta atsakomybė UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę lengvinančios aplinkybės – kaltininkas prisipažino padaręs Administracinių nusižengimų kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi. Už UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą teisės pažeidimą pareiškėjai paskirta 870 Eur bauda.

Užimtumo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas nustato pagrindines užimtumo formas ir jų sistemą, darbo ieškančių asmenų užimtumo rėmimo sistemos teisinius pagrindus, jos tikslą, uždavinius, užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančių subjektų funkcijas, darbo rinkos paslaugų teikimo ir užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo organizavimą ir finansavimą, atsakomybę už nelegalų darbą, užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus, nedeklaruotą darbą ir nedeklaruotą savarankišką veiklą.

Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.

Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatyta, kad šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, nustačiusi, kad darbdavys padarė šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą pažeidimą, neatsižvelgdama į formalią nelegaliai dirbančio ir (ar) nelegalų darbą leidusio dirbti asmens veiklos išraišką, šio įstatymo nustatyta tvarka skiria baudą darbdaviui nuo 868 iki 2 896 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Tokie patys veiksmai, padaryti darbdavio, jau bausto už šį pažeidimą per pastaruosius 2 metus, užtraukia baudą darbdaviui nuo 2 896 iki 5 792 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį.

Šio įstatymo 56 straipsnyje nustatytų pažeidimų bylas nagrinėja ir baudas skiria šio įstatymo 55  straipsnyje nurodytos institucijos (Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 1 dalis). Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, skirdama šio įstatymo 56, 57 ir 58 straipsniuose nustatytą baudą, jos dydį nustato pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgdama į tai, ar yra darbdavio – juridinio ar fizinio asmens – atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimalaus dydžio. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas turi būti motyvuotas. Bauda išieškoma į valstybės biudžetą.

Pagal Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 3 dalį, atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo, padaręs pažeidimą, užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, iki pažeidimo tyrimo pradžios pažeidimą nutraukė, pripažino padaręs pažeidimą, padėjo įgaliotiems pareigūnams atlikti pažeidimo tyrimą, geranoriškai atlygino žalą, taip pat labai sunki juridinio asmens finansinė padėtis. Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo trukdė atlikti pažeidimo tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą, tęsė pažeidimą, nepaisydamas šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytų institucijų įgaliotų pareigūnų įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Pagal DK 43 straipsnio 1 dalį darbo sutartis sudaroma raštu.

Nagrinėjamojoje byloje pareiškėja savo skundą iš esmės grindžia argumentais, kad T. P. jokio darbo UAB „Zenerga“ neatliko, dėl to pareiškėjai  nebuvo atsiradusi pareiga su juo sudaryti rašytinę sutartį ir informuoti VSDFV apie T. P. įdarbinimą. Be to, baudžiant už nelegalų darbą UAB „Zenerga“, 2021 m. rugsėjo 29 d. nutarimu faktiškai antrą kartą paskirta nuobauda UAB „Zenerga“ savininkui Z. V.. 

Nustatyta, kad 2021 m. birželio 14 d. VDI Klaipėdos darbo ginčų komisija darbo byloje Nr. ASP-109-10232/2021 tenkino T. P. prašymą išieškoti iš UAB „Zenerga“ 100,95 Eur darbo užmokestį už dviejų dienų darbo laikotarpį nuo 2021 m. gegužės 13 d. iki 2021 m. gegužės 14 d. ir 30 Eur dienpinigių už dviejų dienų komandiruotės laikotarpį nuo 2021 m. gegužės 13 d. iki 2021 m. gegužės 14 d.. DGK sprendimas ginčo šalių nebuvo apskųstas ir yra įsiteisėjęs.

 Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „Zenerga“ direktoriui Z. V. 2021 m. rugsėjo 29 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos vyriausiojo darbo inspektoriaus nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-574-2021 už ANK 95 straipsnio 1 dalies pažeidimą paskirta 1000 Eur dydžio bauda. Nutarime konstatuota, jog Z. V., būdamas UAB „Zenerga“ direktoriumi ir juridinio asmens interesus atstovaujančiu subjektu, nesudaręs darbo sutarties su T. P., tuo pažeidė imperatyvias Darbo kodekso bei Užimtumo įstatymo nuostatas. Esant darbo sutarties požymiams, laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 13 d. iki 2021 m. gegužės 14 d. UAB „Zenerga“ T. P. išsiuntė į komandiruotę Vilniuje, kurios metu jis atliko elektros instaliacijos darbus. Minimu laikotarpiu duomenų, kad būtų buvusi pasirašyta darbo sutartis tarp šalių, nėra. Integracijos su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba duomenimis, T. P. laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 13 d. iki 2021 m. gegužės 14 d. įdarbintas nebuvo, kai teisės aktų nustatyta tvarka būdamas atsakingu asmeniu, nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai apie darbuotojo įdarbinimą UAB „Zenerga“ mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios. Tyrimo metu nustatyta, kad atsakomybėn traukiamas asmuo Z. V., būdamas UAB „Zenerga“ vadovu, nesudaręs darbo sutarties ir nepranešęs VSDFV, nuo 2021 m. gegužės 13 d. iki 2021 m. gegužės 14 d. T. P. leido vykti į komandiruotę Vilniuje ir atlikti elektros instaliacijos darbus, siekiant išmėginti, ar asmeniui darbas yra tinkamas už sutartą atlyginimą 8,00 Eur/1 val. Pažymėjo, kad tarp darbdavio UAB „Zenerga“ ir darbuotojo T. P. anksčiau buvo darbo santykiai. Tyrimo metu lengvinančia aplinkybe pripažintas faktas, kad atsakomybėn traukiamas asmuo prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Pareiškėja skunde nurodo, kad skundžiamas Nutarimas buvo priimtas išsamiai neįvertinus itin svarbių bylos aplinkybių, o tik išimtinai remiantis darbo bylos sprendimu, kuris dėl objektyvių ir pateisinamų priežasčių nebuvo apskųstas neatsižvelgiant į tai, kad byloje nebuvo atskleistos svarbios aplinkybės, kurias atskleidus darbo bylos sprendimas tikėtina būtų buvęs visiškai kitoks.

Iš byloje esančio Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos darbo ginčų komisijos 2021 m. birželio 14 d. sprendimo (b. l. 71-74) matyti, kad T. P. 2021 m. gegužės 13 d. pagal susitarimą su UAB „Zenerga“ vadovu išvyko į Vilnių (t. y. į komandiruotę) atlikti elektros instaliacijos darbų, darbų sutarta kaina - 8 Eur/1 val. 2021 m. gegužės 14 d. T. P. dėl atsiradusių nesutarimų su darbdaviu dėl darbų kainos grįžo iš komandiruotės. Nagrinėjant darbo bylą, UAB „Zenerga” vadovas neneigė, kad jo pavedimu T. P. vyko į komandiruotę Vilniuje dirbti nuo 2021 m. gegužės 13 d. UAB „Zenerga” naudai, kad tarp šalių buvo sutarta dėl darbo funkcijų ir darbo užmokesčio. DGK priteisus T. P. naudai priklausantį darbo užmokestį už 2 darbo dienas, UAB „Zenerga“ vadovas Z. V. sprendimo neskundė, darbo fakto neginčijo, o priešingai – kaip  skunde nurodo ir pati pareiškėja, įvykdė DGK sprendimą, sumokėjo darbo užmokestį.

 Nagrinėjamu atveju teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 2 dalį, faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Atsižvelgdamas į tai, kad administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-574-2021 priimtu įsiteisėjusiu nutarimu nustatyta, jog UAB „Zenerga“ direktorius Z. V., veikdamas kaip šios įmonės įgaliotas atstovas, nelegaliai įdarbino vieną asmenį (T. P.), šių faktinių aplinkybių nagrinėjamoje administracinėje byloje teismas iš naujo nebetirs, kadangi dėl jų ginčas iš esmės baigtas įsiteisėjusiu nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-574-2021. Taigi, nors pareiškėja skunde tvirtino, kad T. P. realiai įmonėje niekada nedirbo, nebuvo atsiradusi pareiga su juo sudaryti darbo sutartį, tačiau, kaip minėta, nelegalaus darbo faktą patvirtina įsiteisėjęs VDI 2021 m. rugsėjo 29 d. nutarimas, kuriuo UAB „Zenerga“ atstovas Z. V. pripažintas kaltu, padaręs administracinį nusižengimą, nustatytą Administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir jam už šį administracinį nusižengimą skirta 1 000 Eur bauda. 

Remiantis Valstybinio socialinio fondo valdybos duomenimis, duomenys apie darbuotojo T. P. darbo pradžios datą UAB „Zenerga” nuo 2021 m. gegužės 13 d. buvo pateikti 2021 m. gegužės 13 d., o 2021 m. gegužės 17 d. šie duomenys iš Valstybinio socialinio fondo valdybos duomenų bazės buvo iš viso panaikinti. Įstaigos vadovas turi užtikrinti, kad jo vadovaujamoje įmonėje būtų tinkamai sudaromi ir įforminami darbo santykiai. Asmuo negali pradėti dirbti anksčiau įmonės naudai, nei yra sudaromi darbo santykiai ir pranešta Valstybinio socialinio fondo valdybai. Esant nustatytoms aplinkybėms, T. P. faktiškai dirbo 2021 m. gegužės 13-14 d. imtinai UAB „Zenerga“ naudai, nors tarp jo ir minėto juridinio asmens darbo santykių nebuvo sudaryta, todėl laikytina, kad minėtas asmuo dvi dienas įmonėje dirbo nelegaliai. 

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 ir 12 dalyse nustatyta, kad bendrovės vadovas atsako už kasdieninės bendrovės veiklos organizavimą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Įstaigos vadovas, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, jog įstaigos veikla būtų organizuojama tinkamai. Pažymėtina, kad pažeidimas gali būti padarytas ne tik aktyviais veiksmais (veikimu), bet ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kuria šis nepadaro to, ką privalėjo padaryti.

 Vadovaujantis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, jog byloje surinkti įrodymai neginčijamai patvirtina, jog T. P. faktiškai dirbo 2021 m. gegužės 13-14 dienomis UAB „Zenerga“ naudai, nors tarp jo ir minėto juridinio asmens darbo sutartis nebuvo sudaryta, todėl laikytina, kad T. P. dvi dienas įmonėje dirbo nelegaliai, t. y. nepasirašius su juo rašytinės darbo sutarties ir nepranešus VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki pradžios apie jo priėmimą į darbą,  tuo UAB „Zenerga”  pažeidė DK 42 straipsnio 2 dalį, 43 straipsnio 1 dalį, Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

 Nagrinėjamu atveju pareiškėja teigia, kad juridiniam asmeniui UAB „Zenerga“, kurio 100 proc. akcininkas/savininkas yra administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, paskirta 870 Eur bauda dėl UĮ pažeidimo ir taip pat juridinio asmens vieninteliam akcininkui/savininkui Z. V. už ANK 95 straipsnio 1 dalies sudėtį dėl to paties pažeidimo paskirta papildoma 1 000 Eur bauda. Iš viso dėl UĮ 56 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto pažeidimo padarymo tiesiogiai ir netiesiogiai pareiškėja nubausta 1 870 Eur bauda.

Teismas su tokia pareiškėjos pozicija nesutinka ir konstatuoja, kad šioje situacijoje nėra baudžiamas tas pats asmuo, nes tai nėra asmens tapatumas, taip pat pažeidimo tapatumas, t. y. būtini požymiai, sudarantys sąlygas konstatuoti non bis in idem principo pažeidimą. Pažymėtina, kad skundžiamu Nutarimu ekonominė sankcija taikyta juridiniam asmeniui UAB „Zenerga“, o administracinė nuobauda paskirta fiziniam asmeniui Z. V.. UAB „Zenerga“ yra juridinis asmuo, tačiau, nors administracinė nuobauda ir yra paskirta šio juridinio asmens direktoriui, negalima daryti išvados, kad  dėl to paties asmens baudimo už tą pačią veiką arba tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimo tam pačiam asmeniui.

Atkreiptinas dėmesys, kad VDI kaltu dėl ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo pripažino Z. V. (fizinį asmenį) ir būtent Z. V. skyrė administracinę nuobaudą. Užimtumo įstatymo pažeidimo protokolas juridiniam asmeniui ir nutarimas dėl ekonominės sankcijos buvo surašytas juridiniam asmeniui - UAB „Zenerga“. Užimtumo įstatymo IV skyriuje yra numatyta juridinių asmenų atsakomybė už šio įstatymo pažeidimą - nelegalų darbą, t. y. finansinė sankcija juridiniam asmeniui, o ne kaip ANK numatytam subjektui. ANK nėra įtvirtintas juridinio asmens administracinės atsakomybės institutas. Patraukimas atsakomybėn juridinio asmens ir įmonės vadovo ar įgalioto asmens nelaikytina dvigubu nubaudimu ir todėl, kad vienu atveju finansinė sankcija mokama iš juridinio asmens turto, kitu (ANK) atveju - bauda iš konkretaus fizinio asmens turto, t. y. vienu atveju baudą moka pažeidėjas, kuris pažeidė teisės aktus, kitu atveju finansinę sankciją gavęs subjektas - juridinis asmuo.

UĮ 56 straipsnio 10 dalis numato, kad šio straipsnio 4 dalies 3 punkte, 5 dalies 4 punkte ir 7 dalyje nurodyta bauda skiriama, jeigu padaryta veika neužtraukia atsakomybės fiziniam ar juridiniam asmeniui pagal Administracinių nusižengimų kodeksą ar Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą. Teismas pažymi, kad Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 10 dalyje numatyta išimtis yra tiems atvejams, kada darbdavys yra fizinis asmuo (pvz. ūkininkas, individualios įmonės savininkas ir pan., kas atsako visu fizinio asmens turtu) ir yra patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnio nuostatas, tuomet taikyti Užimtumo įstatymo negalima, nes būtų pažeistas non bis in idem principas.

Teisėjų kolegija pažymi, jog ekonominės sankcijos, skiriamos už Užimtumo įstatymo pažeidimus, tiesiogiai nėra nuobaudos už administracinius teisės pažeidimus ir tokios ekonominės sankcijos tik pagal savo prigimtį gali būti prilygintos minėtoms nuobaudoms, o ANK gali būti taikomas tada, kai reikia užpildyti teisės spragas arba nuoroda į administracinių nusižengimų kodeksą yra tiesiogiai pateikiama pačiame Užimtumo įstatyme. Kitais atvejais turi būti vadovaujamasi bendra taisykle, jog būtent Užimtumo įstatymas yra specialus teisės aktas, reglamentuojantis klausimus, susijusius su ekonominių sankcijų dėl Užimtumo įstatymo nuostatų pažeidimo taikymu, kurio nuostatos turi būti taikomos visais atvejais, skiriant minėtas ekonomines sankcijas.

Pareiškėja taip pat nurodo, kad jai paskirta minimali bauda akivaizdžiai neproporcinga padarytam pažeidimui, yra per griežta ir tokios baudos paskyrimas neatitinka nuobaudos paskyrimo tikslų.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Proporcingumo principo esmė ta, kad pritaikyta neigiama poveikio priemonė turi atitikti padarytą pažeidimą (nusikaltimą), o minėtas principas neatskiriamas nuo teisingumo principo – universalaus bendrojo teisės principo. Būtent įgyvendinant teisingumo principą reikalaujama, kad asmeniui skiriama sankcija būtų proporcinga padarytam pažeidimui. Antra vertus, teisingumas reikalauja, kad asmuo, padaręs priešingą teisei veiką, neišvengtų ir atsakomybės, tačiau skiriant jam bausmę būtų atsižvelgiama į jo turtinę padėtį bei kitas aplinkybes. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo nutarimuose yra pateikęs išsamią ir aiškią proporcingumo principo koncepciją. Pavyzdžiui, 2001 m. spalio 2 d. nutarime Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia ir tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d. nutarimas).

Pažymėtina, kad pagrindas mažinti sankciją – tai byloje nustatytos išskirtinės aplinkybės, kurios pagrįstai leistų įvertinti, jog paskirta bauda yra neproporcinga padarytam pažeidimui. Šioje byloje nėra pateikta duomenų, kurie leistų teigti, kad VDI Klaipėdos teritorinio skyriaus pareiškėjai skirta bauda yra neproporcinga. Pareiškėja skunde abstrakčiai nurodė, kad paskirta minimali bauda akivaizdžiai neproporcinga padarytam pažeidimui, yra per griežta ir tokios baudos paskyrimas neatitinka nuobaudos paskyrimo tikslų.

VDI Klaipėdos skyrius, skirdamas pareiškėjai baudą, nenustatė atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, todėl skyrė artimą minimaliai baudai – 870 Eur (UĮ 56 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatyta minimali bauda yra 868 Eur, t. y. paskirta 2 Eur didesnė bauda). Byloje nagrinėjamų teisinių santykių kontekste nenustatyta išimtinai svarbių aplinkybių, kurios leistų spręsti dėl pareiškėjai paskirtos sankcijos neproporcingumo, o tuo pačiu akivaizdaus jos neteisingumo, taip pat nepateikti jokie duomenys, jog pareiškėjos finansinė būklė būtų itin sunki ir ji neturėtų galimybės sumokėti skundžiamu Nutarimu paskirtą baudą.

Kaip matyti iš skundžiamo Nutarimo turinio, jis yra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikoma poveikio priemonė (ekonominė sankcija) yra motyvuota. Nenustatyta, kad priimant skundžiamą Nutarimą buvo pažeistos materialinės bei procesinės teisės normos, šis Nutarimas atitinka teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies nuostatas (redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d., iš esmės atitinka ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktų nuostatas) yra ne kartą pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2011 m. virželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011; 2014 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-997/2014; 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014 ir kt.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo Nutarimo atitikimą Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 ir 6 dalių reikalavimams, konstatuoja, kad atsakovo priimtas nutarimas šiuos reikalavimus atitinka – jame nuosekliai išdėstytos faktinės aplinkybės, nurodytos konkrečios Užimtumo įstatymo nuostatos, kurios nustato nelegalaus darbo draudimą, tikslios Darbo kodekso normos, nurodyti pareiškėjos veiksmai, kuriais pasireiškė nustatyti pažeidimai, pateikiama šių veiksmų teisinė kvalifikacija, nurodytas pareiškėjos atsakomybės teisinis pagrindas bei išdėstyti motyvai, susiję su paskirtos baudos dydžiu. Nutarimas yra priimtas kompetentingo subjekto, teisiškai pagrįstas, motyvų išdėstymas pakankamas. 2013 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. V-42 „Dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo ir nutarimo juridiniam asmeniui formų patvirtinimo“ buvo patvirtinta Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo protokolo juridiniam asmeniui bei nutarimo formos (VDI 2017 m. birželio 30 d. įsakymo redakcija Nr. EV-93). Skundžiamas Nutarimas patvirtintą formą atitinka. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog skundžiamas Nutarimas, kuriuo pareiškėjai skirta 870 Eur bauda, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra teisinio pagrindo jį panaikinti pareiškėjos skunde išdėstytais argumentais arba sumažinti paskirtą baudą.

Šalys procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir nekeičia šiame teismo sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad EŽTT ir LVAT ne kartą pažymėjo, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Nustatytų teisnių ir faktinių aplinkybių pagrindu pareiškėjos patikslintas skundas atmetamas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu.

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Zenerga“ patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėjai                                                                                Laimutė Jokubauskaitė

                                                                                                                       Eglė Kiaurakytė 

                                                                                                                Aušrelė Mažrimienė