Civilinė byla Nr. e2-185-241/2018

Proceso Nr. 2-57-3-00700-2016-3

Procesinio sprendimo kategorija

(S)

3.4.3.11

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. sausio 12 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens E. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-763-460/2017 pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Santa“ dėl bankroto bylos iškėlimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartimi iškelta UAB „Santa“ bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Gribžiniai“, įmonės valdymo organams nustatytas 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos terminas perduoti administratorei įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis ir visus dokumentus; nutartis įsiteisėjo 2016 m. gruodžio 6 d.
2. Pareiškėja BUAB „Santa“ bankroto administratorė UAB „Gribžiniai“ kreipėsi į teismą prašydama apriboti buvusiems BUAB „Santa“ vadovams D. N., E. K. ir E. K. teisę 5 metus eiti viešųjų ir privačių juridinių asmenų vadovų pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariais. Nurodė, kad nors įmonės valdymo organai buvo įpareigoti perduoti administratorei įmonės turtą ir visus dokumentus, tačiau šis įpareigojimas nebuvo įvykdytas. Įmonės valdymo organai nevykdė pareigos teikti Juridinių asmenų registrui metinės finansinės atskaitomybės dokumentų. Paskutiniai įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai registrui pateikti tik už 2005 metų laikotarpį, iš kurių matyti, kad jau tuo metu įmonė buvo nemoki, tačiau įmonės vadovai nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo įmonei. Prievolių kreditoriams įmonė tinkamai nebevykdė nuo 2011 metų. Taikyti finansines sankcijas įmonės vadovams netikslinga, nes tai apsunkintų bankrutavusios įmonės galimybes gauti žalos atlyginimą iš įmonės vadovų dėl jų neteisėtų veiksmų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi buvusiems UAB „Santa“ vadovams D. N., E. K. ir E. K. apribojo teisę 5 metus eiti viešųjų ir (ar) privačių juridinių asmenų vadovų pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariais.
4. Teismas konstatavo, kad buvę įmonės vadovai nevykdo Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartimi nustatytų įpareigojimų perduoti administratorei įmonės turtą ir visus dokumentus.
5. Teismas, remdamasis VĮ Registrų centro duomenimis, nustatė, kad nuo 1991 m. lapkričio 20 d. iki 2012 m. sausio 27 d. bankrutavusios įmonės vadovu buvo E. K.; nuo 2012 m. sausio 27 d. iki 2012 m. kovo 8 d. – E. K.; nuo 2012 m. kovo 8 d. iki bankroto administratorės paskyrimo – D. N.. Teismas pažymėjo, kad teismo nutartyje, kuria įmonei iškelta bankroto byla, nustatyta, jog įmonės turtas 2005 m. gruodžio 31 d. sudarė 22 743 Lt (6 586,83 Eur), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 34 465 Lt (9 981,75 Eur), iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 34 465 Lt (9 981,75 Eur); balansas už 2006–2015 m. nepateiktas; įmonė nuo 2005 metų dirbo nuostolingai. Įvertinęs šiuos duomenis, teismas padarė išvadą, kad apie prastą įmonės finansinę padėtį turėjo būti ir buvo žinoma jos valdymo organams. Teismas taip pat nustatė, kad 2005 metų finansinės atskaitomybės dokumentus Juridinių asmenų registrui pateikė E. K.. Šie finansinės atskaitomybės dokumentai buvo įregistruoti ir viešai prieinami, todėl, teismo vertinimu, ir kiti įmonės vadovai – E. K., D. N., E. K. – galėjo ir privalėjo šiuos įmonės finansinius rodiklius žinoti. Nors bankrutavusiai įmonei jau esant nemokiai keletą kartų pasikeitė jos valdymo organai, tačiau nei vienas iš jų nesiėmė jokių priemonių tam, kad įmonės mokumas būtų atkurtas bei nevykdė įstatyme nustatytos pareigos inicijuoti bankroto bylos iškėlimą. Teismas padarė išvadą, kad visi buvę įmonės vadovai nevykdė pareigos inicijuoti bankroto bylos iškėlimą.
6. Teismas pažymėjo, kad buvęs įmonės vadovas D. N. negali atlikti ĮBĮ jam nustatytų pareigų ir kitu pagrindu. Buvęs vadovas neperdavė administratorei įmonės turto bei dokumentų, tokiais tyčiniais jo veiksmais, kai po teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo jis neperdavė bankroto administratorei turto ir dokumentų, vengė pateikti bankroto procesui reikalingą informaciją, buvo ir yra trukdoma administratorei vykdyti bankroto procedūrą. Tokie vadovo veiksmai, teismo vertinimu, neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Suinteresuotas asmuo E. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 25 d. nutartį, kuria apribota jo teisė 5 metus eiti juridinio asmens vadovo ar kolegialaus valdymo organo nario pareigas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Suinteresuotas asmuo E. K. nebuvo laiku informuotas apie bankroto procesą, jis buvo informuotas tik po apribojimų jam pritaikymo.
2. Įmonė ūkinę-komercinę veiklą vykdė iki 2012 m. pradžios. Nuo 2012 m. sausio 27 d. įmonės akcijos ir valdymas bei finansiniai dokumentai buvo perduoti E. K., jam taip pat buvo atskleista informacija apie likusią skolą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui bei Valstybinei mokesčių inspekcijai. Šių skolų mokėjimo terminai suėjo tik 2010 m. rugpjūčio 16 d. ir 2011 m. sausio 25 d., todėl nepagrįsta teigti, jog įmonė buvo nemoki jau 2005 m. Suinteresuotam asmeniui nėra žinomos priežastys, dėl kurių po 2006 m. nebuvo teikiamos įmonės finansinės ataskaitos.
3. Suinteresuotam asmeniui vadovaujant įmonei skolų nebuvo, išskyrus 1 492,75 Eur skolą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui bei Valstybinei mokesčių inspekcijai. Po akcijų perleidimo E. K. iš įmonės pirkėjų mokėtinų sumų buvo iš dalies padengtas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos kreditinis reikalavimas.
4. Įmonės 1 492,75 Eur dydžio skola kreditoriams laikytina nedidele, todėl apribojimai vadovui negalėjo būti taikomi. Jokiems kitiems tiekėjams skolų neliko, o skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui bei Valstybinei mokesčių inspekcijai nebuvo padengta dėl to, kad pirkėjai laiku ir visiškai neatsiskaitė su įmone; jų mokėtinos sumos buvo didesnės nei likę įmonės įsipareigojimai.
8. Pareiškėja BUAB „Santa“ bankroto administratorė UAB „Gribžiniai“ prašo atskirąjį skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 25 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Apeliantas, kaip įmonės vadovas, buvo atsakingas už įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų pateikimą Juridinių asmenų registrui už 2006–2011 metus. Apelianto argumentas, kad jis nežino, kodėl įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai nebuvo teikiami Juridinių asmenų registrui, rodo jo aplaidumą, teisės aktų reikalavimų nepaisymą.
2. Nors apeliantas nurodo, kad įmonė vykdė veiklą iki 2012 metų, tačiau ši aplinkybė savaime nereiškia įmonės mokumo, nes ir nemoki įmonė gali vykdyti veiklą. Įmonės nemokumas konstatuotinas jau nuo 2005 metų, tačiau apeliantas neinicijavo bankroto bylos iškėlimo nemokiai įmonei ir pažeidė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą.
3. Nėra įrodymų, pagrindžiančių apelianto teiginį, kad skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui bei Valstybinei mokesčių inspekcijai nebuvo padengta dėl to, kad pirkėjai laiku ir visiškai neatsiskaitė su įmone. Administratorė neturi jokių duomenų apie įmonės debitorius.

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

9. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties dalies, kuria buvusiam UAB „Santa“ vadovui E. K. apribota teisė eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų CPK 320, 338 straipsniai).
10. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalį teismas savo iniciatyva, administratoriaus arba įmonės kreditoriaus (kreditorių), kurio (kurių) teismo patvirtinti reikalavimai vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos, motyvuotu prašymu gali apriboti asmens teisę nuo 3 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, jeigu šis asmuo privalėdamas pagal įstatymą: nepateikė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo arba pavėlavo jį pateikti per šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus terminus, po teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo neperdavė turto ir (ar) dokumentų, vengė pateikti bankroto procesui reikalingą informaciją ar kitaip trukdė procedūroms.
11. Pirmosios instancijos teismas ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalies dispozicijoje įtvirtintą sankciją apelianto atžvilgiu taikė nustatęs, kad jo vadovavimo įmonei laikotarpiu įmonė buvo nemoki, tačiau apeliantas, nepaisydamas įmonės nemokumo, nevykdė įstatyme įtvirtintos pareigos inicijuoti įmonės bankroto bylos iškėlimą. Apeliantas, nesutikdamas su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, teigia, kad teismas nepagrįstai konstatavo įmonės nemokumą, nes įmonė vykdė veiklą, jos įsiskolinimai buvo nedideli. Be to, apelianto teigimu, apie įmonės bankroto procesą jis buvo informuotas tik po apribojimų jam pritaikymo. Atsižvelgdamas į pastarąjį apelianto argumentą, apeliacinės instancijos teismas visų pirma vertina, ar nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi proceso teisės normomis, spręsdamas klausimą dėl apelianto teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimo ir ar tai yra pagrindas panaikinti priimtą nutartį.
12. Bylos duomenimis nustatyta, kad klausimą dėl apelianto teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimo pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo 2017 m. rugpjūčio 25 d. teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Bankroto administratorės 2017 m. liepos 31 d. pareiškimas dėl buvusių UAB „Santa“ vadovų teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimo teisme gautas 2017 m. rugpjūčio 1 d. (1 t., b. l. 181-183). 2017 m. rugpjūčio 7 d. suinteresuotam asmeniui E. K. deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), buvo išsiųstas administratorės pareiškimas ir teismo šaukimas į 2017 m. rugpjūčio 25 d. teismo posėdį (1 t., b. l. 190). 2017 m. rugpjūčio 18 d. dokumentai buvo grąžinti neįteikti su žyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“ (1 t., b. l. 194-195). 2017 m. rugpjūčio 18 d. šie dokumentai persiųsti suinteresuoto asmens E. K. darbovietės UAB „Baltjuta“ adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 198). Iki 2017 m. rugpjūčio 25 d. žodinio teismo posėdžio teisme nebuvo gauta jokių duomenų, kad suinteresuotam asmeniui E. K. siųsti dokumentai įteikti tinkamai. 2017 m. rugpjūčio 31 d., t. y. jau po 2017 m. rugpjūčio 25 d. teismo posėdžio, teisme gautas UAB „Baltjuta“ elektroninis laiškas, kuriame nurodoma, kad įteikti dokumentus suinteresuotam asmeniui E. K. nėra galimybės dėl jo ligos (2 t., b. l. 6-7). Pažymėtina, kad dokumentai suinteresuoto asmens E. K. darbovietei įteikti 2017 m. rugpjūčio 30 d. (2 t., b. l. 8), t. y. taip pat jau po 2017 m. rugpjūčio 25 d. teismo posėdžio ir skundžiamos teismo nutarties priėmimo. Taigi, nors skundžiamoje teismo nutartyje yra konstatuota, kad dalyvaujantys byloje asmenys apie teismo posėdį informuoti tinkamai, tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs išdėstytas aplinkybes, su tokia pirmosios instancijos teismo išvada neturi pagrindo sutikti.
13. CPK 133 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad dalyvaujantiems byloje asmenims teismo šaukimais ar pranešimais pranešama apie teismo posėdžio ar atskirų procesinių veiksmų atlikimo laiką ir vietą. Dalyvaujančiam byloje asmeniui tinkamai įteikus teismo šaukimą, apie kitus teismo posėdžius pranešama pranešimais. Pagal to paties straipsnio 2 dalį dalyvaujantiems byloje asmenims šaukimas ar pranešimas turi būti įteiktas šio kodekso 117-132 straipsniuose nustatyta tvarka ir tokiais terminais, kad jie turėtų pakankamai laiko nustatytu laiku atvykti į teismą ir pasirengti bylai.
14. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, taip pat atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju netinkamai taikė proceso teisės normas. Pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. To paties straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, kurie yra pagrindas panaikinti apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
15. Vienas iš atvejų, kai konstatuojamas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, nustatytas CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte, t. y. jeigu pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą. Taigi bylos grąžinimo iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui pagrindo taikymo sąlygos yra: 1) byloje dalyvaujančiam asmeniui nepranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką; 2) pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą nedalyvaujant šiam asmeniui; 3) toks asmuo savo apeliacinį skundą grindžia bylos išnagrinėjimo jam nedalyvaujant aplinkybe. Tik nustačius visas šias sąlygas, galima konstatuoti CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytą absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindą ir, juo remiantis, perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374/2015). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju (nutarties 11-12 punktai) egzistuoja visos sąlygos iš dalies panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu ir klausimą dėl apelianto teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
16. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, taip pat į tai, kad apeliantas savo atskirąjį skundą grindžia aplinkybe, jog jam nebuvo tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo skundžiama nutarties dalis, kuria išspręstas klausimas dėl apelianto teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimo, neįsitikinus ir byloje nesant duomenų, jog apeliantui buvo tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, bei apeliantui šiuo pagrindu (aplinkybe) remiantis atskirajame skunde, atitinka CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtintą absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą, todėl yra naikintinas, o klausimas dėl apelianto teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimo perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors bankroto bylose vyrauja operatyvumo principas, o vienas iš bankroto tikslų – kuo greitesnis finansinių reikalavimų patenkinimas ir bankroto bylos užbaigimas priimant sprendimą dėl įmonės pabaigos ar bankroto bylos nutraukimo ĮBĮ nustatytais atvejais, tai negali paneigti proceso teisėtumo reikalavimo.
17. Esant tokiai bylos apeliacinėje instancijoje baigčiai dėl tinkamo proceso pirmosios instancijos teisme nebuvimo, kiti atskirojo skundo argumentai nevertintini ir dėl jų nepasisakytina.
18. Kadangi pirmosios instancijos teismas įmonės nemokumą konstatavo remdamasis UAB „Santa“ balanso duomenimis, įvertinęs įmonės turto ir per vienerius metus mokėtinų sumų bei įsipareigojimų vertines išraiškas, o apeliantas kėlė įsiskolinimų mokėjimo terminų suėjimo klausimą, todėl šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys, kad įmonės finansinę atskaitomybę atspindinčiame dokumente – balanse – įrašyta per vienerius metus mokėtina suma ir įsipareigojimai, negali būti tapatinami su pradelstais įmonės įsipareigojimais, o tokia išvada turi būti įrodinėjama papildomais įrodymais, patvirtinančiais pradelstų įsipareigojimų mastą, nustatinėtiną be kitų duomenų ir pagal įmonės bankroto byloje pareikštų kreditinių reikalavimų pagrindimą, nes pradelstų įsipareigojimų mastas yra reikšmingas identifikuojant santykį su įmonės turimu turtu ir sprendžiant dėl įmonės nemokumo pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 25 d. nutartį iš dalies panaikinti ir klausimą dėl suinteresuoto asmens E. K. teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja                                                                                                                                             Danutė Gasiūnienė