Baudžiamoji byla Nr. 1S-342-844/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28048-2019-7

Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. liepos 5 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vaidas Vasiliauskas,

nerengiant teismo posėdžio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. J. gynėjo advokato Eriko Rugieniaus skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. birželio 12 d. nutarties, kuria buvo tenkintas Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Eglės Kirpienės skundas dėl Lietuvos Kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2023 m. gegužės 18 d. nutarimo Nr. RV-20-3979 dėl lygtinio paleidimo taikymo ir nuteistajam A. J. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 4 dalį. 

Teismas

n u s t a t ė :

1.       A. J. nuteistas Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. kovo 24 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 260 straipsnio 1 dalyje (2 veikos),  ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi paskirta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams.

2.       Kauno apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu A. J. gynėjo advokato apeliacinis skundas tenkintas iš dalies ir Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. kovo 24 d. nuosprendis pakeistas dalyje dėl paskirtos bausmės nuteistajam ir A. J. paskirta sumažinta – 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

3.       Bausmės pradžia – 2022 m. lapkričio 16 d., bausmės pabaiga – 2026 m. vasario 14 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos posėdžio dienai (2023 m. gegužės 18 d.) – 2 metai 8 mėnesiai 27 dienos.

4.       Komisijos 2023 m. gegužės 18 d. nutarimu Nr. RV-20-3979 nutarta taikyti nuteistajam A. J. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal BVK 82 straipsnio 4 dalį. Tokį sprendimą Komisija motyvavo tuo, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, stengiasi save realizuoti įsitraukdamas į vykdomas programas, drausmine tvarka nebaustas, skatintas. Taip pat Komisija atkreipė dėmesį į tai, kad byloje yra duomenys apie tai, jog lygtinio paleidimo atveju bus įdarbintas, palaiko stiprius socialinius ryšius su artimaisiais. Nuteistajam nustatyta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, mažėjanti, nustatyti 3 apsauginiai riziką nusikalsti įtakojantys veiksniai, todėl Komisija, įvertinusi aplinkybių visumą darė išvadą, kad nuteistasis turi teigiamas nuostatas į priežiūrą ir pakankamai aukštą motyvaciją daugiau nebenusikalsti.

5.       Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai 2023 m. birželio 12 d. nutartimi tenkino Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Eglės Kirpienės skundą ir pakeitė Komisijos nutarimą Nr.RV-20-3979 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam ir nuteistajam A. J. netaikė lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 82 straipsnio 4 dalį. Teismas sprendimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo motyvavo tuo, kad paskirtą bausmę A. J. atlikinėja tik labai trumpą laiką kiek daugiau nei pusę metų, todėl per tokį laikotarpį galiojančių nuobaudų neturėjimas, dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose, paskatinimas, neleidžia palankiai spręsti apie jo gebėjimą, motyvaciją ir pasiryžimą prisitaikyti prie visuotinai priimtinų taisyklių, paklusti nustatytai bendro gyvenimo visuomenėje tvarkai, tai yra, kad nuteistąjį toliau jau galima būtų taisyti nebeizoliuotą nuo visuomenės. Teismas pažymėjo, jog taikant lygtinį paleidimą iš nuteistojo tikimasi, kad jis ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu nenusikals, o lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos turės ir ilgalaikį poveikį sustabdant asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, ko įvertinus aplinkybes susijusias su ankstesniais nuteistojo teistumais, negalima teigti. Atsižvelgęs į visas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl manyti, kad pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, nėra pagrindo.

6.       Nuteistojo A. J. gynėjas advokatas Erikas Rugienius skunde prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. birželio 12 d. nutartį ir palikti galioti nepakeistą Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam A. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 82 straipsnio 4 dalį.

6.1.                      Skunde gynėjas advokatas nurodo, kad apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nutartį neteisingai vertino surinktus įrodymus bei neteisingai aiškino BVK 82 straipsnio 1, 4 dalyse įtvirtintą teisinį reguliavimą, ko pasėkoje buvo priimtas nepagrįstas ir neteisingas sprendimas netaikyti lygtinio paleidimo nuteistajam A. J.. Teigia, kad teismas netinkamai įvertino nuteistąjį išskirtinai teigiamai charakterizuojančią medžiagą (įrodymus), jo elgesyje akivaizdžiai matomus teigiamus korekcijos požymius bei pasikeitusį požiūrį į socialines vertybes ir nepagrįstai suabsoliutino kriminogeninius veiksnius, neva pagrindžiančius skundžiama nutartimi priimtą sprendimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo.

6.2.                      Gynėjo advokato manymu, apylinkės teismas nepagrįstai didelį dėmesį kreipė į ankstesnius A. J. teistumus, kadangi lygtinio paleidimo taikymas siejamas išimtinai tik su nuteistojo bausmės atlikimu pataisos įstaigoje. Be to, vien tik padaryto nusikaltimo priskyrimas prie sunkių neapibūdina nuteistojo asmenybės, pasitaisymo laipsnio, o tik parodo įstatymų leidėjo požiūrį į tą nusikalstamą veiką. Tokiu būdu apylinkės teismas vertino tas aplinkybes, už kurias nuteistasis jau yra nuteistas laisvės atėmimo bausme, todėl toks apylinkės teismo vertinimas prieštarauja bendrajam teisės principui non bis idem. Taip pat apylinkės teismas neteisingai nurodė tai, kad A. J. laisvės atėmimo bausmę atlikinėjo trečią kartą, kadangi jis laisvės atėmimo bausmę atlikinėja tik antrąjį kartą.

6.3.                      Šiuo atveju, nuteistasis pataisos namuose bausmės atlikimo metu, kaip minėta, skatintas, labai motyvuotas išeiti į laisvę. Savo tolesnio gyvenimo su kriminaline subkultūra nesieja, nori integruotis į visuomenę ir būti pilnaverčiu jos nariu, į pastabas reaguoja ir sugeba iš jų padaryti atitinkamas išvadas. Nuteistasis turi ne tik norą gyventi normalų gyvenimą, bet ir tinkamas tam išorines sąlygas, t. y. turi sutuoktinę, kuri sutinka priimti jį gyventi kartu, jam saugomą šaltkalvio darbo vietą, ketina ūkininkauti su žmona ūkyje, duomenų apie reikšmingai dideles skolas nėra. Todėl gynėjo advokato įsitikinimu, šios aplinkybės kartu su mažėjančia vidutinio nusikalstamo elgesio rizika leidžia spręsti, kad A. J. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir iš esmės pakeitė savo elgesį, lygtinai paleistas integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals, o atliktos bausmės dalis yra daugiau nei pakankama paskirtos bausmės tikslams pasiekti. Nuteistasis savo tolesnio gyvenimo su kriminaline subkultūra nesieja, nori integruotis į visuomenę ir būti pilnaverčiu jos nariu, į pastabas reaguoja ir sugeba iš jų padaryti atitinkamas išvadas, nebepalaiko ryšio su asmenimis, kuriais bendravo iki padarant nusikalstamas veikas. Jo gyvenimo stilius ir draugai yra pasikeitę. Nusikalstamą elgesį vertina kritiškai.

6.4.                      Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad Komisijos nutarimas, kuriuo nutarta nuteistajam A. J. taikyti lygtinį paleidimą, yra teisingas ir pagrįstas, kadangi yra tiek faktiniai, tiek teisiniai pagrindai taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą. Įvertinus visumą aplinkybių, kurios teigiamai apibūdina nuteistąjį, yra pagrindas jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos įstaigos, kadangi teigiamai nuteistąjį apibūdinančių aplinkybių yra ženkliai daugiau, negu neigiamai apibūdinančių.

7.       Atsiliepimų į nuteistojo A. J. gynėjo advokato Eriko Rugieniaus skundą negauta.

Nuteistojo A. J. gynėjo advokato Eriko Rugieniaus skundas atmetamas

8.       BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, vadovaujantis šio straipsnio 1 ir 2 dalimis, gali būti lygtinai paleisti iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šiose dalyse. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi.

9.       Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs nuteistojo gynėjo advokato skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis A. J. jau gali būti paleistas lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra ir toliau taisomas probacijos metu. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė. Daryti priešingą išvadą, nei padarė pirmosios instancijos teismas, apygardos teismas neturi pagrindo. 

10.       Byloje esantys duomenys patvirtina, jog A. J. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra. Tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. BVK 82 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, kokius kriterijus, be atliktos bausmės dalies, dar turi atitikti nuteistasis, kad galėtų būti paleistas lygtinai (žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga riziką mažinant, kai nustatyta rizika nepriskiriama žemai), tačiau šių kriterijų A. J. šiuo metu vis dar neatitinka – jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė ir, kaip teisingai konstatavo apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

11.       Pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes sprendžiant jo taikymo klausimą iš esmės yra prognozuojamas asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį, o tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje ir jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes.

12.       Analizuojant, ar nuteistasis atitinka materialųjį lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagrindą, pažymėtina, kad 2023 m. gegužės 10 d. socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam A. J. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką. Nors vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika savaime neeliminuoja galimybės taikyti lygtinį paleidimą, tačiau, kaip minėta, esant ne žemai (šiuo atveju esant vidutinei) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, turi būti nustatyta akivaizdi pažanga šią riziką mažinant, kuri šiuo atveju nenustatyta.

13.       Įvertinus A. J. gynėjo advokato Eriko Rugieniaus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo A. J. asmenybės pokyčiais, kurie akcentuojami ir skunde, teismui nekyla. Nuteistasis vykdo jam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, pozityvaus užimtumo priemonėse, pataisos įstaigoje dirba pagal individualią veiklą, darbo vieta saugoma ir laisvėje (A. A. individualioje veikloje autošaltkalvio pareigose), lygtinio paleidimo atveju turėtų gyvenamąją vietą, skatintas, siekia save realizuoti teisėtais būdais, socialiai nėra atsiskyręs, nėra baustas drausminėmis nuobaudomis, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, socialinius ryšius palaiko su artimaisiais. Apygardos teismas sutinka, kad paminėti faktai rodo A. J. elgesio pokyčius teigiama linkme, tačiau pažymi, kad tinkamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nėra vienintelis vertintinas kriterijus. Tinkamai elgtis, laikytis nustatytų draudimų ir taisyklių yra kiekvieno laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo pareiga. Jei nuteistasis nesilaikytų vidaus tvarkos taisyklių, būtų perkeltas bausmę atlikti į paprastąją ar net drausmės grupę, netektų turimų lengvatų ir pan., todėl tinkamas elgesys bausmės atlikimo metu yra naudingas pačiam nuteistajam, nes suteikia švelnesnių kalinimo sąlygų galimybes. Manyti, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino teigiamų A. J. asmenybės ir elgesio bruožų, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad teigiami nuteistojo elgesio korekcijos požymiai buvo analizuojami, tačiau jų, apylinkės teismo vertinimu, A. J. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam iš esmės pritaria ir apeliacinės instancijos teismas. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Marijampolės apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, laikėsi visų BVK nuostatų ir savo sprendimą pakankamai aiškiai ir išsamiai motyvavo.

14.       Nors su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu susiję aspektai yra svarbūs vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, tačiau negali būti ignoruojami ir duomenys, atskleidžiantys nuteistojo asmenybės pavojingumą, požiūrį į padarytus nusikaltimus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius. Skundą nagrinėjantis teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad vien šios aplinkybės, vertinant jas visų nustatytų aplinkybių kontekste, nesudaro pagrindo nuteistajam A. J. taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra. Nors nuteistojo elgesyje, atliekant laisvės atėmimo bausmę, pastebima ir teigiamų aspektų, tačiau socialinio tyrimo išvada bei kiti pateikti duomenys patvirtina, jog dar yra nemažai koreguotinų sričių.

15.       Kad nuteistasis nedaro akivaizdžios pažangos mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, patvirtina minėtoje socialinio tyrimo išvadoje išdėstyti duomenys, jam išskiriami kriminogeniniai veiksniai: gyvenimo stilius ir draugai; mąstymas ir elgesys; piktnaudžiavimas narkotikais; nuostatos. Ir nors apeliantas skunde nurodo argumentus, bandančius pateisinti šių kriminogeninių veiksnių atsiradimą, tuo pačiu bandydamas sumažinti nuteistojo atsakomybę, tačiau skunde nurodyti argumentai nepatvirtina to fakto, kad A. J. jau pasiruošęs lygtiniam paleidimui iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Kadangi, kaip matyti, anksčiau A. J. teistas 4 kartus, laisvės atėmimo bausmę atlieka trečią kartą. Nors skunde ginčijama aplinkybė dėl laisvės atėmimo bausmės atlikimo, tačiau sutikti su skunde nurodytu argumentu, kad laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka antrą kartą – nėra teisinio pagrindo, nes byloje aiškiai nurodyta, kad pirmą laisvės atėmimo bausmę A. J. atliko pagal 2013 m. balandžio 26 d. nuosprendį, ir kita laisvės atėmimo bausmė buvo paskirta pagal 2018 m. balandžio 19 d. nutartį, kuomet paskirta 75 MGL dydžio bauda buvo pakeista į 37 parų arešto bausmę.

16.       Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šiuo metu jis atlieka subendrintą bausmę už dvi nusikalstamas veikas, priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai, susijusias disponavimu narkotinėmis medžiagomis, turint tikslą jas parduoti. Pažymėtina ir ta aplinkybė, kad iki veikos padarymo A. J. oficialiai nedirbo, todėl galima daryti išvadą, kad psichotropinių medžiagų realizavimas buvo tapęs A. J. vienu iš pragyvenimo šaltinių. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis nusikalsta ne atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o dėl savo paties antivisuomeninių nuostatų, t. y. jo nusikalstamos veikos buvo ir išliko nuoseklus tokio gyvenimo būdo ir elgesio padarinys, kuris einant laikui nekito. Nors su padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiu ir pavojingumu, ankstesniais teistumais susijusios aplinkybės negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti kitas lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokia išvada būtina atsižvelgiant ne tik į paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, t. y. kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. A. J. padarytų nusikaltimų pobūdis ir pavojingumas, sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu. Pažymėtina, kad ankstesniais nuosprendžiais buvo teistas už įvairias nusikalstamas veikas (iš viso 5 kartus), t. y. chuliganizmą, išžaginimą, prievartavimą, papirkimą. Anksčiau buvo taikytos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės – bauda, tačiau, kaip minėta anksčiau, pastaroji nebuvo sumokėta, todėl teismo sprendimu ji buvo pakeista į arešto bausmę. Akivaizdu, kad anksčiau paskirtos ir atliktos laisvės atėmimo bausmės įtakos jo elgesiui nepadarė, kadangi jis įvykdė naujas nusikalstamas veikas, kas neabejotinai didina jo pavojingumą visuomenei, bei rodo, kad pavyzdingo ir nepriekaištingo elgesio jam vis tik nepavyko išlaikyti ilgesnį laikotarpį.

17.       Sutiktina, jog glaudūs santykiai su artimaisiais, gyvenamosios vietos turėjimas ir galimybė įsidarbinti lygtinio paleidimo atveju gali veikti kaip apsauginiai faktoriai nuo galimo pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio, tačiau apygardos teismo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad aplinkybės, susijusios su gyvenamąja vieta bei darbu egzistavo ir nuteistajam inkriminuoto nusikaltimo padarymo metu, tačiau tai jo nuo nusikaltimo padarymo nesustabdė, leidžia pagrįstai abejoti, jog socialiniai ryšiai, nuolatinė gyvenamoji vieta ir darbo turėjimas analizuojamu atveju yra tokios reikšmingos aplinkybės, kurių egzistavimas paneigia aukščiau aptartus duomenis ir leidžia daryti išvadą, jog laisvėje A. J. laikysis įstatymų ir nebenusikals. Todėl, šiuo atveju abejotina, jog nuteistojo šeima ir kiti artimieji gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo jo pakartotinio nusikalstamumo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju. Taigi nors nuteistasis ir siekia įsitraukti į resocializacijos procesą, vykdydamas jam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą, dirbdamas pagal individualią veiklą, lankydamas programas ir nepažeidinėdamas vidaus tvarkos taisyklių, tačiau tai pakankamai reikšmingos įtakos riziką nusikalsti pakartotinai didinančių veiksnių mažinimui ar eliminavimui neturėjo ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos teigiamų pokyčių ženkliai neįtakojo, kadangi, kaip ir minėta, jam nustatomas vis dar reikšmingas galinčių būti pašalintais, kriminogeninių veiksnių skaičius. Nors, kaip nustatyta, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra mažėjanti, tačiau ji vis dar išlieka vidutinė, todėl darytina išvada, kad jo pataisos procesas vis dar nėra baigtas.

18.       Aukštesnysis teismas įvertinęs visus byloje esančius duomenis, skundžiamą nutartį bei skundo argumentus, sutikti, kad pirmosios instancijos teismo padarytos išvados yra neteisingos ir nepagrįstos, negali ir atkreipia dėmesį į tai, kad A. J. gynėjas advokatas savo skunde akcentuoja tik nuteistojo lygtinio paleidimo taikymą pagrindžiančias aplinkybes. Akivaizdu, kad apylinkės teismas nagrinėdamas prokurorės skundą dėl Komisijos nutarimo, skundžiamoje nutartyje išdėstė ir teigiamai nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, tačiau įvertinęs nusikalstamų veikų aplinkybes, likusią bausmės dalį bei visų aplinkybių visumą, padarė išvadą, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos A. J. negali būti taikomas, su kuo visiškai sutinka ir apygardos teismas. Be to, teismas vertina ir tą aplinkybę, kad A. J. neatliktos bausmės dalis 2 metai 8 mėnesiai 27 dienos iš paskirtosios 3 metų 3 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmės neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.

19.       Analizuojamu atveju A. J. lygtinio paleidimo sąlygų neatitinka – jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vidutinė, akivaizdi pažanga mažinant šią riziką nenustatyta, todėl apylinkės teismas neturėjo pagrindo netenkinti prokurorės skundo ir priimti sprendimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Aukštesniojo teismo nuomone, nuteistojo pataisos procesas vis dar tęstinas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, įvertinant ankstesnį patyrimą bei įtvirtinant teigiamus socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Apygardos teismo vertinimu, nuteistasis dar nepatyrė tokių suvaržymų, kurie leistų neabejotinai užtikrinti bausmės keliamus tikslus ir ypač teisingumo principo įgyvendinimą.

20.       Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, tenkindamas prokurorės skundą ir tokiu būdu atsisakydamas taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistajam A. J. pagal BVK 82 straipsnio 4 dalį, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. birželio 12 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo A. J. gynėjo advokato Eriko Rugieniaus skundas atmetamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

n u t a r i a :

nuteistojo A. J. gynėjo advokato Eriko Rugieniaus skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. birželio 12 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas                                                                                                                  Vaidas Vasiliauskas