Baudžiamoji byla Nr. 2K-40-813/2025
Teisminio proceso Nr. 1-05-6-00007-2018-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.7; 1.2.29.1.3; 2.1.2.11; 2.1.7.3; 2.8.9.6
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. sausio 28 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Danutės Jočienės ir
Dariaus Kantaravičiaus (pranešėjas),
viešame teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. K. gynėjo advokato Haroldo Juškos kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gegužės 15 d. nuosprendžio, kuriuo D. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija) (dėl UAB „Videra“) 100 MGL (3766 Eur) dydžio bauda, pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) (dėl UAB „Videra“) – dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (dėl UAB „Videra“) – dvejų metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) (dėl sporto klubo ,,Dakaras-Šauliai“) – dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija) (dėl sporto klubo ,,Dakaras-Šauliai“) – 150 MGL (5649 Eur) dydžio bauda, pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (dėl sporto klubo ,,Dakaras-Šauliai“) – dvejų metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, D. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 dalimi, iš D. K. konfiskuoti 1 352 436,10 Eur. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) ir sporto klubo ,,Dakaras-Šauliai“ prezidento P. K. civiliniai ieškiniai atmesti.
Taip pat skundžiamas Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 24 d. nuosprendis, kuriuo, patenkinus civilinio ieškovo sporto klubo „Dakaras-Šauliai“ apeliacinį skundą ir iš dalies patenkinus nuteistojo D. K. apeliacinį skundą, Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gegužės 15 d. nuosprendis pakeistas. Panaikinta šio nuosprendžio dalis dėl D. K. pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „Videra“). Dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis ir D. K. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. D. K. nusikalstama veika iš BK 183 straipsnio 2 dalies (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) (dėl UAB „Videra“) perkvalifikuota į BK 183 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) ir jam paskirta dvejų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė. D. K. nusikalstama veika iš BK 183 straipsnio 2 dalies (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) (dėl sporto klubo ,,Dakaras-Šauliai“) perkvalifikuota į BK 183 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) ir jam paskirta dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. D. K. nusikalstama veika iš BK 222 straipsnio 1 dalies (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija) (dėl sporto klubo ,,Dakaras-Šauliai“) perkvalifikuota į BK 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) ir jam paskirta 150 MGL (5649 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, D. K. šiuo Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir bausmės, paskirtos Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (dvi veikos), subendrintos apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdu, ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – treji metai šeši mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, 5 dalies 5 punktu, D. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas iš dalies atidėtas ir nustatyta, kad D. K. privalo įsiteisėjus nuosprendžiui nedelsiant atlikti vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį, o likusios laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejų metų terminui. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu D. K. įpareigotas dirbti. Civilinio ieškovo sporto klubo ,,Dakaras-Šauliai“ atstovo advokato Rolando Mištauto civilinis ieškinys patenkintas visiškai ir iš D. K. civilinio ieškovo naudai priteista 1 112 436,10 Eur patirtai turtinei žalai atlyginti. Iš D. K. konfiskuoto turto suma sumažinta iki 240 000 Eur. Kita pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu taip pat išteisintas P. K., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. D. K. nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį už tai, kad, pagaminęs netikrą dokumentą ir jį panaudojęs, pasisavino savo žinioje esantį didelės vertės svetimą turtą. Jis, būdamas UAB „Videra“ direktorius, veikdamas įmonės vardu ir įmonės naudai, turėdamas teisę disponuoti įmonės lėšomis, esančiomis banke ir kasoje, bei pareigą tvarkyti sąskaitybą ir atlikti kitas su einamomis pareigomis susijusias funkcijas, turėdamas tikslą pasisavinti UAB „Videra“ lėšas, pasinaudodamas jam suteiktais įgalinimais, nuo 2017 m. birželio 29 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. organizuodamas apgaulingą UAB „Videra“ teisės aktų reikalaujamą buhalterinės apskaitos tvarkymą, tiksliai nenustatytoje vietoje ir laiku pagamino netikrą dokumentą – 2017 m. birželio 29 d. preliminariąją sutartį dėl pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo tarp UAB „Videra“ ir Latvijos Respublikos piliečio K. B., pagal šią sutartį jis, kaip UAB „Videra“ atstovas, neva sutarė dėl trijų transporto priemonių suradimo, pristatymo iš viso už 240 000 Eur. Panaudodamas šį žinomai netikrą dokumentą, jo pagrindu UAB „Videra“ buhalterinėje apskaitoje, veikdamas per buhalterinę apskaitą tvarkančią, jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio nežinančią V. B., užfiksavo neįvykusią ūkinę operaciją, kurioje vienas iš rekvizitų – ūkinės operacijos turinys – neatitinka tikrovės, t. y. kad jis, D. K., K. B. išmokėjo 240 000 Eur pagal 2017 m. birželio 29 d. kasos išlaidų orderį Nr. 553, nors iš tikro šių pinigų nemokėjo, juos pasisavino, šie pinigai panaudoti ne UAB „Videra“ naudai. Taip D. K., pagaminęs netikrą dokumentą ir jį panaudojęs, pasisavino savo žinioje esantį UAB „Videra“ didelės vertės – 240 000 Eur turtą.
2. D. K. nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, t. y., neturėdamas teisėto pagrindo, bet būdamas faktinis sporto klubo ,,Dakaras-Šauliai“ vadovas, veikdamas įmonės vardu ir įmonės naudai, turėdamas galimybę disponuoti įmonės lėšomis, esančiomis banke ir kasoje, bei pareigą tvarkyti sąskaitybą ir atlikti kitas su einamomis pareigomis susijusias funkcijas, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 11, 21 straipsnius būdamas atsakingas už buhalterinių įrašų teisingumą, apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. kovo 1 d. organizavo apgaulingą sporto klubo ,,Dakaras-Šauliai“ teisės aktų reikalaujamą buhalterinės apskaitos tvarkymą.
2.1. D. K., veikdamas sporto klubo ,,Dakaras-Šauliai“ vardu, 2017 m. gruodžio 1 d. sudarė tiesos neatitinkančią preliminariąją sutartį su Latvijos Respublikos piliečiu K. B., pagal šią sutartį sutarė dėl trijų transporto priemonių suradimo ir pristatymo iš viso už 614 000 Eur. Šios sutarties pagrindu, veikdamas per buhalterinę apskaitą tvarkančią, jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio nežinančią R. D., įformino dokumentu ir įrašė į buhalterinę apskaitą duomenis apie neįvykusią iš viso 614 000 Eur vertės ūkinę finansinę operaciją, kad K. B. pagal 2017 m. rugsėjo 25 d. kasos išlaidų orderį Nr. 1701 neva išmokėjo 324 000 Eur ir pagal 2017 m. gruodžio 1 d. kasos išlaidų orderį Nr. 1702 neva išmokėjo 290 000 Eur, nors iš tikro šių pinigų nemokėjo. Taip D. K. nesilaikė Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies (2012 m. balandžio 24 d. įstatymo redakcija), 12 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 3 dalies reikalavimų. Dėl neįvykusios ūkinės operacijos įforminimo apskaitos dokumentu ir įrašymo į buhalterinę apskaitą (iš viso 614 000 Eur vertės), nesilaikant nurodytų Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų, negalima iš dalies nustatyti sporto klubo ,,Dakaras-Šauliai“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio nuo 2017 m. rugsėjo 25 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d.
2.2. Be to, D. K., veikdamas sporto klubo ,,Dakaras-Šauliai“ vardu, į 2015 m., 2016 m., ir 2017 m. sausio–liepos mėn. buhalterinę apskaitą įtraukė degalų nurašymo aktus, kurių suma iš viso 11 360,01 Eur ir kuriuose įrašytos neįvykusios ūkinės operacijos nurašant degalus. D. K. pateikė buhalterinę apskaitą tvarkančiai, jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio nežinančiai R. D. įrašyti į buhalterinę apskaitą duomenis apie neįvykusias ūkines finansines operacijas: 2015 m., 2016 m. ir 2017 m. sausio–liepos mėn. degalų įsigijimo kvitus, kuriais įgyta iš viso 10 511,20 litro degalų už 11 360,01 Eur sumą, pagal šiuos kvitus įmonės naudai degalai nebuvo įgyti ir panaudoti sporto klubo „Dakaras-Šauliai“ naudai, veiklai, o už įmonės lėšas, jų pagrindu surašius degalų nurašymo aktus, į buhalterinę apskaitą įrašytos neįvykusios ūkinės operacijos nurašant degalus už 11 360,01 Eur. Taip jis nesilaikė Buhalterinės apskaitos įstatymo (2012 m. balandžio 24 d. įstatymo redakcija) 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 3 dalies reikalavimų. Į sporto klubo „Dakaras-Šauliai“ nurodyto laikotarpio buhalterinę apskaitą įtraukus minėtus degalų nurašymo aktus, dėl neįvykusių iš viso 11 360,01 Eur vertės ūkinių operacijų įforminimo apskaitos dokumentais ir įrašymo į buhalterinę apskaitą, nesilaikant nurodytų Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų, negalima iš dalies nustatyti sporto klubo „Dakaras-Šauliai“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio, buvusių 2015 m., 2016 m. ir nuo 2017 m. sausio 13 d. iki 2017 m. liepos 10 d.
2.3. Be to, D. K., veikdamas sporto klubo ,,Dakaras-Šauliai“ vardu, kaip jo atstovas įformino tiesos neatitinkančiais, suklastotais buhalterinės apskaitos dokumentais (kvitais ir PVM sąskaitomis faktūromis) ūkines finansines operacijas bei jų apmokėjimą ir pateikė buhalterinę apskaitą tvarkančiai, jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio nežinančiai R. D. įrašyti į buhalterinę apskaitą duomenis, kad jis: 1) nupirko iš Latvijos Respublikoje registruotos ir veiklą vykdančios įmonės „SIA KS14“ trylika motociklų „Yamaha“, kurių vieneto kaina 7260 Eur, pagal šios įmonės vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras ir mokėjimą pagrindžiančius kvitus; 2) nupirko iš Latvijos Respublikoje registruotos ir veiklą vykdančios įmonės „SIA Solo Race“ vienuolika motociklų „Honda“, kurių vieneto kaina 7800 Eur, pagal šios įmonės vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras ir mokėjimą pagrindžiančius kvitus; 3) nupirko iš Latvijos Respublikoje registruotos ir veiklą vykdančios įmonės „SIA Motocom“ penkiolika motociklų „Kawasaki“, kurių vieneto kaina 6000 Eur, pagal šios įmonės vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras ir mokėjimą pagrindžiančius kvitus; 4) nupirko iš Latvijos Respublikoje registruotos ir veiklą vykdančios įmonės „SIA Motofavorits“ penkiolika motociklų „Suzuki“, kurių vieneto kaina 5500 Eur, pagal šios įmonės vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras ir mokėjimą pagrindžiančius kvitus, nors iš tikro motociklai nebuvo įsigyti ir panaudoti sporto klubo „Dakaras-Šauliai“ naudai, veiklai. Taip D. K. nesilaikė Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies (2012 m. balandžio 24 d. įstatymo redakcija), 12 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 3 dalies reikalavimų. Dėl neįvykusios iš viso 365 980 Eur vertės ūkinės operacijos įforminimo apskaitos dokumentu ir įrašymo į buhalterinę apskaitą, nesilaikant nurodytų Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų, negalima iš dalies nustatyti sporto klubo ,,Dakaras-Šauliai“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d.
2.4. Be to, D. K., veikdamas sporto klubo ,,Dakaras-Šauliai“ vardu, į 2015–2017 m. buhalterinę apskaitą įtraukė dviračių, detalių, įrangos įsigijimo dokumentų, kurių suma iš viso 121 096,09 Eur ir kuriuose įrašytos neįvykusios ūkinės operacijos. D. K. pateikė buhalterinę apskaitą tvarkančiai, jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio nežinančiai R. D. įrašyti į buhalterinę apskaitą duomenis apie neįvykusias ūkines finansines operacijas: dviračių įsigijimą sporto klubo „Dakaras-Šauliai“ vardu iš IĮ „Zaizai“, A. A. įmonės, UAB „JW Trade“ ir „SIA Sportland“ (pagal šių įmonių įformintas PVM sąskaitas faktūras dėl įsigytų 82 dviračių už 23 696,88 Eur ir apmokėjimo elektroniniais kasos aparatais arba kasos pajamų orderių kvitais); taip pat detalių ir įrangos įsigijimą sporto klubo ,,Dakaras-Šauliai“ vardu, nors iš tikro dviračiai, įranga, detalės nebuvo įsigyti ir panaudoti sporto klubo naudai, veiklai, tačiau už sporto klubo lėšas. Dėl to, kad į buhalterinę apskaitą įtrauktos tikrovės neatitinkančios operacijos, nėra galimybės iš dalies nustatyti sporto klubo ,,Dakaras-Šauliai“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d.
2.5. Be to, D. K., veikdamas sporto klubo ,,Dakaras-Šauliai“ vardu, nepateikė buhalterinę apskaitą tvarkančiai, jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio nežinančiai R. D. įrašyti į buhalterinę apskaitą informacijos apie 2015–2018 m. gautas paramos lėšas (iš viso 23 096 Eur), kurios buvo pervestos į klubo sąskaitą. Tokiais veiksmais jis nesilaikė Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies (2012 m. balandžio 24 d. įstatymo redakcija), 12 straipsnio 4 dalies reikalavimų. Dėl ūkinių operacijų, susijusių su paramos gavimu, neįrašymo į sporto klubo apskaitą, nesilaikant nurodytų Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų, iš dalies negalima nustatyti sporto klubo „Dakaras-Šauliai“ veiklos, jo turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, buvusių 2015–2018 m.
3. D. K. nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį už tai, kad, pagaminęs netikrą dokumentą ir jį panaudojęs, pasisavino savo žinioje esantį didelės vertės svetimą turtą.
3.1. D. K., neturėdamas teisėto pagrindo, bet būdamas faktinis sporto klubo ,,Dakaras-Šauliai“ vadovas, veikdamas klubo vardu ir klubo naudai, turėdamas galimybę disponuoti įmonės lėšomis, esančiomis banke ir kasoje, bei pareigą tvarkyti sąskaitybą ir atlikti kitas su einamomis pareigomis susijusias funkcijas, turėdamas tikslą pasisavinti sporto klubo ,,Dakaras-Šauliai“ lėšas, pasinaudodamas jam suteiktais įgalinimais, nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d. organizuodamas apgaulingą sporto klubo ,,Dakaras-Šauliai“ teisės aktų reikalaujamą buhalterinės apskaitos tvarkymą, suklastojo dokumentus. 2017 m. gruodžio 1 d. jis sudarė tiesos neatitinkančią preliminariąją sutartį su Latvijos Respublikos piliečiu K. B., pagal šią sutartį sutarė dėl trijų transporto priemonių suradimo ir pristatymo iš viso už 614 000 Eur. D. K. šios sutarties pagrindu, veikdamas per buhalterinę apskaitą tvarkančią, jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio nežinančią R. D., įformino dokumentu ir įrašė į buhalterinę apskaitą duomenis apie neįvykusią ūkinę finansinę operaciją (iš viso 614 000 Eur vertės), kad K. B. pagal 2017 m. rugsėjo 25 d. kasos išlaidų orderį Nr. 1701 neva išmokėjo 324 000 Eur ir pagal 2017 m. gruodžio 1 d. kasos išlaidų orderį Nr. 1702 neva išmokėjo 290 000 Eur, nors iš tikro šių pinigų nemokėjo, juos pasisavino, šie pinigai panaudoti ne sporto klubo ,,Dakaras-Šauliai“ naudai. Taip, pagaminęs netikrą dokumentą ir jį panaudojęs, D. K. pasisavino savo žinioje esantį sporto klubo ,,Dakaras-Šauliai“ didelės vertės – 614 000 Eur turtą.
3.2. Be to, D. K., veikdamas sporto klubo ,,Dakaras-Šauliai“ vardu, į 2015 m., 2016 m. ir 2017 m. sausio–liepos mėn. buhalterinę apskaitą įtraukė degalų nurašymo aktus, kurių suma iš viso 11 360,01 Eur ir kuriuose įrašytos neįvykusios ūkinės operacijos nurašant degalus. D. K. pateikė buhalterinę apskaitą tvarkančiai, jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio nežinančiai R. D. įrašyti į buhalterinę apskaitą duomenis apie neįvykusias ūkines finansines operacijas – 2015 m., 2016 m. ir 2017 m. sausio–liepos mėn. degalų įsigijimo kvitus, pagal kuriuos įmonės naudai degalai nebuvo įgyti ir panaudoti sporto klubo „Dakaras-Šauliai“ naudai, veiklai, jų pagrindu surašius degalų nurašymo aktus, į buhalterinę apskaitą įrašytos neįvykusios ūkinės operacijos nurašant degalus už 11 360,01 Eur. Taip D. K. pasisavino savo žinioje esantį sporto klubo ,,Dakaras-Šauliai“ 11 360,01 Eur vertės turtą.
3.3. Be to, D. K., veikdamas sporto klubo ,,Dakaras-Šauliai“ vardu, įformino tiesos neatitinkančiais, suklastotais buhalterinės apskaitos dokumentais (kvitais ir PVM sąskaitomis faktūromis) ūkines finansines operacijas ir jų apmokėjimą. D. K. tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje pagamino netikrus dokumentus – Latvijos Respublikoje registruotų ir veiklą vykdančių įmonių „SIA KS14“, „SIA Solo Race“, „SIA Motocom“, „SIA Motofavorits“ vardu PVM sąskaitas faktūras ir mokėjimą pagrindžiančius kvitus. Šiuos žinomai suklastotus dokumentus D. K. panaudojo, pateikdamas buhalterinę apskaitą tvarkančiai, jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio nežinančiai R. D. įrašyti į buhalterinę apskaitą duomenis, nors iš tikro motociklai nebuvo įsigyti ir panaudoti sporto klubo „Dakaras-Šauliai“ naudai, veiklai. Taip D. K., pagaminęs netikrus dokumentus ir juos panaudojęs, 2015 m. pasisavino savo žinioje esantį sporto klubo ,,Dakaras-Šauliai“ didelės vertės – 365 980 Eur turtą.
3.4. Be to, D. K., veikdamas sporto klubo ,,Dakaras-Šauliai“ vardu, į 2015–2017 m. buhalterinę apskaitą įtraukė dviračių, detalių, įrangos įsigijimo dokumentus, kuriuose įrašytos neįvykusios ūkinės operacijos. D. K. pateikė buhalterinę apskaitą tvarkančiai, jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio nežinančiai R. D. įrašyti į buhalterinę apskaitą duomenis apie neįvykusias ūkines finansines operacijas – dviračių, detalių ir įrangos įsigijimą sporto klubo ,,Dakaras-Šauliai“ vardu, nors iš tikro dviračiai, įranga, detalės nebuvo įsigyti ir nebuvo panaudoti sporto klubo „Dakaras-Šauliai“ naudai, veiklai, tačiau panaudotos įmonės lėšos, ir pasisavino sporto klubo ,,Dakaras-Šauliai“ turto už 121 096,09 Eur.
3.5. Taip D. K. pasisavino sporto klubo ,,Dakaras-Šauliai“ turto iš viso už 1 112 436,10 Eur. Detalesnis nusikalstamų veikų aplinkybių aprašymas pateiktas žemesnės instancijos teismų nuosprendžiuose.
II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė
4. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas kaltu ir nuteisdamas D. K. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „Videra“), priėmė neteisingą procesinį sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad, D. K. į buhalterinę apskaitą įtraukus tik vieną tikrovės neatitinkantį dokumentą, kurio suma yra aiškiai žinoma, taip pat nustačius, kad šią pinigų sumą grynaisiais pinigais iš bendrovės kasos pasisavino būtent D. K., dėl kaltinime nurodytų jo veiksmų BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarinių neatsirado. Nenustatęs vieno iš būtinų nusikaltimo sudėties požymių, apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria D. K. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „Videra“), ir dėl šios dalies D. K. priėmė išteisinamąjį nuosprendį.
5. Be to, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nuo 2023 m. birželio 1 d. galiojanti BK 183 straipsnio 3 dalis ir BK 222 straipsnio 1 dalis (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) šiuo atveju turi grįžtamąją galią, nes yra bausmę švelninantis ir nuteistojo teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas, perkvalifikavo D. K. nusikalstamas veikas iš BK 183 straipsnio 2 dalies (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) (dvi veikos) į BK 183 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija), iš BK 222 straipsnio 1 dalies (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija) (dėl sporto klubo ,,Dakaras-Šauliai“) – į BK 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija). Teismas iš naujo išsprendė ir bausmių, paskirtų už šiuos atskirus nusikaltimus, taip pat ir galutinės bausmės paskyrimo klausimą.
6. Apeliacinės instancijos teismas taip pat konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė civilinio ieškovo sporto klubo „Dakaras-Šauliai“ civilinį ieškinį. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad D. K. nusikalstamais veiksmais buvo pasisavintas sporto klubo turtas – 1 352 436,10 Eur, taip padarant šio dydžio turtinę žalą. Dėl to apeliacinės instancijos teismas pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendį, sporto klubo ,,Dakaras-Šauliai“ atstovo civilinį ieškinį patenkino visiškai ir iš D. K. civilinio ieškovo naudai priteisė 1 112 436,10 Eur patirtai turtinei žalai atlyginti. Taip pat nurodyto civilinio ieškinio suma buvo atitinkamai sumažintas iš D. K. konfiskuoto turto dydis.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Kasaciniu skundu nuteistojo D. K. gynėjas advokatas H. Juška prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gegužės 15 d. nuosprendžio, pakeisto Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu, dalį dėl D. K. pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, BK 183 straipsnio 3 dalį ir šią baudžiamosios bylos dalį jam nutraukti arba panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 24 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatoriai skunde nurodo:
7.1. Žemesnės instancijos teismai netinkamai pritaikė BK 2 straipsnio 4, 5 dalių, BK 183 straipsnio, BK 222 straipsnio, BK 300 straipsnio nuostatas, neatskleidė šių nusikaltimų sudėčių požymių ir nukrypo nuo kasacinės instancijos teismo praktikos analogiškose bylose, taip pat pažeidė bausmės skyrimą reglamentuojančias įstatymo nuostatas ir D. K. nepagrįstai paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą. Be to, žemesnės instancijos teismai pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, teismų išvados grindžiamos ne išsamiai, nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais visais byloje esančiais įrodymais, o vadovaujantis prielaidomis. Nurodyti BPK 20 straipsnio 5 dalies, 44 straipsnio 5 dalies, 301 straipsnio 1 dalies, nekaltumo prezumpcijos ir in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principų reikalavimų pažeidimai yra esminiai, nes jie sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtus bei pagrįstus sprendimus. Tai sudaro pagrindą abejoti teismo objektyvumu ir nešališkumu.
7.2. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad byloje esantys duomenys iš tiesų patvirtina, jog trasoje buvo pilamas atvežtinis gruntas (smėlis, žvyras), buvo atlikti dirbtinių kalnelių supylimo ir formavimo darbai, tačiau šių duomenų nepakanka išvadai, jog būtent šie darbai buvo atlikti iš nurodytų inkriminuotos nusikalstamos veikos pinigų sumų bei inkriminuojamu laikotarpiu (2015–2017 m.). Taigi, teismas, išnaudojęs visas galimybes, įtvirtintas BPK, abejones dėl D. K. nurodytų aplinkybių, kad kaltinime kaip pasisavinti nurodyti pinigai buvo panaudoti trasai pagerinti, turėjo vertinti išimtinai kaltinamojo naudai, tačiau nepagrįstai įrodinėjimo naštą perkėlė pačiam D. K..
7.3. Be to, apeliacinės instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad sporto klubas „Dakaras-Šauliai“ neturėjo jokių transporto priemonių (automobilių ar motociklų), tad negalėjo pilti degalų į klubui priklausančias transporto priemones. Tačiau tame pačiame nuosprendyje teismas taip pat nurodė, kad 2007 m. VMI atliko sporto klubo veiklos, paramos panaudojimo tikrinimą. 2007 m. birželio 19 d. D. K. teikė paaiškinimą VMI ir jame nurodė, kad lėšos klubo veiklai plėtoti yra gaunamos paramos būdu, iš surinktų lėšų įsigyjama degalų treniruotėms ir varžyboms. 2012 m. sausio 26 d. taip pat buvo atliekamas mokestinis tyrimas, jo metu nustatyta, kad 2006–2010 m. gauta parama panaudota pagal paskirtį, t. y. didžiąją dalį panaudotos paramos sudaro degalų pirkimo sąnaudos. Taigi, šiuo atveju nebuvo paneigta aplinkybė, kad degalai buvo naudojami sporto klubo reikmėms. Byloje apklausti degalinėje „Videra“ dirbę darbuotojai nurodė, kad kai kurie į degalinę atvykę klientai prašydavo kasos kvitą atspausdinti sporto klubo „Dakaras-Šauliai“ vardu. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad liudytojų parodymai patvirtina, jog už aptariamus degalus buvo mokama klientų, o ne sporto klubo lėšomis, tad šie duomenys nepatvirtina klubo lėšų panaudojimo degalams. Tačiau tokia teismo išvada padaryta remiantis prielaidomis, kadangi apklausti asmenys nenurodė, už kieno lėšas pylėsi degalų, taip pat ar tos lėšos buvo kompensuojamos.
7.4. Žemesnės instancijos teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir D. K. nepagrįstai nuteisė pagal BK 300 straipsnio 3 dalį. Kasacinės instancijos teismo praktikoje yra išaiškinta, kad kasos išlaidų orderiai, kvitai, PVM sąskaitos faktūros yra laikomi apskaitos dokumentais, o tokių dokumentų suklastojimas ir panaudojimas yra vienas iš apgaulingo apskaitos tvarkymo būdų. Apskaitos dokumentų klastojimas gali pasireikšti arba viso netikro apskaitos dokumento ar apskaitos registro pagaminimu, arba galiojančio apskaitos dokumento ar apskaitos registro atskirų rekvizitų falsifikavimu. Todėl tais atvejais, kai apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą suklastojami buhalterinės apskaitos registrai, kaltininko veika kvalifikuojama tik pagal BK 222 straipsnį, papildomai neinkriminuojant BK 300 straipsnio, o tais atvejais, kai apgaulingai tvarkant minėtą apskaitą suklastojami kiti, ne buhalterinės apskaitos, dokumentai (pavyzdžiui, pirkimo–pardavimo sutartis), veika kvalifikuojama pagal BK 222 straipsnį ir BK 300 straipsnio atitinkamą dalį kaip idealioji nusikaltimų sutaptis.
7.5. Nagrinėjamoje byloje daugiausia buvo suklastoti būtent apskaitos dokumentai. Be to, vienas iš D. K. kaip suklastotų inkriminuotų dokumentų yra preliminarioji sutartis. Tačiau tokia sutartis, nors ir nėra buhalterinės apskaitos dokumentas, negali būti laikoma BK 300 straipsnio dalyku dėl savo specifikos. Pagrindinė preliminariosios sutarties sąlyga, skirianti ją nuo pagrindinės sutarties, yra aiškiai išreikštas ar akivaizdžiai (aiškiai) numanomas šalių įsipareigojimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį. Preliminariosios sutarties atveju nėra prievolės objekto kaip tos turtinės vertybės, dėl kurios šalys sudaro pagrindinę sutartį. Tai organizacinė sutartis, priskirtina ikisutartinių santykių stadijai. Tokia sutartimi nė viena iš šalių neįgyja turtinės naudos, kas yra būdinga pagrindinėms sutartims (kasacinis nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006). Taigi, vertinant sistemiškai, nagrinėjamoje byloje sudaryta preliminarioji sutartis nesukėlė jokių padarinių, kadangi pagrindinė sutartis taip ir nebuvo sudaryta. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.165 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia. Dėl nurodytų priežasčių D. K. dėl BK 300 straipsnio 3 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo turi būti išteisintas.
7.6. Žemesnės instancijos teismai taip pat netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir D. K. nepagrįstai parinko sunkiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, nors pagal naujai galiojančią BK 183 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) jam buvo galima parinkti ir švelnesnę bausmės rūšį. Be to, teismai D. K. nepagrįstai paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – 240 000 Eur turto konfiskavimą valstybės naudai. Šis klausimas jau buvo išspręstas civilinėje byloje įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartimi, kuria paliktas nepakeistas Šiaulių apygardos teismo 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimas, kuriuo iš D. K. ieškovės bankrutavusios UAB „Videra“ naudai buvo priteista 82 722,07 Eur nuostolių, susijusių su 240 000 Eur pasisavinimu. Pažymėtina, kad minėtą skolą varžytynėse nupirko UAB „G“, tad ši įmonė bet kuriuo metu D. K. gali pareikšti civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo. Be to, tai, kad bankroto administratorius neatliko savo pareigų ir neginčijo D. K. sudaryto fiktyvaus sandorio su K. B., negali apsunkinti nuteistojo teisinės padėties. Taigi, D. K. negali būti baudžiamas du kartus už tą pačią veiką ir iš jo negali būti dukart išieškoma ta pati suma skirtingiems naudos gavėjams – BUAB „Videra“ skolos perėmėjai UAB „G“ ir valstybei. Taip būtų pažeistas non bis in idem (niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą) principas. Kita vertus, atsižvelgiant į turto konfiskavimo paskirtį, tikslus, į tai, kad D. K. paskirta laisvės atėmimo bausmė, turto konfiskavimas šiuo atveju apskritai yra neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė.
8. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Daiva Skorupskaitė-Lisauskienė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Prokurorė atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
8.1. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamo nuosprendžio, apeliacinių skundų ir proceso dalyvių argumentus, atlikęs dalies įrodymų tyrimą, nusprendė, kad pirmosios instancijos teismas D. K. veikoje teisingai konstatavo visus nusikalstamų veikų, nustatytų BK 183 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje (dėl UAB „Videra“), taip pat BK 183 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje (dėl sporto klubo „Dakaras-Šauliai“), požymius.
8.2. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio 46–68 punktuose išsamiai išanalizavo byloje surinktus įrodymus dėl trasos įrengimo, t. y. kad D. K. buvo perleista įrengta trasa, kad tolesniam trasos naudojimui reikalingos lėšos buvo renkamos iš rėmėjų ir trasos naudotojų – sportininkų, kad nuo 2015 m. D. K. nepateikė buhalterinės apskaitos dokumentų, kuriais galima pagrįsti trasoje atliktus darbus ar vykusius renginius bei jų apmokėjimą. D. K. nurodomo pinigų panaudojimo neva įmonės reikmėms niekaip nepagrindė teisėtu būdu, gaudamas sąskaitas faktūras, pažymas apie pinigų išmokėjimą ar kitus dokumentus, patvirtinančius jo teiginius apie pinigų mokėjimą konkretiems asmenims ar įmonėms. Priešingai, jis panaudojo įgytas netikras sąskaitas faktūras apie motociklų įgijimą ir netikrą preliminariąją sutartį su K. B. bei kasos išlaidų orderius, už kurių įgijimą ir pasirašymą mokėjo papildomus pinigus. Toks elgesys verslininkui, daugiau nei 10 metų užsiimančiam motokroso sporto klubo veikla, nėra logiškas ir įtikinamas. Priešingai, jis sustiprina išvadą dėl D. K. tyčios netikrais dokumentais ne pagrįsti lėšų panaudojimą sporto klubo veiklai, o paslėpti pinigų pasisavinimo faktą.
8.3. Teismui nustačius, kad sporto klubo „Dakaras-Šauliai“ turtas buvo pasisavintas pagaminus ir panaudojus netikrus dokumentus, pagrįstai nustatyta, jog, šiuos dokumentus įtraukęs į sporto klubo „Dakaras-Šauliai“ buhalterinę apskaitą, D. K. apgaulingai tvarkė šio sporto klubo buhalterinę apskaitą. Tai išsamiai išanalizuota apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 69–83 punktuose. Nėra pagrindo nesutikti su šiame nuosprendyje išdėstytomis, išsamiai išnagrinėtomis aplinkybėmis dėl sporto klubo „Dakaras-Šauliai“ veiklos – motociklų, dviračių ir jų dalių pirkimo, degalų pylimo ir lėšų už juos pasisavinimo.
8.4. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pagrįstai konstatavo, kad D. K. pasisavino UAB „Videra“ priklausančias lėšas – 240 000 Eur. Nors byloje yra duomenys, kad Šiaulių apygardos teismo 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimu iš D. K. ieškovės bankrutavusios UAB „Videra“ naudai buvo priteista 82 722,07 Eur nuostolių, sietinų su minėtomis pasisavintomis lėšomis, tačiau ši suma, kaip patvirtino bankroto administratorius I. Malinauskas, išieškota nebuvo. Šiuo metu bankroto byla yra baigta, UAB „Videra“ likviduota. Byloje civilinis ieškinys dėl aptariamos sumos nėra pareikštas. Tokioje situacijoje minėtoms lėšoms kaip nusikalstamos veikos rezultatui pagrįstai taikytas turto konfiskavimas, nes tai yra vienintelė priemonė, padėsianti užkardyti nuteistojo pasipelnymą iš padarytos nusikalstamos veikos. Taigi, D. K. nėra baudžiamas du kartus už tą pačią nusikalstamą veiką.
8.5. Perkvalifikuodamas D. K. nusikalstamas veikas pagal 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusius BK pakeitimus, priimtus 2023 m. balandžio 27 d. įstatymu, apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio 84–96 punktuose išsamiai išdėstė BK pagrindus ir motyvus, kuriais vadovaudamasis paskyrė nuteistajam bausmę. Nesutikti su teismo paskirta bausme ir jos dydžiu nėra pagrindo.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
9. Nuteistojo D. K. gynėjo advokato H. Juškos kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų
10. Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kasacinę bylą, priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduoti kasaciniai skundai, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų (BPK 369 straipsnio 1 dalis). Dėl šių nuostatų taikymo teismų praktikoje išaiškinta, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-70-895/2018,
2K-P-58-697/2019, 2K-P-31-788/2021, 2K-7-39-1073/2022). Kasacinės instancijos teismas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, o tik gali patikrinti, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškinti ir taikyti baudžiamieji įstatymai ir ar baudžiamojo proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Nesutikimas su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant argumentų konstatuoti, kad teismo proceso metu buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, nėra pagrindas naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimus nagrinėjant bylą kasacine tvarka (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje
Nr. 2K-P-31-788/2021).
11. Kaip matyti iš nuteistojo D. K. gynėjo advokato H. Juškos kasacinio skundo, jame ginčijamos pirmosios ir (ar) apeliacinės instancijos teismų išvados dėl faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, pateikiamos savos byloje tirtų faktų ir įrodymų interpretacijos bei nuomonės dėl atskirų bylos duomenų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės. Remiantis pirmiau nurodytu teisiniu reglamentavimu ir teismų praktikoje pateiktais išaiškinimais dėl kasacinės instancijos teismo kompetencijos ribų, tokio pobūdžio kasacinio skundo argumentai bus nagrinėjami tik tiek, kiek jie atitinka BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytus bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.
Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies, 44 straipsnio 6 dalies reikalavimų
12. Kasaciniame skunde nurodoma, kad žemesnės instancijos teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nesivadovavo nekaltumo prezumpcijos ir in dubio pro reo principais ir rėmėsi prielaidomis. Teisėjų kolegija su tokiais kasacinio skundo argumentais dėl padarytų esminių BPK pažeidimų nesutinka.
13. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi būti paremtas visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Įrodymų patikimumas – tai vertinimo metu nustatoma savybė, reiškianti, kad duomenys atitinka tikrovę. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-45-628/2024,
2K-61-594/2024). Taigi, bylą nagrinėjančio teismo kompetencija yra nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų laikytini įrodymais, kokios išvados jais remiantis darytinos, ar byloje surinktų įrodymų pakanka išvadai, kad inkriminuojama nusikalstama veika (ne)turi baudžiamajame įstatyme nustatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius.
14. Pažymėtina, kad proceso dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos. Proceso dalyviai gali teismui teikti prašymus, pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių prašymų ir pasiūlymų atmetimas pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Tai, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokius sprendimus, nei tikėjosi kasatorius, savaime nereiškia, jog buvo padaryti esminiai BPK normų pažeidimai – bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai ir šališkai, o teismų sprendimai nepagrįsti ir neteisėti.
15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėse nutartyse baudžiamosiose bylose ne kartą yra konstatavęs, kad BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų pažeidimas pripažįstamas esminiu BPK pažeidimu tik tais atvejais, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-176-303/2015,
2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017, 2K-121-697/2020, 2K-270-628/2020, 2K-145-495/2021, 2K-113-697/2022 ir kt.). Teisėjų kolegija tokio pobūdžio pažeidimų šioje byloje nenustatė.
16. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl D. K. kaltės padarius nusikalstamas veikas, nustatytas BK 183 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje (dėl UAB „Videra“) ir BK 183 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje (dėl sporto klubo ,,Dakaras-Šauliai“), yra pagrįstos iš dalies paties nuteistojo D. K. parodymais, kuriais jis pripažino, kad 2017 m. gruodžio 1 d. preliminariosios sutarties su K. B. dėl transporto priemonių įsigijimo iš tikrųjų nesudarė, sutarties pagrindu pasirašytuose kasos išlaidų orderiuose nurodytos bendrai 614 000 Eur sumos K. B. neperdavė, taip pat nepirko motociklų, o iš nepažįstamo asmens Latvijoje įsigijo tik sąskaitų faktūrų ir jas įtraukė į sporto klubo „Dakaras-Šauliai“ buhalterinę sąskaitą; taip pat liudytojų M. B., V. K., E. A., A. K. ir kt. (duomenys neskelbtini) trasoje besitreniravusių sportininkų parodymais, kad jie patys mokėdavo už trasos paruošimą treniruotėms, kad varžybų organizavimas buvo finansuojamas ir pačių sportininkų, dalyvavusių varžybose, lėšomis, kad jie iš esmės negavo jokios materialinės ar kitokios paramos iš sporto klubo, transporto priemonių detalių, degalų ar panašiai; liudytojo bankroto administratoriaus I. Malinausko parodymais apie UAB „Videra“ bankroto bylos aplinkybes; specialistės I. Sinušienės paaiškinimais apie sporto klubo „Dakaras-Šauliai“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo atlikimo aplinkybes ir jos pateiktas išvadas, specialistės V. Balandienės paaiškinimais apie UAB „Videra“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo atlikimo aplinkybes. Šių asmenų parodymai sutampa su teisiamajame posėdyje perskaitytais ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojo apklausto K. B. parodymais apie preliminariųjų sutarčių su D. K. sudarymo aplinkybes, t. y. kad jis jokių pinigų šių sutarčių pagrindu negavo. Be to, pirmosios instancijos teismas rėmėsi ir teisiamajame posėdyje ištirta rašytine bylos medžiaga: 2019 m. liepos 30 d. ir 2019 m. rugsėjo 23 d. specialisto išvadomis Nr. 11Š-74(19), 11Š-75(19), Nr. 11Š-73(19), 11Š-105(19), 11Š-106(19) dėl sąskaitų faktūrų rašysenos tyrimų, 2019 m. vasario 11 d. ir 2019 m. rugsėjo 27 d. specialisto išvadomis
Nr. 04/13-2-7-1507, Nr. 04/13-2-3-9996 dėl BUAB „Videra“ ir sporto klubo „Dakaras-Šauliai“ ūkinės finansinės veiklos tyrimų, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolais, daiktų apžiūros protokolais, reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolais, Latvijos Respublikos valstybės pajamų tarnybos pateiktais dokumentais bei kita bylos medžiaga. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalyje, išdėstyti pirmiau nurodytų įrodymų vertinimo motyvai, padarytos įrodymais pagrįstos išvados, nurodant, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie įrodymai patvirtina, kad nuteistasis D. K. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai). Taigi, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes, teisiamajame posėdyje patikrino teisėtais būdais gautus duomenis ir nuosprendį grindė teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais (BPK 301 straipsnio 1 dalis).
17. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą pagal civilinio ieškovo ir nuteistojo D. K. apeliacinius skundus, dar kartą įvertinęs pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus ir pats atlikęs įrodymų tyrimą, pateikė argumentuotas išvadas dėl apeliacinių skundų ir motyvus, paaiškinančius, kodėl pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl D. K. kaltės padarius nusikalstamas veikas, nustatytas BK 183 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje (dėl UAB „Videra“) ir BK 183 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje (dėl sporto klubo ,,Dakaras-Šauliai“), yra pagrįstos ir teisingos. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas, iš dalies patenkindamas nuteistojo D. K. apeliacinį skundą, taip pat argumentuotai nurodė, kodėl dėl kaltinime nurodytų jo veiksmų neatsirado BK 222 straipsnio 1 dalyje (dėl UAB „Videra“) nustatytos nusikalstamos veikos padarinių, ir dėl šios dalies priėmė išteisinamąjį nuosprendį. Apeliacinės instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas atitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus: įrodymai buvo įvertinti laikantis įstatymo reikalavimų, tiek kiekvienas atskirai, tiek lyginant tarpusavyje, susieti į vientisą loginę grandinę, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikiant išskirtinės reikšmės. Skundžiamame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje buvo motyvuotai atsakyta į visus esminius nuteistojo D. K. apeliacinio skundo argumentus, susijusius su įrodymų patikimumu ir pakankamumu (konstatuojant nuteistojo D. K. kaltę), gynybos keliamos versijos paneigtos.
18. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistojo D. K. gynėjo kasaciniame skunde bylos įrodymai yra analizuojami selektyviai, atskirai kritikuojant įrodymus, kuriais rėmėsi žemesnės instancijos teismai, paneigdami nuteistojo gynybinę versiją. Tačiau minėta, kad baudžiamojo proceso įstatyme nurodytos įrodymų vertinimo taisyklės reikalauja įvertinti ne tik kiekvieną įrodymą atskirai, bet ir jų visumą, juos lyginant ir siejant į nuoseklią bei vientisą loginę grandinę. Bylos įrodymų vertinimas, kaip sudėtinė įrodinėjimo teisme proceso dalis, yra neišvengiamai susijęs su visų bylos duomenų ištyrimu ir patikrinimu. Priešingai nei nurodo kasatorius, teismai tyrė ir analizavo tiek nuteistąjį teisinančius, tiek ir jį kaltinančius įrodymus. Skundžiamuose teismų nuosprendžiuose įrodymai buvo patikrinti tiek teisėtumo, tiek patikimumo aspektu, motyvuotai argumentuojant, kodėl nesivadovaujama nuteistojo D. K. parodymais, paneigiant jo versijas, kad jis lėšas ne pasisavino, o panaudojo UAB „Videra“ ir sporto klubo „Dakaras-Šauliai“ reikmėms (tarp jų ir trasai pagerinti).
19. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, nuteistojo D. K. kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas pagrįsta ne selektyviu įrodymų vertinimu ir prielaidomis, o leistinų, patikimų, išsamiai ir nešališkai įvertintų įrodymų visuma ir nekelia jokių abejonių. Nuteistojo D. K. apeliacinio skundo argumentai dėl įrodymų vertinimo apeliacine tvarka buvo patikrinti ir į juos atsakyta, nepažeidžiant BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatų. Apeliacinės instancijos teismo atliktas galutinis įrodymų vertinimas atitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų reikalavimus.
20. Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad panaikinti žemesnės instancijos teismų procesinius sprendimus nuteistojo D. K. gynėjo kasaciniame skunde nurodytais argumentais dėl tariamai padarytų esminių BPK pažeidimų nėra teisinio pagrindo.
Dėl BK 300 straipsnio 3 dalies taikymo
21. Kasacinio skundo argumentai, kad žemesnės instancijos teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir D. K. nepagrįstai nuteisė pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, yra atmestini.
22. Kaip teisingai pažymima kasaciniame skunde, teismų praktikoje, sprendžiant dėl BK 222 straipsnyje ir 300 straipsnyje nurodytų nusikalstamų veikų santykio, laikomasi kasacinės instancijos teismo suformuluotos taisyklės, kad tokiu atveju esant dviejų normų konkurencijai būtina taikyti tą normą, kuri išsamiau apibūdina veikos turinį. Tais atvejais, kai apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą suklastojami buhalterinės apskaitos dokumentai arba apskaitos registrai, kaltininko veika kvalifikuojama tik pagal BK 222 straipsnį, o tais atvejais, kai apgaulingai tvarkant minėtą apskaitą suklastojami kiti, ne buhalterinės apskaitos, dokumentai, veika kvalifikuojama pagal BK 222 straipsnį ir 300 straipsnio atitinkamą dalį kaip idealioji nusikaltimų sutaptis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245-303/2017,
2K-198-689/2019, 2K-99-495/2022).
23. Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje (2015 m. gruodžio 22 d. įstatymo redakcija) nustatyta, kad apskaitos dokumentas – tai popierinis arba elektroninis dokumentas, kuriuo patvirtinama ūkinė operacija arba ūkinis įvykis ir kuriame yra rekvizitai tos ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumui nustatyti. Tokie dokumentai yra sąskaitos faktūros, kasos pajamų ir išlaidų orderiai, mokėjimo pavedimai, darbo užmokesčio ir darbo laiko apskaitos žiniaraščiai ir pan. Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje (2015 m. gruodžio 22 d. įstatymo redakcija) nustatyta, kad apskaitos registras – tai remiantis apskaitos dokumentais parengta ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių suvestinė, kurioje apibendrinti jų duomenys. Apskaitos registrais laikomos didžiosios knygos, žurnalai-orderiai, analitinės apskaitos knygelės ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-245-303/2017).
24. Nagrinėjamoje byloje D. K. daromas sporto klubo ,,Dakaras-Šauliai“ apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas buvo susijęs ne tik su buhalterinės apskaitos dokumentų (kasos išlaidos orderių, degalų nurašymo aktų, kvitų, PVM sąskaitų faktūrų), bet ir kitų dokumentų klastojimu. Byloje buvo nustatyta, kad D. K., veikdamas sporto klubo ,,Dakaras-Šauliai“ vardu, 2017 m. gruodžio 1 d. sudarė tiesos neatitinkančią preliminariąją sutartį su Latvijos Respublikos piliečiu K. B., pagal šią sutartį sutarė dėl trijų transporto priemonių suradimo ir pristatymo iš viso už 614 000 Eur. Kasaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad preliminarioji sutartis negali būti laikoma BK 300 straipsnio dalyku dėl savo specifikos.
25. Kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta, kad BK 300 straipsnio dalykas gali būti ne tik dokumentai, kuriuose užfiksuoti duomenys yra reikšmingi valstybės ir savivaldos institucijų normaliai veiklai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-159/2013), bet ir privačių asmenų sukurti dokumentai, jei juose įtvirtinta informacija, turinti reikšmės juridinių faktų atsiradimui, pasikeitimui ar pasibaigimui. Dokumentu laikomas kiekvienas rašytine forma (popieriuje, elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje) padarytas įrašas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas. Dokumentas – tai įrašas, kurį panaudojus sukeliami ar gali būti sukelti fiziniam, juridiniam asmeniui ar valstybei teisiškai reikšmingi padariniai. Todėl suklastotais ar netikrais dokumentais turėtų būti laikomi tokios formos raštai, kurie yra tinkami melagingam faktui paliudyti. Pažymėtina, kad BK 300 straipsnis nustato atsakomybę ne tik už dokumento suklastojimą ir netikro dokumento pagaminimą, bet net ir už tokių dokumentų laikymą, gabenimą, siuntimą. Šios veikos pavojingos tuo, kad toks dokumentas gali įtvirtinti teisinėje apyvartoje tikrovės neatitinkančią informaciją, lemti neteisingų sprendimų priėmimą, suinteresuotų asmenų teisių pažeidimą ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-19-942/2017, 2K-90-1073/2023).
26. Preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį (CK 6.165 straipsnio 1 dalis). Tai organizacinė sutartis, priskirtina ikisutartinių santykių stadijai (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-381/2023). Ikisutartiniuose santykiuose šalis sieja specifiniai – pasitikėjimo teisiniai santykiai, kurie reikalauja abipusio sąžiningumo viena kitos atžvilgiu. Derybose dėl sutarties sudarymo šalys, kaip ir vykdydamos sutartis, privalo elgtis sąžiningai, ir tai įtvirtinta CK 1.5, 6.4, 6.158, 6.163 straipsniuose. Šios pareigos pažeidimas yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-381/2022). Kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta, kad nors preliminariosios sutarties šalys neturi teisės reikalauti priverstinio sutarties įvykdymo natūra, vis dėlto šis preliminariosios sutarties ypatumas nereiškia, kad šalies atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį, nulemtas subjektyvių – nuo tokios šalies valios priklausančių – priežasčių, nesukelia jai neigiamų teisinių padarinių, – ta preliminariosios sutarties šalis, kuri nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (CK 6.165 straipsnio 4 dalis) (kasacinės nutartys civilinėse bylose
Nr. e3K-3-11-469/2020, e3K-3-141-781/2024).
27. Atsižvelgdama į nurodytą teisinį reglamentavimą ir pateiktus teismų praktikos išaiškinimus, teisėjų kolegija nusprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio 33 punkte padarė pagrįstą išvadą, jog preliminarioji sutartis gali būti laikoma BK 300 straipsnio dalyku, nes tai dokumentas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisinio santykio atsiradimo įrodymas. Sudariusios tokią sutartį šalys įgyja atitinkamas teises ir pareigas, pvz., jei viena iš šalių nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius.
28. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai taikė BK 300 straipsnio 3 dalį ir priėmė įstatymo reikalavimus atitinkančius procesinius sprendimus. Priešingai nei teigia kasatorius, nuteistojo D. K. kaltė pagal BK 300 straipsnio 3 dalį įrodyta tinkamai.
Dėl BK 72 straipsnio taikymo
29. Kasaciniame skunde nurodoma, kad žemesnės instancijos teismai D. K. nepagrįstai paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – 240 000 Eur turto konfiskavimą valstybės naudai, nes šis klausimas jau buvo išspręstas civilinėje byloje. Teisėjų kolegija su šiais kasacinio skundo argumentais sutinka iš dalies.
30. Pagal baudžiamąjį įstatymą, baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn, tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Nusikalstamos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Iš nusikalstamos veikos gautas turtas suprantamas kaip turtinė nauda, kurią kaltininkas gauna padaręs nusikalstamą veiką, jo pasipelnymas iš nusikalstamos veikos. Kasacinės instancijos teismo praktikoje, aiškinant BK 72 straipsnio nuostatas, pažymėta, kad turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017,
2K-315-303/2018, 2K-7-76-719/2022).
31. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad iš nusikalstamos veikos gautas turtas (uždraustos veikos rezultatas) konfiskuojamas, jeigu kaltininkas iš nusikalstamos veikos neteisėtai praturtėjo, o byloje nereiškiamas civilinis ieškinys ar nėra duomenų, jog neteisėtai užvaldytas turtas buvo grąžintas nukentėjusiajam (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243-942/2016, 2K-232-648/2023, 2K-2-511/2024). Tais atvejais, kai nusikalstamu būdu užvaldytas turtas grąžinamas nukentėjusiajam arba pareiškiami civiliniai ieškiniai, arba kitokiu būdu susitariama dėl padarytos žalos atlyginimo, turto konfiskavimas gali būti taikomas tik tada, kai asmuo neteisėtai įgytą turtą ar jo dalį yra pardavęs ar kitokiu būdu gavęs iš jo turtinės naudos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-58-511/2020, 2K-203-697/2020).
32. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, kad D. K. nusikalstamais veiksmais pasisavino 240 000 Eur vertės UAB „Videra“ turtą ir 1 112 436,01 Eur vertės sporto klubo „Dakaras-Šauliai“ turtą. Atsižvelgdamas į tai, kad UAB „Videra“ bankrutavo (bankroto byla baigta), o kreditoriai nepareiškė civilinio ieškinio ir pardavė bendrovės skolą, taip pat kad sporto klubo ,,Dakaras-Šauliai“ atstovo civilinis ieškinys atmestas, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 1 dalimi, nusprendė minėtas lėšas iš nuteistojo konfiskuoti kaip nusikalstamos veikos rezultatą. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė civilinio ieškovo sporto klubo „Dakaras-Šauliai“ civilinį ieškinį, todėl pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendį, minėtą civilinį ieškinį patenkino visiškai ir iš D. K. civilinio ieškovo naudai priteisė 1 112 436,10 Eur patirtai turtinei žalai atlyginti, o konfiskuoto turto sumą sumažino iki 240 000 Eur.
33. Apeliacinės instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad šioje baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys dėl UAB „Videra“ padarytos žalos atlyginimo pareikštas nebuvo. Tačiau toks ieškinys BUAB „Videra“, atstovaujamos bankroto administratoriaus I. Malinausko, buvo pareikštas civilinio proceso tvarka civilinėje byloje Nr. e2-581-357/2018, kurioje Šiaulių apygardos teismo 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimu buvo nuspręsta iš D. K. ieškovės bankrutavusios UAB „Videra“ naudai priteisti 82 722,07 Eur dydžio nuostolių atlyginimą, kuris tiesiogiai susijęs su baudžiamojoje byloje nustatyta pasisavintų 240 000 Eur lėšų suma, ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šiame sprendime nurodyta, kad įmonės vadovas D. K., 2017 m. birželio 29 d. sudarydamas preliminariąją sutartį ir iš UAB „Videra“ kasos išimdamas 240 000 Eur, sudarė ekonomiškai nenaudingą įmonei sandorį, nes iš anksto turėjo įvertinti, kad dėl jo atsiras bendrovei žala, tačiau to nepaisydamas vis dėlto jį sudarė ir veikė ne įmonės interesais, taip pažeidė įstatymo jam nustatytas pareigas, tai vertintina kaip neteisėti veiksmai. Šiame sprendime taip pat nurodyta, kad pripažinus, jog D. K., kaip įmonės vadovas, nesilaikė įstatymo nurodytų pareigų, bendrovės atžvilgiu veikė nesąžiningai, laikytina, kad egzistuoja visos jo civilinei atsakomybei taikyti būtinos sąlygos, todėl yra pagrindas priteisti iš D. K. padarytus nuostolius. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. gruodžio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-617-881/2019 Šiaulių apygardos teismo 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimą paliko iš esmės nepakeistą. Šis teismas padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, teisingai nustatė D. K. veiksmų neteisėtumo faktą, priežastinio ryšio tarp jo neteisėtų veiksmų ir įmonei kilusios žalos egzistavimą, o D. K. nepaneigė savo kaltės, kuri yra preziumuojama. Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, antstolio Andriaus Liaškovo 2021 m. kovo 19 d. patvarkymu Nr. S-21-159-7966 pradinė išieškotoja BUAB „Videra“ buvo pakeista nauja išieškotoja UAB „G“, kuriai varžytynių aktu Nr. 1 buvo parduota UAB ,,Videra“ reikalavimo teisė į D. K. skolą. Šis skolos išieškojimas vykdomas iki šiol.
34. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas iš D. K. konfiskuoti visą 240 000 Eur sumą, o apeliacinės instancijos teismas palikdamas galioti šią pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Toks teismo sprendimas šioje situacijoje neatitinka BK 72 straipsnio prasmės, nes dėl dalies nurodytos sumos konfiskavimo kilo dvigubas išieškojimas skirtingiems gavėjams – ir BUAB „Videra“ skolos perėmėjai UAB „G“, ir valstybei. Šiuo atveju žemesnės instancijos teismai turėjo sumažinti iš D. K. konfiskuotino turto vertę iki 147 277,93 Eur (240 000 Eur – 82 722,07 Eur (kurie iš D. K. buvo priteisti minėtoje civilinėje byloje) – 10 000 Eur (kurie buvo skirti bankroto administravimo išlaidoms ir kurie nėra susiję su D. K. padaryta nusikalstama veika)).
35. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje teismai netinkamai taikė Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normas dėl turto konfiskavimo, todėl Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gegužės 15 d. bei Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 24 d. nuosprendžiai keistini (BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis).
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,
n u t a r i a :
Pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gegužės 15 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 24 d. nuosprendžių dalį dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo nuteistajam D. K..
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1–3 dalimis, sumažinti iš D. K. konfiskuotino turto sumą iki 147 277,93 Eur.
Kitą Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gegužės 15 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 24 d. nuosprendžių dalį palikti nepakeistą.
Teisėjai Olegas Fedosiukas
Danutė Jočienė
Darius Kantaravičius