Baudž. byla Nr.1-66-397/09
(Proceso Nr.52-1-00509/2008)
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
1.2.3.1.; 2.3.6.4.5.
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. balandžio 21 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gytis Večerskas, sekretoriaujant Rūtai Baltušninkaitei, Vitai Beleckaitei, dalyvaujant prokurorui Rolandui Mackevičiui, gynėjui advokatui Gintarui Platūkiui, nukentėjusiosioms M. B. ir O. J., jų atstovui advokatui Georgijui Gromovui,
teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas Kauno apygardos teismo 1999-11-05 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos 1961 m. BK 104 str. laisvės atėmimu 9 metams. Pritaikius 2000-04-11 įstatymą „Dėl amnestijos akto“, bausmė sumažinta 1 metais 6 mėnesiais, ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 7 metams 6 mėnesiams. 2003-07-09 nutartimi paleistas lygtinai, neatlikęs 2 metų 11 mėnesių 23 dienų bausmės, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d., ir
n u s t a t ė :
V. L. tyčia nužudė kitą žmogų, šią veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Būtent, 2008 m. gegužės 4 d. apie 19 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini) sodyboje esančio gyvenamojo namo virtuvėje, asmeninio konflikto su S. K. metu tyčia vieną kartą smogė jam virtuviniu peiliu į kaklo sritį, mažiausiai du smūgius sudavė kumščiu į krūtinės sritį, po ko S. K. nugriuvus ant grindų, apie keturis kartus įspyrė jam į galvą, po to nuvilkęs jį į kambarį virtuviniu samčiu sudavė apie šešis kartus į galvą, tuo padarydamas nukentėjusiajam galvos smegenų sumušimą, sukėlusį kraujo išsiliejimą po kietuoju ir minkštuoju galvos smegenų dangalais bei į galvos smegenų skilvelius, kraujosruvas galvos minkštuose audiniuose, poodines kraujosruvas kairio skruosto srityje, kaktos dešinėje, tiesioginius kairės pusės III-VI šonkaulių lūžius pagal priekinę pažastinę liniją, dešinės pusės tiesioginius III-IV šonkaulių lūžius pagal priekinę pažastinę liniją, kirstines - pjautines žaizdas kaktos dešinėje pusėje, kairio momens srityje, už kairės ausies, kairės ausies kaušelio vidurinėje dalyje, kairio skruosto srityje, sprando kairėje, kaklo vidurinėje dalyje, poodines kraujosruvas krūtinės ląstos kairėje, abiejų šlaunų srityse, ko pasėkoje nuo į galvą suduotų smūgių sukėlusių galvos smegenų sumušimą, kraujo išsiliejimą po kietuoju ir minkštuoju galvos smegenų dangalais bei į galvos smegenų skilvelius S. K. įvykio vietoje mirė.
V. L., padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, kaltu prisipažino ir paaiškino, kad 2008 m. gegužės 4 d. pas J. M. sodyboje kartu su S. K. girtavo. Išgertuvių metu nukentėjusysis jį pradėjo vadinti „žmogžudžiu“, dėl ko jis įsikarščiavo ir iš pykčio negalėjo kontroliuoti savo veiksmų. Paėmęs ant stalo buvusį peilį, smogė juo nukentėjusiajam į kaklo sritį, padarydamas pjautinę žaizdą. Po to S. K. sudavė keletą kartų į krūtinę bei apie keturis kartus spyrė į galvos sritį. Nutempęs nukentėjusįjį į kitą kambarį, sudavė šešis kartus ten buvusiu samčiu pastarajam į galvą. Nakvojo tuose namuose, nes ten ir gyveno. Išeidamas ryte, apie 10 val., S. K. paliko, uždengęs jį paklode. Suprato, kad pastarasis negyvas, nes nekvėpavo. Išeidamas užrakino duris, pakabino spyną, nes nenorėjo, kad kas nors užeitų į namą. Aiškino, jog peilio geležtę kažkur numetė, rankeną įmetė į pečių, krauju suteptus batus ir kelnes taip pat išmetė. Savo nusikalstamų veiksmų tikslo kaltinamasis paaiškinti negalėjo, tvirtino, kad įvykio metu nieko nesuprato ir kad būdamas blaivus to tikrai nebūtų padaręs. Nurodė, kad sutinka atlyginti tik laidojimo išlaidas.
Savo parodymus 2008-05-07 kaltinamasis patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, kuomet nurodė vietas ir būdą, kur ir kaip sudavė smūgius nukentėjusiajam, kur išmetė nusikaltimo įrankį, kur persirengė savo sukruvintus rūbus (t.1 b. l. 121-136). Šios kaltinamojo nurodytos aplinkybės pilnai sutampa su nurodytomis aplinkybėmis teisiamojo posėdžio metu.
V. L. kaltė padarius inkriminuojamą nusikaltimą be paties pilno prisipažinimo yra įrodyta nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais bei kitais byloje esančiais įrodymais.
Nukentėjusioji M. B. parodė, kad nukentėjusysis S. K. buvo jos brolis. Pastarasis, paskambinęs jai 2008 m. gegužės 3 d. vakare, sakė, kad „ aš paskutinį kartą tau skambinu“ ir prašė 100 litų. Vėliau sužinojo apie nelaimę. Aiškino, kad ji su nukentėjusiuoju bendravo, jį globojo, kiek galėjo jam padėjo. Palaidojo nukentėjusįjį šeimos kape, dėl netekties patyrė didelį skausmą. Laidotuvėms išleido penkis tūkstančius litų, ką patvirtina byloje esantys kvitai. Nurodė, kad gavo1050 litų dydžio laidojimo pašalpą, iš ieškinio šios sumos neatėmė. Prašo priteisti 100 000 litų neturtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusioji O. J. parodė, kad nukentėjusysis S. K. buvo jos tėvas. Apie pastarojo žūtį nieko paaiškinti negalėjo, nurodė, jog apie tai sužinojo iš tetos ir pusbrolio. Be to, nurodė, kad dėl jos suruošto „keturnedėlio“ turėjo išlaidų mišioms, pietums, giesmininkams. Aiškino, kad tėvas buvo jai brangus, prieš mirtį paskutinį kartą jį matė prieš metus, ryšio artimo nebuvo, pati nežinojo, kur jis gyvena, bet jis žinojo, kur gyvena ji. Palaiko ieškinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti.
Liudytojas R. G. parodė, kad V. L. pažinojo kaip įrašytą į įskaitą asmenį, kontroliavo jo elgesį. Aiškino, kad kaltinamasis iš pradžių gyveno pas M., po to – M. sodyboje. Pastarąjį apibūdino kaip girtaujantį, konfliktišką ir agresyvų žmogų. Nurodė, kad apie įvykį telefonu jam pranešė A. G.. Atvykęs į įvykio vietą, kambaryje, kairėje pusėje po drabužiais, su akivaizdžiomis smurto žymėmis rado gulintį kruviną S. K. lavoną, kurį atpažino, nes nukentėjusysis apie penkerius metus gyveno toje seniūnijoje. Turėtu telefono numeriu keletą kartų skambino V. L., bet jis neatsiliepė. 2008 m. gegužės 6 d. iš V. L. telefonu gavo žinutę, kad jis laukia įvykio vietoje. Nuvykus į sodybą, kaltinamasis prisipažino, kad, kilus buitiniam konfliktui, jis peiliu sudavė kelis smūgius nukentėjusiajam, šokinėjo jam ant krūtinės.
Liudytojas A. G. parodė, kad apie nužudymą sužinojo sekmadienį, tai yra 2008 m. gegužės 11 d.. Prieš tai V. P. buvo prašęs nueiti pažiūrėti, kodėl neateina S. K.. Grįžusi ji pasakė, kad sodyboje ant durų užkabinta spyna ir kad nieko nėra. Po kiek laiko vėl ten nuėjo, pažiūrėjusi pro langą, nieko nematė. Jis pats nuėjęs į tą sodybą pro langą kambaryje, kuriame miegojo nukentėjusysis, matė nuo lovos numestus drabužius ir patalynę, ko niekada nebūdavo. Įėjęs pro verandą, kurios durys buvo užrištos, pateko į tą kambarį, dar perėjo per kitus kambarius, virtuvę ir grįžo prie numestų drabužių. Atidengęs iš pradžių pamatė lavono ranką, po to – veidą. Aiškino, kad nukentėjusysis buvo pajuodęs ir kruvinas, šalia jo gulėjo stalinis peilis. Tada jis iškvietė policiją. Kitą peilį nulaužta rankena rado įsmeigtą sienoje. Nurodė, kad S. K. jam yra sakęs, jog bijo neblaivaus V. L., nes pastarasis grasino jį sumušti.
Liudytoja V. P. parodė, kad kaltinamasis buvo jos kaimynas, su kuriuo vienas nuo kito gyveno apie 300 metrų atstumu. S. K. dažnai ateidavo pas jos motiną. 2008-05-11, sužinojusi iš savo motinos, kad pastarasis nebuvo užėjęs, du kartus nuėjo į M. sodybą, tačiau ten nieko nerado, ant durų buvo pakabinta spyna. Tada nuėjo A. G., kuris grįžęs pranešė, kad rado nukentėjusįjį nužudytą ir apklotą. Apie įvykį pranešė policijai. Teigė, kad V. L. nematė. Kai jam skambino, pastarasis sakė, kad yra pas kaimyną kitame kaime, tačiau ten nuvykę policijos pareigūnai nieko nerado.
Liudytoja M. M. parodė, kad (duomenys neskelbtini) kaime esančioje savo sodyboje leisdavo gyventi V. L. ir S. K.. Aiškino, kad apie išgertuves įvykio dieną nieko nežinojo. V. L. pas ją gyveno apie dvejus metus, jai buvo geras ir klusnus darbininkas. Nurodė, kad kaltinamasis užpykęs nesivaldo ir kad yra mačiusi jo emocijų protrūkių, ypač išgėrus.
Liudytojas J. A. parodė, kad V. L. ir S. K. gyveno netoliese, gretimame kaime. 2008 m. gegužės 3 d. jiedu buvo pas jį talkoje, po darbų gėrė degtinę. Išgėrus apie du butelius, V. L. pradėjo rėkti ant A. G. ir V. P., buvo agresyvus, o paskui, pasiėmęs pusę butelio, rėkdamas vienas išėjo laukais.
2008-05-05 įvykio vietos ir lavono apžiūros protokole (t. 1, b.l. 4-19) užfiksuota , kad 2008 m. gegužės 5 d. buvo apžiūrėtas (duomenys neskelbtini) kaime esantis namas, kurio kambaryje ant grindų buvo rastas vyriškos lyties lavonas su išorinėmis smurto žymėmis, rastos kraujo dėmės ant grindų virtuvėje, pečiuje rasta peilio rankena, kambaryje, kur buvo nužudytojo kūnas, už spintelės rastas samtis.
2008-07-30 papildomos įvykio vietos apžiūros protokole (t. 2, b.l. 9-13) užfiksuota, kad, apžiūrėjus vietą, kur buvo nužudytas S. K., buvo rastos peilio smeigimo į stalą ir į sieną žymės.
Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M 282 /08 (06) (t.1, b.l. 30-37) konstatuota, kad S. K. mirtis įvyko nuo galvos smegenų sumušimo, kraujo išsiliejimo po kietuoju ir minkštaisiais galvos smegenų dangalais bei į galvos smegenų skilvelius galvos traumos pasėkoje.
Papildomoje teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M 64/228/08/08 (06) (t.2, b.l. 4-6) konstatuota, kad S. K. mirė nuo ne mažiau dviejų trauminių poveikių.
Specialisto išvadoje (t.1, b.l. 42-47) konstatuota, kad ant nužudymo vietoje rasto degtinės butelio palikti pirštų pėdsakai yra V. L..
Specialisto išvadoje (t.1, b.l. 53-60) konstatuota, kad ant samčio ir V. L. kelnių esantis kraujas yra S. K. su 99,9999999999 procento tikimybe.
2008-07-30 reikalaujamų daiktų pateikimo protokole (t.2, b.l. 14) užfiksuota, kad A. G. pateikė peilio geležtę, kuri buvo apžiūrėta (t.2. b.l. 15-17).
Specialisto išvadoje Nr. 52-16- IS1-273 (t.2 b.l. 20-22) konstatuota, kad įvykio vietos apžiūros metu paimta peilio rankena ir A. G. pateikta peilio geležtė anksčiau tarpusavyje sudarė vieną visumą.
Aptartais įrodymais nustatytos aplinkybės apie kraujo pėdsakus virtuvėje, kambaryje, apie nustatytus S. K. kūno sužalojimus, galimą jų atsiradimo mechanizmą, surastus peilį, samtį, kaltinamojo rūbus, ant kurių išlikęs nužudytojo kraujas pilnai atitinka kaltinamojo aiškinimą apie konflikto su nukentėjusiuoju vietą – virtuvę, po to vykusį nukentėjusiojo mušimą kambaryje, panaudotus įrankius – peilį, samtį, apie nusikaltimo įkalčių slėpimą.
Tad vertinant visus virš paminėtuosius įrodymus nėra pagrindo abejoti kaltinamojo aiškinimu, kad būtent jis, suduodamas nukentėjusiajam peiliu, kumščiais, spirdamas kojomis, suduodamas smūgius samčiu, sužalojo S. K., ko pasekoje šis mirė. Atsižvelgiant į nusikaltimo padarymo įrankius, sužalojimų kiekį, vietą – didžioji dalis sužalojimų padaryta itin svarbiame gyvybei organe – galvoje, veiksmų intensyvumą, darytina išvada, kad kaltinamasis suprato savo veiksmų pavojingumą, keliamą pavojų nukentėjusiojo gyvybei, ir norėjo tokių pasekmių. Šie kaltinamojo padarytieji veiksmai kaltinimo teisingai kvalifikuoti ir pilnai atitinka BK 129 str. 1d.
Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgtina į padaryto nusikaltimo pobūdį, sunkumą, keliamą pavojų visuomenei, į paties kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių buvimą. V. L. padarytas nusikaltimas baudžiamojo įstatymo (BK 11 str. 6d.) priskiriamas prie labai sunkių nusikaltimų, tai nusikaltimas, kuriuo sukelti negrąžinami padariniai ir padaryta ypatinga žala visuomenei. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1d. 9 p.), atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad kaltinamasis savanoriškai prisipažino padarius nusikaltimą, dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaip asmenybė V. L. charakterizuojamas neigiamai, jis anksčiau teistas už analogišką nusikalstamą veiką – tyčinį nužudymą, nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį teistumą. Tai rodo kaltinamojo žymiai didesnį pavojingumą visuomenei. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, jų visumą, kaltinamajam skirtina griežta baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta, didesnė negu įstatymo sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, laisvės atėmimo bausmė.
Nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai tenkintini dalinai.
Kaltinamojo nusikalstamų veiksmų pasekoje ryšium su nužudytojo S. K. laidojimu nukentėjusioji M. B. turėjo 4381 litą laidojimo išlaidų, o nukentėjusioji O. J. – 907 litus išlaidų, todėl šią nukentėjusioms nusikaltimu padarytą žalą kaltinamasis privalo atlyginti (CK 6.249 str., 6.291 str.). Nukentėjusioji M. B. pripažino, kad dalį laidojimo išlaidų padengė iš savivaldybės gauta 1050 litų dydžio laidojimo pašalpa, tad įvertinus šiuos duomenis, įskaičius laidojimo pašalpą į laidojimo išlaidas, iš kaltinamojo priteistina M. B. 3331 litas (iš 4381 atėmus 1050) ir O. J. 907 litai. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis šią žalą atlyginti nukentėjusiosioms sutiko.
Nukentėjusiosios prašė priteisti iš kaltinamojo joms padarytą neturtinę žalą, kurią jos patyrė dėl S. K. mirties, šią žalą mirusiojo sesuo M. B. įvertino 100000 litų, o O. J. (mirusiojo dukra) – 50000 litų. Šioje dalyje M. B. civilinis ieškinys tenkintinas dalinai, o O. J. civilinis ieškinys atmestinas. Iš bylos aplinkybių seka, kad nukentėjusiąją M. B. su mirusiu nukentėjusiuoju (broliu) siejo artimi santykiai, glaudūs ryšiai, po jo mirties nukentėjusioji patyrė dvasinius, emocinius išgyvenimus, sukrėtimą, būtent ji rūpinosi ir artimo giminaičio palaidojimu. Tad atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, įvertinant kaltinamojo kaltės laipsnį, bendrus šalies ekonominio gyvenimo rodiklius, pragyvenimo lygį, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, nukentėjusiajai M. B. priteistinos neturtinės žalos dydis nustatytinas – 25000 litų (CK 1.5 str., 6.250 str., 6.263 str.). Kaip seka iš pačios nukentėjusiosios O. J. parodymų, ji su mirusiu nukentėjusiuoju, savo tėvu, iki mirties ryšių nepalaikė, jų susitikimai buvo tik atsitiktinio pobūdžio, nukentėjusioji sukūrusi savo šeimą gyveno atskirai, nei ji mirusiajam, nei mirusysis jai jokios materialinės paramos neteikė. Šias aplinkybes patvirtino ir M. B.. Tad nustačius, kad nukentėjusiosios su mirusiu asmeniu nesiejo glaudūs dvasiniai, emociniai ryšiai, faktiškai jie nepalaikė ir giminiškų santykių, laikytina, jog nukentėjusioji po S. K. mirties nepatyrė ir dvasinių išgyvenimų ar sukrėtimų, kuriuos būtų galima įvertinti atitinkama pinigine išraiška. Todėl O. J. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 299 str. 301 str., 302 str., 303 str., 308 str.,
n u s p r e n d ė :
V. L. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d., ir paskirti bausmę - laisvės atėmimą trylikai metų, bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityti kardomojo kalinimo laiką ir tokiu būdu bausmės pradžią skaičiuoti nuo suėmimo dienos – 2008 m. gegužės 6 d.
Kardomąją priemonę – suėmimą V. L. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.
Priteisti iš V. L. M. B. 3331 lito dydžio turtinės žalos ir 25000 litų dydžio neturtinės žalos atlyginimą bei O. J. 907 litų dydžio turtinės žalos atlyginimą. O. J. civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo atmesti.
Daiktinius įrodymus - 0,5 l talpos degtinės „Premium gera starka“ butelį, 4 daktiloplokšteles su pirštų pėdsakais, V. L. seilių ir kraujo pavyzdžius, kraujo dėmių nuoplovas, S. K. drabužius - kelnes, marškinius, marškinėlius, V. L. kelnes, peilio rankeną, peilio geležtę, samtį – kaip beverčius sunaikinti.
Mobilaus ryšio telefoną NOKIA 6101 su SIM kortele grąžinti V. L..
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo jam įteikimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.
Teisėjas Gytis Večerskas