Civilinė byla Nr. 2A-368-212/2017

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-07347-2016-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

2.3.4.4.2; 2.3.5.2.1; 3.3.1.20

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gegužės 8 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zinos Mickevičiūtės,

kolegijos teisėjų: Margaritos Dzelzienės, Nijolės Danguolės Smetonienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. L. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. L. ieškinį atsakovui D. L. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo, institucija, teikianti išvadą, Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė J. L. prašo pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 3 dalį ir priteisti dukters I. L., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui 210 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos 2016-09-30 iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojat Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti J. L..
2. Nurodė, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas 2008 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu nutraukė J. L. ir D. L. santuoką bei patvirtino šalių pasirašytą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, pagal kurią D. L. įsipareigojo teikti išlaikymą dukrai I. L., gim. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 300 Lt, pradedant nuo 2008-09-01 iki dukters pilnametystės.
3. Teismo nustatytas materialinis išlaikymas nebeatitinka nepilnametės dukters poreikių. Šiuo metu dukra Ieva yra 16 metų amžiaus, ženkliai išaugo jos poreikiai ugdymui, lavinimui, maistui, drabužiams, avalynei, laisvalaikiui. Ievos poreikiams patenkinti reikalingos didesnės materialinės lėšos, nei buvo nustatytos 2008-08-12 nutartyje.
4. Be to, pasikeitė gyvenimo lygis, todėl 86,89 Eur (300 Lt) suma negali vaikui užtikrinti net minimalių poreikių. Atsakovas buvo informuotas apie jo dukros padidėjusius poreikius ugdymui, lavinimui, maistui, drabužiams, avalynei, laisvalaikiui, todėl sutiko padidinti išlaikymo dydį 13 Eur ir nuo 2016-05-13 kas mėnesį dukters išlaikymui skiria po 100 Eur. Tačiau šių lėšų nepakanka, nes vaiko vidutinių poreikių patenkinimui būtina skirti 420 Eur per mėnesį. Kadangi atsakovas turi nuolatinį darbą, nebeturi nepilnamečių vaikų, kuriems būtų teikiamas išlaikymas, gali skirti dukters išlaikymui didesnę sumą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 23 d. sprendimu ieškinį patenkino, pakeitė Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 3 punktą ir priteisė nepilnametės dukters I. L., gimusios (duomenys neskelbtini) išlaikymui iš atsakovo D. L. po 210 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2016 m. spalio 3 d. iki vaiko pilnametystės; atmetė atsakovo D. L. prašymą ieškovei J. L. skirti baudą už nesąžiningai pareikštą ieškinį ir priteisė iš atsakovo D. L. valstybei 51,20 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6. Nustatė, kad ieškovė dirba Panevėžio socialinių paslaugų centre socialinės globos skyriaus vadove, jos vidutinis darbo užmokestis per mėnesį yra apie 600 Eur, ieškovė savo vardu turi nekilnojamojo turto - dviejų kambarių 46.90 kv. m. ploto butą su priklausiniais, adresu (duomenys neskelbtini), 2003 m. automobilį Toyota Yaris Verso.
7. Atsakovas dirba AB ,,Panevėžio energija“, jo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį yra apie 881,60 Eur, atsakovas savo vardu turi nekilnojamojo turto - 5 kambarių gyvenamąjį namą su žemės sklypu ir priklausiniais, adresu (duomenys neskelbtini), kur savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs ir atsakovo pilnametis sūnus E. L., 1999 m. automobilį Renault Espace. Teismas darė išvadą, jog atsakovo turtinė padėtis yra kur kas geresnė nei ieškovės, todėl būtent atsakovas turi didesne dalimi prisidėti prie nepilnametės dukters I. L. išlaikymo.
8. Teismas sprendė, kad 420 Eur ieškovės paskaičiuota dukros, kuriai šiuo metu yra daugiau kaip 16 metų (paauglės), išlaikymui suma yra visiškai protinga. Teismų praktikoje orientaciniu kriterijumi yra būtent minimali mėnesinė alga, kuri šiuo metu yra 380 Eur, šios sumos ieškovė neprivalo įrodinėti. Nepilnametė atsakovo dukra aktyviai dalyvauja užklasinėje veikloje, kur taip pat reikalingos papildomos lėšos, taip pat mergaitei reikia mokamų sveikatos atstatymo procedūrų, todėl akivaizdu, jog I. L. turi papildomų poreikių.
9. Nors atsakovas nesutinka su ieškinyje pateiktu nepilnametės poreikių paskaičiavimu, tačiau ieškovei raštu juos detalizavus, teismas neturi pagrindo su jais nesutikti, juo labiau, kai ieškovė neįskaičiavo išlaidų, susijusių su dukros naudojimusi telefonu bei būsto šildymo išlaidų, kurios nėra mažos. Atsakovo teigimu, ieškovė dukrai Ievai perka prabangų ir nesveiką maistą - ikrus, pelėsinį sūrį, saldumynus, kavą, vaisvandenius. Ieškovė nurodė, jog teismui pateikti kvitai yra apie šeimos patirtas išlaidas švenčių metu, be to, dukra mėgsta saldumynus.
10. Atsižvelgiant į tai, jog į bylą nepateikti duomenys, jog I. L. dėl sveikatos būklės negali vartoti saldumynų, kitų produktų, teismas sprendė, jog nurodytus maisto produktus, ypač švenčių metu, 16 metų amžiaus nepilnametis vaikas gali vartoti. Ieva yra paauglė, todėl jos poreikiai yra dideli, yra išleidžiamos didelės lėšos maistui, drabužiams, batams įsigyti, vaiko mokslui, ugdymui, pilnaverčiam vystymuisi, juo labiau, kai vaikas yra aktyvus, dalyvauja užklasinėje veikloje. Taip pat I. L. tenka ir didelė - ne mažiau kaip 1/2 dalis būsto išlaikymo išlaidų, nes vaikas gyvena kartu su mama (ieškove), naudojasi vandeniu, elektra ir panašiai.
11. Atsakovas neįrodė, jog per mėnesį nepilnametės Ievos išlaikymui negali skirti po 210 Eur sumą per mėnesį, nes atsakovas nepateikė teismui įrodymų pagrįsti visas paaiškinime nurodytas išlaidas. Atsakovas pateikė kvitus, kad nuo 2017 m. sausio 2 d. iki 2017 m. sausio 14 d. turėjo 59,12 Eur kuro išlaidų, tačiau teismas manė, jog ne visa minėta suma gali būti laikoma atsakovo būtinomis išlaidomis, nes analizuojant kvituose užfiksuotą informaciją, matyti, jog kuras buvo pilamas palyginti nedideliu laiko tarpu - 2017-01-11 už 19,70 Eur sumą, o 2017-01-14 dar užsipilta už 19,38 Eur, neįrodyta, kokiam tikslui atsakovas per tris dienas sunaudojo net 18 litrus dyzelinio kuro. Teismas pažymėjo, kad 2017-01-13 kvite neįvardinta UAB ,,Autoera“ atsakovo naudai suteikta paslauga ar įsigyta prekė, todėl įvertinti išlaidų pagrįstumo negali.
12. Atsakovas teigė, jog mokesčiai už elektrą sudaro 24 Eur per mėnesį, interneto paslaugos 15 Eur, šiukšlių išvežimas 6 Eur, tačiau kaip teisme paaiškino atsakovas, pas jį namuose dažnai (pusę mėnesio) būna jo pilnametis sūnus ir naudojasi teikiamomis paslaugomis - internetu ir panašiai, tokiu būdu, teismas sprendė, jog prie šių išlaidų 1/4 dalimi turi prisidėti ir atsakovo sūnus, kuris savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs pas atsakovą. Atsakovas pateikė teismui rašytinius įrodymus apie prievolę pagal paskolos sutartį ir nurodė, kad kiekvieną mėnesį moka po 200 Eur. Kadangi paskolą atsakovas paėmė gyvenamojo namo remontui (sutarties 1 punktas), teismas vertino, kad atsakovo pilnamečiam sūnui, gyvenančiam pas atsakovą nuo 2014-07-11, taip pat kyla pareiga prisidėti 1/4 dalimi prie šios piniginės prievolės vykdymo.
13. Atsakovas nurodė, kad malkos namo apšildymui kainuoja apie 1‘000 Eur per mėnesį, tačiau konkrečių rašytinių įrodymų apie minėtam kurui patirtas išlaidas, nepateikė. Laikraštyje esantis skelbimas patvirtina tik kuro - malkų kainą 105 Eur sumą už 3 kubinius metrus arba 35 Eur už 1 kubinį metrą, tačiau tai neįrodė atsakovo malkų kiekio įsigijimo bei faktiškai patiriamų išlaidų kurui, taip pat nepatvirtina, jog 2016 m. rudens-žiemos sezonui atsakovo būsto, esančio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), išlaikymas kainavo 1‘000 Eur sumą arba apie 83,33 Eur suma per mėnesį ir kad būsto išlaikymui reikia 20 kubų malkų per sezoną. Teismas sprendė, kad atsakovo pilnametis sūnus turi prisidėti ir prie būsto išlaikymo išlaidų, t. y. prie malkų įsigijimo.
14. Atsakovo teigimu, jam pačiam tenka paremti pilnametį dirbantį sūnų, tačiau teismui nepateikti įrodymui, kad atsakovas turi prisidėti prie pilnamečio sūnaus išlaikymo, kuriam neįgalumas nenustatytas. Atsakovas nurodė, jog sūnui skiria 40 Eur sumą per mėnesį, kuris prašo jo tik paskolinti pinigus, atsakovas grąžinti sūnui paskolintus pinigus neprašo. Kadangi atsakovas gera valia atsisako pinigų sumos, kuri galėtų būti skiriama prisidėti prie nepilnametės paauglės I. L. išlaikymo, teismas atmetė atsakovo argumentą, jog šiuo metu jis galėtų nepilnametei dukrai skirti tik po 130 Eur sumą per mėnesį išlaikymo.
15. Atsakovas teigė, jog jis pats turi sveikatos problemų, dėl ko yra reikalingos papildomos išlaidos - 20 Eur suma per mėnesį, tačiau atsakovas teismui pateikė kvitus tik apie 5,77 Eur sumoje patiriamas išlaidas vaistams. Atsakovas ,,Kniaudiškių šeimos klinikoje“ 2016-12-27 ir 2017-01-06 taisėsi dantis už 50 Eur sumą, tačiau teismui nepateikus tokio pobūdžio išlaidas pagrindžiančių rašytinių įrodymų (kvitų, čekių) už kitus mėnesius, teismas negalėjo daryti išvadų, jog tokio dydžio išlaidas atsakovas patiria kiekvieną mėnesį, juo labiau, kai rašytiniame paaiškinime šių išlaidų atsakovas nenurodė. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad patiria 20 Eur sumą per mėnesį sodybos priežiūros išlaidų ir 15 Eur nuotekų išvežimui, todėl teismas sprendė, jog šių išlaidų atsakovas neįrodė.
16. Įvertinęs visus argumentus, teismas patenkino ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo nepilnametei dukrai Ievai padidinimo iki 210 Eur per mėnesį nuo 2016 m. spalio 3 d. iki vaiko pilnametystės ir nurodė, kad toks išlaikymas iš esmės nepažeis kiekvieno iš tėvų turtinės padėties ir vaiko poreikių proporcingumo principo.
17. Atsakovas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 95 straipsniu, už nesąžiningai pateiktą ieškinį ieškovei J. L. prašė skirti baudą. Kadangi ieškinį dėl išlaikymo padidinimo teismas patenkino visiškai, tokiu būdu, nėra jokio pagrindo manyti, jog ieškovė šioje byloje ieškinį pareiškė nepagrįstai ir jai skirti baudą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

18. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti arba pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 23 d. sprendimą dalyje ir išspręsti klausimą iš esmės – priteisti iš atsakovo nepilnametės dukters išlaikymui po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2016 m. spalio 3 d. iki vaiko pilnametystės. Apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais:
19. Teismas tendencingai vertino byloje nustatytas aplinkybes ir įrodymus, nevertino visų įrodymų tarpusavio ryšio aspektu, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Apelianto vidutiniškos pajamos per mėnesį sudaro 848,76 Eur, o ne 881,60 Eur. Nesutinka su ieškovės pateiktais įrodymais dėl maisto išlaidų, nes dalis pateiktų produktų dukra nevalgo ir nemano, jog jo dukra per mėnesį suvalgo apie 25 kg mėsos. Ieškovė į bylą teikė suklastotus įrodymus, nes 2017-01-12 ieškovė aplankė 4 parduotuves ir pirko analogiškas prekes, o 2016-12-23 aplankė 3 parduotuves ir pirko vien tik mėsos produktus ir saldumynus. Tokiais įrodymais pirmosios instancijos teismas negalėjo remtis.
20. Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, kad beveik kas dieną ji perka dukrai mobilaus ryšio operatorių telefono numerio papildymo kvitus. Vietoj to, kad naudotųsi ieškovės sudaryta sutartimi – dėl pastovių kasmėnesinių paslaugų teikimo, dukra dar perka telefono sąskaitos papildymo kvitus. Akivaizdu, kad ieškovės leidžiamos sumos, perkant begalinį kiekį saldumynų, didžiulį kiekį mėsos produktų yra nesuderinamos nei su protingumo, nei su teisingumo kriterijais.
21. Teismo išvados, kad jis gali mokėti ieškovės reikalaujamą sumą, nes prie paskolos mokėjimo ir namo išlaikymo gali prisidėti apelianto sūnus, neteisingos. CK normos nustato savininko pareigą rūpintis savo turtu, o ne epizodiškai turto savininką aplankančią asmenų pareigą, kurios šie neturi.
22. Teismas nepasisakė apie tai, kad apeliantas turi sveikatos problemų, kad jis net nenurodė maitinimosi išlaidų, kad negali už gaunamas pajamas įsigyti drabužių, neatkreipė dėmesio į apelianto sveikatos problemas – jam diagnozuota dvi stuburo išvaržos.
23. Teismas pažeidė susiformavusią teismų praktiką, rekomendacijas, protingumo ir teisingumo kriterijus, nes nusprendė, kad vaikui išlaikyti yra reikalinga daugiau nei 400 Eur per mėnesį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad jeigu tėvų turtinė padėtis leidžia, tik tada turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis, jei ne, tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Teismo priteistas dydis neatitinka nei teisingumo nei protingumo kriterijų. Ieškovė neįrodė, kad nepilnamečio vaiko poreikiams reikalinga suma, kuri ženkliai viršija minimalios algos dydį.

24. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teigia, kad pirmosios instancijos teismui pateikė teisingus rašytinius įrodymus apie dukros Ievos išlaikymą ir šeimos patirtas išlaidas. Nurodo, kad kasdien į parduotuves nevyksta. Važiuoja į kelias parduotuves, nes ieško kur pigiau, o perkamos maisto prekės nėra prabangos prekės.
25. Pažymi, jog švenčių laikotarpiu, t. y. 2016 m. gruodžio 23-30 dienomis buvo daugiau pirkta maisto produktų, dovanėlių. Ieškovė mėsos produktų perka daugiau, nes tai yra sotus ir nebrangus maistas lyginant su žuvies ir pieno produktais, maistu kavinėse. Dukra bendrauja su atsakovo D. L. sesers vaikais, švenčių proga juos sveikina, todėl buvo pirktos dovanėlės. Naujųjų metų išvakarėse parūpino daugiau maisto produktų, nes turėjo svečių. 2014 m. sausio 2-3 dienomis pirko maisto produktus šeimos poreikiams, nes dukra vyko svečiuotis pas savo krikšto motiną (tėvo D. L. seserį) ilgesniam laikui, todėl maisto dukrai įdėjo iš namų.
26. Apeliantas po santuokos nutraukimo nepalaiko ryšio su dukra, todėl nežino ką paauglė valgo. Dukra nesilaiko dietos, ji neturi viršsvorio, aktyviai leidžia laisvalaikį, sportuoja, todėl valgo daug įvairių mėsos produktų, dažnai užkandžiauja, mėgsta ir prašo nupirkti įvairių maisto produktų: sūrių, sūrelių, įvairių mėsos produktų, šokolado, saldainių, konditerijos gaminių, sulčių ir kt. Dukrai sąskaita pildoma vieną kartą per savaitę, o ne kasdien. Paprastai vienam mėnesiui telefonui išleidžiama 4 Eur, tačiau nuo 2016 m. gruodžio mėn. vidurio iki 2017 m. sausio vidurio buvo papildyta sąskaita 8 Eur, kad dukra galėtų naudotis internetu, nes namie nebuvo. Teismui pateikti įrodymai yra šeimos poreikiams tenkinti, nes maistą perkame, ruošiame ir gaminame kartu. Visos pajamos yra skirtos šeimos poreikiams tenkinti ir dukrai ne visada užtenka pinigų vykti į ekskursijas, renginius.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

27. Apeliacinis skundas atmestinas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 23 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
28. Byloje nustatyta, kad šalių santuoka nutraukta Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu. Minėtu sprendimu buvo patvirtinta ir santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, pagal kurią nepilnamečio vaiko I. L., (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatyta su motina J. L., o tėvas D. L. įsipareigojo skirti vaiko I. L., gimusios (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2008-09-01 iki vaiko pilnametystės (b. l.5). Ieškovė pripažino, kad padidėjus dukters poreikiams atsakovas nuo 2016 m. gegužės 13 d. kas mėnesį dukters išlaikymui skiria po 100 Eur.
29. Įstatymas reglamentuoja, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms, o prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas. (CK 3.201 straipsnio 1, 2 dalys).
30. Apeliantas nesutinka su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 23 d. sprendimu, kuriuo padidintas išlaikymas jo nepilnametei dukrai Ievai iki 210 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Teigia, kad teismas neteisingai įvertino bylos aplinkybes ir įrodymus, nevertino visų įrodymų tarpusavio ryšio aspektu.
31. Teisėjų kolegija apelianto argumentus laiko nepagrįstais. Kaip minėta, tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pasikeisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas nustatė priteistino išlaikymo dydį iš vieno iš tėvų, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).
32. Įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės įtvirtintos CPK 176–185 straipsnių nuostatose ir išplėtotos kasacinio teismo jurisprudencijoje. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymų byloje vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 1 d.1 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411-611/2015).
33. Bylos duomenys patvirtina, kad apelianto vidutinis darbo užmokestis, be mokesčių, yra 881,60 Eur, o ne 848,76 Eur, kaip teigiama apeliaciniame skunde (b. l. 79). Apeliantas nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, patvirtinančių, jog dėl turimų sveikatos problemų jam būtinos papildomos išlaidos, kokią konkrečiai pinigų sumą moka būsto išlaikymui. Apeliantas pagrįstai nurodo, kad teismas, spręsdamas dėl vaiko išlaikymo dydžio, turi nustatyti reikšmingas aplinkybes - vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį.
34. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes nustatė tinkamai ir apeliantas teismo nustatytų aplinkybių nepaneigė. Apelianto argumentai apie per dideles išlaidas laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 23 d. iki 2017 m. sausio 3 d. neįrodo, kad ieškovės įrodymai apie vaikui išlaikyti būtinas išlaidas yra suklastoti. Nurodomas laikotarpis yra prieššventinis ir šventinis, todėl natūralu, kad šeima šiuo laikotarpiu patiria didesnes išlaidas. Atsižvelgiant į ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytas aplinkybes bei paaiškinimus, nėra pagrindo pripažinti, kad minėtu laikotarpiu patirtos išlaidos yra neprotingai didelės ir nereikalingos.
35. Nesutiktina su apelianto argumentais, kad ieškovė neįrodė pasikeitusių dukters poreikių, kad jos poreikiams tenkinti jam būtina prisidėti 210 Eur suma. Byloje nustatyta, kad apelianto pajamos yra gerokai didesnės už ieškovės pajamas ir šios aplinkybės apeliantas neginčijo (CPK 178 straipsnis). Kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus daro išvadą, kad ieškovė dukters Ievos padidėjusius poreikius pagrindė ir įrodė. Pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą padidinti išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į vaiko poreikius, tėvų turtinę padėtį, įstatyme įtvirtintus kriterijus ir suformuotą tokios kategorijos bylose teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).
36. Pažymėtina, kad įstatymai nenustato fiksuoto išlaikymo dydžio, kurį turi teikti nepilnamečiui vaikui tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą. Išlaikymas yra skiriamas užtikrinti vaikui reikalingas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, o jo dydis nustatomas proporcingai pagal tėvų turimas ir galimas turėti galimybes. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes. Tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).
37. Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus tai, jog teismų praktikoje išaiškinta, kad paskirstant nustatytą vaiko poreikiams būtiną sumą tarp tėvų pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios; nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties, atsižvelgiant į tai, kad atsakovo turtinė padėtis yra daug geresnė nei ieškovės, vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su mama; 86,89 Eur išlaikymas vaikui nėra pakankamas padidėjusiems poreikiams patenkinti, o viena ieškovė neturi pakankamų galimybių vaiko poreikius visiškai patenkinti, darytina išvada, kad apeliantas yra pajėgus teikti 210 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį savo nepilnametei dukrai Ievai. Priteistas iš apelianto išlaikymo dydis neprieštarauja formuojamai teismų praktikai ir esant šios konkrečios bylos aplinkybėms nėra nepagrįstai per didelis, pažeidžiantis atsakovo interesus.
38. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apelianto teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
39. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundžiamo teismo sprendimo, apeliacinio skundo argumentus bei įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visas bylos aplinkybes, nepažeidė materialinės teisės normų, reglamentuojančių tėvų pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnis, 3.201 straipsnis), proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą (CPK 185 straipsnis), priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                      Margaritos Dzelzienė

Zina Mickevičiūtė

Nijolė Danguolė Smetonienė