Civilinė byla Nr. e2A-1215-553/2020
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00218-2020-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.4.1;
2.8.1.5.
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. lapkričio 12 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Aldonos Tilindienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūratės Varanauskaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Skangera“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Skangera“ ieškinį atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, tretieji asmenys uždarosios akcinės bendrovės „Autoavilys Klaipėdoje“, „Kidema“ ir „Domstara“, išvadą teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškiniu prašė: 1) pripažinti neteisėtais atsakovo (toliau – perkančioji organizacija) 2020 m. birželio 2 d. sprendimą atmesti jos pasiūlymą, pateiktą viešajame pirkime „Tarnybinio transporto priemonių priežiūros ir remonto paslaugos“ (Nr. 466871) (toliau – Pirkimas) ir 2020 m. birželio 16 d. sprendimą dėl pasiūlymų eilės sudarymo bei trečiojo asmens UAB „Kidema“ pasiūlymo pripažinimo laimėjusiu Pirkimą; 2) pripažinti atsakovo ir UAB „Kidema“ 2020 m. birželio 30 d. sudarytą Pirkimo sutartį neteisėta ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento; 3) grąžinti ieškovės pasiūlymą į jo nagrinėjimo stadiją; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad Pirkimui pateiktų pasiūlymų vertinimo metu perkančioji organizacija pareikalavo jos pateikti paaiškinimą, kaip ji ir jos pasitelkta subtiekėja – UAB „Autoavilys Klaipėdoje“, planuoja pasidalinti Pirkimo sutarties įvykdymą. 2020 m. gegužės 27 d. perkančiajai organizacijai pateikė schemą bei paaiškinimą dėl jos ir subtiekėjos pareigų vykdant Pirkimo sutartį pasidalijimo. Perkančioji organizacija 2020 m. birželio 2 d. sprendimu atmetė ginčo pasiūlymą, motyvuodama tuo, kad ieškovė ir kitas tiekėjas savo pasiūlymuose remiasi tos pačios subtiekėjos – UAB „Autoavilys Klaipėdoje“, pajėgumu, todėl šių tiekėjų pasiūlymai yra vertinami kaip alternatyvūs ir atmetami dėl Pirkimo sąlygų reikalavimų neatitikimo. 2020 m. birželio 15 d. sprendimu perkančioji organizacija netenkino pretenzijos dėl pirmiau nurodyto sprendimo atmesti ginčo pasiūlymą panaikinimo. 2020 m. birželio 16 d. perkančioji organizacija pranešė apie Pirkimo pasiūlymų eilės sudarymą ir apie UAB „Kidema“ pasiūlymo pripažinimą laimėjusiu Pirkimą, dėl ko 2020 m. birželio 30 d. buvo sudaryta Pirkimo sutartis.
3. Ieškovė, teikdama pasiūlymą, įvykdė visas su subtiekėjo pasitelkimu susijusias sąlygas, t. y. išviešino savo subtiekėją ir, perkančiajai organizacijai reikalaujant, pateikė paaiškinimą bei schemą dėl pareigų pasidalijimo. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas (toliau – VPĮ) neįpareigoja asmens, galinčio vienasmeniškai teikti perkamą paslaugą, savarankiškai dalyvauti viešajame pirkime. Įstatymas taip pat nedraudžia tokiam asmeniui dalyvauti viešajame pirkime kartu su kitu asmeniu ir būti to asmens subtiekėju. Atsižvelgiant į tai, ginčo pasiūlymas turėjo būti laikomas teisėtu, atitinkančiu Pirkimo sąlygas ir vertinamas kartu su kitų Pirkime dalyvaujančių tiekėjų pasiūlymais.
4. Ieškovė pažymėjo, kad nežinojo ir negalėjo žinoti, jog kitas Pirkimo dalyvis savo pasiūlyme rėmėsi UAB „Autoavilys Klaipėdoje“ pajėgumais. Kitas tiekėjas, tikėtina, taip pat nežinojo, kad jo planuojama pasitelkti subtiekėja bus pasitelkiama kito Pirkime dalyvaujančio tiekėjo. Atsižvelgiant į tai, perkančiosios organizacijos sprendimas pripažinti šiuos pasiūlymus alternatyviais iš esmės yra neteisėtas ir nepagrįstas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu ieškinį atmetė, pripažino dalį bylos medžiagos nevieša.
6. Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl to, ar pagrįstai ieškovės bei kito Pirkimo dalyvio – UAB „Domstara“, pasiūlymai buvo įvertinti kaip alternatyvūs, pastariesiems savo pasiūlymuose nurodžius, jog naudosis subtiekėjos UAB „Autoavilys Klaipėdoje“ pajėgumais.
7. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – Konkurencijos įstatymas) 3 straipsnio 10 dalyje pateikta ūkio subjektų susitarimo apibrėžtis, pagal kurią susitarimas – bet kuria forma (raštu ar žodžiu) dviejų ar daugiau ūkio subjektų sudarytos sutartys arba ūkio subjektų suderinti veiksmai, įskaitant bet kurio ūkio subjektų junginio (asociacijos, susivienijimo, konsorciumo ir pan.) arba šio junginio atstovų priimtą sprendimą.
8. Vadovaudamasis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais, teismas pažymėjo, kad komercinių pasiūlymų turinio derinimas (informacijos, įskaitant kainą, apie būsimų komercinių pasiūlymų turinį atskleidimas konkurentui) prieš juos pateikiant perkančiajai organizacijai prieštarauja Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktui. Sąžiningos konkurencijos koncepcija reiškia, be kita ko, ir tai, kad ūkio subjektai, laisvai veikdami rinkoje, varžosi vieni su kitais lygiais teisiniais pagrindais, savarankiškai priima sprendimus dėl ūkinės veiklos ir šiuo požiūriu nepriklauso vieni nuo kitų. Kiekvienas rinkoje veikiantis ūkio subjektas turi nepriklausomai pasirinkti, kaip jis joje elgsis.
9. Dėl to draudžiamas bet koks tiesioginis ar netiesioginis bendravimas tarp ūkio subjektų, kurio tikslas ar pasekmė yra paveikti esamų ar potencialių konkurentų elgesį ar atskleisti reikšmingą (neviešinamą) informaciją ir (arba) ketinimus, susijusius su konkurento planuojamais veiksmais rinkoje, kai tokių kontaktų tikslas arba pasekmė yra nenormalių konkurencijos sąlygų atitinkamoje rinkoje atsiradimas. Rengdama viešuosius pirkimus perkančioji organizacija siekia, kad procedūroje dalyvaujantys ūkio subjektai pateiktų konkuruojančius pasiūlymus. Tais atvejais, kai ūkio subjektai komercinių pasiūlymų sąlygas iš anksto derina prieš juos pateikdami viešuosius pirkimus rengiančiai organizacijai, viešojo pirkimo laimėtoją nulemia ne sąžininga konkurencinė kova, o įstatymui prieštaraujantis išankstinis ūkio subjektų susitarimas, dėl kurio viešųjų pirkimų procedūra tampa neteisėta.
10. Teismas nurodė, kad pagal Teisingumo Teismo praktiką, draudžiamų suderintų veiksmų egzistavimo faktą kiekvienu konkrečiu atveju reikia įvertinti atskirai tinkamai atsižvelgiant į nustatytas teisines ir faktines aplinkybes. Suderinti veiksmai, jei jie nenustatomi kitu būdu, paprastai turi pasireikšti atitinkamoje rinkoje, t. y. turi būti konstatuotas priežastinis ryšys tarp veiksmų derinimo ir tokio derinimo pasireiškimo (ūkio subjektų elgesio) rinkoje. Šį priežastinį ryšį turi paneigti patys antikonkurenciniais veiksmais kaltinami ūkio subjektai. Pareiga identifikuoti, nustatyti ir ištirti konkurse dalyvaujančių ūkio subjektų nekonkuravimo apraiškas pirmiausia tenka perkančiajai organizacijai kaip subjektui, atsakingam už pirkimo proceso skaidrumo užtikrinimą.
11. Teismas pažymėjo ir tai, kad suderintų veiksmų egzistavimo faktą, be kita ko, leidžia patvirtinti situacija, kada tam tikras ūkio subjektų elgesys rinkoje, atsižvelgiant į įprastas atitinkamos rinkos veikimo sąlygas ir kitus rinkos parametrus, negali būti paaiškinamas kitaip nei suderintų veiksmų egzistavimas (žr. Teisingumo Teismo sprendimo sujungtose bylose Ahlström Osakeyhtiö ir kt. prieš Komisiją, C-89/85, C-104/85, C-114/85, C-116/85, C-117/85 ir C-125/85 iki C-129/85, ECLI:EU:C:1988:447, 61–72 punktus).
12. Teismas nurodė, kad bylos medžiaga – perkančiosios organizacijos 2020 m. rugpjūčio 17 d. pateikti rašytinių paaiškinimų priedai (elektroninio pašto laiškai, duomenys apie viešąjį pirkimą Nr. 423042, 2020 m. balandžio 9 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros pateikta informacija su priedais (liudytojo apklausos protokolo išrašas, duomenys iš Juridinių asmenų registro)) leidžia daryti išvadą, kad ieškovei ir UAB „Domstara“ faktiškai vadovauja susiję asmenys – I. J. ir M. J. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis).
13. Ieškovė ir UAB „Domstara“ kitame viešajame pirkime (Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – VPK) vykdytas viešasis pirkimas Nr. 367033) tiek teikė pasiūlymus, tiek priėmė kvietimus jame dalyvauti iš tos pačios darbo vietos, abi kartu dalyvavo Alytaus apskrities VPK, Marijampolės apskrities VPK, Šiaulių apskrities VPK, Vilniaus apskrities VPK, Panevėžio apskrities VPK organizuotuose viešuosiuose pirkimuose su tais pačiais subtiekėjais.
14. Nustatytų aplinkybių pagrindu teismas sprendė, kad ieškovė ir UAB „Domstara“ ginčo Pirkime derino veiksmus (pasireiškė konkursinių pasiūlymų formų ir kitų Pirkimo dokumentų panašumu, vienodu šių formų užpildymu, tų pačių asmenų (subtiekėjų) dalyvavimu), o pačios kiekviena savarankiškai neturi jokių techninių galimybių įvykdyti įsipareigojimus pagal pateiktus pasiūlymus Pirkime, nes iš viešoje erdvėje esančių duomenų matyti, jog kiekviena turi tik po 3 darbuotojus. Nurodė, kad visas paslaugas, dėl kurių pasiūlymus Pirkime pateikė ieškovė ir UAB „Domstara“, būtų suteikusi pastarųjų pasitelkta subtiekėja –UAB „Autoavilys Klaipėdoje“, kuri tiesiogiai Pirkime nedalyvauja. Atsižvelgiant į nurodytą, konstatavo, kad ieškovės ir UAB „Domstara“ pasiūlymai Pirkime laikytini alternatyviais, tuo tarpu alternatyvių pasiūlymų pateikimą draudžia Pirkimo sąlygų 5.14 punktas. Pažymėjo, kad derindamos savo veiksmus Pirkime ieškovė ir nurodytas trečiasis asmuo pažeidė sąžiningos konkurencijos imperatyvą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnis), todėl perkančioji organizacija privalėjo atmesti šių tiekėjų pasiūlymą, kuriuo buvo siekiama iškreipti sąžiningą konkurenciją (VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Sprendė, kad tai, jog ieškovės ir UAB „Domstara“ pasiūlymai buvo atmesti kitu pagrindu, nepaneigia, kad tokiu būdu perkančioji organizacija skatino konkurenciją Pirkime, užtikrino Pirkimo procedūrų skaidrumą, todėl jos sprendimas dėl nurodytų tiekėjų pašalinimo iš Pirkimo pripažintinas teisėtu.
15. Teismas pažymėjo, kad ieškovė neįrodė, jog jos ir UAB „Domstara“ pasiūlymų formų, kitų Pirkimui pateiktų dokumentų panašumą, iš esmės vienodą kainų rašymo būdą būtų galima paaiškinti kitaip nei suderintų veiksmų egzistavimu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
16. Ieškovė (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Skundžiamame sprendime teismas nepateikė jokių motyvų dėl ginčo pasiūlymo atmetimo kaip neatitinkančio VPĮ 55 straipsnio 10 dalies.
16.2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovei ir UAB „Domstara“ faktiškai vadovauja susiję asmenys. Teismas vadovavosi ne ginčo Pirkimo, o anksčiau vykusių ir pasibaigusių viešųjų pirkimų medžiagomis, kurios nagrinėjamoje byloje neturėjo jokios įrodomosios galios, nes perkančioji organizacija būtent dėl šio Pirkimo turėjo pateikti neginčijamus įrodymus, patvirtinančius neleistiną ūkio subjektų susitarimą.
16.3. Perkančioji organizacija taip pat į bylą pateikė rašytinius paaiškinimus ir ikiteisminio tyrimo, kuris dar nėra pabaigtas, medžiagą. Pažymėtina, kad nurodyta medžiaga yra slapta, su šia medžiaga nepateiktas prokuroro leidimas ją paviešinti ir naudoti civilinėje byloje, kurios medžiaga yra vieša. Taigi teismas neteisėtai ikiteisminio tyrimo medžiagą atskleidė visiems byloje dalyvaujantiems asmenims ir tokiu būdu ne tik pažeidė asmens nekaltumo prezumpciją, bet ir nesilaikė kasacinio teismo išaiškinimų, jog tuo atveju, jeigu paskleidžiami duomenys, kad asmuo padarė nusikaltimą, nesant dėl to asmens priimto apkaltinamojo nuosprendžio, duomenų įžeidžiamumo, garbę ir orumą žeminančio pobūdžio nereikia įrodinėti, tokie duomenys yra akivaizdžiai žeminantys asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2008). Dėl to, kad teismui pateikti įrodymai buvo gauti ir panaudoti neteisėtai, teismas negalėjo jais vadovautis. Laikytina, kad tokiu būdu teismas paneigė principą, jog iš ne teisės negali atsirasti teisė, todėl skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.
16.4. CPK 266 straipsnis nustato, kad teismas neturi teisės spręsti dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. Nurodydamas, kad ieškovei ir UAB „Domstara“ faktiškai vadovauja susiję asmenys – I. J. ir M. J., teismas sprendime padarė niekuo nepagrįstas išvadas ir pasisakė dėl neįtrauktų į bylą asmenų, neišgirdęs jų nuomonės.
16.5. Kaip matyti iš K. S. 2020 m. kovo 10 d. apklausos protokolo, jis nurodė, kad įgijo ieškovės bendrovę iš Aljans Milenijum atstovo I. J.. Paminėtas asmuo apklausos protokole nepatvirtino, kad I. J. Pirkimo vykdymo metu būtų kaip nors susijęs su ieškove, priešingai, nurodė, kad turi pasitikslinti šią informaciją dokumentuose ir pasiklausti darbuotojų.
16.6. Iš kartu su skundu teikiamo Juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad K. S. ieškovės akcininku tapo 2019 m. gegužės 23 d., o šiuos duomenis įregistravo 2019 m. liepos 31 d. Būdamas ieškovės akcininku, K. S. 2019 m. rugpjūčio 14 d. save paskyrė bendrovės vadovu. Kadangi ieškovė ginčo pasiūlymą pateikė 2020 m. sausio 9 d., laikytina, jog I. J. nėra niekaip susijęs su ieškove. Gavusi perkančiosios organizacijos 2020 m. rugpjūčio 20 d. rašytinius paaiškinimus, ieškovė elektroniniu laišku kreipėsi į I. J. ir paprašė informuoti, ar šis skleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, tačiau I. J. šią aplinkybė paneigė. Taigi pasikeitus ieškovės akcininkui ir vadovui, bendrovė Pirkime dalyvavo savarankiškai, todėl remtis 2018 m. informacija bei taikyti ją ginčo Pirkimui nebuvo jokio pagrindo.
16.7. Pirmiau nurodytiems skundo argumentams pagrįsti kartu su skundu pateikiami nauji įrodymai, kurių pateikimo būtinybė iškilo tik po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo, todėl šie įrodymai prijungtini prie bylos.
16.8. Teismas, konstatuodamas ieškovės ir kito tiekėjo pasiūlymų formų ir kitų dokumentų panašumą, neatsižvelgė, kad kompiuterinių programų siūlomos formos (lentelės, šablonai) pačios savaime yra panašios, todėl vien dokumentų formos panašumas negali būti kriterijumi, patvirtinančiu buvus išankstinį susitarimą. Be to, teismas nekonstatavo, kad dokumentų formos yra identiškos ar kad jų turinys – analogiškas.
16.9. Perkančioji organizacija padarė prielaidą, kad ieškovės ir UAB „Domstara“ pasiūlymai yra laikomi alternatyviais, dėl to, kad abi nurodė, jog subtiekėja pasitelks UAB „Autoavilys Klaipėdoje“. VPĮ nuostatos leidžia tiekėjui pasitelkti subtiekėją bei remtis jo pajėgumais viešajame pirkime. Perkančiosios organizacijos sprendimas atmesti nurodytus pasiūlymus dėl to, kad tiekėjai naudosis tos pačios subtiekėjos pajėgumais, iš esmės yra nelogiškas, abejotinas bei paremtas prielaidomis, o ne konkrečiais įrodymais.
16.10. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-657-180/2018 nurodyta, kad VPĮ 46 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata turėti įtikinamų duomenų tam, jog tiekėją būtų galima pašalinti iš pirkimo procedūros, reikalauja ne abejotinų prielaidų, nuomonių, o aiškių ir konkrečių, teisingų duomenų, paneigiančių galimybę dviprasmiškai vertinti situaciją.
16.11. Ieškovė nežinojo ir negalėjo žinoti, kad kitas Pirkime dalyvaujantis tiekėjas savo pasiūlyme nurodė pasitelksiantis tą pačią subtiekėją. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad dviejų savarankiškus pasiūlymus pateikusių tiekėjų, kurie pasiūlymuose vienas kitą pasitelkė kaip subrangovus, veiksmai per se nėra neteisėti, todėl, nenustačius kitų aplinkybių, negali būti atskirai sankcionuojami, t. y. pripažinti kaip alternatyvių ar papildomų pasiūlymų pateikimas (ar draudžiamo susitarimo sudarymas) ir dėl to pašalinti iš konkurso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-690/2018).
16.12. Tai, kad ieškovė Pirkime nepažeidė VPĮ nuostatų patvirtina ir į bylą pateikta Viešųjų pirkimų tarnybos 2020 m. rugpjūčio 14 d. išvada bei Konkurencijos tarybos 2020 m. gegužės 5 d. atsakymas į perkančiosios organizacijos 2020 m. kovo 27 d. pareiškimą, kuriame nurodyta, jog perkančiosios organizacijos nurodytos aplinkybės kelia abejonių dėl ieškovės ir UAB „Domstara“ veikimo rinkoje nepriklausomai, ir kad šios bendrovės gali būti laikomos tarpusavyje nepriklausomomis įmonėmis.
17. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Skundas grindžiamas tais pačiais pirmosios instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais.
17.2. Priešingai nei teigia ieškovė, teismas sprendimo 33-35 punktuose įvertino byloje esančius duomenis ir padarė išvadą, kuri pagrindžia perkančiosios organizacijos pareigą taikyti VPĮ 55 straipsnio 10 dalį.
17.3. Teismas pagal vidinį savo įsitikinimą įvertino bylos duomenis, kuriais remiantis padarė išvadą, kad ieškovei ir UAB „Domstara“ faktiškai vadovauja susiję asmenys.
17.4. Ieškovė ir UAB „Domstara“ yra dalyvaujantys byloje juridiniai asmenys, todėl teismo nustatyti jiems faktiškai vadovaujantys fiziniai asmenys negali būti traukiami byloje kaip tretieji asmenys, nes byloje nėra nagrinėjami jų asmeniniai interesai ir bylos išsprendimas negali turėti įtakos jų asmeninėms teisėms ir pareigoms. Be to, nurodytų asmenų įtraukimas į bylą prieštarautų proceso koncentracijos principui.
17.5. Skundžiamo sprendimo 37 punkte nurodyta, kad nustatytas aplinkybes dėl ieškovės ir trečiojo asmens pasiūlymų panašumo, susijusių asmenų vadovavimo, ankstesnių pasiūlymų viešuosiuose pirkimuose pateikimo iš tos pačios kompiuterinės darbo vietos, dalyvavimo ankstesniuose pirkimuose su tais pačiais subtiekėjais, teismas kvalifikuoja kaip įstatymų draudžiamus suderinus veiksmus, todėl perkančioji organizacija privalėjo atmesti šių tiekėjų pasiūlymus, kuriais siekiama iškreipti konkurenciją (VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punktas), o, atmesdama šių tiekėjų pasiūlymus nors ir kitu pagrindu, skatino konkurenciją Pirkime, užtikrino Pirkimo procedūrų skaidrumą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
19. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas paduoto apeliacinio skundo ribose (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Dėl faktinių bylos aplinkybių ir apeliacijos ribų
20. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė pateikė pasiūlymą Pirkime, kurį perkančioji organizacija 2020 m. birželio 2 d. sprendimu atmetė, motyvuodama tuo, jog ieškovė ir kitas Pirkimo dalyvis – UAB „Domstara“, savo pasiūlymuose nurodė, kad remsis tos pačios subtiekėjos – UAB „Autoavilys Klaipėdoje“, pajėgumais. Įvertinusi, kad nurodytos tiekėjos nėra pajėgios pačios įvykdyti Pirkimo sutarties ir jų pasitelkta subtiekėja suteiks pagrindinę perkamų remonto paslaugų dalį, perkančioji organizacija jų pasiūlymus vertino kaip alternatyvių pasiūlymų Pirkime pateikimą, kurį draudžia Pirkimo sąlygų 5.14 punktas. Ieškovė inicijavo nurodyto perkančiosios organizacijos sprendimo peržiūros procedūrą, tačiau perkančioji organizacija netenkino jos pretenzijos. Byloje pareikštu ieškiniu ieškovė prašė pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos sprendimus dėl jos pasiūlymo atmetimo, pasiūlymų eilės sudarymo, trečiojo asmens UAB „Kidema“ pasiūlymo pripažinimo laimėjusiu Pirkimą, pripažinti negaliojančia pastarosios ir perkančiosios organizacijos sudarytą Pirkimo sutartį ir grąžinti Pirkimo procedūras į pasiūlymų vertinimo stadiją. Teigė, kad VPĮ nedraudžia tiekėjams pasitelkti tą patį subtiekėją viešojo pirkimo objektą sudarančioms paslaugoms suteikti, įrodinėjo, kad ji ir UAB „Domstara“ nėra susiję asmenys ir nederino savo veiksmų Pirkime.
21. Pirmosios instancijos teismas sprendimu ieškinį atmetė. Įvertinęs bylos duomenis, teismas sprendė, kad ieškovė ir trečiasis asmuo UAB „Domstara“ per savo valdymo organus yra susiję asmenys, tuo tarpu byloje nustatytas faktines aplinkybes, jog šios tiekėjos teikė pasiūlymus kituose viešuosiuose pirkimuose, remdamosi tų pačių subtiekėjų pajėgumais, pasiūlymus pateikė ir kvietimus dalyvauti pirkimuose priėmė iš vieno kompiuterio IP adreso, savo forma sutapo kai kurie iš šių tiekėjų kartu su pasiūlymais pateikti dokumentai, įvertino kaip patvirtinančias, jog ieškovė ir UAB „Domstara“ derino savo veiksmus ginčo Pirkime. Teismas sprendė, kad perkančioji organizacija, turėdama pareigą užtikrinti Pirkimo procedūrų skaidrumą, sąžiningą tiekėjų konkurenciją, pagrįstai atmetė ieškovės pasiūlymą kaip VPĮ ir Pirkimo sąlygų draudžiamą alternatyvų pasiūlymą.
22. Nesutikimą su skundžiamu sprendimu ieškovė skunde iš esmės grindžia proceso teisės normų, susijusių su teismo pareiga motyvuoti sprendimą, įrodymų vertinimu, suinteresuotų asmenų įtraukimo į bylą pažeidimu (CPK 320 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų prijungimo
23. Kartu su apeliaciniu skundu ieškovė pateikė naujus įrodymus – išrašą iš VĮ Registrų centro, jos 2020 m. rugpjūčio 20 d. elektroninį laišką, adresuotą I. J., bei pastarojo atsakymą. Prašo prijungti juos prie bylos, motyvuodama, kad šių duomenų pateikimo būtinybė iškilo tik po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo.
24. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti, ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
25. Teisėjų kolegija atsisako prijungti prie bylos apeliantės pateiktą VĮ Registrų centro išrašą. Pažymėtina, kad šios institucijos duomenys yra vieši, teismai turi prieigą prie jų, todėl, esant reikalui, gali jais naudotis savo iniciatyva (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Taip pat atsisakytina priimti ir kitus dokumentus, kurių pagrindu apeliantė siekia paneigti teismo išvadą dėl jos ir UAB „Domstara“ sąsajų. Ši aplinkybė sudarė ginčo nagrinėjimo dalyką, todėl ją paneigiančius įrodymus apeliantė turėjo ir galėjo teikti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu (CPK 7, 177, 178 straipsniai).
Dėl skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo
26. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą apeliantė pirmiausia kvestionuoja tuo, kad teismas nepateikė jokių motyvų dėl perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti ginčo pasiūlymą VPĮ 55 straipsnio 10 dalies pagrindu, nenurodė, ar paminėtas sprendimas pripažintinas teisėtu. Teisėjų kolegija atmeta šiuos skundo argumentus kaip nepagrįstus.
27. Pirma, kaip matyti iš perkančiosios organizacijos 2020 m. birželio 2 d. sprendimo dėl ginčo pasiūlymo atmetimo, viešųjų pirkimų komisija informavo apeliantę, kad jos ir kito Pirkimo dalyvio pasiūlymai atmetami remiantis Pirkimo sąlygų 5.14., 9.10.3 punktais. Nurodytos Pirkimo sąlygos nustato, kad tiekėjams nėra leidžiama pateikti alternatyvių pasiūlymų; tiekėjui pateikus alternatyvų pasiūlymą, jo pasiūlymas ir alternatyvus pasiūlymas (alternatyvūs pasiūlymai) bus atmesti (Pirkimo sąlygų 5.14 punktas); kad tiekėjo pasiūlymas yra atmetamas, kai pasiūlymas neatitinka Pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų (Pirkimo sąlygų 9.10.3 punktas). Tuo tarpu VPĮ 55 straipsnio 10 dalis aptariamame sprendime nurodyta, siekiant paaiškinti, kad apeliantės ir kito Pirkime dalyvavusio tiekėjo pasiūlymai toliau nebus vertinami. Paminėta įstatymo norma numato, kad perkančioji organizacija gali nevertinti viso tiekėjo pasiūlymo, jeigu patikrinusi jo dalį, nustato, kad, vadovaujantis šios įstatymo reikalavimais, pasiūlymas turi būti atmestas.
28. Antra, įvertinęs bylos medžiagą, Pirkimo sąlygas, atitinkamas VPĮ nuostatas ir ginčui aktualią teismų praktiką, pirmosios instancijos teismas, be kita ko, pritarė perkančiosios organizacijos pozicijai, kad apeliantės ir UAB „Domstara“ pasiūlymai Pirkime laikytini alternatyviais, pažymėdamas, jog alternatyvių pasiūlymų pateikimą draudžią Pirkimo sąlygų 5.14 punktas (teismo sprendimo 35 punktas). Tokiu būdu teismas pripažino perkančiosios organizacijos sprendimą dėl ginčo pasiūlymo atmetimo teisėtu, todėl apeliantė nepagrįstai teigia, kad teismas nepasisakė dėl nurodyto sprendimo teisėtumo.
29. Prieš pasisakant dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, atkreiptinas dėmesys į, kolegijos vertinimu, ir šioje byloje sprendžiamiems klausimams aktualią kasacinio teismo praktiką, kad dviejų savarankiškus pasiūlymus pateikusių tiekėjų, kurie pasiūlymuose vienas kitą pasitelkė kaip subrangovus, veiksmai per se nėra neteisėti, todėl, nenustačius kitų aplinkybių, negali būti atskirai sankcionuojami, t. y. pripažinti kaip alternatyvių ar papildomų pasiūlymų pateikimas (ar draudžiamo susitarimo sudarymas) ir dėl to pašalinti iš viešojo pirkimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-690/2018).
30. Kasacinio teismo pažymėta, kad, siekiant ūkio subjektų elgesį kvalifikuoti kaip draudžiamą susitarimą, turi būti nustatytas ir bylos aplinkybėmis pagrįstas susitarimo, kaip jis suprantamas teismų praktikoje, t. y. tiek rašytinis susitarimas, tiek keitimasis informacija, laisvos rinkos atveju neįprastas prisitaikymas prie kito ūkio subjekto elgesio ir kt., sudarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-690/2018 49 punktą). Pažymėtina, kad suderintų veiksmų egzistavimo faktą, be kita ko, leidžia patvirtinti situacija, kada tam tikras ūkio subjektų elgesys rinkoje, atsižvelgiant į įprastas atitinkamos rinkos veikimo sąlygas ir kitus rinkos parametrus, negali būti paaiškinamas kitaip nei suderintų veiksmų egzistavimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-155-415/2016 42 punktą ir jame nurodytą Teisingumo Teismo praktiką).
31. Skunde apeliantė
kvestionuoja teismo išvadą, kad atitinkami bylos duomenys sudaro pagrindą išvadai, jog jai ir UAB „Domstara“ faktiškai vadovauja susiję asmenys (I. J. ir M. J.). Teigia, kad teismas nepagrįstai šiai išvadai pagrįsti vadovavosi kitų perkančiųjų organizacijų vykdytų viešųjų pirkimų medžiaga, kuri, anot apeliantės, neturi įrodomosios galios nagrinėjamoje byloje. Kolegija nesutinka su tokia pozicija. 32. Pažymėtina, kad dėl atitinkamų į bylą pateiktų duomenų įrodomosios galios sprendžia teismas (CPK 185 straipsnis). Tuo tarpu kitų perkančiųjų organizacijų vykdytų viešųjų pirkimų, kuriuose dalyvavo apeliantė ir UAB „Domstara“, duomenys, yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamu atveju. Aplinkybės, kad ne tik ginčo, bet ir kituose viešuosiuose pirkimuose šios tiekėjos pasiūlymus teikė nurodydamos, jog pirkimo sutarties vykdymui pasitelks tuos pačius subtiekėjus, kad pasiūlymus teikė ir kvietimus dalyvauti pirkimuose priėmė iš to paties kompiuterio IP adreso, tik patvirtino perkančiosios organizacijos įtarimus dėl jų galimos sąsajos ir veiksmų derinimo ginčo Pirkime. Tai, kad pirmiau nurodytas tiekėjų elgesys yra ne vienkartinio pobūdžio, o pasikartojo ne vieno viešojo pirkimo procedūrų metu, sudarė pagrindą perkančiajai organizacijai atidžiau vertinti jų veiksmus ginčo Pirkime, todėl pastaroji, priimdama sprendimą dėl apeliantės pasiūlymo atmetimo, turėjo pagrindą vadovautis, be kita ko, ir kitų viešųjų pirkimų duomenimis. Be to, apeliantės ir UAB „Domstara“ sąsają, t. y. kad šioms bendrovėms vadovauja susiję asmenys – sutuoktiniai, patvirtina ir viešai prieinami VĮ Registrų centro duomenys, taip pat į bylą pateikti Klaipėdos apygardos prokuratūros 2 – ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2020 m. balandžio 9 d. raštas, perkančiosios organizacijos Valdymo organizavimo skyriaus vyriausiojo specialisto 2020 m. balandžio mėnesio tarnybinis pranešimas.
33. Atmestinas skundo argumentas, kad perkančioji organizacija negalėjo pateikti teismui atitinkamų ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos duomenų. Kaip matyti iš skunde minimo Klaipėdos apygardos prokuratūros 2 – ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2020 m. balandžio 9 d. rašto, perkančiajai organizacijai buvo leista susipažinti su nurodyto ikiteisminio tyrimo medžiagos dalimi, kurioje yra duomenų, patvirtinančių I. J. faktinį vadovavimą apeliantei ir UAB „Domstara“. Aptariamame dokumente yra prašoma, siekiant užtikrinti ikiteisminio tyrimo sėkmę, neteikti atitinkamų tyrimo duomenų (liudytojų parodymų ir pan.) Konkurencijos tarybai, pažymint, kad apie I. J. netiesioginį valdymą abiem pirmiau nurodytoms bendrovėms patvirtinančias aplinkybes Konkurencijos tarybą galima informuoti tarnybiniu pranešimu, nenurodant liudytojų asmens duomenų. Šis raštas ir jame pateikta informacija nesudaro pagrindo teigti, kad perkančioji organizacija neturėjo teisės atskleisti atitinkamų ikiteisminio tyrimo duomenų teismui, tuo labiau jog siekiant priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, teismas privalo įvertinti visus ginčo išsprendimui reikšmingus bylos duomenis (CPK 2 straipsnis, 10 straipsnio 2, 4 dalys). Pažymėtina, kad dalis bylos medžiagos, tame tarpe ir šiame nutarties punkte aptariami duomenys, skundžiamu teismo sprendimu buvo pripažinti neviešais, be to, galutinis teismo procesinis sprendimas viešai skelbiamas tik nuasmenintas, todėl skunde nepagrįstai apeliuojama į neteisėtą asmens duomenų atskleidimą, nekaltumo prezumpcijos pažeidimą.
34. Atmestinas ir skundo argumentas dėl nagrinėjamu atveju egzistuojančio CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinto absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo. Paminėta proceso teisės norma nustato, kad teismo sprendimas turi būti panaikintas, jeigu teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialinių teisių ir pareigų. Tai, kad sprendime teismas pamini atitinkamus asmenis, savaime nepatvirtina, jog teismas pasisakė dėl jų materialiųjų teisių ir pareigų, t. y. nustatė, pripažino, pakeitė, panaikino ar priėmė kitokį sprendimą, kuris turi įtakos asmens teisinei padėčiai ar padariniams. Nagrinėjamu atveju nurodęs, kad apeliantei ir UAB „Domstara“ vadovauja susiję asmenys – I. J. ir M. J., pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl pastarųjų materialiųjų teisių ir pareigų. Skundžiamas sprendimas turės atitinkamus padarinius tik nurodytiems juridiniams asmenims, o ne jų vadovams, todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo šių fizinių asmenų įtraukti į bylą.
35. Skunde akcentuojama aplinkybė, kad apeliantės vadovas K. S., apklausiamas pirmiau nurodyto ikiteisminio tyrimo metu, tiesiogiai nepatvirtino, kad I. J. ginčo Pirkimo procedūrų vykdymo metu būtų kaip nors susijęs su apeliante, nepaneigia teismo išvados dėl apeliantės ir UAB „Domstara“, kuriai vadovauja I. J. sutuoktinė, sąsajų. Nurodytą teismo išvadą patvirtina ne tik tai, kad K. S. apeliantės bendrovę 2019 m. įsigijo iš I. J., bet ir šios aplinkybės vertinimas kitų bylos duomenų – VĮ Registrų centro išrašų, iš kurių matyti šių bendrovių valdymo organų narių, akcininkų sutapimas (CPK 179 straipsnio 3 dalis), Klaipėdos apygardos prokuratūros 2 – ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2020 m. balandžio 9 d. rašto bei kartu su juo pateiktų priedų, kontekste (CPK 185 straipsnis).
36. Pirmosios instancijos teismo išvada dėl draudžiamo apeliantės ir UAB „Domstara“ veiksmų derinimo, teikiant pasiūlymus ginčo Pirkime, buvo grindžiama ir byloje nustatyta aplinkybe dėl šių tiekėjų pasiūlymų formų bei kitų Pirkimo dokumentų panašumo – iš esmės vienodo kainų rašymo būdo. Sutiktina su apeliante, kad kompiuterinių programų siūlomos formos (lentelės, šablonai) pačios savaime yra panašios, todėl vien tai nesudaro pagrindo spręsti apie tiekėjų veiksmų derinimą. Kita vertus, aptariama teismo išvada buvo padaryta ne tik nurodytos aplinkybės, bet ir kitų bylos duomenų pagrindu. Apeliantės ir UAB „Domstara“ pasiūlymų formų ir kitų Pirkimo dokumentų panašumas, atsižvelgiant į perkančiosios organizacijos turimus duomenis dėl šių tiekėjų valdymo organų sąsajos, dalyvavimo kartu kituose viešuosiuose pirkimuose, pasitelkiant tuos pačius subtiekėjus, pasiūlymus teikiant ir kvietimus dalyvauti pirkimuose priimant iš to paties kompiuterio IP adreso, tik patvirtina išvadą apie šių tiekėjų veiksmų derinimą, siekiant imituoti konkurenciją Pirkime (CPK 185 straipsnis).
37. Nors sprendime dėl apeliantės pasiūlymo atmetimo perkančioji organizacija nurodė, kad apeliantės ir kitos tiekėjos pasiūlymai pripažintini alternatyviais, nes abi tiekėjos savo pasiūlymuose rėmėsi tos pačios subtiekėjos pajėgumais, tuo tarpu pačios savarankiškai nėra pajėgios suteikti Pirkimo sutarties objektą sudarančias paslaugas, bylos duomenys tvirtina, kad toks perkančiosios organizacijos sprendimas nebuvo paremtas tik nurodyta aplinkybe. Kaip teisingai skunde pažymi apeliantė, VPĮ nedraudžia tiekėjams viešojo pirkimo sutarties vykdymui pasitelkti tą patį subtiekėją, tačiau nagrinėjamu atveju buvo nustatyta papildomų reikšmingų aplinkybių (tiekėjų sąsaja, veiksmų derinimas), kurios sudarė pagrindą apeliantės ir UAB „Domstara“ veiksmus sankcionuoti kaip alternatyvius pasiūlymus. Bylos duomenys, konkrečiai perkančiosios organizacijos raštų, paklausimų kitoms perkančiosios organizacijoms, Klaipėdos apygardos prokuratūros 2 – ojo baudžiamojo persekiojimo skyriui, Konkurencijos tarybai datos tvirtina, kad papildomos aplinkybės buvo nustatytos iki sprendimo atmesti apeliantės pasiūlymą kaip alternatyvų priėmimo. Taigi nors formaliai nenurodė visų argumentų, kuriais remiantis priėmė sprendimą atmesti ginčo pasiūlymą, perkančioji organizacija nagrinėjamu atveju buvo aktyvi, dėjo pastangas nustatyti galimą pasiūlymų derinimą patvirtinančius požymius ir tik nustačiusi juos priėmė nurodytą sprendimą. Kolegijos nuomone, įvertinus, kad dalis duomenų, kurių pagrindu buvo priimtas aptariamas sprendimas, yra susiję su tiekėjų atžvilgiu vykdomu ikiteisminiu tyrimu, tikėtina, jog tai sudarė pagrindą perkančiajai organizacijai nedetalizuoti visų aplinkybių, kurių pagrindu ginčo ir kitos tiekėjos pasiūlymai buvo pripažinti alternatyviais.
38. Skunde nepagrįstai apeliuojama, kad byloje esantys Viešųjų pirkimų tarnybos išvada, Konkurencijos tarybos raštas patvirtina, jog nurodytos institucijos, įvertinusios apeliantės ir UAB „Domstara“ veiksmus, nekonstatavo jų draudžiamo pagal VPĮ, Konkurencijos įstatymą pobūdžio.
39. Pirma, Viešųjų pirkimų tarnyba 2020 m. rugpjūčio 14 d. išvadoje nurodė, kad ginčo atveju tiek vienam tiekėjui, tiek kitam perleidus tam pačiam subtiekėjui vykdyti 99 procentus įsipareigojimų pagal Pirkimo sutartį, būtų galima svarstyti apie šių tiekėjų pasiūlymų atmetimą tik esant papildomoms reikšmingoms ir nustatytoms aplinkybėms. Pirmiau išdėstyti šios nutarties motyvai patvirtina, jog ginčo atveju tokios aplinkybės buvo nustatytos, nors formaliai ir nenurodytos sprendime dėl apeliantės pasiūlymo atmetimo, todėl, pakartotinai dėl jų nepasisakydama, kolegija atmeta skundo argumentus, kad jokių papildomų reikšmingų aplinkybių nebuvo nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo remtis nebaigto ikiteisminio tyrimo duomenimis.
40. Antra, nors Konkurencijos tarybos 2020 m. gegužės 8 d. rašte perkančiajai organizacijai buvo nurodyta, kad pastarosios nustatytos aplinkybės dėl apeliantės ir UAB „Domstara“ sąsajos per valdymo organus, darbuotojus, nesudaro pagrindo tarybai svarstyti klausimo dėl tyrimo pradėjimo, nes nėra duomenų, jog draudžiamus susitarimus sudarė vienas nuo kito nepriklausomi subjektai (Konkurencijos įstatymo 5 straipsnis), aptariamame dokumente pažymėta ir tai, jog perkančioji organizacija, nustačiusi, kad susiję subjektai derina savo veiksmus viešajame pirkime, siekdami iškreipti konkurenciją, gali savarankiškai pašalinti tokius subjektus iš pirkimo, nepriklausomai nuo to, ar tiekėjų susitarimo faktas buvo nustatytas Konkurencijos tarybos ar teismų sprendimais.
Dėl procesinės bylos baigties
41. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalis 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjai Artūras Driukas
Aldona Tilindienė
Jūratė Varanauskaitė