Administracinė byla Nr. I-5422-426/2015
Proceso Nr. 3-61-3-04997-2014-9 Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1, 15.2.3.2, 24, 74
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. gegužės 13 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos, Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Irenos Paulauskienės, dalyvaujant pareiškėjui V. S. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus valstybės garantuojamo teisinės pagalbos tarnybos, Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos priteisimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
Pareiškėjas V. S. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašoma: 1) panaikinti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2014-11-07 sprendimą Nr. (1.7.)-S-3744; 2) įpareigoti Tarnybą iš naujo išnagrinėti jo 2014-10-10 pateiktą prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo; 3) priteisti pareiškėjui iš Lietuvos valstybės dėl Tarnybos neteisėtų veiksmų 350 Lt turtinei ir 1 000 Lt neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1–27).
Pagrįsdamas savo reikalavimus paaiškino, kad 2014-02-21 kreipėsi į atsakovę su prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl Vilniaus komunalinių paslaugų mokyklos mokytojo S. S. neteisėtų veiksmų.
Tarnyba 2014-02-28 pareiškėjui pateikė atsakymą, kuriuo prašoma patikslinti prašymą. Reaguodamas į tarnybos užklausą, pareiškėjas paštu išsiuntė išsamius paaiškinimus, kuriais informavo Tarnybą apie ginčo esmę. Taip pat paaiškino, kad jo nurodytos aplinkybės įtakojo Vilniaus m. apylinkės teismo 2013-11-16 sprendimą, kuriuo jo ieškinys buvo atmestas bei priteistos 3 300 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidos.
V. S. nurodo, kad S. S. tyčia paskleidė informaciją apie tai, kad jis nuo 2000-09-01 iki 2001-06-28 neva mokėsi elektriko profesijos, išlaikė egzaminus ir gavo kvalifikacijos pažymėjimą Vilniaus 2- siuose pataisos namuose. Šie melagingi duomenys, nors ir buvo paneigti dokumentais, iki šios dienos sukelia jam sunkias teisines pasekmes, nes yra melagingi. Nurodo, kad savo neteisėtais veiksmais S. S. pažeidė pareiškėjo teisėtus interesus bei teises ir, remiantis Civilinio kodekso 2.24 str. nuostatomis, privalo paneigti šiuos duomenis tuo pačiu būdu, kuriuo juos paskleidė. Tokią melagingą informaciją atsakovas pateikė Vilniaus m. apylinkes teismui tuomet, kai buvo apklaustas kaip liudytojas ir buvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingus parodymus, taigi šiais savo veiksmais tyčia padarė nusikalstama veiką.
Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad iš Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos, Vilniaus pataisos namų pateiktos informacijos matyti, kas jis nesimokė Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje 2000 ir 2002 metais, nes tuo metu buvo baudos izoliatoriuje ir kameros tipo patalpoje, t. y. visiškai izoliuotas. Bausmių vykdymo kodeksas nenumato dėstytojų ar kitų asmenų galimybės lankyti asmenis, esančius kameros tipo patalpose, o taip pat nenumatytas šių asmenų išleidimas į pamokas ar kitus renginius.
Vilniaus komunalinių paslaugų mokykla nurodė, kad pareiškėjas įstojo mokytis į Vilniaus komunalinių paslaugų mokyklą 2000-09-01 ir 2001-06-28 ją baigė, įgijo elektros įrengimų remonto elektromechaniko kvalifikaciją. Tačiau kameroje dėstytojai nesilankė, dėl ko duomenys įrašyti į teorijos mokymo dienyną ir kvalifikacijos pažymėjimą, kad jis išklausė kalbos kultūros kursą ir įgijo žinias įvertintas 6 balais bei išklausė ekonomikos pagrindų kursą, įvertinant žinias 7 balais, yra klaidingi.
Aprašo 21 p. numato, kad įkalinti asmenys, kuriems paskirta drausminė nuobauda – uždaryti į baudos arba drausmės izoliatorių ar į karcerį arba perkelti į kamerų tipo patalpas ar perkelti į drausmės grupę, – mokytis į klases nevedami. Jiems sudaromos sąlygos savarankiškai pasirengti atsiskaityti už laikotarpį, kurį nelankė pamokų klasėje. Taigi pasirašyti, kad gavo kvalifikacijos pažymėjimą Vilniaus komunalinių paslaugų mokyklos apskaitos knygoje negalėjo, kadangi, tuo metu atlikinėjo drausminę nuobaudą.
Pažymi, kad Vilniaus m. apylinkės teismas 2014-08-08 priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-13712-864 2014, kuriuo jo ieškinys buvo atmestas bei priteistos 4 770 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidos.
Pirmosios instancijos teismas ignoravo faktus ir padarė klaidingas išvadas, remdamasis atsakovo parodymais ir prasimanymais, išdėstytais 2012-08-01 paaiškinimuose. Šioje byloje teismas neišėjo už ieškinio ribų ir nenagrinėjo atsakovo bei nurodytų asmenų nusikalstamų veikų.
Tokiu būdu pirmiau paminėtas 2012-08-01 paaiškinimas naikintinas inicijuojant civilinę bylą.
Taip pat pažymi, kad jam savarankiškai sunku suformuluoti skundą dėl materialinės bei moralinės žalos atlyginimo. Dėl atsakovo kaltės ginčas šioje byloje tęsiasi jau beveik dvejus metus, buvo priverstas ne kartą kreiptis į įvairias organizacijas ir teismus su užklausomis. Daugybės dokumentų vertimus į lietuvių kalbą užsakydavo vertėjai, neturinčiai patento šiai veiklai vykdyti, todėl ji neturėjo galimybės išduoti kasos dokumento, o pareiškėjas neturi galimybės patvirtinti išlaidų teisme. Nurodo, kad pačiais kukliausiais paskaičiavimais, tik materialinių išlaidų suma sprendžiant šį ginčą viršijo 2 000 Lt.
Nurodo, kad visus su šia byla susijusius dokumentus turi advokatė I. I., kuri informavo pareiškėją, kad negalės teigiamai įvertinti jo siekių nurodytoje civilinėje byloje ir suprasdamas tokios išvados pasekmes patarė pakeisti prašymą Tarnybai ir neprašyti teisinės pagalbos dalyvaujant advokatui, o prašyti tik padengti teismo išlaidas ir teismo mokesčiams sumokėti.
Skunde pareiškėjas nurodo, jog 2014-10-10 patikslintas prašymo dalykas suteikti pagalbą sumokant dalį teismo išlaidų, tačiau Tarnybos 2014-11-07 sprendimu antrinę teisinę pagalbą teikti atsisakyta išgalvotais ir nepagrįstais motyvais. Pažymi, kad 1 360,64 Lt skola susidarė dėl advokatės G. R. netinkamų teisnių paslaugų suteikimo. Pareiškėjo teigimu, Tarnybos paskirta ši advokatė, atstovaudama jį civilinėje byloje savo pareigas atliko netinkamai ir atmestinai, pažeisdama teisės aktuose nustatytus reikalavimus bei Lietuvos advokato etiką. Nurodo, kad, būdamas bedarbiu, niekaip negali sumokėti 1 360,64 Lt skolos. Be to pareiškėjui nebuvo teikiama teisinė pagalba, dėl to kilo konfliktai su Tarnybos direktore A. B.. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos vadovė pareiškėją atstovauti paskyrė advokatus J. L. bei D. V., kurie savo pareigas atliko netinkamai.
V. S. teigimu, dėl nuo 2007 m. netinkamai teiktos teisinės pagalbos, taip pat neteistų Tarnybos vadovų veiksmų, jis patyrė žalą, kuri priteistina iš Lietuvos valstybės.
Atsakovė Tarnyba, atstovaujanti ir atsakovę Lietuvos valstybę, teismui pateiktame atsiliepime (b. l. 61–62) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Pagrįsdama savo poziciją paaiškino, kad V. S. 2014-09-18kreipėsi į Tarnybą su prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą.
Tarnyba 2014-11-07 sprendimu Nr. (1.7.) S-3744 atsisakė suteikti V. S. antrinę teisinę pagalbą vadovaudamasi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 11 str. 7 d. 11 p. (įsigaliojusiu nuo 2014-01-01), kadangi pareiškėjas nebuvo sumokėjęs išlaidų, susidariusių teikiant jam antrinę teisinę pagalbą pagal Tarnybos 2006-06-27 sprendimą Nr. 957/06.
Pažymi, kad Tarnyba 2007-02-07 sprendimu Nr. N-(1.9.)-3-07 nutraukė antrinės teisinės pagalbos pareiškėjui teikimą pagal Tarnybos 2006-06-27 sprendimą Nr. 957/06, kadangi buvo nustatyta, jog pareiškėjas piktnaudžiavo antrine teisine pagalba, savo materialiomis ir procesinėmis teisėmis. Vadovaujantis Įstatymo 24 str. 1 d., suteikiančia teisę išsiieškoti antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš asmenų, kuriems antrinės teisinės pagalbos teikimas buvo nutrauktas nustačius jų piktnaudžiavimo faktą, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas priteisė iš V. S. 1 360,64 Lt antrinės teisinės pagalbos, teiktos pagal Tarnybos 2006-06-27 sprendimą Nr. 957/06, išlaidų. Šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs.
VMI prie LR Finansų ministerijos pateiktais duomenimis, V. S. iki šios dienos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą nėra sumokėjęs 1 360,64 Lt antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų. Tai pareiškėjas pripažįsta ir teismui pateiktame skunde.
Tarnyba, nustačiusi, kad V. S. iki 2014-11-07 sprendimo Nr. (1.7.) S-3744 priėmimo dienos nėra apmokėjęs 1 360,64 Lt antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų, suteikti jam antrinę teisinę pagalbą atsisakė pagrįstai ir teisėtai.
Tarnyba taip pat pabrėžė, kad, remiantis Civilinio kodekso 6.271 str. civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Akcentuoja, kad V. S. teismui nepateikė argumentų bei įrodymų, patvirtinančių, jog egzistuoja civilinės atsakomybės sąlygos. Visų pirma, atkreipė dėmesį, kad ginčijamas Tarnybos sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų. Antra, nepagrindė teiginių apie jo patirtą turtinę ir neturtiną žalą, taip pat nepateikė jų dydį patvirtinančių įrodymų. Nesant Tarnybos neteisėtų veiksmų, taip pat neįrodžius esant patirtą turtinę ir neturtinę žalą, nėra pagrindo konstatuoti egzistuojant kitą civilinės atsakomybės sąlygą – priežastinį ryšį. Taigi, nėra teisinio pagrindo priteisti pareiškėjui jo nurodomą turtinę ir neturtinę žalą.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas patvirtino skunde išdėstytus motyvus ir prašė jį tenkinti.
Skundas atmestinas.
Nustatyta, kad V. S. 2014-09-18 kreipėsi į Tarnybą su prašymu suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą (b. l. 63–67). Tikslindamas savo 2014-09-18 prašymą, Tarnybai adresuotame 2014-10-10 rašte nurodo, kad antrinė teisinė pagalba reikalinga parengti teismui teiktiną prašymą atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (b. l. 33).
Tarnyba, vadovaudamasi Įstatymo 11 str. 7 d. 11 p., 2014-11-07 sprendimu Nr. (1.7.)-S-3744 atsisakė V. S. suteikti antrinę teisinę pagalbą pagal jo 2014-09-18 pateiktą (2014-10-10 patikslintą) prašymą (b. l. 31). Minėtas sprendime pažymėta, kad pastarasis nėra sumokėjęs Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-02-08 sprendimu priteistų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, todėl jam prašoma antrinė teisinė pagalba negali būti teikiamą.
Pareiškėjas taip pat nurodo, kad nuo 2007 m. jam buvo teikiama nekokybiška teisinė pagalba dėl to, kad Tarnyba nekontroliavo antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokačių darbo. Dėl minėtų, pasak pareiškėjo, neteisėtų Tarnybos veiksmų, jis patyrė turtinę bei neturtinę žalą, kuri privalo būti atlyginta.
Byloje spręstinas ginčas dėl V. S. skundo reikalavimų panaikinti Tarnybos 2014-11-07 sprendimą bei priteisti pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, 350 Lt turtinei bei 1 000 Lt neturtinei žalai atlyginti pagrįstumo ir teisėtumo.
Dėl Tarnybos 2014-11-07 sprendimo pagrįstumo bei teisėtumo
Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nurodoma, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.
Taigi, sprendžiant šio V. S. skundo reikalavimo pagrįstumą, būtina įvertinti skundžiamo Tarnybos 2014-11-07 sprendimo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas.
Iš skundžiamo Tarnybos 2014-11-07 sprendimo matyti, kad jis yra grindžiamas Įstatymo 11 str. 7 d. 11 p., 18 str. 2 d. nuostatomis. Įstatymo 11 str. 7 d. 11 p. nustatyta, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba kitoje byloje, tačiau jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų arba jų dalies.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, aiškinat Įstatymo nuostatas, reglamentuojančias valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo tvarką bei sąlygas, ne kartą pažymėta, kad teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Tokia išvada darytina, vadovaujantis Įstatymo 3 str. įtvirtintais valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principais, inter alia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ekonomiškumo ir draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis (2 ir 4 p.) (2010-12-02 nutartis adm. b. Nr.A756-1390/2010 ir kt.).
Taigi, asmeniui, kuris formaliai atitinka antrinės teisinės pagalbos teikimo sąlygas, tokia pagalba neteikiama esant Įstatymo 11 str. 7 d. nustatytiems pagrindams.
Nustatyta, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-02-08 sprendimu buvo patenkintas Tarnybos ieškinys ir iš atsakovo V. S. į valstybės biudžetą priteista 1 360,64 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų, 5 procentai metinių palūkanų nuo priteistos sumos (Liteko duomenų bazė). Vilniaus apygardos teismo 2011-11-07 nutartimi minėtas sprendimas paliktas nepakeistas.
Byloje nėra ginčo dėl tų aplinkybių, kad Vilniaus miesto 1 apylinkė teismo 2010-02-08 sprendimu priteistų antrinės teisinės pagalbos išlaidų V. S. nesumokėjo.
Atsižvelgus į tai pripažintina, kad ginčo atveju yra Įstatymo 11 str. 7 d. 11 p. nustatytos sąlygos, ribojančio antrinės teisinės pagalbos teikimą pareiškėjui, todėl skundžiamu Tarnybos 2014-11-07 sprendimu jam antrinę teisinę pagalbą teikti atsisakyta pagrįstai bei teisėtai.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo skunde išdėstyti motyvai, kuriais teigiama, jog antrinė teisinė pagalba, už kurios teikimą Vilniaus miesto 1 apylinkė teismo 2010-02-08 sprendimu buvo priteistos šios pagalbos išlaidos, buvo teikiama nekokybiška, nagrinėjamo ginčo atveju nėra teisiškai reikšmingi.
Išnagrinėjusi ir įvertinusi visus byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad Tarnyba 2014-11-07 sprendime faktines aplinkybes vertino ir ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas taikė tinkamai, minėtas sprendimas pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. yra pagrįstas ir teisėtas, todėl skundo reikalavimas jį panaikinti atmestinas.
Skundo reikalavimas, kuriuo prašoma įpareigoti Tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo pateiktą 2014-10-10 prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo yra išvestinis reikalavimo panaikinti Tarnybos 2014-11-07 sprendimą atžvilgiu. Teismui konstatavus, kad skundžiamas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas.
Dėl pareiškėjo nurodytos turtinės bei neturtinės žalos priteisimo
Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius (Civilinio kodekso 6.245 str. 1 d.). Pagal Civilinio kodekso 6.246 str., civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai; 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; 3) teisės pažeidėjo kaltė; 4) teisės pažeidimu padaryta žala. Tačiau įstatymų numatytais atvejais civilinė atsakomybė gali atsirasti net ir nesant teisės pažeidėjo kaltės. Taip nustatoma griežta (objektyvi) atsakomybė. Vienas iš tokios atsakomybės atvejų yra numatytas Civilinio kodekso 6.271 str., kurio 1 d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi viešoji (valstybės) atsakomybė Civilinio kodekso 6.271 str. numatytais atvejais atsiranda esant tik trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (2008-04-16 sprendimas adm. b. Nr. A444-619/2008). Nesant vienos iš įstatyme numatytų sąlygų, reikalavimas dėl žalos atlyginimo atmestinas. Visos civilinės atsakomybės kilimo sąlygos turi būti nustatytos tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atveju.
Vertinant pareiškėjo keliamo ginčo pobūdį pažymėtina, kad Įstatymo 9 str. 2 d. nustatyti pagrindiniai Tarnybai keliami uždaviniai – užtikrinti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą. Įgyvendindama šiuos uždavinius bei vykdydama Įstatymo 9 str. 3 d. nurodytas funkcijas Tarnyba: koordinuoja pirminės teisinės pagalbos teikimą apygardos teismo veiklos teritorijoje; organizuoja antrinės teisinės pagalbos teikimą apygardos teismo veiklos teritorijoje; priima sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo; sudaro su advokatais, kurie teikia antrinę teisinę pagalbą, sutartis dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ir kontroliuoja šių sutarčių vykdymą. Sutartyje dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo turi būti nustatyta advokato pareiga teikti antrinę teisinę pagalbą, šios pareigos atlikimo sąlygos ir tvarka, sutarties nutraukimo sąlygos ir tvarka. Pavyzdinę sutartį dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo tvirtina teisingumo ministras, suderinęs su Lietuvos advokatūra; teisingumo ministro nustatyta tvarka sudaro sutartis dėl antrinės teisinės pagalbos baudžiamosiose bylose koordinavimo; teisingumo ministro nustatyta tvarka sudaro sutartis dėl taikinamojo tarpininkavimo paslaugų teikimo, kontroliuoja šių sutarčių vykdymą ir tvarko taikinimo tarpininkų sąrašus; organizuoja ir administruoja taikinamąjį tarpininkavimą; moka užmokestį už suteiktą pirminę teisinę pagalbą; informuoja gyventojus apie galimybes gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ir jos teikimo sąlygas; surašo administracinių teisės pažeidimų protokolus už neteisingų duomenų pateikimą siekiant gauti antrinę teisinę pagalbą; atlieka kitas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.
Pagal Įstatymo 10 str. 1 d. 1 p., antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų, advokatų padėjėjų veiklos kokybę pagal Lietuvos advokatūros patvirtintas antrinės teisinės pagalbos kokybės vertinimo taisykles tikrina Lietuvos advokatūra.
Iš aptartų teisės normų matyti, kad Tarnybos jai priskirtinų funkcijų, susijusių su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos užtikrinimu, vykdymas yra susijęs su tokios pagalbos teikimo organizavimu bei koordinavimu, o suteiktos antrinės teisinės pagalbos kokybės vertinimas priskirtinas Lietuvos advokatūros kompetencijai.
Iš V. S. teismui pateikto skundo motyvų bei jame nurodytų aplinkybių matyti, kad reikalavimus priteisti turtinę bei neturtinę žalą pareiškėjas grindžia neteisėtais Tarnybos veiksmais, kurie, jo teigimu, pasireiškė tuo, kad Tarnybos paskirti advokatai G. R., J. L., D. V., J. B., atstovavę pareiškėją nuo 2006 m. jo inicijuotuose teisminiuose ginčuose, teisinę pagalbą teikė nekvalifikuotai, o atsakovės atstovė teikiamos teisinės pagalbos kokybės nekontroliavo. Tačiau, kaip minėta, antrinę teisę pagalbą teikiančių advokatų veiklos kokybės vertinimas nepriskirtinas Tarnybos kompetencijai.
Pažymėtina ir tai, kad pagal Advokatūros įstatymo 20 str. 1 d., advokato ar advokatų profesinės bendrijos profesinė civilinė atsakomybė už vykdant advokato veiklą fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą, viršijančią 290 eurų, draudžiama privalomuoju draudimu. Minėto straipsnio 2 d., be kita ko, nustatyta, kad advokato darbuotojų neteisėtais veiksmais vykdant advokato veiklą padarytą žalą atlygina draudikas, išmokėdamas draudimo sumos neviršijančią draudimo išmoką. Jeigu draudimo išmokos nepakanka visai žalai atlyginti, žalą padaręs advokatas atlygina faktinės žalos dydžio ir draudimo išmokos skirtumą. Taigi, dėl netinkamai teiktų teisinių paslaugų asmenims padarytą žalą atlygina draudikas, taip pat subsidiariai šią pagalbą teikiantis advokatas.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra vienos iš būtinų sąlygų Lietuvos valstybės civilinei atsakomybei kilti, t. y. neteisėtų Tarnybos veiksmų. Nenustačius neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo analizuoti, ar egzistuoja kitos civilinės atsakomybės sąlygos, todėl pareiškėjo skundo reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo atmestini.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str., teisėja
nusprendė:
Pareiškėjo V. S. skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Bronius Januška
Rūta Miliuvienė
Irena Paulauskienė