Civilinė byla Nr. 2-872-1027/2020

Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00073-2020-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.3.5.5; 1.3.9.2.1; 3.2.6.1

(S)

UTENOS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 17 d.

Utena

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teisėja Jurgita Šimonėlytė,

sekretoriaujant Ramunei Čypienei,

dalyvaujant ieškovo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Jontransa“ atstovams direktoriui J. D., advokatui Girdučiui Vainiui,

atsakovo Y. L. atstovei advokatei Daliai Bukelienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Jontransa“ ieškinį atsakovui Y. L. dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė.

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Jontransa“ pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo išspręsti tarp ieškovės ir atsakovo Y. L. kilusį ginčą dėl išmokų, susijusių su darbo santykiais, mokėjimo ir pripažinti, kad su atsakovu yra visiškai atsiskaityta.

2.       Ieškinyje nurodė, kad tarp šalių 2019 m. gegužės 31 d. buvo pasirašyta darbo sutartis Nr. 679, kurios pagrindu atsakovas buvo priimtas dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, buvo sutartas mėnesinis 730 Eur darbo užmokestis. Atsakovas per keturis darbo mėnesius buvo išvykęs į keturias komandiruotes – 2019-06-03 – 2019-06-21 (avanso apyskaita Nr.  1090), 2019-06-24 – 2019-06-29 (avanso apyskaita Nr.  1109), 2019-07-02 –2019-08-11 (avanso apyskaita Nr. 1142), 2019-09-04 – 2019-09-20 (avanso apyskaita Nr. 1163). Atsakovas, 2019-09-20 grįžęs į Lietuvą, atsisakė tęsti komandiruotę, negrąžino nepanaudotos 339,94 Eur avanso dalies. Atsakovui buvo fiksuojamos pravaikštos, 2019 m. spalio 10 d. ieškovės įsakymu atsakovas buvo atleistas iš darbo. Atsakovas kreipėsi į Panevėžio darbo ginčų komisiją, reikalaudamas išieškoti iš ieškovės 7733 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų (750 Eur kompensaciją, 1500 Eur kompensaciją už du vėlavimo mėnesius, 3844 Eur dienpinigių). Panevėžio darbo ginčų komisija (toliau – DGK) 2019 m. lapkričio 14 d. sprendimu nutarė išieškoti atsakovui 555,01 Eur išmokų, susijusių su darbo santykiais, bei 200 Eur netesybų už visą uždelstą atsiskaityti darbo laiką nuo darbo sutarties nutraukimo dienos (2019-10-10) iki darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos (2019-11-14). Ieškovė nurodo, kad yra pilnai atsiskaičiusi su atsakovu, tai patvirtina su ieškiniu pateikti dokumentai. DGK, priimdama sprendimą, neatsižvelgė į pateiktus kasos mokėjimo išlaidų orderius ir paties atsakovo prašymą atlyginimą mokėti grynais pinigais, todėl priėmė klaidingą sprendimą, kad ieškovė liko skolinga atsakovui. Ieškovė atsakovui darbo užmokestį už birželio mėn. išmokėjo grynaisiais – 555,01 Eur, už liepos mėn. – 544,12 Eur darbo užmokestį išmokėjo 2019-08-07 bankiniu pavedimu; už rugpjūčio mėn. darbo užmokestį kartu su atostoginiais 516,04 Eur išmokėjo 2019-09-09 bankiniu pavedimu; už rugsėjo mėn. darbo užmokestis 317,85 Eur ir 22,09 Eur galutinis atsiskaitymas atsakovo prašymu sudengtas su negrąžinto avanso dalimi. Atsakovas, prieš pasirašydamas avanso apyskaitas, būdavo supažindinamas su jose paskaičiuotais dienpinigiais, išmokėtais avansais, kasos išlaidų orderiuose gautoji suma yra nurodyta ne tik skaičiais, bet ir skaitmenimis. Taigi, atsakovas su visomis išmokomis, susijusiomis su darbo santykiais ir jų apskaičiavimu, buvo supažindintas. Remiantis išdėstytu, DGK 2019 m. lapkričio 14 d. sprendime nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė liko skolinga atsakovui išmokų, susijusių su darbo santykiais (1 t., b. l. 2-126).

3.       Atsakovas Y. L. pateikė atsiliepimą iš ieškinį, nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Už 2019 m. birželio – rugsėjo mėn. ieškovė atsakovui iš viso turėjo sumokėti 1955,11 (555,01 Eur+544,12 Eur+516,04 Eur+339,94 Eur) darbo užmokesčio (atskaičius mokesčius) bei 4928 Eur (1149 Eur+2429 Eur+987 Eur+363 Eur) dienpinigių, tai yra iš viso 6883,11 Eur išmokų, susijusių su darbo santykiais. Ieškovė išmokėjo atsakovui 6328,10, t. y. 555,01 Eur mažiau nei priklausė išmokėti. Darbo užmokestis ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti vieno mėnesinio darbo užmokesčio, visais atvejais turi būti sumokėta ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, darbo sutartis nutraukta 2019-10-10, todėl, konstatavus neatsiskaitymo laiku faktą, iš ieškovės atsakovo naudai pagrįstai priteista 200 Eur netesybų už laikotarpį nuo 2019-10-10 iki 2019-11-14 (2 t., b. l. 4-7).

4.       Teismo posėdžio metu ieškovės atstovai J. D. (direktorius) ir advokatas Girdutis Vainius ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais, prašė priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės atstovas (direktorius) paaiškino, kad teismui pateikti visi dokumentai, įrodantys, kad su atsakovu yra visiškai atsiskaityta; kasos išlaidų orderis Nr. 92159 dėl 555,01 Eur darbo užmokesčio išmokėjimo buvo pateiktas ir DGK, šio dokumento išsiuntimą elektroniniu paštu patvirtina ieškovės pateikta 2019 m. lapkričio 5 d. elektroninio laiško, adresuoto DGK, kopija ir šio elektroninio laiško priedą „1 dalis.pdf“ sudarančių dokumentų kopijos. Kasos išlaidų orderį Nr. 92159 dėl 555,01 Eur darbo užmokesčio išmokėjimo atsakovas pasirašė, jame skaičiais nurodyta suma, kuri atsakovui buvo išmokėta. Kasos išlaidų orderis į atsakovui suprantamą kalbą išverstas nebuvo, tačiau sumos išmokėjimo pagrindą atsakovas suprato, nes ji buvo išmokėta iš karto po atsakovo 2019 m. liepos 2 d. prašymo darbo užmokestį išmokėti grynaisiais pinigai. Prašymas šią sumą išmokėti grynaisiais pinigais atsirado atsakovo iniciatyva, jam reikėjo grynųjų pinigų.

5.       Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė advokatė Dalia Bukelienė su ieškiniu nesutiko atsiliepime išdėstytais motyvais. Nurodė, kad, pasak atsakovo, jam buvo liepta parašyti prašymą dėl darbo užmokesčio išmokėjimo grynaisiais pinigais, atsakovas neginčija, kad 2019 m. liepos 2 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 92159 yra jo parašas, tačiau jame nurodytų grynųjų pinigų atsakovas negavo. Formaliai kasos išlaidų orderis atitinka Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas, tačiau atsakovas nemoka lietuvių kalbos, todėl kasos išlaidų orderis turėjo būti išverstas į lietuvių kalbą. Prezumpciją, kad kasos išlaidų orderyje nurodyta 555,01 Eur suma atsakovui nebuvo išmokėta, ginčija atsakovo paaiškinimu, kad jis grynųjų pinigų negavo, bei tuo, kad kasos išlaidų orderis neatitinka Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų, nes nebuvo išverstas atsakovui į jam suprantamą kalbą.

II. Ieškinys tenkinamas.

6.       Byloje ginčas kilo dėl atsiskaitymo su darbuotoju teisėtumo ir pagrįstumo.

7.       Byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais nustatyta, kad 2019 m. gegužės 31 d. atsakovas Y. L. ir ieškovė UAB „Jontransa“ sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 679, kurios pagrindu atsakovas Y. L. buvo priimtas dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju (sutarties 1.2 punktas), darbdavys įsipareigojo mokėti 730 Eur mėnesinį atlyginimą, mokant du kartus per mėnesį, t. y. einamojo mėnesio 20 d. ir sekančio mėn. 10 d. (sutarties 1.3 punktas), nustatyta darbo laiko norma vid. 40 val. darbo savaitė suminės darbo laiko apskaitos režimu, apskaitinis laikotarpis 3 mėnesiai (sutarties 4 punktas), nustatyta, kad darbo sutartis įsigalioja ir darbuotojas pradeda dirbti 2019 m. birželio 3 d. (sutarties 7 punktas) (b. t. 1, b. l. 11–13). Ieškovės direktoriaus įsakymai (1 t., b. l. 72, 73, 77, 77-1, 81-83, 88-90), 2019 m. birželio – rugsėjo mėn. mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščiai patvirtina, kad atsakovas buvo komandiruotas dirbti nuo 2019-06-03 iki 2019-06-21, nuo 2019-06-24 iki 2019-06-29, nuo 2019-07-02 iki 2019-08-11, nuo 2019-09-04 iki 2019-09-20; nuo 2019-09-21 iki 2019-10-10 atsakovui buvo žymimos pravaikštos darbe (1 t., b. l. 15-19). 2019 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 04-029119 atsakovas buvo atleistas iš darbo (1 t., b. l. 122). Atsakovas 2019 m. spalio 21 d. kreipėsi į DGK, prašydamas išieškoti iš ieškovės iš viso 7733 Eur  su darbo santykiais susijusių pajamų (darbo byla Nr. APS-2-20071/2019, b. l. 1-42), ieškovė su atsakovo prašymu nesutiko (darbo byla Nr. APS-2-20071/2019, b. l. 52-166). DGK 2019 m. lapkričio 14 d. sprendimu Nr. DGKS-7112 darbuotojo prašymą patenkino iš dalies, nurodė, kad pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovė darbuotojui turėjo išmokėti 6883,11 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų, išmokėjo 6328,10 Eur, todėl nusprendė išieškoti darbuotojui iš įmonės 555,01 Eur (6883,11 Eur – 6328,10 Eur) su darbo santykiais susijusią išmoką (suma nurodyta atskaičius visus privalomus mokesčius) bei 200 Eur netesybų už laikotarpį nuo 2019-10-10 iki DGK sprendimo priėmimo dienos (darbo byla Nr. APS-2-20071/2019, b. l. 168-171).

8.       Pagal DK 32 straipsnio 1 dalį, darbo sutartis ? darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį.

9.       DK 53 straipsnyje numatyta, kad darbo sutartis darbo sutartis pasibaigia nutraukus darbo sutartį vienos iš šalių iniciatyva.

10.       Pagal DK 107 straipsnio 3 dalį, jeigu darbuotojo komandiruotė trunka ilgiau negu darbo diena (pamaina) arba darbuotojas komandiruojamas į užsienį, darbuotojui privalo būti mokami dienpinigiai, kurių maksimalius dydžius ir jų mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

11.       DK 146 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų.

12.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad darbuotojas į DGK kreipėsi dėl 750 Eur kompensacijos už darbo sutarties sustabdymą, 1500 Eur netesybų, 3844 Eur dienpinigių (iš viso 7733 Eur), DGK sprendime padarė išvadą, kad įmonė darbuotojui nėra išmokėjusi 555,01 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokesčio, šio DGK sprendimo darbuotojas neginčijo, vadinasi, su juo sutiko, tuo tarpu, įmonė, nesutikdama su DGK sprendimu, kreipėsi į teismą.

13.       Įmonės teismui pateikti įrodymai – pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį ir kitas išmokas už 2019 m. birželio – spalio mėnesius (1 t., b. l. 20), mokėjimo pavedimai ir kasos išlaidų orderiai, buhalterinė pažymą dėl mokėtinų sumų sudengimo (1 t., b. l. 21-23, 35), kurie nėra nuginčyti, patvirtina, kad įmonė darbuotojui bankiniais pavedimais bei kasos išlaidų orderiais tinkamai yra išmokėjusi jam priklausantį darbo užmokestį už 2019 m. birželio – spalio mėnesius, todėl DGK padarė netinkamas išvadas dėl įmonės darbo užmokesčio įsiskolinimo darbuotojui:

-       už 2019 m. birželio mėn. priskaičiuota 555,01 Eur darbo užmokesčio, kuris išmokėtas pagal 2019 m. liepos 2 d. kasos išlaidų orderį Nr. EUR92159 (1 t., b.l. 23), esant atsakovo         2019 m. liepos 2 d. prašymui atlyginimą už birželį išmokėti jam grynaisiais pinigais (1 t., b.l. 25);

-       už 2019 m. liepos mėn. priskaičiuota 544,12 Eur darbo užmokesčio, kuris išmokėtas       2019 m. rugpjūčio 7 d. mokėjimo pavedimu Nr. 23 į atsakovo banko sąskaitą (1 t., b. l. 22);

-       už 2019 m. rugpjūčio mėn. priskaičiuota 516,04 darbo užmokesčio ir už kasmetines atostogas, kuris išmokėtas 2019 m. rugsėjo 9 d. mokėjimo pavedimu Nr. 22 į atsakovo banko sąskaitą (1 t., b.l. 21);

-       už 2019 m. rugsėjo mėn. ir 2019 m. spalio mėn. priskaičiuota 317,85 Eur darbo užmokesčio ir 22,09 Eur kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, šios priskaičiuotos sumos, esant atsakovo 2019 m. gegužės 31 d. prašymui (1 t., b. l. 29), 2019 m. spalio 10 d. buhalterine pažyma sudengtos su atsakovo negrąžintu 339,94 Eur avansu (1 t., b. l. 35).

14.       Teisminio bylos nagrinėjimo metu tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar atsakovui iš įmonės kasos grynaisiais pinigais pagal 2019 m. liepos 2 d. kasos išlaidų orderį Nr. EUR92159 buvo išmokėtas darbo užmokestis už 2019 m. birželio mėn. Iš DGK sprendimo bei Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio darbo ginčų komisijos teismui pateiktos darbo bylos Nr. APS-21-20071/2019 matyti, kad DGK į šį kasos išlaidų orderį apskaičiuodama darbdavio atsakovui išmokėtas sumas neatsižvelgė – tokio dokumento darbo ginčo byloje Nr. APS-21-20071/2019 nėra, todėl DGK konstatavo, jog įmonė darbuotojui yra skolinga 555,01 Eur darbo užmokesčio (atskaičius mokesčius). Ieškovė, nesutikdama su tokiu sprendimu, kreipėsi į teismą su ieškiniu bei kartu su ieškiniu pateikė 2019 m. liepos 2 d. kasos išlaidų orderį Nr. EUR92159 dėl 555,01 Eur sumos išmokėjimo. Atsakovas bylos nagrinėjimo teisme metu pripažino pasirašęs kasos išlaidų orderį, tačiau nurodė, kad faktiškai kasos išlaidų orderyje nurodyta suma jam išmokėta nebuvo.

15.       Kasacinis teismas, aiškindamas Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių nuostatas, dėl kasos pajamų išlaidų orderio yra pasisakęs, kad kai šalis teigia, jog pinigai buvo išmokėti, ir pateikia kasos išlaidų orderį, atitinkantį Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių reikalavimus, preziumuojama, kad pinigai buvo išmokėti, tačiau šalis, teigianti priešingai (kad pinigai nebuvo išmokėti), gali paneigti šią prezumpciją visomis CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-220-403/2018, 24 punktas).

16.       2019 m. liepos 2 d. kasos išlaidų orderis Nr. EUR92159 atitinka Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies, Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 5 punkto reikalavimus, teismui yra pateiktas ginčijamo kasos išlaidų orderio originalas (2 t., b. l. 17), be kitų būtinųjų apskaitos dokumentų rekvizitų, kasos išlaidų orderyje yra ir atsakovo parašas, kurio jis neginčija. Kasos išlaidų orderis įtrauktas į įmonės buhalterinės apskaitos registrus (2 t., b. l. 19-21). Pinigų išmokėjimo faktą atsakovas ginčijo tik savo paties paaiškinimu, kitų atsakovo teiginius  patvirtinančių įrodymų byloje nėra, liudytojų kviesti atsakovas neprašė. Teismas, vertindamas pinigų išmokėjimo faktą, atkreipia dėmesį į tai, kad į bylą yra pateiktas atsakovo 2019 m. liepos 2 d. prašymas darbo užmokestį už 2019 m. birželio mėn. išmokėti grynaisiais pinigais (2 t., b. l. 18). Atsakovas neginčijo surašęs ir šį prašymą, teigė, kad tai padarė priverstas ieškovės, tačiau šiai aplinkybei patvirtinti duomenų nenurodė ir nepateikė. Atsakovas nurodo, kad pažeidžiant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 4 dalies reikalavimus kasos išlaidų orderis nebuvo išverstas į jam suprantamą kalbą, todėl atsakovas nesuprato, ką pasirašantis. Iš kasos išlaidų orderio turinio matyti, kad atsakovui išmokama suma orderyje nurodyta ne tik žodžiais, bet ir skaičiais, įrašytas euro tarptautinis kodas EUR, kasos išlaidų orderio surašymo dieną surašytas ir atsakovo prašymas darbo užmokestį už 2019 m. birželio mėn. sumokėti grynaisiais pinigais, prašymas surašytas atsakovo ranka, jam suprantama kalba, surašytas ne prašymo šablone, kaip kiti byloje esantys atsakovo prašymai darbdaviui (pvz., 1 t., b.l. 14, 37, 39, 40). Įvertinus šias bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad atsakovas nepaneigė grynųjų pinigų išmokėjimo pagal 2019 m. liepos 2 d. kasos išlaidų orderį Nr. EUR92159 prezumpcijos.

17.       Taigi, teismas sutinka su ieškovės teiginiu, jog darbuotojui buvo išmokėtas 555,01 Eur darbo užmokestis už 2019 m. birželio mėn., konstatuojama, kad įmonė su darbuotoju yra tinkamai atsiskaičiusi. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą ir konstatuoja, kad ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkinamas.

18.       Ieškovas teismo posėdžio metu patvirtino, jog įmonė įvykdė skubiai vykdytiną DGK 2019 m. lapkričio 14 d. sprendimo dalį dėl 555,01 Eur sumos atsakovui sumokėjimo, todėl teismui pripažinus, kad darbuotojo reikalavimas dėl darbo užmokesčio nepriemokos ir tuo pagrindu netesybų priteisimo iš darbdavio yra nepagrįstas, laikoma, jog atsakovas 555,01 Eur sumą iš įmonės gavo be teisinio pagrindo, todėl ši suma priteisiama ieškovei iš atsakovo (DK 233 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 373, 760 straipsniai).

19.       Vadovaujantis DK 231 straipsnio 7 dalimi, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.

III. Bylinėjimosi išlaidos.

20.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

21.       Ieškovė UAB „Jontransa“ byloje patyrė 450 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti, tai patvirtina 2020 m. birželio 17 d. sąskaita už teisines paslaugas bei 2020 m. birželio 24 d. mokėjimo nurodymas (2 t., b. l. 29-30). Ieškovė taip pat patyrė 605 Eur išlaidų už dokumentų vertimus (2 t., b. l. 31 – 34), ieškinį apmokėjo 23 Eur žyminiu mokesčiu (1 t., b. l. 5).

22.       Atsakovas Y. L. byloje patyrė 600 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti (200 Eur už atsiliepimo į ieškinį parengimą + 400 Eur už atstovavimą teismo posėdžiuose) (2 t., b. l. 7, 35-38, 52-53, 111-112).

23.       Atsakovo atstovė prašė taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį ir bylinėjimosi išlaidų ieškovei neatlyginti, nes ginčo nagrinėjimas teisme kilo dėl pačios ieškovės kaltės laiku nepateikus kasos išlaidų orderio darbo ginčų komisijai. Teisminio bylos nagrinėjimo metu ieškovė pateikė 2019 m. lapkričio 5 d. elektroninio laiško, adresuoto DGK, kuriuo buvo siunčiamas atsiliepimas į atsakovo prašymą, kopiją ir šio elektroninio laiško priedą „1 dalis.pdf“ sudarančių dokumentų kopijas, tarp kurių yra ir 2019 m. liepos 2 d. kasos išlaidų orderis Nr. 92159. Teismo posėdžio metu buvo apžiūrėtas 2019 m. lapkričio 5 d. elektroninio laiško priedas „1 dalis.pdf“, matyti, kad tarp jų yra ir 2019 m. liepos 2 d. kasos išlaidų orderis Nr. 92159. Paties šio kasos išlaidų orderio buvimo fakto atsakovas neginčija, taigi būtų nelogiška, kad ieškovė būtų vengusi šio dokumento pateikimo darbo ginčų komisijai, todėl labiau tikėtina, kad darbo ginčų komisijoje per klaidą šis dokumentas nebuvo išspausdintas ir įdėtas į darbo bylą. Atsižvelgiant į tai, į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo nustatytus maksimalius dydžius, patenkinus ieškovės ieškinį teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas ir ieškovei iš atsakovo priteisia jos patirtas bylinėjimosi išlaidas: 450 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 605 Eur išlaidų už dokumentų vertimus,        23 Eur žyminio mokesčio, iš viso 1078 Eur bylinėjimosi išlaidų.

24.       Byloje susidarė 9,85 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios valstybei priteisiamos iš atsakovo Y. L. (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis CPK 259-260 straipsniais, 268 straipsnio 5 dalimi, 269-270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Jontransa“ ieškinį patenkinti visiškai.

Y. L., gim. (duomenys neskelbtini), prašymą, teiktą Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijai ir patenkintą Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2019 m. lapkričio 14 d. sprendimu Nr. DGKS-7112 darbo byloje Nr. APS-2-20071/2019 atmesti.

Pripažinti, kad ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Jontransa“ (juridinio asmens kodas 184266698) su atsakovu Y. L., gim. (duomenys neskelbtini), už šalis siejusį darbo santykių laikotarpį yra visiškai atsiskaičiusi.

Įsiteisėjus teismo sprendimui, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisijos 2019 m. lapkričio 14 d. sprendimą Nr. DGKS-7112 darbo byloje Nr. APS-2-20071/2019 laikyti netekusiu galios (DK 231 straipsnio 7 dalis).

Priteisti iš atsakovo Y. L., gim. (duomenys neskelbtini), uždarajai akcinei bendrovei „Jontransa“ (juridinio asmens kodas 184266698) 555,01 Eur gautų lėšų bei 1078 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo Y. L., gim. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai  9,85 Eur (devynis eurus 85 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.

Teisėja        Jurgita Šimonėlytė