Civilinė byla Nr. 2A-1005-324/2016

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-19219-2015-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.10.5.2; 3.3.1.14

(S)

Kauno apygardos teismas

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. lapkričio 23 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Izoldos Nėnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3104-848/2016 pagal ieškovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ieškinį atsakovui A. J. dėl žalos atlyginimo, dalyvaujant tretiesiems asmenims M. S., Kauno apskrities Vyriausiasis policijos komisariatui.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Ginčo esmė

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 3072,88 Eur žalos atlyginimo. Nurodė, kad 2012 m. lapkričio 8 d. atsakovas sužalojo tarnybines pareigas atlikusį Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato PR 4-ojo būrio patrulį M. S.. M. S. dėl patirto sužalojimo buvo nedarbingas nuo 2012 m. lapkričio 8 d. iki 2012 m. gruodžio 19 d., t. y. 42 dienas. M. S. dėl sveikatos sužalojimo tarnybos metu Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2013 m. gegužės 21 d. išvada nusprendė išmokėti 10 610,07 Lt (3072,88 Eur) piniginę kompensaciją (9 754,08 Lt keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio piniginę kompensaciją, 855,99 Lt draudimo sumą). Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1594-311/2013 A. J. pripažintas kalta, padarius nusikaltimus, numatytus Baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje, 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte, teismas iš dalies patenkino civilinį ieškinį ir iš A. J. M. S. naudai priteisė 500 Lt. Priteistą 500 Lt sumą A. J. sumokėjo.

Kauno apylinkės teismas 2015 m. spalio 19 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje ieškovo reikalavimą patenkino, priteisė iš atsakovo ieškovui 3072,88 Eur žalos atlyginimo, valstybei 46 Eur žyminį mokestį.

Atsakovas pateikė prieštaravimus, kuriuose prašė panaikinti preliminarų sprendimą. Juos grindė tuo, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog sumokėta kompensacija yra susijusi su nukentėjusio pareigūno patirta žala, o ne su valstybės vykdoma socialine politika. Nėra duomenų apie realiai patirtą žalą dėl sveikatos sutrikdymo, apie nedarbingumo laikotarpiu gautas išmokas. Dalis žalos (500 Lt) jam yra atlyginta baudžiamojo proceso metu. Ieškovas neįrodė, kad išmokėta kompensacija atliko žalos kompensavimo funkciją. Pareigūnui išmokėta kompensacija didesnė, negu realus jo nedarbingumo laikotarpis.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. sausio 18 d. galutiniu sprendimu 2015 m. spalio 19 d. preliminarų sprendimą panaikino ir ieškinį atmetė.

Teismas sprendė, kad policijos įstaigos, draudžiančios darbuotojus pagal Asmenų draudimo valstybės lėšomis sąlygų reikalavimus, specialiaisiais teisės aktais prilyginamos socialinio draudimo įstaigoms, vykdančioms socialinio draudimo funkcijas. Ieškovas, išmokėjęs valstybės lėšomis apdraustam pareigūnui kompensaciją dėl sveikatos sutrikdymo, atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalą asmenį įgyja ir įgyvendina pagal CK 6.290 straipsnį, reglamentuojantį socialinio draudimo išmokų įskaitymą į žalos atlyginimą ir jas išmokėjusių įstaigų regreso teisę. Ieškovo prievolė mokėti socialinio draudimo išmoką nukentėjusiam pareigūnui atsiranda viešosios teisės normų pagrindu, tačiau ši prievolė saisto tik valstybės institucijas, o ne privačius asmenis, kurių civilinė atsakomybė reglamentuojama CK normų. Ieškovas negali įgyti daugiau teisių, negų jų turėjo pradinis kreditorius (pareigūnas), todėl jis turi regreso teisę į atsakovą sužalotam pareigūnui atlygintos žalos dydžiu. Jei pareigūnui išmokėta kompensacija viršija jam padarytą žalą, ieškovas iš kalto asmens gali reikalauti tos kompensacijos dalies, kuria atlyginta reali žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-496/2008).

Ieškovas nepateikė įrodymų, jog išmokėta kompensacija atitinka realią nukentėjusiojo M. S. patirtą žalą ir nesietina su valstybės vykdoma socialine politika. Atsižvelgė į tai, kad M. S. baudžiamojoje byloje nuosprendžiu buvo priteista ir atsakovo atlyginta jam padaryta neturtinė žala. Teismas konstatavo esant visas atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas, tačiau sprendė, kad ieškovo išmokėta kompensacija atliko žalos kompensavimo funkciją vykdant valstybės socialinę politiką, todėl regreso tvarka jos iš atsakovo nepriteisė.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas žalos dydį nustatė, netinkamai taikydamas proceso teisės normas dėl įrodymų vertinimo ir materialiosios teisės normas, reglamentuojančias civilinės atsakomybės sąlygas. Nepagrįstai nurodė, kad ieškovas nepateikė dokumentų, kurie patvirtintų turėtų išlaidų dydį ir neturtinės žalos dydį. Baudžiamojoje byloje ir medicininiuose dokumentuose yra konstatuotas priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų, priešinantis policijos pareigūnui, bei pareigūnui sukelto sveikatos sutrikdymo, dėl kurio pareigūnas 42 dienas buvo nedarbingas. Teismas nesiaiškino kokiai vertybei atlyginti, ieškovas sumokėjo kompensaciją. Nevertino dokumentų (tarnybinio patikrinimo išvados, trečiojo asmens nedarbingumo pažymėjimo, trečiojo asmens medicininių dokumentų), patvirtinančių aplinkybę, kad pareigūnas buvo sužalotas atliekant tarnybines pareigas, t. y. užtikrinant viešąją tvarką. Trečiojo asmeniui padarytos žalos objektyviai neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais, nes sveikata yra asmeninė neturtinė vertybė. Teismas nevertino, kad asmeniui padaryta ne tik turtinės, bet ir neturtinės žalos. Teismas nevertino teisiškai reikšmingos aplinkybės, kad pareigūnui yra išmokėta 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija, apskaičiuota vadovaujantis viešosios teisės aktų reikalavimais. Jos dydžio nepaneigimas savaime nereiškia, kad sužalotas pareigūnas nepatyrė tokio dydžio žalos. Vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-496/2008; 2013 m. sausio 18 d. nutartimi civilinėje byloje N. 3K-3-134/2013; 2014 m. sausio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2014. Teismas netinkamai vadovavosi kasacinio teismo suformuota praktika ir neatsižvelgė į aplinkybę, kad atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių prezumpciją, kad išmokėtas draudimo atlyginimas visiškai kompensuoja žalą. Atsakovas taip pat nepateikė įrodymų, kad išmokėta kompensacija yra per didelė arba jos apskritai nereikėjo kompensuojant pareigūno aptirtą žalą. Teismas nepagrįstai nurodė, kad pareigūno nedarbingumo pažymėjimai bei medicininiai dokumentai nesusiję su patirtos žalos dydžiu. Minėti dokumentai turi esminę reikšmę, nustatant pareigūnui padarytos žalos fakto buvimą bei padarytos žalos dydį.

Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad nukentėjusysis ne tik gavo kompensaciją iš valstybės teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau ir iš atsakovo. Nuosprendžiu baudžiamojoje byloje teismas priteisė neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam pareigūnui. Šioje byloje ieškovas prašo priteisti turtinę žalą Policijos departamentui (CK 6.290 straipsnio 1 dalis, 6.290 straipsnio 3 dalis).

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Nurodo, kad ieškovas, reikšdamas reikalavimą dėl žalos atlyginimo, privalėjo įrodyti, jog išmokėta 3072,88 Eur dydžio kompensacija atitinka realią M. S. patirtą žalą ir nesietina su valstybės vykdoma socialine politika. Ieškovas to neįrodė. Byloje buvo nustatytos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos, išskyrus žalos dydį, kurį pareiga įrodyti teko ieškovui. Policijos pareigūnas buvo nedarbingas tik 42 dienas, nors kompensacija buvo išmokėta už keturių mėnesių laikotarpį. Ieškovo M. S. išmokėtos kompensacijos dydis nebuvo siejamas su realiu pareigūno nedarbingumo laikotarpiu, už kurį jis negavo pajamų, kas reiškia, jog policijos pareigūnui išmokėta draudimo išmoka neatitiko jo realiai patirtos žalos ir ją viršijo. Atsakovas paneigė M. S. išmokėtos kompensacijos atitikties realiai patirtai žalai prezumpciją, todėl žalos dydį turi įrodyti ieškovas. Byloje nebuvo pateikta jokių duomenų apie nukentėjusiojo realiai patirtą žalą dėl sveikatos sutrikdymo.

Ieškovas nepagrįstai nurodo, kad teismas nevertino ieškovo pateiktų dokumentų, patvirtinančių, kad pareigūnas buvo sužalotas atliekant tarnybines pareigas. Dėl civilinės atsakomybės sąlygų byloje ginčo nėra.

Neaišku kokios rūšies žalos, turtinės ir/ arba neturtinės, ieškovas prašo priteisti. Trečiasis asmuo baudžiamojoje byloje reiškė ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. M. S. padaryta neturtinė žala buvo atlyginta visiškai.

Ieškovas, kaip naujasis kreditorius, perėmęs reikalavimo teisę iš trečiojo asmens, negali įgyti daugiau teisių negu jų turėjo trečiasis asmuo, reikšdamas civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje. Nukentėjusysis pripažino, kad baudžiamojoje byloje jo patirta žala jam buvo atlyginta, kompensacija visiškai padengė jo patirtą turtinę žalą. Tai patvirtina, kad nukentėjusysis kitos žalos, t.y. ieškovo prašomos turtinės žalos, išskyrus civiliniu ieškiniu prašytos neturtinės žalos, nebuvo patyręs.

Bylos aplinkybės yra identiškos faktinėms aplinkybėms Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutarčiai civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2014, tai sudaro pagrindą apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl regresinį ieškinį pareiškusio asmens, kuris išmokėjo socialinio draudimo išmoką, pareigos pagrįsti, ar išmoka atitinka nukentėjusio asmens realiai patirtą žalą. 

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl kompensacijos atitikties realiai patirtai žalai

Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad ieškovas Policijos departamentas prie LR Vidaus reikalų ministerijos, išmokėjęs valstybės lėšomis apdraustam pareigūnui kompensaciją dėl sveikatos sutrikdymo atliekant tarnybines pareigas, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį tokio dydžio sumos, kokią nukentėjusiajam turėjo atlyginti žalą padaręs asmuo, t. y. atgręžtinis reikalavimas gali būti patenkintas tik nustačius atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas ir tik tokios apimties, kokio dydžio žala buvo realiai padaryta kaltojo asmens veiksmais. Kasacinio teismo suformuotoje teismų praktikoje dėl žalos padariusio asmens atsakomybės dydžio yra pažymėta, kad jis nustatytinas vadovaujantis CK normomis, reglamentuojančiomis civilinę atsakomybę, ir nepriklauso nuo to, kas pareiškė jam reikalavimą atlyginti žalą – nukentėjęs asmuo tiesiogiai ar sveikatos sutrikdymo kompensaciją nukentėjusiajam išmokėjusi socialinio draudimo įstaiga, įgyvendindama atgręžtinio reikalavimo teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-134/2013 pagal ieškovo Policijos departamento prie LR VRM ieškinį atsakovui A.B. dėl žalos atlyginimo; kt).

Iš dalies sutiktina su apeliantu, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą apie ieškovo neįrodytą nukentėjusio asmens realiai patirtos žalos dydį, t.y. tą sumą, kurią dėl žalos padarymo kaltas asmuo privalėtų atlyginti nukentėjusiajam, jei piniginė kompensacija nebūtų išmokėta. Byloje nustatyta, jog trečiasis asmuo M. S. dėl sužalojimo buvo nedarbingas 42 dienas. Iš ieškovo pateiktų duomenų apie 2013 m. gegužės 21 d. išvadą Nr. 5-IL-775 dėl sprendimo išmokėti 9754,08 Lt piniginę kompensaciją ir 855,99 Lt draudimo sumą, pareigūno vidutinį darbo užmokestį, darbo grafiko, 2013 m. balandžio 10 d. įsakymo Nr.20-TE-328 dėl keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacijos išmokėjimo, vidutinio darbo užmokesčio 2012 m. rugpjūčio – spalio mėn. pažymos ir atsiskaitymo lapelių (b.l. 12-13, 39-44, 52, 54-59), CPK 179 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta tvarka apeliacinės instancijos teismui pateiktų duomenų apie vienos darbo dienos vidutinį darbo užmokestį pareigūno nedarbingumo laikotarpiu matyti, jog M. S. vidutinis darbo užmokestis 2012 m. lapkričio 8 d. – 2012 m. gruodžio 19 d. nedarbingumo dėl sužalojimo laikotarpiu būtų sudaręs 3297,60 Lt (954,90 Eur).

Kitokių duomenų apie realios turtinės žalos sveikatai sudėtį nepateikė nei ieškovas, nei trečiasis asmuo. Apelianto teiginys apie tokių įrodymų buvimą baudžiamojoje byloje nekonkretus, tai įrodančių duomenų baudžiamojoje byloje nėra. Kadangi tarp šalių nebuvo ginčo dėl atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų, darytina išvada, jog kaltais atsakovo veiksmais nukentėjusiam asmeniui dėl netekto darbo užmokesčio buvo padaryta 954,90 Eur dydžio turtinė žala (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). 

Atmestinas apelianto argumentas apie tai, kad atsakovas privalo regreso tvarka atlyginti kompensavimą už sužalotą pareigūno sveikatą kaip neturtinę vertybę. Iš baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio matyti, kad M. S. prašė atlyginti neturtinę žalą. Taigi Kauno apylinkės teismas, 2013 m. rugpjūčio 9 d. baudžiamojoje byloje Nr.1-1594-311/2013 priimtu nuosprendžiu nusprendęs patenkinti civilinį ieškinį, iš nuteistojo faktiškai priteisė 500 Lt neturtinei žalai atlyginti. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad atsakovas nukentėjusiajam šią sumą sumokėjo. Tokiu būdu neturtinė žala trečiajam asmeniui buvo atlyginta. Byloje ieškovas ir trečiasis asmuo neįrodinėjo, kad M. S. buvo padaryta didesnė neturtinė žala.

Atmestinas apelianto teiginys, jog kompensacijos, apskaičiuotos pagal viešosios teisės aktų reikalavimus, dydis, jo nepaneigus, savaime nereiškia, kad sužalotas pareigūnas nepatyrė tokio dydžio žalos.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad socialinio draudimo įstaigų pateikti kompensacijų ar kitų išmokų dokumentai pagrindžia nukentėjusio asmens patirtą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas ir kt. v. P. S., bylos Nr. 3K-7-496/2008; kt.). Toliau plėtodamas šią praktiką kasacinis teismas yra konstatavęs, kad toks socialinio draudimo įstaigų įrodinėjant nukentėjusio asmens patirtos žalos (negautų pajamų) dydį pateikiamų įrodymų vertinimas neapriboja žalą padariusio asmens, manančio, kad išmokėta kompensacija viršija nukentėjusio asmens patirtos žalos dydį, teisės visomis leistinomis priemonėmis įrodinėti, jog jis žalos nepadarė ar jos padarė mažiau, nei išmokėjo socialinio draudimo įstaiga (CPK 178 straipsnis). Tokiu atveju, atsižvelgęs į byloje esančių įrodymų visetą, žalą įvertina ir jos dydį nustato ginčą nagrinėjantis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VSDFV Kauno skyrius v. UAB DK „PZU Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-131/2014).

Tokiu būdu kasacinio teismo praktika nuosekliai patvirtina, kad tais atvejais, kai socialinio draudimo įstaiga ar kita institucija, vykdydama teisės aktų pagrindu valstybės suteiktą pareigą, nukentėjusiam asmeniui išmokėjusi draudimo išmoką (kompensaciją) įgyvendina atgręžtinio reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį CK nustatyta tvarka, yra preziumuojama, kad išmokėta kompensacija visiškai kompensuoja padarytą žalą, tačiau ši prezumpcija gali būti nuginčijama, o pareigą ją paneigti turi tas asmuo, kuris teigia, kad išmokėta draudimo išmoka (kompensacija) nepadengia visos žalos arba, priešingai, ją viršija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 27 d.  nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2014 pagal Policijos departamento prie LR VRM ieškinį D.K, dėl žalos atlyginimo). Apeliacine tvarka vertinamoje byloje atsakovas įrodė, kad sužaloto pareigūno realiai patirtos žalos dydis yra mažesnis. Pirmosios instancijos teismas teisingai rėmėsi kasacinio teismo išaiškinimais, jog nėra teisinio pagrindo išvadai, kad pareigūną sužalojęs asmuo turėjo suvokti tokių savo veiksmų padarinius ir privalo prisiimti prievolę atlyginti specialiaisiais teisės aktais nustatyto dydžio žalą. Konstitucinis Teismas 2012 m. balandžio 18 d. nutarime konstatavo, jog CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas aiškintinas vadovaujantis CK įtvirtinta nuostata, kad tiesioginius nuostolius ir negautas pajamas turi visiškai atlyginti atsakingas asmuo (visiško žalos atlyginimo principas), taip pat kitomis CK normomis, reglamentuojančiomis civilinę atsakomybę.

Apeliacinės instancijos teismo išvados

Abi šalys įrodė, kad realią trečiojo asmens patirtą žalą sudaro 954,90 Eur (CPK 178 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs visų civilinės atsakomybės sąlygų buvimą, be pagrindo nusprendė, kad ieškovas tokio žalos dydžio neįrodė, t.y. padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančią išvadą, todėl sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, ieškinį patenkinant iš dalies (CK 6.290 straipsnio 1 dalis, CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Iš atsakovo valstybei priteistina 58 Eur žyminio mokesčio (po 29 Eur žyminio mokesčio už patenkintą ieškinio dalį abiejų instancijų teismuose) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 p., 4 dalis, 96 straipsnio 3 dalis). Duomenų apie atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje nėra. Iš atsakovo valstybei turi būti priteista procesinių dokumentų įteikimo išlaidų dalis, proporcinga patenkintai ieškinio daliai, t.y. 31 procentas nuo 11,24 Eur išlaidų sumos (4,96 Eur pirmosios instancijos teisme ir 6,28 Eur apeliacinės instancijos teisme), sudarantis 3,48 Eur.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a :

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 18 d. sprendimą. Priimti naują sprendimą. Ieškinį patenkinti iš dalies. Priteisti iš atsakovo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 954,90 (devynis šimtus penkiasdešimt keturis Eur 90 ct) Eur žalai atlyginti ieškovui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos, juridinio asmens kodas 188785847, ir 3,48 (tris Eur 48 ct) Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei  (išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5660).

Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjos                                                        Aušra Baubienė

Virginija Gudynienė

Izolda Nėnienė