Pranešėja  Angelė Ikasalienė                                                              Baudžiamoji byla Nr. 1A-256-200/2014

Teisėjas Tadeušas Volkovskis                                                     Teisminio proceso Nr. 1-57-1-02204-2012-7                                                                                                 

                                     Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2; 2.4.6.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. kovo 13 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Angelės Ikasalienės, teisėjų Stasio Punio, Reginos Pocienės,

sekretoriaujant Dovilei Narkuvienei,

dalyvaujant prokurorui N. P.,

nuteistojo T. M. gynėjui advokatui E. K.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-12-30 nuosprendžio, kuriuo T. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 str. 2 d. 35 parų areštu, pagal BK 260 str. 2 d. laisvės atėmimu 8 metams 5 mėnesiams; vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 6 d., 7 d., 8 d., 65 str. 1 d. 1) p. a), paskirtos bausmės iš dalies sudėtos, T. M. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 metams 6 mėnesiams; vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., 4 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-07-19 nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi, T. M. paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 9 metams.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė:

T. M. nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo nedideliu kiekiu narkotinių medžiagų, neturint tikslo jų platinti, ir neteisėtai disponavo dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų, turint tikslą jas platinti, ir šias medžiagas platino, o būtent:

2012 m. rudenį, būdamas romų bendrijoje, esančioje Dariaus ir Girėno g. 185-1, Vilniuje, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš teismo nagrinėjimo metu nenustatyto asmens už 50 Lt įgijo ne mažiau kaip 2,183 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, kurią nugabeno į garažus Nr. 152-156, esančius garažų masyve „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), kur dalį šios narkotinės medžiagos suvartojo, o likusią dalį – 2,183 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, neteisėtai laikė garažuose Nr. 152-156, esančiuose garažų masyve „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), kol 2012-11-22 17.00 val. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK pareigūnai 2,183 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, rado ir paėmė kratos metu.

Jis 2012 m. lapkričio mėn. (duomenys neskelbtini) garažų masyve „(duomenys neskelbtini)“ neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, iš nenustatyto asmens įgijo ne mažiau kaip 622,005 g miltelių, kurių sudėtyje buvo didelis kiekis – ne mažiau kaip 90,487 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, po ko jis 2012-11-16 apie 15.00 val. teismo nagrinėjimo metu nenustatytą dalį psichotropinės medžiagos – amfetamino, sujungtuose garažuose Nr. 152-156, esančiuose garažų masyve „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), už 30 Lt neteisėtai pardavė G. P., tyrimo metu nenustatytą kiekį psichotropinės medžiagos nuo 2012 m. lapkričio mėn. iki 2012-11-22 garažų masyve „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), pardavė teismo nagrinėjimo metu nenustatytiems asmenims, po ko 9,347 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 1,169 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, sufasuoto į 9 maišelius, neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, neteisėtai laikė garažų masyve „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), sujungtuose garažuose Nr. 152-156, kitą dalį 612,658 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 89,318 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, sufasuoto į 13 maišelių, turėdamas tikslą platinti, neteisėtai laikė garažų masyve „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), garaže Nr. 145, iki kol 2012-11-22  16.00 – 21.15 val. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK pareigūnai kratų garažuose Nr. 145, 152-156, esančiuose garažų masyve „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), metu rado ir paėmė didelį kiekį – 90,487 g psichotropinės medžiagos – amfetamino.

Apeliaciniu skundu nuteistasis T. M. prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-12-30 nuosprendį panaikinti, nurodo, kad teismas buvo neobjektyvus ir vienašališkas, neatsižvelgė į liudytojų parodymus, duotus teisme, o būtent liudytojos G. P. parodymus, kad kriminalistai jai grasino, surašę melagingus jos parodymus liepė pasirašyti priesaiką, liudytojo E. A. parodymus, kad kriminalistai, grasindami ir darydami psichologinį spaudimą, liepė pasirašyti melagingus parodymus prieš apeliantą. Šie duomenys, nuteistojo manymu, leidžia daryti išvadą, kad T. M. pagal BK 260 str. 2 d. nuteistas nepagrįstai. Apeliantas šios nusikalstamos veikos nepadarė. Jam paskirta bausmė yra per griežta.

Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras – skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino ir padarė pagrįstą išvadą dėl T. M. kaltės, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 str. 2 d., 260 str. 2 d., jo veiksmų juridinis vertinimas teisingas.

Nors nuteistasis T. M. neigia padaręs nusikaltimą, numatytą BK 260 str. 2 d., tačiau tokia nuteistojo pozicija vertintina kritiškai, kaip pasirinktas gynybos būdas, kadangi ji prieštarauja byloje surinktiems ir nuteistojo kaltę patvirtinantiems įrodymams.

Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apylinkės teismas, darydamas išvadas apie tai, kad T. M. neteisėtai, turint tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo, laikė ir pardavė didelį kiekį psichotropinės medžiagos, jas grindė liudytojų G. P. ir E. A. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, liudytojų D. V., A. P., R. V., D. J. teisminio nagrinėjimo metu duotais parodymais, taip pat kitais įrodymais, kurių turinys išsamiai išanalizuotas pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, ir kurių pakanka apelianto kaltei dėl BK 260 str. 2 d. numatyto nusikaltimo padarymo pagrįsti.

Nuteistasis T. M. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į liudytojų G. P. ir E. A. parodymus, jog kriminalistai jiems grasino, liepė pasirašyti melagingus parodymus, tačiau tokie skundo argumentai laikytini nepagrįstais. Atvirkščiai, pirmosios instancijos teismas minėtų liudytojų parodymus įvertino ir padarė tinkamas išvadas, su kuriomis apygardos teismui nėra pagrindo nesutikti.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja G. P. patvirtino, kad ji parodymus duoda savanoriškai, parodė, kad ji iš pažįstamų žinojo, jog T. M. užsiima narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimu, iš T. M. ji 2012-11-16 apie 15 val. garažuose Nr. 155 – 156 pirko 1 g amfetamino už 30 Lt, anksčiau taip pat 5 kartus buvo iš T. M. įsigijusi amfetamino. 2012-11-22 prie minėtų garažų ją pasitiko policijos pareigūnai, kurie vėliau atlikinėjo kratas tuose garažuose. Kratos metu buvo rasti narkotikai, priklausę T. M. ( t. 2 b. l. 3 – 4, 5 – 7). Atkreiptinas dėmesys, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojos parodymai buvo nuoseklūs – ji savo pirminius ikiteisminio tyrimo metu 2012-11-22 duotus parodymus patvirtino papildomos apklausos metu 2013-03-26, taip pat ir parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 2 b. l. 5 – 7, 8 – 10). Kaip teisingai nustatyta skundžiamame nuosprendyje, ji savo ranka apklausos protokole užrašė „perskaičiau, surašyta teisingai“, taip pat jame pasirašė, ikiteisminio tyrimo metu jokių skundų dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų nepateikė, todėl atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi liudytojos parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Aplinkybes, kad apklausų metu G. P. laisva valia davė parodymus, buvo supažindinta su apklausų protokolais, dėl juose užfiksuotų parodymų jokių pretenzijų neturėjo, patvirtino ir liudytojai D. J., R. V. bei D. V., Vilniaus rajono policijos komisariato tyrėjai, dalyvavę atliekant minėtos liudytojos apklausas (t. 4 b. l. 83 – 88, 110 – 115).

Pažymėtina, kad liudytoja G. P. teisme buvo apklausta praėjus daugiau nei pusei metų po pirmosios jos apklausos ikiteisminio tyrimo metu (apklausa ikiteisminio tyrimo metu atlikta 2012-11-22, teisme liudytoja apklausta 2013-07-30). Savo parodymų pakeitimą ji aiškino tuo, kad neva pareigūnai ją gąsdino, grasino atimti vaiką (t. 4 b. l. 58 – 65), tačiau byloje duomenų, galinčių patvirtinti šiuos parodymus, nėra. Priešingai, liudytojai D. J., R. V. ir D. V. teisme kategoriškai paneigė aplinkybes dėl liudytojos gąsdinimo ar jai daryto spaudimo, patvirtino, kad liudytojos G. P. apklausos ikiteisminio tyrimo metu vyko pagal nustatytą tvarką, jų metu apie liudytojos vaiką nebuvo kalbama (t. 4 b. l. 83 – 88, 110 – 115). Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad apylinkės teismas pagrįstai liudytojos G. P. parodymus, duotus teisme, pripažino melagingais.

Analogiškai vertintini ir liudytojo E. A. parodymai teisme, kad apklausų protokoluose užfiksuoti ne jo parodymai, jis apklausų protokolų neskaitė, pasirašė juose, nes taip buvo liepta, antraip jį pasodins (t. 4 b. l. 110 – 115). Priešingai, liudytojo parodymais, užfiksuotais ikiteisminio tyrimo metu, patvirtinta, kad T. M. laikė ir platino narkotines medžiagas. Analizuojant minėtus parodymus matyti, kad 2012-11-20 apie 11.50 val. Pagirių k. E. A. iš T. M. pirko apie 1 g hašišo, už kurį sumokėjo 30 Lt; tą pačią dieną jis buvo sulaikytas pareigūnų, kuriems pripažino turintis hašišą ir savanoriškai jį atidavė (t. 1 b. l. 70 – 71). Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu liudytojas atpažino T. M. kaip asmenį, minėtą dieną pardavusį jam hašišą (t. 1 b. l. 72 – 78). Atkreiptinas dėmesys, kad E. A. apklausa bei asmens parodymas atpažinti pagal nuotraukas atlikti tą pačią dieną, kai liudytojas buvo sulaikytas policijos pareigūnų už narkotinės medžiagos įsigijimą bei laikymą, todėl nėra pagrindo netikėti šiais liudytojo paaiškinimais. Be to, liudytojas tokius pat parodymus davė ir apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją (t. 1 b. l. 80 – 81) bei papildomų apklausų metu, patikslindamas, kad hašišą iš T. M. jis yra pirkęs iš viso apie 15 kartų, kad T. M. platino ir amfetaminą (t. 1 b. l. 83 – 84, 90 – 91, 99 – 101). Parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių nesikeitė ir E. A. parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1 b. l. 85 – 89).

Liudytojo E. A. ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aplinkybes patvirtina ir liudytojų policijos pareigūnų R. V., A. P. bei D. V. parodymai teisme (t. 4 b. l. 83 - 88, 110 – 115), kad pas sulaikytąjį E. A. buvo rastos narkotinės medžiagos, pats E. A. nurodė, kad jas įsigijo pas T. M., o taip pat ir kita bylos medžiaga – Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada, vyr. tyrėjo D. V. tarnybinis pranešimas (t. 1 b. l. 41, 44 – 45; t. 2 b. l. 1 – 2). Pažymėtina, kad pagal minėtų pareigūnų parodymus E. A. jokių pareigūnų veiksmų neskundė, atvirkščiai – jis pats savanoriškai pradėjo pasakoti įvykio detales bei minėti vaikiną, vardu T., remiantis jo paaiškinimais buvo padaryta išvada, kad tikslinga atlikti kratą. Tai paneigia liudytojo parodymus, kad neva byloje esančiuose apklausų protokoluose užfiksuoti ne jo parodymai, kurie pagrįstai apylinkės teismo pripažinti melagingais, todėl, priešingai nei teigiama skunde, minėti liudytojo paaiškinimai teisme nuteistojo kaltės dėl BK 260 str. 2 d. numatyto nusikaltimo padarymo nepaneigia.

Aplinkybė, kad T. M. turėjo tikslą platinti minėtuose garažuose laikomas psichotropines medžiagas, byloje įrodyta ir kratų protokolais, specialistų išvadomis, liudytojų parodymais. Skundžiamame nuosprendyje teismas teisingai nurodo teismų praktikoje įtvirtintas nuostatas, kad sprendžiant klausimą, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi rasta šių medžiagų rūšis, jos kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius. Svarbu nustatyti, ar kaltininkas pats vartoja ar vartojo šias medžiagas, ar yra nustatyti kiti jų platinimo faktai, kontaktai su vartotojais ar tarpininkais, kiti objektyvūs bylos duomenys. Išvadą dėl tikslo teismas daro įvertinęs visus surinktus įrodymus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-442/2011, 2K-113/2011, 2K-357/2013 ir kt.).

Iš kratų protokoluose (t. 1 b. l. 104 – 109, 181 – 184) užfiksuotų duomenų bei specialistų išvadų (t. 1 b. l. 146 – 150, 189 – 192) matyti, kad 2012-11-22 atlikus kratą garažų masyve „(duomenys neskelbtini)“, garažuose Nr. 152 – 156 bei Nr. 145 pas T. M. buvo rasta ne mažiau kaip 90,487 g psichotropinės medžiagos – amfetamino. Pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003-04-23 įsakymu Nr. V-239, nuostatas šis dydis gerokai viršija minėtose rekomendacijose nurodytą amfetamino didelį kiekį ir yra artimas nustatytam labai dideliam amfetamino kiekiui (daugiau nei 100 g). Šis kiekis psichotropinių medžiagų buvo rastas supakuotas į mažus polietileninius maišelius, kurie buvo slepiami garažuose buvusiose pirštinėse, po durų kilimėliu, medžiaginės striukės kišenėje, medžiaginės kuprinės kišenėje, esančioje skardinėje ir kt. Kratos metu buvo rastos ir 2 elektroninės svarstyklės, ant kurių paviršiaus nustatyti psichotropinių bei narkotinių medžiagų pėdsakai, tame tarpe ir metamfetamino, taip pat 65 vnt. tuščių polietileninių maišelių. Liudytojas R. V. teisme patvirtino, kad garaže buvo daug slėptuvių, kur buvo rasta narkotinių ir psichotropinių medžiagų; pats T. M. prisipažino, kad yra dar vienas garažas (t. y. Nr. 145), kuriame yra slėptuvė. Liudytojas A. P. nurodė, kad vėliau T. M. pats pripažino, jog kratų metu rastos narkotinės ir psichotropinės medžiagos priklauso jam. Šiuos parodymus patvirtina kitų liudytojų paaiškinimai, o būtent liudytojų R. P., V. V., P. B., M. D., kurie nors ir turėjo raktą nuo garažų, kuriuose buvo rastas didelis kiekis amfetamino, durų ar juose būdavo, tačiau neigė surastos psichotropinės medžiagos priklausomybę jiems. Iš liudytojų D. V. bei R. V. parodymų matyti, kad kratos metu į garažus bandė įeiti kiti pašaliniai asmenys, kurie, liudytojų manymu, buvo apelianto klientai, atėję pirkti narkotinių ir psichotropinių medžiagų.

Taigi iš byloje nustatytų aplinkybių seka, kad apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai pripažino T. M. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 str. 2 d., kad jis 2012 m. lapkričio mėn. (duomenys neskelbtini) garažų masyve „(duomenys neskelbtini)“ neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, iš teismo nagrinėjimo metu nenustatyto asmens įgijo ne mažiau kaip 622,005 g miltelių, kurių sudėtyje buvo didelis kiekis – ne mažiau kaip 90,487 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, po ko jis 2012-11-16 apie 15.00 val. teismo nagrinėjimo metu nenustatytą dalį psichotropinės medžiagos – amfetamino, sujungtuose garažuose Nr. 152 – 156, esančiuose garažų masyve „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), už 30 Lt neteisėtai pardavė G. P., tyrimo metu nenustatytą kiekį psichotropinės medžiagos nuo 2012 m. lapkričio mėn. iki 2012-11-22  garažų masyve „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), pardavė teismo nagrinėjimo metu nenustatytiems asmenims, po ko 9,347 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 1,169 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, sufasuoto į 9 maišelius, neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, neteisėtai laikė garažų masyve „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), sujungtuose garažuose Nr. 152 – 156, kitą dalį 612,658 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 89,318 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, sufasuoto į 13 maišelių, turėdamas tikslą platinti, neteisėtai laikė garažų masyve „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), garaže Nr. 145, iki kol 2012-11-22  16.00 – 21.15 val. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK pareigūnai kratų garažuose Nr. 145, 152 – 156, esančiuose garažų masyve „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), metu rado ir paėmė didelį kiekį – 90,487 g psichotropinės medžiagos – amfetamino. Apeliantą išteisinti ir skundžiamą nuosprendį panaikinti šioje dalyje nėra jokio pagrindo.

Apygardos teismo manymu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam T. M. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 str., nepažeidė, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nuteistojo asmenybę bei kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes.

Nuteistojo apeliacinio skundo argumentas, kad jam paskirta bausmė per griežta, yra nepagrįstas. Iš nustatytų bylos aplinkybių matyti, jog T. M. anksčiau 3 kartus teistas už tyčines nusikalstamas veikas (t. 3 b. l. 127 – 131). Nagrinėjamu atveju jis nuteistas už dvi nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos sunkių nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų kategorijoms. T. M. nusikaltimą padarė ankstesniu nuosprendžiu paskirtos 2 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, todėl apylinkės teismas pagrįstai pripažino nusikaltimo recidyvą. Nustatytos aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę, rodo, kad jis reikiamų išvadų nepadarė, yra linkęs nusikalsti, nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms ir yra socialiai pavojingas, todėl yra pagrindas manyti, kad kitos rūšies bausmės jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka. Pirmosios instancijos teismas, paskyręs laisvės atėmimo bausmę už sunkaus nusikaltimo padarymą, BK 56 str. 1 d. įtvirtintų nuostatų nepažeidė. Skundžiamame nuosprendyje įvertinta ir tai, kad nenustatyta nei apelianto atsakomybę sunkinančių, nei lengvinančių aplinkybių, taip pat atsižvelgta į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį – kad jis laikė didelį kiekį psichotropinės medžiagos, turint tikslą ją platinti, bei kitas apelianto asmenybę charakterizuojančias aplinkybes – jis nedirba, baustas administracine tvarka.

Byloje nustatytų aplinkybių, turinčių reikšmės bausmės skyrimui, visuma nulėmė pirmosios instancijos teismo sprendimą paskirti apeliantui už sunkaus nusikaltimo padarymą – 8 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri nesiekia sankcijoje numatyto šios bausmės rūšies vidurkio, o už baudžiamojo nusižengimo padarymą – 35 parų arešto bausmę, kuri pagal BK 49 str. 3 d. yra šiek tiek didesnė nei vidurkis. Pripažintina, kad apeliantui paskirta pakankamai griežta bausmė, tačiau pažymėtina, kad BK 260 str. 2 d. sankcija numato vienintelę laisvės atėmimo bausmę, kurios trukmė nuo aštuonerių iki dešimties metų. Be to, subendrindamas bausmes apylinkės teismas parinko ir palankesnį bausmių subendrinimo būdą, t. y. bausmes subendrino dalinio sudėjimo būdu. Todėl galutinę bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą ir ją švelninti nėra pagrindo.

Kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

n u t a r ė :

atmesti nuteistojo T. M. apeliacinį skundą.

Kolegijos pirmininkė                                                                                                                 Angelė Ikasalienė

Teisėjai                                                                                                                                     Stasys Punys

                           Regina Pocienė