Administracinė byla Nr. A-5141-662/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02326-2017-6

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. lapkričio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. B. (V. B.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimo administracinėje pagal pareiškėjo V. B. (V. B.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2017 m. liepos 3 d. sprendimą Nr. (15/4-2)3I-628(00314)/(15/5-2)11U-1025(01104) (toliau – ir Sprendimas).
2. Pareiškėjas nurodė, kad ginčijamu Sprendimu buvo atsisakyta jam pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir leidimas) ir panaikintas išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojęs iki 2017 m. rugsėjo 19 d. Pareiškėjas su 2017 m. birželio 15 d. prašymu kreipėsi į Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus Druskininkų grupę, prašydamas pakeisti leidimą tuo pagrindu, kad jis yra ne pelno organizacijos (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo (toliau – ir filialas, Lietuvos filialas) valdybos savanoris. Kartu su prašymu pareiškėjas pateikė 2016 m. vasario 10 d. (duomenys neskelbtini) išduotą dokumentą dėl ne pelno organizacijų finansavimo, kuriuo patvirtinama, kad (duomenys neskelbtini) įvairiais indėliais organizacijai (duomenys neskelbtini) suteikia paramą ir finansavimą visuomeninę naudą turinčioms savanorių programoms (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).
3. Pareiškėjas nesutiko su ginčijamame Sprendime padaryta išvada, kad jis, kreipdamasis dėl leidimo išdavimo, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Pareiškėjo teigimu, tokia išvada buvo padaryta remiantis tik vienu dokumentu ir neįvertinus kitų turinčių reikšmės aplinkybių. Nurodė, kad filialas juridinių asmenų registre įregistruotas dar 2015 m. sausio 14 d., filialui suteiktas kodas, ne pelno organizacija jungia daugiau nei 60 narių ir dalyvių, kurių dalis turi leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas rėmėsi filialo nuostatais bei pabrėžė, kad nuostatuose nėra nurodyta, jog ne pelno organizacijos (duomenys neskelbtini) lėšos ir turtas yra vienintelis ir pagrindinis Lietuvos filialo pajamų šaltinis. Nuostatuose numatyta, kad filialui gali būti perduotos organizacijos lėšos ir turtas, bet filialas nebūtinai privalo naudotis jomis savo vykdomoje veikloje.
4. Pareiškėjas pažymėjo, kad 2016 m. vasario 10 d. (duomenys neskelbtini) išduotas dokumentas yra patvirtintas pažyma (Apostille), todėl jis neturėjo pagrindo abejoti šio dokumento tikrumu. Be to, šio dokumento tikrumu buvo suabejota tik praėjus metams po jo išdavimo, nors po jo pateikimo Departamentas priėmė sprendimus išduoti užsieniečiams leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjo nuomone, atsakovo išvados dėl jo keliamos nelegalios migracijos grėsmės neatitinka tikrovės ir yra nepagrįstos.
5. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
6. Departamentas pažymėjo, kad pareiškėjas 2017 m. birželio 15 d. tuo pagrindu, jog užsiima ir toliau ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kreipėsi į Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus Druskininkų grupę su prašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 45 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu. Pareiškėjas pateikdamas prašymą deklaravo, kad yra Europos Sąjungos valstybės narės (duomenys neskelbtini) remiamos savanorių programos dalyvis, atvykstantis į ne pelno organizacijos (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialą. Departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktais, Sprendimu atsisakė pakeisti pareiškėjui leidimą ir panaikino pareiškėjui išduotą leidimą, galiojantį iki 2017 m. rugsėjo 19 d.
7. Atsakovas nurodė, kad Sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo išdavimo, pateikė galbūt suklastotą dokumentą apie ne pelno organizacijos (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo savanorių programų finansavimą, todėl buvo padaryta išvada, kad pareiškėjo pagrindinis tikslas ne užsiimti teisėta veikla pagal Įstatymo 45 straipsnio nuostatas, o įteisinti savo buvimą Šengeno erdvėje. Pareiškėjas buvo pateikęs 2016 m. vasario 10 d. (duomenys neskelbtini) išduotą dokumentą, kuriame nurodytas patvirtinimas, kad (duomenys neskelbtini) įvairiais indėliais ne pelno organizacijai (duomenys neskelbtini) suteikia paramą ir finansavimą visuomeninę naudą turinčioms savanorių programoms. Tyrimo metu Departamentas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) tokio dokumento nebuvo išdavusi. Tuo pagrindu buvo priimta išvada, kad pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie filialo veiklą ir finansavimo šaltinį.
8. Departamentas pažymėjo, kad aplinkybė, jog 2016 m. vasario 10 d. (duomenys neskelbtini) išduotas dokumentas buvo patvirtintas pažyma (Apostille), šio dokumento turinio nepatvirtina. Taip pat atsakovas pabrėžė, kad nagrinėjamu atveju nėra svarbu, ar filialas naudosis ne pelno organizacijos (duomenys neskelbtini) lėšomis ir turtu, šiuo atveju pagrindas išduoti (pakeisti) leidimą yra Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 8 punktas, pagal kurį leidimas išduodamas tik tuo atveju, jei savanorių programa yra remiama Europos Sąjungos ar jos valstybių narių. Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta, kad savanorių programos būtų remiamos Europos Sąjungos ar jos valstybių narių.
9. Departamentas nurodė, kad surinktų duomenų visuma patvirtina, jog pareiškėjas siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, todėl Sprendime pateikta išvada dėl užsieniečio nelegalios migracijos grėsmės yra pagrįsta.

II.

10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
11. Teismas pažymėjo, kad Departamentas, ištyręs pareiškėjo pateiktus dokumentus, nustatė, jog pareiškėjo pateiktas (duomenys neskelbtini) 2016 m. vasario 10 d. išduotas dokumentas, kuriuo patvirtinama, jog (duomenys neskelbtini) įvairiais indėliais ne pelno organizacijai (duomenys neskelbtini) suteikia paramą ir finansavimą visuomeninę naudą turinčioms savanorių programoms, yra galbūt suklastotas. Tokią išvadą Departamentas padarė remdamasis (duomenys neskelbtini) 2017 m. gegužės 24 d. raštu Nr. Ku2017/01371/D, kuriame nurodyta, kad 2016 m. vasario 10 d. (duomenys neskelbtini) dokumentas nebuvo išduotas (duomenys neskelbtini) ir nėra pasirašytas nei vieno iš (duomenys neskelbtini) darbuotojų. Byloje pateiktas susirašinėjimas elektroniniu paštu su (duomenys neskelbtini) taip pat patvirtina, kad nėra jokių duomenų apie 2016 m. vasario 10 d. dokumentą pasirašiusį asmenį. (duomenys neskelbtini) tokio darbuotojo nėra ir toks darbuotojas šioje institucijoje niekada nedirbo.
12. Įvertinęs Departamento nustatytas aplinkybes, teismas pripažino, kad buvo surinkti pakankami ir objektyvūs duomenys, kuriais remiantis galima daryti išvadą, kad pareiškėjas, siekdamas įteisinti savo buvimą Lietuvos Respublikoje, pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje tikslą. Siekdamas gauti leidimą Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatytu pagrindu, užsienietis turi įrodyti, kad jis yra Europos Sąjungos ar jos valstybių narių remiamų savanorių programų dalyvis. Departamento surinktų įrodymų ((duomenys neskelbtini) 2017 m. gegužės 24 d. raštas Nr. Ku2017/01371/D, susirašinėjimo elektroniniu paštu su (duomenys neskelbtini) ambasada medžiaga) kontekste teismas neturėjo pagrindo abejoti, kad pareiškėjo pateiktas 2016 m. vasario 10 d. (duomenys neskelbtini) dokumentas yra netikras. Todėl teismas padarė išvadą, kad Departamentas turėjo pagrindą taikyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas ir atsisakyti pakeisti pareiškėjui leidimą bei panaikinti išduotą leidimą, galiojantį iki 2017 m. rugsėjo 19 d. Pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų, paneigiančių Departamento nustatytas aplinkybes.
13. Teismo vertinimu, tai, kad, siekdamas gauti leidimą, pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, yra pakankamas pagrindas išvadai, kad jis kelia nelegalios migracijos grėsmę, nes leidimo prašė ne dėl vykdomos ar planuojamos vykdyti teisėtos veiklos, numatytos Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 8 punkte, o tik siekdamas įteisinti savo buvimą Lietuvos Respublikoje. Todėl teismas pripažino, kad Departamentas Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punktą taip pat taikė pagrįstai.
14. Kadangi Departamentas objektyviais įrodymais įrodė, kad ne pelno organizacija (duomenys neskelbtini) ir jos organizuojamos visuomeninę naudą turinčios savanorių programos, priešingai nei teigė pareiškėjas, nebuvo remiamos (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjo argumentai dėl kitų gaunamų lėšų iš kitų šaltinių nagrinėjamame ginče, teismo vertinimu, nėra reikšmingi. Pareiškėjas nors ir pateikė įrodymus, kad jis yra (duomenys neskelbtini) ne pelno organizacijos (duomenys neskelbtini) dalyvis, tačiau esminės aplinkybės, kad ne pelno organizacijos (duomenys neskelbtini) vykdomos programos yra remiamos (duomenys neskelbtini), pareiškėjas neįrodė.
15. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad ginčijamas Departamento Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

III.

16. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.
17. Pareiškėjas pažymi, kad 2016 m. vasario 10 d. (duomenys neskelbtini) dokumentas buvo patvirtintas (duomenys neskelbtini) įgaliotos institucijos, kuri patvirtino, kad asmens, pasirašiusio šį dokumentą, parašas ir pareigos yra tikri. Pažymi, kad Įstatyme nėra įtvirtintos sąvokos „galimai suklastotas dokumentas“. Pareiškėjas neturėjo ir neturi pagrindo abejoti pateikto dokumento turiniu, kuris buvo išduotas ir patvirtintas vadovaujantis (duomenys neskelbtini) įstatymais, todėl nesutinka, kad abejonė dėl dokumento turinio yra esminis įrodymas sprendžiant klausimą dėl leidimo išdavimo. Atsakovo teiginys, kad pareiškėjas kelia nelegalios migracijos grėsmę, nes leidimo prašo ne dėl vykdomos ar planuojamos vykdyti teisėtos veiklos, numatytos Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 8 punkte, o tik siekdamas įteisinti savo buvimą Lietuvos Respublikoje, paneigiamas pačios ne pelno organizacijos (duomenys neskelbtini) ataskaitomis, kurios viešai skelbiamos tinklapyje (duomenys neskelbtini). Be to, pareiškėjas neatitinka nei vieno iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vado 2015 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 4-460 patvirtinto Duomenų apie užsieniečio keliamos grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei ir nelegalios migracijos grėsmės tikrinimo bei išvados dėl grėsmių rengimo tvarkos aprašo punktų, kuriais vadovaujamasi sprendžiant dėl užsieniečio keliamos nelegalios migracijos grėsmes.
18. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
19. Departamento nuomone, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą išnagrinėjo tinkamai, teismas apžvelgė ir įvertino tiek pareiškėjo, tiek atsakovo pateiktus paaiškinimus. Atsakovas pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra reikšminga, ar ne pelno organizacijos (duomenys neskelbtini) lėšos ir turtas yra vienintelis Lietuvos filialo pajamų šaltinis. Ginčijamas Sprendimas buvo priimtas ne todėl, kad būtų nustatyta, jog organizacijos (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialas nevykdo veiklos, o dėl to, kad pareiškėjas neįrodė esantis dalyviu savanorių programos, kuri būtų remiama Europos Sąjungos ar jos valstybių narių.
20. Nors pareiškėjas nurodo, kad Departamentas nesirėmė nei vienu iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vado 2015 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 4-460 patvirtintame Duomenų apie užsieniečio keliamos grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei ir nelegalios migracijos grėsmės tikrinimo bei išvados dėl grėsmių rengimo tvarkos apraše nurodytų kriterijų, tačiau Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos yra tik viena iš institucijų, teikiančių nuomonę dėl užsieniečių nelegalios migracijos grėsmės, o galutinį sprendimą priima Departamentas (Įstatymo 51 straipsnio 4 dalis). Nei Įstatyme, nei kituose teisės aktuose nėra įtvirtinta, kad pareiškėjo nurodyti kriterijai būtų privalomi Departamentui priimant galutinį sprendimą.
21. Departamentas teigia, kad surinktų duomenų visuma patvirtina, jog pareiškėjas siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje, o abejonės dėl pareiškėjo realios teisėtos veiklos vykdymo Lietuvos Respublikoje yra pagrįstos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

22. Pareiškėjas pateikė prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka.
23. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.
24. Pareiškėjas, prašydamas bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, nenurodė, ką naujo, nepaminėto pateiktuose skunduose teismams, pareiškėjas norėtų išdėstyti apeliacinės instancijos teismui žodinio bylos nagrinėjimo metu. Pažymėtina, kad pats pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui nurodė, jog neprieštarauja, kad jo skundas būtų nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Todėl pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 78 straipsnio 6 dalimi, turėjo teisę šią bylą išnagrinėti rašytinio proceso tvarka.
25. Pareiškėjo cituojamame Europos Žmogaus Teisių Teismo 2002 m. lapkričio 12 d. sprendime byloje Dory prieš Švediją (pareiškimo Nr. 28394/95) konstatuota, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, kai tinkamas procesas ir teisingo sprendimo priėmimas galimas, remiantis turimais rašytiniais duomenimis, rašytinėmis šalių pastabomis, ir nėra jokio poreikio bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tiek minėtame sprendime, tiek kituose sprendimuose (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1991 m. spalio 29 d. sprendimą byloje Helmers prieš Švediją (pareiškimo Nr. 11826/85)) Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs ir tai, kad žodinio posėdžio atisakymas antrojoje ar trečiojoje instancijoje gali būti pateisinamas, jeigu pirmosios instancijos teisme byla buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Tačiau pabrėžtina, kad net nustatęs, jog pareiškėjos byla nebuvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka nė viename instancijos teisme, ir vis dėl to pripažinęs, kad byla buvo išnagrinėta tinkamai remiantis tik rašytiniais bylos duomenimis, Europos Žmogaus Teisių Teismas 2002 m. lapkričio 12 d. sprendime byloje Dory prieš Švediją nekonstatavo pareiškėjos teisės į teisingą bylos nagrinėjimą, t. y. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies, pažeidimo.
26. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo išvadai, kad ši byla negali būti tinkamai ir teisingai išnagrinėta remiantis vien tik rašytiniais bylos duomenimis ir šalių procesiniuose dokumentuose pateiktais paaiškinimais. Būtinybės rengti žodinį posėdį apeliacinės instancijos teisme pakankamai nepagrindė ir pareiškėjas. Todėl teisėjų kolegija pareiškėjo prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkina ir ją nagrinėja rašytinio proceso tvarka.
27. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2017 m. liepos 3 d. sprendimo Nr. (15/4-2)3I-628(00314)/(15/5-2)11U-1025(01104) (I t., b. l. 25–27) teisėtumo ir pagrįstumo.
28. Ginčijamu Sprendimu pareiškėjui buvo atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantį iki 2017 m. rugsėjo 19 d., ir šis leidimas panaikintas. Priimdamas minėtą Sprendimą atsakovas vadovavosi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (ginčui aktuali įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktais bei 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu.
29. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą pagrindai. Išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą atsisakoma, jeigu: duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas); yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punktas); jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktas).
30. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai.
31. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojęs iki 2017 m. rugsėjo 19 d., pareiškėjui buvo išduotas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 45 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindais.
32. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 45 straipsnio nuostatas. Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta, kad leidimas gali būti išduodamas užsieniečiui, kai jis yra Europos Sąjungos ar jos valstybių narių remiamų savanorių programų dalyvis.
33. Pareiškėjas, teikdamas 2016 m. liepos 13 d. prašymą dėl leidimo išdavimo (I t., b. l. 63–71), nurodė, kad jo buvimo Lietuvoje tikslas – darbas visuomeniniais pagrindais (duomenys neskelbtini) ne pelno organizacijos (duomenys neskelbtini) Lietuvos filiale pagal patvirtintą programą (duomenys neskelbtini), kuri Europoje palaikoma (duomenys neskelbtini). Tuo pagrindu vadovaudamasis minėtais 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 45 straipsnio 1 dalies 8 punktu, Departamentas 2016 m. rugsėjo 1 d. priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantį vienerius metus, t. y. iki 2017 m. rugsėjo 19 d. (I t., b. l. 138).
34. Pareiškėjas su 2017 m. birželio 15 d. prašymu (I t. b. l. 150–159) kreipėsi į Departamentą prašydamas pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje dėl tęsiamos veiklos (duomenys neskelbtini) ne pelno organizacijos (duomenys neskelbtini) Lietuvos filiale. Kartu su prašymu pareiškėjas tarp kitų dokumentų pateikė ir (duomenys neskelbtini) 2016 m. vasario 10 d. išduotą dokumentą, kuriuo patvirtinama, kad (duomenys neskelbtini) įvairiais indėliais organizacijai (duomenys neskelbtini) suteikia paramą ir finansavimą visuomeninę naudą turinčioms savanorių programoms (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (I t. b. l. 177).
35. Departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo 2017 m. birželio 15 d. prašymą dėl leidimo pakeitimo, nustatė, kad minėtas 2016 m. vasario 10 d. (duomenys neskelbtini) išduotas dokumentas neatitinka tikrovės. Tokią išvadą atsakovas padarė remdamasis oficialiu (duomenys neskelbtini) 2017 m. gegužės 24 d. raštu Nr. Ku2017/01371/D (II t., b. l. 84), kuriame nurodyta, kad 2016 m. vasario 10 d. (duomenys neskelbtini) dokumentas nebuvo išduotas (duomenys neskelbtini) ir nėra pasirašytas nei vieno iš (duomenys neskelbtini) darbuotojų. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, byloje pateiktas Departamento susirašinėjimas elektroniniu paštu su (duomenys neskelbtini) ambasada Lietuvoje taip pat patvirtina, kad nėra jokių duomenų apie 2016 m. vasario 10 d. dokumentą pasirašiusį asmenį, (duomenys neskelbtini) tokio darbuotojo nėra ir toks darbuotojas šioje institucijoje niekada nedirbo, o (duomenys neskelbtini) savo archyvuose nerado jokių dokumentų, susijusių su ne pelno organizacija (duomenys neskelbtini) (II t., b. l. 77).
36. Pareiškėjas byloje nepateikė jokių minėtus Departamento surinktus duomenis (informaciją) paneigiančių įrodymų. Atsižvelgiant į tai, pripažintina pagrįsta aplinkybė, kad savanoriavimo programa, kurios dalyviu yra pareiškėjas, nėra remiama (duomenys neskelbtini), t. y. Europos Sąjungos valstybės narės. Byloje nėra ir kitų duomenų, patvirtinančių, kad ne pelno organizacija (duomenys neskelbtini) būtų remiama Europos Sąjungos ar jos valstybių narių, dėl to nepatvirtinta, kad pareiškėjas atitiktų Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 8 punkto reikalavimus leidimui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išduoti.
37. Taigi atsakovas, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu, ginčijamu Sprendimu pagrįstai atsisakė pakeisti pareiškėjui leidimą. Kadangi (duomenys neskelbtini) 2016 m. vasario 10 d. išduotas dokumentas neatitinka tikrovės, Departamentas Sprendimu pagrįstai atsisakė pareiškėjui pakeisti leidimą pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Nustačius, kad pareiškėjas iš tiesų neturėjo ir neturi legalaus pagrindo gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėjų kolegijos vertinimu, Departamentas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas kelia nelegalios migracijos grėsmę, ir tai buvo dar vienas pagrindas pareiškėjui nepakeisti leidimo (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punktas).
38. Pažymėtina, kad pareiškėjo minimas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vado 2015 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 4-460 patvirtintas Duomenų apie užsieniečio keliamos grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei ir nelegalios migracijos grėsmės tikrinimo bei išvados dėl grėsmių rengimo tvarkos aprašas yra teisės aktas, kuris skirtas taikyti būtent Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos jos kompetencijos ribose. Departamentui, sprendžiant užsieniečių nelegalios migracijos grėsmės klausimus, minėtu aktu nėra privaloma vadovautis. Todėl tai, kad šiuo teisės aktu nebuvo vadovaujamasi priimant ginčijamą Sprendimą, nereiškia, kad Sprendimo išvada dėl pareiškėjo keliamos nelegalios migracijos grėsmės yra nepagrįsta.
39. Nustačius, kad Departamentas ginčijamu Sprendimu pagrįstai atsisakė pakeisti pareiškėjui leidimą vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktais, konstatuotina, kad buvo pagrindas atsakovui panaikinti ir pareiškėjo turimą leidimą pagal Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Todėl pripažintina, kad ginčijamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra pagrindo.
40. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmetęs pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo V. B. (V. B.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                        Audrius Bakaveckas

                                                                      Artūras Drigotas

                                                                      Virginija Volskienė