Nr. DOK-1335

Teisminio proceso Nr. 2-17-3-01198-2022-8

(S) 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. balandžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Gražinos Davidonienės ir Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas),  

susipažinusi su 2024 m. kovo 27 d. paduotu atsakovo G. J. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 28 d. nutarties peržiūrėjimo

n u s t a t ė :

Atsakovas padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 28 d. nutarties, kuria paliktas nepakeistas Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 7 d. sprendimas tenkinti iš dalies ieškinį dėl paskleistų tikrovės neatitinkančių duomenų ir informacijos, žeminančios garbę ir orumą, paneigimo, neturinės žalos atlyginimo, peržiūrėjimo. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 2.24 straipsnio normą, nesivadovavo teismų praktika, pagal kurią ieškovė, reikšdama tokį reikalavimą, turi pateikti įrodymus, jog paskleisti duomenys yra melagingi. Šiuo atveju ieškovė neįrodė faktų, būtinų CK 2.24 straipsnio normai taikyti. Teismai nevertino aplinkybių, kad paskleisti duomenys atitiko tikrovę, įvykiai tokie buvo ir klostėsi taip, kai nurodė atsakovas. Pažymėta, kad atsakovas, prieš paskleisdamas informaciją, ne tik rėmėsi liudytojų parodymais, bet ir pats tą informaciją patikrino. Teismas nevertino Jonavos rajono savivaldybės administracijos tarnybinių automobilių naudojimo taisyklių nuostatų, pagal kurias seniūnai negali naudotis automobiliais ne tarnybos metu; Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus atsisakymo pateikti prašomus duomenis, susijusius su ieškovės veiksmai naudojant tarnybinį automobilį, ir kt. Dėl to teismas pažeidė CPK 14 straipsnio 1 dalies, 185 straipsnio reikalavimus.

Kasaciniame skunde teigiama, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo, tiek kasacinio teismo praktikoje sprendžiant dėl asmenų, paskleidusių duomenis apie viešąjį asmenį ir jo visuomeninę veiklą, atsakomybės, pažymimas duomenų paskleidimo tikslas ir juos paskleidusio asmens elgesys. Šiuo atveju žinios apie ieškovę paskleistos siekiant tenkinti viešąjį interesą ir neperžengiant viešo asmens kritikos ribų. Teismas nepagrįstai susiaurino ieškovės kaip viešo asmens kritikos ribas, bylos duomenis iš esmės vertino ne ieškovės kaip viešo asmens, o privataus asmens aspektu. Byloje nėra duomenų, kad paskleistais duomenimis realiai buvo pakenkta ieškovės reputacijai, jai nebuvo taikytos jokios nuobaudos, ji ir toliau ėjo seniūnės pareigas, taigi teismas netinkamai taikė CK 2.24 straipsnio 6 dalyje nustatytas asmens atleidimo nuo civilinės atsakomybės sąlygas.  Kasaciniame skunde keliamas ir CK 6.250 straipsnio 1 dalies normos netinkamo taikymo klausimas, nurodant, kad byloje nebuvo duomenų, pagrindžiančių ieškovės patirtą neturtinę žalą, jos dydį.

Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su šiais kasacinio skundo argumentais, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nurodomais argumentais nepagrindžiama, jog apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ir pažeidė skunde įvardytas teisės normas, kad dėl to galėjo būti netinkamai išspręsta byla, nukrypta nuo teismų praktikos skunde įvardijamų teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimu. Kasaciniu skundu neformuluojama teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui. Dėl to atrankos sprendžia, kad kasaciniame skunde keliami klausimai nepagrindžiami tokiais teisiniais argumentais, kurie patvirtintų esant CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus pagrindus peržiūrėti bylą kasacine tvarka. 

Atrankos kolegija konstatuoja, kad kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai). 

Atsisakius priimti kasacinį skundą, atsakovui grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis.

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį pateikusiam asmeniui.

Grąžinti G. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) 131 (vieną šimtą trisdešimt vieną) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2024 m. kovo 27 d. Citadele banko mokėjimo nurodymu Nr. 322.