Civilinė byla Nr. e2-2728-861/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32523-2020-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.9.10.8; 1.3.5.3.15.6; 1.3.6.3.2.11; 1.3.7.2.4; 3.2.6.1; 3.4.1.7

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 25 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Donata Kravčenkienė,

sekretoriaujant Jolitai Aleksejūnaitei,

dalyvaujant ieškovės UAB „Borus“ atstovui advokato padėjėjui Rokui Laurenčikui,

atsakovui S. L., jo atstovui advokatui Pauliui Snukiškiui,

liudytojams V. L., T. V., L. M., Ž. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Borus“ ieškinį atsakovui S. L. dėl darbo ginčo išsprendimo iš esmės ir atsakovo S. L. priešieškinį dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, netesybų bei neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir

n u s t a t ė :

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama netenkinti darbuotojo S. L. reikalavimo pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir išspręsti tarp šalių kilusį darbo ginčą iš esmės. Pripažinti, kad darbuotojas yra atleistas teisėtai ir pagrįstai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp šalių 2020-06-01 sudaryta darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas buvo įdarbintas vairuotoju ekspeditoriumi, nustatyta 40 val. darbo savaite. Darbo sutarties 4 punktu buvo nustatytas 3-jų mėnesių išbandymo laikotarpis. Darbo sutarties 5 punktu nustatoma „suminė darbo laiko apskaita 8 val.”. Atsakovui buvo pavesta vykdyti tarptautinius reisus užsienyje vykstant į komandiruotes ir naudojant įmonės sunkvežimį valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2020-07-17 atsakovas grįžo iš tolimojo reiso ir atvyko į darbovietę,  susitiko su ieškovės vadovu. Atsakovui buvo paaiškinta, kad jis kaip darbuotojas netinka įmonei, administracija gavo nusiskundimų iš įmonės užsakovų, atsakovas blogai atliko jam priskirtas darbines funkcijas, netinkamai vykdė tiesioginius vadovybės nurodymus. Darbdavys paaiškino, kad jo netenkina išbandomojo laikotarpio rezultatai. 2020-07-17 priimtas įsakymas „dėl įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą“, kuris pateiktas atsakovui susipažinti. Įspėjime nurodyta, kad atsakovo išbandymo laikotarpio rezultatai yra nepatenkinami, todėl darbo sutartis yra nutraukiama pagal LR DK 36 str. Darbuotojui nurodyta po 3 dienų atvykti į darbovietę, kad pasirašyti reikiamus dokumentus ir perduoti įmonės turtą. Atsakovas nepasirašė, kad susipažino su įsakymu, todėl transporto vadovas T. V. surašė 2020-07-17 tarnybinį pranešimą. Darbdavys 2020-07-17 sudarė aktą dėl darbuotojo atsisakymo susipažinti su įsakymu. 2020-07-20 atsakovas atvyko į darbovietę ir buvo žodžiu supažindintas su 2020-07-20 administracijos vadovo įsakymu atleisti darbuotoją iš užimamų pareigų. Atsakovas atsisakė pasirašyti dokumentą, nesutiko darbo sutartyje užfiksuoti apie darbo sutarties nutraukimą, nurodė, kad paskutinio reiso krovinio pervežimo važtaraščių (CMR) atiduos tada, kai darbdavys su juo pilnai atsiskaitys. Atsakovui buvo paaiškinta, kad atleidimo dieną bus išmokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis ir kompensacija už nepanaudotas atostogas. Dienpinigių mokėjimas buvo siejamas su aplinkybe, kad atsakovas atiduos neteisėtai sulaikytus įmonės dokumentus. 2020-07-20 buvo sudarytas aktas dėl darbuotojo atsisakymo vykdyti nurodymus ir susipažinti su įsakymu. Ieškovės vertinimu, atsakovas nuo 2020-07-20 suvokė ir žinojo apie darbo sutarties nutraukimą. Atsakovas buvo atleistas pagal LR DK 36 str. nuostatas. Ieškovas, formindamas darbo sutarties nutraukimo pagrindą, per klaidą nurodė neteisinga teisės norma. Po darbo sutarties nutraukimo 2020 m. liepos ir rugpjūčio mėnesiais darbdavys daug kartų kreipėsi į darbuotoją, skambino telefonu, reikalavo, kad grąžintų ir pristatytų jo turimus įmonės dokumentus. Darbdavys 2020-08-05 atsakovui sumokėjo dalį dienpinigių, 2020-08-24 atsakovas atvyko į darbovietę, atidavė įmonės važtaraščius ir jam buvo sumokėta visa dienpinigių suma. 2020-08-24 atsakovas kreipėsi į darbo ginčų komisiją, pateikdamas prašymą „dėl neteisėto atleidimo iš darbo“. Darbo ginčų komisija išnagrinėjo darbo bylą ir 2020-10-13 priėmė sprendimą, kuriuo buvo patenkintas darbuotojo S. L. reikalavimas - atleidimas iš darbo pripažintas neteisėtu. Sprendimu darbuotojui nuspręsta išieškoti iš darbdavio 2 906,31 Eur sumą. Ieškovė vertina, kad tokia suma yra per didelė. Darbo bylos nagrinėjimo metu darbuotojas nereiškė jokio materialinio pobūdžio reikalavimo darbdaviui. Darbo ginčų komisijos posėdžio metu S. L. ne kartą pažymėjo, kad neturi jokių pretenzijų UAB „Borus“ dėl atsiskaitymo, patvirtino, kad jam yra išmokėtos visos priklausančios sumos. Pažymėjo, kad atsakovo netinkamą darbo funkcijų vykdymą patvirtina korespondencija su užsakovu „(duomenys neskelbtini) ”. Elektroniniai laiškai atskleidžia, jog atsakovas vykdydamas jam pavestą krovinio pervežimą 2020 metų birželio 25–29 dienomis nesilaikė darbdavio pateiktų instrukcijų, nepristatė krovinio iškrovimui pagal planuotą eiliškumą. Tiesiogines instrukcijas atsakovas gavo iš įmonės transporto vadovo telefonu bei trumpąja žinute. Nepaisant to, vairuotojas nevykdė nurodymų, priėmė savavališkus sprendimus, pakeitė krovinio pristatymo eigą, dėl ko ieškovas susilaukė pretenzijų iš užsakovo, buvo sujauktas krovinių pervežimo grafikas, sumenko įmonės reputacija ir patikimumas. Korespondencija 2020-07-10 data atskleidžia, kad pervežant kitą krovinį užsakovas reiškia nepasitenkinimą vairuotoju ir išdėstė pretenzijas vairuotojui (atsakovui). UAB „Borus“ transporto vadovas T. V. taip pat išreiškė nepasitenkinimą atsakovu, reiškė pastabas dėl netinkamo atsakovo darbo, įvertino darbuotojo rezultatus kaip nepatenkinamus. Nurodė, kad atsakovas buvo sulaikęs įmonės dokumentus, juos naudojo „kaip garantą“, kad su juo bus atsiskaityta. 2020-07-17 atsakovo įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimo dieną atsakovui nurodyta, kad darbuotojas atleidimo dieną 2020-07-20 privalo atvykti pasirašyti darbo sutarties nutraukimą ir tuo pačiu pateikti kelionės lapus CMR. Atsakovas 2020-07-20 atvyko į darbovietę, tačiau darbo santykių pabaigos darbo sutartyje neįformino. Darbuotojas taip pat atsisakė pasirašyti, jog yra supažindintas su įmonės vadovo įsakymu dėl darbo sutarties nutraukimo. Nepaisant to, 2020-07-20 darbo santykiai tarp ieškovo ir atsakovo pasibaigė. Atsakovas turėjo įmonei priklausančius dokumentus, kurių grąžinimą siejo su galutiniu atsiskaitymu. Įmonės vadovas suklydo, darbo sutartyje nurodė, kad ji nutraukta pagal LR DK 55 str. Darbdavys padarė formalią techninę klaidą, o dėl apskaitos klaidos įmonės buhalterė pateikė klaidingą pranešimą SODRA sistemoje. 2020-10-12 SODRA sistemoje buvo patikslinti duomenys ir užfiksuota, kad darbo sutartis su S. L. buvo nutraukta vadovaujantis LR DK 36 str. 3 d. Išbandymo rezultatų vertinimas buvo nepatenkinamas, dėl Atsakovo netinamų darbo funkcijų atlikimo, netinkamo tiesioginių nurodymų vykdymo, atsižvelgus ir įvertinus įmonės užsakovų atsiliepimus bei tiesioginio darbuotojo vadovo pareikštas pastabas.

Atsakovas teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, jog su ieškiniu nesutinka. Pažymėjo, kad 2020-06-01 tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovas nuo 2020-06-03 buvo priimtas dirbti pas ieškovę vairuotoju - ekspeditoriumi. Šalių sudarytos ir atsakovo pasirašytos Darbo sutarties visas tekstas buvo spausdintas kompiuteriu. Dirbdamas pas ieškovę ir vykdydamas pavedimus, įformintus Ieškovės direktoriaus įsakymais, atsakovas su ieškovės sunkvežimiu Volvo, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vykdė tarptautinius reisus į (duomenys neskelbtini). Atsakovas 2020-08-18 lankėsi pas šeimos gydytoją, kuri atkreipė atsakovo dėmesį, kad sistemoje nėra įrašų, kad atsakovas būtų draustas valstybiniu socialiniu draudimu. Atsakovas, išėjęs iš šeimos gydytojos, iš karto paskambino ieškovės direktoriui L. M. ir paklausė, kodėl atsakovas nėra draustas valstybiniu socialiniu draudimu. L. M. pasakė, jog nežino ir, kad paklaus apie tai ieškovės buhalterės. Atsakovas 2020-08-18 kreipėsi į Sodra, prašydamas pateikti pažymą apie jo socialinį draudimą, ir tik tada sužinojo, kad ieškovė 2020-07-20 atleido atsakovą Lietuvos Respublikos darbo kodekso 55 straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu. Atsakovas nutraukti darbo santykių su ieškove neketino, prašymo atleisti jį iš darbo savo noru niekada nerašė ir ieškovei niekada nepateikė. 2020-08-24 kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisiją (toliau – Komisija) su prašymu dėl neteisėto atleidimo iš darbo. Komisija 2020-10-13 priėmė sprendimą, kuriuo atsakovo prašymą tenkino.

Ieškovė nurodo, jog 2020-07-17 vyko pokalbis tarp ieškovės direktoriaus ir atsakovo dėl Darbo sutarties nutraukimo, kuriame ieškovės direktorius paaiškino atsakovui, kad jis, kaip darbuotojas, netinka ieškovei, dėl atsakovo darbo tariamai yra gauta nusiskundimų iš ieškovės užsakovų, taip pat paaiškino, kad atsakovas blogai atliko jam priskirtas darbines funkcijas, netinkamai vykdė vadovybės nurodymus. Ieškovės teigimu, atsakovas atsisakė parašu patvirtinti, kad susipažino su 2020-07-17 įsakymu, atsakovas šio įsakymo nepriėmė ir pasišalino iš darbovietės. Atsakovas 2020-07-17 (penktadienį) ryte nuvairavo sunkvežimį nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), pastatė sunkvežimį aikštelėje, sunkvežimio dokumentus ir raktus paliko ieškovės atstovo nurodytoje būdelėje ir, negavęs daugiau jokių pavedimų iš ieškovės atstovo, grįžo namo. Teigia, kad tą dieną nebuvo darbovietėje ir su direktoriumi ar darbuotojais nekalbėjo. Nors ieškovė pateikė Tarnybinį pranešimą ir aktą Nr. 004, kuriuose matyti tam tikri ieškovės darbuotojų liudijimai apie tai, kad atsakovas neva atsisakė pasirašyti ant 2020-07-17 įsakymo, tačiau tokie liudijimai neatitinka tikrovės. Atkreipė dėmesį, kad nors ieškovė teigia, kad ,,vykdant darbuotojo atleidimo įforminimą padaryta formali klaida“, tačiau šį ieškovės teiginį paneigia ne tik duomenų pateikimas Sodros Vilniaus skyriui apie tai, kad atsakovas iš darbo buvo atleistas pagal Darbo kodekso 55 straipsnio 1 dalį, bet ir įrašas Darbo sutartyje, kur nurodyta, kad atsakovas atleistas 2020-07-20 pagal Darbo kodekso 55 straipsnio 1 dalį, kurį pasirašė ieškovo atstovas – direktorius L. M.. Akcentavo, kad Komisijoje baigiant nagrinėti atsakovo 2020-08-24 prašymą dėl neteisėto atleidimo iš darbo, ieškovė 2020-10-12 kreipėsi Sodrą, dėl atsakovo atleidimo pagal Darbo kodekso 36 straipsnyje nurodytą pagrindą. Komisijai ieškovė buvo pateikusi kitokią 2020-07-20 įsakymo versiją – 2020-07-21 įsakymą Nr. A112, t. y., įsakymą tuo pačiu numeriu ir tuo pačiu turiniu, tik viena diena vėlesne diena. Ieškovė neteikė duomenų, kad būtų reiškusi pretenzijas atsakovui dėl jo atliekamo darbo. Atsakovui neaišku, kodėl ieškovė gavusi pretenzijų iš užsakovų, apie tai jo neinformavo, o priešingai – pratęsė komandiruotės terminą.

Ieškovė teigia, kad atsakovą iš darbo atleido dėl nepatenkinamų rezultatų per išbandymo laikotarpį, tačiau teigia, kad Darbo sutarties sudarymo dieną šalys nesulygo dėl išbandymo. Sprendime Komisijai abejonių kėlė tai, kad Darbo sutarties visas tekstas buvo spausdinamas kompiuteriu, tačiau Darbo sutartyje buvo įrašytą papildomų įrašų. Vertina, kad ieškovė įrašus padarė po darbo sutarties nutraukimo, kadangi atsakovas savo sutarties variantą paliko ieškovei. Atkreipė dėmesį, kad ieškovė apie darbo sutarties nutraukimą nesiuntė pranešimo atsakovui nei į namus, nei elektroniniu paštu. Kadangi atsakovo komandiruotė užsienyje truko pusantro mėnesio, su ieškove buvo sutaręs, kad po to turės tris savaites poilsio, daugiau pavedimų iš ieškovės nesulaukęs, jis ilsėjosi.

Atsakovas pateiktu priešieškiniu prašo pripažinti S. L. atleidimą iš darbo neteisėtu, negrąžinti jo į darbą ir priteisti ieškovui S. L. iš UAB ,,Borus“ po 47,49 Eur vidutinį darbo dienos darbo užmokestį už kiekvieną darbo dieną už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2020-07-20) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; priteisti S. L. iš atsakovės UAB ,,Borus“ 935,34 Eur netesybas už uždelstą atsiskaityti su S. L. laiką; priteisti S. L. iš atsakovės UAB ,,Borus“ 900 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalių sudarytos ir Darbo sutarties visas tekstas buvo spausdintas kompiuteriu. Šalys, be kita ko, susitarė, kad sudaro neterminuotą Darbo sutartį (Darbo sutarties 2 punktas), sulygo dėl 1 002 Eur dydžio darbo užmokesčio per mėnesį ir jo mokėjimo periodiškumo, taip pat sulygo, jog atsakovui bus mokami dienpinigiai, kurie sudarys ne mažiau kaip 50 proc. nustatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės dienpinigių normos (Darbo sutarties 9 punktas). Atsakovas 2020-08-18 lankėsi pas šeimos gydytoją, kuri, pratęsdama nedarbingumo terminą, atkreipė dėmesį, kad sistemoje nėra įrašų, kad atsakovas būtų draustas valstybiniu socialiniu draudimu. Atsakovas, išėjęs iš šeimos gydytojos, iš karto paskambino direktoriui L. M. ir paklausė, kodėl ieškovas nėra draustas valstybiniu socialiniu draudimu, jam buvo atsakyta, jog nežino ir, kad paklaus apie tai buhalterės. Ieškovas 2020-08-18 kreipėsi į Sodra ir tik tada sužinojo, kad nuo 2020-07-20 jis yra atleistas, pagal  Lietuvos Respublikos darbo kodekso 55 straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu. Atsakovas iš darbo buvo atleistas pagal Darbo kodekso 55 straipsnio 1 dalį (darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių). Ieškovas niekada neišreiškė noro nutraukti Darbo sutartį, niekada nerašė prašymo nutraukti Darbo sutartį, tad Darbo sutarties nutraukimo įforminimas neatitiko atsakovo tikrosios valios. Ieškovės pateikti į bylą dokumentai – transporto vadovo T. V. 2020-07-17 tarnybinis pranešimas „Dėl vairuotojo S. L. veiksmų“ , UAB ,,Borus“ 2020-07-17 įsakymas Nr. A111 „Dėl įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą“, UAB ,,Borus“ 2020-07-20 įsakymas Nr. A112, 2020-07-17 surašytas atsisakymo susipažinti su įsakymu aktas Nr. 004, 2020-07-20 surašytas atsisakymo vykdyti nurodymus ir susipažinti su įsakymu aktas Nr. 005 – buvo surašyti jau gerokai vėliau po atsakovo atleidimo ir ginčo nagrinėjimo Komisijoje patvirtina tai, kad šių dokumentų ieškovė negalėjo pateikti Komisijai nagrinėjant darbo ginčą. Pripažinus, kad ieškovė neteisėtai atleido iš darbo atsakovą, jam priteistinas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus. Pagal Darbo sutartį šalys sulygo dėl 1 002 Eur dydžio darbo užmokesčio per mėnesį. Ieškovė laiku neatsiskaitė su atsakovu, nors ne kartą nurodo, kad yra visiškai atsiskaičiusi, tačiau pati į atleidimo iš darbo dieną 2020-07-20  buvo skolinga atsakovui 1 090 Eur. Darbo sutarties 3 punkte nurodyta, kad darbo užmokestis darbuotojo prašymu mokamas vieną kartą per mėnesį iki 15 mėnesio dienos. 2020-07-14 vietoje viso darbo užmokesčio atsakovui buvo sumokėtas tik avansas, dalis darbo užmokesčio tik 2020-07-20, o likusią atlyginimo dalį pervedė 2020-08-24. Akcentavo, kad ieškovė pirma nevykdė Darbo sutarties reikalavimų ir nesumokėjo viso atsakovui priklausančio darbo užmokesčio ir dienpinigių. Iš ieškovės pateikiamų dokumentų nėra aišku, ar ieškovė laiku nepervedė darbo užmokesčio ar dienpinigių, nes pinigų pavedimai įvardinti kaip pavedimas arba dalinis pavedimas. Tačiau tiek darbo užmokestį, tiek dienpinigius turėjo pervesti ne vėliau kaip atleidimo iš darbo dieną. Už laikotarpį nuo 2020-07-21 iki 2020-08-05 ieškovė atsakovui buvo skolinga 1 090 Eur (kompensacija – 581,34 Eur), o už laikotarpį nuo 2020-08-06 iki 2020-08-24  590 Eur (kompensacija – 354 Eur), t. y., bendra kompensacija Ieškovui už uždelstą atsiskaityti laiką sudaro 935,34 Eur. Atsakovo vertinimu, ieškovė neteisėtais veiksmais padarė jam neturtinės žalos. Neteisėtas atleidimas iš darbo atsakovą paveikė itin sunkiai. Atsakovo sveikata silpna, o sužinojęs apie atleidimą, buvo stipriai paveiktas, sušlubavo sveikata, patyrė dvasinių išgyvenimų, pasireiškė sveikatos sutrikimai, susiję su širdies ligomis. Neteisėtas atleidimas iš darbo sąlygojo jo nestabilumo jausmą, sukėlė stresą, įtampą ir neužtikrintumo savo ateitimi jausmą.

Ieškovė pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriame nurodo, kad darbdavio pareiga užtikrinti darbuotojo socialines garantijas egzistuoja tik susiklosčius darbo teisiniams santykiams, tačiau jiems pasibaigus ir/ar nutraukus, darbdavio įsipareigojimai pasibaigia. Apie darbo teisinių santykių pabaigą darbuotojas buvo informuotas rašytiniais dokumentais bei papildomai jam paaiškinta žodžiu.  Atsakovas iš komandiruotės grįžo 2020-­07-17 ir atvykęs į darbovietę buvo įspėtas apie darbo sutarties nutraukimą. Po 2020-07-20 atsakovas nebesilankė darbovietėje, nevyko į darbo vietą ir neatliko jokio darbo. Jeigu S. L. tikėtųsi arba galvotų, jog jis vis dar dirba Ieškovo įmonėje ir jo darbo sutartis nėra nutraukta, jis būtų kreipęsis į darbdavį ir teiravęsis apie sekančius krovinių pervežimo reisus, būtų vykęs į darbovietę, būtų išreiškęs norą ir siekį vykdyti savo darbines funkcijas. Atsakovo veiksmai patvirtina, jog jis aiškiai suvokė ir pats laikė, jog darbas ieškovės įmonėje baigėsi. Darbo ginčų komisijos posėdžiuose atsakovas nurodė, jog grįžęs iš komandiruotės neperdavė įvykdyto krovinio pervežimo dokumentų (CMR važtaraščių), laikė juos savo žinioje kaip garantą, kad darbdavys su juo atsiskaitytu. Pažymėjo, kad garso įraše užfiksuotas telefoninis pokalbis negali būti vertinamas kaip patikimas, nes nėra žinomas duomenų surinkimo būdas ir priemonės. Garso įrašas neatskleidžia jokios informacijos, kuri būtų susijusi su byloje nagrinėjamu ginčo šalių darbo teisinių santykių galiojimu ir/ar pabaigos aplinkybėmis. Pažymėjo, kad darbo sutartis su atsakovu buvo nutraukta vadovaujantis DK 36 str. 3 d. nuostata. Atkreipė dėmesį, kad atsakovas elgėsi nesąžiningai ir ėmėsi veiksmų, kad visapusiškai trukdyti darbdaviui formalizuoti darbo teisinių santykių pabaigą. Darbuotojas piktnaudžiavo savo padėtimi, sukūrė papildomų laiko ir darbo sąnaudų įmonės administracijai, sudarė konfliktinę situaciją ir nevykdė darbuotojui tenkančių pareigų. Nors atsakovas dalyvavo darbo sutarties nutraukimo procedūrose 2020-07-17 ir 2020-07-20, tačiau atsisakė pasirašytinai patvirtinti, kad buvo supažindintas su įspėjimu apie darbo sutarties nutraukimą ir įsakymų apie atleidimą iš darbo. Darbuotojas perdavė transporto priemonės raktelius ir dokumentus, įmonės kuro korteles, kelionės ataskaitas ir kvitus. Būtent tokie veiksmai yra atliekami besibaigiant darbo santykiams. Nuo 2020-07-20 atsakovas faktiškai nebedirbo, nebeatliko jokių darbo funkcijų. Darbdavio klaida yra formali, nes pasireiškia tik neteisingai įrašyta teisės norma (DK 55 str.). Priešieškinyje keliamos abejonės dėl 2020-07-20 ieškovės direktoriaus įsakymo nr. A112. Nurodo, kad darbo ginču komisijai pateiktą analogiško turinio dokumento kopiją, kurioje įsivėlusi rašybos klaida - įrašyta kita dokumento data (2020-07-21). Paaiškino, kad sudarant 2020-07-20 UAB „Borus“ įsakymą nr. A112 įsivėlė spausdinimo klaida ir rengiant projektą buvo neteisingai nurodyta dokumento data. Įsakymas buvo pasirašytas, nuskenuotas ir išsaugota jo elektroninė kopija, tačiau atsidarius dokumentą kompiuterio ekrane buvo pastebėta, neteisingai nurodyta datą ir egzistuojantis loginis prieštaravimas turiniui. Klaida buvo ištaisyta ir įsakymas nedelsiant perspausdintas. Kartu su paaiškinimais buvo siunčiami susiję dokumentai (priedai), tarp kurių dėl neapsižiūrėjimo pateko kompiuteryje likusi skenuotą UAB „Borus“ įsakymo nr. A112 kopiją su išlikusia klaida - neteisingai nurodyta data. Tokiu būdu darbo ginču komisijai buvo pateiktas neegzistuojančio dokumento kopija (skenuota elektroninė versija), kurioje neteisingai nurodyta data. Priešieškinyje teigiama, kad šalys nesulygo dėl išbandymo laikotarpio. Nors atsakovas teigia, esą vien dėl to, kad darbo sutarties sąlygos 4, 5 ir 6 punktuose surašytos ranka, o ne spausdintos kompiuteriu, parodo, kad įrašai padaryti po to, kuomet jis buvo atleistas iš darbo, tačiau toks pareiškimas yra neteisingas. 5 punkte nustatyta suminė laiko apskaita darbuotojui buvo taikoma nuo pat darbo pradžios 2020-06-03. Tokiu principu vesta darbo laiko apskaita atsispindi kituose dokumentuose. Darbo sutarties punktuose yra įtvirtinamos papildomos darbo sutarties sąlygos, dėl kuriu šalys yra laisvos apsispręsti ir individualiai susitarti prieš pat sudarant darbo sutartį. Dėl šios priežasties šios nuostatos surašomos ranka. Teigia, kad visiems vairuotojams-ekspeditoriams yra nustatomas išbandomasis laikotarpis. Pasirašyta darbo sutartis atspindi šalių suderintą susitarimą dėl konkrečių sąlygų. Sutarties 4 punkte nustatyta, kad darbuotojui S. L. nustatomas išbandymo laikotarpis: „3-jų mėnesių“. Sutarties 5 punkte nustatyta darbo dienos trukmė: „suminė darbo laiko apskaita 8 val." Visais atvejais darbovietėje sudaromi du identiški vienodą teisinę galią turintys darbo sutarties egzemplioriai, po vieną kiekvienai šaliai. Akcentavo, kad atsakovas įmonėje išdirbo itin trumpą laikotarpį - viso 47 kalendorines dienas, iš kurių faktiškai dirbo tik 36 dienas (21 dieną birželio mėnesį ir 15 dienų liepos mėnesį). Teismų praktikoje net kelių mėnesių darbas yra laikomas trumpu darbo teisinių santykių laikotarpiu. Per itin trumpą darbo laikotarpį atsakovas uždirbo ir jam išmokėta viso 1 079,95 Eur darbo užmokesčio (562,19 Eur už birželio mėnesį bei 517,76 Eur už liepos mėnesį). Reiškiamas reikalavimas sumokėti darbuotojui net kelis kartus viršijančią kompensaciją prieštarautų teisingumo principui ir būtų iš esmės neproporcingas. Nurodė, kad nutraukiant darbo santykius su atsakovu, įmonė jam buvo išmokėjusi visą už išdirbtą laikotarpį priklausantį pareigybinį atlyginimą, tai yra 1 079,95 Eur atskaičius mokesčius. Vadinasi, atleidimo dieną ieškovė buvo pilnai atsiskaičiusi su atsakovu pagal jam priskaičiuotą ir išmokėtą pareigybinį atlyginimą. Atsakovui pagal komandiruočių šalis bei jose išbūtą laiką priskaičiuota viso 1 690 Eur dienpinigių (2020 m. birželio mėn. – 1 059 Eur; bei 2020 m. liepos mėn. 631 Eur). Atsakovui jo atleidimo dieną 2020-07­-20 buvo sumokėta dalis visų jam priklausančių dienpinigių - 620,05 Eur. Atleidimo dieną darbuotojui dar buvo paskaičiuota 1 069,95 Eur dienpinigių dalis, tačiau ši suma nebuvo sumokėta dėl to, kad atsakovas neperdavė jo žinioje turimų ir neteisėtai pasisavintu krovinio važtaraščiu CMR. Atsakovas paaiškino, kad taip elgėsi dėl to, kad turėjo neaiškumų dėl galutinio atsiskaitymo su juo, laikė dokumentus savo žinioje kaip garantą ir tam tikrą spaudimo priemonę darbdaviui, kad su juo būtų tinkamai atsiskaityta. S. L. akivaizdžiai pažeidė savo kaip darbuotojo pareigas bei sukėlė įmonei realios žalos, t. y. trukdė ieškovei gauti atlyginimą iš užsakovų už suteiktas paslaugas, neleido įmonei generuoti planuojamų pajamų, o taip pat sukėlė nuostolius, pasireiškiančius netesybų forma dėl netinkamai vykdomų prievolių užsakovams. Dėl šių priežasčių darbdavys sulaikė likusius atsiskaitymus su darbuotoju jo atleidimo dieną. Ieškovei negaunant įmonės dokumentų ir dėl to negalint sugeneruoti ženklių pajamų, atsakovui buvo uždelstas dienpinigių mokėjimas dėl jo paties kaltės.  Ieškovė paaiškino, kad Darbo ginčų komisijos posėdžių metu atsakovas nurodė, kad reguliariai lankosi gydymo įstaigose kraujo perpylimui. Širdies ligos neatsiranda staiga, nes tai per ilgą laiką išsivystantys sveikatos sutrikimai. Be to, nurodyti sveikatos sutrikimai nėra streso arba vidinių išgyvenimų pasekmė, todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas.

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta UAB ,,Borus‘‘ buhalterė Ž. P. paaiškino, kad jos pareigos – sudaryti sutartis, teikti ataskaitas. Nurodė, kad su atsakovu buvo sutarta dėl 3 mėn. bandomojo laikotarpio; per tą laiką buvo nuogirdų, jog jis nesusitvarko su darbu, skundėsi vadybininkai. 2020-07-17 buvo penktadienis, atsakovas atėjo pas liudytoją, guodėsi, kad sunku dirbti, pateikė jai kai kuriuos dokumentus, ataskaitą, bet neturėjo su savimi CMR važtaraščių, tad juos pažadėjo atnešti pirmadienį, t. y. 2020-07-20 ir nuėjo pas direktorių. Kadangi kabinetai šalia, liudytoja girdėjo, kad jie kalbasi, paskui pakvietė liudytoją pasirašyti ant dokumentų, kad atsakovas nepriima įsakymo dėl atleidimo, kartu dar buvo T. V.. Pabrėžė, kad įmonėje tai buvo pirmas kartas, kuomet buvo atleidžiamas darbuotojas jo paties iniciatyva per bandomąjį laikotarpį. Tada direktorius liepė liudytojai paskaičiuoti atsakovo darbo užmokestį, dienpinigius ir kompensaciją už atostogas. Vėliau atsakovo po atleidimo liudytoja nematė. Nurodė, kad įmonėje įspėjimų registro nėra, numeruojami tik įsakymai. Akcentavo, kad dokumentuose dėl atleidimo liudytoja padarė klaidą, suklydo datą, todėl tų dokumentų buvo 2, bet blogasis buvo sunaikintas. Paaiškino, kad direktorius jai nurodė, kokį kodekso straipsnį dėl atleidimo rašyti, liudytojai tuo metu kilo abejonių dėl nurodyto 55 str., bet ji to nesureikšmino, nes turėjo daug darbo, o ir mintinai kodekso straipsnių nežino. Darbo sutartis formina liudytoja, rašo kompiuteriu, ranka įrašo bandomąjį laikotarpį, neterminuota ar terminuota sutartis, nes toks yra kompiuterio programos standartas; darbo sutartį su atsakovu taip pat formino ji. Kodėl atsakovas neatnešė CMR važtaraščių, liudytoja nežino, jis pažadėjo atnešti kitą darbo dieną, kodėl pratęsė atsakovo komandiruotę, liudytoja nežino, ji to nesprendžia. Nurodė mananti, jog įsakymą rengė T. V. arba direktorius, T. V. minėjo, kad su atsakovo darbu yra kažkas negerai, bet kas konkrečiai, nenurodė. Pati liudytoja su atsakovu bendravo bendromis temomis, jis skundėsi, kad jam (duomenys neskelbtini) sunku rasti adresus, nemoka anglų kalbos; užsiminė, kad direktorius juo nepatenkintas, kad turbūt jį atleis. Kai liudytoja pamatė, kad nėra CMR važtaraščių, atsakovo klausė, jis sakė, kad paliko namie, kad atveš kitą darbo dieną. Paaiškino ruošusi įsakymą A112 liepos 20 d., įsakymą A112 liepos 21 d., o įsakymą 004 ir 005 ruošė ne liudytoja.

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas L. M. paaiškino, kad yra ieškovo direktorius nuo 2010 m. Atsakovas įsidarbino 2020-06-03, atliko vieną pervežimą, bet buvo komunikacinių nusiskundimų, kilo neaiškumų, nes jis norėdavo ne tik adreso, o vis prašydavo ir koordinačių, tai užtrukdavo, o viskas turi vykti greitai. Jam vis reikėdavo padėti. Dėl to skundėsi klientai, Danijos įmonė. Atsakovas paprašė gauti keltą į Lietuvą, dėl to nekrovė automobilio, kad jį grąžinti į Lietuvą; 2020-07-16 grįžo, o 2020-07-17 atvyko į ofisą, tuomet liudytojas jį perspėjo, kad atsakovas netinka darbui. Atsakovas nepateikė visų dokumentų, nebuvo CMR važtaraščių, todėl įmonė negalėjo gauti apmokėjimo. Atsakovas nepriėmė įspėjimo, sakė atvyks 2020-07-20, o 2020-07-20 liudytojas įteikė įsakymą dėl atleidimo, kurio atsakovas nepasirašė, neatvežė dokumentų. Dėl CMR važtaraščių grąžinimo įmonė skambino atsakovui, bet jis juos grąžino tik 08-24. Atleidimo dieną su atsakovu buvo atsiskaityta pilnai, išskyrus dienpinigius, o dėl kodekso straipsnio – liudytojas suklydo ir jį blogai nurodė buhalterei, bet Sodrą apie tai informavo. 2020-07-17 pokalbis su atsakovu vyko po pietų, jau maždaug darbo pabaigoje. Jis pasakė, kad CMR neduos, kol neatsiskaitys įmonė, tokį savo sprendimą motyvavo tik atsiskaitymu. Kai įmonė bandė įteikti įspėjimą, atsakovas jo nepriėmė. 2020-07-17 dokumentus ruošė T. V., pasirašė liudytojas, T. V. ir buhalterė, atsakovas taip pat buvo kabinete, atsisakė pasirašyti. 2020-07-20 dokumentus irgi pasirašė trise, o atsakovas atsisakė. Nurodė, kad didžiąją dalį pinigų atsakovui buvo jau pervedę, o likusią dalį pervedė, kai jis grąžino CMR važtaraščius. Į advokato klausimą, kodėl netikusį darbui atsakovą 2020-07-01 toliau komandiravo dirbti nurodė, kad pradžia daug kam būna sunki, tikėjosi, kad įpras, kad bus geriau, be to, atsakovas jau buvo tuo metu užsienyje, buvo pandemija. Nurodė, jog įsakymą A112 liepos 17 d. ruošė buhalterė, liepos 20 d. liudytojas, 004 liepos 21 d. liudytojas, 005 T. V.. Klaida buvo padaryta dėl straipsnio ir datos, suklydo straipsnį, nes nedidelė darbuotojų kaita, o kad padaryta klaida, pasakė Darbo ginčų komisija, kai ten liudytojas buvo. Paaiškino, kad darbo sutartys įmonėje standartinės, kai kas įrašoma ranka. Pabrėžė, kad atsakovas pakeitė 14 darboviečių per 4 metus. Paaiškino, kad dokumentus siųsti elektroniniu paštu darbuotojams nėra tokios praktikos. Pakartotinai nurodė, kad CMR važtaraščių prašė jau 2020-07-17, bet jų atsakovas net neturėjo, o Darbo ginčų komisijoje jis finansinių reikalavimų nekėlė. Įmonės turtą darbuotojai grąžina, kai išeina iš darbo, atsakovas tą padarė 2020-07-20.

Liudytoju apklaustas T. V. paaiškino, kad yra ieškovo transporto vadovas, dirba 6-7 m., yra atsakingas už vairuotojus, bendrauja su klientais. Atsakovas įsidarbino ir išvažiavo į reisą, bet nuo pirmųjų dienų kilo nesklandumai, jis negalėjo surasti vietų, laiku tų vietų nepasiekdavo, tad po 1 mėn. liudytojas kalbėjosi su direktoriumi, kad darbuotojas netinka, nes buvo skundų iš klientų. Įmonė norėjo nutraukti darbo sutartį per bandomąjį laikotarpį, tad liudytojas paskambino atsakovui ir pasakė, kad sutartis bus nutraukta; tuo metu atsakovas buvo (duomenys neskelbtini). Jis savo klaidų nepripažino, o kai grįžo, nedavė CMR važtaraščių, įsakymo dėl atleidimo nepasirašė, tuomet liudytojas surašė aktą, jo atsakovas vėl nepasirašė. 2020-07-20, pirmadienį atvyko į įmonę, bet dokumentų nepasirašė ir dingo. Nurodė, kad liudytojas rengė aktą ir tarnybinį pranešimą. Dokumentus pasirašė liudytojas, direktorius ir buhalterė, kabinete buvo ir atsakovas. Atsakovui buvo perduotas vilkikas, diržai, radijo stotelė, kopėčios, kuro kortelės, spaudas; jis į biurą daiktų neatnešė, paliko automobilyje. Liudytojas nurodė manantis, kad atsakovas suprato, jog yra atleidžiamas per bandomąjį laikotarpį, nes tą atsakovui sakė dar jam būnant (duomenys neskelbtini). Akcentavo, kad tai pirmas toks atvejis įmonėje. Paaiškino, kad dėl darbo pretenzijas atsakovui reiškė telefonu, tuo metu abu kalbėjo negražiai, nepagarbiai, o komandiruotė buvo pratęsta todėl, kad visuomet trunka 6 savaites ir taip nusprendė direktorius, o liudytojas nebūtų atsakovui pratęsęs komandiruotės. Nurodė, kad įsakymą A111 ruošė buhalterė, liepos 20 d. dokumentus ruošė ne liudytojas, liepos 17 d. aktą ruošė liudytojas, liepos 17 d. tarnybinį pranešimą ruošė liudytojas, 005 aktą ruošė liudytojas, o dėl darbo sutarties parengimo jokių aplinkybių nežino. Nurodė, kad atsakovas nedavė CMR važtaraščių, nes norėjo, kad su juo būtų pilnai atsiskaityta.

Teismo posėdyje liudytoja apklausta atsakovo žmona V. L. paaiškino, kad vyras iš reiso grįžo naktį iš 2020-07-16 į 2020-07-17, o kai ji kėlėsi į darbą 2020-07-17, 8 val., vyras miegojo. Tuomet liudytoja grįžo pietauti į namus apie 12.40, vyro namuose nebuvo, jis grįžo po keleto minučių, sakė, kad nuvarė vilkiką į aikštelę. Jie kartu papietavo ir liudytoja apie 13.20 val. išėjo į darbą, o vyras sakė, kad eis miegoti, niekur vykti tą dieną nesiruošė, sakė, kad blogai jaučiasi. Po 1-1,5 savaičių šeima buvo sodyboje, vyrą giminaitis išvežė į ligoninę, nes pasijuto blogai, žmona tokią sveikatos būklę sieja su atleidimu iš darbo. Iki išvykimo į sodybą visą laiką vyras jautėsi blogai, į gydytojus nesikreipė. 2020-07-20 liudytoja taip pat buvo grįžusi namo pietų, vyras buvo namuose, ji mano, kad tą dieną ofise jis nebuvo, žmonai apie tai nieko nesakė. Liudytoja nurodė, kad vyras, pakeitęs darbovietę, visada pasijusdavo blogai. Žmonai apie atleidimą pasakė grįžęs iš poliklinikos rugpjūčio mėnesį, jis apie tai taip pat sužinojo poliklinikoj, nes gydytojai kilo klausimų dėl socialinio draudimo.

Ieškovo atstovas teisme paaiškino, kad nurodytas atleidimo straipsnis buvo klaida, to ieškovas neneigia. Nesutiko, jog atsakovas patyrė neturtinę žalą – sveikatos problemų turėjo ir tai nėra susiję su stresu, tai lėtinės ligos, kurių negalima sieti su atleidimo faktu. Įmonė visuomet nustato bandomąjį laikotarpį, o atsakovas garso įraše pats pasakoja, kad jam buvo problemų. Jis dar reise buvo informuotas telefonu, kad bus atleistas, o garso įraše užfiksuota, kaip įmonės vadovas bando aiškinti atsakovui, jog nebuvo komunikacijos, taigi, vyko pokalbis, kad atsakovas atleidžiamas ir girdisi, kad šalys galutinai atsiskaito. Be to, atsakovas sulaikė CMR važtaraščius, todėl akivaizdu, kad taip darbuotojas nesielgtų, jei būtų tęsiami darbo santykiai. Pabrėžė, kad darbdavys neturi pareigos informuoti, jog baigėsi darbuotojo socialinis draudimas, be to, atsakovas gydėsi ir 2020-08-04 – 2020-08-07, tačiau tuo metu apie pasibaigusį socialinį draudimą nesužinojo. Akcentavo, kad Darbo ginčų komisijoje atsakovas finansinių reikalavimų ieškovui neturėjo, o darbdavio klaidos yra tik formalios, už kurias teismas negali bausti, o teismo sprendimas turi būti socialiai teisingas. Nurodė, kad atsiskaitymo uždelsimas įvyko dėl to, kad darbuotojas sulaikė CMR važtaraščius.

Atsakovo advokatas paaiškino, kad darbo sutarties 2 p. yra užtušuotas priešdėlis ,,ne‘‘ – tai padaryta sąmoningai; ieškovas darė korekcijas, kad pagrįsti susitartą poziciją, visi įrašai svarbiausiose bylos aplinkybėse daryti ranka. Iš tikro atsakovas buvo atleistas pagal LR DK 55 str. 1 d., atleistas neteisėtai. Kad blogai dirbo, byloje jokių įrodymų nėra, nėra tarnybinių pranešimų, buvo pratęsta komandiruotė, be to, kad buvo padaryta žala įmonei, taip pat neįrodyta, kad blogai dirbo, ieškovas pradėjo aiškinti tik teisme, o garso įraše negirdėti jokių priekaištų; Darbo ginčų komisijoje nurodė, kad įmonė mažina automobilių kiekį, o garso įraše taip pat nurodo, jog automobilį Volvo reikia parduoti. Atsakovas iš reiso grįžo naktį iš 2020-07-16 į 2020-07-17, pasistatė automobilį prie namų, pamiegojo, tada nuvairavo automobilį į aikštelę ir grįžo namo – tą įrodo GPS duomenys, taip pat liudijusi žmona. Kad tą dieną buvo ofise, duomenų nėra, nes į ofisą atsakovas nevyko. Atkreipė dėmesį, kad liudytojais apklausti ieškovo darbuotojai painiojosi dėl ruoštų įsakymų, jie galėjo būti ruošiami atgaline data, nes pasikeitė po Darbo ginčų komisijos proceso; atsakovui nebuvus ofise, jokie dokumentai negalėjo būti parengti. Akcentavo, kad ieškovas į bylą pateikė tabelius, kuriuose matyti, kad po 2020-07-20 nėra jokių įrašų, jog atsakovas atleistas, priešingai, buvo žymima, kad atsakovas poilsyje. Advokatas akcentavo, kad byloje nėra 2020-07-17 garso įrašo, o Darbo ginčų komisijai nebuvo pateikti atleidimo dokumentai. Pabrėžė, kad atleidus darbuotoją jo draudimas galioja dar mėnesį, o pretenzijų garso įraše dėl sulaikytų CMR važtaraščių nėra jokių.

Atsakovas S. L. teismo posėdyje paaiškino, kad per klaidą 2020-08-18 atidavė darbdaviui savo Darbo sutarties egzempliorių. Nurodė, kad Darbo sutartyje yra taisymų, bet ant jų atsakovas nepasirašė, bandomojo termino nustatyta nebuvo, jis su tokia sąlyga nebūtų sutikęs ir pradėjęs dirbti. Pabrėžė, kad 2020-07-17 ofise nebuvo, ten buvo 2020-07-20, bet apie atleidimą kalbos nebuvo. 2020-07-20 CMR važtaraščių neatidavė, atidavė juos po 2020-08-20, taip apsidraudė, kad įmonė sumokės. Nurodė, kad dėl klientų skundų nieko nežino, to nebuvo. Paaiškino, kad darbo sąlygos buvo sunkios, o kai atleido, atsirado stresas, įtampa. Papasakojo, kad vairuotoju dirba virš 10 m., kiek yra pakeitęs įmonių, nežino, o kad 14 – negali būti. Nurodė, kad darbo sąlygas aptarė su ieškovo vadovu, savo Darbo sutarties egzempliorių perskaitė, klausimų nekilo, ranka įrašyta nieko nebuvo, taisymų, braukymų nebuvo. Paaiškino, kad sumaišytų pakrovimo vietas reise, tokios situacijos nebuvo, į keltą atsakovas nevėlavo, kokį bilietą gavo, į tokį keltą ir važiavo. Bendravimas įmonėje vyko su vadovu ir vadybininku SMS žinutėmis ir mobiliuoju telefonu, elektroniniu paštu – ne. Naktį kai grįžo iš reiso, pastatė vilkiką (duomenys neskelbtini) prie namų, o į (duomenys neskelbtini) nuvarė ten, iš kur paėmė, nes (duomenys neskelbtini) negalėjo ilgai laikyti. Nurodė, kad vilkiką (duomenys neskelbtini) pastatė ryte, viską susitvarkė ir apie 12.30 val. grįžo namo. Dėl CMR važtaraščių paaiškino, kad kol įmonė nesumoka atlygio, tol dokumentų negrąžina, o važtaraščių įmonė atsakovo neprašė. 2020-07-17 buvo atsakovo darbo diena, bet tą dieną jis su niekuo iš įmonės nebendravo, į ofisą nevažiavo, nes buvo po reiso, nemiegojęs, blogai jautėsi; jam 2020-07-17 iš ofiso taip pat niekas neskambino. 2020-07-20 atsakovas nuvyko į įmonę, nes turėjo perduoti daiktus – kuro korteles, raktus, pirkimo kvitus. Kad įmonė nėra atsiskaičiusi, atsakovas pasitikrino prieš vykdamas į ofisą, ten klausė, kada atsiskaitys, bet jie nesakė, o buvo sutarta, kad atsiskaitys grįžus po reiso. Kad buvo sumokėta 600 Eur ir 1100 Eur atsakovas nepamena. Nurodė, kad įrašus darė tam, jog apsaugotų save, o ieškovo atstovo minimo 2020-07-17 garso įrašo ir kada jis darytas, atsakovas nepamena. Po 2020-07-20 į ofisą atsakovas nuvyko 2020-08-20, nes buvo sutarta žodžiu, kad po reiso bus 3 sav. atostogos, be to, atsakovas sirgo. CMR važtaraščius grąžino 2020-08-20 ar 2020-08-24, nes įmonė atsiskaitė.

Ieškinys atmetamas, priešieškinys tenkinamas iš dalies.

Šioje byloje nagrinėjimo dalyku yra tarp šalių kilęs individualus darbo ginčas dėl atleidimo iš darbo teisėtumo ir pagrįstumo, išmokų bei neturtinės žalos atlyginimo. Teismas, nagrinėdamas tokio turinio ginčus, privalo patikrinti, ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas atleisti darbuotoją iš darbo, ar jo atleidimas realizuotas tinkamai, t. y. ar nebuvo padaryta esminių procedūrinių to pažeidimų. Darbo sutarties nutraukimo pagrįstumą ir teisėtumą lemia tiek įstatyme nustatyto pagrindo nutraukti darbo santykius buvimas, tiek ir tinkamai įvykdyta atleidimo iš darbo procedūra. Teismas, nagrinėdamas ginčą dėl atleidimo iš darbo teisėtumo, turi patikrinti tiek faktinio, tiek teisinio pagrindo tam buvimą.

Iš į bylą pateiktų duomenų nustatyta, kad 2020-06-01 tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)  (toliau – Darbo sutartis), pagal kurią atsakovas nuo 2020-06-30 buvo priimtas dirbti pas ieškovę vairuotoju – ekspeditoriumi, nustatyta 40 val. darbo savaitė (Darbo sutarties 1.2 punktas, 15 punktas). Darbo sutarties 5 punktu nustatoma „suminė darbo laiko apskaita 8 val.”. Atsakovui buvo pavesta vykdyti tarptautinius reisus užsienyje vykstant į komandiruotes ir naudojant įmonės sunkvežimį valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2020-07-17 atsakovas grįžo iš tolimojo reiso. 2020-07-17 priimtas įsakymas „dėl įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą“. Įspėjime nurodyta, kad atsakovo išbandymo laikotarpio rezultatai yra nepatenkinami. Transporto vadovas T. V. surašė 2020-07-17 tarnybinį pranešimą. Darbdavys 2020-07-17 sudarė aktą dėl darbuotojo atsisakymo susipažinti su įsakymu. Atsakovo teigimu jis 2020-08-18 lankėsi pas šeimos gydytoją, kuri, pratęsdama nedarbingumo terminą, atkreipė dėmesį, kad sistemoje nėra įrašų, jog jis būtų draustas valstybiniu socialiniu draudimu. Sodros Vilniaus skyriaus 2020-08-18 pažyma apie asmens valstybinį socialinį draudimą Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad atsakovas nuo 2020-07-20 yra atleistas. Atsakovas dėl neteisėto atleidimo iš darbo kreipėsi į darbo ginčų komisiją. Darbo ginčų komisija 2020-10-13 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovo prašymą patenkino – pripažino atsakovo atleidimą pagal LR DK 55 str. 1 d. neteisėtu.

Darbo sutartis – tai darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu (DK 93 straipsnis). Darbo sutarties šalių sulygtos sąlygos, apibrėžiančios šalių teises ir pareigas, sudaro darbo sutarties turinį (DK 94 straipsnio 1 dalis). Darbuotojai turi dirbti dorai ir sąžiningai, laikytis darbo drausmės, laiku ir tiksliai vykdyti teisėtus darbdavio ir administracijos nurodymus, darbo normas, laikytis technologinės drausmės, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, tausoti darbdavio turtą (DK 228 straipsnis). Darbo tvarką darbovietėje apibrėžia darbo tvarkos taisyklės (DK 230 straipsnis). Kai kuriose šalies ūkio šakose ir srityse atskirų darbuotojų kategorijų darbo drausmę reglamentuoja įstatymai, drausmės statutai ir nuostatai ar kiti specialūs teisės aktai. Kai kuriose profesijose ir tarnybose, be darbo tvarkos taisyklių, drausmės statutų ir nuostatų, darbuotojų pareigas taip pat gali nustatyti pareigybės aprašymai ir nuostatai (DK 231, 232 straipsniai).

Kilus ginčui dėl atsakovo atleidimo iš darbo teisėtumo, pagal LR DK 214 str. 3 d. nuostatas, atleidimo iš darbo teisėtumą privalo įrodyti darbdavys. Pastarajam tenka pareiga tinkamai įforminti atleidimą, tiek procedūriniu aspektu, tiek ir aiškiai bei suprantamai nurodant atleidimo priežastis, tinkamai darbuotoją informuojant apie priimtą sprendimą ir jo priėmimo priežastis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl darbo sutarties nutraukimo darbuotojo iniciatyva pažymima, kad dėl to, ar buvo darbuotojo tikroji valia nutraukti darbo santykius, sprendžiama iš darbuotojo valios pareiškimo aplinkybių, formos ir kitų konkrečiai bylai svarbių 3 duomenų. Darbuotojo valia dėl darbo santykių atsisakymo turi susiformuoti laisvai, be neteisėtos įtakos. Tokia įtaka suprantama kaip teisei priešingas darbdavio kišimasis į darbuotojo valios formavimąsi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2013; 2014 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-420/2014). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, jeigu nustatomas faktas, kad darbuotojas pareiškimo atleisti iš darbo neprašė, tai reikštų, kad jo valios nutraukti darbo santykius iš viso nebuvo. Tai sudarytų pagrindą darbo sutarties nutraukimą pagal Darbo kodekso 55 straipsnį pripažinti neteisėtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-243-248/2020).

Šalys turi pateikti įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.). Įrodymų vertinimo taisyklės yra išplėtotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje, kurioje pažymėta, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkama faktą buvus, nei jo nebuvus.

Darbdavys UAB „Borus“ teigia, kad atsakovas atleistas iš darbo DK 36 str. nustatytu pagrindu, tačiau per klaidą buvo nurodytas DK 55 str. Nagrinėjamu atveju iš Sodros duomenų ir Darbo sutartyje padaryto įrašo matyti, kad ieškovė atleido atsakovą iš darbo pagal Darbo kodekso 55 straipsnio 1 dalį. DK 36 str. nustatyta, jog darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį su darbuotoju pripažinęs, kad išbandymo rezultatai nepatenkinami. LR DK 55 str. 1 d., nustatyta, kad neterminuota darbo sutartis gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu. Įstatyme nurodoma, kad darbuotojo prašymas dėl atleidimo iš darbo turi būti suformuluotas pareiškime raštu, tačiau neapibrėžtas tokio pareiškimo turinys. Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką, be to, kad pareiškimas nutraukti darbo sutartį darbdaviui turi būti pateiktas raštu, turi būti nurodoma jo surašymo ir pageidaujama atleidimo datą, taip pat ir kitos aplinkybės (konkretus DK straipsnis, pagrindas, kuriuo darbuotojas prašo jį atleisti, priežastys, dėl kurių darbuotojas pageidauja nutraukti darbo sutartį ir kt.), iš kurių galima būtų spręsti, kokiu konkrečiu pagrindu jis siekia būti atleistas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2009). Ieškovė nurodo, jog 2020-07-17 vyko pokalbis tarp ieškovės direktoriaus ir atsakovo dėl darbo sutarties nutraukimo, kuriame ieškovės direktorius paaiškino atsakovui, kad atsakovas, kaip darbuotojas, netinka ieškovei. Dėl atsakovo darbo yra gauta nusiskundimų iš ieškovės užsakovų, taip pat paaiškino, kad atsakovas blogai atliko jam priskirtas darbines funkcijas, netinkamai vykdė vadovybės nurodymus. Ieškovė teigia, jog 2020-07-17 buvo priimtas įsakymas Nr. A111 „Dėl įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą“, kuriuo atsakovas buvo įspėtas apie Darbo sutarties nutraukimą Darbo kodekso 36 straipsnio pagrindu, o 2020-07-20 buvo priimtas įsakymas Nr. A112, kuriuo atsakovas buvo atleistas iš darbo. Ieškovė teigia, atsakovas atsisakė pasirašyti, kad susipažino su 2020-07-17 įsakymu, atsakovas šio įsakymo nepriėmė ir pasišalino iš darbovietės. Ieškovės teigimu, buvo gautas transporto vadovo T. V. 2020-07-17 tarnybinis pranešimas „Dėl vairuotojo S. L. veiksmų“, be to, 2020-07-17 surašytas atsisakymo susipažinti su įsakymu aktas Nr. 004, kurį pasirašė ieškovės darbuotojai L. M., T. V. ir Ž. P.. 2020-07-20 buvo surašytas atsisakymo vykdyti nurodymus ir susipažinti su įsakymu aktas Nr. 005, kuriame nurodoma, kad atsakovas atsisakė priimti ir raštu patvirtinti, kad jam buvo įteiktas 2020-07-20 įsakymas. Atsakovas paaiškino, kad jis nenorėjo nutraukti darbo sutarties, niekada nerašė prašymo nutraukti darbo sutartį, tad darbo sutarties nutraukimo įforminimas neatitiko atsakovo tikrosios valios. Atsakovo teigimu, jis 2020-07-17 (penktadienį), 00.34 val. pasiekė Vilnių, sustojo (duomenys neskelbtini) esančioje degalinėje poilsiui. Atsakovas 2020-07-17 (penktadienį) 11.20 val. nuvairavo sunkvežimį nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), pastatė sunkvežimį aikštelėje ir grįžo namo. Teigia, kad tą dieną nebuvo ieškovės buveinėje adresu (duomenys neskelbtini), nekalbėjo nei su vienu ieškovės darbuotoju ir nebuvo informuotas apie atleidimą iš darbo. 2020-07-20 atsakovas buvo atvykęs į ieškovės buveinę adresu (duomenys neskelbtini), tačiau apie tai, kad ieškovė būtų nepatenkinta atsakovo darbu ar tai, kad ketina nutraukti darbo sutartį, nei tą dieną, nei kitomis dienomis nebuvo kalbama. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta UAB ,,Borus“ buhalterė Ž. P. nurodė, kad su atsakovu buvo sutarta dėl 3 mėn. bandomojo laikotarpio; per tą laiką buvo nuogirdų, jog jis nesusitvarko su darbu, skundėsi vadybininkai. 2020-07-17 buvo penktadienis, atsakovas atėjo pas liudytoją, guodėsi, kad sunku dirbti, pateikė jai kai kuriuos dokumentus, ataskaitą, bet neturėjo su savimi CMR važtaraščių, tad juos pažadėjo atnešti pirmadienį, t. y. 2020-07-20 ir nuėjo pas direktorių. Pažymėjo, kad kabinetai yra šalia ir ji girdėjo, kad jie kalbasi, paskui pakvietė liudytoją pasirašyti ant dokumentų, kad atsakovas nepriima įsakymo dėl atleidimo. Vėliau atsakovo po atleidimo liudytoja nematė. Teismo posėdyje liudytoju apklaustas L. M. paaiškino, kad atsakovas įsidarbino 2020-06-03, atliko vieną pervežimą, bet buvo komunikacinių nusiskundimų, skundėsi klientai, Danijos įmonė. Atsakovas į Lietuvą grįžo 2020-07-16, o 2020-07-17 atvyko į ofisą, tuomet liudytojas jį perspėjo, kad atsakovas netinka darbui. Atsakovui 2020-07-20 liudytojas įteikė įsakymą dėl atleidimo, kurio atsakovas nepasirašė. Akcentavo, kad 2020-07-17 pokalbis su atsakovu vyko po pietų, jau maždaug darbo pabaigoje. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta atsakovo žmona V. L. paaiškino, kad vyras iš reiso grįžo naktį iš 2020-07-16 į 2020-07-17, o kai ji kėlėsi į darbą 2020-07-17, 8 val., vyras miegojo. Jai grįžus į namus apie 12.40, vyro namuose nebuvo, jis grįžo po keleto minučių, sakė, kad nuvarė vilkiką į aikštelę. Liudytoja apie 13.20 val. išėjo į darbą, o vyras sakė, kad eis miegoti, niekur vykti tą dieną nesiruošė, sakė, kad blogai jaučiasi. Teismo posėdžio metu išklausytuose garso įrašuose užfiksuotas pokalbis, kurio metu atsakovas sako, jog dar kaulus skauda, naktį grįžo, tuo tarpu įmonės vadovas klausia: ,,17 tu grįžai?‘‘. Teismas pažymi, kad iš to darytina išvada, jog jeigu pokalbis būtų vykęs 2020-07-17, įmonės vadovo klausimas ,,17 tu grįžai?‘‘ nebūtų logiškas. Be to, teismas atkreipia dėmesį, kad garso įraše girdima, kaip įmonės vadovas kalba su kažkuo telefonu ir sako: ,,tai ryt apie 9 val. susiskambinam, dabar jau nebus kelto‘‘, vadinasi, jeigu, kaip teigia ieškovas, pokalbis vyko 2020-07-17, tai minimas ,,ryt‘‘ yra 18 d., šeštadienis, o ieškovo atstovas teismo posėdžio metu į teismo užduotą klausimą ar įmonė dirba šeštadieniais, nurodė, jog šeštadienį įmonė nedirba. Teismas pabrėžia, kad išklausytame garso įraše įmonės vadovas sako: ,, 600 Eur pas tave yra, dabar darau 1100 Eur, bus 1700 Eur, nežinau, kada įkris‘‘. Po kurio laiko sako: ,,va, iškeliavo štuka šimtas‘‘, tuo tarpu pagal į bylą pateiktus pavedimo dokumentus, toks pavedimas padarytas būtent 2020-07-20 d. 15.14 val. Iš šių bylos aplinkybių, teismas konstatuoja, kad atsakovas ofise buvo 2020-07-20, o ne 2020-07-17. Ypatingą dėmesį teismas atkreipia į tai, jog aplinkybių, iš kurių būtų galima sutikti su ieškovo atstovo argumentais, jog garso įrašas buvo padarytas 2020-07-17, tai yra girdima pačiame garso įraše ir užfiksuota pateiktų garso įrašų duomenyse, nagrinėjant bylą nenustatyta.

Ieškovė teismo posėdžio metu akcentavo, kad atsakovas blogai atliko jam priskirtas darbines funkcijas, netinkamai vykdė vadovybės nurodymus, o liudytoju apklaustas T. V. nurodė, kad nuo pirmųjų dienų su atsakovu kilo nesklandumai, jis negalėjo surasti vietų, laiku tų vietų nepasiekdavo, tad po 1 mėn. liudytojas kalbėjosi su direktoriumi, kad darbuotojas netinka, nes buvo skundų iš klientų. Dėl šių priežasčių įmonė norėjo nutraukti darbo sutartį su atsakovu per bandomąjį laikotarpį, tad liudytojas paskambino atsakovui ir pasakė, kad sutartis bus nutraukta; tuo metu atsakovas buvo (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad dėl darbo pretenzijas atsakovui reiškė telefonu, o komandiruotė buvo pratęsta todėl, kad ji visuomet trunka 6 savaites ir taip nusprendė direktorius. Teismas akcentuoja, kad teismo posėdyje išklausytuose garso įrašuose užfiksuotas pokalbis tarp ieškovės vadovo ir atsakovo, kuriame atsakovas keletą kartų primygtinai klausia, kokios problemos darbe su juo kilo. Jis klausia: kokios problemos, norėjau išgirsti iš tavęs?‘‘, o įmonės vadovas atsako: ,,ne, nieko...‘‘. Atsakovas vėl po kurio laiko klausia: ,,tai kokios problemos su manim?‘‘, o jam vadovas atsako: ,,ne, nieko, žinok, S...., <...> ne tavo, S., problemos, girdėjau kai kalbėjaisi su T....abudu... dėl šio įmonės vadovo ir atsakovo pokalbio pažymėtina, kad net nebuvo užsiminta ne tik apie atleidimą iš darbo, bet ir apie bet kokį netinkamai atliekamą darbą, kokius nors priekaištus dėl darbo funkcijų ar elementarias atsakovo klaidas. Teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovas akcentavo, jog pirmoji atsakovo komandiruotė turėjo trukti tik vieną mėnesį nuo 2020-06-03 iki 2020-06-30, tačiau, ieškovei paprašius, buvo pratęsta iki 2020-07-17. Ieškovė į bylą teikė susirašinėjimą su užsakovais, tačiau duomenų, kad ieškovė apie netinkamai atliekamą darbą, pastabas dėl darbo būtų teikusi atsakovui, nėra. Teismas atkreipia dėmesį, kad kitokių duomenų ieškovė į bylą neteikė. Duomenų, kad ieškovė būtų reiškusi pretenzijas atsakovui dėl blogai atliekamo darbo nėra pateikta, o garso įrašuose užfiksuota, kad atsakovui konkrečiai paklausus kokios problemos, jam buvo atsakyta, kad problemų nėra. Atsižvelgiant į tai, kad į bylą nėra pateikta duomenų, jog atsakovo atžvilgiu dėl netinkamai atliekamo darbo būtų surašyti tarnybiniai pranešimai, taip pat į tai, jog jam buvo pratęsta komandiruotė, vertintina, kad ieškovė atsakovui pretenzijų nereiškė.

DK 36 str. nustatyta, jog darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį su darbuotoju pripažinęs, kad išbandymo rezultatai nepatenkinami. Sprendimas priimamas apie tai raštu įspėjus darbuotoją prieš tris darbo dienas iki darbo sutarties pasibaigimo. Ieškovė teigia, kad atsakovą iš darbo atleido dėl nepatenkinamų rezultatų per išbandymo laikotarpį. Atsakovas teigia, kad darbo sutarties sudarymo dieną šalys nesulygo dėl išbandymo. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad darbo sutarties visas tekstas buvo spausdinamas kompiuteriu, tačiau darbo sutartyje įrašai: sudaroma neterminuota, nubraukta žodžio dalis „ne“ (Darbo sutarties 2 punktas), papildomai įrašyta „3-jų mėnesių“ (Darbo sutarties 4 punktas), papildomai įrašyta „suminė darbo laiko apskaita 8 val.“ (Darbo sutarties 5 punktas), atsižvelgiant į tai, kad atsakovui nurodant, jog jis savo darbo sutartį per klaidą paliko ieškovei, vertintina, kad prierašai galėjo būti padaryti po atsakovo atleidimo iš darbo. Tokią išvadą padarė ir Komisija savo sprendime. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad sprendime Komisija nurodė, kad darbo sutarties 2 punkte pataisius žodį „neterminuota“ į „terminuota“, turėjo būti nurodyta ir Darbo sutarties šalis, kurios iniciatyva išbandymas nustatomas: ar darbdavio, siekiant patikrinti ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, ar darbuotojo, siekiant įsitikinti ar darbas jam tinkamas. Teismas su tokiais argumentais sutinka. Nors ieškovė teigia, kad atsakovas buvo įspėtas apie atleidimą iš darbo pagal Darbo kodekso 36 straipsnį, tačiau neteikia tai patvirtinančių duomenų. Teismui nustačius, kad atsakovas ofise buvo ne 2020-07-17, o tik 2020-07-20, pagal DK 36 str. ieškovė privalėtų apie tai raštu įspėti darbuotoją prieš tris darbo dienas iki darbo sutarties pasibaigimo, vadinasi to nepadarė. Ieškovė teigė, kad atsakovas suprato, jog darbo sutartis su juo yra nutraukta, nes jis turėjo CMR važtaraščius ir nurodė, kad jų negrąžins, kol su juo nebus galutinai atsiskaityta. Atsakovas nurodė, kad jis važtaraščius turėjo kaip garantą, kad ieškovė jam užmokės visą darbo užmokestį laiku. Garso įraše užfiksuota, jog atsakovas nurodo, kad CMR kol kas lieka pas jį, bet įmonė tik jam paskambina ir CMR jis atveža, į ką įmonės vadovas sako: „svarbiausia CMR pirmas, nes Ikea sakė nemokės“, tačiau jokių kitų pretenzijų ar priekaištų, ginčų dėl CMR važtaraščių negrąžinimo, garso įraše nėra užfiksuota.

Ieškovė grįsdama ieškinio reikalavimus į bylą teikė transporto vadovo T. V. 2020-07-17 tarnybinį pranešimą „Dėl vairuotojo S. L. veiksmų“, UAB ,,Borus“ 2020-07-17 įsakymą Nr. A111 „Dėl įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą“, UAB ,,Borus“ 2020-07-20 įsakymą Nr. A112, 2020-07-17 surašytą atsisakymo susipažinti su įsakymu aktas Nr. 004, 2020-07-20 surašytą atsisakymo vykdyti nurodymus ir susipažinti su įsakymu aktas Nr. 005. Atsakovas teigia, kad minėti dokumentai buvo surašyti po ieškovo atleidimo, o tai patvirtina tai, kad šių dokumentų ieškovė negalėjo pateikti Komisijai nagrinėjant darbo ginčą. Atsakovas akcentavo, kad 2020-07-17 įsakymo blankas skiriasi nuo kitų įsakymų blankų, taip pat skirtingai rašomos ir dokumento antraštės (su patikslinimais), 2020-07-17 įsakyme nespausdinamos direktoriaus pareigos. Teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovė į bylą teikė 2020-07-20 įsakymą Nr. A112, o Komisijai teikė 2020-07-20 įsakymo Nr. A112 variantą, su kita data, t. y. 2020-07-21 įsakymą Nr. A112. Įsakymas yra tuo pačiu numeriu bei turiniu, tačiau skiriasi jo surašymo data. 2020-07-21 įsakyme Nr. A112 nurodyta, kad atsakovės direktorius įsako atleisti atsakovą iš užimamų pareigų nuo 2020-07-20. Nei viename iš šių įsakymų nėra nurodytas teisinis pagrindas, kuriuo remiantis atleidžiamas atsakovas. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta Ž. P. paaiškino, kad dokumentuose dėl atleidimo liudytoja padarė klaidą, suklydo datą, todėl tų dokumentų buvo 2, bet blogasis buvo sunaikintas. Liudytoja taip pat nurodė, kad ji formina darbo sutartis, rašo kompiuteriu, ranka įrašo bandomąjį laikotarpį, neterminuota ar terminuota sutartis, nes toks yra kompiuterio programos standartas; darbo sutartį su atsakovu taip pat formino ji.

Ieškovė teigia, kad įmonės vadovas iš nežinojimo suklydo, Darbo sutartyje nurodė, kad ji nutraukta pagal LR DK 55 str. Teismas tokį argumentą vertina kritiškai. Ieškovė teigia, kad darbo sutartis su atsakovu buvo nutraukta visiškai kitu pagrindu, t. y. supaprastinta tvarka vadovaujantis DK 36 str. 3 d. nuostata, darbuotojui neišlaikius išbandomojo laikotarpio patikrinimo. Nustatyta, kad ieškovė pateikė duomenis Sodrai apie tai, kad atsakovas iš darbo buvo atleistas pagal Darbo kodekso 55 straipsnio 1 dalį. Darbo sutartyje padarytas įrašas, kuriame nurodyta, kad atsakovas atleistas 2020-07-20 pagal Darbo kodekso 55 straipsnio 1 dalį. Atsakovas akcentavo, kad Komisijoje baigiant nagrinėti atsakovo 2020-08-24 prašymą dėl neteisėto atleidimo iš darbo, t. y. vieną dieną prieš sprendimo priėmimą, ieškovė 2020-10-12 kreipėsi į Sodrą, dėl atsakovo atleidimo pagal Darbo kodekso 36 straipsnyje nurodytą pagrindą. Sodroje atleidimo pagrindas iš DK 55 str. 1 d. į DK 36 str. 3 p. pakeistas tik 2020-10-12, t. y. praėjus 2,6 mėnesio po darbo santykių pasibaigimo ir po pusantro mėnesio po ieškovo prašymo pateikimo komisijai dienos. Teismas tokį elgesį vertina itin kritiškai. Pažymėtina, kad ieškovė nors ir nurodo, kad suklydo įrašydama atleidimo pagrindą, tačiau nepaaiškino, kodėl tik 2020-10-12 kreipėsi į Sodrą ir siekė pakeisti atleidimo pagrindą. Nors ieškovė nurodo, kad atsakovo atleidimo iš darbo pagrindas buvo nurodytas dėl padarytos klaidos, tačiau teismas akcentuoja, kad vertinant atleidimo pagrindą jis buvo nurodytas konkretus - Darbo kodekso 55 straipsnio 1 dalis. Atsakovas neišreiškė noro nutraukti darbo sutartį, prašymo nutraukti darbo sutartį nerašė, todėl ieškovės darbo sutarties nutraukimo įforminimas neatitiko atsakovo tikrosios valios. Nesant atsakovo rašytinio prašymo nutraukti darbo sutartį, ieškovė darbo sutartį nutraukė neteisėtai Darbo kodekso 55 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Byloje nustatyta, kad ieškovė, atleisdama atsakovą iš darbo, nesilaikė DK 65 str. įtvirtintos atleidimo iš darbo dokumentų įforminimo tvarkos – darbdavio sprendimas nutraukti darbo sutartį ar konstatuoti darbo sutarties pasibaigimą turi būti išreikštas raštu, sprendime nurodoma darbo sutarties nutraukimo pagrindas ir įstatymo norma, kurioje nurodytas darbo sutarties nutraukimo pagrindas, darbo santykių pasibaigimo diena (3 d.); sprendimas perduodamas darbuotojui nedelsiant (4 d.); pasibaigus darbo sutarčiai, apie tai daromas įrašas darbo sutartyje (7 d.). Ieškovė, priėmusi sprendimą atleisti atsakovą iš darbo, jo nepateikė atsakovui, taip pat šio sprendimo nepateikė nei darbo ginčų komisijai. Ieškovė, būdama atsakinga už tinkamą darbo santykių įforminimą ir darbuotojo informavimą apie sprendimus, susijusius su darbo santykiais, atleisdama atsakovą iš darbo nesilaikė nustatytos darbo sutarties nutraukimo ir atleidimo įforminimo tvarkos.

Teismas, išnagrinėjęs šį darbo ginčą dėl teisės iš esmės vertina, jog nėra pagrindo sutikti su darbdavio išsakytais argumentais dėl darbuotojo atleidimo iš darbo teisėtumo ir pagrįstumo, procedūrinių pažeidimų nebuvimo, laiko jog darbuotojas įrodė aplinkybes, esančias jo reikalavimų pagrindu, paneigė darbdavio priimto Įsakymo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 str., 185 str.), todėl ieškinį atmeta, priešieškinį tenkina iš dalies.

Pripažinus, kad ieškovė neteisėtai atleido iš darbo atsakovą, pastarajam priteistinas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus (Darbo kodekso 218 straipsnis). DK 147 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su juo (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis - darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsto atsiskaitymo laikotarpis yra trumpesnis negu vienas mėnuo, netesybų dydį sudaro darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio suma, apskaičiuota proporcingai uždelsto atsiskaitymo laikotarpiui.

Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526 ,,Dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo“ (toliau – Aprašas) 9 punkte nustatyta, kad jeigu kolektyvinėje ar darbo sutartyje ir (arba) valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vidaus teisės aktuose nenustatyta kitaip, ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną iki komandiruotės pradžios darbuotojui privalo būti išmokėtas ne mažesnis kaip 50 procentų už komandiruotę apskaičiuotų dienpinigių avansas. Aprašo 10 punkte nustatyta, kad komandiruotam darbuotojui grįžus iš komandiruotės, dienpinigiai perskaičiuojami ir neišmokėta dienpinigių dalis išmokama ne vėliau kaip darbo užmokesčio mokėjimo dieną. Darbo kodekso 147 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su juo (Darbo kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsto atsiskaitymo laikotarpis yra trumpesnis negu vienas mėnuo, netesybų dydį sudaro darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio suma, apskaičiuota proporcingai uždelsto atsiskaitymo laikotarpiui.

Atsakovas priešieškiniu teigia, kad ieškovė su juo laiku neatsiskaitė. Ieškovė nurodo, kad yra visiškai atsiskaičiusi su atsakovu. Į bylą pateikti duomenys, kad 2020-07-20 ieškovė buvo skolinga atsakovui 1 090 Eur. Darbo sutarties 3 punkte nurodyta, kad darbo užmokestis darbuotojo prašymu mokamas vieną kartą per mėnesį iki 15 mėnesio dienos. Nustatyta, kad 2020-07-14 ieškovui buvo sumokėtas tik avansas, o ne visas atlyginimas, dalis darbo užmokesčio sumokėta 2020-07-20, o likusią atlyginimo dalį ieškovė pervedė 2020-08-24. Nustatyta, kad ieškovė nesumokėjo atsakovui vidutinio darbo užmokesčio už tris įspėjamojo laikotarpio darbo dienas. Įspėjimo ieškovė nepateikė ir į darbo bylą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovui dienpinigiai buvo pilnai sumokėti 2020-08-24. Ieškovė paaiškino, kad sumokėjo atsakovui minėtus pinigus po to, kai jis grąžino CMR važtaraščius. Konstatuotina, kad tiek darbo užmokestį, tiek dienpinigius ieškovė turėjo pareigą pervesti ne vėliau kaip atleidimo iš darbo dieną, t. y. 2020-07-20. Teismui išnagrinėjus ginčą ir nustačius, jog ieškovė, atleisdama atsakovą iš darbo, neišmokėjo jam priklausančių dienpinigių sumos, vadinasi, neatsiskaitė pilnai su atleidžiamu darbuotoju, yra pagrindas spręsti dėl netesybų priteisimo. Pažymėtina, kad nurodytame straipsnyje nustatyta sankcija nustato kompensacinį mechanizmą, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos. Antra, ši norma kartu nustato sankciją darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju neatsiskaito. Ši sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad negalėjo atsiskaityti su atsakovu dėl jo kaltės. Vertintina, kad ieškovė privalėjo sumokėti netesybas už uždelstą atsiskaityti laiką. Už laikotarpį nuo 2020-07-21 iki 2020-08-05 ieškovė buvo skolinga atsakovui 1 090 Eur (kompensacija – 581,34 Eur), o už laikotarpį nuo 2020-08-06 iki 2020-08-24 – 590 Eur (kompensacija – 354 Eur), iš viso 935,34 Eur. Ieškovei neįrodžius atsiskaitymo su atsakovu jo atleidimo dienai fakto, yra pagrindas atsakovui priteisti 935,34 Eur netesybas.

Pagal DK 218 str. 2 d., teismas, pripažinęs darbuotojo atleidimą iš darbo neteisėtu, priima sprendimą grąžinti darbuotoją į buvusį darbą, pagal šio straipsnio 4 d., teismas, nustatęs, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžintas dėl ekonominių, organizacinių, technologinių ar kitų priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, arba kai darbuotojo negrąžinti prašo darbdavys, gali priimti sprendimą negrąžinti neteisėtai atleisto darbuotojo į darbą. Tokiu atveju laikoma, kad darbo sutartis nutraukta darbo ginčą nagrinėjančio organo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną. Darbuotojas prašė negrąžinti jo į darbą. Tarp darbuotojo ir darbdavio susiklosčiusi konfliktinė situacija patvirtinama tarp jų kilusiais teisiniais ginčais, kurių šalys tarpusavio sutarimu neišsprendžia, be to, reikšminga ir atsakovo nurodyta aplinkybė, kad konfliktiški šalių santykiai daro neigiamą įtaką jo sveikatai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, grąžinti darbuotoją į darbą nėra pagrindo. Negrąžinus darbuotojo į darbą, darbo sutartis laikoma nutraukta teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną (DK 218 str. 6 d.). Vadovaujantis DK 218 str. 4 d., teismui nusprendus neteisėtai atleisto darbuotojo negrąžinti į darbą, taikomi kiti jo pažeistų teisių gynimo būdai. Pagal Darbo sutartį ieškovė ir atsakovas sulygo dėl 1 002 Eur dydžio darbo užmokesčio per mėnesį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. A1-767 „Dėl metinių vidutinio mėnesio darbo dienų ir vidutinio mėnesio darbo valandų skaičių 2020 metais patvirtinimo“, 2020 metų metinis vidutinis mėnesio darbo dienų skaičius esant penkių darbo dienų savaitei yra 21,1 darbo dienos. Atsižvelgiant į tai atsakovui priteistinas 47,49 Eur vidutinį darbo dienos darbo užmokestį už kiekvieną darbo dieną už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2020-07-20) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus nuo atsakovo atleidimo iš darbo dienos.

Teismų praktikoje suformuluota teisės aiškinimo taisyklė, pagal kurią teismas turi įvertinti, ar konkretaus priteistino vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką dydis nepaneigia šio instituto socialinės funkcijos, t. y. kompensuoja darbuotojo dėl neteisėto atleidimo iš darbo patirtus praradimus, tačiau nėra neadekvatus DK nustatytam kompensavimo tikslui, nelemia darbdaviui pernelyg sunkių padarinių, dėl kurių būtų pažeisti kitų darbuotojų teisėti interesai, nepaneigia darbo teisinių santykių šalių sąžiningumo ir nesukelia kolizijos su kitų darbuotojų garantijomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2015, 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-469/2016, 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501-701/2016, 2018 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-56-701/2018). Teismas, spręsdamas dėl priteistino kompensacijos dydžio atitikties tokios kompensacijos tikslui ir paskirčiai, atsižvelgia į tai, kad atsakovas bendrovėje dirbo ne itin ilgą laiką, atsižvelgia į darbuotojo pareigų ypatumus, šalių tarpusavio santykių pobūdį ir vertina, kad nėra pagrindo sumažinti darbdaviui taikytiną sankciją, t. y. iš darbdavio darbuotojui priteistiną kompensaciją.

DK 151 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą. Atsakovas priešieškiniu prašė priteisti 900,00 Eur neturtinės žalos, kurią patyrė dėl ieškovės veiksmų. Ieškovė, nesutikdama su atsakovo reikalavimu dėl neturtinės žalos atlyginimo nurodė, kad neturtinė žala nėra priežastiniame ryšyje tarp atsakovo sveikatos sutrikimo ir atleidimo iš darbo. Akcentavo, kad darbo ginčų komisijos posėdžių metu atsakovas pats aiškino, kad reguliariai lankosi gydymo įstaigose kraujo perpylimui. Priešieškinyje nurodytos širdies ligos neatsiranda staiga, nes tai per ilgą laiką išsivystantys sveikatos sutrikimai. Be to, nurodyti sveikatos sutrikimai nėra streso arba vidinių išgyvenimų pasekmė. Atsakovo reikalavimas priteisti 900,00 Eur neturtinę žalą yra nepagrįstas ir neįrodytas.

Pažymėtina, kad ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus. Įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).

Atsakovas, prašydamas atlyginti neturtinę žalą nurodė, kad neturtinę žalą patyrė dėl atsakovės kaltų veiksmų - neteisėtas atleidimas iš darbo ir priešingi teisei ieškovės veiksmai atsakovą paveikė itin sunkiai. Atsakovo silpną sveikatą dar labiau paveikė žinia, kad jis buvo atleistas iš darbo jo apie tai net neįspėjus. Sužinojęs apie atleidimą patyrė dvasinių išgyvenimų, jam pasireiškė sveikatos sutrikimai, susiję su širdies ligomis - arterinė hipertenzija, hipertenzinė kardiopatija, teko gerti raminamuosius vaistus. Neteisėtas atleidimas iš darbo sąlygojo nestabilumo jausmą, sukėlė stresą, įtampą ir neužtikrintumo savo ateitimi jausmą.

LR DK 151, 218 str. įtvirtinta darbdavio pareiga atlyginti darbuotojui neteisėtais veiksmais, susijusiais su darbo funkcijų vykdymu (įskaitant neteisėtą darbo sutarties nutraukimą), padarytą neturtinę žalą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad, kai padaryta neturtinė žala nedidelė (darbuotojo atleidimo pagrindas nėra diskredituojantis, nepakenkta jo reputacijai, nesumažėja galimybės konkuruoti darbo rinkoje, pažeidimas nelemia neigiamos aplinkinių nuomonės, paties darbuotojo veiksmai nėra nepriekaištingi ir kt.), pažeidimo konstatavimas gali būti pripažintas pakankama satisfakcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-686/2017, 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-684/2017). Atsakovas neturtinės žalos atlyginimą grindžia tuo, kad neteisėtas atleidimas iš darbo sukėlė neigiamų emocijų ir dvasinių išgyvenimų, jis patyrė stresą, įtampą, nestabilumo ir neužtikrintumo savo ateitimi jausmą. Nustatyta, kad atsakovas iš darbo atleistas pagrindu, nesusijusiu su jo kalte, todėl nėra pagrindo vertinti, kad buvo pakenkta jo reputacijai. Konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu faktas ir atitinkamų kompensacijų išmokėjimas yra pakankamas atlyginimas už patirtą stresą, išgyvenimus ir neigiamas emocijas.

Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako.

CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Nagrinėjamu atveju atsakovo priešieškinys patenkintas 66,67 procentais. Ieškovė UAB „Borus“ byloje patyrė 1 540,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ir atsakovas S. L. byloje patyrė 700,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai atsakovui iš ieškovės priteistos bylinėjimosi išlaidos sudaro 466,69 Eur, o ieškovei iš atsakovo atitinkamai priteistina 513,28 Eur, įskaičius atsakovui mokėtiną sumą ieškovei priteistina 46,59 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Kadangi byloje bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios (5 Eur) valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumos – šios išlaidos iš šalių nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 263–265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 410-418 straipsniais teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti atsakovui S. L., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės UAB „Borus“, į. k. 302495179, 935,34 Eur netesybas, po 47,49 Eur vidutinį darbo dienos darbo užmokestį už kiekvieną darbo dieną, skaičiuojant nuo (2020-07-20)  iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus.

Priteisti ieškovei UAB „Borus“, į. k. 302495179, iš atsakovo S. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 46,59 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Kitoje dalyje priešieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                       Donata Kravčenkienė