Administracinė byla Nr. eI-3127-764/2015

Proceso Nr. 3-61-3-00936-2014-8

Procesinio sprendimo kategorija 26; 33.2; 74

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. balandžio 7 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Egidijos Puzinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio, dalyvaujant, Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Viktorijai Balčiūnienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos skundą dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimo panaikinimo,

nustatė:

Atsakovė Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Agentūra) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – VAGK) 2014 m. sausio 30 d. sprendimą Nr. 3R-44(AG-25/02-2014).

Pagrįsdama savo reikalavimą Agentūra nurodė, kad ginčijamu sprendimu VAGK nepagrįstai tenkino pareiškėjos skundą ir panaikino Agentūros 2013 m. gruodžio 19 d. įsakymo Nr. BR1-1368 dalį, kuria pareiškėjai nuspręsta neskirti paramos. Vertindama pareiškėjos pateiktą paraišką, Agentūra nustatė, kad pareiškėja neatitinka Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. 3D-263 patvirtintų Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007-2013 metų veiksmų programos antrosios prioritetinės krypties „Akvakultūra, žvejyba vidaus vandenyse, žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimas ir rinkodara“ priemonės „Akvakultūra“ veiklos srities „Investicijos į akvakultūros įmones“ įgyvendinimo supaprastintosiose taisyklėse (toliau – Supaprastintosios taisyklės) nustatytų tinkamumo paramai gauti kriterijų, nes šiuo metu neužsiima versline akvakultūra, o tik ketina įkurti uždarą vėžių auginimo akvakultūroje sistemą. Be to, pareiškėja turėjo turėti veterinarinio patvirtinimo numerį arba būti įregistruota veterinarinės kontrolės subjektų, išskyrus maisto tvarkymo subjektus, registre ir turėti registracijos numerį. Patikrinusi viešai prieinamą Valstybinės veterinarinės kontrolės subjektų, išskyrus maisto tvarkymo subjektus, registrą, Agentūra nenustatė, kad pareiškėja atitiktų šiuos reikalavimus. Atsižvelgdama į tai, Agentūra nustatė, kad pareiškėjos pateikta paraiška neatitinka Supaprastintųjų taisyklių 6 p. nuostatų, nes paraiškas pagal šias taisykles gali teikti labai mažos įmonės, mažos įmonės, vidutinės ir didelės įmonės, užsiimančios versline akvakultūra, o pareiškėja versline akvakultūra neužsiėmė.

Pareiškėja UAB „SIPA Group“ atsiliepime į Agentūros skundą (b. l. 9–12) prašė jį atmesti ir palikti galioti VAGK 2014 m. sausio 30 d. sprendimą Nr. 3R-44(AG-25/02-2014).

Pažymėjo, kad atsakovė pareiškėjos pateiktą paraišką įvertino pasibaigus Supaprastintosiose taisyklėse nustatytam 30 darbo dienų terminui, nes paraiška Agentūrai buvo pateikta 2013 m. rugsėjo 16 d., o sprendimas neskirti paramos priimtas 2013 m. gruodžio 19 d., apie jį pareiškėja informuota 2013 m. gruodžio 31 d. Pagal Supaprastintųjų taisyklių nuostatas, paraiška turėjo būti įvertinta dar 2013 metų spalio mėnesį. Nei Supaprastintosiose taisyklėse, nei Žuvininkystės įstatyme nėra pateikiamas verslinės akvakultūros termino apibrėžimas, todėl pareiškėja neturi pareigos įrodyti, kad užsiima veikla, kuri teisiškai neegzistuoja. Be to, taisyklėse nėra nurodyta, kokie dokumentai patvirtina vertimosi versline akvakultūra faktą. Agentūros darbuotojai, teikdami konsultacijas telefonu, nurodė, kad pagal taikytinus teisės aktus nėra nustatyta, jog naujai įsteigtos įmonės neturi teisės gauti paramą. Priešingai, Ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklėse yra įtvirtintos savarankiškos nuostatos, apibrėžiančios naujoms įmonėms taikytinus reikalavimus. Europos Komisijos sprendimu Nr. C/2007/6703 patvirtintoje programoje nurodyta, kad paramos gavėjai – tai įmonės, kurios užsiima ar siekia užsiimti versline akvakultūra (51 puslapis). Kai kurioms įmonėms, pateikusioms paraiškas, reikalavimas užsiimti versline akvakultūra nebuvo taikomas (pvz., MB „Auvyli žuvis“, UAB „OvėLT“). Reikalavimas turėti veterinarinio patvirtinimo numerį žuvininkystės sektorių reglamentuojančiuose teisės aktuose nebuvo nustatytas. Be to, Agentūra dar 2011 m. teikė paramą įmonėms, neturinčioms šio numerio. Tokio numerio neturi ir anksčiau nurodytos įmonės MB „Auvyli žuvis“ ir UAB „OvėLT“.

Skundas tenkintinas.

Nagrinėjamu atveju byloje ginčas kilo dėl UAB „SIPA Group“ teisės į paramą pagal Supaprastintąsias taisykles.  

Byloje nustatyta, kad 2013 m. rugsėjo 16 d. UAB „SIPA Group“ Agentūrai pateikė Paramos paraišką pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007-2013 metų veiksmų programos antrosios prioritetinės krypties „Akvakultūra, žvejyba vidaus vandenyse, žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimas ir rinkodara“ priemonės „Akvakultūra“ veiklos sritį „Investicijos į akvakultūros įmones“ įgyvendinimo supaprastintąsias taisykles (toliau – Paraiška), pagal kurią prašė 174 000 Lt paramos (VAGK byla Nr. AG-25/02-2014 (toliau – VAGK byla), b. l. 47–65).

2013 m. spalio 10-16 d. Agentūros Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Projektų vertinimo skyrius atliko Paraiškos vertinimą, surašė ataskaitą, kurioje nurodė, kad: pareiškėjos pateiktas projektas netinkamas gauti Europos Sąjungos paramą, nes neatitinka Supaprastintųjų taisyklių 12.1 p. nustatyto tinkamumo gauti paramą kriterijaus; Supaprastintųjų taisyklių 6 p. nustatyta, kad paramos paraiškas gali teikti labai mažos įmonės, mažos įmonės, vidutinės įmonės ir didelės įmonės, užsiimančios versline akvakultūra; vadovaujantis Valstybinės veterinarinės kontrolės subjektų, išskyrus maisto tvarkymo subjektus, veterinarinio patvirtinimo ir įregistravimo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2005 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. B1-146 (toliau – Aprašas), 3 p., ūkio subjektai, užsiimantys akvakultūros veikla, privalo turėti veterinarinio patvirtinimo numerį, kurį išduoda Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, arba turi būti įregistruoti ir turėti registracijos numerį; vertinimo metu pagal viešai prieinamą Valstybės veterinarinės kontrolės subjektų, išskyrus maisto tvarkymo subjektus, registrą nustatyta, kad pareiškėjos nėra šiame sąraše (VAGK byla, b. l. 100–105).

2013 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. BR1-1368 Agentūros direktorius patvirtino projektų, kuriems neskiriama parama pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007-2013 metų veiksmų programos antrosios prioritetinės krypties „Akvakultūra, žvejyba vidaus vandenyse, žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimas ir rinkodara“ priemonės „Akvakultūra“ veiklos srities „Investicijos į akvakultūros įmones“ įgyvendinimo supaprastintąsias taisykles, sąrašą. Detalizuojant paramos neskyrimo UAB „SIPA Group“ priežastis, nurodyti motyvai, analogiški išdėstytiems Paraiškos vertinimo ataskaitoje. Agentūra padarė išvadą, kad, Paraiškos pateikimo metu, pareiškėja tik planavo užsiimti versline akvakultūra, o ne ja užsiėmė, todėl negali būti laikoma tinkama pareiškėja paramai gauti (VAGK byla, b. l. 147–158). 

2014 m. sausio 16 d. UAB „SIPA Group“ su skundu kreipėsi į VAGK dėl Agentūros direktoriaus 2013 m. gruodžio 19 d. įsakymo Nr. BR1-1368 dėl paramos UAB „SIPA Group“ Paraiškai neskyrimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (VAGK byla, b. l. 1–6). VAGK 2014 m. sausio 30  sprendimu Nr. 3R-44(AG-25/02-2014) panaikino Agentūros direktoriaus 2013 m. gruodžio 19 d. įsakymo Nr. BR1-1368 dalį dėl paramos neskyrimo UAB „SIPA Group“ ir įpareigojo Agentūrą iš naujo vertinti Paraišką (VAGK byla, b. l. 168–174).

Taigi, teikdama Paraišką, UAB „SIPA Group“ siekė gauti paramą pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007-2013 metų veiksmų programos antrosios prioritetinės krypties „Akvakultūra, žvejyba vidaus vandenyse, žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimas ir rinkodara“ priemonės „Akvakultūra“ veiklos sritį „Investicijos į akvakultūros įmones“.

2006 m. liepos 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1198/2006 dėl Europos žuvininkystės fondo (toliau – reglamentas Nr. 1198/2006) preambulės 30 p. nustatyta, kad turėtų būti nustatytos išsamios pagalbos teikimo akvakultūrai, vidaus vandenų žvejybai, žvejybos ir akvakultūros produktų perdirbimui ir rinkodarai taisyklės, tuo pat metu užtikrinant, kad šie sektoriai išlaikytų ekonominį gyvybingumą. Tuo tikslu būtina nustatyti ribotą remtinų prioritetinių tikslų skaičių ir struktūrinę pagalbą labiau teikti mikroįmonių, mažųjų ir vidutinių įmonių veiklai susijusiai su akvakultūra, žvejybos ir akvakultūros produktų perdirbimu ir rinkodara, pirmenybę teikiant mikroįmonėms ir mažoms įmonėms. Atitinkamai, vienas iš Europos žuvininkystės fondo (toliau – EŽF) paramos teikimo tikslų – didinti veikiančių struktūrų konkurencingumą ir ekonomiškai gyvybingų žuvininkystės sektoriaus įmonių vystymąsi (4 str. 1 d. d punktas). EŽF teikia paramą, kuri papildo nacionalinius, regioninius ir vietos veiksmus, į juos integruojant Bendrijos prioritetus. Komisija ir valstybės narės užtikrina, kad EŽF parama būtų suderinta su Bendrijos politikos kryptimis, prioritetais ir veikla bei papildytų kitas Bendrijos finansines priemones. Šis suderinamumas ir papildomumas visų pirma nurodomas veiksmų programoje (6 str. 1, 2 d.). Kiekviena valstybė narė parengia EŽF bendrai finansuojamų politikos krypčių ir prioritetų įgyvendinimo veiksmų programą. Veiksmų programa turi atitikti nacionalinį strateginį planą
(17 str. 1 d.).

Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007-2013 metų veiksmų programa buvo patvirtinta 2007 m. gruodžio 17 d. Komisijos sprendimu Nr. C/2007/6703 (toliau – Veiksmų programa). Aptariant antrosios prioritetinės krypties „Akvakultūra, žvejyba vidaus vandenyse, žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimas ir rinkodara“ priemonės „Akvakultūra“ veiklos sritį „Investicijos į akvakultūros įmones“, Veiksmų programoje nustatyta, kad pagal šią priemonę bus remiamos investicijos į akvakultūros ūkių statybą, įrengimą ir modernizavimą, siekiant užsiimti versline akvakultūra. Investicijomis bus siekiama prisidėti prie vieno ar kelių reglamento Nr. 1198/2006 29 str. nurodytų uždavinių įgyvendinimo. Paramos gavėjai pagal šią priemonę yra įmonės, kurios užsiima ar siekia užsiimti versline akvakultūra (5.3.3.1 p.).

Nacionaliniu lygiu paramos pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007-2013 metų veiksmų programos antrosios prioritetinės krypties „Akvakultūra, žvejyba vidaus vandenyse, žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimas ir rinkodara“ priemonės „Akvakultūra“ veiklos sritį „Investicijos į akvakultūros įmones“ administravimo ir teikimo tvarką reglamentuoja du teisės aktai – Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programos antrosios prioritetinės krypties „Akvakultūra, žvejyba vidaus vandenyse, žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimas ir rinkodara“ priemonės „Akvakultūra“ veiklos srities „Investicijos į akvakultūros įmones“ įgyvendinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. 3D-299 (toliau – Įgyvendinimo taisyklės), ir Supaprastintosios taisyklės.

Įgyvendinimo taisyklėse (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. liepos 13 d. iki 2013 m. gruodžio 22 d.) įtvirtinta, kad paramos paraiškas gali teikti labai mažos, mažos, vidutinės ir didelės įmonės, užsiimančios arba siekiančios užsiimti versline akvakultūra (6 p.). Pareiškėjas paramos paraiškos pateikimo dieną turi atitikti paramos tinkamumo kriterijus, kurie vertinami pagal pateiktus duomenis bei viešuosiuose registruose esančią informaciją (11 p.). Vienas iš paramos tinkamumo kriterijų – kai paramos paraišką teikia pareiškėjas, įvardytas tinkamu pareiškėju pagal šių taisyklių III skyrių (12.1 p.). Lėšos pagal šias taisykles, skiriamos iš EŽF, yra 5 250 000 Lt (75 proc.) ir bendrojo finansavimo lėšos, numatytos Lietuvos Respublikos valstybės biudžete, yra 1 750 000 Lt (25 proc.) (14 p.). Didžiausia galima paramos projektui suma yra 3 500 000 Lt (15 p.). Kvietimai teikti paramos paraiškas skelbiami ir paraiškos priimamos pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu tvirtinamą paramos paraiškų priėmimo grafiką (21 p.). Sprendimą dėl paramos skyrimo arba neskyrimo priima ir patvirtina Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija (toliau – Ministerija), vadovaudamasi Ministerijos projektų atrankos komiteto rekomendacijomis Veiksmų programos administravimo taisyklėse nustatyta tvarka (43 p.). Agentūra, gavusi Ministerijos sprendimą skirti paramą, parengia, suderina su pareiškėju ir pasirašo paramos sutartį, vadovaudamasi Veiksmų programos administravimo taisyklių nustatyta tvarka (44 p.). Paramos paraiškos forma yra patvirtinta Įgyvendinimo taisyklių 1 priede. 

Vadovaujantis Supaprastintųjų taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2013 m. liepos 10 d. iki 2015 m. kovo 11 d.) nuostatomis, paramos paraiškas gali teikti labai mažos įmonės, mažos įmonės, vidutinės įmonės ir didelės įmonės, užsiimančios versline akvakultūra (6 p.). Pareiškėjas paramos paraiškos pateikimo dieną turi atitikti tinkamumo gauti paramą kriterijus, kurie vertinami pagal pateiktus duomenis bei viešuosiuose registruose esančią informaciją (11 p.). Vienas iš tinkamumo gauti paramą kriterijų – kai paramos paraišką teikia pareiškėjas, įvardytas tinkamu pareiškėju pagal šių taisyklių III skyrių (12.1 p.). Lėšos Priemonės veiklos sričiai įgyvendinti pagal šias taisykles skiriamos iš EŽF (75 proc. lėšų – 2 663 346 Lt) ir bendrojo finansavimo lėšų, numatytų Lietuvos Respublikos valstybės biudžete (25 proc. lėšų – 887 782 Lt) (14 p.). Didžiausia galima paramos projektui suma yra 174 000 Lt (15 p.). Kvietimai teikti paramos paraiškas skelbiami ir paramos paraiškos priimamos pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu tvirtinamą paramos paraiškų priėmimo grafiką (22 p.). Įvertinus paramos paraiškas, galutinį sprendimą dėl paramos skyrimo arba neskyrimo priima ir tvirtina darbo tvarkos aprašuose nustatyta tvarka Agentūra (45 p.). Agentūra apie patvirtintą sprendimą dėl paramos skyrimo ar neskyrimo informuoja paramos gavėją Veiksmų programos administravimo taisyklės nustatyta tvarka. Patvirtinus paramos skyrimą, pareiškėjas tampa paramos gavėju. Paramos sutartis nesudaroma (46 p.). Paramos paraiškos forma yra patvirtinta Supaprastintųjų taisyklių 1 priede.

Įvertinus pateiktą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad reglamente Nr. 1198/2006 ir Veiksmų programoje apibrėžta EŽF parama veiklos sričiai „Investicijos į akvakultūros įmones“ nacionaliniu lygiu yra išskirta į du srautus, diferencijuojant ją pagal paramos subjektą (pareiškėją), bendrą finansavimo dydį, maksimalų galimos paramos projektui dydį bei sprendimo dėl paramos skyrimo ir mokėjimo procedūras. Matyti, kad pagal Įgyvendinimo taisykles numatyta EŽF lėšų dalis – 5 250 000 Lt, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų dalis – 1 750 000 Lt, maksimali paramos suma projektui – 3 500 000 Lt, paraiškų vertinimą atlieka Agentūra, tačiau sprendimą dėl paramos skyrimo ar neskyrimo priima Ministerija, su pareiškėjais yra pasirašomos paramos sutartys, o tinkamais pareiškėjais yra laikomos labai mažos, mažos, vidutinės ir didelės įmonės, užsiimančios arba siekiančios užsiimti versline akvakultūra. Tuo tarpu pagal Supaprastintąsias taisykles EŽF lėšų dalis sudaro 2 663 346 Lt, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų dalis – 887 782 Lt, maksimali paramos suma projektui – 174 000 Lt, paraiškų vertinimą atlieka ir sprendimą dėl paramos skyrimo ar neskyrimo priima pati Agentūra, paramos sutartys su pareiškėjais nepasirašomos, o tinkamais pareiškėjais yra laikomos tik labai mažos, mažos, vidutinės ir didelės įmonės, užsiimančios versline akvakultūra. Pažymėtina, jog Įgyvendinimo taisyklėmis ir Supaprastintosiomis taisyklėmis yra patvirtintos skirtingos paramos paraiškos formos, o paraiškos yra priimamos pagal skirtingus Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintus paraiškų priėmimo grafikus.

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, jog UAB „SIPA Group“ Paraišką 2013 m. rugsėjo 16 d. teikė pagal Supaprastintąsias taisykles. Remiantis 2013 m. sausio 22 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymo Nr. 3D-71 2.1.1 p. nuostatomis, laikotarpiu nuo 2013 m. liepos 15 d. iki 2013 m. rugsėjo 16 d. paraiškas buvo kviečiama teikti būtent pagal Supaprastintąsias taisykles. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad UAB „SIPA Group“ Paraiška turėjo būti vertinama, vadovaujantis Supaprastintosiose taisyklėse įtvirtintais kriterijais ir reikalavimais, įskaitant reikalavimą, kad tinkamais pareiškėjais pagal šias taisykles yra laikomos tik įmonės, jau užsiimančios versline akvakultūra.

Agentūra, įvertinusi Paraišką nustatė, kad pareiškėja neatitinka Supaprastintųjų taisyklių 12.1 p. įtvirtinto tinkamumo gauti paramą kriterijaus, t. y. kad Paraiškos pateikimo metu, pareiškėja tik planavo užsiimti versline akvakultūra, o ne ja užsiėmė, todėl negali būti laikoma tinkama pareiškėja paramai gauti. Pareiškėja su tokiu vertinimu nesutinka, teigia, kad yra veikianti įmonė, todėl yra tinkama pareiškėja paramai pagal Supaprastintąsias taisykles gauti.

Pažymėtina, kad Supaprastintųjų taisyklių 6 p. ir 12.1 p. yra įtvirtintas reikalavimas pareiškėjams verstis ne bet kokia veikla, o užsiimti versline akvakultūra. Reglamento Nr. 1198/2006 3 str. d punkte nustatyta, kad akvakultūra – vandens organizmų auginimas arba veisimas taikant metodus, kuriais siekiama padidinti tokių organizmų gamybą palyginus su jų gamyba natūraliomis sąlygomis; organizmai visą auginimo arba veisimo laiką iki pat produkcijos gavimo lieka fizinio ar juridinio asmens nuosavybe. Verslinės akvakultūros sąvoka reglamente Nr. 1198/2006, Veiksmų programoje ar Supaprastintosiose taisyklėse specialiai nėra apibrėžta. Tačiau, taikant gramatinį aiškinimo metodą, laikytina, kad akvakultūra yra verslinė, kai ja yra užsiimama, siekiant iš to gauti ekonominę naudą (pajamų (pelno)).

Paraiškoje aprašydama esamą situaciją UAB „SIPA Group“ nurodė, kad domisi veikla žuvininkystės srityje, turi išsinuomavusi patalpas, kuriose galima įrengti uždarąją vėžių auginimo akvakultūros sistemą. Pažymėjo, kad atlieka pradinius darbus: susirado tinkamas patalpas, kurias renovuoja ir šiltina, užsakė ir gavo vėžių auginimo biotechnologiją bei verslo planą, lanko apmokymus ir t. t. Taip pat nurodė, kad Elektrėnų savivaldybėje įkurs novatorišką uždarosios vėžių auginimo akvakultūroje sistemos kompleksą, kuriame ruošiasi užauginti ne mažiau kaip 2 t vėžių per metus, juos parduoti užsienio rinkai ir iš to gauti ekonominę naudą (VAGK byla,
b. l. 51, 53). Taigi matyti, kad Paraiškos pateikimo metu pareiškėja realios akvakultūros veiklos dar nevykdė. Be to, Paraiškos pateikimo dieną UAB „SIPA Group“ nebuvo įtraukta į Valstybinės veterinarinės kontrolės subjektų, išskyrus maisto tvarkymo subjektus, sąrašą (VAGK byla,
b. l. 115–118), nors pagal Aprašo (redakcija, galiojusi nuo 2013 m. rugsėjo 6 d. iki 2014 m. liepos 26 d.) 3 p. ir 1 priedo 2 p. nuostatas akvakultūros gyvūnų gaudymo teritorija ir prekyba jais yra priskiriamos veikloms, kurių vykdytojai privalo būti įregistruoti ir turėti registracijos numerį. Veterinarinio patvirtinimo ar registracijos numerį sudaro Valstybinės veterinarinės kontrolės subjektų, išskyrus maisto tvarkymo subjektus, registro identifikavimo žymuo ir kontrolės subjekto įregistravimo registre eilės numeris. Veterinarinio patvirtinimo numeris suteikiamas kiekvienai kontrolės subjekto vykdomos veiklos vietai. Ši aplinkybė taip pat patvirtiną faktą, kad Paraiškos pateikimo dieną UAB „SIPA Group“ nesivertė versline akvakultūra. Kita vertus, pareiškėja šios aplinkybės iš esmės ir neginčija, tačiau nurodo, kad Ūkio subjektų, siekiančių pasinaudoti parama pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programos priemones, ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. 3D-79 (toliau – Ekonominio gyvybingumo taisyklės), yra numatyta galimybė paraiškas teikti ir naujiems ūkio subjektams, nepriklausomai nuo jų veiklos pradėjimo metų.

Ekonominio gyvybingumo taisyklėse (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. sausio 22 d. iki 2015 m. vasario 14 d.) įtvirtinta, kad naujas ūkio subjektas – ūkio subjektas, įsteigtas paramos paraiškos pateikimo metais arba ataskaitiniais metais; veiklą vykdantis ūkio subjektas – ataskaitiniais ir praėjusiais ataskaitiniais metais ūkinę-komercinę veiklą vykdęs ir vykdantis ūkio subjektas (2 p.). Ūkio subjektai, teikiantys paraiškas pagal Supaprastintąsias taisykles, kai prašoma paramos suma neviršija 174 tūkst. Lt, laikomi ekonomiškai gyvybingais, jeigu atitinka nustatytas ekonominio tinkamumo įvertinimo rodiklių reikšmes (9 p.). Nauji ūkio subjektai, teikiantys paraiškas pagal Supaprastintąsias taisykles, kai prašoma paramos suma neviršija 174 tūkst. Lt, laikomi tinkamais finansinei paramai gauti, jeigu: skolos rodiklio reikšmė pirmaisiais metais po projekto įgyvendinimo pabaigos metų mažesnė arba lygi 0,75; pirmaisiais metais po projekto įgyvendinimo pabaigos metų bus gautas grynasis pelnas (11.1, 11.2 p.).

Remiantis VĮ Registrų centro duomenimis, UAB „SIPA Group“ buvo įregistruota 2012 m. rugpjūčio 7 d. (VAGK byla, b. l. 127–128), taigi pareiškėja atitinka Ekonominio gyvybingumo taisyklėse įtvirtintą naujo ūkio subjekto sąvoką. Tačiau, pažymėtina, kad Ekonominio gyvybingumo taisyklės nustato į paramą pretenduojančių ūkio subjektų ekonominį gyvybingumą apibūdinančius rodiklius bei jų kritines reikšmes. Todėl šiose taisyklėse apibrėžtos sąvokos bei normos yra susijusios išimtinai su minėtų rodiklių nustatymu ir nėra skirtos ūkio subjekto veiklos vykdymo faktui nustatyti ar apibrėžti. Kitaip tariant, Ekonominio gyvybingumo taisyklėse apibrėžtos sąvokos „naujas ūkio subjektas“ ir „veiklą vykdantis ūkio subjektas“ yra skirtos laikotarpiams, kuriais turėtų būti nustatomi atitinkami ūkio subjektų ekonominio naudingumo rodikliai (t. y. ataskaitiniais, praėjusiais ataskaitiniais ar pirmaisiais metais po projekto įgyvendinimo pabaigos metų), apibrėžti, o ne konstatuoti veiklos vykdymo ar nevykdymo faktą bei laikotarpį. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad iš minėtų sąvokų negalima daryti išvados, kad naujas ūkio subjektas būtinai yra veiklos nevykdantis subjektas. Juo labiau, kad byloje pateikti dokumentai patvirtina, kad UAB „SIPA Group“ įsteigimo metais vykdė pramogų ir poilsio organizavimo veiklą (VAGK byla, b. l. 119–126), tą pažymi ir pati pareiškėja. Taigi aplinkybė, kad UAB „SIPA Group“ Paraiškos pateikimo metu buvo naujas ūkio subjektas Ekonominio gyvybingumo taisyklių prasme, nereiškia, kad dėl to jos atžvilgiu negali būti taikomas Supaprastintųjų taisyklių 6 p. ir 12.1 p. nustatytas reikalavimas.

Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad Agentūros direktorius pagrįstai 2013 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. BR1-1368 nusprendė, jog UAB „SIPA Group“ nėra tinkama pareiškėja paramai gauti, nes Paraiškos pateikimo dieną nesivertė versline akvakultūra, ir šį sprendimą pagrindė faktinėmis aplinkybėmis, nurodė teisinį jo pagrindą. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad VAGK netinkamai aiškino teisės normas, vertino faktines ginčo aplinkybes ir nepagrįstai panaikino Agentūros direktoriaus 2013 m. gruodžio 19 d. įsakymo Nr. BR1-1368 dalį dėl paramos pareiškėjai neskyrimo. Todėl Agentūros prašymas tenkintinas, VAGK 2014 m. sausio 30 d. sprendimas Nr. 3R-44(AG-25/02-2014) naikintinas.      

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 2 p., 127 str. ir 129 str., teismas

nusprendžia:

Atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos skundą tenkinti.

Panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2014 m. sausio 30 d. sprendimą Nr. 3R-44(AG-25/02-2014).

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Kolegijos pirmininkė ir pranešėja                                                                      Egidija Puzinskaitė

Teisėjai                                                                                                                Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis