VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

(S)

N U T A R T I S

2015 m. birželio 19 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūra Marija Strumskienė, susipažinusi su J. V. skundu,

nustatė:

J. V. 2015-06-17 padavė skundą teismui, kuriame prašo: 1) panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015-04-24 išvadą Nr. (2.11)-15-34 „Dėl J. V. veiksmų“; 2) panaikinti Valstybės kontrolės 2015-05-29 įsakymą Nr. K-139 „Dėl J. V. tarnybinio nusižengimo“.

Skundą atsisakytina priimti.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą, administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Atsižvelgiant į tai, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką konkrečių asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Taigi, teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 22 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Šios teisės normos nustato būtinąsias sąlygas kreipimuisi į teismą – asmens atžvilgiu turi būti priimtas sprendimas, kuris laikytinas administraciniu aktu, galinčiu pakeisti besikreipiančiojo teisių ir pareigų apimtį.

Iš pareiškėjos skundo turinio bei jo priedų matyti, kad Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, atlikusi tarnybinį patikrinimą, 2015-04-24 surašė išvadą dėl J. V. veiksmų Nr. (2.11)-15-34, kurioje konstatavo, kad pareiškėja savo neveikimu pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir padarė tarnybinį nusižengimą. Šioje išvadoje pasiūlyta pareiškėjai už Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto pažeidimą skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą. Atsižvelgdamas į šią išvadą, valstybės kontrolierius 2015-05-28 įsakyme Nr. K-139 „Dėl J. V. tarnybinio nusižengimo“ pripažino, kad pareiškėja, dirbdama Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento Operatyvios kontrolės skyriaus 1-ojo poskyrio vedėja, padarė tarnybinį nusižengimą ir pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punktą bei Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2014-03-13 įsakymu Nr. (2.1)-3-166 patvirtinto Kontrolės departamento Operatyvios kontrolės skyriaus 1-ojo poskyrio vedėjo pareigybės aprašymo 7.1 punktą, tačiau nuspręsta neskirti J. V. tarnybinės nuobaudos, kadangi pasibaigė Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatytas tarnybinės nuobaudos skyrimo terminas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011-06-20 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A261-69/2011, pažymėjo, kad vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas (pvz., tarnybinis pranešimas, paklausimas, siuntimas, teikimas, tarnybinė išvada ar kt.). Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Pareiškėjos prašoma panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015-04-24 išvada Nr. (2.11)-15-34 `yra tik tarpinis dokumentas, kuris yra pagrindas (vada) įstaigos vadovui (kitam įgaliotam asmeniui) priimti baigiamąjį (galutinį) nagrinėjamos viešojo administravimo procedūros aktą – sprendimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo. Minėta išvada negali būti savarankišku skundo objektu ir savarankišku administracinės bylos dalyku, kadangi jis yra tik vienas iš vientisos (vienos) administracinės procedūros, kurios tikslas yra nustatyti, ar yra pagrindas skirti tarnautojai nuobaudą, metu surašomų tarpinių dokumentų. Konkrečias teisines pasekmes gali sukelti tik įstaigos vadovo ar kito įgalioto asmens sprendimas skirti tarnybinę nuobaudą. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015-04-24 išvada Nr. (2.11)-15-34 negali būti pripažįstama individualiu teisės aktu, skųstinu administraciniam teismui, skundo dalį, kurioje prašoma šią išvadą panaikinti, atsisakytina priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Antruoju skundo reikalavimų pareiškėja prašo panaikinti Valstybės kontrolės 2015-05-29 įsakymą Nr. K-139 „Dėl J. V. tarnybinio nusižengimo“. Kaip jau minėta, šiame įsakyme buvo konstatuota, kad J. V. padarė tarnybinį nusižengimą, tačiau atsižvelgiant į tai, jog pasibaigė Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatytas tarnybinės nuobaudos skyrimo terminas, nuobaudos jai nuspręsta neskirti. Šis įsakymas, kaip matyti iš jo turinio, pats savaime pareiškėjai nesukėlė jokių teisinių pasekmių, J. V. nebuvo skirta tarnybinė nuobauda, todėl aktas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (dalyku). Aplinkybė, kad valstybės kontrolieriaus 2015-05-29 įsakyme Nr. K-139 nurodyta, jog jis gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, nesudaro pagrindo šį sprendimą vertinti kitaip. Pažymėtina, kad akto priskyrimo administraciniam aktui klausimas yra sprendžiamas ne vien pagal jo pavadinimą, jame nurodytą apskundimo tvarką, ar jame vartojamas sąvokas, bet pagal tikrąjį teisės akto turinį, nustatomą pagal administraciniam sprendimui būdingus požymius.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjos reikalavimas panaikinti valstybės kontrolieriaus 2015-05-29 įsakymą Nr. K-139 yra nenagrinėtinas teismų, kadangi nėra administracinis aktas, darantis įtaką J. V. teisėms ir įstatymų saugomiems interesams (Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 22 straipsnio 1 dalis) ir negali būti administracinės bylos nagrinėjimo objektu. Šią pareiškėjos skundo dalį taip pat atsisakytina priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 105–106 straipsniais, 149 straipsnio 3 dalimi,

n u t a r ė:

Atsisakyti priimti J. V. skundą.

Įsiteisėjus nutarčiai, skundą su priedais grąžinti J. V..

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti apskųsta atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja                                                                                    Jūra Marija Strumskienė