VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. lapkričio 16 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė,

dalyvaujant pareiškėjui Š. K., pareiškėjo atstovui L. B., atsakovės atstovams A. Š., D. P., N. B. ir liudytojui A. G.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Š. K. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įsakymo dalies panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Pareiškėjas 2015-10-21 teismui pateikė skundą, kuriame prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) direktoriaus 2015-09-21 įsakymo Nr. 1PS-923-(2.1) (toliau – ir Įsakymas) 1.3 p. bei 3 p. dalį, kurioje nuspręsta skirti pareiškėjui drausminę nuobaudą už Įsakymo 1.3 p. nurodytus pažeidimus (t. 1, b. l. 1–6, 171–174).   

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Informacinių technologijų skyriaus vedėjas D. P. Tarnybos direktoriui teikė 2015-06-16 tarnybinį pranešimą Nr. 1PS7-295-(2.29) dėl pareiškėjo galimai netinkamai atliekamų tarnybinių funkcijų. Paaiškino, kad 2015-06-23 įsakymu 1PS1-629-(2.1) buvo sudaryta komisija galimam pareiškėjo tarnybiniam nusižengimui ištirti. Pažymėjo, kad 2015-07-01 gavo pranešimą apie tarnybinio nusižengimo tyrimą Nr. 1PS17-23-1(2.30) ir komisijai pateikė 2015-07-20 paaiškinimą dėl D. P. 2015-06-16 pranešimo Nr.1PS7-295-(2.29). Nurodė, kad yra supažindintas su Tarnybos direktoriaus 2015-09-21 įsakymu Nr. 1PS-923-(2.1) ir 2015-06-23 įsakymu 1PS1-629-(2.1) sudarytos komisijos galimam tarnybiniam nusižengimui ištirti 2015-08-24 išvada Nr. 1PS17-23-10-(2.30) (toliau – ir Išvada). Minėtu įsakymu pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – pastaba. Įsakymo 1.3 p. konstatuota, jog, 2015-05-13 įdiegdamas nelegalią programinę įrangą, pareiškėjas pažeidė teisės aktų reikalavimus. Pabrėžė, kad su Įsakymo 1.3 p. bei 3 p. nesutinka, mano, kad Įsakymo dalis yra nepagrįsta, todėl turi būti panaikinta. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad Išvadoje bei Tarnybos direktoriaus Įsakymo 1.3 p. visiškai neatsižvelgta į pareiškėjo pateiktą paaiškinimą. Pažymėjo, kad iš Išvados matyti, kad pareiškėjas tariamą pažeidimą atliko ne aktyviais veiksmais, bet neveikimu, t. y. nesuvedė kodų, pažeidimas grindžiamas ne nelegalios įrangos įdiegimu, bet savalaikiu kodų nesuvedimu. Pareiškėjas pabrėžė, kad programiniai paketai nereikalavo jokių legalumą įrodančių ir programinę įrangą suaktyvinančių kodų.

Paaiškino, kad pats susirado reikiamų programų instaliacinius šaltinius. Nurodė, kad programas Microsoft Office ir Microsoft Forefront Endpoint Protection gavo su USB raktu iš A. G.. Teigia, kad pagal Informacinių technologijų skyriuje susiformavusią praktiką A. G. turėjo galutinai parengti kompiuterį bei perduoti konkrečiam Tarnybos teritorinio skyriaus darbuotojui. Paaiškino, kad Tarnybos Informacinių technologijų skyriuje taikoma praktika, kai pareiškėjas atlieka pradinį kompiuterių parengimą, o kitas skyriaus darbuotojas aktyvuoja reikiamas kompiuterines programas, galutinai užbaigia kompiuterių paruošimą ir kompiuterį perduoda konkrečiam Tarnybos darbuotojui. Paaiškino, kad programų aktyvavimo kodų pareiškėjas neturi iki šiol. Pažymėjo, kad suinstaliuota Microsoft Office programa turi būti aktyvuojama per 30 dienų, jos įrašymo metu aktyvavimo kodo suvesti nereikia.

Atsakovė Tarnyba atsiliepime nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (t. 1, b. l. 40–47, t. 3, 126–127). Teigė, kad reikalavimai Tarnybos programinei įrangai nustatomi, atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus, kuriuos pagal pareigybės aprašymą įgyvendina pareiškėjas. Nurodė, kad pagal teisės aktų reikalavimus turi būti naudojama tik legali programinė įranga. Atsižvelgiant į kuo didesnį integralumą, prioritetas teikiamas produktams, kurie yra visiškai suderinami su naudojamais Tarnyboje. Pažymėjo, kad programinė įranga yra viešai prieinama ir įdiegiama, jas atsiunčiant iš programinės įrangos gamintojų svetainių, ji nėra saugoma IT skyriuje atskirose išorinėse duomenų laikmenose. Pažymėjo, kad visos standartizuotos kompiuterinės darbo vietai reikalingos licencijuojamos programinės įrangos įsigytos licencijos saugomos IT skyriuje arba elektroniniu pavidalu Tarnybos skyriuje. Jeigu IT skyriaus darbuotojui trūksta licencijavimo informacijos, jis turi teisę ir privalo kreiptis į IT skyriaus vedėją arba jį pavaduojantį asmenį, tačiau pareiškėjas į minėtus asmenis nagrinėjamu atveju nesikreipė. Paaiškino, kad pareiškėjas, paruošdamas standartizuotą darbo vietą, t. y. diegdamas kompiuterines programas, veikė įprastos savo profesinės veiklos srityje, todėl jam taikytini aukštesni profesionalumo standartai. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjui tarnybinė nuobauda – pastaba – skirta už du skirtingo pobūdžio nusižengimus. Teigia, kad pareiškėjo skundo reikalavimas suformuluotas ydingai, kadangi pareiškėjas skundu kvestionuoja Įsakymo 1.3 p. nustatytą pažeidimą ir prašo panaikinti tarnybinę nuobaudą už visus nustatytus pažeidimus. Nurodė, kad kompiuteris po įdiegimo buvo įjungtas ir išjungtas kelis kartus 2015-05-13, 2015-05-15, 2015-06-15 ir 2015-08-18, tačiau po 2015-05-13 kompiuteryje nebuvo įdiegtos papildomos instaliuotos programos.

2016-09-05 vykusiame teismo posėdyje pareiškėjas nurodė, kad palaiko skundą ir prašė jį tenkinti. Pareiškėjas nurodė, kad Tarnybos Informacinių technologijų skyriaus vedėjas pavedė jam paruošti kompiuterį darbui, tačiau atliktų darbų netikrino, pareiškėjui jokios papildomos informacijos kartu su pavedimu neteikė. Pareiškėjas kreipėsi į Tarnybos Informacinių technologijų skyriaus vedėją, norėdamas gauti informaciją, tačiau vedėjas iš esmės nieko nepaaiškino, nepateikė reikiamos informacijos ir nesuteikė pagalbos. Negavus reikalingos informacijos, pareiškėjas kreipėsi pagalbos į bendradarbį A. G.. Atkreipė dėmesį, kad Tarnyboje jis tik instaliuoja programas, o A. G. jas aktyvuoja, t. y. suveda įrangos aktyvinimo kodus. 2016-10-27 vykusiame teismo posėdyje pareiškėjas nurodė, kad kompiuteris, kuriam pareiškėjas turėjo įrašyti programinę įrangą, buvo įsigytas kartu su programine įranga. Pareiškėjas teigė, kad patikros aktas, kurį surašė N. B., neatitinka tikrovės – pareiškėjas įdiegė daugiau kompiuterinės įrangos programų, negu nurodyta patikros akte. Pareiškėjo atstovas nurodė, kad pagal pirkimo–pardavimo sutartį įsigytuose kompiuteriuose su originalia programine įranga yra vienodas aktyvinimo raktas.

Atsakovės atstovai teismo posėdyje nurodė, kad su skundu nesutinka ir aprašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjo atstovo pateikiama informacija apie vienodus kodus kompiuteryje yra neteisinga, kadangi visi kompiuteriai yra įsigyti su kompiuterio kodu, kuris yra užklijuojamas ant kompiuterio (nuotraukos priede). Pabrėžė, kad pareiškėjui buvo pateiktas nurodymas tik įdiegti kompiuterinę įrangą, bet neaktyvuoti jos, kadangi pareiškėjas neturi priėjimo prie grupinių licencijų ir raktų. Pareiškė, kad Tarnybos darbuotojas A. G. gavo kompiuterį iš pareiškėjo su aktyvuota programine įranga. Paaiškino, kad A. G. pateikė kompiuterio patikros aktą, kuriame nurodė, jog kompiuteris jau yra aktyvuotas. Atsakovas paaiškino teismui, kad, priimant naują darbuotoją, nėra tikrinami jo gebėjimai ir kompetencija. Teigė, kad personalo skyrius yra kompetentingas patikrinti asmens kompetenciją ir supažindinti asmenį su darbo specifika. Teigė, kad kompiuterinė darbo vieta laikoma paruošta darbui, kai joje yra įdiegta visa kompiuterinė įranga, nepaisant to, kad aktyvavimo kodas nėra suvestas, paaiškino, kad aktyvavimo kodui suvesti yra skirtas 1 mėn. terminas.

Liudytojas A. G. teismo posėdyje nurodė, kad jo atliekamos funkcijos Tarnyboje yra serverių ir kompiuterinių darbo vietų priežiūra, darbuotojų konsultavimas. Nurodė, kad pareiškėjo funkcijos yra siauresnės, t. y. kompiuterių priežiūra ir darbuotojų konsultavimas. Atliekant perinstaliavimą, A. G. ir pareiškėjas atlieka tuos pačius veiksmus. Liudytojas paaiškino, kad, parengdamas kompiuterį darbo vietai, jis patikrina, ar yra kiti darbuotojų duomenys, kuriuos reikia iškelti, suformatuoja ir perinstaliuoja kietąjį diską, įdiegia reikalingas programas pagal sąrašą ir įdiegia atnaujinimus. Liudytojas teigė, kad operacinę sistemą ir Microsoft Office paketą persisiuntė iš Microsoft puslapio, o visas kitas programas atsisiuntė iš internetinių puslapių. Nurodė, kad operacinė sistema ir Microsoft Office paketas yra licencijuojamas, tačiau kitos programos nėra licencijuojamos. Nurodė, kad, gavęs kompiuterį iš pareiškėjo, tik sutikrino, ar visos pagal sąrašą nurodytos programos yra įdiegtos. Pažymėjo, kad gavo žodinį pavedimą tik patikrinti pareiškėjo atliktą darbą. Teigė, kad aktyvuoti įdiegtas programas gali skyriaus darbuotojai, kurie turi teisėtai Tarnybai priskirtus kodus. Liudytojo manymu, pareiškėjas neturėjo kodų, tačiau galimybę aktyvuoti programas turėjo, jeigu būtų paprašęs kodų. Nurodė, kad, gavęs kompiuterį, Microsoft Office aktyvavimo kodas kompiuteryje jau buvo įvestas. Kompiuterio patikros metu nustatė, kad aktyvavimo kodai kompiuteryje neatitinka aktyvavimo kodų, kurie yra nurodyti Microsoft internetiniame puslapyje. Teigė, kad kompiuteryje buvo įdiegti Microsoft Office paketas, Skype ir kitos programos. Savarankiškai A. G. jokių programų neįrašinėjo ir neištrynė. Pareiškė, kad, gavęs kompiuterį, jį tikrino po poros dienų. Kompiuterį tikrinimui įjungė tik vieną kartą.

Teismas

              k o n s t a t u o j a:

Iš bylos duomenų matyti, kad Tarnybos Informacinių technologijų skyriaus vedėjas D. P. pateikė Tarnybos direktoriui 2015-06-16 tarnybinį pranešimą dėl Š. K. kompetencijos (toliau – ir Tarnybinis pranešimas), kuriame, be kita ko, nurodė, kad Informacinių technologijų skyriaus vedėjo 2015-05-12 paskirta užduotis paruošti standartizuotą darbo vietą buvo atlikta netinkamai (Tarnybinio pranešimo 4.2 p.) (t. 1, b. l. 66–68). Tarnybos direktoriaus 2015-06-23 įsakymu Nr. 1PS1-629-(2.1.) „Dėl komisijos galimam Š. K. tarnybiniam nusižengimui ištirti sudarymo“ buvo sudaryta komisija (toliau – ir Komisija). Pareiškėjui pateiktas 2015-07-01 pranešimas Nr. 1PS17-23-1-(2.30.) apie tarnybinio nusižengimo tyrimą, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą ir prašoma per 5 darbo dienas pateikti Komisijai paaiškinimą dėl galimo tarnybinio nusižengimo (t. 1, b. l. 100–101). Pareiškėjas 2015-07-20 pateikė Komisijai pranešimą, kuriame nurodė, kad 2015-05-12 el. laišku gavo užduotį perinstaliuoti kompiuterį, tačiau Tarnybos Informacinių technologijų skyriaus vedėjas nepateikė jokių instrukcijų, kaip šį darbą atlikti, taip pat nepateikė jokios instaliavimui reikalingos įrangos. Paaiškino, kad operacinę sistemą instaliavo iš originalaus kompaktinio disko, kitą programinę instaliavo tokią, kokią gavo iš darbuotojo A. G. ir atsiųstą iš interneto (t. 1, b. l. 69–71). Komisija Išvadoje nurodė, kad pareiškėjas 2015-05-12 paskirtą užduotį paruošti standartizuotą darbo vietą atliko netinkamai (t. 1, b. l. 50–65).

Tarnybos direktorius priėmė Įsakymą, kurio 1.3. p. nurodė, jog pareiškėjas, 2015-05-13 įdiegdamas nelegalią įrangą, pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 3 str. 2 d. 8 p., 15 str. 1 d. 1, 4 ir 5 p., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012-10-23 įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-352 patvirtintų Asmens duomenų apsaugos Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos taisyklių (toliau – ir Asmens duomenų apsaugos taisyklės) 11 p., Asmens duomenų apsaugos taisyklių 1 priedo 1.10 p., Tarnybos direktoriaus 2012-12-13 įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-511 patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos informacinių technologijų strategijos (toliau – ir IT Strategija) 27.1 p., 27.2 p., netinkamai atliko Tarnybos direktoriaus 2015-02-24 įsakymu Nr. 1P-69-(1.3.) patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių sąrašų ir pareigybių aprašymo (toliau – ir Aprašymas) 7.1, 7.7 ir 7.8 p. nurodytas funkcijas, ir, atsižvelgiant į tai, kad buvo pažeisti minėti teisės aktai bei įdiegtas nelegalus Microsoft Office paketas, įdiegtas nelegalus Lithuanian proofing tools paketas, neįdiegta Microsoft Front Endpoint Protection programa, įdiegta netinkama Adobe Reader versija, nėra dokumentų valdymo sistemos ir Intranet.nzt.lt nuorodų, neįdiegta MapWindow GIS programa, pareiškėjas sukėlė neigiamas pasekmes, todėl padarė tarnybinį nusižengimą. Įsakymu pareiškėjui paskirta nuobauda (t. 1, b. l. 48–49).

              Byloje ginčas kilo dėl Įsakymo 1.3 p. bei 3 p. dalies, kurioje nuspręsta pareiškėjui skirti drausminę nuobaudą už Įsakymo 1.3 p. nurodytus pažeidimus. Dispozityvumo principas administracinių bylų teisenoje reiškia, kad bylos nagrinėjimo dalyką, t. y. savo pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynybos būdą bei apimtį, nustato pareiškėjas, skunde (prašyme) suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą bei nurodydamas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju sprendžiama tik dėl tos Įsakymo dalies, kurioje vertinami pareiškėjo veiksmai, 2015-05-13 parengiant darbo vietos kompiuterį.

Pagal VTĮ 2 str. 12 d. tarnybinis nusižengimas apibrėžiamas kaip valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Tarnybinė nuobauda valstybės tarnautojui gali būti paskirta pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-25 nutarimu Nr. 977 patvirtintose Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklėse (redakcija nuo 2012-11-01) (toliau – ir Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklės) nustatytą procedūrą, nustačius konkrečias jo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigas, nustatytas įstatymais, detalizuotas pareigybės aprašyme, ir kurios sudaro tarnybinio nusižengimo sudėtį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2010-05-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A146–700/2010).

Kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, valstybės tarnautojo kaltė, atitinkamais atvejais – pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių (LVAT 2016-02-29 sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-314-492/2016). Tik esant šių elementų visumai vienu metu, galima konstatuoti, kad yra tarnybinis nusižengimas, sukeliantis tarnybinę atsakomybę.

Komisija, atlikusi pareiškėjo galimai padaryto nusižengimo tyrimą, parengtoje Išvadoje konstatavo, kad pareiškėjas, eidamas Tarnybos Informacinių technologijų skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas, 2015-05-13 parengdamas darbo vietoje kompiuterį, įdiegė nelegalią programinę įrangą. Komisija Išvadoje nurodė, kad minėtais veiksmais pareiškėjas pažeidė VTĮ 3 str. 2 d. 8 p., 15 str. 1 d. 1, 4 ir 5 p., Asmens duomenų apsaugos taisyklių 11 p. bei 1 priedo 1.10 p., IT Strategijos 27.1 ir 27.2 p. ir Aprašymo 7.1 p., 7.7 p. ir 7.8 p. nurodytas funkcijas.

Komisija Išvadoje nurodė, kad pareiškėjas pagal Aprašymo nuostatas turi gerai žinoti operacinių sistemų, biuro, duomenų bazių valdymo, interneto svetainių turinio valdymo ir taikomųjų dokumentų tvarkymo programinės įrangos funkcines galimybes. Komisija Išvadoje rėmėsi Tarnybos Informacinių technologijų skyriaus vyriausiojo specialisto N. B. 2015-05-18 surašyto neatitikimų akto duomenimis. Komisija Išvadoje nurodė, kad pareiškėjas tarnybinį nusižengimą padarė dėl aplaidumo, t. y. nenumatė, kad dėl jo netinkamo veikimo / neveikimo gali kilti tam tikri neigiami padariniai, tačiau turėjo ir galėjo tai numatyti.

Dėl netinkamų programinės įrangos aktyvavimo kodų suvedimo.

Iš Komisijos Išvados duomenų matyti, kad pareiškėjo galimai padarytas pažeidimas siejamas su operacinės sistemos Windows 7 ir Microsoft Office netinkamų kodų suvedimu. Išvada iš esmės grindžiama N. B. 2015-05-18 surašytu neatitikimų aktu, kuriame, be kita ko nurodyta, kad įdiegta įranga aktyvuota nelegaliais aktyvavimo kodais (t. 1, b. l. 114). Komisija Išvadoje nurodė, kad, įdiegiant licencijuojamą programinę įrangą, turi būti įvestas Tarnybos įsigytoje licencijoje nurodytas programinės įrangos aktyvavimo kodas (t. 1, b. l. 61). Iš Tarnybos Informacinių technologijų skyriaus vedėjo 2015-05-13 9 val. 49 min. teikto el. laiško duomenų matyti, kad pareiškėjui buvo skirta užduotis perinstaliuoti operacinę sistemą ir kitą programinę įrangą (t. 1, b. l. 129). Taip pat nurodyta, kad įtraukimą į domeną atliks kitas darbuotojas. Pažymėtina, kad el. laiške nenurodyta, jog pareiškėjas turi suvesti programų aktyvavimo kodus, iš el. laiško duomenų taip pat matyti, kad kompiuterio paruošimo darbus atliks ir A. G..

Pareiškėjas teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose paaiškino, kad įdiegė Windows 7 ir Microsoft Office programas pagal atvirąsias licencijas. Paaiškino, kad programos turi būti aktyvuojamos per 30 dienų. Pareiškėjas teismui pateikė programinės įrangos aktyvavimo instrukcijas, iš kurių duomenų matyti, kad programinė įranga gali būti įdiegiama neįvedus jos aktyvavimo kodų (t. 2, b. l. 21–22, 29)

Teismas, įvertinęs pareiškėjo pateiktų susirašinėjimų duomenis, iš esmės sutinka su pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis, kad programinės įrangos įdiegimui nėra būtinas aktyvavimo kodo įvedimas. Pažymėtina, kad tiek iš Tarnybos Informacinių technologijų skyriaus vedėjo 2015-05-13 teikto 9 val. 49 min. el. laiško duomenų, tiek iš kitų pareiškėjo teismui pateiktų el. susirašinėjimų matyti, kad ruošiant kompiuterines darbo vietas yra įprasta, kad vienas asmuo įdiegia programinę įrangą, o kitas asmuo suveda programinės įrangos aktyvavimo kodus (t. 2, b. l. 15, 18, 95, t. 3, b. l. 72). Pagal pareigybės aprašymą pareiškėjas diegia programinę įrangą kompiuterinėse darbo vietose (7.7 p.) (t. 1, b. l. 93), pareigybės aprašyme nėra konkrečiai nurodyta, ar pareiškėjas tik diegia, ar ir aktyvuoja įdiegtą programinę įrangą.

Iš Tarnybos Informacinių technologijų skyriaus vedėjo 2015-05-13 9 val. 49 min. teikto laiško, pareiškėjo pateiktų susirašinėjimų duomenų, N. B. 2015-05-18 surašyto neatitikimo akto, 2016-10-06 kompiuterinės įrangos patikrinimo akto duomenų ir pareiškėjo pareigybės aprašymo nuostatų neginčytinai nustatyta tik ta aplinkybė, kad pareiškėjas įdiegė programinę įrangą. Komisija Išvadoje teigia, kad tik suvedus programinės įrangos aktyvavimo kodus galima laikyti, kad programinė įranga naudojama teisėtai.

Pažymėtina, kad Išvadoje nėra nustatyta, ar kiti Tarnybos Informacinių technologijų skyriaus darbuotojai rengė kompiuterį, nors iš Skyriaus vedėjo 2015-05-13 teikto 9 val. 49 min. el. laiško duomenų matyti, kad kompiuterio paruošimo darbus turėjo atlikti ir A. G. (t. 1, b. l. 129). Kadangi kompiuterinę darbo vietą nagrinėjamu atveju rengė du asmenys (pareiškėjas ir A. G.), pagal Skyriuje įprastą praktiką aktyvavimo kodus turėjo suvesti ne pareiškėjas. Esant šioms aplinkybėms, Komisija turėjo Išvadoje nustatyti, kad būtent pareiškėjas suvedė programinės įrangos kodus, tačiau Išvadoje tokių duomenų nėra.

Teismui pateiktas 2016-10-06 kompiuterinės įrangos patikrinimo aktas, iš kurio duomenų matyti, kad kompiuteris buvo įjungtas ir išjungtas kelis kartus 2015-05-13, 2015-05-15, 2015-06-15 ir 2015-08-18 (t. 3, b. l. 128, 130). Iš atsakovės pateikto 2016-10-06 kompiuterinės įrangos patikrinimo akto duomenų matyti, kad kompiuteris buvo įjungtas 2015-05-15, tuo tarpu pareiškėjas kompiuterį parengė 2015-05-13. Byloje nėra duomenų, kas ir kokius veiksmus atliko, naudodamasis kompiuteriu 2015-05-15, tuo tarpu N. B. neatitikimų aktą surašė tik 2015-05-18. Išvadoje iš esmės nėra paneigtos aplinkybės, kad kiti asmenys galėjo suvesti programinės įrangos aktyvavimo kodus.

Nagrinėjamu atveju Komisija Išvadoje nenustatė, ar pareiškėjui pagal pavedimą buvo pavesta tik įdiegti kompiuterinę įranga, ar ir suvesti jos aktyvavimo kodus, taip pat nenustatyta, kas suvedė netinkamus programinės įrangos aktyvavimo kodus. Išvadoje nėra pateikti duomenys, kurie vienareikšmiškai patvirtintų, kad būtent pareiškėjas suvedė programinės įrangos aktyvavimo kodus.

Dėl netinkamos programinės įrangos įdiegimo.

              Komisija Išvadoje taip pat nurodė, kad Tarnybos Informacinių technologijų skyriaus vedėjas, 2015-05-12 paskirdamas užduotį pareiškėjui, pridėjo atmintinę, kurioje nurodytos kompiuterinės programos, kurios turėjo būti įdiegtos. Nurodė, kad neįdiegtos programos Microsoft Front Ednpoint Protection ir MapWindow GIS, įdiegta netinkama Adobe Reader versija. IT Strategijos 27 p. nustatyta, kad turi būti naudojama tik legali programinė įranga (27.1. p.), įdiegiant naują (arba atnaujinant jau esamą) programinę įrangą, turi būti įdiegta tik gamintojų palaikoma programinė įranga (27.2. p.) (t. 1, 147–160). Komisija Išvadoje nurodė, kad Tarnybos Informacinių technologijų skyriaus vedėjas pareiškėjui pridėjo atmintinę, kurioje nurodytos kompiuterinės programos, kurios turėjo būti įdiegtos, atliekant užduotį.

Iš bylos duomenų matyti, kad Tarnybos Informacinių technologijų skyriaus vedėjas 2015-05-13 el. laiške pareiškėjui nurodė, kad turi būti įdiegtas standartizuotas programų sąrašas (t. 1, b. l. 127). Pažymėtina, kad standartizuotame programų sąraše nėra nurodytos instaliuojamų programų versijos (t. 2, b. l. 93). Pareiškėjas Komisijai ir teismui teiktuose paaiškinimuose nurodė, kad įdiegė naujausią nemokamą Adobe Reader programos versiją, o jei ji dėl kokių nors priežasčių yra netinkama, tai turėjo būti nurodyta pavedime. Taip pat paaiškino, kad pareiškėjas įdiegė naujausią nemokamą Map Windows GIS programą. Pareiškėjas paaiškino, kad programinę įrangą įdiegė iš viešai prieinamų programinės įrangos internetinių šaltinių ir Tarnybos Informacinių technologijų skyriaus darbuotojo pateiktos USB atmintinės.

Vertinant pareiškėjo ir Tarnybos Informacinių technologijų skyriaus vedėjo 2015-05-13 el. susirašinėjimą, matyti, kad vedėjas konkrečiai nenurodė, kaip įdiegti programas, nepateikė medžiagos, būtinos programoms įdiegti. Tiek Tarnybos Informacinių technologijų skyriaus vedėjo teiktame standartizuotame programų sąraše, tiek IT Strategijos nuostatose, tiek Informacinių technologijų skyriaus vedėjo 2015-05-13 el. laiškuose nėra nurodyta, kokia tiksli programų versija turi būti įdiegiama. Tarnybos Informacinių technologijų skyriaus vedėjo nurodymas ir standartizuotas programų sąrašas suformuluoti stilistiškai netiksliai – nei viename iš dokumentų nėra nurodyta, kokia versija turi būti įdiegiama. Teismas vertina, kad minėta aplinkybė apsunkino pareiškėjo galimybę suprasti paskirtą užduotį ir atitinkamai ją atlikti. Pagal LVAT praktiką, vertinant valstybės tarnautojui už tiesioginio vadovo nurodymo nevykdymą paskirtą tarnybinę nuobaudą, kai darbdavys nesupažindina valstybės tarnautojo su konkrečiomis jo pareigomis, kurias jis pagal turimus įgaliojimus ir kompetenciją turi vykdyti, tokių nurodymų neįvykdymas, tam tikrų pareigų neatlikimas, nežinant, jog jas reikia atlikti, negali būti pagrindu tarnybinei atsakomybei, nes būtinųjų tarnybinės atsakomybės sąlygų – valstybės tarnautojo neteisėtų veiksmų ir / ar kaltės dėl tarnybos drausmės pažeidimo – taip pat nėra (LVAT 2013-06-21 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-520-971/2013). Teismas vertina, kad pareiškėjas pagrįstai įdiegė tokias programas, kokios buvo USB atmintinėje ir laisvai prieinamos internete. Esant šioms aplinkybėms, nenustatyti pareiškėjo neteisėti veiksmai dėl galimai netinkamos programinės įrangos įdiegimo.

Dėl kitų Komisijos Išvadoje nurodytų aplinkybių.

Komisija Išvadoje taip pat nurodė, kad pareiškėjas turi teisę ir privalo konsultuotis su Tarnybos Informacinių technologijų skyriaus vedėju arba jį pavaduojančiu asmeniu, tačiau pareiškėjas dėl trūkstamos licencijavimo informacijos į minėtus asmenis nagrinėjamu atveju nesikreipė. Iš pareiškėjo teiktų el. laiškų matyti, kad pareiškėjas 2015-05-13 9 val. 22 min. siųstame el. laiške nurodė, kad nėra informuotas apie programų įdiegimo procesą (t. 1, b. l. 129), 2015-05-13 10 val. 57 min. siųstame el. laiške nurodė, kad neturi sąlygų operacinę sistemą panaudoti kito kompiuterio perinstaliavimui (t. 1, b. l. 127). Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas nesikreipė į Tarnybos Informacinių technologijų skyriaus darbuotojus, siekdamas atlikti jam pavestą užduotį.

Komisija Išvadoje taip pat konstatavo, kad pareiškėjas nesukūrė dokumentų valdymo sistemos ir Intranet.nzt.lt nuorodų. Pažymėtina, kad Komisija Išvadoje taip pat nurodė, jog minėtų nuorodų sukūrimas yra elementarus specialistų atliekamas darbas. Teismo vertinimu, vien tik dokumentų valdymo sistemos ir Intranet.nzt.lt nuorodų nesukūrimas negali būti laikomas pagrindu tarnybinei atsakomybei kilti ir turi būti laikomas kaip mažareikšmis, už kurį tarnybinės nuobaudos paskyrimas laikytinas neproporcingu.

Komisija, tyrusi tarnybinį nusižengimą ir surašiusi Išvadą, iš esmės nenustatė, ar būtent pareiškėjas suvedė programinės įrangos aktyvavimo kodus. Iš bylos duomenų matyti, kad programinės įrangos aktyvavimo kodus galėjo suvesti ir kiti asmenys. Komisija Išvadoje nenustatė, ar pagal teisės aktų reikalavimus ir pateiktą užduotį pareiškėjui buvo pavesta įdiegti konkrečias programinės įrangos versijas. LVAT praktikoje konstatuota, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje nepakanka tik formaliai įvardyti įstatymo ir (ar) poįstatyminių aktų normas, kuriose nustatytos tam tikros valstybės tarnautojo elgesio taisyklės, ir konstatuoti, kad jų pažeidimą padarė konkretus valstybės tarnautojas. Tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tiriamo valstybės tarnautojo nusižengimo faktą, jo kaltę, patikrinti valstybės tarnautojo paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje. Nepakanka išvadoje tik formaliai įvardyti nusižengimą ir konstatuoti, kad jį padarė konkretus valstybės tarnautojas. Būtina tokį nusižengimą dar pagrįsti įrodymais, nurodant jo padarymo aplinkybes ir priežastis, dėl nusižengimo atsiradusias pasekmes, tarnautojo kaltę ir kitas reikšmingas aplinkybes (LVAT 2010-10-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1227/2010, 2010-05-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-700/2010, 2012-06-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2362/2012, 2013-03-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-565/2013). Teismas vertina, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nebuvo nustatyti visi galimo pažeidimo sudėties elementai, apsiribojant atskirų aplinkybių, kurios visapusiškai neatskleidžia pareiškėjos veiklos, konstatavimu. Neišnagrinėjus visų kompiuterio paruošimo aplinkybių ir pareiškėjo veiksmų, Išvadoje nurodytų teisės aktų pažeidimai nepagrįsti patikimais ir pakankamais įrodymais. Nepagrįsta Komisijos Išvadų dalis dėl 2015-05-13 netinkamai paruošto kompiuterio lemia ir Įsakymo 1.3 p. neteisėtumą ir nepagrįstumą.

Teismas pažymi, kad pareiškėjui tarnybinė nuobauda paskirta už Įsakymo 1.2 p. ir 1.3 p. nustatytus pažeidimus. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas ginčija tik Įsakymo 1.3 p. nustatytą pažeidimą, todėl teismas šioje byloje vertina tik dėl Įsakymo 1.3 p. teisėtumą ir pagrįstumą. Konstatavus, kad Įsakymo 1.3 p. yra neteisėtas ir nepagrįstas, teismas konstatuoja, kad dėl Įsakymo 1.3 p. nurodytų veikų pareiškėjui nepagrįstai paskirta Įsakymo 3 p. nurodyta tarnybinė nuobauda – pastaba. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia panaikinti Įsakymo 1.3 p. ir 3 p. dalį, kurioje nuspręsta skirti pareiškėjui drausminę nuobaudą už Įsakymo 1.3 p. nurodytus pažeidimus.

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija nuo 2001-01-01 iki 2016-06-30 (su pakeitimais ir papildymais)) 85-87 str., 88 str. 2 p., Administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija nuo 2016-07-01) 132 str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 str. 1 d.,

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo Š. K. skundą tenkinti.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2015-09-21 įsakymo Nr. 1PS-923-(2.1) 1.3 punktą ir 3 punkto dalį, kurioje nuspręsta pareiškėjui drausminę nuobaudą skirti už 2015-09-21 įsakymo Nr. 1PS-923-(2.1) 1.3 punkte nurodytus pažeidimus.   

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja                                                                                                                Rasa Ragulskytė-Markovienė