Civilinė byla Nr. e2-4590-1003/2022

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-01796-2022-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.6.1.3.6.; 2.6.8.10.; 2.6.10.5.1.;

2.6.29.2.; 3.4.1.11.4.3.1.

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

G A L U T I N I S S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugpjūčio 5 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Danas Lisas, sekretoriaujant Linai Deržinskienei, dalyvaujant atsakovams D. Ž., A. Ž., atsakovės UAB „Alkomas“ atstovei advokatei L. M., nedalyvaujant ieškovės LDB KU „Baltija“, atstovaujamai nemokumo administratoriaus N. Č., atstovui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės LDB KU „Baltija“, atstovaujamos nemokumo administratoriaus N. Č., ieškinį atsakovams D. Ž., A. Ž., UAB „Alkomas“ dėl skolos priteisimo dokumentinio proceso tvarka,

n u s t a t ė:

1.       Ieškovė ieškiniu prašo priteisti solidariai iš atsakovų D. Ž., A. Ž., UAB „Alkomas“, 3293,74 Eur skolą, 1250,52 Eur palūkanas, 363,78 Eur delspinigius, procesines palūkanas, bei priteisti iš atsakovų ieškovės patirtas bylinėjimo išlaidas.

2.       Ieškinyje nurodyta, kad 2015-09-16 D. Ž. sudarė su ieškove Vartojimo kredito sutartį Nr. 00054, kuria D. Ž. buvo suteiktas 5000 Eur kreditas. Prievolių pagal sutartį užtikrinimui, A. Ž. ir ieškovė 2015-09-16 sudarė Laidavimo sutartį Nr. 201509-0003, UAB „Alkomas“ su ieškove 2015-09-16 sudarė Laidavimo sutartį Nr. 201509-00004. D. Ž. nuo 2017 m. nevykdo sutartinių įsipareigojimų. Terminas grąžinti kreditą pagal sutartį baigėsi 2020-09-10. Laiduotojai pagal laidavimo sutarčių 5.1 punktą įsipareigojo padengti ieškovei negrąžintą kreditą, nesumokėtas palūkanas ir delspinigius per 10 kalendorinių dienų nuo ieškovės pranešimo išsiuntimo. Ieškovei Vilniaus apygardos teismo 2017-10-20 nutartimi iškelta bankroto byla. Ieškovė siuntė pranešimus ir raginimus įvykdyti sutartinius įsipareigojimus tiek skolininkei, tiek laiduotojams, tačiau atsakovai įsipareigojimų nėra įvykdę iki šiol.

3.       Šiaulių apylinkės teismo 2022-04-12 preliminariu sprendimu ieškovės ieškinys buvo patenkintas visiškai –iš D. Ž., A. Ž., UAB „Alkomas“ solidariai priteista 3293,74 Eur pagrindinė skola, 1250,52 Eur mokėjimo palūkanos, 363,78 Eur delspinigiai; iš D. Ž., A. Ž., priteistos 5 (penkių) procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą (4907,64 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022-04-12) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; iš UAB „Alkomas“, priteistos 6 (šešių) procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą (4907,64 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022-04-12) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; iš D. Ž. priteistos 221,84 Eur bylinėjimosi išlaidos; iš A. Ž. priteistos 221,83 Eur bylinėjimosi išlaidos; iš UAB „Alkomas“ priteistos 221,83 Eur bylinėjimosi išlaidos. Valstybei iš D. Ž. priteistas 18,67 Eur žyminis mokestis, iš A. Ž. priteistas 18,67 Eur žyminis mokestis, iš UAB „Alkomas“ priteistas 18,66 Eur žyminis mokestis.

4.        Atsakovė D. Ž., atsakovas A. Ž. pateikė prieštaravimus ir patikslintus prieštaravimus dėl preliminaraus teismo sprendimo, kuriuose nurodė, kad ieškinio suma yra per didelė. Mano, kad remiantis Vartojimo kredito sutarties 11.2 papunkčiu, ieškovė turėtų panaudoti pajinį įnašą daliai skolos padengti. Kadangi atsakovai neginčija skolos fakto, prašo teismo leisti sumokėti skolą per 16 mėnesių. Taip pat nurodo, kad 2017 m. gruodžio mėnesį vienintelis UAB „Alkomas“ akcininkas pardavė visas jos akcijas V. S., todėl įmonė nuo šio laikotarpio nebesietina su atsakove D. Ž. ir laiduotoju A. Ž.. Patikslintuose prieštaravimuose atsakovai prašo teismo pripažinti, kad ieškovės depozitinėje (papildomo pajaus) sąskaitoje buvusias lėšas ne papildomu pajumi, o terminuotu indėliu, buvusiu atsakovės D. Ž. sąskaitoje. Taip pat prašo teismo atsižvelgti į Vilniaus apygardos teismo 2019 m. nutartį byloje Nr. 2-692-232/2019. Šioje byloje figūruoja ta pati LDB KU „Baltija“, atstovaujama to paties nemokumo administratoriaus.

5.       Atsakovė UAB „Alkomas“ pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus teismo sprendimo, kuriuose nurodė, kad įmonės akcininkai, 2017 m. įgiję akcijas iš atsakovo A. Ž., nebuvo informuoti apie laidavimą už atsakovės D. Ž. prievoles ieškovei. Atsakovė negavo raginimo įvykdyti prievolę pagal laidavimo sutartį. Nurodo, kad ieškovė nepateikė duomenų apie tinkamą įsipareigojimų vykdymą bei nuo kada atsakovė D. Ž. nebevykdo sutartinių įsipareigojimų. Taip pat prašo taikyti ieškinio senaties terminą, kadangi ieškovė praleido įstatymu nustatytą 3 mėnesių terminą pareikšti reikalavimą laiduotojui.

6.       Ieškovė atsiliepime į pareikštus prieštaravimus ir patikslintus prieštaravimus nurodė, kad ieškovui Vilniaus apygardos teismo 2017-10-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-5458-232/2017 iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas N. Č.. Kredito unijų įstatymo 75 straipsnio 12 dalies 1 punktas nustato, kad unijai iškėlus bankroto bylą yra draudžiama vykdyti visas finansines prievoles. Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą arba nutraukti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos draudžiama įskaityti reikalavimus. Taigi, ieškovė neturi teisės atlikti įskaitymo ir įskaityti atsakovės D. Ž. sumokėtą pajų dengiant įsiskolinimą pagal kredito sutartį, nes tokius veiksmus atlikti imperatyviai draudžia galiojantys įstatymai. Nei laidavimo sutartis, nei įstatymai nenumato, kad juridinio asmens kontrolinio akcijų paketo perleidimas kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui, panaikinta laiduotoju esančio juridinio asmens prievoles pagal laidavimo sutartį, t. y. juridinio asmens, kaip civilinį veiksnumą ir teisnumą turinčio civilinių teisinių santykių subjekto prievolių turinys aptariamu atveju nepriklauso nuo juridinio asmens akcininko ar akcininkų asmens. Pabrėžia, kad atsakovo akcijų pirkimo – pardavimo sutartis sukūrė teisinį santykį tarp akcijų pardavėjo ir pirkėjo. Dėl to, iš akcijų pirkimo – pardavimo sutarties kylančios teisės, pareigos ar atsakomybė sieja būtent šios sutarties šalis, o ne ieškovę. Atitinkamai, dėl netinkamo naujųjų atsakovo UAB „Alkomas“ akcininkų informavimo reikalavimai turėtų būti reiškiami ir atsakomybė turėtų kilti atsakovui A. Ž., o ne ieškovei. 2021-09-22 visiems atsakovams buvo išsiųstas raginimas įvykdyti sutartinius įsipareigojimus. Laidavimo sutarties 14 p. numato, kad visi pranešimai, ataskaitos ir kitas susirašinėjimas pagal Sutartį įteikiami Sutarties šaliai pasirašytinai arba siunčiami paštu. Laikoma, kad paskutiniu unijai žinomu laiduotojo adresu paštu išsiųstus dokumentus laiduotojas gavo trečią darbo dieną, einančią po tos dienos, kai unija laiduotojui siunčiamus dokumentus įteikė pašto paslaugas teikiančiai organizacijai. Laidavimo sutarties 15 p. numato, kad šalys nedelsdamos privalo informuoti viena kitą, jei keičiasi šalių pavadinimai, juridiniai, adresai banko sąskaitų numeriai ar kiti rekvizitai. Iš viešai prieinamų duomenų (VĮ Registrų centras duomenų bazės) ieškovei tapo žinoma, kad atsakovės UAB „Alkomas“ adresas yra pasikeitęs, o pakeitimas yra atliktas po laidavimo sutarties sudarymo. Nepaisant to, kad atsakovė UAB „Alkomas“ neįvykdė laidavimo sutartyje numatytos pareigos pranešti apie adreso pasikeitimą, ieškovė, siekdama tinkamai informuoti atsakovę UAB „Alkomas“, veikdama sąžiningai, vadovaudamasis bendradarbiavimo, kooperavimosi ir ekonomiškumo principais, raginimą dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo siuntė oficialiu, viešai skelbiamu atsakovo UAB „Alkomas“ adresu. CK 2.49 straipsnio 3 dalis numato, kad visas susirašinėjimas su juridiniu asmeniu yra laikomas tinkamu, kai jis vyksta juridinio asmens buveinės adresu. Iš to galima daryti išvadą, kad už korespondencijos gavimą oficialiai nurodytu juridinio asmens adresu yra atsakingas laiduotojas UAB „Alkomas“. Atitinkamai, ieškovė negali prisiimti atsakomybės už korespondencijos neįteikimą, jei ji yra siunčiama oficialiu atsakovės UAB „Alkomas“ buveinės adresu. Kaip nurodyta ieškinyje, atsakovė D. Ž. įsipareigojimų pagal kredito sutartį nebevykdo nuo 2017-11-10, t. y. atsakovė nebeatliko kredito sutartyje numatytos 2017-11-10 įmokos. Iki nurodytos datos prievoles pagal kredito sutartį atsakovė D. Ž. vykdė tinkamai. Laidavimo sutarties 3 punkte yra numatyta, kad laidavimas galioja iki visiško iš kredito sutarties kylančių prievolių ieškovei įvykdymo. CK 6.156 straipsnio 1 dalis numato, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. CK 6.189 straipsnio 1 dalis numato, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Atitinkamai, šalims susitarus, kad laidavimo prievolė pagal laidavimo sutartį galioja iki visiško iš kredito sutarties kylančių prievolių ieškovei įvykdymo, nagrinėjamu atveju nėra taikoma bendroji, įstatyme numatyta CK 6.88 straipsnio 1 dalies nuostata. Kartu, nėra teisiškai pagrįstas atsakovės UAB „Alkomas“ argumentas, jog ieškovė praleido ieškinio senaties terminą pareikšti reikalavimus šiam atsakovui, nėra teisinio pagrindo taikyti ieškinio senatį, nes atsakovės „Alkomas“ prievolės pagal laidavimo sutartį terminas nėra tapatinamas su kredito sutartyje numatytu kredito grąžinimo terminu. UAB „Alkomas“ prievolė yra galiojanti iki visiško iš kredito sutarties kylančių prievolių ieškovei įvykdymo, todėl reikalavimai šiam asmeniui yra pareikšti teisėtai, vadovaujantis ieškovės ir atsakovės UAB „Alkomas“ teisėtai sudaryta ir galiojančia laidavimo sutartimi bei nepraleidus ieškinio senaties termino. Ieškovės vertinimu, atsakovų D. Ž. ir A. Ž. pateikti dokumentai apie gaunamas pajamas ir patiriamas išlaidas nepagrindžia ir neįrodo, jog šie asmenys nėra pajėgūs tinkamai įvykdyti teismo sprendimo. Priešingai, atsakovai D. Ž. ir A. Ž. gauna stabilias, didesnes negu minimali mėnesinė alga, pajamas, o atsakovė UAB „Alkomas“ yra pelningai veikianti, ilgalaikio materialiojo ir kitokio turto turinti įmonė, kuri akivaizdžiai yra finansiškai pajėgi padengti skolą. Atsakovai taip pat nepateikia duomenų apie kitas aplinkybes, trukdančias įvykdyti teismo sprendimą šioje byloje. Todėl akivaizdu, jog sprendimo vykdymo išdėstymas iš esmės suteiktų nepagrįstą pranašumą atsakovams, tokiu būdu pažeidžiant ieškovės ir ieškovės kreditorių interesus. 

7.       Atsakovė D. Ž. teismo posėdyje nurodė, kad paskola buvo paimta verslui, mokėjo, kol vyras neteko darbo. Įmonei buvo bankrotas, norėjo padengti pajaus suma. Skolos fakto neginčija, tačiau prašo įskaityti pajaus sumą ir sumažinti įsiskolinimą. Pajus yra kaip užstatas. Sakė, kad jis bus grąžintas. Sumos neatsimena. Jeigu pajus bus įskaitytas, tuomet išdėstymo prašo 14 mėnesių. Šeimos pajamos yra 1500 Eur, turi nepilnametę 17 m. dukterį, moka būsto paskolą po 55 Eur į mėnesį. Išlaidas sudaro dukters mokyklinės priemonės, taip pat atsakovės sveikatos išlaidos, kadangi turi dvi išvaržas, kaklo ir stuburo problemų. Pragyvenimui išleidžia viską, mokėdami skolą taupytų. Turi automobilį. Laidavimo sutarties sudarymo metu sutuoktinis buvo įmonės „Alkomas“ savininkas ir akcininkas. Ji su įmone nesusijusi. Dėl informavimo nieko nežino. Kai iškėlė bankroto bylą unijai, nemokėjo, nes nežinojo kam mokėti. Mokėtų 6400 Eur su bylinėjimosi išlaidomis.

8.       Atsakovas A. Ž. teismo posėdyje nurodė, kad neginčija skolos fakto, tik dėl 700 Eur pajaus įskaitymo. Kredito sutartyje kalbama tik apie pagrindinį pajų, o apie papildomą pajų nekalbama. Vilniaus teisme išnagrinėta byla, kurioje ta pati ieškovė, ir papildomas pajus buvo įskaitytas kaip indėlis. Pagrindinis pajus ir papildomas pajus skiriasi. Pagrindinis pajus yra 30-50 Eur, kaip nario mokestis. O papildomas pajus yra 15 proc. nuo paskolos sumos. Sudarydami sutartį, sumokėjo 700 Eur, t. y. papildomą pajų. Jis arba būtų panaudotas paskolos padengimui, arba mėnesio laikotarpyje ieškovė jį būtų grąžinusi. Jeigu būtų vėlavęs, papildomą pajų būtų panaudoję mėnesinėms įmokoms. Taip sakė ieškovė. Raštu ši sąlyga įtvirtinta nebuvo. Naujų savininkų neinformavo apie įsiskolinimą ieškovei. Bandė taikiai spręsti ginčą su ieškove, norėjo susitarti, kad grąžins per 24 mėnesius, tačiau ieškovė nesutiko. Siūlė per 16 mėnesių, bet vis tiek nesutiko. Jeigu įskaitytų papildomą pajų, galima išdėstyti 14 mėnesių. Ieškovė sutiko dėl 3 mėnesių termino, tačiau jie neturi galimybės atlyginti skolą per tokį terminą. Nuo 2017 m. nieko nemokėjo ieškovei, nes jis buvo bedarbis. Dėl pajinio įnašo įskaitymo nesikreipė į uniją. Raginimą tęsti mokėjimą jis gavo po bankroto procedūros ieškovei paskelbimo, siuntė nemokumo administratorius. Raginimą gavo iki akcijų pardavimo. Savininkų neinformavo apie laidavimo sutartį, nes pamiršo.

9.       Atsakovės UAB „Alkomas“ atstovė advokatė palaikė prieštaravimuose nurodytus argumentus. Apie prievolę sužinojo tik gavę procesinius dokumentus. Naujieji akcininkai nesusiję su prievole, nebuvo informuoti. Teismas turėtų vertinti aplinkybę, kad atsakovė nebuvo informuota kitų atsakovų apie prievolę. Papildomas pajus turėtų būti įskaitytas į skolą. Laidavimas yra terminuotas, jis jau pasibaigęs, reikalavimus reikšti jau per vėlu, praleistas įstatyme nustatytas terminas, todėl turi būti taikoma senatis. Prašo pakeisti preliminarų sprendimą, atsakovės atžvilgiu reikalavimus atmesti. Sutinka su skolos išdėstymu kitiems atsakovams.

        Preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas.

10.       Ieškovė prašo priteisti solidariai iš atsakovų D. Ž., A. Ž., UAB „Alkomas“ 3293,74 Eur skolą, 1250,52 Eur palūkanas, 363,78 Eur delspinigius, procesines palūkanas, bei priteisti iš atsakovų ieškovės patirtas bylinėjimo išlaidas. Atsakovai nesutinka, mano, kad papildomas pajus turėtų būti įskaitytas į skolą, o atsakovė UAB „Alkomas“ pašalinta iš proceso, kadangi pasikeitė savininkai ir laidavimo sutarties sąlygos nebegali būti taikomas, atsakovė UAB „Alkomas“ taip pat prašo taikyti ieškinio senatį jos atžvilgiu, kadangi reikalavimas nebuvo pareikštas laiku.

11.       Iš nagrinėjamoje byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad 2015-09-16 kredito sutarties Nr. 00054 (toliau – kredito sutartis) pagrindu D. Ž. ieškovė (ankstesnis pavadinimas Šiaulių kredito unija) suteikė 5000 Eur kreditą, kurį D. Ž. turėjo grąžinti iki 2020-09-10 pagal kredito grąžinimo grafiką (b. l. 40-48, 71-77). Prievolių pagal sutartį užtikrinimui, A. Ž. ir ieškovė 2015-09-16 sudarė Laidavimo sutartį Nr. 201509-0003 (toliau - laidavimo sutartis Nr. 1), UAB „Alkomas“ su ieškove 2015-09-16 sudarė Laidavimo sutartį Nr. 201509-00004 (toliau – laidavimo sutartis Nr. 2) (b. l. 15-19, 49-53). 2017-11-24 ir 2019-01-11 perdavimo-priėmimo aktai patvirtina, kad D. Ž. buvo siųsti pranešimai (b. l. 20-21), 2021-07-12 siųsti pranešimai D. Ž. ir A. Ž. buvo įteikti 2021-07-16 (b. l. 22-23), 2021-09-21 raginimas atsakovams įvykdyti įsipareigojimus buvo įteiktas D. Ž. ir A. Ž. 2021-09-22, UAB „Alkomas“ neįteiktas (b. l. 24-26). Iš 2017-12-03 akcijų pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad A. Ž. pardavė 8 vnt. UAB „Alkomas“ akcijų už 10 Eur G. S. (b. l. 78), 2017-12-05 akcijų pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad A. Ž. pardavė 23 vnt. UAB „Alkomas“ akcijų už 100 Eur V. S. (b. l. 79), 2017-12-04 akcijų pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad A. Ž. pardavė 23 vnt. UAB „Alkomas“ akcijų už 100 Eur G. S. (b. l. 80), 2017-12-01 akcijų pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad A. Ž. pardavė 23 vnt. UAB „Alkomas“ akcijų už 30 Eur G. S. (b. l. 81), 2017-12-02 akcijų pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad A. Ž. pardavė 23 vnt. UAB „Alkomas“ akcijų už 10 Eur G. S. (b. l. 82). Mokėjimų dokumentai patvirtina, kad D. Ž. 2015-06-16 buvo išmokėta 5000 Eur suma, mokėjimo aprašymas – paskolos išmokėjimas (b. l. 83, 85), o D. Ž. sumokėjo 750 Eur, mokėjimo aprašymas – papildomas pajus (b. l. 86), sumokėjo 10 Eur, aprašymas – stojamasis mokestis (b. l. 87), atliko 30 Eur mokėjimą, aprašymas – privalomas pajus (b. l. 88), atliko 50 Eur mokėjimą, aprašymas – paskolos administravimo mokesčiai (b. l. 89). Iš Juridinių asmenų registro elektroninio sertifikuoto išrašo matyti, kad UAB „Alkomas“ buveinės adresas yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 94-95). 

12.       Tarp atsakovės D. Ž. ir ieškovės susiklostė paskolos santykiai. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.881 straipsnį, kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas, o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. Kreditorė vykdė sutartinius įsipareigojimus tinkamai – atsakovei suteikė paskolą, tačiau atsakovė savo sutartinių įsipareigojimų nevykdė – paskolos negrąžino ir palūkanų bei kitų privalomų mokėti sumų nesumokėjo. Atsakovė D. Ž. pažeidė prievolių bei sutarčių vykdymo principus, CK 6.200 straipsnio, 6.205 straipsnio, 6.873 straipsnio 1 dalies, 6.881 straipsnio 1 dalies nuostatas, pagal kurias sutartys turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai, nustatytais terminais, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą pinigų sumą sutartyje nustatyta tvarka ir mokėti palūkanas. Be to, įstatymai draudžia vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis), o sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).

13.       Pažymėtina ir tai, kad atsakovai D. Ž. ir A. Ž. neginčija skolos fakto, sutinka, kad yra skolingi ieškovei, tačiau mano, kad D. Ž. sumokėtas papildomas pajus turėtų būti įskaitytas į skolą ir skolos suma sumažinta, taip pat mano, kad papildomas pajus turėtų būti laikomas terminuotu indėliu, kaip precedentą nurodo Vilniaus apygardos teismo 2019-02-04 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-692-232/2019, kuriuo teismas įskaitė ieškovo sumokėtą papildomą pajų (b. l. 119-123).

14.       Kaip matyti iš kredito sutarties specialiųjų sąlygų 9 punkto, kredito gavėjo pajinio įnašo dydis yra 15 procentų, skaičiuojant nuo bendros kredito sumos, o mokėjimo dokumentas patvirtina, kad D. Ž. sumokėjo kredito unijai 750 Eur, kas sudaro 15 proc. sumą, skaičiuojant nuo 5000 Eur išmokėtos paskolos sumos. Byloje ginčo nėra dėl atsakovės sumokėto pajinio įnašo ir jo dydžio. Atsakovai mano, kad ši suma turi būti laikoma terminuotu indėliu ir įskaityta į skolą.

15.       Kredito sutarties bendrosios dalies 11.1 punktas numato, kad šalių susitarimu kredito gavėjui visą kredito laikotarpį apribojama teisė disponuoti jo pajumi ir visu jo turimu pajiniu įnašu kredito unijoje. Šis apribojimas reiškia, kad kredito gavėjas neturi teisės reikalauti, kad kredito unija grąžintų ar įskaitytų visą ar dalį pajinio įnašo, taip pat neturi teisės bet kokiu būdu perleisti, įkeisti turimo pajaus ar kitaip apriboti savo teises į pajų. Visi nurodyti veiksmai gali būti atliekami tik su kredito unijos sutikimu. Kredito sutarties bendrosios dalies 11.2 punktas numato, kad kredito gavėjas, pasirašydamas šią sutartį, pareiškia, kad sutinka, jog kredito unija panaudotų pajinį įnašą ar jo dalį kredito gavėjo įmokoms pagal šią sutartį. Panaudojus pajinį įnašą šiuo atveju, kredito gavėjui neatsiranda pareiga sumokėti kredito grąžinimo prieš laiką mokesčio. Kredito unija turi teisę, bet ne pareigą, panaudoti kredito gavėjo pajinį įnašą ar jo dalį kredito gavėjo įmokoms pagal šią sutartį. Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo 2 straipsnio 9 dalis numato, kad pajinis įnašas – į kredito uniją asmens įmokėta pinigų suma, kuri naudojama kredito unijos pajiniam kapitalui sudaryti. Kredito unijų įstatymo 14 straipsnis numato, kad pajinis įnašas, sumokėtas už pagrindinį pajų, gali būti grąžinamas tik narystei kredito unijoje pasibaigus. Kredito unija, grąžindama asmeniui jo pajinį įnašą už pagrindinį ir (ar) papildomus pajus, privalo jį proporcingai sumažinti, atsižvelgdama į tų metų, kuriais narystė kredito unijoje pasibaigė ar kuriais kredito unijoje buvo gautas prašymas grąžinti pajinius įnašus už papildomus pajus, patvirtintoje metinėje balansinėje ataskaitoje įrašytą kredito unijos nuostolių ir privalomojo rezervo arba rezervinio kapitalo bendrą sumą, jei bendra suma yra nuostoliai. Kredito unija su savo nariu atsiskaito išmokėdama jam priklausantį pajinį įnašą už pagrindinį ir (ar) papildomus pajus ir kitas išmokas, susijusias su jo dalyvavimu kredito unijos pajiniame kapitale, tik po to, kai įvertinusi kredito unijos finansinę būklę nustato, kad atsiskaitymas nekels grėsmės kredito unijos veiklos stabilumui ir patikimumui.

16.       Byloje nustatyta, kad ieškovei Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-5458-232/2017 iškelta bankroto byla. Kredito unijų įstatymo 75 straipsnio 12 dalies 1 punktas nustato, kad unijai iškėlus bankroto bylą yra draudžiama vykdyti visas finansines prievoles. Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai numato, kad nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą arba nutraukti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos, draudžiama vykdyti juridinio asmens finansines prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos, įskaitant mokesčių, palūkanų ir netesybų mokėjimą; įskaityti reikalavimus, išskyrus priešpriešinius vienarūšius reikalavimus, kurie tenkina abi šias sąlygas: atsirado iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos ir toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas.

17.       Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad ieškovė neturi teisės atlikti įskaitymo ir įskaityti atsakovės D. Ž. sumokėtą pajinį įnašą dengiant įsiskolinimą pagal kredito sutartį, nes tokius veiksmus atlikti ieškovei imperatyviai draudžia galiojantys įstatymai. Atsakovai mano, kad pajinis įnašas galėtų būti laikomas terminuotu indėliu, bei įskaitytas į skolą, kadangi taip buvo padaryta Vilniaus apygardos teismo 2019-02-04 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-692-232/2019.

18.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (lot. – iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (lot. – sprendimo pagrindas, motyvacija). Bandymas taikyti teisės taikymo taisykles, suformuluotas konkrečiose teismo bylose, neturinčiose esminio panašumo su byla, kurią nagrinėjant buvo suformuluotas tas teismo precedentas, reikštų tą patį, kaip taikyti teisės normą teisiniam santykiui, kurio ši norma nereglamentuoja. Dėl to Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai taikytini tik teismams nagrinėjant panašias savo faktinėmis aplinkybėmis bylas į tą bylą, kurią nagrinėdamas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino atitinkamą teisės normą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kaišiadorių rajono vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį interesą, v. AB „VST“, bylos Nr. 3K-186/2009; ir kt.).

19.       Pirmiau nurodytų išaiškinimų kontekste teismas pažymi, kad tam, jog būtų teisinis pagrindas atsižvelgti į ankstesnėje byloje suformuluotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, nebūtina, kad visiškai sutaptų gretinamų bylų faktinių aplinkybių visuma, o pakanka, kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų būtent tos aplinkybės, kurios buvo suformuluotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių ratio decidendi, t. y. kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų (tik) tos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurių pagrindu ir buvo suformuluota atitinkama taisyklė. Tuo tarpu tapatumo arba esminio panašumo reikalavimai netaikytini toms teisiškai nereikšmingoms bylos aplinkybėms, kurios neturėjo teisinės reikšmės ir (arba) įtakos formuluojant atitinkamą teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę.

20.       Kaip matyti iš atsakovų nurodomo Vilniaus apygardos teismo sprendimo, teismas konstatavo, kad ieškovo reikalavimas įskaityti paskolos likutį į jo įneštą pajų, pareikštas dar iki atsakovės (šioje byloje ieškovės) veiklos apribojimo laikytinas pagrįstu ir teisėtu bei atitinkančiu ginčo šalių sudarytos sutarties nuostatas, o ieškovo prievolė grąžinti paskolos likutį laikytina pasibaigusia įskaitymu į papildomo pajaus sumą, remiantis CK 6.130 straipsniu numatančiu, jog prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą, nes pagal CK 6.131 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo. Įskaitoma pranešant apie tai kitai prievolės šaliai. Ieškovo pranešimo apie prievolių įskaitymą, metu neegzistavo CK 6.134 straipsnyje numatytos aplinkybės, kurioms esant įskaitymas draudžiamas. Ieškovo reikalavimą pripažinti papildomą pajų terminuotu indėliu, teismas paliko nenagrinėtą.

21.       Taigi, atsakovų nurodoma byla neturi esminio panašumo su nagrinėjama byla, kadangi nurodytoje byloje ieškovas pateikė prašymą dėl vienašališko priešpriešinių kreditorinių reikalavimų įskaitymo tuomet, kai dar nebuvo iškelta bankroto byla kredito unijai ir jos veiklai nebuvo taikomi jokie finansiniai apribojimai. Be to, tai leido ir Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos. Tuo tarpu šios nuostatos negali būti taikomos nagrinėjamoje byloje, kadangi atsakovai prašymą įskaityti sumokėtą pajinį įnašą pareiškė tuomet, kai ieškovei jau iškelta bankroto byla ir yra draudžiami bet kokie įskaitymai. Pažymėtina ir tai, kad nei kredito sutarties bendrosios dalies, nei specialiosios dalies nuostatos nesudaro pagrindo vertinti atsakovės sumokėto pajinio įnašo kaip terminuoto indėlio, kadangi kredito sutarties pajinio įnašo samprata neatitinka terminuoto indėlio sampratos, skiriasi savo esme ir paskirtimi. Atsakovų nurodomame teismo sprendime buvo analizuojamos vartojimo kredito sutarties sąvokos ir konstatuota, kad remiantis kredito sutarties nuostatomis, papildomas pajus laikytinas viena iš kredito grąžinimo užtikrinimo priemonių, teismas nevertino, ar papildomas pajus gali būti laikomas terminuotu indėliu. Nagrinėjamu atveju, kredito sutarties nuostatos neatitinka Vilniaus apygardos teismo sprendime analizuotų vartojimo kredito sutarties sąlygų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo įskaityti atsakovės sumokėto pajinio įnašo į ieškovės prašomą priteisti skolos sumą. Kadangi atsakovė D. Ž. ir A. Ž. neginčijo skolos fakto, teismas neturi pagrindo nesutikti su ieškovės paskaičiavimais, jog pradelsta mokėjimų suma pagal kredito sutartį yra 3293,74 Eur pagrindinės skolos suma, 1250,52 Eur mokėjimo palūkanos, apskaičiuotos laikotarpiu nuo 2017-11-10 iki 2020-09-10, 363,78 Eur delspinigiai, apskaičiuoti už 180 dienų nuo 2021-09-29, todėl ieškinio reikalavimai yra pagrįsti.

22.       Prievolių įvykdymo užtikrinimas – civilinė teisinė priemonė, suteikianti kreditoriui papildomų garantijų, kad bus patenkintas jo reikalavimas. CK 6.70 straipsnio 1 dalyje nustatytas pavyzdinis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų sąrašas – prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį arba įstatymus netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje nustatytais būdais. Pagal CK 6.76 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas, laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Laidavimas yra papildoma (šalutinė) prievolė. Laidavimas atsiranda sudarius laidavimo sutartį arba įstatymų ar teismo sprendimo pagrindu (CK 6.77 straipsnio 1 dalis).

23.       Kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (CK 6.81 straipsnio 1 dalis). Laiduotojas atsako tokia pačia apimtimi kaip ir skolininkas, įskaitant ir palūkanų sumokėjimą, nuostolių atlyginimą bei netesybų sumokėjimą (CK 6.81 straipsnio 2 dalis). Kai pasibaigia pagrindinė prievolė arba ji pripažįstama negaliojančia, pasibaigia ir laidavimas (CK 6.76 straipsnis 2 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovai UAB „Alkomas“ ir A. Ž. laidavimo sutartimis Nr. 1 ir Nr. 2 laidavo visu savo turtu pagal D. Ž. prisiimtus įsipareigojimus ieškovei. Ieškovė prašo priteisti 3293,74 Eur skolą, 1250,52 Eur mokėjimo palūkanas, ir 363,78 Eur delspinigius solidariai iš pagrindinės skolininkės D. Ž. ir laiduotojų UAB „Alkomas“ ir A. Ž.. Atsakovė UAB „Alkomas“ nesutinka su pareikštu reikalavimu, nurodo, kad nebuvo informuota apie laidavimo sutartį, prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti.

24.       Taigi, atsakovė iš esmės prašo taikyti CK 6.88 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą terminą kreditoriaus reikalavimui pareikšti. Nurodo, kad ieškovė reikalavimą jai pareiškė praėjus daugiau nei trims mėnesiams po laidavimo sutarties termino pabaigos, tokiu būdu praleido ieškinio senaties terminą. CK 6.88 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kai buvo laiduota tik tam tikram laikui arba užtikrinta terminuota prievolė, laidavimas baigiasi, jeigu kreditorius per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią suėjo laidavimo terminas ar prievolės įvykdymo terminas, nepareiškia laiduotojui ieškinio.

25.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo formuojamoje praktikoje yra ne kartą pasisakęs, kad CK nedraudžiama šalių susitarimu pakeisti CK 6.88 nurodytus terminus. Kai skolininkas nustatytu terminu prievolės neįvykdė, o laiduotojas ir kreditorius yra susitarę, jog laidavimas galioja iki visiško prievolės įvykdymo, tai CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas laidavimo pabaigos terminas netaikomas. Tokia laidavimo sutartyje nustatyta sąlyga neprieštarauja CK nuostatoms, yra teisėta, todėl, atsižvelgiant į sutarties laisvės ir šalių dispozityvumo principą, sutarties šalims sukuria atitinkamas teises ir pareigas (CK 1.136 str., 6.3 str., 6.70 str. 1 d., 6.156 str. 4 ir 5 d.). Be to, laidavimo galiojimo iki visiško užtikrintos prievolės įvykdymo nustatymas atitinka laidavimo kaip akcesorinės (papildomos, šalutinės ir nuo pagrindinės prievolės priklausančios) prievolės pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 27 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-261/2009; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2011; 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2012; 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015; 2015 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-467-611/2015; kt.).

26.       Laidavimo sutartimis Nr. 1 ir Nr. 2 laiduotojai ir ieškovė aiškiai ir nedviprasmiškai susitarė, kad laidavimas galioja iki visiško iš paskolos sutarties kylančių paskolos gavėjo prievolių unijai įvykdymo (3 punktas). Be to, 9 punktu taip pat susitarė, kad sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo ir galioja iki visiško prievolių įvykdymo pagal paskolos sutartį su tolimesniais jos papildymais ir pakeitimais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad CK 6.88 straipsnio 1 dalis bei joje nurodytas 3 mėnesių terminas ieškiniui pareikšti šiuo atveju netaikytinas, toks atsakovės UAB „Alkomas“ reikalavimas nepagrįstas.

27.       Nagrinėjamų aplinkybių kontekste taip pat aktualios laidavimo sutarčių 3 punkto nuostatos, kurios numato, kad šia sutartimi laiduotojas laiduoja už paskolos gavėją ir įsipareigoja atsakyti visu savo turtu unijai, jeigu paskolos gavėjas tinkamai neįvykdys unijai visų prievolių pagal paskolos sutartį. Laiduotojui išaiškinta, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.81 straipsnį, laiduotojas ir paskolos gavėjas atsako unijai kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, tai yra, jeigu paskolos gavėjas tinkamai neįvykdys visų ar dalies prievolių pagal paskolos sutartį, laiduotojas atsakys unijai ta pačia apimti kaip ir paskolos gavėjas, konkrečiai imant, už paskolos grąžinimą, palūkanų, delspinigių ir kitų pagal paskolos sutartį priklausančių sumų sumokėjimą bei nuostolių atlyginimą. Šios laidavimo sutarčių sąlygos leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad šalys nėra susitarusios dėl subsidiaraus laiduotojų atsakomybės santykio, todėl šiuo atveju taikytina solidarioji atsakovų atsakomybė. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas A. Ž. neginčija savo solidariosios atsakomybės.

28.       Pagal CK 6.6 straipsnio 4 dalį, jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Bendraskoliai yra įpareigoti iki to laiko, kada bus įvykdyta visa prievolė (CK 6.6 str. 6 d.). Ir tik jeigu solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (CK 6.6 str. 7 d.). Vadovaujantis CK 6.80 straipsnio 2 dalimi, laiduotojas turi teisę reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą, išskyrus atvejus, kai laiduotojas šios teisės yra aiškiai atsisakęs. Tačiau ši taisyklė nėra taikoma, jeigu pagrindinio skolininko ir laiduotojo atsakomybė kreditoriui yra solidarioji (CK 6.81 str. 1 d.). Esant solidariajai laiduotojo pareigai, laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą (CK 6.80 str. 2 d.), priešingai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.) (žr. minėtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011).

29.       Byloje nėra jokių duomenų, sudarančių pagrindą vertinti, kad atsakovai, sudarydami laidavimo sutartis, suklydo dėl jų sąlygų turinio ir nesuprato aptariamos nuostatos reikšmės. Laidavimo sutarčių sąlygos dėl atsakovų prievolių solidarumo nėra išdėstytos dviprasmiškai ir klaidinančiai, jose aiškiai nurodyta, kokia tvarka ir apimtimi atsakovai turės atsakyti kredito unijai, jeigu pagrindinė skolininkė neįvykdys finansinių įsipareigojimų pagal kredito sutartį. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į tai, kad nei atsakovas A. Ž., nei atsakovė UAB „Alkomas“ neginčijo laidavimo sutarčių, darytina išvada, kad laidavimo sutartys yra galiojančios.

30.       Byloje taip pat nustatyta, kad 2017 m. gruodžio mėnesį sudarytomis akcijų pirkimo-pardavimo sutartimis tuo metu vienintelis atsakovės UAB „Alkomas“ akcininkas A. Ž. pardavė visas įmonės akcijas V. S. ir G. S., kuri buvo paskirta UAB „Alkomas“ direktore. Atsakovė UAB „Alkomas“ nurodo, kad pardavus akcijas, jai nebuvo perduota UAB „Alkomas“ vardu 2015-09-16 sudaryta laidavimo sutartis Nr. 2. Atsakovė jokia forma nebuvo informuota apie galiojančią laidavimo sutartį, jos nebuvo pareikalauta įvykdyti prievolę, ieškovės pateikti dokumentai patvirtina, kad atsakovei 2021-09-21 siųstas raginimas nebuvo įteiktas ir 2021-10-27 grąžintas siuntėjui.

31.       Ieškovė atsiliepime nurodė, kad aplinkybė, jog atsakovas A. Ž. neperdavė laidavimo sutarties ir neinformavo apie ją įmonės pirkėjo, nepanaikina laiduotoju esančio juridinio asmens prievolės pagal laidavimo sutartį, kadangi laiduotojo juridinio asmens prievolių turinys negali būti siejamas su juridinio asmens akcininko asmeniu ir jo pasikeitimu. Dėl netinkamo naujųjų atsakovės UAB „Alkomas“ akcininkų informavimo reikalavimai turėtų būti reiškiami ir atsakomybė turėtų kilti atsakovui A. Ž., o ne ieškovei.

32.       Teismas neturi pagrindo nesutikti su šiais ieškovės argumentais. CK 2.50 straipsnio 2 dalies nuostatos numato, kad juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o pastarasis neatsako pagal juridinio asmens prievoles. Taigi, juridinis asmuo ir juridinio asmens dalyviai neturėtų būti sutapatinami ir juridinio asmens prievolė įvykdyti įsipareigojimus pagal laidavimo sutartį negali būti laikoma pasibaigusia dėl juridinio asmens dalyvio (šiuo atveju akcininko) pasikeitimo. Naujojo juridinio asmens dalyvio neinformavimas apie prisiimtus juridinio asmens įsipareigojimus sukelia pasekmes ir atsakomybę ne ieškovei, o asmeniui, kuris pardavė atsakovės UAB „Alkomas“ akcijas ir neinformavo apie laidavimo sutartį. Pažymėtina ir tai, kad naujieji akcininkai taip pat turėjo teisę ir pareigą domėtis įmonės veikla, finansiniais įsipareigojimais ir pan. Tai, kad nei viena iš akcijų pirkimo-pardavimo sutarties šalių nebuvo pakankamai rūpestinga ir atidi sudarant sandorį ir nesidomėjo įmonės finansiniais įsipareigojimais, sukuria teises ir pareigas tarp nurodyto sandorio šalių, tačiau jokių būdu nepanaikina UAB „Alkomas“ prisiimtų įsipareigojimų pagal laidavimo sutartį Nr. 2, sudarytą su ieškove. Laidavimo sutarties Nr. 2 5.7 punktu laiduotojas įsipareigojo be išankstinio raštiško unijos sutikimo neparduoti, nedovanoti ar kitaip neperleisti nuosavybės teisių į laiduotojui priklausantį ilgalaikį turtą, kurio balansinė vertė ne didesnė nei 30 procentų negrąžintos kredito sumos, taip pat neparduoti, neišnuomoti ar kitaip neperleisti tretiesiems asmenims savo įmonės, verslo ar jo dalies. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, atsakovas A. Ž. neinformavo unijos apie ketinimą parduoti UAB „Alkomas“ akcijas tretiesiems asmenims.

33.       Atsakovė UAB „Alkomas“ taip pat nurodo, kad ieškovė neinformavo jos apie savo reikalavimus pagal laidavimo sutartį, 2021-09-21 siųstas raginimas nebuvo įteiktas. Atkreiptinas dėmesys, kad CK 2.49 straipsnio 3 dalis numato, kad visas susirašinėjimas su juridiniu asmeniu laikomas tinkamu, kai jis vyksta juridinio asmens buveinės adresu arba juridinio asmens elektroninio pristatymo dėžutės adresu. Nagrinėjamu atveju, 2021-09-21 raginimas buvo siųstas oficialiu UAB „Alkomas“ buveinės adresu, todėl ieškovės susirašinėjimas su atsakove UAB „Alkomas“ laikomas tinkamu. Be to, Laidavimo sutarties Nr. 2 14 punktu šalys susitarė, kad visi pranešimai, ataskaitos ir kitas susirašinėjimas pagal sutartį įteikiami sutarties šaliai pasirašytinai arba siunčiami paštu. Laikoma, kad paskutiniu unijai žinomu laiduotojo adresu paštu išsiųstus dokumentus laiduotojas gavo trečią darbo dieną, einančią po tos dienos, kai unija laiduotojui siunčiamus dokumentus įteikė pašto paslaugas teikiančiai organizacijai. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo išvadai, kad ieškovė netinkamai įgyvendino informavimo apie prašomą įvykdyti įsipareigojimus pagal laidavimo sutartį pareigą, todėl atsakovės UAB „Alkomas“ įsipareigojimas pagal laidavimo sutartį Nr. 2 yra galiojantis, o ieškovės reikalavimas priteisti skolą solidariai iš pagrindinės skolininkės ir abiejų laiduotojų pagrįstas ir tenkintinas. 

34.       CK 6.37 straipsnis ir 6.210 straipsnis nustato, kad atsakovas privalo mokėti nustatyto dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovai D. Ž. ir A. Ž. yra fiziniai asmenys, o UAB „Alkomas“ yra juridinis asmuo, bei įvertinęs tai, jog CK 6.210 straipsnis nustato skirtingą palūkanų dydį fiziniams ir juridiniams asmenims, reikalavimas iš atsakovų D. Ž. ir A. Ž. priteisti solidariai 5 procentų dydžio metinės palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022-04-12) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o iš atsakovės UAB „Alkomas“ priteisti solidariai 6 procentų dydžio metinės palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022-04-12) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, CK 6.210 straipsnis).

35.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovų prieštaravimai nepaneigia Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. balandžio 12 d. preliminaraus sprendimo išvadų pagrįstumo, todėl teismas priima galutinį sprendimą palikti nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. balandžio 12 d. preliminarų sprendimą, kuriuo ieškovei solidariai iš atsakovų D. Ž., A. Ž. ir UAB „Alkomas“ priteista 3293,74 Eur pagrindinės skolos suma, 1250,52 Eur mokėjimo palūkanos, 363,78 Eur delspinigiai, iš D. Ž., A. Ž., solidariai priteistos 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (4907,64 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022-04-12) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, iš UAB „Alkomas“ priteistos 6 (šešių) procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą (4907,64 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022-04-12) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; iš D. Ž., priteistos 221,84 Eur bylinėjimosi išlaidos, iš A. Ž. priteistos 221,83 Eur bylinėjimosi išlaidos, iš UAB „Alkomas“ priteistos 221,83 Eur bylinėjimosi išlaidos; valstybei iš D. Ž. priteistas 18,67 Eur žyminis mokestis, iš A. Ž. priteistas 18,67 Eur žyminis mokestis, iš UAB „Alkomas“ priteistas 18,66 Eur žyminis mokestis.

36.       CPK 430 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad galutiniu sprendimu teismas išsprendžia žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimą. Atsižvelgiant į tai, kad 2022 m. balandžio 12 d. preliminariu sprendimu teismas priteisė ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis 56 Eur žyminį mokestį ir 665,50 Eur teisinių paslaugų išlaidas, galutiniu sprendimu priteistinos ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis papildomai ieškovės patirtos 363 Eur teisinių paslaugų išlaidos, t. y. po 121 Eur (b. l. 61, 134-136) (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d.).

37.       Atsakovai D. Ž., A. Ž. prašo išdėstyti priteistų sumų mokėjimą dalimis per 16 mėnesių laikotarpį. Teismo posėdžio metu D. Ž. nurodė, kad šeimos pajamos yra 1500 Eur, turi nepilnametę 17 m. dukterį, moka būsto paskolą po 55 Eur į mėnesį. Išlaidas sudaro dukters mokyklinės priemonės, taip pat atsakovės sveikatos išlaidos, kadangi turi dvi išvaržas, kaklo ir stuburo problemų. Ieškovė nesutinka, kad priteistų sumų mokėjimas atsakovams būtų išdėstytas, nurodydama, kad atsakovų pateikti dokumentai nepagrindžia ir neįrodo, kad jie nėra pajėgūs tinkamai įvykdyti teismo sprendimą. Atsakovė UAB „Alkomas“ prašymo išdėstyti priteistų sumų mokėjimą nepateikė, teismo posėdžio metu sutiko, kad skolos mokėjimas būtų išdėstytas atsakovams D. Ž. ir A. Ž..

38.       CPK 284 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais, ir išdėstant sprendimo vykdymą turi būti siekiama šių dviejų šalių interesų pusiausvyros, neturi būti pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Teismo sprendimo vykdymas gali būti išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jam įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 1997-06-13 nutarimo Nr. 5 „Dėl įstatymų, reguliuojančių teismo sprendimo priėmimo ir išdėstymo tvarką, taikymo teismų praktikoje“ 13 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004; 2006-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą taip pat atsižvelgtina į tai, ar, išdėsčius teismo sprendimo vykdymą, bus užtikrintas tinkamas teismo sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti išieškotojo lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004; 2006-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2006).

39.       Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovės atlyginimas 2022 m. vasario ir kovo mėnesiais buvo didesnis nei minimali mėnesinė alga (b. l. 102-103), o atsakovo atlyginimas 2022 m. vasario mėnesį buvo mažesnis nei minimali mėnesinė alga, tačiau kovo ir balandžio mėnesiais atlyginimas buvo šiek tiek didesnis nei minimali mėnesinė alga (b. l. 104-105), atsakovo A. Ž. vardu registruotas nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriam taikoma hipoteka (b. l. 101), atsakovai moka paskolą kas mėnesį mokamomis įmokomis (b. l. 106-108), šeima augina vieną nepilnametį vaiką 17 m. amžiaus. Nors ieškovė nesutinka su atsakovų prašymu išdėstyti priteistų sumų mokėjimą, teismas, įvertinęs atsakovų pateiktus rašytinius įrodymus ir parodymus teismo posėdžio metu, atsižvelgęs į tai, kad šeima susideda iš trijų asmenų, atsakovai moka paskolą, mano, kad yra pagrindas išdėstyti priteistas sumas, tačiau, siekdamas užtikrinti tiek ieškovės, tiek atsakovų teisių pusiausvyrą, įvertinus likusią sumokėti skolos sumą, vadovaujantis CPK 284 str. nuostatomis, protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais, teismo preliminaraus ir galutinio sprendimo įvykdymas dėl solidariai priteistinos 3293,74 Eur pagrindinės skolos, 1250,52 Eur mokėjimo palūkanų, 363,78 Eur delspinigių, iš viso solidariai priteistina 4908,04 Eur dydžio skola, bei bylinėjimosi išlaidų dalies, t. y. 342,84 Eur iš atsakovės D. Ž. (221,84 Eur +121 Eur), bei 342,83 Eur iš atsakovo A. Ž. (221,83 Eur+121 Eur), mokėjimas išdėstytinas trumpesniam, 12 mėnesių, laikotarpiui dalinėmis įmokomis solidariai priteistiną 4908,04 Eur skolą moka tokia tvarka: iki 2022 m. rugsėjo 5 d. sumoka 68,04 Eur skolą ir kiekvienas atsakovas lygiomis dalimis priteistas bylinėjimosi išlaidas, t. y. atsakovė D. Ž. sumoka 342,84 Eur, atsakovas A. Ž. sumoka 342,83 Eur, o laikotarpiu nuo 2022 m. spalio mėnesio iki 2023 m. liepos mėnesio (dešimt mėnesių) sumoka po 440 Eur skolos iki einamojo mėnesio 5 dienos, iki 2023 m. rugpjūčio 5 d. sumoka 440 Eur skolą ir 5 proc. procesines palūkanas nuo priteistos ir nesumokėtos skolos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo. Toks priteistų sumų mokėjimo išdėstymas, teismo nuomone, atitinka tiek atsakovų, tiek ieškovės interesus, užtikrina šalių interesų pusiausvyrą bei šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimą. Valstybei priteistų sumų mokėjimas neišdėstomas.

40.       Iš atsakovų valstybei lygiomis dalimis priteistinos 40,32 Eur teismo patirtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, kadangi šių bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra didesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią (5,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 1,6 dalys, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355 su vėlesniais pakeitimais), t. y. po 13 Eur.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 str. 4 d., 262 str. 2 d., 279 str. 2 d., 285-287 str. teismas

n u s p r e n d ž i a:

Palikti nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. balandžio 12 d. preliminarų sprendimą.

Priteisti LDB KU „Baltija“, juridinio asmens kodas 300007695, atstovaujamai nemokumo administratoriaus N. Č., iš D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 121 Eur (vieno šimto dvidešimt vieno euro) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti LDB KU „Baltija“, juridinio asmens kodas 300007695, atstovaujamai nemokumo administratoriaus N. Č., iš A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 121 Eur (vieno šimto dvidešimt vieno euro) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti LDB KU „Baltija“, juridinio asmens kodas 300007695, atstovaujamai nemokumo administratoriaus N. Č., iš UAB „Alkomas“, juridinio asmens kodas 303382145, 121 Eur (vieno šimto dvidešimt vieno euro) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 13 Eur (trylikos eurų) dokumentų įteikimo išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Priteisti valstybei iš A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 13 Eur (trylikos eurų) dokumentų įteikimo išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Priteisti valstybei iš UAB „Alkomas“, juridinio asmens kodas 303382145, 13 Eur (trylikos eurų) dokumentų įteikimo išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Išdėstyti D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), solidariai priteistos bendros 4908,04 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų ir 342,84 Eur bylinėjimosi išlaidų mokėjimą LDB KU „Baltija“, juridinio asmens kodas 300007695, tokia tvarka: iki 2022 m. rugsėjo 5 d. sumokant 68,04 Eur (šešiasdešimt aštuonių eurų 4 ct) skolą ir 342,84 Eur (trijų šimtų keturiasdešimt dviejų eurų 84 ct) bylinėjimosi išlaidas, laikotarpiu nuo 2022 m. spalio mėnesio iki 2023 m. liepos mėnesio (dešimt mėnesių) mokant po 440 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt eurų) skolos kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio 5 d., iki 2023 m. rugpjūčio 5 d. sumokant 440 Eur (keturių šimtų keturiasdešimties eurų) skolą ir 5 (penkių) procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos ir nesumokėtos skolos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo. 

Išdėstyti A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), solidariai priteistos bendros 4908,04 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų ir 342,84 Eur bylinėjimosi išlaidų mokėjimą LDB KU „Baltija“, juridinio asmens kodas 300007695, tokia tvarka: 68,04 Eur (šešiasdešimt aštuonių eurų 4 ct) skolą ir 342,83 Eur (trijų šimtų keturiasdešimt dviejų eurų 83 ct) bylinėjimosi išlaidas, laikotarpiu nuo 2022 m. spalio mėnesio iki 2023 m. liepos mėnesio (dešimt mėnesių) mokant po 440 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt eurų) skolos kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio 5 d., iki 2023 m. rugpjūčio 5 d. sumokant 440 Eur (keturių šimtų keturiasdešimties eurų) skolą ir 5 (penkių) procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos ir nesumokėtos skolos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo.

Galutinis sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjas                                                           Danas Lisas