Pranešėjas Stasys
Valužis Baudž. byla
Nr. 1A-83-107/2009
Teisėja Edita Lapinskienė
Procesinio sprendimo kategorija
1.2.14.1.1.; 2.1.7.1.; 2.1.7.4.;
2.4.6.4.1. (S)
KLAIPĖDOS
APYGARDOS TEISMAS
N U O S P R E N D
I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. balandžio 9 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų
kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Pociaus,
teisėjų Violetos
Miliuvienės, Stasio Valužio,
sekretoriaujant Irinai
Fiodorovai, Linai Andrijaitytei,
dalyvaujant
prokurorui Remigijui Bėtkiui,
nuteistajam
A. K.,
gynėjui
advokatui Mariui Navickui,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo
A. K. apeliacinį skundą
dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 30 d. nuosprendžio, kuriuo A. K., gim. (duomenys
neskelbtini), pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178
str. 1 d. vieneriems metams šešiems mėnesiams laisvės atėmimo, bausmę atliekant
pataisos namuose.
Į
bausmės laiką įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2008 m. spalio 30 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Iš A. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“
priteista 513,92 Lt turtinei žalai atlyginti.
Kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
A. K. nuteistas
už tai, kad jis 2006-01-04, apie 15.25 val., (duomenys neskelbtini), iš UAB
„(duomenys neskelbtini) “ priklausančio prekybos salono ekspozicinio
stendo pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 488,92 Lt
vertės mobiliojo ryšio telefoną „Motorola E398“ su jame buvusia 25 Lt vertės
SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), iš viso pagrobė UAB „(duomenys
neskelbtini)“ priklausančio turto už 513,92 Lt.
Apeliaciniame skunde
nuteistasis A. K. teigia,
kad skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas, paremtas prielaidomis, teismo
išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, priimant nuosprendį buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo
pažeidimų.
Nuteistasis A. K. teigia, kad, priimdamas
nuosprendį, teismas rėmėsi įrodymais, kurie buvo gauti pažeidžiant imperatyvias
baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas. Nuosprendyje nurodyta, jog ikiteisminio
tyrimo metu į bylą buvo pateikta CD laikmena, kuri apžiūrėta, surašytas
apžiūros protokolas. Anot teismo, šis dokumentas surašytas ir duomenys jame
užfiksuoti nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo normų, todėl minėtame
protokole užfiksuotų duomenų nelaikyti įrodymais Baudžiamojo proceso kodekso 20
straipsnio prasme nėra įstatymų numatyto pagrindo. Apeliantas teigia, kad
tokios teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, prieštarauja
Baudžiamojo proceso įstatymo nuostatoms.
Nuteistasis A. K. teigia, kad 2007-12-27
apžiūros protokole užfiksuotas CD-R diskas buvo ne išimtas, o tik apžiūrėtas.
Tuo buvo pažeisti BPK 20 str. reikalavimai. Apžiūros protokole nenurodyta, kada
ir iš kur šis CD-R diskas buvo paimtas, o apžiūrint CD-R diską nenurodyti jo
individualūs požymiai, dėl kurių vėliau jo nebūtų galima pakeisti kitu tokiu
pat individualiu objektu. Nuteistasis teigia, kad šis procesinis veiksmas
neužfiksuotas jokiomis techninėmis priemonėmis. Apeliaciniame skunde pažymima,
kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008-06-30 ir 2008-09-04 protokolinėmis
nutartimis įpareigojo prokuratūrą pateikti dokumentus, pateisinančius
kompaktinio disko ir vaizdinės medžiagos atsiradimą baudžiamojoje byloje,
tačiau šie teismo reikalavimai bylos nagrinėjimo teisme metu įvykdyti nebuvo,
prokuratūra jokių reikalaujamų dokumentų nepateikė. Vietoje to, prokuratūros
prašymu, teismas apklausė policijos pareigūną V. G., kuris parodė, jog
kompaktinį diską jam apklausos metu pateikė civilinio ieškovo atstovas E. L., kad tai jis
užfiksavo E. L. apklausos protokole, jokio
atskiro procesinio dokumento, patvirtinančio šio kompaktinio disko paėmimą, motyvuodamas nusistovėjusia praktika, nesurašė. Nuteistasis A. K. tokius pareigūno parodymus vertina kritiškai, nes jie prieštarauja
baudžiamojo proceso įstatymo normoms ir neatitinka tikrovės. V. G. parodymus apklausos metu paneigė pats civilinio ieškovo
atstovas E. L. Jis parodė, kad apklausos metu jokio kompaktinio disko nepateikė, jo manymu, tai padarė UAB „(duomenys
neskelbtini)“ atstovybės, esančios Vilniuje, saugos tarnyba, kuri kompaktinį diską galėjo pateikti
kartu su pareiškimu apie vagystę. Tai buvo paminėta V. G. paminėtame E. L. apklausos protokole, kuriame nurodyta, kad filmuota medžiaga buvo pateikta CD laikmenoje kartu su pareiškimu.
Tai, kad CD-R diskas nebuvo pateiktas ir su pareiškimu, paneigia objektyvios
aplinkybės – diskas nėra paminėtas pareiškimo
prieduose. Pradėję ikiteisminį tyrimą pareigūnai ne kartą raštais kreipėsi į
UAB „(duomenys neskelbtini)“
atstovybę prašydami pateikti filmuotą medžiagą. Šių aplinkybių teismas nuosprendyje neįvertino ir net
nepaminėjo. Tai, kad po pareigūno V. G. apklausos teismas protokoline nutartimi pakartotinai reikalavo,
kad prokuratūra pateiktų CD-R disko patekimą į
bylą pagrindžiančius dokumentus, patvirtina, jog liudytojo V. G. parodymai teismo taip pat neįtikino.
Nuteistasis
pastebi, jog Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 4 d. įsakmiai nurodyta, kad
įrodymais gali būti tik teisėtais
būdais gauti duomenys, kuriuos galima būtų patikrinti šiame Kodekse numatytais
proceso veiksmais. Teismas gautų duomenų patikimumą privalo patikrinti. Nesilaikant įstatymo nustatytos tvarkos surinkti
duomenys pažeidžia BPK 20 straipsnio 4 dalies reikalavimus ir turi būti
laikomi gauti neteisėtu būdu, o neteisėtu būdu gauta informacija įrodymais baudžiamajame
procese pripažįstama negali būti. Konstatavus,
kad įrodymų rinkimo procesas buvo neteisėtas, jo metu gauta informacija neturi
jokios įrodomosios vertės.
Remdamasis BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis teismas
savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio
5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Teisėjai privalo įrodymus įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą,
pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių
išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina įvertinti ne tik kaltinančius, bet ir teisinančius įrodymus, nurodyti motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas įrodymus atmetė. Teismas,
priimdamas nuosprendį, šio įstatymo
reikalavimo sąmoningai nesilaikė, nes nuosprendyje nepaminėjo anksčiau paminėtų
proceso dalyvių parodymų apie CD-R disko
atsiradimo byloje aplinkybes, neanalizavo pareigūno V. G. parodymams
prieštaringų civilinio ieškovo atstovo E. L. parodymų,
neįvertino prokuratūros veiksmų, ignoruojančių teismo protokolines nutartis, įpareigojančias pateikti dokumentus,
patvirtinančius CD-R disko atsiradimo byloje aplinkybes. Iš teismo nutarčių
akivaizdu, kad teismui taip pat buvo iškilusi abejonė dėl kartu su bylos medžiaga pateikto CD-R disko, kaip įrodymo,
leistinumo. Tik leistinumo reikalavimus
atitinkantys duomenys gali būti laikomi įrodymais ir tik pripažinus
bylos duomenis įrodymais teismas dėl
jų vertinimo galėjo pasisakyti nuosprendyje.
Apeliaciniame skunde nurodoma,
kad teismas, priimdamas nuosprendį,
vertindamas kitus įrodymus, rėmėsi policijos pareigūno V. G. parodymais apie tai, kad V. G., išreikalavęs išklotines,
nustatė, jog į pagrobtą mobiliojo ryšio telefoną įdėta SIM kortele naudojosi nuteistojo brolis D. K. . D. K. apklausos metu paaiškėjo, jog SIM kortelę D. K. davė nuteistajam. Tokie policijos
pareigūno parodymai prieštarauja surinktai bylos medžiagai, iš kurios matyti, kad ikiteisminio tyrimo
metu nebuvo paimtos ne tik nuteistojo brolio D. K. pokalbių išklotinės, jokios išklotinės paimtos nebuvo apskritai.
Nuteistasis A. K. tvirtina, kad jo brolis D. K. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei
teisme apie kokios nors SIM kortelės davimą
naudotis nuteistajam niekada netvirtino.
Pareigūnas V. G. teisme parodė,
kad, peržiūrėjęs CD laikmenoje esančią filmuotą medžiagą, pamatė, kaip pliktelėjęs
vyras paėmė mobiliojo ryšio telefoną. Aplinkybę, kad telefoną pagrobęs asmuo iš
šonų buvo pliktelėjęs, apklausos metu patvirtino ir civilinio ieškovo atstovas E. L. Nuteistasis tvirtina, kad
jis niekada nebuvo ir nėra pliktelėjęs, todėl šie asmens, pagrobusio telefoną, išvaizdą
apibūdinantys požymiai jam visiškai netinka.
Nuteistasis A. K. skunde nurodo, kad
nuosprendyje teismas rėmėsi ir Klaipėdos miesto 2–ojo PK tyrėjos V. R. teisme duotais parodymais, kuriais ji patvirtino
atlikusi CD-R disko apžiūrą. Teismas šios
pareigūnės parodymų, kad minėtą apžiūrą ji atliko 2006 metų pradžioje, neįvertino. Civilinio ieškovo atstovas E. L. apklausos metu CD disko pateikti negalėjo, nes jis buvo
apklaustas tik 2006-04-25. Be to, teismas nepagrįstai kaip įrodymą įvertino
šios pareigūnės teisme išsakytą prielaidą,
kad, jos manymu, CD laikmena buvo pridėta prie apklausos
protokolo. Šios aplinkybės pareigūnė
niekuo nepatvirtino, nes ji kompaktinio disko paėmimo procedūroje nedalyvavo, bylą gavo kartu su CD
laikmena, todėl kompaktinio disko atsiradimo byloje aplinkybių nežinojo. Iš kur
šiai liudytojai gali būti žinomos CD disko
paėmimo aplinkybės, nenurodyta ir nuosprendyje. Nuteistasis A. K. pažymi, kad pareigūnė V. R., pasakodama apie matytą
CD laikmenoje filmuotą medžiagą, visiškai kitaip nei apžiūros protokole apibūdino vaizdo įraše matytą vyriškį, t. y. ji
nurodė, kad vaizdo įraše matė vyriškį su išskirtiniais veido bruožais –
kampuota veido forma ir išlinkimais ties plaukais
kaktos šonuose. Šie individualūs asmens išvaizdą apibūdinantys požymiai
visiškai neatitinka ir netgi prieštarauja byloje esančiam apžiūros
protokolui, kuriame šios išvaizdą apibūdinančios
aplinkybės ne tik kad neužfiksuotos, bet nurodytos visiškai
priešingai.
Apeliaciniame skunde nurodoma,
kad teismas nuosprendyje konstatavo, jog mobiliojo ryšio telefonas buvo pagrobtas iš ekspozicinio stendo. Šios
teismo išvados iš esmės grindžiamos civilinio ieškovo atstovo E. L. parodymais, kad 2006 m. sausio 4 d., baigdamas darbą, jis aptiko, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)" ekspozicinio stendo nuo metalinio stovo buvo
pagrobtas mobiliojo
ryšio telefonas. Šias aplinkybes patvirtina ir apžiūros protokole užfiksuotos
aplinkybės. Protokole nurodoma, kad apžiūros
metu matosi prekybos salono patalpos, kuriose prie stovo pritvirtintas mobiliojo ryšio telefonas. Protokole
užfiksuota, kad vaizdo įraše matosi, kad 2006-01-04, apie 15.25 val.,
prie stovo prieina vyriškis, kuris paima nuo stovo mobiliojo ryšio telefoną ir
įsideda jį į kišenę. Tačiau šių bylos duomenų visiškai nepatvirtina byloje nežinomomis
aplinkybėmis atsiradęs CD-R diskas, nes teisme, susipažinus su filmuota
medžiaga, buvo matyti, kad nei
ekspoziciniame stende, nei stove jokio telefono padėta nebuvo ir niekas jokio
telefono iš stendo nepaėmė. Iš CD-R diske užfiksuoto vaizdo įrašo matyti
salone ant stalo padėtas niekur nepritvirtintas tamsus daiktas, kurį vaikinas, priėjęs prie stalo, kurį laiko tarpą palaikė rankose, padėjo ant stalo ir
pasišalino. Po to prie šio stalo priėjo kiti du vaikinai, iš kurių
vienas taip pat paėmė nuo stalo tamsų daiktą ir vaizdo įrašas nutrūko. Teisminio bylos nagrinėjimo metu
civilinio ieškovo atstovas E. L., peržiūrėjęs prie bylos esantį vaizdo įrašą, parodė, kad
negali paaiškinti, kodėl vaizdo įraše užfiksuotas telefonas yra ne ant stovo, o ant stalo. E.
L. padarė prielaidą, kad telefoną kažkas atsisuko ir
pasiruošė vagystei anksčiau. Matydamas, kad vaizdo įrašo pradžioje kitas stovintis prie stalo vaikinas rankose laiko
mobiliojo ryšio telefoną, E. L. tos aplinkybės paaiškinti taip pat negalėjo, o tik dar kartą patvirtino, kad vaizdo įraše matomas
telefonas turėjo būti pritvirtintas prie
stovo, todėl ant stalo, o juo labiau žmogaus rankose jis negalėjo būti. E. L. apklausos teisme metu
patvirtino, kad salone eksponuojami telefonai būna sudėti ant metalinių stovų,
kad atsukti šio telefono tvirtinimo detales reikalingas
šešiakampis raktas, kuriuo telefoną prie stovo tvirtinančius mažus varžtelius
galima atsukti per pusę minutės laiko. Telefonai būna pritvirtinti prie
metalinio nago, o šis varžtais prie stalo. Liudytojo nuomone, peržiūrėtą vaizdo
įrašą į kompaktinį diską įrašė Vilniuje dirbantys saugos specialistai, nes jis
pats įrašyti informaciją į diską
galimybės neturi.
Apeliaciniame
skunde teigiama, kad kyla pagrįstų abejonių, ar į bylą yra pateiktas tas pats įrašas,
kurį apžiūrėjo pareigūnė, nes skirtingai nei
nurodyta apžiūros protokole, joks prie stovo pritvirtintas telefonas, telefono
paėmimas nuo stovo neužfiksuotas. Nuteistasis nesupranta, kuo remdamasis
teismas tvirtina, kad telefono paėmimas iš stovo yra objektyviai nustatytas
bylos medžiaga, kuo remdamasis
teismas daro išvadą, kad vaizdo įraše užfiksuotas daiktas yra mobiliojo
ryšio telefonas, kad tai yra tas pats telefonas, apie kurio vagystę UAB „(duomenys neskelbtini)" pranešė policijos pareigūnams, nes
vienintelis įrodymas, kad toje vietoje turėjo būti pagrobtas telefonas, yra E. L. parodymai, kurių nepatvirtina filmuota medžiaga. Net ir pripažinus, kad filmuotoje medžiagoje esantis daiktas
yra mobiliojo ryšio telefonas, byloje nėra jokių
duomenų, kad tai yra tas pats telefonas, kurį parodymuose mini E. L., kadangi tas telefonas (jei tai išvis
telefonas), yra nepritvirtintas, padėtas ne stove, juo prieš tariamą vagystę
naudojosi ir jį laikė rankose visai kiti asmenys, o pasinaudoję paliko ant
stalo. Nuteistasis teigia, kad, remiantis E. L. parodymais, atsukti telefoną
nuo stovo, padėti jį ant stalo turėjo kiti asmenys, tačiau tokios aplinkybės
neužfiksuotos, dėl tokių veiksmų nuteistasis nekaltinamas. Vaizdo įraše matytas
telefonas nebuvo pritvirtintas prie stovo, bet mėtėsi ant stalo. Apeliaciniame skunde teigiama, kad
šių civilinio ieškovo atstovo parodymų bei visų anksčiau nurodytų aplinkybių
teismas nuosprendyje
nenagrinėjo ir neįvertino. Nurodytos aplinkybės leidžia tvirtinti, kad priimant
nuosprendį buvo pažeisti BPK 20 str. reikalavimai, t. y. teismas, kaip to reikalaujama įstatyme, neišnagrinėjo
visų ne tik kaltinančių, bet ir teisinančių įrodymų. Be to, teismas, priimdamas nuosprendį,
pažeidė BPK 305 str. l d. 2 p. reikalavimus, nes, atmesdamas tam tikrus įrodymus, turėjo tai motyvuoti.
Nuteistajam
neaišku, kuo teismas grindžia aplinkybę, kad 2006 m. sausio 4 d., apie 15.25 val., asmuo,
vilkintis striuke su balta apykakle, UAB „(duomenys
neskelbtini)“ salone kažką paėmė būtent nuo
metalinio stovo ir pasišalino. Tokių ikiteisminio tyrimo metu neva nustatytų aplinkybių visiškai nepatvirtina anksčiau
paminėtos aplinkybės, nustatytos teisminio nagrinėjimo metu. Teismas nuosprendyje konstatuodamas šią
aplinkybę kaip įrodytą savo išvadose
nurodė, jog nustatyta, kad kažkas paimama nuo metalinio stovo, ir nemotyvuodamas padarė išvadą, kad tai ir yra
mobiliojo ryšio telefonas „Motorolla E398“,
kurio IMEI (duomenys neskelbtini).
Nuteistasis A. K. teigia, kad teismas
nuosprendyje iš dalies rėmėsi jo teisme duotais iš bendro konteksto paimtais parodymais, kurių metu nuteistasis sakė, kad
„tarkime, kad atpažįstu save kaip asmenį,
vilkintį striuke su balta apykakle“. Nuteistasis teigia, kad šis iš konteksto
ištrauktas sakinys yra ne
tvirtinimas, o tik prielaida. Tos pačios apklausos metu nuteistasis taip pat
nurodė, kad negali patvirtinti, jog
tai jis, o tik panašus iš profilio, kad savo
panašumu nėra įsitikinęs. Nuteistasis pabrėžia, kad tokią prielaidą jis
iškėlė tik žiūrėdamas filmuotą
medžiagą, kurios prastą kokybę teismas pripažino net savo nuosprendyje.
Nuteistajam keista, kodėl po pakartotinio paaiškinimo, jog vaizdo įraše jis
savęs neatpažįsta, teismas tai traktavo kaip siekimą išvengti baudžiamosios
atsakomybės. Nuteistasis teigia, kad niekada netvirtino,
jog padarė jam inkriminuojamą vagystę, priešingai, visą laiką tai neigė, todėl subjektyvus
vaizdo įrašo vertinimas jo kaltę patvirtinančiu įrodymu negali būti. Nuteistojo
manymu, vaizdo įraše esančios medžiagos autentiškumą, įrašymo datą bei vaizdo įraše užfiksuoto vyriškio išvaizdą ir tapatybę
turėtų nustatyti tik tos srities specialistai. Kadangi jokių vaizdajuostės tyrimų atlikta nebuvo, nuteistasis
nesupranta, kuo remdamasis teismas konstatavo vaizdajuostėje užfiksuoto „vyriškio išlinkimus kaktos srityje“, šiuos
požymius priskiria nuteistajam. Tokius išvaizdos požymius konstatavo tik vaizdajuostę apžiūrėjusi liudytoja V. R. Pareigūnės
apklausos teisme metu prisimintos
aplinkybės nėra užfiksuotos apžiūros protokole. Teismas visiškai neįvertino liudytojų V. G., V. R., civilinio ieškovo atstovo E. L. nurodytas
aplinkybes, kad vaizdo įraše užfiksuotas vyriškis yra pliktelėjęs. Šios liudytojų paminėtos asmens
išvaizdą apibūdinančios aplinkybės yra svarbios, bet neįvertintos.
Apeliaciniame
skunde teigiama, kad teismo išvados neatitinka baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų, nes apkaltinamojo
nuosprendžio prielaidomis grįsti negalima. Jei prielaidų patikrinti negalima,
tai jų BPK 20 straipsnio 4 dalies prasme įrodymais laikyti negalima.
Apeliantas
nurodo, kad teismas nuosprendį grindžia liudytojo M. S. parodymais, kuriais šis tvirtina, kad vieną iš jam priklausančių SIM
kortelių 2006 metų pradžioje perdavė nuteistojo broliui D. K., iš kurio vėliau sužinojo, kad šis šią kortelę perdavė nuteistajam.
M. S. yra išvestinis liudytojas, nes tvirtina tai, ką, lyg ir
girdėjo iš kitų asmenų. Nuteistasis pažymi, kad teismas šio liudytojo
parodymais galėjo remtis tik tokiu atveju, jei jo parodymus patvirtintų
pirminis įrodymų šaltinis. Nuteistasis teigia, kad jo brolis D. K. M. S. nurodytų aplinkybių nepatvirtino. Priešingai, nei
nurodoma teismo nuosprendyje, jo brolis D. K. nesakė, kad neprisimena, ar gautą iš M. S. kortelę jis atidavė nuteistajam. Priešingai nei nurodyta nuosprendyje,
nuteistojo brolis D. K. teisme teigė, kad iš viso neprisimena
tokio fakto, kad iš M.
S. būtų gavęs dar vieną kokią nors SIM kortelę ir tą
kortelę būtų atidavęs nuteistajam. Teismas remiasi M. S. parodymais, kad 2006 m. pradžioje, M. S. paskambinus telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), į M. S. skambutį
atsiliepdavo nuteistasis.
Ši M. S. nurodyta aplinkybė siejama su teismo
konstatuota aplinkybe, kad, atlikus mobiliojo ryšio telefono „Motorolla IMEI (duomenys neskelbtini) kontrolę, buvo aptikta, jog 2006-01-06, laikotarpiu nuo 16.21
val. iki 17.16 val., šiuo mobiliojo ryšio telefonu naudojosi abonentas Nr. (duomenys neskelbtini). Konstatuodamas, kad byloje nėra pagrįstų duomenų, jog M. S. ikiteisminio tyrimo metu buvo kaip
nors paveiktas, teismas rėmėsi
šio asmens ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais.
Skunde tvirtinama, kad
teismas visiškai nevertino kitų teisminio nagrinėjimo metu nustatytų
aplinkybių. M. S. parodė, kad 2005 m. vasarą jis SIM kortelę davė naudotis savo pažįstamam A., kuriam išvykus į užsienį ir negrąžinus kortelės, jis 2005 m. lapkričio mėnesį išsiėmė šios kortelės dublikatą. Teisminio nagrinėjimo metu liudytojas M. S. parodė, kad negali paaiškinti, kodėl jis, išsiėmęs naują
kortelę, ilgą laiką niekam
nedavė ja naudotis. M.
S. parodė, kad su šio
mobiliojo ryšio telefono vagyste jis susijęs nėra,
įvykio liudytoju nebuvo. Šie M. S. parodymai
neatitinka teisminio nagrinėjimo metu nustatytų objektyvių aplinkybių, nes, remiantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautu atsakymu, būtent jis vagystės dieną 2006-01-04 lankėsi UAB „(duomenys neskelbtini)“ salone, esančiame (duomenys
neskelbtini).
Nuteistasis teigia, kad, skirtingai,
nei nurodo M. S., SIM kortelės, kurios abonentinis
Nr. (duomenys neskelbtini), dublikatas buvo išsiimtas ne 2005 m. lapkričio mėnesį, o telefono vagystės
dieną. Tai patvirtina, kad M. S. šią
kortelę gavo
tik 2006 m. pradžioje. Kada M. S. tą kortelę perdavė nuteistajam, jis tiksliai nurodyti negalėjo. Šios aplinkybės ir ikiteisminio
tyrimo metu nebuvo tikrinamos sąmoningai.
Neišsiaiškinta, ar M. S. kada
nors nuteistajam skambino, o jeigu taip, tai kada. SIM kortelė, kurios
abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), į UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškime nurodytą mobiliojo ryšio telefoną
buvo įdėta tik 2006-01-06, t. y. praėjus dviem paroms po įvykio. Nuteistasis
teigia, kad teismui padarius išvadą, jog jis tuo metu jau turėjo šią SIM kortelę, pastaroji aplinkybė nieko neįrodo, nes
iki to laiko, praėjus tik kelioms valandoms po įvykio, šiame telefone jau buvo naudota kita mobiliojo ryšio
telefono kortelė, kurios savininkas ir galėjo būti vienaip ar kitaip susijęs su
šio telefono pagrobimu, tačiau šios kortelės priklausomybės bei jos
savininko ikiteisminio tyrimo metu niekas nustatyti nebandė. Nuteistasis
teigia, kad vieną iš jo kaltę pagrindžiančių įrodymų teismas nurodė tai, kad
SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) buvo registruota jo deklaruotos
gyvenamosios vietos adresu, tačiau pažymi, kad ši kortelė minėtu adresu buvo registruota dar nuo 2005 m. vasaros ir ja, kaip nurodo pats M. S.,
naudojosi jo pažįstamas A.. Teismas neįvertino tos aplinkybės, kad liudytojas M. S. 2006-01-04 UAB „(duomenys neskelbtini)“
salone lankėsi tuo metu, kai jam teismo nutartimi buvo paskirta kardomoji
priemonė – namų areštas, tuo metu jam buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl vagysčių, už kurias jis vėliau ir buvo nuteistas.
Esant tokioms aplinkybėms, liudytojo M. S. parodymai turėtų būti vertinami kritiškai.
Apeliaciniame skunde teigiama,
kad vadovaudamasis BPK 301 str. l d. teismas nuosprendyje gali remtis tik
tiesiogiai bylos nagrinėjimo metu išnagrinėtais įrodymais, todėl, pasiremdamas M. S. ikiteisminio tyrimo metu
duotais parodymais, teismas šio įstatymo reikalavimo nesilaikė. Neaišku,
kokiais teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais remdamasis teismas
padarė išvadą, kad mobiliojo ryšio telefono identifikavimui yra aktualūs tik
pirmieji 14 skaitmenų, kadangi tokių
duomenų nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu pateikta nebuvo.
Apeliaciniame skunde teigiama,
jog visos šiame apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės patvirtina, kad 2008-10-30
Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendis yra nepagrįstas, paremtas
prielaidomis, teismo išvados neatitinka
faktinių bylos aplinkybių, priimant nuosprendį buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, teismas nuteistąjį
pripažino kaltu ir nuteisė pagal LR
BK 178 str. 1d. nepagrįstai. Nuteistasis prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-10-30 nuosprendį panaikinti ir
priimti naują nuosprendį. Neįrodžius, kad jis padarė jam inkriminuojamą
veiką, pagal LR BK 178 str. l d. išteisinti.
Apeliaciniame
teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras
prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Apeliacinis skundas tenkinamas, apylinkės teismo nuosprendis
naikinamas, nes nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos
aplinkybių, ir priimamas naujas nuosprendis (BPK 326 str. 4 d., 328 str. 3 p.).
Iš tarnybinio pranešimo turinio matyti, kad 2006-01-11 policijoje buvo
gautas UAB „(duomenys neskelbtini)“
vyresniojo informacijos kontrolės vadybininko D. N. pareiškimas
apie tai, jog 2006-01-04, apie 15.25 val., (duomenys
neskelbtini), pavogtas bendrovei priklausantis mobiliojo ryšio
telefonas „Motorola E398“, IMEI (duomenys
neskelbtini), su SIM kortele Nr. (duomenys
neskelbtini) (t. 1, b. l. 1). 2006-01-13 Klaipėdos miesto apylinkės
prokuratūros Trečiojo skyriaus prokuroras R. Daržinskas ikiteisminį tyrimą pavedė
atlikti Klaipėdos miesto VPK 2 PK (t. 1, b. l. 4).
Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“
informacinio rašto matyti, kad po vagystės telefono aparatu „Motorola E398“,
kurio IMEI (duomenys neskelbtini), nuo
2006-01-05 1.02 val. iki 2006-01-05 1.32 val. naudojosi Nr. (duomenys neskelbtini). Iš UAB „(duomenys neskelbtini) “, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ ryšio operatorių
informacijos apie naudotas su pateiktu IMEI SIM korteles matyti, kad SIM
kortelėmis su IMEI (duomenys neskelbtini)
naudojosi „Labas“ paslaugos vartotojas numeriu (duomenys
neskelbtini) nuo 2006-01-05 1.02 val. iki 2006-01-05 1.35 val., taip
pat „Labas“ paslaugos vartotojas numeriu (duomenys
neskelbtini) bei M. S., gyv. (duomenys neskelbtini), vardu registruotu numeriu
(duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l.
32–34).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas M.
S. parodė, kad 2005 m. liepos mėnesį įsigijo SIM kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), kurią davė naudotis savo
draugui A.. Šis SIM kortele naudojosi iki 2005 m. lapkričio mėnesio, tačiau jos negrąžino, iš Lietuvos išvyko. M. S. išsiėmė
šios SIM kortelės dublikatą ir 2006 m. pradžioje davė ja naudotis D. K. . D. K. pasakė, kad jo kortele
naudosis A. K. . M. S. teigė, kad 2006 m. pradžioje jam paskambinus numeriu (duomenys neskelbtini),
atsiliepė A. K. (t. 1, b. l. 43–44). Teisiamajame posėdyje
liudytojas M. S. parodė, kad savo vardu buvo paėmęs
keturis telefono numerius, iš kurių vienu naudojosi pats, du numerius, kokius
neprisimena, davė D. K. . D. K. naudojosi
vienu numeriu, o kas naudojosi kitu numeriu, nežino. Liudytojas M. S. patvirtino, kad numeriu (duomenys
neskelbtini) naudojosi jo draugas A., o kai šis išvažiavo į užsienį,
jis išėmė SIM kortelės dublikatą tuo pačiu numeriu ir kortelę atidavė naudotis D. K. . M. S. neprisiminė, ar D. K. sakė, kad ta kortele naudosis brolis A.
K. Neprisiminė ir to, ar buvo taip, kad paskambinus D. K.
numeriu (duomenys neskelbtini),
atsiliepė A. K. . Su A. K. nelabai
bendravo, žinojo, kad jis yra D. brolis, buvo bendravęs anksčiau. M. S. patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu sakė, jog 2006 m. pradžioje kortele naudojosi A. K., bet ar šie parodymai teisingi, patvirtinti
negalėjo (t. 2, b. l. 10–11).
Liudytojas D. K. teisiamajame posėdyje parodė,
kad į „(duomenys neskelbtini)“
saloną nueina dažnai, galėjo jame būti jame ir 2006-01-04, tačiau neprisiminė, ar
tuo metu iš salono buvo paimtas koks nors telefonas. D. K. parodė,
kad M. S. savo vardu buvo paėmęs 4 telefono korteles, iš
kurių viena kortele naudojosi jis, kita kortele naudojosi M.
S., o likusios dvi kortelės „eidavo per rankas“. D. K. neprisiminė,
ar M. S. vardu išimta kortele naudojosi jo brolis A. K. (t. 2, b. l. 33–34).
Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“
informacinio rašto matyti, kad M. S. 2006-01-04 buvo
išduota nauja SIM kortelė, kurios abonentinis Nr. (duomenys
neskelbtini) (t. 2, b. l. 46). Iš M. S. parodymų
matyti, kad gautą kortelės Nr. (duomenys
neskelbtini) dublikatą jis 2006 metų pradžioje davė D.
K., o šis M. S. pasakė, kad kortele naudosis brolis A. K., tačiau ar kortelė tikrai buvo duota naudotis A. K., M. S. nematė. Kokių numerių
kortelės buvo duotos D. K., M. S. pasakyti
negalėjo. Teisiamajame posėdyje M. S. nepatvirtino ir to,
kad kada nors skambino A. K. (t. 2, b. l. 10). Kitų SIM
kortelės perdavimą nuteistajam patvirtinančių duomenų byloje nėra. Nuteistasis
A. K. parodė, kad jo ir brolio gyvenamoji vieta yra ta
pati, kad brolis jam jokių telefono kortelių nedavė, D. K. su
M. S. yra draugai, todėl jie naudotis vienas kito
telefono kortelėmis galėjo (t. 2, b. l. 11–13).
Liudytojas V. G. teisiamajame posėdyje parodė,
jog ikiteisminio tyrimo metu iš pokalbių telefonais išklotinių buvo nustatyta,
jog paieškoma SIM kortele naudojosi D. K. . Ar D. K. sakė, kad kortele davė naudotis ir savo broliui A. K. , liudytojas neprisiminė (t. 1, b. l. 34–35).
M. S. prieštaringais parodymais, kurie nepatvirtinti
kitais neginčytinais įrodymais, tikėti nėra pagrindo. M. S. parodymai
vertinami kritiškai. Teisiamajame posėdyje netiesiogiai pateisindamas savo
parodymų prieštaringumą M. S. parodė, jog telefono
vagystės tyrimo metu jis buvo įtariamas dėl automobilio vagystės, buvo teistas,
prieš apklausą jam buvo pranešta apie ketinimą jį suimti (t. 2, b. l. 10).
Liudytojas D. K. neprisiminė, ar M. S. išsiimtą
SIM kortelę buvo davęs broliui. Tiek iš M. S., tiek iš D. K. parodymų matyti, kad M. S. turėjo
išsiėmęs keturias SIM korteles, iš kurių dvi korteles naudojo keletas asmenų (kortelė
ėjo per rankas). Kad viena iš kortelių, kurios Nr. (duomenys
neskelbtini), atiteko A. K. , tvirtinti nėra
pagrindo.
Kaip matyti iš pateiktų informacinių raštų, mobiliojo ryšio telefono IMEI
skaitmenys skiriasi. Apylinkės teismas nuosprendyje pažymėjo, kad mobiliojo
ryšio telefono identifikavimui yra aktualūs tik pirmieji 14 telefono IMEI skaitmenų,
todėl padarė išvadą, kad Klaipėdos 2-ojo policijos komisariato paklausime ir
Kriminalinės policijos operatyvinės veiklos tarnybos pateiktame atsakyme
nurodyti telefono IMEI skaitmenys (duomenys
neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)
yra vienas ir tas pats IMEI numeris. Kadangi kokiais nors specialisto ar kito
kompetentingo asmens paaiškinimais ar rašytiniais duomenimis šios teismo
išvados pagrįstumas nepatvirtintas, todėl pritariama apeliaciniam skundui, kad
tokia teismo išvada vertintina kritiškai.
Objektyvių ir neginčijamų duomenų, kad vogtu telefonu „Motorolla E
398“, IMEI (duomenys neskelbtini), ir
kuriuo nors iš informaciniame pranešime nurodytų numerių (t. 1, b. l. 33–34) naudojosi
A. K. , byloje nėra.
Pagrįstos apeliaciniame skunde išreikštos abejonės ir dėl to, ar
teismo peržiūrėtame vaizdo įraše užfiksuotas nuteistasis A. K.
ir mobiliojo ryšio telefono „Motorolla E398“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), pagrobimas nuo metalinio
stovo.
Nuteistasis A. K. teisiamajame posėdyje
patvirtino, kad UAB „Bitė Lietuva“ salone lankėsi, tačiau netvirtino, kad yra
įsitikinęs, jog tai buvo 2006-01-04, neigė, kad iš salono pavogė mobiliojo
ryšio telefoną.
Praėjus dvejiems metams nuo ikiteisminio tyrimo pradžios, 2007-12-27 buvo
apžiūrėtas vaizdo įrašas. Iš apžiūros protokolo turinio matyti, kad buvo
apžiūrėtas CD–R diske užfiksuotas stebėjimo kameros įrašas, kuriame matyti
prekybos salono patalpos, kuriose prie stovo pritvirtintas mobiliojo ryšio
telefonas. Apžiūros protokole rašoma, kad vaizdo įraše matyti, jog „2006-01-04 15.25
val. prie stovo su mobiliojo ryšio telefonu prieina vidutinio sudėjimo,
pusilgiais, banguotais, tamsiais plaukais, apie 30-35 metų amžiaus vyriškis,
apsirengęs trumpa tamsia striuke su šviesia apykakle, kuris kaire ranka paima
nuo stovo mobiliojo ryšio telefoną, kurį įsideda į kairę striukės kišenę ir
skubiai pasišalina“ ( t. 1, b. l. 26–29).
Civilinio ieškovo UAB „(duomenys
neskelbtini)“ atstovas E. L. ikiteisminio
tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas parodė, kad 2006-01-04, apie 19 val.,
baigdamas darbą ir uždarydamas saloną, pamatė, jog ekspoziciniame stende,
atsukant tvirtinimo detales, iš metalinio stovo pagrobtas mobiliojo ryšio
telefonas „Motorolla E398“, kurio IMEI (duomenys
neskelbtini), su SIM kortele Nr. (duomenys
neskelbtini). Peržiūrėjęs salone filmuotą vaizdo medžiagą,
pastebėjo, kad telefoną pagrobė nepažįstamas vyriškis (t. 1, b. l. 23–25). Teisiamajame
posėdyje E. L. parodė, kad, peržiūrėjęs vaizdo įrašą,
apie įvykį pranešė Verslo saugumo skyriaus darbuotojams. Teisiamajame posėdyje jis
parodė, kad pavogtasis mobiliojo ryšio telefonas buvo padėtas prie telefonų,
laisvai prieinamų žmonėms, skirtų išbandyti mobiliojo telefono internetinę
svetainę, telefonai buvo varžtais pritvirtinti prie stovų, o šie prie stalų.
Telefonai buvo ant dviejų atskirų stalų. Teisiamajame posėdyje į CD–R diską
įrašytas vaizdo įrašas buvo peržiūrėtas keletą kartų. E. L. negalėjo
paaiškinti, kodėl teisiamajame posėdyje peržiūrėtame vaizdo įraše
telefonas, kuris turėjo būti ant stovo, buvo ne ant jo, o ant stalo; padarė
prielaidą, kad telefono vagystei buvo pasiruošta, telefonas buvo atsuktas nuo
stovo anksčiau ir padėtas ant stalo, pasiteisino, kad vagysčių būna daug, kokį
vaizdo įrašą matė iš karto po telefono vagystės, nepamena. E.
L. parodė, jog visada po įvykių peržiūri ir kitų kamerų nufilmuotą
medžiagą, tačiau, jei kita medžiaga nebuvo pateikta, tai ji buvo mažai informatyvi.
E. L. negalėjo nurodyti, kokį telefono pagrobimo būdą
matė filmuotoje medžiagoje, duodamas parodymus jis galvojo ir apie vagystę, kai
telefonas buvo pagrobtas su stovu. E. L. neprisimena,
kodėl nurodė, kad telefoną pagrobė jo apibūdintas 30–35 metų amžiaus
pliktelėjęs žmogus. Jis parodė, kad vaizdo medžiagoje matė tik žmogaus nugarą,
o kai neliko žmogaus, neliko ir telefono, todėl padarė išvadą, kad pavogti
telefoną galėjo apibūdintas asmuo arba gal kitos kameros nufilmavo, kad šis
žmogus telefoną kiša į kišenę. E. L. manymu, vaizdo
medžiagą į kompaktinį diską įrašė saugos specialistai, jis to padaryti neturėjo
galimybių (t. 2, b. l. 8–11).
Civilinio ieškovo E. L. parodymai, kur buvo
padėtas mobilusis telefonas, skiriasi. Iš jo parodymų galima suprasti, kad
kažkuris telefonas vagystės metu buvo ir ne ant stovo.
Nuteistasis A. K. parodė, kad nėra įsitikinęs,
jog vaizdo įraše nufilmuotas jis, savęs neatpažino, vaizdo įraše nematė, kad buvo
priėjęs prie stalo, kur buvo mobilusis telefonas, neatsimena, kaip tuo metu buvo
apsirengęs ir ar buvo tame salone 2006-01-04 (t. 2, b. l. 11–13).
Liudytojas D. K. teisiamajame posėdyje parodė,
kad vaizdo įraše nesimato veidų, todėl nieko neatpažįsta. Jis nurodė, kad į „(duomenys neskelbtini)“ saloną nueina dažnai,
galėjo jame būti ir 2006-01-04, tačiau, kad iš salono buvo paimtas koks nors
telefonas, neprisiminė (t. 2, b. l. 33–34).
Liudytoja tyrėja V. R. teisiamajame posėdyje
parodė, kad ji atliko vaizdo įrašo apžiūrą ir surašė protokolą. Nurodė, kad vaizdo
įraše užfiksuota, jog nuo stovo paimamas telefonas. Tiksliai neprisiminė, ar
matėsi asmuo, kuris paėmė telefoną. V. R. parodė, kad
asmuo buvo išskirtiniais veido bruožais – kampuota veido forma, išlinkimais
ties plaukais kaktos šonuose (t. 2, b. l. 35–36).
Liudytojas V. G. teisiamajame posėdyje parodė,
kad peržiūrint vaizdo įrašą ne viskas matėsi aiškiai, tačiau matė, kad pliktelėjęs
vyras paima mobiliojo ryšio telefoną (t. 2, b. l. 35).
Apylinkės teismo nuosprendžiu pripažinta, kad teisiamajame posėdyje
peržiūrėtas vaizdo įrašas nėra itin geros kokybės, tačiau teismas padarė
kategorišką išvadą, kad vaizdo įraše užfiksuoto asmens veido bruožai yra
identiški kaltinamojo A. K. bruožams ir šią išvadą parėmė
nuomone, kad „nelogiška, jog nusikaltimo padarymu nekaltas asmuo, atkreiptina
ne kartą teistas, pats save apkalbėtų“, nors prieš tai apie A.
K. vengimą prisipažinti kaltu padarė kitą išvadą: „kardinalus parodymų
keitimas tik byloja kaltinamojo siekį suklaidinti teismą ir tokiu būdu išvengti
baudžiamosios atsakomybės“.
Teisiamajame posėdyje vaizdo įrašas buvo peržiūrėtas keletą kartų, o
A. K. parodymai apie savęs atpažinimą yra nevienodi. Šiuo
atveju reikia sutikti su apylinkės teismo nuosprendyje pareikšta nuomone, jog
būtų nelogiška manyti, kad teistas A. K. (nebūtinai
nekaltas) pats save apkalbėjo ir dėl kažkokios priežasties siekė būti
pripažintas kaltu. Visumą A. K. parodymų apie savęs
atpažinimą ar neatpažinimą galima vertinti tik abejonėmis apie savo panašumą su
filmuotoje vaizdo medžiagoje nufilmuotu asmeniu, nes blogą vaizdo įrašo kokybę
patvirtino ne tik proceso dalyviai, bet ir vaizdų ekspertizę atlikę ekspertai.
Apylinkės teismo išvada, kad vaizdo medžiagoje užfiksuota, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ salone nuo metalinio
stovo paimamas konkretus mobiliojo ryšio telefonas „Motorolla E398“, kurio IMEI
(duomenys neskelbtini), tokia pat
abejotina kaip ir išvada, jog iš salono telefoną pavogė A. K. .
Filmuoto vaizdo laikmenoje nėra duomenų, kad telefono aparatas buvo pagrobtas
nuo stovo. Kaip ir kokiomis aplinkybėmis buvo pavogtas nuteistojo kaltinime
paminėtas telefonas, tiesiogiai niekas nematė, to įvykio liudytojai nenustatyti.
Apeliaciniame teismo posėdyje peržiūrėjus vaizdo įrašą, nuteistasis A. K. parodė, kad vaizdo įraše žmogus panašus į jį, tačiau
jame savęs neatpažino (t. 2, b. l. 110). Tam, kad būtų išsklaidytos abejonės, o
ir tenkinandama apeliaciniame skunde pareikštą prašymą, kolegija byloje paskyrė
vaizdų ekspertizę.
Apie bandymą nustatyti nuteistojo tapatybę vaizdo įraše ekspertizės
akto tiriamojoje dalyje konstatuota, kad įvertinus nustatytus požymių sutapimus
ir skirtumus, galima konstatuoti, kad sutapimai yra esmingesni ir todėl
pakankami išvadai, jog yra tikimybė, kad tirti pateiktoje optinėje duomenų
laikmenoje – kompaktiniame vaizdo diske – užfiksuotas nuteistasis A. K., kurio vaizdo medžiaga pateikta lyginamajam tyrimui.
Kategoriškai arba su didesne tikimybe šito tvirtinti negalima, kadangi dėl
nepakankamos tiriamųjų vaizdų kokybės, požymių sutapimų nustatyta nedaug ir
dalis jų tikėtini, be to, nustatytas plaukų nuplikimo skirtumas, kuris, nors ir
gali būti paaiškintas skirtingu susišukavimu, tačiau gali reikšti ir skirtingų
asmenų išorės požymius (t. 2, b. l. 122). Galutinėje išvadoje ekspertai
konstatavo, jog yra tikimybės, kad tirti pateiktoje optinėje duomenų laikmenoje
– kompaktiniame vaizdo diske – užfiksuotas nuteistasis A. K.,
kurio vaizdo medžiaga pateikta lyginamajam tyrimui, bet kategoriškai arba su
didesne tikimybe šito tvirtinti negalima dėl tiriamojoje dalyje nurodytų
priežasčių (t. 2, b. l. 123).
Atlikus ekspertizę nustatyta, kad vaizdo įraše užfiksuotas objektas,
tikėtina, mobilusis telefono aparatas, buvo ne ant stovo, kaip rašoma
skundžiamame nuosprendyje, bet gulėjo ant stalviršio (t. 2, b. l. 120–125).
Dėl vaizdo įrašo techninių charakteristikų kategoriškai nustatyti, kokie
konkretūs daiktai gulėjo ant stalviršio, nebuvo galimybių. Tikėtina, kad ant
stalviršio gulėjo mobilusis telefono aparatas. Ekspertizė patvirtino, kad
vaizdo įraše užfiksuota, kaip „asmuo prieina prie stalviršio, priėjęs paima
kaire ranka tikėtina, kad mobilų telefono aparatą nuo stalviršio, nuleidžia
kairę ranką po stalviršiu ir nueina nuo stalviršio kairę ranką laikydamas
kairėje striukės kišenėje.“ Ekspertų patvirtinta, kad pateiktas tyrimui vaizdo
įrašas nėra ištisinis laiko prasme, loginės sekos (eiliškumo) prasme vaizdo
įrašas ištisinis (t. 2, b. l. 120–125). Tokia išvada sustiprina apeliaciniame
skunde pareikštas abejones, kad vaizdo įrašas nėra originalus, į vaizdo
laikmeną, įvertinus civilinio ieškovo atstovo E. L. parodymus
apie filmavimo salone galimybes, vaizdo įrašas perrašytas iš vaizdų stebėjimo
kamerų ar vienos kameros atskiromis dalimis, o kurios originalių įrašų dalys buvo
svarbios tiriamai telefono vagystei, lėmė kažkieno subjektyvi, gal būt, teismui
pateikto vaizdo įrašo laikmeną sukūrusio asmens nuomonė. Dėl tų pačių
aplinkybių yra pagrindo abejoti, kad vaizdo laikmenoje užfiksuota byloje
tiriamo, o ne kito mobiliojo telefono vagystė.
Kaip matyti iš ekspertizės išvadų, prieštaravimų, ar vaizdo įraše
nufilmuotas A. K. , ar nuo stalviršio (ne
nuo stovo, kaip nurodyta skundžiamame nuosprendyje) buvo pagrobtas telefono
aparatas, o ne kitas daiktas, ne tik kad nesumažėjo, bet jų net padaugėjo.
Kolegijai kilo abejonių ir dėl kompaktinio disko su vaizdo įrašu patekimo į
bylą aplinkybių teisėtumo.
Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia
bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 str.
3 d.), o įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos
galima patikrinti šiame Kodekse numatytais proceso veiksmais (BPK 20 str. 4 d.).
Liudytojo E. L. 2006-04-25 apklausos protokole
nurodyta, kad filmuotą medžiagą jis tyrėjui pateikė „CD laikmenoje, prie
pareiškimo“ (t. 1, b. l. 23–25). E. L. parodė, kad po vagystės
peržiūrėjęs vaizdo įrašą apie įvykį pranešė Verslo saugumo skyriaus
darbuotojams, pats įrašyti į teismo tiriamą laikmeną kamerų užfiksuoto vaizdo
neturėjo galimybės. UAB „(duomenys neskelbtini)“
vyresniojo informacijos kontrolės vadybininko D. N. pranešime
policijai apie vagystę (E. L. apklausos protokole šis
pranešimas įvardytas kaip pareiškimas) vaizdo laikmena kaip priedas nenurodyta (t.
1, b. l. 9). Pateikti stebėjimo kamerų vaizdo įrašus policijos pareigūnai UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašė 2006-01-24 (t. 1,
b. l. 11). UAB „(duomenys neskelbtini)“
atstovaujanti teisininkė N. Vosylienė 2006-01-27 raštu pasiūlė policijos
pareigūnams dėl filmuotos medžiagos kreiptis į UAB „(duomenys
neskelbtini)“ saloną (duomenys
neskelbtini), rašte minėjo telefono vagystę kartu su metaliniu stovu
(t. 1, b. l. 13). 2006-02-14 policijos pareigūnai į UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl vaizdo stebėjimo
kamerų užfiksuotos medžiagos kreipėsi pakartotinai (t. 1, b. l. 22). Jokio
atsakymo negauta. Liudytojas V. G. teisiamajame posėdyje
parodė, kad kompaktinį diską su vaizdo įrašu E. L. pateikė
apklausos metu 2006-04-25, tačiau šio disko paėmimo protokolo nesurašė (t. 1,
b. l. 34–35). Iš policijos pareigūno 2006-11-08 tarnybinio pranešimo turinio
matyti, kad kažkokia filmuota medžiaga buvo peržiūrėta, o toje medžiagoje buvo
matyti, kad telefono vagystę galėjo padaryti A. K., kuris
suimtas už kitus nusikaltimus (t. 1, b. l. 48). Iš Klaipėdos miesto apylinkės
prokuratūros Trečiojo nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus prokurorės V.
Kaubrytės 2007-12-19 lydraščio apie ikiteisminio tyrimo bylos grąžinimą
Klaipėdos miesto 2-ajam PK ir rašytinių nurodymų turinio matyti, kad atlikti
stebėjimo kameros užfiksuoto vaizdo įrašo apžiūrą ji davė nurodymą tik
2007-12-18 (t. 1, b. l. 5, 6). Kažkokį stebėjimo kameros užfiksuotą vaizdo įrašą,
įrašytą į CD-R diską, vyr. tyrėja V. R. apžiūrėjo tik
2007-12-27 (t. 1, b. l. 26–29). Teisiamajame posėdyje apklaustos kaip
liudytojos tyrėjos V. R. ir L. L. parodė,
kad jos A. K. bylą gavo kartu su kompaktiniame diske
įrašytu vaizdo įrašu (t. 2, b. l. 35–36, 62).
Iš civilinio ieškovo atstovo E. L. parodymų
matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) salono vidų filmuoja ne viena,
bet 6–7 kameros (t. 2, b. l. 14). E. L. teisiamajame
posėdyje padarė prielaidą, kad telefoną pavogusį asmenį jis galėjo matyti ir iš
kitų vaizdo įrašų, tačiau kiti vaizdo įrašai į bylą nepateikti. Klausimų dėl
vaizdo medžiagos atsiradimo byloje teisėtumo iškilo ir teisiamajame posėdyje.
Teismas prokuratūrą įpareigojo „pateikti teismui dokumentus, susijusius su
disko su vaizdinės medžiagos patekimu į bylos medžiagą“ (t. 2, b. l. 13–14, 37).
Prokurorė V. Kaubrytė dėl stebėjimo kamerų užfiksuoto vaizdo įrašų 2008-08-14
kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“
(t. 2, b. l. 29). Iš UAB „(duomenys neskelbtini)
“ 2008-08-21 rašto turinio matyti, kad vaizdo įrašo, kuriame užfiksuota vagystė
iš UAB „(duomenys neskelbtini)“
Klaipėdos salono 2006-01-04, bendrovė neišsaugojo (t. 2, b. l. 31). 2008-09-04
ir 2008-09-11 prokurorė dėl to paties vaizdo įrašo pateikimo į bylą į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi pakartotinai (t.
2, b. l. 44, 45), tačiau atsakymas buvo tas pats – įrašas neišsaugotas (t. 2,
b. l. 46).
Kaip matyti iš bylos duomenų, UAB „(duomenys
neskelbtini)“ salono (duomenys
neskelbtini), vaizdo kamerų įrašai neišsaugoti, o kompaktinio disko
su vaizdo įrašu patekimo į bylą aplinkybės komplikuotos, abejonės
neišsklaidytos. Duomenys, kurių gavimo tvarkos pažeidimai kelia abejonių
duomenų patikimumu ir šių abejonių negalima pašalinti kitais BPK numatytais
veiksmais, įrodymais nepripažįstami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 23 d. nutartis Nr. 2K-132/2004),
todėl nežinia iš kokių pirminių šaltinių atkurtas ir teismo apžiūrėtas vaizdo
įrašas įrodymu nelaikytinas.
Jeigu galima būtų patikėti liudytojo M. S. parodymais,
kad 2006 m. pradžioje, tikslesnis laikas nenurodytas, jis paskambino numeriu (duomenys neskelbtini), kurio SIM kortelę buvo
davęs naudotis D. K., ir vieną kartą tuo numeriu atsiliepė
D. K. brolis nuteistasis A. K., to A. K. kaltės įrodymu laikyti nebūtų galima, nes abu broliai K.
deklaruoja tą pačią gyvenamąją vietą, vienas kito telefonu atsiliepti galėjo ir
atsitiktinai, toks telefono numeris buvo registruotas M. S. vardu
(t. 1, b. l. 33, 34), ir M. S., ir D. K.
buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“
klientai (t. 2, b. l. 33). Prokurorei pasiūlius, į teisiamąjį posėdį buvo
pašauktas nuteistojo brolis D. K. ir tam, kad jo išvaizdą
būtų galima palyginti su nuteistojo išvaizda (t. 2, b. l. 13–14, 33–34). Kai
nuteistojo gynėjas teismo paprašė pademonstruoti vaizdo įrašą D.
K., o nuteistasis gynėjo prašymą palaikė, prokurorė tam paprieštaravo ir
savo nesutikimą su pasiūlymu motyvavo tuo, kad „kaltinamasis pats nurodė, kad
su broliu yra panašūs“ (t. 2, b. l. 34), tačiau teismas gynėjo prašymą
patenkino. Vaizdo įraše D. K. matė į save panašų asmenį,
bet nei savęs, nei kitų neatpažino (t. 2, b. l. 34), tačiau teismas
nuosprendžiu patvirtino: „Tai, kad striuke su balta apykakle vilkintis asmuo
kažką paima nuo stovo paliudija ir vienas iš įraše užfiksuotų ir betarpiškai
kartu su minėtu asmeniu prie stovo stovinčių asmenų, tai yra liudytojas D. K. “. Kokį tarpusavio brolių D. K. ir
A. K. panašumą ar aiškų nepanašumą nustatė teismas,
nuosprendyje neakcentuota, tačiau iš nuosprendžio turinio matyti, jog teismui į
telefoną paėmusį asmenį buvo panašus A. K. , nes jis ir D. K. buvo parodę, kad salone, iš kur buvo pavogtas
telefonas, lankydavosi, buvo išsakę abejones, kad vaizdo įrašo laikmenoje
užfiksuoti asmenys yra į juos panašūs.
Remtis prieštaringais nuteistojo, liudytojų D. K. ,
M. S. parodymais, vaizdo įrašu, kuris nėra ištisinis
laiko prasme, nesant vaizdo, užfiksuoto vaizdo kameromis UAB „(duomenys neskelbtini)“ salone (duomenys neskelbtini), 2006-01-04 įrašo (o gal
įrašų) originalų, priimti apkaltinamąjį nuosprendį remiantis prieštaringais
įrodymais, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu ir loginėmis išvadomis, kurios
neparemtos neabejotinais įrodymais, nešališku visų bylos aplinkybių
išnagrinėjimu, nebuvo galima, tai prieštarauja įrodymų vertinimo principams,
paminėtiems ir BK 20 str. 5 d. Išnaudojus galimybes prieštaravimams ir
abejonėms panaikinti, bet to nepavykus padaryti, visos abejonės vertinamos
kaltinamojo naudai. Nuteistasis kaltu neprisipažino, o neginčytinų įrodymų,
patvirtinančių jo kaltę, byloje nėra. Kadangi objektyvių ir neginčytinų
įrodymų, jog mobiliojo ryšio telefono „Motorolla E398“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), o SIM kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), vagystę iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ salono (duomenys neskelbtini), 2006-01-04 padarė A. K. nėra, todėl jis pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str.
1 d. išteisinamas (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 4 d., 329
str. 1 p., kolegija
n u s p r e n d ž i a :
Klaipėdos
miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 30 d. nuosprendį panaikinti ir priimti
naują nuosprendį. A. K. dėl mobiliojo ryšio telefono „Motorolla E398“ ir SIM
kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) vagystės
iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ salono (duomenys neskelbtini), 2006-01-04 pagal Lietuvos
Respublikos BK 178 str. 1 d. išteisinti, nenustačius, kad jis padarė veiką, turinčią
šio nusikaltimo požymių.
A. K. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 30 d. nuosprendžiu paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą – panaikinti ir iš suėmimo
paleisti teismo posėdžių salėje.
Kompaktinį
CD diską su vaizdo medžiaga palikti saugoti baudžiamojoje byloje
UAB (duomenys
neskelbtini) civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą (BPK 115 str. 3 d. 2 p.).
Kolegijos pirmininkas Zigmas
Pocius
Teisėjai
Violeta Miliuvienė
Stasys Valužis