VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. lapkričio 21 d. 

Vilnius 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Virginijaus Kairevičius, Visvaldo Kazakiūno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) UAB „Apresta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023-06-06 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vokadis“ ieškinį dėl skolos ir palūkanų priteisimo, pareikštą atsakovui UAB „Apresta“ ir

nustatė: 

I. Ginčo esmė 

1. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo skolą – 22 093,67 Eur, palūkanas – 4 818,24 Eur bei 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

2. Ieškovas nurodė, kad su mažąja bendrija (toliau – MB) „Ekonomiška, ekologiška, efektyvi statyba“ 2019-08-12 sudarė statybos rangos sutartį, pagal kurią bendrija įsipareigojo atlikti namo (duomenys neskelbtini), statybos darbus, o ieškovas įsipareigojo sumokėti už darbus ir medžiagas 200 000 Eur. Medžiagos buvo užsakytos pas atsakovą UAB „Apresta“, kuris 2019-11-22 išrašė ieškovui PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 211, tačiau medžiagų, nurodytų šioje sąskaitoje ieškovui nepristatė. Šias medžiagas ieškovui pristatė MB „Ekonomiška, ekologiška, efektyvi statyba“, pateikdama 2019-11-08 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 0058. Ieškovas 2019-11-12 sumokėjo atsakovui 24 139,50 Eur pagal jo 2019-11-11 išrašytą išankstinę sąskaitą, o atsakovas grąžino ieškovui 2 045,83 Eur (skirtumą tarp sumų išankstinėje sąskaitoje ir 2019-11-22 PVM sąskaitoje faktūroje), todėl ieškovas prašo priteisti iš atsakovo likusią sumą (22 093,67 Eur). Ieškovas 2019-12-30 pateikė pretenziją atsakovui, nustatydamas vienos dienos terminą minėtai sumai grąžinti, tačiau atsakovas atsisakė pinigus grąžinti. Atitinkamai, ieškovas už laikotarpį nuo 2020-01-01 iki 2022-09-22 (995 dienos) prašo priteisti 8 proc. dydžio metines palūkanas, t. y. 4 818,24 Eur. 

3. Atsakovas atsiliepime prašė atmesti ieškinį. Atsakovas nurodė, kad organizavo atvežimą 2019-11-22 PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 211 nurodytų prekių į (duomenys neskelbtini), esančią statybvietę. Pasak atsakovo tai patvirtina buhalterinės apskaitos dokumentai, patvirtinantys minėtų prekių įsigijimą. Atsakovas pažymėjo, kad tam tikros prekės buvo įsigytos iš UAB „HC Betonas“, kuris 2019-09-27, 2019-10-29 ir 2019-11-20 išrašytose atsakovui sąskaitose nurodė, kad prekių iškrovimo vieta – (duomenys neskelbtini). Be to, UAB „HC Betonas“ sudaryti krovinių gabenimo dokumentai patvirtina, kad nuo 2019-09-12 iki 2019-11-04 buvo atvežta į statybvietę ((duomenys neskelbtini)) 113,5 kub. m betono, taip pat betonavimo darbams reikalinga įranga. Atsakovas pažymėjo, kad tuo pačiu adresu ((duomenys neskelbtini)) pagal dvi lokalines sąmatas buvo statomi du vienbučiai namai (pagal vieną sąmatą buvo numatyta darbų už 105 000 Eur, o pagal antrą sąmatą – dar už 95 000 Eur. 

4. Ieškovas dublike papildomai pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022-03-21 sprendime civilinėje byloje Nr. e2-1434-960/2022 nurodė, kad UAB „Apresta“ (toje byloje – trečiasis asmuo) 2019-11-22 sąskaitoje numatytų medžiagų nepristatė, tas pats yra nurodyta ir Šiaulių apygardos teismo 2022-09-12 nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-379-440/2022 14 pastraipoje. Pasak ieškovo, šios aplinkybės šioje byloje laikytinos prejudiciniais faktais, kurių nereikia įrodinėti. Susiklostė situacija, kad už minėtoje sąskaitoje nurodytas prekes ieškovas sumokėjo atsakovui, o vėliau už šias medžiagas teismai priteisė apmokėti dar kartą Ukrainos ribotos atsakomybės bendrovei „Construction in Europe“. Atsakovas minėtoje byloje buvo trečiasis asmuo atsakovo pusėje ir turėjo bei galėjo įrodyti, jog ieškinyje nurodytas prekes buvo pristatęs. Atitinkamai, nebūtų inicijuota ši byla. 

5. Atsakovas triplike papildomai pažymėjo, kad minėtų Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo ir Šiaulių apygardos teismo nutarties turinys neleidžia teigti, kad teismų yra nustatyta, jog UAB „Apresta“ 2019-11-22 sąskaitoje nurodytų prekių UAB „Vokadis“ nepristatė. Be to, UAB „Vokadis“ turėjo teisę minėtoje byloje prašyti, kad UAB „Apresta“ dalyvautų bylos nagrinėjime, tačiau to nedarė. Tikėtina, kad vieno namo statybai reikalingas medžiagas bei įrangą už 22 093,67 Eur pateikė atsakovas ir už šias medžiagas bei įrangą ieškovas yra atsiskaitęs su atsakovu, o dėl antrojo namo statybai reikalingų medžiagų bei įrangos įsigijimo už 19 330,93 Eur ieškovas tarėsi su bendrija „Ekonomiška, ekologiška, efektyvi statyba“, nedalyvaujant atsakovui (UAB „Apresta“) ir būtent dėl šio įsipareigojimo neįvykdymo buvo priimti minėti teismų procesiniai sprendimai. 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 

6. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023-06-06 sprendimu ieškinį visiškai patenkino. 

7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas neįrodinėjo faktinės aplinkybės, kad atsakovas nepristatė ieškovui Sąskaitoje Nr. 211 nurodytų prekių, tvirtindamas, kad šios aplinkybės jis neturi įrodinėti, nes ši aplinkybė yra nustatyta 2022-09-12 įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-03-21 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1434-960/2022, priimtu pagal ieškovo Ukrainos ribotos atsakomybės bendrovės „Construction in Europe“ ieškinį atsakovui UAB „Vokadis“ dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys: mažoji bendrija „Ekonomiška, ekologiška, efektyvi statyba“ ir UAB „Apresta“. 

8. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad ieškovo (minėtoje byloje Nr. e2-1434-960/2022 – atsakovo) ir bendrijos atstovams nagrinėjant minėtą bylą Vilniaus miesto apylinkės teisme, UAB „Apresta“ direktoriaus dalyvavimas buvo „nenaudingas“, nes UAB „Apresta“ atstovas būtų pateikęs dokumentus bei paaiškinimus, kurie patvirtintų, jog UAB „Apresta“ pateikė visas statybines medžiagas UAB „Vokadis“. Pasak atsakovo, UAB „Vokadis“ ir bendrijos ribotai pateikta informacija nesudarė galimybės šią bylą nagrinėjusiems teismams įvertinti visos faktinės situacijos.

9. Skundžiamą sprendimą priėmęs teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1434-960/2022 UAB „Apresta“ dalyvavo kaip trečiasis asmuo. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų minėtoje civilinėje byloje matyti, kad ieškinys su teismo pasiūlymu pateikti atsiliepimą UAB „Apresta“ realiai nebuvo įteiktas (buvo pasinaudota CPK numatyta teise laikyti dokumentus įteiktais, praėjus 10 dienų nuo išsiuntimo bendrovės buveinės adresu). UAB „Apresta“ 2021-11-25 gavo teismo šaukimą į parengiamąjį teismo posėdį, tačiau posėdyje nedalyvavo. Vėliau, vykstant apeliaciniam procesui (2022-10-29) buvo įteikti minėtai bendrovei ir kiti teismo procesiniai dokumentai. Apie tai, kad UAB „Apresta“ žinojo apie vykusį procesą, patvirtinto bendrovės direktorius ir šios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nurodydamas, kad nematė reikalo toje byloje aktyviai dalyvauti. Taigi, nagrinėjamu atveju egzistuoja sąlyga, kad civilinėje byloje Nr. e2-144-960/2022 dalyvavo tie patys asmenys (tiek UAB „Vokadis“, tiek ir UAB „Apresta“), tačiau tam, kad būtų galima remtis prejudiciniu faktu, būtina nustatyti ir antrąją sąlygą, t. y., kad pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai buvo reikšmingas įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis. 

10. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad iš įsiteisėjusio Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo turinio matyti, kad ieškinyje buvo nurodyta, jog UAB „Apresta“ prekių pagal sąskaitą Nr. 211 nepristatė. Bendrija, kaip trečiasis asmuo minėtoje byloje, atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu sutinka. Teismas minėtame sprendime konstatavo, kad „šalių procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės bei jų atstovų ir trečiojo asmens atstovo paaiškinimai įrodo, jog UAB „Apresta“ pagal anksčiau nurodytą 2019-11-11 išankstinę sąskaitą ir 2019-11-22 sąskaitą, jose numatytų medžiagų nepristatė.“ Taigi, aplinkybė, ar UAB „Apresta“ pristatė sąskaitoje Nr. 211 nurodytas prekes, buvo reikšminga ir buvo įrodinėjama ieškovo ir bendrijos „Ekonomiška, ekologiška, efektyvi statyba“ minėtoje byloje. Priešingai nei triplike teigia atsakovas, šiuo klausimu teismas aiškiai konstatavo, kad UAB „Apresta“ medžiagų pagal sąskaitą Nr. 211 nepristatė. Minėtam teismo sprendimui įsiteisėjus, ši nustatyta aplinkybė pripažintina prejudiciniu faktu. CPK 279 straipsnio 4 dalyje, be kita ko, numatyta, kad sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti byloje dalyvavę asmenys nebegali kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų, todėl pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovo pateiktų įrodymų, kuriais jis siekė nuginčyti įsiteisėjusio teismo sprendimo išvadą dėl to, kad sąskaitoje Nr. 211 nurodytos prekės nebuvo pristatytos. 

11. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad UAB „Apresta“, būdamas trečiuoju asmeniu Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-144-960/2022, žinodamas apie bylos procesą, tačiau jame nedalyvaudamas be pateisinamų priežasčių, vėliau negali remtis argumentu, kad teismas išnagrinėjo bylą, neįvertinęs visų aplinkybių. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata reikšmė galioja ne tik bylos dalyviams, bet ir bylą nagrinėjančiam teismui. CPK 279 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas draudimas byloje dalyvavusiems asmenims pakartotinai pareikšti teisme tuos pačius ieškinio reikalavimus tuo pačiu pagrindu arba kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius taip pat reiškia ir draudimą teismui pakartotinai nagrinėti išspręstą bylą arba iš naujo nustatinėti išspręstoje byloje konstatuotus faktus ar teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-608/2013). 

12. Pirmosios instancijos teismas nusprendė visiškai patenkinti ieškovo ieškinį ir priteisė ieškovui iš atsakovo 22 093,67 Eur skolą (negrąžintą pinigų sumą už nepristatytas prekes pagal sąskaitą Nr. 211), palūkanas – 4 818,24 Eur bei 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio pateikimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pirmosios instancijos teismas taip pat skyrė atsakovui 500 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai.

13. Apeliantas (atsakovas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023-06-06 sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

14. Apeliantas laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas anksčiau išnagrinėtose civilinėse bylose Nr.: e2-1434-960/2022 ir e2A-379-440/2022 prejudicinę reikšmę turinčias aplinkybes, apsiribojo formaliu bei paviršutinišku šių procesinių dokumentų vertinimu.

15. Apeliantas nurodė, kad nagrinėjant bylas Nr.: e2-1434-960/2022 ir e2A-379-440/2022, šalimis buvo mažosios bendrijos „Ekonomiška, ekologiška, efektyvi statyba“ (toliau MB „EEE statyba“) teisių perėmėja Ukrainoje registruota ribotos atsakomybės bendrovė „Constructiuon in Europe“ (ieškovas), UAB „Vokados“ (atsakovas) ir UAB „Apresta“ (trečiasis asmuo).

16. Apeliantas tvirtina, kad civilinėse bylose Nr.: e2-1434-960/2022 ir e2A-379-440/2022 teismai konstatavo, kad išankstinė PVM sąskaita – faktūra APRE Nr. IŠ11/11 buvo išrašyta ne MB „EEE statyba“, o UAB „Vokadis“ vardu UAB „Vokadis“, patikrinęs šią sąskaitą, nenurodė, jog mokėjimą atlieka už MB „EEE statyba“. UAB „Vokadis“, nepasitikėdamas MB „EEE statyba“, vengė jam pervesti dideles pinigų sumas. Iš šių aplinkybių paminėtuose teismų procesiniuose dokumentuose padarytos tokios išvados:

1) tarp MB EEE statyba“ ir UAB „Vokadis“ įvyko susitarimas, jog MB EEE statyba“ UAB „Vokadis“ vardu užsako reikiamas medžiagas, o UAB „Vokadis“, gavęs išankstinę sąskaitą, patikrina jų būtinumą ir su tuo sutikęs, apmoka tokią sąskaitą; 

2) UAB „Apresta“ pateikta išankstinė sąskaita laikytina oferta parduoti medžiagas, o UAB „Vokadis“ šios sąskaitos apmokėjimas laikytinas akceptu pirkti šias medžiagas.

Tokiu būdu tarp UAB „Apresta“ ir UAB „Vokadis“ susiklostė medžiagų pirkimo – pardavimo teisiniai santykiai. MB „EEE statyba“ šiuose santykiuose nelaikytina sutarties šalimi, o asmeniu, kuris susiejo abi šalis ir sudarė sąlygas tokiems santykiams atsirasti. Apelianto manymu, būtent šios aplinkybės yra prejudicinę reikšmę turinčiomis aplinkybėmis, kurių įrodinėti nereikėjo.

17. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad nagrinėjant bylas Nr.: e2-1434-960/2022 ir e2A-379-440/2022, buvo atskirti santykiai tarp UAB „Vokadis“ ir MB „EEE statyba“ nuo santykių tarp UAB „Vokadis“ ir UAB „Apresta“. Teismų procesiniuose dokumentuose buvo konstatuota, kad UAB „Apresta“ tiekė statybines medžiagas į statybvietę (duomenys neskelbtini), kurioje MB „EEE statyba“ vykdė statybos darbus pagal 2019-11-11 statybos rangos sutartį Nr. 20190812/18.

18. Apeliantas tvirtina, kad pareikšdamas ieškinį byloje Nr. e2-1434-960/2022, ieškovas Ukrainoje įregistruota ribotos atsakomybės bendrovė „Construction in Europe“ rėmėsi ne sąskaita Nr. 211, o 2019-11-08 sąskaita Nr. 0058 ir buvo nurodžiusi, kad UAB „Vokadis“ už statybines medžiagas nesumokėjo 19 330,96 Eur. Tuo tarpu skundžiamuoju sprendimu iš atsakovo ieškovui priteista kita suma – 22 093,67 Eur.

19. Apeliantas tvirtina, kad skundžiamasis sprendimas prieštarauja sąžiningumo principui, kadangi vykdant rangos sutartį, už MB „EEE statyba“ nepatiektas statybines medžiagas iš UAB „Vokadis“ yra priteista 19 330,96 Eur, o skundžiamuoju sprendimu už tas pačias nepatiektas medžiagas iš atsakovo priteista beveik 3 000 Eur didesnė 22 093,67 Eur. suma.

20. Apeliantas atkreipė dėmesį į ieškovo kartu su rangos sutartimi pateiktų dviejų sąmatų, kuriose nurodytas betono poreikis pagal lokalines sąmatas Nr. 1 ir Nr. 2, statant du vienbučius namus (duomenys neskelbtini). Apeliantas tvirtina, kad iš UAB „HC Betonas“ įsigijo 113 m3 betono, taip pat MB „EEE statyba“ įsigijo 42,7 m3 betono. Iš šių aplinkybių apeliantas siūlo spręsti, kad visas betono kiekis, reikalingas dviem vienbučiams namams statyti (duomenys neskelbtini), buvo patiektas. Apeliantas tvirtina, kad statybines medžiagas į paminėtą statybvietę tiekė ne tik UAB „Apresta“, bet ir rangovas bei kiti asmenys.

21. Apeliantas tvirtina, kad šios bylos šalis siejo pirkimo – pardavimo teisiniai santykiai, tad, apelianto manymu, nėra pagrindo šioje byloje laikyti prejudicinę reikšmę turinčiais faktais aplinkybių, nustatytų byloje, kur buvo nagrinėjami rangos teisiniai santykiai.

22. Apelianto manymu, ankstesnę bylą nagrinėję teismai rėmėsi kita sąskaita, kurioje nurodyta statybinių medžiagų kaina beveik 3 000 Eur mažesnė už sąskaitoje Nr. 211 nurodytąją ir priėjo, apelianto manymu, prie teisiškai nepagrįstos išvados, kad atsakovas nepatiekė statybinių medžiagų, už kurias ieškovas sumokėjo 22 093,67 Eur.

23. Apeliantas, įrodinėdamas, kad patiekė išankstinėje sąskaitoje Nr. 211 nurodytas prekes, remiasi dviem dokumentų grupėmis:

1)       Betono, jo transportavimo ir betonavimo įrangos įsigijimą iš UAB „HC Betonas“ patvirtinančiomis sąskaitomis, nurodytomis apeliaciniame skunde pateiktoje lentelėje ir

2)       Kitų prekių įsigijimą patvirtinančiomis sąskaitomis, nurodytomis apeliaciniame skunde pateiktoje lentelėje.

Taip pat ieškovas pateikė susistemintus važtaraščių, su kuriais buvo gabenamas betonas, lenteles. Remdamasis šiais įrodymais atsakovas tvirtina, kad į statybvietę (duomenys neskelbtini) patiekė visas sąskaitoje Nr. 211 nurodytas prekes.

24. Nurodęs anksčiau aprašytas aplinkybes, apeliantas (atsakovas) mano, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi civilinėse bylose Nr.: e2-1434-960/2022 ir e2A-379-440/2022 nustatytu faktu (kuriam suteikė prejudicinę reikšmę), kad UAB „Vokadis“ nepatiekė statybinių medžiagų MB „EEE statyba“ už 19 330,96 Eur, nurodytų 2019-11-08 sąskaitoje Nr. 0058, o ne sąskaitoje Nr. 211 nurodytų medžiagų už 22 093,67 Eur, taip pat pirmosios instancijos teismas nepagrįstai susiaurino įrodinėjimo dalyką ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos.

25. Apeliantas taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas atsakovui baudą už piktnaudžiavimą skyrė nepagrįstai, neįvertinęs visų teisiškai svarbių aplinkybių. Apeliantas tvirtina, kad tinkamai ir per optimalų laiką reagavo į pirmosios instancijos teismo nurodymus dėl papildomų įrodymų pateikimo. Atstovavimo pirmosios instancijos teisme problemos kilo dėl to, kad tik 2023-04-11 buvo sudaryta darbo sutartis su apelianto vadovu, po to, kai vadovas pradėjo eiti savo pareigas, iškart buvo priimti neatidėliotini sprendimai, susiję su atstovavimu atsakovui pirmosios instancijos teisme. Atsakovas tvirtina, kad tyčia nesiekė vilkinti bylos nagrinėjimo, teismo posėdžiai buvo atidėti ir dėl ieškovo atstovo prašymo, ir teismo iniciatyva. Todėl prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atsakovui buvo paskirta 250 Eur bauda.

26. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad pateikti rašytiniai įrodymai, t. y. sprendimas ir nutartis bei juose nustatytas prejudicinis faktas, jog atsakovas nepristatė prekių pagal sąskaitą Nr. 211, leido teismui priimti sprendimą dėl ieškovo pareikštos pagrindinės skolos priteisimo, todėl atsakovo apeliaciniame skunde šioje dalyje nurodyti motyvai laikomi nepagrįstais ir turi būti atmesti. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės dėl sąskaitose nurodytų sumų nesutapimo laikytinos naujomis aplinkybėmis, kuriomis negalima grįsti apeliacinio skundo, todėl apeliacinės instancijos teismas šių aplinkybių neturi vertinti. Ieškovas taip pat laikosi pozicijos, kad teismas sprendime tinkamai įvertino atsakovo elgesį proceso metu ir pagrįstai atsakovo veiksmus įvertino, kaip sąmoningą veikimą prieš greitą bylos išnagrinėjimą. Teismo atsakovui paskirta bauda nėra nepagrįstai didelė ir atitinka atsakovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pobūdį. 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. 

27. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir kai neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas. 

28. Byloje kilo ginčas dėl to, ar nagrinėjamu atveju yra prejudiciniai faktai (neįrodinėtinos aplinkybės). 

29. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iš Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1434-960/2022, kurį paliko nepakeistą Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus kolegija nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-379-440/2022, matyti, kad ieškinyje buvo nurodyta, jog UAB „Apresta“ prekių pagal 2019-11-22 sąskaitą – faktūrą APRE Nr. 211 (toliau vadinama sąskaita Nr. 211) nepristatė. Mažoji bendrija „Ekonomiška, ekologiška, efektyvi statyba“ (MB „EEE statyba“), kaip trečiasis asmuo minėtoje byloje, atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu sutinka. Vilniaus miesto apylinkės teismas minėtame sprendime konstatavo, kad šalių procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės bei jų atstovų ir trečiojo asmens atstovo paaiškinimai įrodo, jog UAB „Apresta“ pagal anksčiau nurodytą 2019-11-11 išankstinę sąskaitą – faktūrą APRE Nr. IŠ/11/11 (toliau vadinama sąskaita Nr. IŠ/11/11 arba išankstine sąskaita) ir 2019-11-22 sąskaitą Nr. 211, juose numatytų medžiagų nepristatė. Taigi, aplinkybė, ar UAB „Apresta“ pristatė Sąskaitoje Nr. 211 nurodytas prekes, buvo reikšminga ir buvo įrodinėjama ieškovo ir MB „EEE statyba“ minėtoje byloje. Priešingai nei triplike teigia atsakovas, šiuo klausimu Vilniaus miesto apylinkės teismas kategoriškai nusprendė, kad UAB „Apresta“ medžiagų pagal sąskaitą Nr. 211 nepristatė. Minėtam teismo sprendimui įsiteisėjus, šią nustatytą aplinkybę skundžiamąjį sprendimą priėmęs teismas pripažino prejudiciniu faktu. Šiuo atveju neturi reikšmės UAB „Apresta“ procesinė padėtis Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-1434-960/2022: UAB „Apresta“ buvo dalyvaujantis byloje Nr. e2-1434-960/2022 asmuo (trečiasis asmuo) ir paminėtas sprendimas sukėlė UAB „Apresta“ teisines pasekmes (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

30. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada ir laikosi pozicijos, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad, nagrinėjant bylas Nr.: e2-1434-960/2022 ir e2A-379-440/2022, buvo nustatyta, jog UAB „Vokadis“ neįvykdė prievolių, kurios įtvirtintos Rangos sutarties 2.1 punkte ir 4.1.3 papunktyje ir nepatiekė MB „EEE statyba“ statybinių medžiagų už 19 330,96 Eur pagal 2019-11-08 sąskaitą Nr. 0058, o ne pagal sąskaitą Nr. 211, kurioje nurodyta statybinių medžiagų vertė yra 22 093,67 Eur. 

31. Aplinkybę, kad nagrinėjant bylas Nr.: e2-1434-960/2022 ir e2A-379-440/2022 buvo vertinamas ne prekių už 22 093,67 Eur pagal 2019-11-22 sąskaitą Nr. 211 patiekimas, o prekių už 19 330,96 Eur pagal 2019-11-08 sąskaitą Nr. 0058 patiekimas, apeliantas nurodė tik apeliaciniame skunde. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atsakovo procesiniuose dokumentuose ši aplinkybė nebuvo nurodyta ir atsakovas ja nesirėmė. Todėl ši aplinkybė nėra nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Papildomai pažymėtina, kad bylų Nr.: e2-1434-960/2022 ir e2A-379-440/2022 sprendime ir nutartyje yra aiškiai nurodyta, jog UAB „Apresta“ nepatiekė būtent 2019-11-11 išankstinėje sąskaitoje ir 2019-11-22 sąskaitoje Nr. 211 (o ne 2019-11-08 sąskaitoje) nurodytų prekių (medžiagų). 

32. Šios civilinės bylos (Vilniaus regiono apylinkės teismo byla Nr. e2-492-1141/2023 ir Vilniaus apygardos teismo byla Nr. e2A-1963-432/2023) nagrinėjimo dalykas buvo ne prekės (medžiagos) nurodytos 2019-11-08 sąskaitoje Nr. 0058 ir užmokestis už jas, o prekės (medžiagos), nurodytos sąskaitoje Nr. 211. Būtent šios sąskaitos apmokėjimo ir prekių (medžiagų) nepatiekimo aplinkybės aiškiai ir konkrečiai konstatuotos įsiteisėjusiame Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-03-21 sprendime byloje Nr. e2-1434-960/2022. Dėl to apelianto svarstymai apie sąžiningumą, lyginant Vilniaus miesto apylinkės teismo bylos Nr. e2-1434-960/200 ieškovui Ukrainos ribotos atsakomybės bendrovei „Construction in Europe“ pagal 2019-11-08 sąskaita Nr. 0058 priteistą sumą ir pirmosios instancijos teismo iš atsakovo (apelianto) pagal sąskaitą Nr. 211 priteistą sumą neturi įtakos šiai bylai. 2019-11-08 sąskaita Nr. 0058 ir joje nurodyta suma neturi įtakos atsakovo (apelianto) prievolėms, kylančioms po to, kai šios bylos ieškovas UAB „Vokadis“ apmokėjo sąskaitą Nr. 211, bet negavo joje nurodytų prekių.

33. CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad šalis ar kitas dalyvavęs byloje asmuo kitose bylose gali remtis teismo sprendimu kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu ir tų faktų jam nereikės įrodinėti. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Tik nustačius visas nurodytas sąlygas, yra pagrindas kitoje civilinėje (administracinėje) byloje nustatytas aplinkybes pripažinti prejudiciniais faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-421/2019 39 punktas; 2023 m. kovo 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-85-1120/2023 42 punktas). Teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis). 

34. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-03-21 sprendime, priimtame išnagrinėjus bylą Nr. e2-1434-960/2022, nurodyta, kad 2019-11-11 UAB „Apresta“ atsakovui išrašė apmokėti išankstinę PVM sąskaitą – faktūrą APRE Nr. IŠ/11/11, kur mokėtina suma – 24 139,50 Eur. Atsakovas 2019-11-12 lėšų pervedimo nurodymu sumokėjo UAB „Apresta“ 24 139,50 Eur mokėjimo nurodyme nurodydamas „Išankst. apmok. APRE IŠ 11 11 nuo 2019 11 11“. 2019 m. lapkričio 22 d. UAB „Apresta“ išrašė atsakovui PVM sąskaitą – faktūrą APRE Nr. 211, kur mokėtina suma – 22 093,67 Eur (3 psl., 5 nuo viršaus pastraipa). Taip pat nurodyta, kad aplinkybių visuma, jog išankstinė PVM sąskaita – faktūra APRE Nr. IŠ/11/11 yra išrašoma ne rangovo, o atsakovo vardu, atsakovas ją patikrina ir apmoka nenurodydamas, jog mokėjimas atliekamas už rangovą, Igorio Kožemiakino paaiškinimai, jog atsakovas nepasitikėjo rangovu ir vengė jam pervesti dideles pinigines lėšas, leido Vilniaus miesto apylinkės teismui prieiti išvadą, jog tarp rangovo ir užsakovo įvyko susitarimas, jog rangovas užsakovo vardu užsako reikiamas medžiagas, o atsakovas, gavęs išankstinę sąskaitą, patikrina jų būtinumą ir su tuo sutikęs apmoka tokią sąskaitą. Tokiu būdu UAB „Apresta“ pateikta preliminarioji sąskaita laikyta oferta parduoti medžiagas, o atsakovo šios sąskaitos apmokėjimas laikytas akceptu pirkti šias medžiagas ir konstatuota, kad UAB „Apresta“ ir atsakovą susiejo medžiagų pirkimo – pardavimo teisiniai santykiai. Minėtame sprendime taip pat konstatuota, jog šalių procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės bei jų atstovų ir trečiojo asmens atstovo paaiškinimai įrodė, jog UAB „Apresta“ pagal anksčiau nurodytą 2019-11-11 išankstinę sąskaitą ir 2019-11-22 sąskaitą Nr. 211 juose numatytų medžiagų nepristatė. Sprendimas įsiteisėjęs, ieškovas ir atsakovas buvo dalyvaujantys byloje Nr. e2-1434-960/2022 asmenys, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad paminėtas sprendimas turi prejudicinę galią, sprendžiant šią bylą.

35. Atsakovo apeliaciniame skunde nurodyta motyvų grupė, kad šios bylos šalis siejo pirkimo – pardavimo teisiniai santykiai, dėl to nėra pagrindo šioje byloje laikyti prejudicinę reikšmę turinčiais faktais aplinkybių, nustatytų byloje, kur buvo nagrinėjami rangos teisiniai santykiai. Šios aplinkybės ir argumentai nepatvirtina pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo. Pažymėtina, kad neturi reikšmės, kokią konkrečią bylą nagrinėjant nustatomi kitai bylai reikšmingi faktai ir aplinkybės. Nagrinėjant bylas Nr.: e2-1434-960/2022 ir e2A-379-440/2022 buvo nustatytos atsakovo prievolės patiekti prekes (medžiagas), nurodytas sąskaitoje Nr. 211, neįvykdymo aplinkybės ir neturi reikšmės, kokią bylą dėl kokių šalis siejusių teisinių santykių nagrinėjant šios reikšmingos aplinkybės buvo nustatytos. 

36. Byloje Nr. e2-1434-960/2022 nustatytos aplinkybės, kad atsakovas 2019-11-22 PVM sąskaitoje – faktūroje APRE Nr. 211 nurodytų medžiagų nepristatė patvirtina ir aplinkybė, kad šios medžiagos pirmiausia buvo įrašytos į 2019-11-11 išankstinę sąskaitą – faktūrą APRE Nr. IŠ11/11, vadinasi, sąskaitos išrašymo metu šios medžiagos dar nebuvo patiektos (priešingu atveju sąskaita nebūtų išankstinė). Atsakovas, įrodinėdamas, kad medžiagas pateikė, prie bylos pridėjo UAB „HC betonas“ važtaraščius (žr. 2023-04-12 DOK-23724). Anksčiausiai išrašytas važtaraštis yra 2019-09-12, vėliausiai – 2019-11-04. Esant aplinkybėms, kai važtaraščiuose nurodytas betonas buvo atvežtas anksčiau, negu išrašyta 2019-11-11 išankstinė sąskaita ir 2019-11-22 sąskaita Nr. 211, konstatuotina, kad paminėtos sąskaitos išrašytos ne dėl važtaraščiuose nurodyto betono. Tad atsakovo pateikti įrodymai nepatvirtina tų aplinkybių, kurias įrodyti siekia atsakovas (apeliantas).

37. Apeliaciniame skunde nurodyta motyvų grupė, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog nagrinėjant bylas Nr.: e2-1434-960/2022 ir e2A-379-440/2022, buvo atskirti santykiai tarp UAB „Vokadis“ ir MB „EEE statyba“ nuo santykių tarp UAB „Vokadis“ ir UAB „Apresta“. Teismų procesiniuose dokumentuose buvo konstatuota, kad UAB „Apresta“ tiekė statybines medžiagas į statybvietę (duomenys neskelbtini), kurioje MB „EEE statyba“ vykdė statybos darbus pagal 2019-11-11 statybos rangos sutartį Nr. 20190812/18. Šie motyvai taip pat nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo atsakovo pateiktus važtaraščius, kuriais jis įrodinėjo medžiagų tiekimą į statybvietę, tačiau pagrįstai konstatavo, kad šie įrodymai nepaneigė įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų aplinkybių (žr. ankstesnę šios nutarties pastraipą). 

41. Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo paskirta bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Kasacinio teismo praktikoje išaiškintina, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013). Teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2682/2013; 2023 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-15-421/2023). Akivaizdžių aiškiai nepagrįsto ieškinio pareiškimo ar sąmoningo bylos vilkinimo požymių šioje byloje nėra. Papildomų įrodymų pateikimas prieš teismo posėdį, šalies nesugebėjimas apsispręsti dėl atstovavimo nėra sąmoningas bylos vilninimas, tai profesionalios teisinės pagalbos stokos šalies organizacinių gebėjimo trūkumo pasekmė. Bylą nagrinėjantis teismas ir be baudos turi procesinių priemonių tinkamai reaguoti į ne laiku pateikiamus procesinius dokumentus bei pavėluotai atliekamus procesinius veiksmus. Viešasis interesas nereikalauja, kad teismas baudomis kovotų su asmenų teise išdėstyti teismui savo nuomonę dėl pareikšto ieškinio, pateikti įrodymus ar kovotų su šalies neprofesionaliu elgesiu teismo proceso metu. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. laiduoja teisę kreiptis į teismą, jei asmuo mano, kad jo konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos. Ši teisė negali būti nepagrįstai varžoma, už pasinaudojimą šia teise, net ir tuomet, kai asmuo šia teise naudojasi neprofesionaliai, asmuo negali būti persekiojamas ar baudžiamas. Todėl nėra pagrindo atsakovui taikyti CPK 95 str. numatytų poveikio priemonių. Kadangi šios priemonės pritaikytos pirmosios instancijos teismo sprendimu, sprendimas pakeistinas, atitinkama jo dalis panaikintina. 

Dėl bylos procesinės baigties.

42. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai patenkino ieškovo ieškinio reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, sprendimas motyvuotas, atitinka teismų formuojamą praktiką šios kategorijos bylose. Naikinti ar keisti skundžiamo sprendimo dalį dėl ieškinyje pareikštų reikalavimų remiantis ieškovo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, ši sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Sprendimo dalis dėl baudos ieškovui paskyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis panaikintina, tokiu būdu pakeičiant apskųstąjį sprendimą. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams dėl ieškinyje pareikštų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010). 

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

43. Byla (ieškinyje pareikšti reikalavimai) išspręsta ne apelianto naudai, todėl jo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Laikytina, kad teismo sprendimo dalis dėl baudos paskyrimo nesusijusi su bylinėjimosi išlaidomis (žyminis mokestis už šią skundo dalį nemokamas). Ieškovas pateikė įrodymus, kad turėjo su šios bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme susijusių bylinėjimosi išlaidų – 1 210 Eur. Atsakovo apeliacinį skundą (dėl ieškinyje pareikštų reikalavimų) atmetus, iš atsakovo ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 1 210 Eur (CPK 79 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 330, 331 straipsniais,

n u t a r i a :

Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023-06-06 sprendimą. 

Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023-06-06 sprendimo dalį, kuria atsakovui UAB „Vokadis“, j. a. k. 303077357, paskirta 250 (dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Kitą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023-06-06 sprendimo dalį palikti nepakeistą. 

Priteisti ieškovui UAB „Vokadis“, j. a. k. 303077357 iš atsakovo UAB „Apresta“, j. a. k. 303381634, bylinėjimosi išlaidas – 1 210 Eur (vieną tūkstantį du šimtus dešimt eurų).

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.