Baudžiamoji byla Nr. e1-896-961/2022
Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00755-2021-7
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.7.2.3; 1.1.8.12; 1.2.20.5.1; 2.12.1.4.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. vasario 1 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su baudžiamąja byla, kurioje
E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, pagrindinio išsilavinimo, ištekėjusi, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, gyvenanti (duomenys neskelbtini), buvo traukiama baudžiamojon atsakomybėn:
1. 2016 m. gruodžio 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir jai skirtos auklėjamojo poveikio priemonės įspėjimas ir elgesio apribojimas 11 mėnesių;
2. 2017 m. gruodžio 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį galutine bausme – laisvės apribojimu 6 mėnesiams;
3. 2018 m. vasario 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 1 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis pagal bausmė subendrinta su 2017 m. gruodžio 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausme ir galutinė bausmė nustatyta laisvės apribojimas 1 metams 3 mėnesiams; 2019 m. balandžio 23 d. išbraukta iš probuojamųjų asmens duomenų registro;
4. 2019 m. gegužės 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį galutine bausme – laisvės apribojimu 1 metams 4 mėnesiams,
kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalį.
Teismas
n u s t a t ė :
E. G. 2021 m. spalio 25 d. Vilniaus apygardos teisme, esančiame Gedimino pr. 40, Vilniuje, nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr.1-257-497/2021, kurioje I. G. ir E. V. pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 1 dalyje, būdama pasirašytinai įspėta pagal BK 235 straipsnį dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, teismo posėdyje davė melagingus parodymus apie tai, kad I. G. neprašė jos pakeisti ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kurie buvo paneigti elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolu.
Kaltinamoji E. G. ikiteisminio tyrimo metu apklausiama įtariamąja kalta prisipažino ir parodė, kad 2021 spalio 25 dieną, tikslaus laiko neatsimena, ji atvyko į Vilniaus apygardos teismą, adresu Gedimino pr. 40, Vilniuje, kur buvo nagrinėjama jos vyro byla. Jos vyras buvo kaltinamas dėl nužudymo. Ji buvo įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnį dėl melagingų parodymų davimo, ji pasirašė priesaiką ir įspėjimą. Ji patyrė spaudimą iš savo vyro I. G., kad pakeistų parodymus. Ji sutiko ir juos pakeitė, kad jos vyrui I. G. būtų lengvesnė bausmė. Tiksliai neprisimena, ką ji sakė 2021 m. spalio 25 d. teismo posėdžio metu, bet žino, kad davė melagingus parodymus savo vyro I. G. paprašyta. Taip elgėsi, nes pagailėjo jo. Dėl šios situacijos labai apgailestauja, nuoširdžiai gailisi, nepagalvojo, kad dėl melagingų parodymų jai gali būti iškelta baudžiamoji byla, nors ir buvo įspėta dėl atsakomybės bei davė liudytojo priesaiką prieš duodama parodymus Vilniaus apygardos teisme. Pasižada, kad ateityje niekada taip kvailai nesielgs, pasielgė neapgalvotai. Augina 2 mažamečius vaikus, niekur nedirba, yra registruota darbo biržoje (b. l. 43).
2021 m. lapkričio 24 d. Vilniaus apygardos teismo nutartyje konstatuota, kad baudžiamosios bylos Nr. 1-257-497/2021 nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad liudytoja E. G. galimai patyrė poveikį tam, kad ji teisme duotų melagingus parodymus, ir pati davė melagingus parodymus apklausiama kaip liudytoja teisme (b. l. 11).
Iš Lietuvos apeliacinio teismo gautų baudžiamosios bylos Nr. 1-257-497/2021 (proceso Nr. 1-01-48202-2020-3) dokumentų: liudytojo apklausos protokolo, parodymų patikrinimo vietoje protokolo, teisiamojo posėdžio protokolo, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo, 2021 m. lapkričio 24 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio matyti, kad:
Liudytoja E. G. apklausiama 2021 m. rugsėjo 7 d. Vilniaus apygardos teisme parodė, kad kaltinamasis I. G. yra jos sutuoktinis. Parodymus teisme duoti atsisako.
Liudytoja E. G. savo iniciatyva atvyko į 2021 m. spalio 25 d. teismo posėdį ir parodė, kad 2021 m. rugsėjo 7 d. atsisakė duoti parodymus, nes buvo susijaudinusi ir bijojo. Iš vyro sužinojusi, kad teisminis bylos nagrinėjimas tebevyksta, nusprendė pati atvykti ir duoti parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu užrašyti liudytojos parodymai neteisingi. Nebuvo išaiškinta teisė atsisakyti duoti parodymus prieš šeimos narį. Buvo įbauginta policijos pareigų ir pasakojo bei rodė tai, kas jai buvo liepta, parodymus pasirašė jų neskaičiusi. Bauginimas pasireiškė tuo, kad liudytojai buvo grasinama sulaikymu ir vaikų atėmimu. Dabar teisme nori duoti teisingus parodymus. 2020 m. gruodžio 8 d. automobiliu „Opel Zafira“ liudytoja atvežė vyrą I. G., taip pat E. V. ir J. S. į miško aikštelę netoli (duomenys neskelbtini). Čia vyrai girtavo. Visi sėdėjo automobilyje. J. S. ėmė elgtis agresyviai, ėmė girtis, kad kažkada išprievartavo E. G. Tada I. G. išlipo, atidarė dureles, kur sėdėjo J. S., ir ištempė jį iš automobilio. Tuo momentu pro šalį važiavo automobilis ir I. G., palikęs J. S., nubėgo jo stabdyti. Prie automobilio likęs J. S. ėmė muštis su E. V. Kaip konkrečiai muštynės vyko, kas, kam ir kiek smūgių sudavė, nematė. Netrukus I. G. grįžo, liepė J. S. išeiti ir šis išėjo. Tuo konfliktas ir baigėsi. O E. G. nuvežė I. G. ir E. V. kažkur į miestą. Po to su I. G. kartu grįžo namo. Neneigia, kad kalbėjo telefonu su O. M., tačiau pokalbio turinio neprisimena. Be to, apie įvykį dar kalbėjo ir susirašinėjo žinutėmis su R. V. Su E. V. po to, kai šis buvo suimtas, nebendravo. Po įvykio pas L. G. ir pas I. G. močiutę nesilankė.
Liudytoja E. G. 2021 m. sausio 20 d. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad J. S. ji pažįsta iš matymo nuo senų laikų, tačiau su juo nebendravo. Labai seniai J. S. liudytoją yra išžaginęs, tačiau apie tai pasakoti atsisako, į policiją dėl to įvykio nesikreipė. J. S. ir liudytojos vyro I. G. santykiai buvo priešiški. Dėl kokios priežasties, nežino. Vyrui nepasakojo, kad J. S. ją išžagino, niekada apie tai su juo nekalbėjo. Galimai apie šį įvykį I. G. sužinojo iš liudytojos draugo O. M., kuriam ji apie tai pasakojo. E. V. ji pažįsta kaip I. G. draugą. Galimai 2020 m. gruodžio 4 d. su taksi atvažiavo į miško aikštelę prie (duomenys neskelbtini) pasiimti vyro. Ten stovėjo ir vartojo alkoholį daug žmonių, tarp kurių buvo E. V. ir galimai O. M. Buvo atėjęs ir J. S., tačiau I. G. jį išvarė. E. V. paklausus kodėl, atsakė, kad J. S. pats žino. 2020 m. gruodžio 8 d. ryte I. G. susiskambino su E. V. ir išėjo kažkur gerti. Vyras taip girtavo jau apie savaitę. Ryte išeidavo ir grįždavo girtas vakare tik pernakvoti. Tos pačios dienos vakare, vyro prašymu, automobiliu „Opel Zafira“, paėmė iš (duomenys neskelbtini)I. G., E. V. ir O. M., nuvežė prie „(duomenys neskelbtini)“, kur į automobilį įlipo ir J. S. Visi gėrė šampaną. Po to, I. G. prašymu, grįžo į (duomenys neskelbtini), pakeliui išleido O. M. Iš (duomenys neskelbtini) I. G. pats nuvairavo automobilį į netoliese esančią miško aikštelę, neva ištraukti užklimpusio automobilio. Čia vyrai išlipo į lauką, atsistojo prieš automobilį, viskas matėsi, automobilio žibintai buvo įjungti, variklis dirbo. E. V. priėjo prie J. S. ir kumščiu sudavė į veidą. J. S. užsidengė veidą. Tuomet jau I. G. sudavė jam kumščiu. Po to I. G. ir E. V. jau abu ėmė mušti J. S., suduodami smūgius į įvairias kūno vietas. J. S. nugriuvo. Tuomet abu kaltinamieji ėmė jį spardyti. Liudytoja išlipo, bandė atitraukti I. G., tačiau šis neklausė, buvo agresyvus. Visą tą laiką, kol liudytoja laikė I. G., E. V. ir toliau mušė J. S. Ištrūkęs iš liudytojos rankų, I. G. taip pat prisijungė prie E. V. Abu kaltinamieji toliau mušė J. S. nesitaikydami, rankomis ir kojomis, kur pakliuvo. Liudytoja pamatė pravažiuojantį automobilį, vairuojamą V. T., bandė jį sustabdyti, bet nespėjo. Matė, kaip V. T. pažiūrėjo į jos pusę, todėl turėjo matyti, kas vyksta. Negalėdama daugiau stebėti muštynių, pėsčia nuėjo į (duomenys neskelbtini), pas I. G. močiutę, tačiau jai išeinančiai vyras atėmė telefoną. Močiutės telefonu išsikvietė taksi ir grįžo namo. Iš namų nuėjo pas I. G. mamą ir papasakojo, kas įvyko. I. G. namo grįžo tik paryčiais. Kitą dieną telefonu papasakojo savo draugei apie tai, kad I. G. ir E. V. sumušė J. S. Įvykio metu visi vyrai buvo neblaivūs.
Savo parodymus liudytoja E. G. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu.
2020 m. gruodžio 17 d. 23.00 val. užfiksuotas E. G., kuri naudojosi telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), ir E. V., kuris naudojosi telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), pokalbis. Pokalbio metu E. G. su E. V. aptaria I. G. sulaikymą, policijos atliktą kratą E. G. namuose, E. G. automobilio apžiūrą, J. S. sveikatos būklę, derina parodymus. E. V. nurodo, kad tuo metu, kai savo namuose buvo sulaikytas I. G., kaip tik ėjo pas jį, matė prie I. G. namų atvykusius pareigūnus, nurodo, kad pats ketina dar kelias dienas slapstytis. E. G. pasakoja, kad pareigūnai atliko kratą namuose, paėmė I. G. drabužius, tačiau ne tuos, su kuriais jis buvo įvykio metu, paėmė telefoną, tačiau jame jokios informacijos nėra, ekspertai apžiūrėjo automobilį. Toliau E. G. informuoja E. V., kad I. G. ketina neprisipažinti, nurodo, kad kalbėjo su A. L., pastarasis parašė pareiškimą į policiją ir ruošiasi sakyti tiesą, nes J. S. jo pusbrolis, informuoja, kad J. S. dar gyvas, bet komoje. Informuoja, kad atsirado įvykio liudytojas V. T. E. V. sako, kad jam su I. G. gresia 10 metų laisvės atėmimo bausmė, jog E. V., kaip ir I. G., ruošiasi viską neigti. Teigia, kad su J. S. pasielgė „pagal taisykles“, į ką E. G. atsako, kad reikėjo viską geriau apgalvoti, padaryti viską tyliau. Stebisi, iš kur atsirado liudytojas V. T.
2020 m. gruodžio 31 d. užfiksuotas E. G., kuri naudojosi telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), ir I. G., skambinusio iš Pravieniškių pataisos namų taksofono, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), pokalbis. Pokalbio metu I. G. teiraujasi, ar E. G. ketina jo laukti, teigia, kad po to, ką padarė, jam lengviau. Į tai E. G. atsako, kad jai nė kiek nelengviau (t. 4, b. l. 1-18).
2021 m. sausio 13 d. užfiksuotas E. G., kuri naudojosi telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), ir asmens, prisistačiusiu „V.“ vardu, kuris naudojasi telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), pokalbis. Pokalbio metu „V.“’ teiraujasi, kokia I. G. situacija, informuoja, kad po mėnesio išeina į laisvę. E. G. sako, kad ruošiasi skirtis su I. G., nes neketina jo laukti 10 metų, kad gavo I. G. laišką, į kurį nesiruošia atsakyti, pasakoja, kad prašė I. G. liautis, stabdyti, nemušti taip žiauriai žmogaus, tačiau negalėjo jo girto sustabdyti.
2021 m. sausio 15 d. užfiksuotas E. G., kuri naudojosi telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), ir nenustatyto asmens „M.“, kuris naudojasi telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), pokalbis. Pokalbio metu „M.“ perduoda I. G. prašymą, kad E. G. susisiektų su advokatu ir per jį suderintų savo parodymus su I. G. parodymais.
2021 m. sausio 20 d. užfiksuotas E. G., kuri naudojosi telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), ir I. G., skambinusio iš Pravieniškių pataisos namų telefono, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), pokalbis. Pokalbio metu E. G. pasakoja, kad buvo apklausoje policijoje, į kurią buvo atvežta iš namų. Apklausos metu parodė, kad buvo su kaltinamaisiais ir beveik nieko nematė, todėl kad paliko juos ir išėjo iš miško namo. E. V. mušė, o E. G. laikė I. G., kiek galėjo. E. V. sulaikyti negalėjo. Nei vienas, nei kitas E. G. neklausė. I. G. mušė mažai, tačiau sudavė smūgį į galvą.
2021 m. sausio 22 d. užfiksuotas E. G., kuri naudojosi telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), ir O. M. (M.), kuri naudojasi telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), pokalbis. Pokalbio metu E. G. pasakoja, kad nerimauja, jog pati bus patraukta baudžiamojon atsakomybėn kaip nužudymo bendrininkė. Pasakoja O. M., jog tikėjosi, kad tik sumuš, pavaikščios mėnesį pamėlęs ir viskas tuo baigsis. Nieko negalėjo pakeisti, stabdė vyrus, kiek galėjo, prašė liautis, nemušti. O. M. patvirtina, kad visa tai girdėjo.
2021 m. sausio 30 d. užfiksuotas E. G., kuri naudojosi telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), ir nenustatyto asmens, skambinusio iš Kauno tardymo izoliatoriaus, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), pokalbis. Asmuo prisistato, kad skambina nuo I. G., perduoda jo prašymą ateiti pas advokatą ir papasakoti, kokius parodymus davė policijoje. Klausia, ar apklausos metu E. G. sakė, jog konfliktą išprovokavo pats J. S. (b. l. 20-38).
BK 235 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas pateikė melagingą skundą, pareiškimą, pranešimą apie nusikalstamą veiką arba davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas ar nukentėjęs asmuo, arba būdamas ekspertu ar specialistu pateikė melagingą išvadą ar paaiškinimą, arba būdamas vertėju melagingai arba žinomai neteisingai išvertė ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje. Už šią nusikalstamą veiką asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Minėtas nusikaltimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. tik suvokiant, kad asmens parodymai yra melagingi, ir žinant, kad už tai gresia baudžiamoji atsakomybė. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad tiesioginė tyčia aukščiau nurodytuose veiksmuose pasireiškia tuo, jog kaltininkas supranta savo procesinę padėtį, žino teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti tikrovę atitinkančius, nemelagingus parodymus. Tokios pareigos suvokimą bei atsakomybės už jos nevykdymą žinojimą kaltininkas būna patvirtinęs savo parašu ikiteisminio tyrimo metu ar teisme. Kaltininkas taip pat suvokia, kad duoda tikrovės neatitinkančius parodymus, supranta ir nori, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota nagrinėjant bylą. BK 235 straipsnio prasme melagingais parodymais laikomi tokie parodymai, kai jie visiškai ar iš dalies neatitinka tikrovės, ji iškraipoma arba neigiami realūs egzistuojantys faktai ir nurodomi išgalvoti.
Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad yra visiškai įrodyta, jog E. G. padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. 2021 m. spalio 25 d. Vilniaus apygardos teisme, esančiame Gedimino pr. 40, Vilniuje, nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr.1-257-497/2021, būdama pasirašytinai įspėta pagal BK 235 straipsnį dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, teismo posėdyje davė melagingus parodymus apie tai, kad I. G. neprašė jos pakeisti ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų. E. G. kaltę patvirtina pačios kaltinamosios ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, taip pat aukščiau nurodyti rašytiniai bylos duomenys.
Kaltinamoji E. G. neneigė, jog nagrinėjant baudžiamąją bylą, kurioje jos vyras buvo kaltinamas nužudymu, prašoma savo vyro, davė melagingus parodymus apie 2020 m. gruodžio 8 d. įvykius. Iš minėtoje baudžiamojoje byloje užfiksuotų kaltinamosios pirminių parodymų matyti, jog ji nurodė, kad nukentėjusysis J. S. įvykio dieną jos akivaizdoje buvo intensyviai mušamas dviejų asmenų: jos vyro ir vyro draugo E. V. Tuo tarpu teisme, mėgindama švelninti vyro padėtį, ji pakeitė parodymus, teigdama, kad vyras tik ištempė nukentėjusįjį iš automobilio, tačiau mušė pastarąjį tik E. V. Savo pirminius parodymus aiškino pareigūnų grasinimais ją sulaikyti ir atimti vaikus. Tačiau iš kitų baudžiamojoje byloje surinktų duomenų – E. G. telefoninių pokalbių įrašų aiškiai matyti, jog teisingi buvo būtent pirmieji kaltinamosios parodymai, nes ji kalba, jog prašė I. G. liautis, sustoti, nemušti taip žiauriai žmogaus, bet negalėjo jo girto sustabdyti, taip pat tretieji asmenys jai perduoda vyro pageidavimus priderinti savo parodymus prie jo parodymų. Iš teisminio bylos nagrinėjimo metu duotų I. G. parodymų (aprašytų Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nuosprendyje Nr. 1-257-497/2021) matyti, kad jo ir kaltinamosios parodymai teisme jau yra suderinti, kaltinamasis laikosi tos pačios versijos, kad jis tik ištempė nukentėjusįjį iš automobilio, suduodamas tris smūgius jam į nugarą, kadangi šis susilenkęs nenorėjo lipti iš automobilio, vėliau nubėgo paskui kaimyno automobilį, tuo metu įvyko nukentėjusiojo ir E. V. grumtynės, taigi nukentėjusysis buvo smarkiai sumuštas jam nebedalyvaujant. Įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu tiek I. G., tiek jo žmonos E. G., apklaustos kaip liudytoja, parodymai, duoti teisme, buvo paneigti, I. G. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje. E. G., pradėjus jos pačios atžvilgiu ikiteisminį tyrimą dėl galimai melagingų parodymų davimo, iš karto pripažino, jog pakeistus parodymus teisme davė paveikta savo vyro. Iš telefoninių pokalbių seka, kad I. G. tiek tiesiogiai, tiek per trečiuosius asmenis spaudė ją duoti jam palankius, jo atsakomybę dėl stipraus nukentėjusiojo sumušimo, dėl kurių šį vėliau ištiko mirtis, menkinančius, tačiau objektyvios tiesos neatitinkančius parodymus. Melagingus parodymus ji davė nepaisydama to, kad teisiamojo posėdžio metu pasirašytinai buvo įspėta apie galimas pasekmes – BK 235 straipsnio 1 dalyje numatytą baudžiamąją atsakomybę, prisiekė sakyti tik tiesą ir nieko nenutylėti. Kaltinamoji suvokė, kad yra įvykio liudytoja, kurios parodymai yra svarbūs tiesai nustatyti, nenorėdama pakenkti vyrui ji galėjo pasinaudoti konstitucine teise atsisakyti duoti parodymus prieš artimą asmenį, tačiau vietoj to, kad pasinaudotų teisėta galimybe, pasirinko neteisėtą veikimo būdą vyro padėčiai palengvinti – klaidinti teismą dėl tikrųjų įvykio aplinkybių.
E. G. veiksmai atitinka BK 235 straipsnio 1 dalies nusikalstamos veikos objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, kadangi ji sąmoningai davė melagingus parodymus teisme apklausiama kaip liudytoja.
E. G. neprieštaravo dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, su prokuroro nurodyta bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko (b. l. 62-64). Bylos aplinkybės aiškios. Procesinių kliūčių priimti teismo baudžiamąjį įsakymą nėra.
E. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Skirdamas E. G. bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia, kad ji padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nusikaltimas yra baigtas ir padarytas tiesiogine tyčia, dėl nusikaltimo padarymo prisipažino ir gailisi, yra viena kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra sunkinančių. Teismas taip pat atsižvelgia, jog E. G. praeityje ne kartą teista už nusikalstamas veikas nuosavybei, nors visos bausmės atliktos, teistumas nepanaikintas ir neišnykęs. Tačiau atsižvelgtina į tai, kad būdama bedarbė ji viena augina du mažamečius vaikus, nes vaikų tėvas ir kaltinamosios sutuoktinis atlieka ilgalaikę įkalinimo bausmę už nužudymą. Per pastaruosius vienerius metus septynis kartus buvo bausta administracine tvarka už įvairių rūšių teisės pažeidimus, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (b. l. 52-55). Duomenų apie kaltinamosios gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre valstybinis kaltintojas nesurinko.
Įvertinęs aptartas aplinkybes, kaltinamosios asmenybę, kad ji baudžiamojon atsakomybėn traukiama jau penktą kartą, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus įgyvendinta E. G. paskyrus BK 235 straipsnio 1 dalyje numatytą vieną iš griežtesnių bausmės rūšių – laisvės apribojimo bausmę, nesiekiančią šios bausmės rūšies vidurkio (BK 42 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 48 straipsnis). Įvertinus nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, jos padarymo aplinkybes, šeiminę kaltinamosios padėtį (viena rūpinasi dviem mažamečiais vaikais) manytina, jog nėra tikslinga skirti kaltinamajai intensyvią priežiūrą.
Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji E. G. prisipažino esanti kalta, todėl vadovaujantis BK 641 straipsniu jai skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.
E. G. ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikyta nebuvo, kardomoji priemonė taip pat nebuvo paskirta. Teismo vertinimu, nėra tikslinga ją skirti ir iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
E. G. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai bausmę – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant kaltinamąją bausmės laikotarpiu nuo 23 val. iki 5 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, taip pat dirbti ar būti registruota Užimtumo tarnyboje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. G. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant kaltinamąją bausmės laikotarpiu nuo 23 val. iki 5 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, taip pat dirbti ar būti registruotai Užimtumo tarnyboje.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo probacijos tarnyboje dienos (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46 straipsnis).
Išaiškinti E. G., kad:
1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, privalo atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo; laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.
2. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu pagal Lietuvos Respublikos BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
3. Nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
4. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
5. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinus kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
6. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
7. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Teisėja Ilona Mateikienė