Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2019-06-11][nuasmeninta nutartis byloje][AN2-196-380-2019].docx
Bylos nr.: AN2-196-380/2019
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teismas: Klaipëdos apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariatas 191008577 institucija/pareigūnas, priėmęs nutarimą ATP/AN byloje
Kategorijos:
Administraciniai nusižengimai, susiję su ekonomika ir verslo tvarka (ANK 126-149 straipsniai)
Administraciniai nusižengimai, susiję su ekonomika ir verslo tvarka (ANK 126-149 straipsniai)
Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
Apeliacinis procesas dėl pirmosios instancijos teismo procesinių sprendimų
Neteisėtas stiprių alkoholinių gėrimų, brogos, nedenatūruoto ar denatūruoto etilo alkoholio, jų skiedinių (mišinių) gaminimas, įgijimas, laikymas, gabenimas (ANK 137 str.)
Administracinių nusižengimų teisena

?

Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-196-380/2019

Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00521-2019-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.12; 21.11.10

 (S)

 

 

 

img1 

 

 

 

 

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S 

                                            LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2019 m. birželio 10 d.

Klaipėda

 

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus viršininko M. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. balandžio 23 d. nutarimo ir

 

n u s t a t ė :

 

1.       2019 m. vasario 21 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus (toliau – ir Institucija) nutarimu D. G. pripažinta kalta ir nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 137 straipsnio 3 dalį 480 Eur bauda už tai, kad ji 2019 m. sausio 29 d., 21.06 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, prie sandėliukų laikė 3,57 litro namų gamybos alkoholinį gėrimą, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija 48,4 %.

 

2.       Nesutikdamas su Institucijos 2019 m. vasario 21 d. nutarimu, administracinėn atsakomybėn patrauktos D. G. atstovas advokatas Vaidotas Rutavičius kreipėsi su skundu į Klaipėdos apylinkės teismą, prašydamas šį nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą D. G. nutraukti.

 

3.       Skundžiamu 2019 m. balandžio 23 d. nutarimu Klaipėdos apylinkės teismas skundą tenkino, panaikino 2019 m. vasario 21 d. Institucijos nutarimą ir D. G. administracinio nusižengimo bylą pagal ANK 137 straipsnio 3 dalį nutraukė.

 

4.       Apeliaciniu skundu Institucijos viršininkas M. B. prašo panaikinti 2019-04-23 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo. Institucija nesutinka su minėtu 2019-04-23 nutarimu ir teigia, kad administracinio nusižengimo byla buvo nutraukta nepagrįstai. Nurodo, kad Klaipėdos apylinkės teismo teisėja nutraukė administracinio nusižengimo bylą (nenustačius administracinio nusižengimo, numatyto ANK 137 straipsnio 3 dalyje požymių) motyvuodama tuo, kad byloje yra abejonių dėl liudytojos R. R. objektyvumo. Teisme kaip liudytojas apklaustas R. B., kurio šališkumu teismas nesuabejojo. Teismo nutarime ne vieną kartą buvo minimas Institucijos vyresnysis tyrėjas G. K., tačiau jis administracinio nusižengimo byloje neapklaustas. Apklausus šį pareigūną būtų surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių D. G. kaltę.

5.       Atsiliepimu į Institucijos apeliacinį skundą D. G. atstovas advokatas V. Rutavičius nesutinka su apeliaciniu skundu, prašo apeliacinio skundo netekinti, o skundžiamą Klaipėdos apylinkės teismo 2019-04-23 nutarimą palikti nepakeistą.

 

6.       Apeliacinis skundas netenkintinas.

 

7.       Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad Institucija nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, jog byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, jog D. G. padarė jai inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 137 straipsnio 3 dalyje. Būtent šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

 

8.       Nors apeliaciniame skunde prašoma panaikinti 2019-04-23 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo, tačiau atkreiptinas apelianto dėmesys, jog ANK nenumato apygardos teismui galimybės grąžinti bylą nagrinėti iš naujo. Pagal ANK 653 straipsnį, išnagrinėjęs bylą dėl apeliacinio skundo, apygardos teismas priima vieną iš šių sprendimų: 1) palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti; 2) panaikinti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti; 3) panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje; 4) pakeisti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) administracinio nusižengimo byloje ir paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą.

 

9.       Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis minėto straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019).

 

10.       Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs D. G. bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su apylinkės teismo išvada, kad jos veiksmuose nėra jai inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 137 straipsnio 3 dalyje, sudėties. Nesutikti su apylinkės teismo argumentais bei naikinti apylinkės teismo nutarimą, remiantis objektyviais duomenimis nepagrįstais apeliacinio skundo motyvais apie vertinamo įvykio faktines aplinkybes, teisinio pagrindo nėra. Pritardamas išsamiems pirmosios instancijos teismo motyvams apygardos teismas jų nekartoja. Skundžiamo nutarimo turinys patvirtina, kad apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir bylos nagrinėjimo teisme metu patikrintais įrodymais, nutarime aiškiai ir pakankamai išsamiai nurodė sprendimo motyvus, taip pat išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados. Jokie procesiniai pažeidimai bylos nagrinėjimo metu padaryti nebuvo. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas analizuojamu atveju priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi Institucija, nesudaro pagrindo teisėto ir pagrįsto apylinkės teismo nutarimo panaikinimui.

 

11.       Sprendžiant klausimą dėl asmens administracinės atsakomybės, būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu (visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai). Kasacinės instancijos teismas yra pasisakęs, jog administracinių teisės nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės nusižengimo padarymo, o visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai. Be to, vadovaujantis teismų praktikoje pripažįstamais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal ANK nuostatas, grindžiant jo kaltę prielaidomis.

 

12.       Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje vieninteliai D. G. kaltinantys įrodymai yra liudytojos R. R. parodymai, o nustačius, jog kaimynių D. G. ir R. R. santykiai nėra draugiški, apylinkės teismas visiškai pagrįstai abejojo šių parodymų objektyvumu ir juos atmetė. Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad apylinkės teismo posėdžio metu D. G. savo kaltę neigė, paaiškino, jog rasta naminė degtinė ne jos. Nors apeliaciniame skunde minimi ir liudytojo R. B. parodymai, kurių objektyvumu teismas esą nesuabejojo, tačiau šiuo atveju svarbu tai, kad šis liudytojas teisme parodė, kad 2019-01-29 apie 14 val. jam paskambino kaimynė R. R. ir papasakojo jam, jog matė, kaip kaimynė D. G. nutempė maišą ir įtarė, kad šiame maiše buvo naminė degtinė. Taigi pats R. B. tiesiogiai šių aplinkybių (neva vykdomo administracinio nusižengimo) nematė, tik vakare apie 20 val., tarpe tarp sandėliukų rado maišą, kuriame buvo plastikinė tara ir pagal kvapą nusprendė, kad tai naminė degtinė. Nors apeliantas teigia, kad apklausus skundžiamame nutarime minimą Institucijos tyrėją G. K. būtų surinkta pakankamai įrodymų D. G. kaltei pagrįsti, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad Institucija buvo tinkamai informuota apie pirmosios instancijos teismo posėdžio laiką bei datą (b. l. 36) ir atstovas turėjo visas galimybes dalyvauti posėdyje, prašyti teismo, kad minėtas tyrėjas byloje būtų apklaustas kaip liudytojas, tačiau to nepadarė. Be to, skunde nenurodoma, ką būtent ir apie kokias konkrečiai įvykio aplinkybes šis pareigūnas galėtų paliudyti, nes jis tik surašė 2019-02-21 administracinio nusižengimo protokolą ir 2019-02-27 nutarimą perduoti saugojimui daiktus (b. l. 12, 14), o byloje nėra duomenų, kad G. K. būtų tiesiogiai matęs nagrinėjamą įvykį. Apygardos teismo vertinimu jokių kitų aptariamą nusižengimą galinčių patvirtinti objektyvių įrodymų byloje nėra, jų nepateikė ir apeliantas.

 

13.       Atsižvelgiant į tai, kad administracinio nusižengimo byloje kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, darytina išvada, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-04-23 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, teisinio pagrindo nėra. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinis skundas atmetamas, o Klaipėdos apylinkės teismo 2019-04-23 nutarimas paliktinas nepakeistas.

 

Vadovaudamasi ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja                                                 

n u t a r i a :

Palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. balandžio 23 d. nutarimą nepakeistą ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus viršininko M. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

 

 

 Teisėja                         Aurelija Sadauskaitė


Paminėta tekste:
  • 2AT-3-1073/2019