VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 16 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė,

            teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Sausumos transportas“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

             Teismas

n u s t a t ė :

             Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Sausumos transportas“ (toliau – pareiškėja ar Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo: 1) patenkinti skundą ir panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie  Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM ar Inspekcija) 2021 m. balandžio 27 d. sprendimą Nr. RSUB-26498 neskirti subsidijos bei Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2021 m. liepos 12 d. sprendimą Nr. 21R-(AG-404/07-2021), priimtą ginčo klausimu; 2) įpareigoti atsakovę VMI prie FM iš naujo nagrinėti bei vertinti UAB „Sausumos transportas“ 2021 m. balandžio 1 d. pateiktą paraišką Nr. 50.3-GE-219823 dėl subsidijos nuo COVID-19 skyrimo; 3) priteisti pareiškėjai iš atsakovės patirtas bylinėjimosi ir teisinių paslaugų sutarties išlaidas (t. 1, b. l. 140-148).

            Skunde nurodo, kad Bendrovė 2021 m. vasario 9 d. kreipėsi į VMI prie LR FM su prašymu Nr. GCOV-2609 dėl pagalbos priemonių taikymo, patyrus finansinių sunkumų dėl koronaviruso (COVID-19) pandemijos. Siekdama sumažinti neigiamas ekonomines–socialines pasekmes, patiriamas dėl viruso COVID-19 pandemijos ir taikomų jo paplitimo ribojimo priemonių, išlaikyti ekonomines veiklos tęstinumą atsakovės prašė įtraukti ją į Juridinių asmenų, kuriems nuo 2021 m. sausio 1 d. pagal prašymą taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19 sąrašą ir taikyti Vyriausybes numatytas pagalbos verslui priemones, už kurių vykdymą atsakinga VMI prie FM (neskaičiuoti delspinigių, netaikyti išieškojimo veiksmų, netaikyti palūkanų, sudarant mokestinės paskolos sutartį). Be to, Bendrovė, įvertinusi visus turimus objektyvius duomenis ir aplinkybes, 2021 m. balandžio 1 d. pateikė paraišką Nr. 50.3-GE-219823 dėl subsidijos nuo COVID-19 (toliau – Subsidija) nukentėjusioms įmonėms gavimo (toliau – Paraiška) bei 2021 m. balandžio 9 d. raštu Nr. GM-26455 – mokesčių administratoriaus papildomai prašomus duomenis.

  Teigia, kad iš atsakovei pateiktų objektyvių ir teisingų duomenų matyti, jog Bendrovės ūkinės veiklos vidutinė vieno mėnesio apyvarta laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d., lyginant su 2019-2020 m. atitinkamo laikotarpio vidutine vieno mėnesio apyvarta, sumažėjo 31,08 proc., t. y. Bendrovė atitiko teisės aktų numatytas sąlygas subsidijai gauti. Tačiau VMI prie FM 2021 m. balandžio 27 d. pateiktame atsakyme Nr. RSUB-26498 atsisakė skirti Subsidiją pagal Bendrovės pateiktą Paraišką. Nurodo, kad VMI prie FM šį sprendimą motyvavo tuo, kad: Bendrovė neatitinka teisės aktų numatytų sąlygų Subsidijai gauti; atliekant Bendrovės veiklos vertinimą, nenustatyta objektyvių įrodymų, kad ji patyrė neigiamą poveikį būtent dėl COVID-19 pandemijos ir paskelbto karantino veiklos sąlygų. VMI prie FM rėmėsi Bendrovės pateiktu paaiškinimu ir nustatė, kad: 1) pajamų sumažėjimą nulėmė ne nutrauktos sutartys su užsakovais, užsakymų sumažėjimas, o tai, kad PVM sąskaitos faktūros už atliktas pervežimo paslaugas vienam paslaugų pirkėjui per 2020 m. gruodžio mėn. – 2021 m. sausio mėn. buvo išrašytos 2021 m. vasario mėn., pardavimai deklaruoti 2021 m. vasario mėn. PVM deklaracijoje; 2) PVM sąskaitos faktūros nebuvo išrašytos laiku dėl darbuotojams paskelbtos prastovos laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 12 d. iki 2021 m. sausio 22 d., dokumentų surinkimo, derinimų su užsakovais, klaidų taisymų ir darbuotojų fizinių galimybių, t. y. 2020 m. gruodžio mėn. ir 2021 m. sausio mėn. pardavimai perkelti į 2021 m. vasario mėn., o kitų dokumentų – apie nutrauktų/sustabdytų/pakeistų sutarčių dėl užsakymų, mokėjimų atidėjimų ar atsiskaitymų pakeitimų ir pan., kad apyvartos kritimą ne mažiau kaip 30 procentų įtakojo pareiškėjos ar užsakovų dėl COVID-19 patirti sunkumai (nuostoliai), pareiškėja nepateikė.

              Nurodo, kad įvertinus VMI prie FM priimto sprendimo argumentus ir teisinius motyvus, pareiškėja 2021 m. gegužės 20 d. kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją (toliau – LAGK) su skundu, kuriai buvo pateikti VMI prie FM sprendimo teisiniai vertinimai bei papildoma medžiaga t. y. Bendrovės finansinių dokumentų rinkiniai – balansai, pelno nuostolių ataskaitos už 2019-2021 metų laikotarpį, be to, 2021 m. gegužės 28 d. nepriklausomo audito išvada, kurioje aiškiai patvirtinamos aplinkybės ir faktai dėl Bendrovės pajamų kritimo už atitinkamą laikotarpį. LAGK, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, jo netenkino.

             Mano, kad VMI prie LR FM ir vėliau LAGK  pateikti argumentai ir aplinkybių vertinimas tiesiog atkartojami ir yra nekorektiški, neobjektyvūs ir neteisingi, neturintys nieko bendro su buvusia realia situacija. VMI  prie FM ir LAGK galimai yra šališki, vertindami Bendrovės pateiktus duomenis, juos interpretuoja netinkamai ir neteisėtai, o jų sprendimai yra akivaizdžiai diskriminuojantys, lyginant su subsidijų skyrimų kitiems suinteresuotiems juridiniams vienetams, todėl yra naikintini.

             Paaiškina, kad aptariamos ūkinės-komercinės veiklos 2020-2021 m. laikotarpiu, šalies verslui, taip pat ir UAB „Sausumos transportas“, de facto (realiai) galiojo karantino sąlygos pagal paskelbtą ekstremalią padėtį valstybėje, nors, kaip nurodo atsakovė, tiesioginių ribojimų pareiškėjos verslui paskelbta nebuvo, tačiau netiesiogiai verslui vadovaujantys atsakingi asmenys buvo palikti patys spręsti savo vadovaujamų kolektyvų sveikatos saugumo užtikrinimo klausimus, t. y.: tiesioginių darbuotojų kontaktų srautų sureguliavimas, galimai sergančių darbuotojų izoliavimas nuo dirbančių, darbo planavimas ir jo laikinas sustabdymas, kur reikalaujama tiesioginio kontakto su žmonėmis arba personalo tarpusavyje. Atsižvelgiant į šias nepaprastąsias darbo sąlygas paskelbto visuotinio karantino metu, pareiškėjai atrodo keisti ir ciniški LAGK sprendimo teiginiai, „jog nėra aišku, kodėl pareiškėjas skelbė prastovas biuro darbuotojams, kurie turėjo atlikti būtinas darbo funkcijas, susijusias su apskaitos duomenų patikrinimu, dokumentų – PVM sąskaitų faktūrų išrašymu ir pan.“ Teigia, kad šiuo konkrečiu atveju verslas, kuriam nebuvo tiesiogiai apribota veikla, vadovavosi Sveikatos apsaugos ministerijos ir Vyriausybės rekomendacijomis dėl saugaus darbo organizavimo, o tai reiškia, kad darbdavys prisiėmė atsakomybę už darbo saugumą ir pas jį dirbančius žmones, buvo vertinama situacija tiesiogiai darbovietėse, kolektyvuose ir dėl to skubiai bei dinamiškai priiminėjami sprendimai saugant darbuotojų sveikatą bei užtikrinant veiklos tvarumą ir tęstinumą, išsaugoti darbo vietas, laiku mokėti atlyginimus ir mokesčius valstybei.

            Pareiškėja pažymi, kad sklandžiai veikianti ekonomika, pagrįsta ūkinės veiklos laisve, sudaro prielaidas bendrai tautos gerovei. Todėl tais atvejais, kai dėl valstybėje susiklosčiusios ypatingos situacijos, inter alia (be kita ko) siekiant sustabdyti pavojingos užkrečiamos ligos plitimą dėl kilusios grėsmės sveikatai, ūkinės veiklos laisvė turi būti apribojama taip, kad kai kuriomis ūkinėmis ir komercinėmis veiklomis verstis uždraudžiama apskritai, įstatymų leidėjas, turėtų numatyti tam tikras patirtų praradimų kompensavimo priemones tiek ūkine ar komercine veikla negalėjusiems verstis ūkio subjektams, tiek teisės į darbą negalėjusiems įgyvendinti asmenims. 

            Pareiškėja, nesutikdama su atsakovės ir LAGK argumentu, kad ji neatitinka sąlygų Subsidijai gauti, remiasi Priemonės „Subsidijos nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms“ lėšų skyrimo ir administravimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. sausio 15 d. nutarimu Nr. 24 (toliau – Aprašas), 11, 12 punktais ir 14.1 papunkčiu. Pareiškėjos vertinimu, ji atitinka teisės aktų numatytas sąlygas Subsidijai gauti, nes pagal atsakovei pateiktas Bendrovės  deklaracijas vidutinė vieno mėnesio apyvarta sumažėjo 31,08 procentais, dėl to ginčo nėra, tai patvirtina ir VMI prie FM ir LAGK. Todėl pareiškėja kritiškai vertina teiginius, jog šie skaičiais ir jų atsiradimo aplinkybės galimai yra formalios.  Tvirtina, kad visa Bendrovės veikla buvo įtakota COVID-19 pandemijos, tai pat ir įvykusios atsakingų darbuotojų prastovos ir dėl to neatlikti buhalteriniai darbai ir apskaitos klaidų taisymai ir sutarčių aplinkybių pasikeitimai, jų derinimai bei sustabdymai ir dėl šių neigiamų aplinkybių visumos bei įtakos atsirado apyvartos kritimas.

            Pareiškėja taip pat nesutinka su VMI prie FM sprendimo teiginiais, kad pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) įstatymo 79 straipsnį, PVM sąskaita faktūra privalo būti išrašyta nedelsiant patiekus prekes ar suteikus paslaugas, vadovaujantis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos inspekcijos viršininko (toliau – Inspekcijos viršininkas) 2016 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. VA-28 „Dėl pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų registrų duomenų tvarkymo ir pateikimo taisyklių patvirtinimo“ 26 punktu, išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registre nurodoma prekių tiekimo arba paslaugų teikimo data, jeigu ji nesutampa su PVM sąskaitos faktūros išrašymo data, vadovaujantis Inspekcijos viršininko 2004 m. kovo 1 d. įsakymu  Nr. VA-29 (redakcija 2019 m. sausio 1 d. įsakymo Nr. VA-103) „Dėl pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos ir kitų su šiuo mokesčiu susijusių formų bei jų užpildymo taisyklių patvirtinimo“ 54 punktu, patikslinama atitinkamo mėnesio PVM deklaracija. Teigia, kad Bendrovė teisėtai atsisakė VMI prie FM raginimo tikslinti duomenis ir deklaracijas bei su jomis susijusias formas, nes aplinkybės, kuriomis atsirado šios deklaracijos ir jose nurodomi skaičiai, nepasikeitė ir tai būtų neteisėtas veiksmas. Pareiškėja remiasi PVM įstatymo 79 straipsniu, kuriame nurodyta, kokiais atvejais PVM sąskaita faktūra privalo būti išrašyta ne vėliau kaip iki kito mėnesio, einančio po mėnesio, kurį buvo suteiktos paslaugos arba patiektos prekės, 15 dienos. Pareiškėjos vertinimu, atsakovė neteisėtai interpretuoja minėtus įsakymus ir nepagristai jais vadovaujasi priimdama sprendimą. Pildydama ir teikdama deklaracijas, pareiškėja netikslumų ir klaidų nepadarė, veiksmai ir duomenys užfiksuoti tomis aplinkybėmis. Mano, kad VMI prie FM šiuo atveju peržengė jai suteiktas administravimo teises, reikalaudama tikslinti jau pateiktus teisėtus duomenis, viršijo savo įgaliojimus ir jais piktnaudžiavo, priimdama neigiamą sprendimą dėl subsidijos skyrimo. Pažymi, kad LAGK sprendime dėl šių aplinkybių nepasisakė.

           Pareiškėja skunde nurodo, kad VMI prie FM ir LAGK, teigdami, kad nenustatė objektyvių faktų ir aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad Bendrovės veikla ir apyvartos sumažėjimui neigiamą įtaką padarė būtent COVID-19 pandemija, gudrauja, nes tos aplinkybės jau yra įvykusios ir nustatytos, jų papildomai nustatinėti nereikia. Pažymi, kad negali būti išimti iš Bendrovės veiklos konteksto atskiri įvykiai ir aplinkybės, jos turi būti vertinamos kartu ir kompleksiškai, todėl, jei atsakovei dėl kažkokių pareiškėjos pateiktų duomenų kilo klausimų, ji galėjo juos pasitikslinti ar prašyti patikslinti.

           Teigia, kad nurodomi norminiai aktai atsakovės negali būti aiškinami plečiamai. Tokiu būdu yra pažeidžiamas įstatymo viršenybės principas, kuris reiškia, kad administraciniai aktai, susiję su pareiškėjų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais, o ne individualiomis interpretacijomis ir pamąstymais.

           Be to, pareiškėja nurodo, kad nuo 2020 m. gruodžio 1 d. deklaruoja vykdanti veiklą „Nuosavo arba nuomojamo nekilnojamojo turto nuoma ir eksploatavimas“ (EVRK kodas 682000), kuri Vyriausybės nutarimu yra apribota, ir tai yra viena iš Bendrovės pagrindinių veiklų, todėl pareiškėja atitinka Nutarimo 6.2 papunktyje nurodytas sąlygas, tačiau atsakovė to nenagrinėjo ir į tai neatsižvelgė. Taip pat pažymi, kad pareiškėja nuo 2021 m. sausio 1 d. VMI iniciatyva yra įtraukta į 89 grupę „Juridiniai asmenys, kuriems nuo 2021-01-01 be pateikto prašymo taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19“. 

           Apibendrindama tai, kas išdėstyta, pareiškėja mano, kad tenkinti jos prašymą skirti Subsidiją  egzistuoja visos teisinės prielaidos.

Teisme 2021 m. spalio 11 d. gauti pareiškėjos rašytiniai paaiškinimai, kuriuose ji papildomai nurodo, kad Bendrovė 2021 m. vasario 9 d. VMI prie FM pateikė prašymą įtraukti ją į nukentėjusiųjų nuo COVID-19 sąrašą, prašyme nurodoma veikla – Krovinis kelių transportas (EVRK kodas 484100), kuriuo patvirtino, kad patyrė finansinių sunkumų dėl viruso Covid-19 pandemijos. VMI prie FM prašymą tenkino ir įtraukė pareiškėją į nukentėjusių nuo Covid-19 sąrašą.

Pareiškėja taip pat nurodo, kad, atsižvelgiant į susidariusią nepalankią ekonominę situaciją, tam tikrą laikotarpį nemokėjo PVM, nes VMI prie FM informavo, kad į nukentėjusių nuo Covid-19 sąrašus įtrauktiems mokesčių mokėtojams ir gyventojams iki 2021 m. spalio 31 d. nebus skaičiuojami delspinigiai nuo nesumokėtų mokesčių. Dėl to 2021 m. rugpjūčio mėn. Bendrovės PVM skola biudžetui sudarė 1 593 636,38 Eur. VMI prie FM 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimu Nr. (23.24-08)327-50112 Bendrovei atidėtas ir išdėstytas mokesčio nepriemokos sumokėjimas, pasirašyta Mokestinės paskolos sutartis, pagal kurią nurodyta PVM nepriemoka turi būti išmokėta lygiomis dalimis iki 2022 m. gruodžio 25 d.

Pareiškėja, be kita ko, teigia, kad 2021 m. balandžio mėn., gelbėdama Bendrovės ekonominę situaciją, ji kreipėsi su paraiška paskolai gauti į Lietuvos Respublikos įsteigtą finansų įstaigą „Invega“ pagal priemonę „Tiesioginės Covid-19 paskolos“. Paaiškina, kad tiesiogines Covid-19 paskolas gali gauti verslas, atitinkantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 4999 2.1 papunkčio reikalavimus, kurių pagrindinis – vidutinė vieno mėnesio apyvarta 2020 m. lapkričio 1 d. – 2021 m. sausio 31 d. nukrito daugiau nei 30 proc., palyginti su 2019-2020 m. atitinkamo laikotarpio vidutine mėnesio apyvarta. UAB „Invega“ paraišką tenkino ir priėmė sprendimą suteikti Bendrovei paskolą.

Pareiškėja mano, kad šios papildomos aplinkybės ir pateikti jas patvirtinantys įrodymai yra svarbūs skundo nagrinėjimui, nes akivaizdžiai įrodo, kad ji patyrė ir iki šių dienų patiria neigiamą pandemijos Covid-19 poveikį (t. 2, b. l. 100-102).

           Atsakovė VMI prie FM atsiliepime į skundą prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą (t. 2, b. l. 1-5).

 Nurodo, kad 2021 m. balandžio 1 d. gavo pareiškėjos Paraišką dėl subsidijos nuo COVID-19 nukentėjusiai nesavarankiškai įmonei. Atsakovė 2021 m. balandžio 27 d. priėmė sprendimą, kuriuo pareiškėjos prašymą atmetė remdamasi tuo, jog nenustatė, kad pareiškėja nukentėjo būtent nuo COVID-19 ir informavo, kad pareiškėja neatitinka teisės aktų numatytų sąlygų subsidijai gauti.  

  Paaiškina, kad VMI prie FM, siekdama tinkamai įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą priemonę „Subsidijos nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms“, priimdama sprendimą pareiškėjos atžvilgiu, vadovavosi Priemonės „Subsidijos nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms“ lėšų skyrimo ir administravimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. sausio 15 d. nutarimu Nr. 24 „Dėl priemonės „Subsidijos nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms“ lėšų skyrimo ir administravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, (toliau — Aprašas) reikalavimais ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (toliau – Nutarimas Nr. 1226) 6 punktu.

  Nurodo, kad VMI prie FM nustatė, jog vadovaujantis Aprašo nuostatomis pagrindinė pareiškėjos vykdoma veikla – „Krovininis kelių transportas“ (EVRK kodas 494100), nebuvo apribota, todėl vidutinė vieno mėnesio apyvarta skaičiuota už laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d. ir palyginta su 2019-2020 m. atitinkamo laikotarpio vidutine vieno mėnesio apyvarta. Nustatyta, kad vidutinė vieno mėnesio apyvarta sumažėjo 31,08 proc. (lapkričio mėn. apyvarta sumažėjo 12,49 proc., gruodžio mėn. – 11,92 proc., sausio mėn. – 61,63 proc.). Pažymi, kad pareiškėjos 2021 m. vasario mėn. PVM deklaracijoje deklaruoti pardavimai (apyvarta) 1 722 937 Eur, t. y. 131 proc. (2,3 karto), didesni negu 2021 m. sausio mėn. Pareiškėjos buvo paprašyta pateikti informaciją, kas įtakojo didesnius pardavimus 2021 m. vasario mėn., lyginant su 2021 m. sausio mėn. Pareiškėja VMI prie FM paaiškino, kad 2021 m. sausio 28 d. iš užsakovo „(duomenys neskelbtini)“ buvo atsiųstas pareiškimas (statment), kuriame buvo išvardinta apie 500 pervežimų, kuriuos pareiškėja atliko 2020 m. gruodžio mėn. Prieš išrašant PVM sąskaitas faktūras reikėjo patikrinti, ar nėra neatitikimų su užsakovo duomenimis, o nustačius neatitikimus — ištaisyti klaidas, atitinkamai suderinti duomenis su užsakovu. Todėl pareiškėja už 2020 m.  lapkričio mėnesio darbus PVM sąskaitas faktūras išrašė gruodžio mėn., už gruodžio mėn. darbus — sausio mėn., už sausio mėn. darbus – vasario mėn. Tačiau pagal 2021 m. sausio 28 d. gautą pareiškimą (statment) už 2020 m. gruodžio mėn. darbus PVM sąskaitas faktūras „(duomenys neskelbtini)“ galima buvo išrašyti tik 2021 m. vasario mėn., nes tik tada buvo suderinti visi pervežimai, kaina. Taip pat, pasak pareiškėjos, įtaką turėjo ir tai, kad biuro darbuotojams laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 12 d. iki 2021 m. sausio 22 d. buvo paskelbtos prastovos, (darbuotojai nuo 2021 m. sausio 22 d. iki 2021 m. sausio 31 d. dirbo tik penkias darbo dienas), būtent todėl išrašyti PVM sąskaitas faktūras tokiam dideliam kiekiui pervežimų ji neturėjo fizinių galimybių.

Tvirtina, kad pareiškėja, pagal Išmaniosios mokesčių administravimo informacinės sistemos (i.MAS) Elektroniniame sąskaitų faktūrų posistemyje pateiktus išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrų (toliau — PSFR i.SAF) duomenis, minėtam užsakovui (duomenys neskelbtini) A/S, PVM kodas DK33396074, iki vertinamo laikotarpio pradžios PVM sąskaitų faktūrų neišrašė. Vertinamuoju laikotarpiu ir 2021 m. vasario mėn. išrašė PVM sąskaitų faktūrų: 2020 m. lapkričio mėn. – 6 vnt. už 188 087,41 EUR, 2020 m. gruodžio mėn. – 4 vnt. už 328212,64 EUR, 2021 m. sausio mėn. – neišrašė. 2021 m. vasario mėn. – 4 vnt. (iš kurių viena kreditinė) už 818 480 EUR, t. y. pareiškėja už dalį suteiktų minėtam pirkėjui pervežimo paslaugų per 2020 m. gruodžio mėn. ir suteiktas pervežimo paslaugas per 2021 m. sausio mėn. PVM sąskaitas faktūras išrašė 2021 m. vasario mėn., pardavimus deklaravo 2021 m. vasario mėn. PVM deklaracijoje, motyvuodama tuo, kad „suderinti, išrašyti pardavimus tokiam kiekiui buvusių pervežimų ir dar atlikti einamus darbus fiziškai buvo neįmanoma“, t. y. pajamų sumažėjimui įtakos turėjo ne COVID-19 pandemija, o tai, kad PVM sąskaitos faktūros už atliktas pervežimo paslaugas per 2020 m. gruodžio mėn. – 2021 m. sausio mėn. nebuvo išrašytos laiku, t. y. 2020 m. gruodžio mėn. ir 2021 m. sausio mėn. pardavimai perkelti į 2021 m. vasario mėn.

Atsakovė nurodo ir tai, kad atliekant pareiškėjos veiklos vertinimą, remiantis pareiškėjos pateiktais dokumentais ir paaiškinimais, nustatyta, kad pareiškėja teikė krovinių pervežimo paslaugas pagal sutartis (užsakymus) kiekvienam atskiram pervežimui, t. y. nenustatė, kad pareiškėja teikė ilgalaikes paslaugas. Vadovaujantis PVM įstatymo 79 straipsniu, PVM sąskaita faktūra privalo būti išrašyta nedelsiant patiekus prekes ar suteikus paslaugas, vadovaujantis VMI prie FM viršininko 2016 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. VA-28 „Dėl pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų registrų duomenų tvarkymo ir pateikimo taisyklių patvirtinimo“ V skyriaus 26 punktu, išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registre nurodoma prekių tiekimo arba paslaugų teikimo data, jeigu ji nesutampa su PVM sąskaitos faktūros išrašymo data, vadovaujantis VMI prie FM viršininko 2004 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. VA-29 (nauja red. 2019 m. sausio 1 d. įsakymo Nr.  VA-103) „Dėl pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos ir kitų su šiuo mokesčiu susijusių formų bei jų užpildymo taisyklių patvirtinimo“ 54 punktu, patikslinama atitinkamo mėnesio PVM deklaracija.

Pažymi, kad pareiškėjos paaiškinime minimas bei prie paaiškinimo pateiktas pareiškimas „statmens“ iš (duomenys neskelbtini), kuriame buvo išvardinta apie 500 pervežimų, pagal kurį pareiškėja turėjo išrašyti PVM sąskaitas faktūras, yra ne pervežimų/užsakymų sąrašas, o „Payment remittance note“ – t. y. pareiškime „statmens“ pateikiami duomenys, kiek užsakovas (duomenys neskelbtini) pervedė piniginių lėšų į pareiškėjos banko sąskaitą per 2020 m. gruodžio 1 d. – 2021 m. sausio 11 d. laikotarpį; pareiškėjos paaiškinime minimos prastovos darbuotojams 2020 m. sausio mėn. buvo paskelbtos biuro darbuotojams ir tik dviem vairuotojams (atkreiptinas dėmesys, kad įmonėje iš viso dirba 308 darbuotojai), o 2020 m. lapkričio-gruodžio mėn. buvo paskelbta dalinė prastova vadovui, o vairuotojams prastovos nebuvo skelbiamos.

Nurodo, kad Inspekcija, atlikdama pareiškėjos veiklos vertinimą, taip pat nustatė, kad Metinėje gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A klasės pajamoms (GMPM312), deklaracijoje už 2020 m. pareiškėja deklaravo akcininkui D. G. išmokėtų dividendų sumą 17 647,05 Eur (priskaičiuota 202 941,10 Eur, išskaičiuota GPM 2647,05 Eur), tačiau pateiktame paaiškinime nurodė, kad dividendų nemokėjo, taip pat 2020 m. lapkričio 1 d. – 2021 m. sausio 31 d. laikotarpiu įsigijo 6 vilkikus DAF už 162 000 EUR, nors išmokėtų dividendų ir įsigyto turto vertė sudaro tik 2,2 proc. PVM deklaracijose (forma FR0600) deklaruotų 2020 m. pardavimų, Sprendimas išmokėti dividendus ir įsigyti turtą rodo, kad pareiškėjai pakako apyvartinių lėšų, o pagal Aprašo 11 ir 12 punktus, subsidija skiriama būtent įmonės likvidumui išsaugoti, t. y. padėti įmonei įveikti koronaviruso (COVID-19) sukeltas neigiamas pasekmes, siekiant išsaugoti įmonės likvidumą. Todėl padaryta išvada, kad atliekant pareiškėjos veiklos vertinimą, nenustatyta objektyvių įrodymų, kad pareiškėja patyrė neigiamą poveikį būtent dėl COVID-19 pandemijos ir paskelbto karantino veiklos sąlygų, taip pat subsidijos sumos reikalingos įmonės likvidumui išsaugoti.

Atkreipia dėmesį, kad LAGK, išnagrinėjusi ginčą tarp Inspekcijos ir pareiškėjos, be kita ko, nurodė, jog, jeigu nustatoma, kad apyvarta Nutarimo 6.1 papunktyje nustatytu laikotarpiu krito ne dėl su COVID-19 susijusių priežasčių, laikoma, kad pareiškėjas neatitinka Aprašo sąlygų ir jam subsidija negali būti skiriama. Pareiškėja lyginamuoju laikotarpiu, t. y. 2020 m. gruodžio mėn. ir 2021 m. sausio mėn., už vienam iš užsakovų atliktas pervežimo paslaugas PVM sąskaitas faktūras išrašė ne šiuo laikotarpiu, o 2021 m. vasario mėn. ir pardavimų vertes deklaravo 2021 m. vasario mėn. PVM deklaracijoje, kurios duomenys nepateko į lyginamąjį laikotarpį. Dėl to, atsakovės vertinimu, lyginamojo laikotarpio vieno mėnesio apyvarta galėjo būti mažesnė, o tai galėjo turėti reikšmės apskaičiuojant didesnį nei 30 proc. vidutinės vieno mėnesio apyvartos sumažėjimą. Pareiškėja iš esmės neginčijo bei ir šiuo skundu neginčija šių atsakovės nustatytų aplinkybių, tačiau papildomai paaiškino, kad PVM sąskaitos faktūros nebuvo išrašytos dėl pareiškėjos biuro darbuotojų prastovos. Pažymi, kad darbdavys savo iniciatyva darbuotojui ar darbuotojų grupei gali skelbti prastovą, kaip reglamentuota Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalyje, kai negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo dėl objektyvių priežasčių arba dėl paskelbtos ekstremalios situacijos ir (ar) karantino negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo, nes dėl darbo organizavimo ypatumų nėra galimybės sulygto darbo dirbti nuotoliniu būdu, arba darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra aišku, kodėl pareiškėja skelbė prastovą biuro darbuotojams, kurie turėjo atlikti būtinas darbo funkcijas, susijusias su apskaitos duomenų patikrinimu, dokumentų – PVM sąskaitų faktūrų išrašymu ir pan.

Akcentuoja ir tai, kaip LAGK sprendime konstatavo, jog atsakovė Sprendime nurodė, jog pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kad apyvartos sumažėjimą lėmė su COVID-19 susijusios priežastys.  Įrodymų, pvz., kad pareiškėjo apyvarta sumažėjo dėl konkrečių su užsakovais nutrauktų ar neįvykdytų sutarčių, užsakymų ar paslaugų kainų sumažėjimu, kuriuos lėmė būtent su COVID-19 susijusios priežastys, pareiškėja nenurodė ir LAGK pateiktame skunde. Nors iš pareiškėjos pateiktų finansinės atskaitomybės dokumentų – balansų matyti, kad pareiškėja 2020 m. ir 2021 m. I ketv. apskaičiavo veiklos nuostolius, tačiau nei šiuose dokumentuose, nei auditoriaus ataskaitoje nėra pagrindžiama, kad nuostolius lėmė su COVID-19 susijusios priežastys.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja nepateikė objektyvių įrodymų, jog esama situacija, su kuria susidūrė, sąlygota šalyje 2021 m. lapkričio 7 d. įvesto karantino bei atitinkamų veiklos ribojimų, tai, kad sumažėjo pareiškėjos pardavimai, atsakovė nurodo, jog nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėja patyrė neigiamas pasekmes būtent dėl COVID-19 pandemijos ir paskelbto karantino.

Pažymi, kad Nutarimo Nr. 1226 6 punkte yra nustatytos sąlygos, kurias atitinkantiems dėl karantino metu ribojamų ūkinių veiklų tiesiogiai ir netiesiogiai nukentėjusiems ūkinių veiklų vykdytojams gali būti taikomos paramos priemonės. Viena iš tokių paramos priemonių – priemonė „Subsidijos nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms“, todėl Nutarime Nr. 1226 nustatytos sąlygos kaip reikalavimai tinkamiems pareiškėjams atitinkamai perkeltos į Aprašą. Kadangi minėtos sąlygos taikomos dėl karantino metu ribojamų ūkinių veiklų tiesiogiai ir netiesiogiai nukentėjusiems ūkinių veiklų vykdytojams, viena iš sąlygų – ne mažiau kaip 30 proc. sumažėjusi apyvarta – turi būti nulemta priežasčių, susijusių su pandemija ir valstybės taikomomis jos suvaldymo priemonėmis. Vadovaujantis minėtomis Aprašo nuostatomis, nuspręsta, kad pareiškėjai negali būti skiriama subsidija bei 2021 m. balandžio 27 d. priimtas sprendimas Nr. RSUB-26498.

Teismas

konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl VMI prie FM sprendimo, kuriuo pareiškėjai atsisakyta skirti nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms subsidiją pagal pateiktą paraišką, bei šį sprendimą palikusios galioti LAGK sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

 Byloje nustatyta, kad 2021 m. balandžio 1 d. pareiškėja pateikė VMI prie FM Nuo COVID-19 nukentėjusios nesavarankiškos įmonės subsidijos paraišką (toliau – Paraiška), kurioje, vadovaudamasi Aprašo nuostatomis, prašė skirti subsidiją veiklai skatinti, siekiant įveikti koronaviruso (COVID-19) sukeltas neigiamas pasekmes ir išsaugoti įmonės likvidumą. Pareiškėja deklaravo, kad jos ūkinės veiklos vidutinė vieno mėnesio apyvarta  Nutarimo Nr. 1226 6.1 papunktyje nustatytu laikotarpiu sumažėjo ne mažiau kaip 30 procentų (ši sąlyga taikoma, jeigu įmonė Nutarimo Nr. 1226 nustatytu laikotarpiu gavo pajamų) (LAGK byla, b. 1. 122-123).

 VMI prie FM, įvertinusi paraišką, 2021 m. balandžio 27 d. rašte Nr. (17.40 Mr) RSUB-26498 „Dėl paraiškos subsidijai gauti“ (toliau – VMI prie FM sprendimas) nurodė, kad subsidija pareiškėjai neskiriama, kadangi ji neatitinka Aprašo 14.1 punkto sąlygų. Rašte atsakovė paaiškino, kad pareiškėjos pagrindinė ūkinė veikla „Krovininis kelių transportas“ (EVRK–494100) nebuvo apribota,  Atsakovė apskaičiavo ūkinės veiklos vieno mėnesio vidutinės apyvartos sumažėjimą 31,08 proc. Pagal Aprašo 14.1 punktą subsidija gali būti skiriama, kai apyvarta sumažėja ne mažiau nei 30 proc. būtent dėl COVID-19 pandemijos ir paskelbto karantino veiklos vykdymo sąlygų, tačiau atsakovė nenustatė objektyvių įrodymų, kad pareiškėja patyrė neigiamą poveikį būtent dėl COVID-19 pandemijos ir paskelbto karantino veiklos sąlygų. Remdamasi pareiškėjos paaiškinimu atsakovė nustatė, kad pajamų sumažėjimą lėmė tai, jog PVM sąskaitos faktūros už atliktas pervežimo paslaugas per 2020 m. gruodžio mėn. – 2021 m. sausio mėn. paslaugų pirkėjui buvo išrašytos 2021 m. vasario mėn. ir pardavimai deklaruoti 2021 m. vasario mėn. PVM deklaracijoje, taip pat tai, kad PVM sąskaitos faktūros nebuvo išrašytos laiku dėl biuro darbuotojams paskelbtos prastovos laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 12 d. iki 2021 m. sausio 22 d., dokumentų surinkimo, derinimų su užsakovais, klaidų taisymų ir darbuotojų fizinių galimybių, t. y. 2020 m. gruodžio mėn. ir 2021 m. sausio mėn. pardavimai perkelti į 2021 m. vasario mėn. Kadangi kitų dokumentų (nutrauktų/sustabdytų/pakeistų sutarčių dėl užsakymų, mokėjimų atidėjimų ar atsiskaitymų pasikeitimų, pareiškėjos ar užsakovų dėl COVID-19 patirti sunkumai (nuostoliai) ir pan.) pareiškėja nepateikė, atsakovė vertino, jog pajamų sumažėjimą nulėmė ne nutrauktos sutartys su užsakovais, užsakymų sumažėjimas, todėl pateikta informacija nepagrindė, kad apyvartos sumažėjimui neigiamą įtaką padarė būtent COVID-19 pandemija. Atsakovė Sprendime taip pat nurodė PVM įstatymo 79 straipsnio nuostatas dėl PVM sąskaitų faktūrų išrašymo bei Inspekcijos viršininko įsakymų nuostatas dėl deklaracijų tikslinimo (t. 2, b. l. 6-7; LAGK byla, b. 1. 44-45).

  Nesutikdama su VMI prie FM sprendimu, pareiškėja su skundu kreipėsi į LAGK (LAGK byla, b. l. 1-11).

  LAGK, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, 2021 m. liepos 12 d. sprendimu Nr. 21R-(AG-404/07-2021), jį atmetė kaip nepagrįstą (toliau LAGK sprendimas; LAGK byla, b. l. 128-135).

  Ginčo santykius reglamentuoja Priemonės „Subsidijos nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms“ lėšų skyrimo ir administravimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. sausio 15 d. nutarimu Nr. 24 „Dėl priemonės „Subsidijos nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms“ lėšų skyrimo ir administravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“  ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimas Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“.

            Byloje nėra ginčo dėl to, kad Nutarimo Nr. 1226 1 punktu, atsižvelgiant į nepalankią epideminę COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) situaciją, nuo 2020 m. lapkričio 7 d. visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo paskelbtas karantinas. 

  Nutarimo Nr. 1226 (aktuali 2021 m. sausio 6 d. įsakymo Nr. 4 redakcija) 6.1 papunktyje nustatyta, kad dėl karantino metu ribojamų ūkinių veiklų tiesiogiai ir netiesiogiai nukentėjusiems ūkinių veiklų vykdytojams paramos priemonių aprašuose nustatyta tvarka ir sąlygomis gali būti taikomos paramos priemonės Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro valdymo srityse, jeigu ūkinės veiklos vykdytojo ūkinės veiklos vidutinė vieno mėnesio apyvarta, skaičiuojant nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d., palyginti su 2019–2020 m. atitinkamo laikotarpio vidutine vieno mėnesio apyvarta, remiantis Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pateiktose PVM deklaracijose deklaruotais, o neteikiantiems PVM deklaracijų, – pareiškėjo teikiamoje paraiškoje deklaruotais duomenimis, sumažėjo ne mažiau nei 30 procentų. Jeigu pagrindinė ūkinė veikla uždrausta po 2020 m. lapkričio 30 d., pajamų sumažėjimo, palyginti su
2019–2020 m. atitinkamu laikotarpiu, lyginamasis laikotarpis yra 2020 m. gruodžio 1 d. – 2021 m. sausio 31 d.

Aprašo (ginčui aktuali suvestinė redakcija, galiojusi nuo 2021 m. vasario 25 d. iki 2021 m. balandžio 6 d.) 1 punkte nurodyta, kad šis aprašas nustato sąlygas, kurias atitinkančios nuo COVID-19 nukentėjusios įmonės gali kreiptis dėl negrąžinamosios subsidijos (toliau – subsidija) pagal Priemonę „Subsidijos nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms“ (toliau – Priemonė), subsidijų pareiškėjams skyrimo ir   administravimo tvarką, reikalavimus subsidijai ir jos panaudojimui, taip pat įgyvendinant Priemonę dalyvaujančių institucijų funkcijas.

  Pagal Aprašo 11 punktą, Priemonės tikslas – padėti įmonei įveikti koronaviruso (COVID-19) sukeltas neigiamas pasekmes ir išsaugoti įmonės likvidumą. Aprašo 12 punkte nustatyta, kad pagal Aprašą remiama veikla – įmonės veikla, kuri skatinama skiriant subsidiją įmonės apyvartinėms lėšoms (likvidumui išsaugoti). Aprašo 14.1 papunktyje nurodyta, kad pagal Aprašą galimi pareiškėjai yra nuo COVID-19 nukentėjusios įmonės, kurių ūkinės veiklos vidutinė vieno mėnesio apyvarta Nutarimo 6.1 papunktyje nustatytu laikotarpiu sumažėjo ne mažiau kaip 30 procentų. Ši sąlyga nustatoma, remiantis Inspekcijai pateiktose mėnesinėse PVM deklaracijose (formose FR0600) deklaruotais duomenimis (informacija), o teikiantiems kitokias nei mėnesines PVM deklaracijas (formas FR0600) – remiantis duomenimis (informacija), kurie būtų nurodomi mėnesinėse PVM deklaracijose (formose FR0600), jeigu jos būtų teikiamos, arba neprivalantiems teikti PVM deklaracijų – remiantis bendromis Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo nuostatomis ir pareiškėjo teikiamoje subsidijų paraiškoje deklaruotais (patvirtintais) duomenimis (informacija). Jeigu nustatoma, kad apyvarta šiame papunktyje nustatytu laikotarpiu krito ne dėl su COVID-19 susijusių priežasčių, laikoma, kad pareiškėjas neatitinka šios sąlygos ir jam subsidija negali būti skiriama.

Aprašo 33 punkte nustatyta, kad VMI, gavusi subsidijų paraišką, nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas, išskyrus Aprašo 35 punkte nurodytą atvejį, įvertina, ar pareiškėjas atitinka Aprašo 14.1 arba 14.2 papunkčiuose, 15, 16 ir 17 punktuose nustatytus reikalavimus, ir apskaičiuoja galimos skirti subsidijos dydį.

Nustatyta, kad pagrindinė pareiškėjos vykdoma veikla „Krovininis kelių transportas“ (EVRK kodas 494100). Iš atsakovės Sprendime pateiktų duomenų matyti ir dėl to ginčo nėra, kad pagal pareiškėjos PVM deklaracijų duomenis vidutinė vieno mėnesio apyvarta skaičiuojant nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d. ir palyginus su 2019-2020 m. atitinkamo laikotarpio vidutine vieno mėnesio apyvarta sumažėjo 31,08 proc., t. y. sumažėjo ne mažiau nei 30 procentų (t. 2, b. l. 20). Tačiau, kaip matyti iš ginčijamo VMI prie FM sprendimo, pareiškėja neatitinka sąlygų subsidijai gauti, nes, atsakovės vertinimu, jos apyvarta ginčui aktualiu laikotarpiu sumažėjo ne dėl su COVID-19 susijusių, o dėl kitų priežasčių. Tokią išvadą VMI prie FM padarė, įvertinusi pareiškėjos pateiktus paaiškinimus ir paraiškos vertinimo metu surinktus duomenis.

Nagrinėjamu atveju vertinant pareiškėjos Paraišką buvo nustatyta, kad Bendrovės 2021 m. vasario mėn. PVM deklaracijoje deklaruoti pardavimai (apyvarta) 1 722 937 EUR, t. y. 131 proc. (2,3 karto), didesni negu 2021 m. sausio mėn. Atsižvelgdama į tai, atsakovė paprašė pareiškėjos pateikti informaciją, kas įtakojo didesnius pardavimus 2021 m. vasario mėn. Pareiškėja 2021 m. balandžio 1 d. VMI prie FM teiktame paaiškinime nurodė, kad 2021 m. sausio 28 d. iš užsakovo (duomenys neskelbtini) buvo atsiųstas pareiškimas (statment), kuriame buvo išvardinta apie 500 pervežimų, kuriuos pareiškėja atliko 2020 m. gruodžio mėn. Prieš išrašant PVM sąskaitas faktūras, reikėjo patikrinti, ar nėra neatitikimų su užsakovo duomenimis, o nustačius neatitikimus – ištaisyti klaidas, atitinkamai suderinti duomenis su užsakovu. Todėl pareiškėja už lapkričio mėnesio darbus PVM sąskaitas faktūras išrašė gruodžio mėn., už gruodžio mėn. darbus – sausio mėn., už sausio mėn. darbus – vasario mėn. Tačiau pagal 2021 m. sausio 28 d. gautą pareiškimą (statment) už 2020 m. gruodžio mėn. darbus PVM sąskaitas faktūras (duomenys neskelbtini) galima buvo išrašyti tik 2021 m. vasario mėn., nes tik tada buvo suderinti visi pervežimai, kaina, taip pat, pasak pareiškėjos, įtaką turėjo ir tai, kad biuro darbuotojams laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 12 d. iki 2021 m. sausio 22 d. buvo paskelbtos prastovos (darbuotojai nuo 2021 m. sausio 22 d. iki 2021 m. sausio 31 d. dirbo tik penkias darbo dienas), būtent todėl išrašyti PVM sąskaitas faktūras tokiam dideliam kiekiui pervežimų pareiškėja neturėjo fizinių galimybių (t. 2, b. l. 10-13; LAGK bylas, b. l. 46-49).

            Bylos duomenys rodo, kad pareiškėja teikė krovinių pervežimo paslaugas pagal sutartis (užsakymus) kiekvienam atskiram pervežimui (t. 2, b. l. 36-37, 43-44, 56-57, 59-60, 62). Pareiškėja 2021 m. balandžio 1 d. paaiškinime nurodytam užsakovui iki vertinamo laikotarpio pradžios PVM sąskaitų faktūrų neišrašė. Vertinamuoju laikotarpiu ir 2021 m. vasario mėn. pareiškėja išrašė PVM sąskaitų faktūrų: 2020 m. lapkričio mėn. – 6 vnt. už 188 087,41 EUR, 2020 m. gruodžio mėn. – 4 vnt. už 328212,64 EUR, 2021 m. sausio mėn. – 0 vnt., 2021 m. vasario mėn. – 4 vnt. (iš kurių viena kreditinė) už 818 480 EUR. Pareiškėja už dalį suteiktų minėtam užsakovui pervežimo paslaugų per 2020 m. gruodžio mėn. ir suteiktas pervežimo paslaugas per 2021 m. sausio mėn. PVM sąskaitas faktūras išrašė 2021 m. vasario mėn., pardavimus deklaravo 2021 m. vasario mėn.

 Vadovaujantis Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMĮ) 79 straipsnio 1 dalimi, įvykusį prekių tiekimą arba paslaugų teikimą apmokestinamasis asmuo (išskyrus Lietuvos Respublikos apmokestinamąjį asmenį, kuriam taikomos šio Įstatymo 71 straipsnio 2 dalies nuostatos) privalo įforminti PVM sąskaita faktūra arba užtikrinti, kad įvykusį prekių tiekimą arba paslaugų teikimą jo vardu įformintų šių prekių ar paslaugų pirkėjas arba trečiasis asmuo. Pagal PVMĮ 79 straipsnio 2 dalies 1 punktą, PVM sąskaita faktūra privalo būti išrašyta nedelsiant patiekus prekes ar suteikus paslaugas (t. y. paslaugas, kurios teikiamos tam tikrą tęstinį laikotarpį (telekomunikacijų, nuomos ar kt.), taip pat ilgą laiką tiekiant elektros energiją, dujas, šilumos ir kitų rūšių energiją, PVM sąskaita faktūra gali būti išrašoma už visą per mėnesį suteiktų paslaugų arba patiektų prekių kiekį ne vėliau kaip iki kito mėnesio, einančio po mėnesio, kurį buvo suteiktos paslaugos arba patiektos prekės, 10 dienos. To paties įstatymo straipsnio 2 dalies 2 papunktyje nurodyta, kad PVM sąskaita faktūra privalo būti išrašyta ne vėliau kaip iki kito mėnesio, einančio po mėnesio, kurį buvo suteiktos paslaugos arba patiektos prekės, 15 dienos tais atvejais, kai vykdomas prekių į kitą valstybę narę tiekimas, kuriam taikomos šio Įstatymo VI skyriaus nuostatos arba iš esmės joms tolygios kitos valstybės narės teisės aktų nuostatos, arba teikiamos paslaugos, už kurias prievolė PVM pagal šio Įstatymo 95 straipsnio nuostatas arba joms tolygias kitų valstybių narių teisės aktų nuostatas, atitinkamai šalies teritorijoje ar kitoje valstybėje narėje apskaičiuoti ir sumokėti tenka jų pirkėjui (arba tektų jų pirkėjui, jeigu prekės nebūtų neapmokestinamos PVM ar apmokestinamos taikant 0 procentų PVM tarifą). Už šiame punkte nurodytas prekes, tiekiamas ilgiau negu vieną kalendorinį mėnesį, PVM sąskaita faktūra privalo būti išrašyta ne vėliau kaip iki kito mėnesio, einančio po mėnesio, kurį buvo patiektos prekės, 15 dienos. Už šiame punkte nurodytas ilgalaikes paslaugas PVM sąskaita faktūra gali būti išrašoma už visą per mėnesį suteiktų paslaugų kiekį ne vėliau kaip iki kito mėnesio, einančio po mėnesio, kurį buvo suteiktos paslaugos, 15 dienos. Vadovaujantis VMI prie FM viršininko 2016 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. VA-28 „Dėl pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų registrų duomenų tvarkymo ir pateikimo taisyklių patvirtinimo“ 26 punktu, išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registre nurodoma prekių tiekimo arba paslaugų teikimo data, jeigu ji nesutampa su PVM sąskaitos faktūros išrašymo data, vadovaujantis VMI prie FM viršininko 2004 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. VA-29 (aktuali 2019 m. sausio 1 d. įsakymo Nr. VA-103 redakcija) „Dėl pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos ir kitų su šiuo mokesčiu susijusių formų bei jų užpildymo taisyklių patvirtinimo“ 54 punktu, patikslinama atitinkamo mėnesio PVM deklaracija.

Įvertinus VMI prie FM surinktus įrodymus dėl pareiškėjos veiklos pobūdžio ir specifikos (Bendrovė nebuvo sudariusi ilgalaikių paslaugų teikimo sutarčių), pareiškėjos pateiktus paaiškinimus, darytina išvada, kad lyginamojo laikotarpio vieno mėnesio apyvarta galėjo būti mažesnė ne dėl COVID-19 pandemijos, o dėl to, kad PVM sąskaitos faktūros už atliktas pervežimo paslaugas per 2020 m. gruodžio mėn. – 2021 m. sausio mėn. nebuvo išrašytos PVMĮ nustatytu laiku, t. y. 2020 m. gruodžio mėn. ir 2021 m. sausio mėn. pardavimai perkelti į 2021 m. vasario mėn. PVM deklaraciją, kurios duomenys nepateko į lyginamąjį laikotarpį, kas galimai ir lėmė tai, jog buvo apskaičiuotas didesnis nei 30 proc. vidutinės vieno mėnesio apyvartos sumažėjimas.

Pareiškėjos nurodytos priežastys – „pagal 2021 m. sausio 28 d. gautą pareiškimą (statment) už 2020 m. gruodžio mėn. darbus PVM sąskaitas faktūras (duomenys neskelbtini) galima buvo išrašyti tik 2021 m. vasario mėn., nes tik tada buvo suderinti visi pervežimai, kaina, taip pat įtaką turėjo ir tai, kad biuro darbuotojams laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 12 d. iki 2021 m. sausio 22 d. buvo paskelbtos prastovos (darbuotojai nuo 2021 m. sausio 22 d. iki 2021 m. sausio 31 d. dirbo tik penkias darbo dienas), būtent todėl išrašyti PVM sąskaitas faktūras tokiam dideliam kiekiui pervežimų pareiškėja neturėjo fizinių galimybių“, negali būti pripažintos susijusiomis su COVID-19 pandemija ir karantino metu taikytais ribojimais. Pareiškėja nei VMI prie FM, nei LAGK, nei teismui nenurodė ir nepateikė objektyvių įrodymų, kad ginčui aktualiu laikotarpiu ji buvo sudariusi ilgalaikes paslaugų teikimo sutartis, kurių vykdymas buvo apsunkintas ar apskritai negalimas (sutartys nutrauktos, užsakymai anuliuoti, sumažėjusios paslaugų kainos).

Pareiškėjos nurodyta aplinkybė, kad PVM sąskaitos faktūros nebuvo išrašytos, be kita ko, dėl Bendrovės biuro darbuotojų prastovos, taip pat vertintina kritiškai, kadangi Bendrovės veikla „Krovininis kelių transportas“ (EVRK kodas 494100) nebuvo įtraukta į Karantino metu ribojamų ir netiesiogiai ribojamų ūkinių veiklų sąrašą, patvirtintą Ekonomikos ir inovacijų ministro bei Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2020 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 4-1171 /A 1-1301. LAGK pagrįstai nurodė, kad darbdavys savo iniciatyva darbuotojui ar darbuotojų grupei gali skelbti prastovą, kaip reglamentuota Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalyje, kai negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo dėl objektyvių priežasčių arba dėl paskelbtos ekstremalios situacijos ir (ar) karantino negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo, nes dėl darbo organizavimo ypatumų nėra galimybės sulygto darbo dirbti nuotoliniu būdu, arba darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo. Nagrinėjamu atveju  pareiškėja skelbė prastovą biuro darbuotojams, kurie turėjo atlikti būtinas darbo funkcijas, susijusias su apskaitos duomenų patikrinimu, dokumentų – PVM sąskaitų faktūrų išrašymu, ir nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad dėl darbo organizavimo ypatumų nebuvo galimybės sulygto darbo dirbti nuotoliniu būdu. Pareiškėjos skundo teiginiai, kad ji, vadovaudamasi Sveikatos apsaugos ministerijos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nurodymais, privalėjo užtikrinti darbuotojų sveikatos apsaugą, yra deklaratyvaus pobūdžio ir nesudaro pagrindo kitaip vertinti nagrinėjamos Bendrovės situacijos ginčo laikotarpiu.

Pareiškėjos LAGK pateikti Bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai ir nepriklausomo auditoriaus išvada taip pat neįrodo, kad ginčui aktualiu laikotarpiu Bendrovės finansinius rodiklius neigiamai įtakojo būtent COVID-19 pandemija (LAGK byla, b. 1. 89-90,105-106). Šiuose dokumentuose yra pateikti tik Bendrovės finansiniai rodikliai, tačiau, kas juos konkrečiai įtakojo, neanalizuojama.

Pažymėtina, kad remiantis atsakovės surinktais duomenimis, pareiškėja Metinėje gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A klasės pajamos (forma GMPM312) deklaracijoje už 2020 m. deklaravo akcininkui D. G. išmokėtų dividendų sumą 17 647,05 Eur (priskaičiuota 202 941,10 Eur, išskaičiuota GPM 2 647,05 Eur), tačiau VMI prie FM pateiktoje informacijoje nurodė, kad dividendų nemokėjo (t. 2, b. l. 10-13). Be to, Bendrovė ginčui aktualiu laikotarpiu įsigijo 6 vilkikus DAF už 162 000 Eur. Šių aplinkybių pareiškėja neginčija ir tai rodo, kad Bendrovei pakako apyvartinių lėšų.

Pareiškėjos rašytiniuose paaiškinimuose nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai, kad ji yra įtraukta į nukentėjusių nuo COVID-19 įmonių sąrašą, kad su ja sudaryta Mokestinės paskolos sutartis dėl PVM nepriemokos mokėjimo išdėstymo ir kad jai suteikta Tiesioginė COVID-19 paskola, nagrinėjamu atveju taip pat jokios reikšmės, vertinant VMI prie FM sprendimo atsisakyti skirti subsidiją pagal Priemonę, neturi, kadangi tai yra skirtingos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19, kurių suteikimui taikomi skirtingi kriterijai (t. 2, b. l. 103-118).

Taigi, atsižvelgiant į Aprašo 11 ir 12 punktuose nurodytus subsidijos skyrimo tikslus (subsidija skiriama padėti įmonei įveikti koronaviruso (COVID-19) sukeltas neigiamas pasekmes, siekiant išsaugoti įmonės likvidumą), ir nagrinėjamu atveju pareiškėjai nepateikus jokių objektyvių įrodymų, kad apyvartos sumažėjimą lėmė būtent su COVID-19 pandemija susijusios priežastys, darytina išvada, kad VMI prie FM pagrįstai atsisakė skirti pareiškėjai subsidiją, kaip neatitinkančiai Aprašo 14.1 papunkčio reikalavimų. VMI prie FM sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra pagrindo.

Įvertinus LAGK sprendimo turinį, darytina išvada, kad LAGK išsamiai ir visapusiškai ištyrė pareiškėjos skundą, įvertino visus jo argumentus ir papildomai pateiktus įrodymus. LAGK sprendimą pagrindė tiek nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, tiek pateiktu jų teisiniu vertinimu. Panaikinti LAGK sprendimą taip pat nėra teisinio pagrindo.

Pareiškėjo skundo reikalavimai panaikinti VMI prie FM sprendimą ir LAGK sprendimą atmestini.

Atmetus skundo reikalavimus dėl VMI prie FM ir LAGK sprendimų panaikinimo, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinio skundo reikalavimo įpareigoti atsakovę iš naujo vertinti pareiškėjos Paraišką. Todėl pareiškėjo skundas šioje dalyje taip pat atmestinas.

Atmestus pareiškėjos skundą, ji neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, todėl jos prašymas priteisti šias išlaidas netenkintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 92 straipsniais, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Sausumos transportas “ skundą atmesti.

Prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.