Civilinė byla Nr. 2A-57-390/2020
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-10101-2018
Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2.13;
3.2.4.11; 3.3.1.18.1(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. balandžio 6 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Rūtos Palubinskaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-360-435/2019 pagal ieškovo S. D. patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Gaivilė“, tretiesiems asmenims S. D., V. M. ir Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriui, į bylos nagrinėjimą išvadai duoti įtraukta Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, dėl pripažinimo teisės atlikti pastato atstatymo darbus be atsakovės sutikimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė pripažinti teisę gauti statybą leidžiantį dokumentą ir atlikti pastato – sandėlio, unikalus numeris (duomenys neskelbiami) , esančio adresu (duomenys neskelbiami), Kaunas, statybos darbus pagal BM „Archcentras“ parengtą rekonstravimo projektą be atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Gaivilė“ sutikimo ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
2. Patikslintame ieškinyje (2 t., b. l. 3–6) nurodė, kad jam asmeninės nuosavybės teise priklauso pastatas – sandėlis, unikalus numeris (duomenys neskelbiami), esantis adresu (duomenys neskelbiami), Kaunas, kuris yra žemės sklype, unikalus numeris, (duomenys neskelbiami), adresu (duomenys neskelbiami), Kaunas. Žemės sklypo 519/1050 dalys priklauso trečiajam asmeniui S. D. ir 531/1050 dalys priklauso trečiajam asmeniui Lietuvos Respublikai. Abu žemės sklypo bendrasavininkai yra pateikę sutikimus dėl ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio pastato – sandėlio, rekonstrukcijos darbų atlikimo. MB „Archcentras“ dar 2017 m. parengė sandėlio, esančio adresu (duomenys neskelbiami), Kaunas, atstatymo projektinius pasiūlymus, kurie 2018 m. buvo patikslinti ir buvo parengtas sandėlio, esančio adresu (duomenys neskelbiami), Kaunas, rekonstrukcijos projektas. Kaip matyti iš byloje esančio 1996 m. gegužės 23 d. paminklosauginės ekspertizės akto, rekonstruojamas pastatas stovi istoriškai susiformavusiame uždarame kieme, 19 kvartale, kuriame egzistuoja perimetrinis užstatymas, prie gretimo sklypo ugniasienės. Pastatas yra apstatytas įvairiais statiniais. Rekonstruojamas sandėlys yra statomas šalia žemės sklypo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbiami), esančio adresu (duomenys neskelbiami), Kaunas, kurio 438/828 dalys priklauso trečiajam asmeniui V. M. ir 390/828 dalys priklauso atsakovei UAB Gaivilė“. Taip pat rekonstruojamo sandėlio viena siena ribojasi su atsakovei UAB „Gaivilė“ priklausančiu pastatu, unikalus numeris (duomenys neskelbiami), esančiu adresu (duomenys neskelbiami), Kaunas, ir pastatu – negyvenamuoju pastatu, unikalus numeris (duomenys neskelbiami), esančiu adresu (duomenys neskelbiami), Kaunas. Pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 14 punktą statybą leidžiančiam dokumentui gauti turi būti pateiktas gretimo žemės sklypo savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas, kai rekonstruojamas pastatas yra pastatytas šalia gretimo žemės sklypo, neišlaikant Statybos įstatyme nustatytos ribos. Siekdamas geranoriškai gauti atsakovės sutikimą, 2018 m. gegužės 24 d. išsiuntė registruotu laišku atsakovei pranešimą, tačiau iki šiol negavo jos sutikimo. MB „Archcentras“ parengti projektiniai pasiūlymai atitinka visus įstatymo keliamus reikalavimus ir nepažeidžia jokių trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų.
3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į ieškinį (2 t., b. l. 27–30) nurodė, kad siekiant tinkamai išspręsti ginčą būtina aiškiai nustatyti, kokių statybos darbų atlikimui ieškovas prašo pripažinti teisę jam gauti statybą leidžiantį dokumentą be atsakovės sutikimo. Nors ieškovas reikalavimuose statybos darbų rūšies ir neįvardija, tačiau juos apibrėždamas „statybos darbus pagal pateiktus BM „Archcentras“ parengtą rekonstravimo projektą“ bando sudaryti įspūdį, jog ketina atlikti rekonstrukciją. Atsakovės nuomone, šio ginčo atveju nėra išlikę jokių pastato konstrukcijų, kas reiškia, kad ieškovas ketina pastatą ne rekonstruoti, bet jį atstatyti, kas teisingai buvo nurodyta pradiniame ieškinyje. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus statybos normos, nustatančios atstumus nuo nesudėtingų pastatų iki kaimyninių sklypų ribų, yra imperatyvaus pobūdžio ir turi tam tikrų viešųjų tikslų. Teisės aktuose nenustatyta galimybės, kad šie atstumai galėtų būti keičiami teismo sprendimu, tai gali padaryti tik suinteresuoti asmenys tarpusavio susitarimu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2019 m. rugsėjo 23 d. sprendimu patikslintą ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo S. D. atsakovei UAB „Gaivilė“ 847 Eur bylinėjimosi išlaidas ir valstybei 20,11 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
5. Teismas nurodė, kad į bylą su pirminiu ieškiniu pateiktas sandėlio (duomenys neskelbiami), Kaunas, atstatymo projektas Projektiniai pasiūlymai patvirtina, kad ieškovas siekė vietoje nugriauto sandėlio pastatyti naują statinį (atkurti sandėlio pastatą) (1 t., b. l. 21–62). Šį statinio atstatymo projektą siuntė UAB „Gaivilė“ ir V. M., tikslu gauti jų sutikimus tokiems darbams atlikti (1 t., b. l. 63–65), tokį sutikimą ieškovui buvo davusi S. D. (1 t., b. l. 66). Projektiniai pasiūlymai „Sandėlio, (duomenys neskelbiami) Kaune Rekonstravimas“ patvirtina, jog ieškovas tikslino savo projektinius pasiūlymus iš esmės tik tą patį projektą, kaip statybos rūšį įvardindamas ne nauja statyba, o rekonstrukcija (1 t., b. l. 126–164), ko pasėkoje patikslino ieškinio reikalavimą prašydamas pripažinti jam teisę gauti statybą leidžiantį dokumentą pastato – sandėlio, rekonstravimo darbams be atsakovės sutikimo. Pagal projektinius sprendinius matyti, kad ieškovas ketina palikti išlikusią sieną ir prie jos pastatyti keturių sienų statinį, t. y. tame tarpe naują sieną prie išlikusios (1 t., b. l. 188–190).
6. Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl to, jog šalys skirtingai vertino ieškovo užsakymu parengtus Projektinius pasiūlymus „Sandėlio, (duomenys neskelbiami), Kaune Rekonstravimas“, t. y. kokią statybos rūšį – naujos statybos ar rekonstrukcijos – atitinka pagal projektinius pasiūlymus numatyti statybos darbai, kas turi esminę reikšmę ieškovo suformuluotam patikslinto ieškinio reikalavimui – pripažinti teisę gauti statybą leidžiantį dokumentą ir atlikti statybos darbus be atsakovės sutikimo. Ieškovo ir trečiojo asmens S. D. nuomone, projektuojamas statinys yra ieškovui priklausančio sandėlio rekonstrukcija, atsakovės nuomone – yra projektuojamas naujas statinys.
7. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad skiriamasis naujo statinio statybos ir statinio rekonstravimo požymis yra tas, kad naujo statinio statybos darbai yra vykdomi, siekiant sukurti naują statinį (iki tol neegzistavusį arba vietoj visiškai sugriuvusio, sunaikinto ar nugriauto pastatant kitą), o statinio rekonstravimo darbai yra vykdomi, siekiant esminio esamo statinio pertvarkymo, įskaitant ir naujos statinio kokybės sukūrimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, 47 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-224-1075/2018,25, 27 punktai; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374/2009).
8. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas įrodinėjo, kad yra parengti projektiniai pasiūlymai jam priklausančio sandėlio rekonstravimui, kadangi pastatas yra įregistruotas nekilnojamojo turto registre, be to yra išlikusi pastato siena ir pamatai. Procesiniuose dokumentuose – ieškinyje ir patikslintame ieškinyje, ieškovas buvo nurodęs, kad „<...> atstatomo pastato yra išlikę tik pamatai, kurie nėra sutvarkyti“, tačiau viso bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo išlikusią atstatomo statinio sieną. Atsakovė teigė, kad nėra įrodymų, jog yra išlikusios nors kokios XIX a. statyto statinio dalys, ieškovas siekia atstatyti sugriuvusį pastatą, todėl tai turi būti kvalifikuojama kaip naujo statinio statyba.
9. Teismas nurodė, kad įrodymų visuma patvirtina, kad jau 2009 metais nebuvo išlikę jokių sandėlio 2F2/p sienų, todėl visi ieškovo ir trečiojo asmens S. D. argumentai susiję su tuo, kieno – ieškovo ar atsakovės – statinys buvo pirmiau pastatytas, siekiant įrodyti išlikusią sandėlio sieną atmestini, kaip teisiškai nepagrįsti.
10. Ieškovo vertinimu, byloje surinkti rašytiniai įrodymai neginčijamai patvirtina aplinkybę, kad bent jau pamatai buvusio sandėlio yra išlikę, tačiau teismas nurodė, kad ekspertizės ir vertinimai, kuriais remiasi ieškovas, yra atlikti 2009 metais. Įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, kad šie pamatai yra išlikę šiai dienai, t. y. praėjus dešimčiai metų, ieškovas teismui nepateikė. Teismo posėdyje liudytoju apklaustas projekto autorius architektas S. G. pripažino, kad nebuvo atlikti tyrimai siekiant nustatyti ar pamatai yra išlikę, ir nurodė, kad projektiniuose pasiūlymuose projektuojamas naujas pamatas, t. y. planuojama buvusį pamatą keisti nauju konstruktyvu, kas reiškia, jog numatoma nauja medžiaga, tačiau išlaikoma pamato vieta, dydis, aukštingumas. Projektinių pasiūlymų „Sandėlio, Palangos g. 9A, Kaune Rekonstravimas“ dalyje „Trumpas esamos situacijos aprašymas. Istoriniai duomenys.“ nurodyta, kad esamus sandėlio pamatus numatoma demontuoti, projektuojami nauji, gręžtiniai betoniniai poliniai su armuotu rostverku pamatai.
11. Teismas ieškovo nurodytą aplinkybę, kad pastatas - sandėlys (pamatai) yra registruotas Nekilnojamojo turto registre, nelaikė lemiančia, jog sandėlio pamatai yra išlikę, kadangi byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą tuo pagrįstai abejoti, be to, statinio išregistravimas galimas tik paties ieškovo iniciatyva, kuris šiuo atveju akivaizdu, nėra tuo suinteresuotas.
12. Teismas darė labiau tikėtiną išvadą, kad net jei šiai dienai ir yra išlikę buvusio sandėlio pamatų likučiai, jie yra beverčiai ir dėl šios priežasties, pagal pateiktus Projektinius pasiūlymus, ieškovas nesirengia jų rekonstruoti, t. y. pertvarkyti kaip nors juos panaudojant. Tokia situacija atitinka įstatyme apibrėžto naujo statinio statybos, kurios tikslas šiuo atveju – statinių neužimtame žemės paviršiaus plote atstatyti visiškai sugriuvusį, sunaikintą, nugriautą statinį, sąvoką ir kasacinio teismo išaiškinimus – jeigu, vykdant statybos darbus, yra išardomas visas anksčiau buvęs statinys ir iš naujo pastatomos statinio konstrukcijos ir elementai, tai tokių darbų atlikimas teisiškai kvalifikuojamas kaip nauja statyba, o ne rekonstravimas.
13. Teismas pažymėjo, kad ieškovas, įvertinęs atsiliepimuose į pirminį ieškinį išdėstytus argumentus ir to pasėkoje pakeitęs iš esmės tik numatomų darbų statybos rūšies pavadinimą, siekė jam palankesnių šios statybos rūšies pasekmių reikalaujant suteikti teisę atlikti statybos darbus be atsakovės sutikimo.
14. Nustatęs, kad ieškovas siekia ne rekonstruoti buvusį statinį, o pastatyti naują (atstatyti buvusį statinį) ir atsižvelgdamas į teismų praktiką, teismas konstatavo, kad atsakovė neprivalo nurodyti savo atsisakymo duoti sutikimą ieškovo numatomai statybai, teismui nesuteikta teisė keisti įstatyme nustatytus imperatyvaus pobūdžio atstumus, todėl ieškovo ieškinį atmetė, kaip teisiškai nepagrįstą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
15. Apeliaciniu skundu ieškovas S. D. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį patenkinti, priteisti iš atsakovės UAB „Gaivilė“ bylinėjimosi išlaidas: 500 Eur teisinės pagalbos išlaidas ir 100 Eur žyminį mokestį, patirtas pirmosios instancijos teisme, bei 600 Eur teisinės pagalbos išlaidas ir 75 Eur žyminį mokestį, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas neteisingai nustatė statybos rūšį, t. y. ieškovo planuojami statybos darbai priskirtini rekonstrukcijai, o ne naujai statybai. Byloje nėra jokių įrodymų, kad sandėlio pamatai būtų buvę nugriauti. Teismo rėmėsi pamatų verte. Toks kriterijus nėra įtvirtintas įstatymuose. Teisės aktai aiškiai apibrėžia statinio nugriovimo sąlygą - visų statinio konstrukcijų išardymą. Todėl teismas neturėjo teisėto pagrindo padaryti išvadą, kad sandėlio pamatų nėra.
1.2. Pagal Statybos įstatyme (2 straipsnio 26 dalis ir 72 dalis) pateiktus naujos statybos ir rekonstrukcijos apibrėžimus, esminis naujos statybos bruožas neužimtame žemės paviršiaus plote pastatyti statinį. Šiuo atveju žemės paviršiaus plotas yra užimtas – yra sandėlio pamatai. Tai reiškia, kad nauja statyba nėra įmanoma neatlikus sandėlio pamatų išardymo iki 0,5 metro nuo žemės paviršiaus ir neišregistravus iš Nekilnojamojo turto registro. Taigi, yra įmanoma tik sandėlio rekonstrukcija, kuri gali apimi ir pamatų pertvarkymą, kaip tai apibrėžta rekonstrukcijos sąvokoje - laikančiosios konstrukcijos pakeitimas.
1.3. Statinio rekonstrukcija gali apimti ne tik laikančiųjų konstrukcijų pakeitimą (perstatomos esamos konstrukcijos), bet ir statinio išorės matmenų keitimą (įrengiamos naujos laikančios konstrukcijos). Šis aspektas svarbus vertinant būtinumą gauti besiribojančio žemės sklypo savininko sutikimą. Aiškinant 2016 12 12 LR Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-878 patvirtinto STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 7 priedo 8 punktą, pastato atstatymas ant senųjų pamatų reiškia rekonstrukciją, kurios metu atstumas iki gretimo sklypo ribos nemažinamas. Tokiai rekonstrukcijai leidimas pagal teisės aktus nėra reikalingas.
1.4. Byloje (2 t., b. l. 4-5) yra pateikta sklypo Kaune, (duomenys neskelbiami) istorinė raida, kur nurodoma, kad „nagrinėjamą valdą ribojo iš statinių ir ugniasienių suformuotas uždaras kiemas. Prie vakarinės sklypo ribos stovėjęs dviaukštis statinys (nugriautas (duomenys neskelbiami)) su ugniasiene uždarė vakarinę posesijos kraštinę“. Ši išvada atitinka perimetrinio užstatymo apibrėžimą. Todėl teisės aktais (2016 12 12 LR Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-878 patvirtinto STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 7 priedo 9.3. punktas) yra įvirtinta ieškovo teisė be atsakovės sutikimo vykdyti statybos darbus istoriškai susiklosčiusio perimetrinio užstatymo sklype.
16. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Gaivilė“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti skundžiamą teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, nekilnojamojo turto registre yra registruoti duomenis apie pastatą – sandėlį, pažymėtą plane 2F2p, fiziškai pažeistą, apie kurį kadastro duomenys užfiksuoti 1996-04-04, tačiau nėra jokių duomenų apie jo pamatus. Byloje esančių įrodymų, įskaitant ir fotonuotraukas, visuma patvirtina, jog natūroje jokio pastato – sandėlio nėra, todėl laikytina, jog byloje pateiktais įrodymais paneigti nekilnojamojo turto registre registruoti duomenys apie registruotą stovintį pastatą. Teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovė neįrodė, jog atitinkami pamatai egzistuoja, t. y. kad pastatas nėra išlikęs.
2.2. Kaip matyti iš byloje esančių projektinių sprendinių, statant ieškovo pageidaujamą pastatą, neišliks nei vienas buvusio pastato elementas. Toks darbų atlikimas, remiantis kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2018-05-23 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018 47 punktas) teisiškai kvalifikuojamas kaip nauja statyba, o ne rekonstrukcija.
2.3. Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo naujus argumentus, jog iš vis nėra reikalingas atsakovės sutikimas. Šie argumentai nebuvo nurodyti ir nagrinėti pirmos instancijos teisme (CPK 312 str.). Konstatavimas ar reikalingas atsakovės sutikimas šioje byloje, nesukeltų ieškovui jokių pasekmių. Todėl ieškovas neturi teisinio suinteresuotumo tokį reikalavimą pareikšti atsakovei (CPK 5 str. 1 d.), dėl ko taip pat ieškinys turėtų būti atmestas. Ieškinys turi būti reiškiamas tam asmeniui, kuris tokio sutikimo iš ieškovo paprašė (statybos leidimą išduodanti institucija), tačiau atitinkama institucija šioje byloje net neįtraukta trečiuoju asmeniu,
2.4. Ieškovo pageidaujamo atlikti pastato statyba nėra perimetrinis užstatymas. Esant perimetriniam užstatymui konstrukcijos gali išsikišti į 9.3 punkto atskirai išskirtas erdves - kelius (gatves), aikštes, skverus ir kitas viešųjų erdvių teritorijas. Šiuo atveju ieškovas ketina darbus atlikti sklypo viduje, todėl jo ketinamiems atlikti darbams netaikomas 9.3 punktas.
2.5. Ieškovo ketinama vykdyti statyba yra naujo statinio statyba, o tokiu atveju teismams net nesuteikta teisės priimti sprendimo dėl tokio statinio statybos galimybės. Teismas gali leisti rekonstruoti statinį nesilaikant teisės aktuose nustatytų atstumu (2018-06-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224-1075/2018; 2017 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-403/2017). Teismas gali leisti rekonstruoti statinį be kaimyninio žemės sklypo savininko sutikimo tik tais atvejais, jei nebus pažeistos atsisakančio asmens teisės. Jei ieškovas ketina vykdyti rekonstrukciją, tai ieškovas net neįrodinėja, kad nebus pažeistos atsakovės teisės, jo ketinamais atlikti statybos darbais. Nors tokia teisė galėtų būti suteikta tik ieškovui įrodžius, kad atsakovės teisės nebus pažeistos. Tačiau iš projekto sprendinių matyti, jog atsakovės teisės tikrai bus pažeistos.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų priėmimo
17. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, o pagal CPK 324 straipsnio 3 dalį, nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, juos pripažįsta galimus priimti ir tirti. Be to, CPK 180 straipsnis nustato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pažymėtina, kad naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme turi atitikti įstatyme nustatytą reglamentavimą, o prašymas juos priimti ir ištirti turi būti išimtinai argumentuotas (CPK 314 str., 306 str. 3 d., 324 str. 3 d.).
18. Atsakovė UAB „Gaivilė“ 2020m. vasario 26d. pateikė prašymą ir prašo prijungti naują įrodymą – 2018m. rugsėjo 12d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 101. Nurodo, kad šis protokolas patvirtina, jog nei sandėlio, nei pamatų faktiškai 2018m. rugsėjo 12d. nebuvo.
19. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovės pateiktas antstolio faktinių aplinkybių protokolas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme ir ištirtas nagrinėjant ieškovo ieškinį, tačiau atsakovė šio įrodymo neteikė, jais savo atsikirtimų negrindė, todėl atsakovės prašymas dėl naujo įrodymo prijungimo, laikytinas nepagrįstas ir atmestinas ( CPK 314 straipsnis).
20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1dalis), t. y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
21. Apeliacinės instancijos teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.
22. Nagrinėjamoje byloje ieškovas pareikštu reikalavimu prašo - pripažinti teisę gauti statybą leidžiantį dokumentą ir atlikti statybos darbus, pastato - sandėlio unikalus numeris (duomenys neskelbiami), esančio adresu (duomenys neskelbiami), Kaunas, statybos darbus pagal BM „Archcentras“ parengtą rekonstravimo projektą be atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Gaivilė“ sutikimo, įrodinėdamas, kad projektuojamas statinys yra sandėlio rekonstrukcija. Atsakovė atsikirtinėja ir skirtingai vertina ieškovo užsakymu parengtus pasiūlymus „Sandėlio, (duomenys neskelbiami) Kaune, Rekonstravimas“ ir įrodinėja, kad yra projektuojamas naujas statinys. Taigi, tarp šalių yra iškilęs ginčas dėl statybos rūšies kvalifikavimo.
23. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 26 dalį naujo statinio statyba - statybos rūšis, kurios tikslas – statinių neužimtame žemės paviršiaus plote pastatyti statinį, atstatyti visiškai sugriuvusį, sunaikintą, nugriautą statinį. Statinio rekonstravimas - statybos rūšis, kurios tikslas – perstatyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį ir pan. ( Statybos įstatymo 2 straipsnio 72 dalis).
24. Statybos reglamento STR 1. 01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 1 punktas nustato statinio rūšis ir pagrindinius principus, pagal kuriuos statybos darbai priskiriami atskiroms statybos rūšims. Šio reglamento 8.5 punktas nustato, kad naujo antžeminio statinio statyba yra, kai ji vykdoma žemės paviršiaus plote, kuriame nėra kitų statinių. Naujo požeminio statinio statyba gali būti vykdoma ir tuo atveju, kai žemės paviršiaus plotas, po kuriuo statomas požeminis statinys, užimtas kitais statiniais. Naujo statinio statybos tikslai yra: 1) pastatyti naują statinį; 2) pristatyti prie esamo statinio antžeminį ar požeminį priestatą, dėl priestato statybos neperstatant ir nepertvarkant (nekeičiant, nesilpninant, nestiprinant ir pan.) esamo statinio laikančiųjų konstrukcijų; 3) nutiesti naujus inžinerinius tinklus naujose trasose, neatsižvelgiant į jų paskirties sąsajas su esamais tinklais; 4) nutiesti naujas susisiekimo komunikacijas naujose trasose, neatsižvelgiant į jų paskirties sąsajas su esamomis komunikacijomis; 5) atstatyti buvusį (visiškai sugriuvusį, sunaikintą, nugriautą) statinį. Statinys laikomas visiškai sugriuvusiu, sunaikintu ar nugriautu, jei jo konstrukcijų nelikę, arba likę tik po žemės paviršiumi giliau kaip 0,5 m esančios laikančiosios konstrukcijos (požeminio statinio, t. y. statinio, kurio visos konstrukcijos arba didžioji jų dalis buvo po žemės paviršiumi, atveju – kai nelikę visų statinio laikančiųjų konstrukcijų). Šio reglamento 9.6 punktas nustato, kad statinio rekonstravimo tikslas – perstatyti esamo statinio laikančiąsias konstrukcijas ir tuo pakeičiant (padidinant, sumažinant) bet kuriuos statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį, skersmenį ir pan. Laikoma, kad laikančiosios konstrukcijos perstatomos, kai: 1) pastatomi nauji aukštai; 2) įrengiamas naujas rūsys, praplečiamas esamas; 3) nugriaunama dalis esamų aukštų; 4) prie statinio pristatomas (ar pastatomas tarp gretimų statinių) priestatas, jei dėl šio priestato pristatymo keičiamos, silpninamos, stiprinamos ir pan. esamo statinio laikančiosios konstrukcijos; 5) pakeičiamos bet kurios laikančiosios konstrukcijos kitomis laikančiosiomis konstrukcijomis, įrengiamos naujos laikančiosios konstrukcijos, pašalinama dalis esančių laikančiųjų konstrukcijų.
25. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad skiriamasis naujo statinio statybos ir statinio rekonstravimo požymis yra tas, kad naujo statinio statybos darbai yra vykdomi, siekiant sukurti naują statinį (iki tol neegzistavusį arba vietoj visiškai sugriuvusio, sunaikinto ar nugriauto pastatant kitą), o statinio rekonstravimo darbai yra vykdomi, siekiant esminio esamo statinio pertvarkymo, įskaitant ir naujos statinio kokybės sukūrimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374/2009).
26. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes ir nustatęs, kad ieškovas siekia ne rekonstruoti buvusį statinį, o pastatyti naują, kad atsakovė neprivalo nurodyti savo atsisakymo duoti sutikimą ieškovo naujo numatomo statinio statybai, ieškinio netenkino. Teisėjų kolegija nesutinka su apylinkės teismo nustatytomis aplinkybėmis bei padarytomis išvadomis ir sprendžia, kad byloje pateikti įrodymai ir nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ginčo statinio statyba kvalifikuotina kaip rekonstrukcija, o ne nauja statyba.
27. Byloje pateikti įrodymai: Nekilnojamojo turto registro išrašas ( t 1 b. l. 11) paminklosauginės ekspertizės aktas ( t 1., b. l. 47-49), fotonuotraukos ( b. l. 119-123) bei kiti rašytiniai įrodymai esantys byloje patvirtina, kad ieškovas nuosavybės teise valdo fiziškai pažeistą statinį – Sandėlį, esantį (duomenys neskelbiami), Kaune, kurio yra išlikusi dalis – pamatai. 2020 m. vasario 21d. Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašo duomenimis pastatas – sandėlis 2F2p ( unikalus Nr. (duomenys neskelbiami)) yra pažymėtas kaip fiziškai pažeistas, sienos – plytų mūro, stogo danga – neapibrėžta. Statinys nėra išregistruotas, kaip sunykęs. Aptarti rašytiniai įrodymai kitais lygiaverčiais įrodymais nėra paneigti ( CPK 178 straipsnis).
28. Byloje nustatyta, kad ieškovo pateiktuose BM „ Archcentras“ sprendiniuose ir išdėstytuose projektiniuose pasiūlymuose ( t. 1 b. l. 50-62) atsakovei „Sandėlio, (duomenys neskelbiami), Kaune, Rekonstravimas, yra nurodoma „esamus sandėlio pamatus demontuoti, projektuojami nauji, gręžtiniai betoniniai poliniai su armuotu rostverku pamatai“.
29. Kauno apygardos teismas nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka 2019m. gruodžio 10d. nutartimi į bylos nagrinėjimą išvadai duoti įtraukė Valstybinę teritorijų planavimo ir Statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos ( t. 2, b. l. 101-106).
30. Valstybinė teritorijų Planavimo ir Statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos įvertinusi byloje pateiktus projektinius pasiūlymus dėl ginčo statinio, pateikė išvadą byloje ( t 2., b. l. 112) ir konstatavo, kad ieškovo projektiniuose pasiūlymuose numatyta esamas konstrukcijas ( pamatus) pakeisti, (demontuoti vienas, sumontuoti kitas) ir darė išvadą, kad projektiniuose pasiūlymuose nurodyti darbai priskirtini statinio rekonstravimui.
31. CPK 197 straipsnio 2 dalyje nurodyti dokumentai pripažįstami prima facie, tokiais, kurių įrodomoji galia yra didesnė negu kitų įrodinėjimo priemonių. Dėl minėtos priežasties šiuose įrodymuose nurodytos aplinkybės pripažįstamos visiškai įrodytomis, kol bus paneigtos kitais byloje esančiais įrodymais, išskyrus liudytojų parodymus. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė tiek savo atsiliepime į ieškinį, tiek ir atsiliepime į apeliacinį skundą įrodymų paneigiančių ieškovo įrodinėjamas aplinkybes neteikia, bet tik skirtingai vertina byloje ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus ir siūlo daryti tik atsakovei palankias išvadas.
32. Teisėjų kolegija remdamasi CPK 197 straipsnio 2 dalimi Valstybinės teritorijų Planavimo ir Statybos inspekcijos išvadoje konstatuotus faktus laiko įrodymais turinčiais didesnę įrodomąją galią ir priimdama sprendimą ja vadovaujasi.
33. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2002; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.).
34. Teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, įvertinusi ieškovo ieškinyje, atsakovės atsiliepime į ieškinį išdėstytą poziciją, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus bei įvertinusi visus byloje pateiktus įrodymus daro išvadą, kad ieškovas pateiktu atsakovei parengtu projektu, ketina vykdyti ginčo statinio rekonstrukciją ( CPK 185 straipsnis).
35. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas ( CPK 5 straipsnio 1 dalis). Civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, CK 1. 138 straipsnyje nustatytais būdais. Kokiu šioje normoje nustatytu būdu ginti savo teisę arba įstatymų saugomą interesą, pasirenka ieškovas, ieškinyje nurodydamas reikalavimą ( ieškinio dalykas) ir aplinkybes, kuriomis grindžia šį reikalavimą. Ginčo santykių teisinį kvalifikavimą atlieka teismas.
36. Nagrinėjamoje byloje ieškovas pareikštu reikalavimu siekė pripažinti jam teisę gauti statybą leidžiantį dokumentą ir atlikti statybos darbus, pastato - sandėlio unikalus numeris (duomenys neskelbiami), esančio adresu (duomenys neskelbiami), Kaunas, statybos darbus pagal BM „Archcentras“ parengtą rekonstravimo projektą be atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Gaivilė“ sutikimo. Tokį teisinį pagrindą ginti savo teises pasirinko ieškovas. Bylos duomenimis nustačius, kad ieškovas pagal atsakovei pateiktą projektą vykdys ginčo pastato rekonstrukciją, o ne naujo pastato statybą, darytina išvada, kad ieškovo pateiktas projektas rekonstruojant statinį nepažeis atsakovės teisių.
37. Kita apelianto apeliacinio skundo argumentacija, kad atsakovės sutikimas aplamai nėra reikalingas, nebuvo kelta ieškovo ieškinyje ir vertinta pirmosios instancijos teisme, todėl apeliacinės instancijos teismas jos neanalizuoja ( CPK 312 straipsnis).
38. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą neteisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus ( CPK 185 straipsnis) ir nustatė faktines bylos aplinkybes. Šie nurodyti pažeidimai sąlygojo netinkamą materialinės teisės normų taikymą ginant savininkų teises, kai gretimo žemės sklypo savininkas atsisako duoti sutikimą dėl statinio rekonstrukcijos, todėl apylinkės teismo sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, ieškovo patikslintą ieškinį patenkinti ( CPK 329 straipsnio 1 dalis, CPK 330 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme
39. Panaikinus skundžiamą teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą, spręstinas ieškovui bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas. Ieškinį patenkinus iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos ieškovui (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
40. Ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme sudaro 100 Eur žyminis mokestis ir 500 Eur teisinės pagalbos išlaidos. Ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme sudaro 75 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą ir 600 Eur teisinės pagalbos išlaidos. Ieškovo prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai atlyginti neviršija Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų, redakcija galiojanti nuo 2015-03-27, Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių.
41. Valstybė byloje turėjo iš viso 27,39 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį tenkinus, priteistinos valstybei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidos.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kolegija,
n u s p r e n d ž i a:
Kauno apylinkės teismo 2019m. rugsėjo 23 d. sprendimą panaikinti. Priimti naują sprendimą ir ieškovo patikslintą ieškinį patenkinti.
Pripažinti ieškovui S. D. a/k (duomenys neskelbtini) teisę gauti statybą leidžiantį dokumentą ir atlikti pastato – sandėlio, unikalus numeris (duomenys neskelbiami), esančio adresu (duomenys neskelbiami), Kaunas, statybos darbus pagal BM „Archcentras“ parengtą rekonstravimo projektą be atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Gaivilė“ į/k 134535039 sutikimo.
Iš atsakovės UAB „Gaivilė“ į/k 134535039 priteisti 1275 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui S. D..
Iš atsakovės UAB „Gaivilė“ priteisti 27,39 Eur išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo.
Kolegijos teisėjai Gintautas Koriaginas
Algimantas Kukalis
Rūta Palubinskaitė