Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas sprendimas byloje [2-48-494-2012].doc
Bylos nr.: 2-48-494/2012
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus rajono apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:
KITOS BYLOS, NAGRINĖJAMOS YPATINGOSIOS TEISENOS TVARKA
Bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo
CIVILINIS PROCESAS
Bendrosios nuostatos
Dalyvaujančių byloje asmenų procesiniai dokumentai:
Dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų priėmimas ir trūkumų ištaisymas
Ieškinys:
Ieškinio trūkumų ištaisymas
Procesas pirmosios instancijos teisme
Pasirengimas teisminiam civilinės bylos nagrinėjimui:
Kiti teismo ir šalių parengiamieji veiksmai
Bylos nagrinėjimas teismo posėdyje:
Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
Bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimas
Pirmosios instancijos teismo nutartys ir rezoliucijos:
Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi

                  Civilinė byla Nr. 2-48-494/2012

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01798-2011-0

                    Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

                                                                                              34.1., 34.2., 34.4.;113.1.; 114.9.1.;

                                                                                              114.9.2.; 114.9.3.; 114.11.;116.4.; 128.2.

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. liepos 31 d.

Vilnius

 

              Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Dalia Zeniauskaitė,

sekretoriaujant L.Davenienei, D.Dubakienei, J.Vavruščak,

dalyvaujant pareiškėjai G. K., jos atstovui adv. M.Kukaičiui,

suinteresuotam asmeniui V. J., jos atstovei adv. padėjėjai D.Oliševskajai,

vertėjoms A.Stančinskai, L.Jasnauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. K. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. J., Vilniaus rajono  4-ojo notarų biuro notarei V. P. dėl juridinę reikšmę turinčio (palikimo priėmimo) fakto nustatymo,

        

                                                              n u s t a t ė :

 

              Pareiškėja G. K. patikslintu pareiškimu, paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu, prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja po savo motinos S. K., a.k. (duomenys neskelbtini), mirties ((duomenys neskelbtini)) priėmė jos palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.

              Nurodė, kad jos motina S. K. mirė (duomenys neskelbtini). Motina pagimdė penkis vaikus, bet du vaikai mirė būdami kūdikais. Liko trys vaikai: ji (pareiškėja), jos brolis  I. M. (I. M.), kuris mirė (duomenys neskelbtini) bei jos sesuo J., kuri mirė (duomenys neskelbtini) metais. Mirus pareiškėjos broliui, motinos sveikata stipriai pablogėjo, ji sunkiai orientavosi aplinkoje. Pareiškėja gyveno šalia savo motinos, o po brolio mirties ji apsigyveno kartu su savo motina ir nuolat ja rūpinosi. 2006 metų spalio mėnesį pareiškėja gulėjo ligoninėje, jai buvo atlikta operacija, po kurios ji negalėjo nuolat pasirūpinti savo mama. Mama nuo 2006 metų spalio mėnesio iki  2007-01-02 gulėjo (duomenys neskelbtini) ligoninėje, o pastarajai grįžus iš ligoninės, ją į savo namus parsivežė pareiškėjos sesers J. dukra V. J.. Po mamos mirties pareiškėja priėmė mamos asmeninius daiktus, iki šiol rūpinasi mamos turto dalimi, esančia (duomenys neskelbtini), tiek žemės sklypas, tiek pastatas pareiškėjai ir jos motinai priklausė bendros dalinės nuosavybės teise, tačiau dalys nebuvo atidalintos. Taigi, pareiškėja priėmė mamos turtą pradėdama valdyti ir naudotis jos daiktais.

              Po motinos S. K. mirties, pareiškėja, nepraėjus trims mėnesiams, nuvyko į Vilniaus rajono 4-ąjį notarų biurą, kad būtų užvesta paveldėjimo byla, tačiau notarė pareiškėjos pareiškimo nepriėmė ir paaiškino, kad mama surašė testamentą, kuriuo visą turtą paliko pareiškėjos sesers J. dukrai V. J.. Pareiškėja kreipėsi į Vilniaus rajono apylinkės teismą su ieškiniu dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, 2010-05-10 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu pareiškėjos ieškinys buvo patenkintas ir S. K. 2007-05-21 sudarytas testamentas buvo pripažintas negaliojančiu. 2011-01-26 Vilniaus apygardos teismo nutartimi minėtas Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimas buvo paliktas nepakeistas. Pareiškėjai vėl pasikreipus dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, notarė jai paaiškino, jog, kadangi nuo motinos mirties praėjo daugiau nei trys mėnesiai, ji turi kreiptis į teismą  dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo arba dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo.

              Teismo posėdžio metu pareiškėja palaikė pareiškime nurodytas aplinkybes, prašė pareiškimą tenkinti. Papildomai nurodė, jog, dėl jos sveikatos problemų, ji negalėjo tinkamai pasirūpinti mama, kuri irgi gulėjo tuomet ligoninėje, jos mamą po ligoninės pas save pasiėmė V. J.. Po mamos mirties ji prižiūrėjo namą, ten apsigyveno ir gyvena iki šiol. Naudojasi šiltnamiu, žeme, ten sodina bulves, burokus, naudojasi šuliniu, moka mokesčius už elektrą. Raktus nuo mamos namo dalies turi tik ji, mamos namo dalyje laiko daržoves, naudojasi ten esančiais daiktais. Kai mirė mama, V. J. pas ją neateidavo, su ja nekalbėdavo.

              Pareiškėjos atstovas prašė pareiškimą tenkinti jame nurodytais argumentais kaip įrodytą.

             Suinteresuotas asmuo V. J. su pareiškimu nesutiko, prašė pareiškimą atmesti. Palaikė atsiliepime į pareiškimą išdėstytus argumentus, jog pareiškėja tik teigia, kad ji priėmė palikimą po savo motinos mirties, bet nepateikė nė vieno, tai patvirtinančio įrodymo, kad turtą valdo, moka už jį mokesčius. Pareiškėja nurodė, kad žemės sklypas ir namas priklausė jai ir jos mirusiajai motinai, tačiau kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro išrašų, didžiosios dalies turto bendrasavininke yra  V. J.. Be to, net ir nuginčijus mirusios S. K. 2007-05-21 sudarytą testamentą,  V. J., kaip mirusiosios anūkė, turi teisę paveldėti jos turtą pagal įstatymą kartu su pareiškėja. Nurodė, kad po S. K. mirties ji name negyveno, nesinaudojo mirusiosios daiktais, žeme, nemokėjo už elektrą, nes nebuvo galimybės, K. jai neleido. S. namo dalimi naudojasi K., ten laiko savo daiktus.

                Suinteresuoto asmens V. J. atstovė prašė pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą.

                Suinteresuotas asmuo Vilniaus rajono 4-ojo notarų biuro notarė V. P. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, į posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėjama jai nedalyvaujant.

                 Liudytoja I. Ž. parodė, kad pareiškėja yra jos mama. Mama ir močiutė  S. K. gyveno viename name, namas buvo iš dviejų dalių. Po 2008-02-13 močiutės S. K. mirties, jos mama liko gyventi tame name, sutvarkė močiutės namo dalį, ten laiko daržoves. Mama taip pat paveldėjo močiutės paveikslus, maldaknyges, šaldytuvą, naudojasi likusiu inventoriumi, darbo įrankiais, prie namo esančiu žemės sklypu, šiltnamiu. Nuo močiutės namo dalies raktus turi tik mama, kiekvienoje namo dalyje yra po skaitiklį, mokesčius moka mama. Tarp jos mamos ir V. J. iškilo konfliktas, nes mama kreipėsi į teismą dėl močiutės testamento nuginčijimo ir jis buvo panaikintas.

                Liudytoja D. S. parodė, kad ji vaikščiodavusi pas mirusiąją S., kuri gyveno savo name (duomenys neskelbtini) kartu su savo sūnumi, sūnus mirė (duomenys neskelbtini) metais. Po S. mirties (duomenys neskelbtini) metais, ten gyvena jos dukra K., kuri gyveno ten iki S. mirties ir ja rūpinosi. V. J. ten negyveno, atvažiuodavo į svečius. Toje dalyje, kur gyveno S., K. laiko daržoves, darbo įrankius, ten yra baldai, veidrodis, lova, spinta. K. prižiūri daržą, šiltnamį, kurį dar statė S..

                Liudytoja I. M. parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), kaimynystėje su S. dukra K.. S. iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini) name, namas buvo dviejų dalių. S. dalyje buvo stalas, spinta, televizorius, kilimas ant sienos. Vienoje namo dalyje gyveno S. kartu su sūnumi, kita namo dalis buvo nenaudojama. Kai S. gulėjo (duomenys neskelbtini) ligoninėje, name niekas negyveno, iš ligoninės ją pas save pasiėmė V. J.. Nepamena tiksliai, kada S. name apsigyveno K., bet tikrai iki S. mirties. K. gyvena  šiame name po S. mirties, naudojasi žeme, šiltnamiu, J. ten niekada negyveno. 

                 Liudytojas K. J. (J.) parodė, kad jis yra V. J. vyras, G. K. yra jo žmonos teta. S. K. mirė prieš tris metus, ji gyveno name (duomenys neskelbtini) kartu su savo sūnumi I., kuris mirė, vienoje namo dalyje, o kitoje namo dalyje niekas negyveno. Dar S. būnant gyvai K. kitą namo dalį nugriovė ir pradėjo statyti iš naujo. S. mirė (duomenys neskelbtini) ligoninėje, ten ji gulėjo du kartus. K. po ligoninės atsisakė slaugyti S., tai S. buvo pas juos (J.) namie. Nuo S. namo dalies raktai yra pas K., kuri jų į namą neįleidžia. Prie namo yra žemės, kurią jie po S. mirties dirba, sodina daržoves. S. laidojo jis su žmona, mokėjo už transportą, gedulingus pietus, K. neprisidėjo.

Pareiškimas tenkintinas.

Vienas iš palikimo priėmimo būdų yra palikimo priėmimas faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą (CK 5.50 str. 2 d.). Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atlikti per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjos G. K. motina S. K. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 5), iki mirties S. K. gyveno (duomenys neskelbtini) (b.l.6). Kaip matyti iš Vilniaus rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-483-723/2010 pagal ieškovės G. K. ieškinį atsakovei V. J., trečiajam asmeniui Vilniaus m. 12-ojo notarų biuro notarei D. S. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu (b.l.54-55, 110-129, 149-155), 2007-05-21 S. K. sudarė testamentą (kurį patvirtino Vilniaus m. (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarė D. S.), kuriuo S. K. mirties atveju visą jai nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą paliko V. J.; 2010-05-10 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-483-723/2010 pagal ieškovės G. K. ieškinį atsakovei V. J., trečiajam asmeniui Vilniaus m. (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarei D. S. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, ieškovė G. K. ieškinys buvo patenkintas ir S. K. 2007-05-21 sudarytas testamentas buvo pripažintas negaliojančiu. 2011-01-26 Vilniaus apygardos teismo nutartimi minėtas 2010-05-10 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimas buvo paliktas nepakeistas (nagrinėjamos bylos b.l.21-30). Kaip matyti iš byloje esančių duomenų apie mokesčių už naudojimąsi komunaliniais patarnavimus sumokėjimą (b.l. 73-86, 98), po S. K. mirties pareiškėja G. K. mokėjo mokesčius už vartojamą elektros energiją name, (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos pateiktose fotonuotraukose užfiksuoti daiktai, likę po S. K. mirties (b.l.53-55), ginčo, kad tai S. K. priklausantys daiktai bei, kad jais naudojasi po pastarosios mirties G. K. tarp šalių nekilo.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai valdyti turtą, galima tik aktyviais veiksmais, t. y. tylėjimas ar neveikimas nepripažintini valios priimti palikimą išreiškimu; antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.). Palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės: patalpų remontas, gyvulių priežiūra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų išnuomojimas, buto nuomos mokesčio ėmimas iš nuomininkų, gyvenimas tame name ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-01-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2004; 2004-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-649/2004 ir kt.). Vienok, teismų praktikoje pripažįstama, kad ne bet koks konkretaus daikto paėmimas ar net naudojimasis daiktu yra laikomas palikimo priėmimu. Pavyzdžiui, paprastai palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, patalynės, asmeninių daiktų, dokumentų, laiškų, nuotraukų, šeimos suvenyrų ir relikvijų paėmimas kitų įpėdinių sutikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-04-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2006; 2007-03-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007  ir kt.). Kita vertus, jeigu tokių daiktų paėmimas kartu su kitomis byloje nustatytomis reikšmingomis aplinkybėmis patvirtina, kad buvo aktyviai siekiama įgyvendinti palikimo priėmimo teises, tai gali būti pakankamas pagrindas palikimo priėmimui, pradėjus faktiškai valdyti turtą, konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006 ir kt.). Sprendžiant ginčą, ar įpėdinis priėmė palikimą, paėmęs konkretų daiktą ar kelis daiktus, ar jo nepriėmė, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį paėmus daiktą: jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą. Akivaizdu, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja po jos motinos mirties ėmėsi aktyvių veiksmų palikimui priimti.

Pa­gal CPK 178 str., ša­lys pri­va­lo įro­dy­ti ap­lin­ky­bes, ku­rio­mis grin­džia sa­vo rei­ka­la­vi­mus bei at­si­kir­ti­mus, iš­sky­rus at­ve­jus, kai yra re­mia­ma­si ap­lin­ky­bė­mis, ku­rių ne­rei­kia įro­di­nė­ti. Tai­gi įro­di­nė­ti tu­rin­čias reikš­mės ci­vi­li­nė­je by­lo­je ap­lin­ky­bes (įro­di­nė­ji­mo da­ly­ką) yra ša­lių tei­sė ir pa­rei­ga. Šias tei­ses ir pa­rei­gas mi­nė­ti as­me­nys įgy­ven­di­na nu­ro­dy­da­mi tei­siš­kai reikš­min­gas ap­lin­ky­bes, rink­da­mi ir pa­teik­da­mi teis­mui įro­dy­mus bei da­ly­vau­da­mi juos ti­riant ir ver­ti­nant. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. (CPK 185 str.).

Suinteresuoto asmens V. J. nesutikimo su pareiškėjos pareiškimu argumentai nėra pagrįsti jokiais įrodymais bei yra iššaukti konfliktiškais tarp šalių susiklosčiusiais santykiais dėl S. K. palikimo. Atkreiptinas dėmesys, jog suinteresuotas asmuo V. J. savarankiškų reikalavimų byloje nereiškė, neginčijo, kad po S. K. mirties jos likusiais daiktais naudojosi būtent pareiškėja, kuri gyveno ir gyvena po motinos mirties likusiame name, kad nuo namo raktai yra tik pas G. K., kad pastaroji moka mokesčius už naudojimąsi namu, dirba žemę, sodina daržus (ką patvirtino byloje apklausti liudytojai, tame tarpe ir V. J. vyras K. J. (J.)), t. y. naudojasi po motinos likusiu turtu kaip savu.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus, pareiškėjos bei byloje apklaustų liudytojų parodymus, patvirtinančius pareiškėjos nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog pareiškėja po savo motinos S. K., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti, todėl pareiškimas tenkintinas (CPK 444 str. 1 d., 2 d. 8 p., 445 str.).

                       Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259, 263-270 str. str., 448 str.,

 

n u s p r e n d ė:

 

Pareiškimą tenkinti.

                Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) po savo motinos S. K., a.k. (duomenys neskelbtini), mirties ((duomenys neskelbtini)) priėmė jos palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus  rajono apylinkės teismą.

 

 

 

Teisėja                                                                                                            Dalia Zeniauskaitė

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


Paminėta tekste:
  • CK5 5.50 str. Palikimo priėmimas
  • 3K-3-382/2010
  • 3K-3-247/2006
  • 3K-3-86/2007
  • 3K-3-152/2006
  • CPK
  • CPK 185 str. Įrodymų įvertinimas
  • CPK 444 str. Teismo nagrinėjamos bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo