Civilinės bylos Nr. e2A-1721-567/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17821-2020-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29.3; 2.6.8.10
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. lapkričio 12 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės, Jadvygos Mardosevič, Neringos Švedienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo NEO Finance, AB apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 14 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-23318-931/2020 pagal ieškovo NEO Finance, AB ieškinį atsakovui A. L. (A. L.) dėl skolos už negrąžintą vartojimo kreditą priteisimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas NEO Finance, AB kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo A. L. 2 672,11 Eur negrąžinto vartojimo kredito, 211,08 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo 2020 m. birželio 9 d., 27 procentus negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 2 672,11 Eur nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2024 m. kovo 1 d., 1 684,07 Eur tarpininkavimo mokesčio, 0,48 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, paskaičiuotų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo 2020 m. kovo 2 d. iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo 2020 m. birželio 9 d., 27 procentus kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito 2 672,11 Eur sumą nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2024 m. kovo 1 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalys 2019 m. kovo 1 d. sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią ieškovas suteikė atsakovui 3 000 Eur kreditą 60 mėnesių laikotarpiui, t. y. kreditas turėjo būti grąžintas iki 2024 m. kovo 1 d. Atsakovas nesilaikė mokėjimo grafiko, todėl ieškovas 2020 m. birželio 9 d. vienašališkai nutraukė sutartį ir įpareigojo grąžinti visas sumas pagal sutartį, tačiau atsakovas iki šiol skolos negrąžino (CK 6.38 str., 6.870 str.).
2. Atsakovas A. L. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 14 d. sprendimu už akių nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš atsakovo A. L. 2 672,11 Eur negrąžinto kredito, 211,08 Eur palūkanų iki sutarties nutraukimo, 0,48 Eur kompensuojamąsias palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 883,67 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. birželio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 191,28 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo NEO Finance, AB naudai; kitoje dalyje ieškinį atmesti.
4. Teismas nustatė, kad ieškovas ir atsakovas 2019 m. kovo 1 d. sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią ieškovas suteikė atsakovui 3 000 Eur kreditą 60 mėnesių laikotarpiui, t. y. kreditas turėjo būti grąžintas iki 2024 m. kovo 1 d. Atsakovas nesilaikė mokėjimo grafiko, todėl ieškovas 2020 m. birželio 3 d. vienašališkai nutraukė sutartį. Atsakovas neatsiskaitė su ieškovu, todėl teismas nusprendė priteisti ieškovui iš atsakovo 2 672,11 Eur negrąžintą kreditą ir 211,08 Eur mokėjimo palūkanas, priskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos.
5. Teismas nurodė, kad ieškovas, prašydamas priteisti negautas pajamas (nuostolius), neįvardijo konkrečios negautų pajamų sumos, o pateikė tik jų apskaičiavimo būdą, t. y. skaičiuojant 27 procentus už negrąžintą vartojimo kredito sumą 2 672,11 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2024 m. kovo 1 d. Teismas pažymėjo, kad ieškovas neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo, todėl ieškovo reikalavimą dėl negautų pajamų priteisimo atmetė.
6. Teismas pažymėjo, kad pagal Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. įtvirtintos kelios reikšmingos taisyklės. Pirmoji taisyklė nustato, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Antroji taisyklė nustato kompensacinių priemonių skaičiavimo laikotarpį, t. y. kad šie mokėjimai negali būti skaičiuojami už ilgiau, kaip 180 dienų. Trečioji taisyklė nustato, kad jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Tai reiškia, kad maksimali netesybų suma už pavėluotą kredito ar jo dalies bei kitų sutartinių įmokų grąžinimą negali būti didesnė kaip 0,05 procento nuo pradelstos sumokėti sumos per dieną, nepaisant to, kokia forma tie mokėjimai išreikšti. Ši taisyklė taikytina ir kompensacinėms palūkanoms, nes pastarosios atlieka analogišką funkciją kaip ir netesybos. Tiek netesybų, tiek palūkanų, mokamų už prievolės vykdymo termino pažeidimą, prigimtis yra ta pati kompensacinė, ir jos teismų praktikoje pripažįstamos kreditoriaus minimaliais nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti. Kadangi kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška, kaip ir netesybų, o Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. minimos netesybos aiškintinos, kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo.
7. Teismas pažymėjo, kad neretai administravimo mokestis pagal sutartį yra sąlyginio pobūdžio, t. y. mokamas tik tada, kai skolininkas pažeidžia sutartį (vėluoja grąžinti kreditą). Esant tokiai situacijai jis kvalifikuotinas, kaip netesybos. Jeigu delspinigiai viršija Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. nustatytą dydį, tai tokios netesybas nustatančios sąlygos turi būti pripažįstamos nesąžiningomis, negaliojančiomis ab initio, o ne mažinamos iki įstatyme nustatyto 0,05 procento dydžio. Jeigu nustatoma, kad tam tikri mokesčiai atlieka kompensacinę funkciją, jiems taikomi Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. įtvirtinti ribojimai.
8. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju netesybos, kompensacinės palūkanos ir kiti mokesčiai, kurie galėtų būti reikalaujami, negali viršyti 259,49 Eur (2 672,11 Eur + 211,08 EUR) x 0,05 proc.) x 180 dienų). Vartojimo kredito sutarties sąlygose nurodyta, kad tarpininkavimo mokesčio suma be nuolaidos yra 1 684,07 EUR. Šalių sudarytos sutarties bendrųjų sąlygų 5.4 punkte nustatyta, kad tarpininkavimo mokesčiui taikoma 100 procentų nuolaida ir jis skaičiuojamas tik atsakovui netinkamai vykdant sutartį. Teismas padarė išvadą, kad tarpininkavimo mokestis ir 27 procentų dydžio palūkanos, skaičiuojamos nuo 2024 m. kovo 1 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, šiuo atveju atlieka kompensacinę funkciją, todėl, vadovaujantis Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d., jie negali būti priteisiami.
9. Teismas nurodė, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 0,48 Eur kompensacines palūkanas atitinka Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. reikalavimus ir teismų praktiką, todėl šioje dalyje ieškinį tenkino.
10. Teismas nurodė, kad ieškinys patenkintas 63,13 procentų, todėl proporcingai priteisė ieškovui iš atsakovo 65,02 Eur žyminiam mokesčiui ir 126,26 Eur advokato teisinėms paslaugoms turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CK 6.37–6.38 str., 6.2 str., 6.210 str., 6.221 str., 6.249 str., 6.870 str., 6.886 str.; Vartojimo kredito įstatymo 11 str.; CPK 12 str., 88 str., 93 str., 98 str., 178–179 str., 185 str.).
III. Apeliacinio skundo argumentai
11. Ieškovas NEO Finance, AB apeliaciniu skundu prašo:
11.1. pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 14 d. sprendimą už akių:
11.1.1. dalyje dėl negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos ir priteisti NEO Finance, AB iš atsakovo A. L. 27 procentus negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 2 672,11 Eur nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2024 m. kovo 1d.;
11.1.2. dalyje dėl kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą, nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos ir priteisti NEO Finance, AB iš atsakovo A. L. 27 procentus kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 2 672,11 Eur nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2024 m. kovo 1 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos;
11.1.3. dalyje dėl tarpininkavimo mokesčio priteisti NEO Finance, AB iš atsakovo A. L. 1 684,07 Eur tarpininkavimo mokesčio;
11.1.4. dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisti ieškovui iš atsakovo A. L. 303 Eur pirmosios instancijos teisme sumokėtų bylinėjimosi išlaidų;
11.1.5. kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 14 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą;
11.2. priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Teismas nepagrįstai nepriteisė 27 procentus negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kreditą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2024 m. kovo 1 d. Atsakovas pagal sutartį įsipareigojo grąžinti kreditą, mokėjimo palūkanas, tarpininkavimo mokestį ir bet kuriuos su kredito sutartimi susijusius mokesčius. Ieškovas yra tarpusavio skolinimo platformos operatorius, teikiantis finansines paslaugas asmenims (investuotojams), siekiantiems gauti pelno, todėl, kredito gavėjui pažeidus vartojimo kredito išdavimo sutarties sąlygas ir nesumokėjus grąžintinos sumos laiku, vartojimo kredito davėjas (taip pat ir investuotojai) patiria nuostolius. Kuo ilgiau vartojimo kredito gavėjas vengia įvykdyti prievolę, tuo didesni vartojimo kredito davėjo patirti nuostoliai. Ieškovas pagrįstai tikėjosi, kad atsakovas sutartį vykdys tinkamai ir sumokės visą sutarties grafike nurodytą kredito mokestį. Atsakovui nevykdant sutartyje numatytų įsipareigojimų, sutartis buvo nutraukta, o ieškovas įgijo teisę reikalauti priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Paskolos sumą paskolos gavėjui suteikia ne tarpusavio skolinimo platformos operatorius (ieškovas), o paskolos davėjas suteikia nurodymus ieškovui dėl vartojimo kredito sutarčių sudarymo konkrečiomis sąlygomis su konkrečiais požymiais apibrėžtais vartojimo kredito gavėjais ir ieškovas savo vardu paskolos davėjo lėšomis sudaro vartojimo kredito sutartis su vartojimo kredito gavėjais. Paskolos davėjai, suteikdami operatoriui nurodymus dėl vartojimo kredito sutarčių sudarymo su vartojimo kredito gavėjais, neturi atskaitomų išlaidų, o skolindami savo pinigus – tikisi gauti pelno (palūkanų). Teismui pateikto ieškinio priedo „Refinansavimo pasiūlymas“ skiltyje „Dalinių įmokų mokėjimas ir (tam tikrais atvejais) paskirstymo tvarka“ yra nurodytas mokėjimų grafikas, kuriame aiškiai atsispindi grąžinama palūkanų suma, kurią atsakovas turėjo sumokėti iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos. Negautų pajamų (nuostolių) tiksli suma, skaičiuojant nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo 2020 m. birželio 9 d. iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2024 m. kovo 1 d., yra 1 531,48 Eur, t. y. būtent tokią palūkanų sumą (grynąjį pelną) būtų gavęs ieškovas, jei atsakovas tinkamai įvykdytų vartojimo kredito sutartį. Darytina išvada, kad ieškovas įrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumą, todėl teismas turėjo tenkinti ieškovo reikalavimą dėl 27 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito 2 672,11 Eur sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2024 m. kovo 1 d. priteisimo.
12.2. Teismas nepagrįstai nepriteisė 27 procentų kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito 2 672,11 Eur sumą nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2024 m. kovo 1 d. iki visiško kredito grąžinimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 aiškiai nurodė, kad kompensuojamosios palūkanos gali būti skaičiuojamos nuo prievolės įvykdymo termino praleidimo dienos iki visiško prievolės įvykdymo, o šalys gali susitarti, jog, nutraukus sutartį, toliau gali būti skaičiuojamos kompensuojamosios palūkanos, kurių dydis atitinka sutartyje nustatyta mokėjimo (pelno) palūkanų dydį. Pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų. Šalys vartojimo kredito sutartyje susitarė dėl 27 procentų metinių palūkanų, kurių dydis neviršijo tuo metu galiojusio Vartojimo kredito įstatymo reikalavimų. Ieškovas negautas pajamas ir kompensuojamąsias palūkanas paskaičiavo už skirtingus laikotarpius. Šalių sudarytos sutarties 6.1. p. šalys sutarė, kad atsakovui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, sutarties specialiojoje dalyje numatytos 27 procentų palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies iki visiško skolos sumokėjimo dienos, kai laiku neapmokėta suma yra įskaitoma į vartojimo kredito davėjo banko sąskaitą. Kadangi ieškovo reikalavimas dėl kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų priteisimo neprieštarauja aktualiai kasacinio teismo praktikai, teismas turėjo priteisti 27 procentus kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito 2 672,11 Eur nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2024 m. kovo 1 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos.
12.3. Teismas nepagrįstai nepriteisė 1 684,07 Eur tarpininkavimo mokesčio, kadangi šį mokestį sutapatino su netesybomis, nors iš tiesų šis mokestis įeina į bendrą vartojimo kredito kainą (sutarties bendrųjų sąlygų 1.8. p.). Kaina apskaičiuojama, preziumuojant, kad atsakovas visas iš šios sutarties kylančias prievoles vykdys laiku ir tinkamai ir neapima išlaidų, kurias atsakovas moka ir (arba) kompensuoja bendrovei už pradelstą laikotarpį. Jei atsakovas tinkamai vykdytų sutartį, tai ieškovas nevykdytų aktyvių veiksmų, susijusių su nuolatine vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, t. y. tokiu atveju tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai būtų taikoma 100 procentų nuolaida. Atsakovui vėluojant apmokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 dienų, jis būtų priskirtas padidintos rizikos asmenų grupei ir visam tolimesniam sutarties laikotarpiui nuolaida tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai, susijusiai su padidintos rizikos asmeniu ir su juo sudarytos sutarties vykdymo priežiūra bei kontrole, nebūtų taikoma. Dėl tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo ir nuolaidų taikymo šalys aiškiai susitarė sutarties bendrosiose sąlygose (1.29. p., 5.3.–5.3.2. p., 5.4. p., 5.14. p.). Visa būtina informacija, susijusi su tarpininkavimo mokesčiu, atsakovui buvo pateikta Standartinėje informacijoje, kuri kredito gavėjui pateikiama prieš sutarties sudarymą. Tarpininkavimo mokestis su atsakovu buvo aptartas individualiai ir toks mokestis neprieštarauja Vartojimo kredito įstatymo nuostatoms, todėl, konstatavus sutarties pažeidimą, teismas turėjo priteisti iš atsakovo visą tarpininkavimo mokestį. Jei teismui kilo abejonių dėl tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo, tai teismas galėjo įpareigoti ieškovą pateikti papildomus paaiškinimus. Kadangi teismas turėjo ieškinį tenkinti pilna apimtimi, tai turėjo priteisti iš atsakovo visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas (CK 6.1–6.2 str., 6.38 str., 6.200 str., 6.205 str., 6.260–6.261 str., 6.870–6.873 str., 6.881 str.; Vartojimo kredito įstatymo 2 str., 5 str., 11 str.).
3. Atsakovas A. L. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas pagal pareigas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
5. Byloje nustatyta, kad šalys 2019 m. kovo 1 d. sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią ieškovas suteikė atsakovui 3 000 Eur dydžio vartojimo kreditą 60 mėnesių laikotarpiui, t. y. kreditas turėjo būti grąžintas iki 2024 m. kovo 1 d. Pagal sutartį atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 2 496,60 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma 27 procentai), 269,33 Eur tarpininkavimo mokestis su nuolaida (bendra vartojimo kredito kainos metinė norma – 24,58 procentų), t. y. 5 765,93 Eur bendrą vartojimo kredito sumą. Ieškovas sutartį nutraukė 2020 m. birželio 9 d., kadangi atsakovas 3 mėnesius iš eilės pradelsė mokėti įmokas.
6. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo reikalavimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, nurodęs, kad ieškovas neįrodė negautų pajamų realumo. Teismas atmetė ieškovo reikalavimus priteisti 1 684,07 Eur tarpininkavimo mokestį ir 27 procentų dydžio palūkanas, skaičiuojamas nuo 2024 m. kovo 1 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, padaręs išvadą, kad nurodytos sumos atlieka kompensacinę funkciją ir prieštarauja Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. nuostatoms. Teismas pažymėjo, kad netesybos, kompensacinės palūkanos ir kiti mokesčiai gali būti priteisiami tik už 180 dienų, skaičiuojant nuo negrąžinto kredito ir sutartinių palūkanų, taikant Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. nustatytą 0,05 procentų dydį.
7. Apeliantas nesutinka su skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria buvo atmestas ieškovo reikalavimas dalyje dėl 27 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito 2 672,11 Eur sumą priteisimo nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo 2020 m. birželio 9 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2024 m. kovo 1 d.
8. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 išaiškino, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi. Kreditoriaus reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo yra reikalavimas įvykdyti sutartinę prievolę natūra, t. y. šis reikalavimas kreditoriaus negali būti reiškiamas po sutarties nutraukimo, kadangi tai neatitinka bendrųjų sutarties nutraukimo teisinių padarinių, įtvirtintų CK 6.221 straipsnyje, pagal kuriuos sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu. Sutartį nutraukus, turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Skolininko prievolei mokėti mokestį už pinigų naudojimą, neatliekantį nuostolių kompensavimo funkcijos, laikotarpiu, kurio nebeapima šalių sudaryta sutartis, nėra teisinio pagrindo, kadangi tokia skolininko prievolė nekyla nei iš šalių sudarytos sutarties, nei iš įstatymo (CK 6.2 str., 6.221 str.). Minimalių nuostolių, atsiradusių dėl kreditoriaus negalėjimo naudotis negrąžintais pinigais, atlyginimo funkciją atlieka kompensuojamosios palūkanos, kurios gali būti skaičiuojamos ir po paskolos sutarties nutraukimo. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti kompensuojamąsias palūkanas, t. y. atlyginti dėl piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimo atsiradusius nuostolius, laikytinas reikalavimu skolininkui taikyti civilinę atsakomybę. Kompensuojamosios palūkanos šiuo atveju laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, patirtais dėl laiku negrąžintos skolos.
9. Pagal CK 6.249 str. 1 d. asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami, kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų kitos šalies veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-403/2018).
10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformulavo teisės aiškinimo taisyklę, pagal kurią nutraukus vartojimo kredito sutartį prieš terminą: 1) pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; 2) kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; 3) pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.
11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 aiškiai nurodė, kad paskolos davėjas turi teisę reikalauti priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai, t. y. turi teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas vartojimo kreditą ieškovui turėjo grąžinti ir mokėti 27 procentų dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas iki 2024 m. kovo 1 d., tačiau ieškovas vienašališkai sutartį nutraukė 2020 m. birželio 9 d. dėl to, kad atsakovas 3 mėnesius iš eilės pradelsė mokėti įmokas. Mokėjimo (pelno) palūkanų dydis buvo nustatytas tarp šalių sudarytos kredito sutarties specialiosios dalies sąlygose. Ieškinio priedo „Refinansavimo pasiūlymas“ skiltyje „Dalinių įmokų mokėjimas ir (tam tikrais atvejais) paskirstymo tvarka“ yra nurodytas mokėjimų grafikas, kuriame aiškiai atsispindi grąžinama palūkanų suma, kurią atsakovas turėjo sumokėti iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos. Negautų pajamų (nuostolių) tiksli suma, skaičiuojant nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo 2020 m. birželio 9 d. iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2024 m. kovo 1 d., yra 1 531,48 Eur, t. y. būtent tokią mokėjimo (pelno) palūkanų sumą ieškovas būtų gavęs, jei atsakovas tinkamai įvykdytų vartojimo kredito sutartį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad mokėjimo (pelno) palūkanoms netaikomos netesybų mažinimą reglamentuojančios teisės normos, o ieškovas nurodyto dydžio palūkanas, kaip negautas pajamas, prašė priteisi iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, todėl toks ieškovo reikalavimas atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 nurodytus išaiškinimus dėl negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo.
12. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovas įrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumą, todėl yra teisinis pagrindas tenkinti reikalavimą dėl 27 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito 2 672,11 Eur sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2024 m. kovo 1 d., priteisimo. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad yra pagrindas pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą šioje dalyje ir priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 27 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito 2 672,11 Eur sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo 2020 m. birželio 9 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2024 m. kovo 1 d.
13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra ginčo, jog pagal savo turinį nagrinėjamu atveju tarp šalių sudaryta kredito sutartis laikytina vartojimo kredito sutartimi (CK 6.886 str. 1 d.; Vartojimo kredito sutarties 2 str. 14 d.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal CK 6.2284 str. 2 d. Kasacinio teismo praktikoje yra išskiriami du nesąžiningų sutarčių sąlygų arba sąžiningumo kontrolės aspektai: procedūrinis, t. y. sąlygų įtraukimo į sutartį kontrolė, ir materialinis, t. y. sutarties turinio kontrolė. Materialinis sutarties sąlygų sąžiningumo kontrolės aspektas reiškia sutarties sąlygų vertinimą pagal CK 6.2284 str. 2 d. nustatytą preziumuojamų nesąžiningų sąlygų sąrašą. Pagal šią teisės normą nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. Preziumuojama, kad nesąžiningos yra sutarties sąlygos, kuriomis nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą (CK 6.2284 str. 2 d. 5 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018).
14. Pagal CK 6.37 str. 1 d. palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad praktikoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą; CK 6.37 str. 1 d., 6.872 str.), ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą CK 6.210 str., 6.261 str.). Prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų priskiriamos ir CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos procesinės palūkanos.
15. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti kompensuojamąsias palūkanas laikytinas reikalavimu skolininkui taikyti civilinę atsakomybę, o kreditoriaus reikalavimas sutartyje nustatytu terminu sumokėti mokėjimo (pelno) palūkanas – reikalavimu prievolę įvykdyti natūra (CK 6.213 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77-378/2015).
16. Pagal CK 6.870 str. paskolos gavėjo pareiga yra grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. CK 6.872 str. 1 d. nurodyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos mokamos kas mėnesį iki paskolos suma bus grąžinta (CK 6.872 str. 2 d.).
17. Netesybos (bauda, delspinigiai) tai yra įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 str. 1 d.). Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70 str., 6.71 str.), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 str. 2 d., 6.258 str. 1 d.). Kreditorius už sutartinės prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą gali reikalauti taikyti skolininkui dviejų formų sutartinę civilinę atsakomybę: netesybų išieškojimą ir (ar) nuostolių atlyginimą (CK 6.256 str. 2 d., 6.258 str.).
18. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal bendrąją taisyklę netesybos (bauda, delspinigiai) yra minimalūs kreditoriaus nuostoliai, dėl kurių šalys susitaria, sudarydamos sutartį, ir kurių dydžio ar realumo, kreditoriui pareiškus reikalavimą, nereikia įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015). Netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016).
19. Palūkanos, kurios mokamos tik esant sutarties pažeidimui, savo esme yra ne palūkanos, bet sutartinės netesybos (CK 6.71 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012). CK 6.210 straipsnyje įtvirtintos palūkanos, kurios mokamos už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, ir praleistą prievolės vykdymo terminą, savo prigimtimi yra kompensacinės palūkanos. Kompensacinės palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016). Vadinasi, tiek netesybų, tiek palūkanų, mokamų už prievolės vykdymo termino pažeidimą, prigimtis yra ta pati – kompensacinė, ir jos pripažįstamos kreditoriaus minimaliais nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti.
20. Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. nurodyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. norma yra imperatyvi, todėl sutarties sąlyga, pažeidžianti šią įstatymo normą yra niekinė ir negalioja (CK 1.80 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020). Vadinasi, vartojimo kredito gavėjui už pavėluotą prievolių vykdymą negali būti taikoma didesnė atsakomybė negu Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. nustatytas 0,05 procentų netesybų už kiekvieną pavėluotą dieną dydis (18 procentų metinių palūkanų norma).
21. Kadangi kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. minimos netesybos aiškintinos, kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo. Aiškinant priešingai, būtų sudaroma vartojimo kredito davėjams galimybė apeiti Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. įtvirtintą ribojimą. Tokiu atveju nebūtų pasiekti tiek Vartojimo kredito įstatymo, tiek 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/48/EB dėl vartojimo kredito sutarčių, kuri buvo įgyvendinta Vartojimo kredito įstatymu, tikslai vartotojų teisių apsaugos prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).
22. Pagal CK 6.2284 str. 2 d. 5 p. preziumuojama nesąžininga sutarties sąlyga, kuria nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Sprendžiant klausimą, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, be kita ko, atsižvelgiama į įstatymuose nustatytą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-687/2019). Pripažinus sutarties sąlygą, apibrėžiančią netesybų (kompensacinių palūkanų dydį, kaip nustatančią neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę ir dėl to nesąžininga, taikomas ne netesybų mažinimo institutas (CK 6.73 str. 2 d.), bet nesąžiningų sutarčių sąlygų sukeliamos teisinės pasekmės, nurodytos CK 6.2284 str. 8 d (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).
23. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalys 2019 m. kovo 1 d. vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 p. susitarė, jog vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, sutarties specialiojoje dalyje numatytos palūkanos, t. y. 27 procentų dydžio, yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi suteikta pinigų suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Visiško skolos sumokėjimo diena laikoma bendrovės darbo diena, kurią bendrovės darbo valandomis laiku neapmokėta suma yra įskaitoma į bendrovės banko sąskaitą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. vasario 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020 išaiškino, kad kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, kad Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, kad Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. minimos netesybos aiškintinos, kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo.
24. Įvertinęs nurodytą 2019 m. kovo 1 d. vartojimo kredito sutarties nuostatą ir kasacinio teismo išaiškinimus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas turėjo atmesti ne tik ieškovo reikalavimą dėl 27 procentų kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito 2 672,11 Eur sumą nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2024 m. kovo 1 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ir reikalavimą dėl 0,48 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, paskaičiuotų nuo negrąžinto kredito sumos nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo 2020 m. kovo 2 d. iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos 2020 m. birželio 9 d. Sutartyje nustatytas 27 procentų kompensuojamųjų palūkanų dydis yra nesąžiningas, nes jis viršija Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. nurodytą dydį, t. y. 0,05 procento nuo pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną (18 procentų metinių palūkanų norma, tačiau ne už ilgesnį nei 180 dienų laikotarpį). Kadangi pagal Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali viršyti 18 procentų dydžio metinės palūkanos normos, o šalių sudarytoje sutartyje nustatytas nesąžiningas 27 procentų kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų dydis, laikytina, kad sutartyje nustatyta neproporcingai didelė atsakovo civilinė atsakomybė už ginčo sutartyje numatytų įsipareigojimų netinkamą vykdymą. Pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl 0,48 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų priteisimo keistinas, atmetant ieškovo reikalavimus dėl kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų priteisimo, t. y. tiek dėl 0,48 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, paskaičiuotų nuo negrąžinto kredito sumos nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo 2020 m. kovo 2 d. iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos 2020 m. birželio 9 d., tiek dėl 27 procentų kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito 2 672,11 Eur sumą nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2024 m. kovo 1 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos.
25. Apeliantas taip pat prašė priteisti iš atsakovo 1 684,07 Eur tarpininkavimo mokesčio. Pirmosios instancijos teismas ieškovo reikalavimo dėl tarpininkavimo mokesčio priteisimo netenkino, nurodęs, kad toks mokestis kvalifikuotinas, kaip netesybos, ir jis skaičiuojamas tik atsakovui netinkamai vykdant sutartį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal Vartojimo kredito įstatymo 2 str. 14 p. nurodyta, kad tarpusavio skolinimo platformos operatorius tai yra asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą. To paties straipsnio 23 p. nustatyta, kad vartojimo kredito tarpininkas tai yra asmuo, kuris nėra vartojimo kredito davėjas arba tarpusavio skolinimo platformos operatorius ir kuris verslo arba profesijos tikslais už atlygį atlieka bent vieną iš šių veiksmų: 1) pateikia arba siūlo vartojimo kredito sutartį vartojimo kredito gavėjui; 2) padeda vartojimo kredito gavėjui atlikti kitus su vartojimo kredito gavimu susijusius veiksmus, išskyrus šios dalies 1 punkte numatytą veiksmą; 3) vartojimo kredito davėjo arba tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus vardu sudaro vartojimo kredito sutartį su vartojimo kredito gavėju. Ne mažiau kaip 50 procentų tarpusavio skolinimo platformos operatoriui paskolos davėjo ir (arba) vartojimo kredito gavėjo mokamo atlygio turi būti skaičiuojama proporcingai nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų įmokų (Vartojimo kredito įstatymo 253 str. 6 d.).
26. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalių sudarytoje vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 1.5. p. nurodyta, kad ieškovas yra įrašytas į Lietuvos banko tvarkomus viešąjį vartojimo kredito davėjų ir viešąjį tarpusavio skolinimo platformų operatorių sąrašus. Vartojimo kredito gavėjas – fizinis asmuo, su kuriuo bendrovė sudarė vartojimo kredito sutartį. Šiuose santykiuose bendrovė veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius. Sutarties bendrųjų sąlygų 1.29. p. nurodyta, kad tarpininkavimo mokestis tai yra mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Tarpininkavimo mokestis skirtas padengti bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu. Taip pat tarpininkavimo mokestis skirtas padengti bendrovės išlaidas, susijusias su vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, sąlygotas padidintos rizikos vartojimo kredito gavėjų, kurių sutarčių administravimui taikoma intensyvesnė bendrovės priežiūra. Tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas sutarties 5.3 p. numatyta tvarka. Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3 p. nustatyta, kad tarpininkavimo mokestis susideda ir yra apskaičiuojamas tokia tvarka: vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis (4,90 proc.) nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas (5.3.1 p.); 1,2 proc. per mėnesį nuo vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus 5.3.1 p. nustatyta tvarka priskaičiuotą sumą. Šiame punkte apskaičiuota tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis per mėnesį yra ne didesnė nei 30 Eur (5.3.2 p.). Sutarties specialiosiose sąlygose šalys sulygo dėl konkrečios 269,33 Eur tarpininkavimo mokesčio sumos su nuolaida. Sutarties bendrųjų sąlygų 5.4 p. nustatyta, kad vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant sutartį, vartojimo kredito gavėjas priskiriamas įprastos rizikos asmenų grupei, o bendrovė nevykdo aktyvių veiksmų, susijusių su nuolatine vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole. Todėl šalys susitaria, kad sutarties 5.3.2 p. nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai yra taikoma 100 procentų nuolaida. Vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, t. y. vėluojant apmokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 dienų, toks asmuo priskiriamas padidintos rizikos asmenų grupei. Kadangi sutarties 5.3.2 p. nurodyta tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis nėra naudojama skolos išieškojimo proceso išlaidoms padengti, o yra skirta bendrovės patiriamoms išlaidoms, susijusiomis su padidintos rizikos asmeniu ir su juo sudarytos vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, todėl visam tolesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui sutarties 5.3.2 p. nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai nuolaida nebetaikoma ir vadovaujamasi sutarties 5.14 p. Sutarties bendrųjų sąlygų 5.14 p. nurodyta, kad bet kokios nuolaidos, susijusios su vartojimo kredito gavėjo išlaidomis (įskaitant, bet neapsiribojant nuolaidomis palūkanoms, tarpininkavimo mokesčiui ir kitiems mokesčiams), kurios yra taikomos tik apibrėžtu laikotarpiu (t. y. kaip išskirtiniai riboto galiojimo pasiūlymai bendrovės klientams), taikomos tik vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį. Jeigu vartojimo kredito gavėjas netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį, t. y. vėluoja mokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 dienų, nuo 31 vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui.
27. Vadinasi, pagal nurodytas vartojimo kredito sutarčių bendrąsias sąlygas sutarties sudarymo metu 5.3.2 p. nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai pritaikyta nuolaida yra panaikinama tik tuo atveju, jeigu kredito gavėjas netinkamai vykdo prisiimtus įsipareigojimus. Tuo atveju, jeigu kredito gavėjas tinkamai vykdo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, nuolaida išlieka visą sutarties galiojimo laikotarpį ir pareiga mokėti 5.3.2 p. nurodytą tarpininkavimo mokesčio dalį neatsiranda.
28. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šalių sudarytos sutarties bendrosiose sąlygose nurodyta tarpininkavimo mokesčio paskirtis. Tarpininkavimo mokesčio dydžio apskaičiavimo taisyklės ir taikymo tvarka, nustatyta sutarties 5.3.1 p. ir 5.3.2 p., pagal kurią tarpininkavimo mokesčio dydžio skaičiavimas yra susietas su nesumokėtomis kredito įmokomis ir priskaičiuotomis vėlavimo palūkanomis, prieštarauja Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d., nustatančiai, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos tik šioje normoje įtvirtinto dydžio netesybos, kurios negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį, ir jokie kiti mokesčiai negalimi.
29. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šalių sudarytose sutartyse numatyta ieškovo teisė panaikinti sutarčių sudarymo metu pritaikytas nuolaidas atsakovo netinkamo įsipareigojimų vykdymo atveju yra nukreipta į kredito gavėjo skatinimą tinkamai ir laiku vykdyti prisiimtas prievoles, tokiu būdu išvengiant neigiamų padarinių atsiradimo, t. y. pareigos mokėti sutarčių 5.3.2 p. nustatytą tarpininkavimo mokesčio dalį. Darytina išvada, kad nuolaidos panaikinimas, kredito gavėjui netinkamai vykdant prisiimtas prievoles, iš esmės reiškia baudinio pobūdžio sankcijų, t. y. netesybų, taikymą. Pagal vartojimo kredito sutarčių nuostatas atsakovui prievolės mokėti nuolaidos sumą atsiradimas siejamas su netinkamu kredito sutarčių vykdymu, kredito įmokų nemokėjimu, todėl akivaizdu, kad tokia sąlyginė tarpininkavimo mokesčio nuolaida iš esmės yra netesybos (CK 6.71 str.). Vadinasi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad vartojimo kredito sutarčių bendrųjų sąlygų 5.3.2 p. numatytas tarpininkavimo mokestis laikytinas netesybomis.
30. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. imperatyviai nurodyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą netenkinti ieškovo reikalavimo dėl tarpininkavimo mokesčio be nuolaidos, kaip netesybų pagal sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.1 p. ir 5.3.2 p., priteisimo.
31. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad dėl tarpininkavimo mokesčio dalies su nuolaida (269,33 Eur) šalys buvo susitarę specialiosiose sutarties sąlygose, šio mokesčio skaičiavimas buvo nurodytas kredito grąžinime grafike, t. y. sąlygos dėl tarpininkavimo mokesčio su nuolaida taikymo su atsakovu buvo aptartos individualiai. Ieškovas, sudarydamas vartojimo kredito sutartis, veikia, kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius, t. y. administruoja tarpusavio skolinimo platformą, todėl turi teisę gauti atlyginimą už teikiamas paskolos suteikimo paslaugas (Vartojimo kredito įstatymo 2 str. 14 p.). Darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju šalių sudarytos specialiosiose sąlygose sutartas konkretus tarpininkavimo mokestis iš esmės buvo skirtas atlyginti ieškovo, kaip tarpusavio platformos operatoriaus, išlaidas, susijusias su įmonės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu. Pagal Vartojimo kredito įstatymo 21 str. 1–2 d. bendra vartojimo kredito kaina turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo, vartojimo kredito davėjo ir paskolos davėjo interesų pusiausvyros. Preziumuojama, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutarties sudarymo, keitimo arba pratęsimo momentu: 1) vartojimo kredito sutartyje nustatyta vartojimo kredito palūkanų norma yra didesnė kaip 75 procentai, o visos kitos išlaidos, kurios įskaičiuojamos į bendrą vartojimo kredito kainą, išskyrus palūkanas, tenkančios vienai vartojimo kredito dienai, yra didesnės kaip 0,04 procento bendros vartojimo kredito sumos; 2) bendra vartojimo kredito kaina didesnė už bendrą vartojimo kredito sumą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad bendra 2 765,93 Eur vartojimo kredito kaina, t. y. su sutartinėmis palūkanomis ir tarpininkavimo mokesčiu, yra mažesnė už vartojimo kredito sumą 5 765,93 Eur, todėl laikytina, kad specialiosiose sutarties sąlygose šalių sulygtas tarpininkavimo mokestis konkrečia suma atitinka protingumo ir pagrįstumo kriterijus, sąžiningos verslo praktikos reikalavimus bei nepažeidžia vartojimo kredito gavėjo, vartojimo kredito davėjo ir paskolos davėjo interesų pusiausvyros.
32. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tarp šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose fiksuota suma nurodytas tarpininkavimo mokestis įeina į bendrą vartojimo kredito kainą ir iš esmės laikytina atlyginimu ieškovui už tarpusavio skolinimo platformos administravimą, todėl priteistina sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta tarpininkavimo mokesčio dalis su nuolaida. Ieškinio priedo „Refinansavimo pasiūlymas“ skiltyje „Dalinių įmokų mokėjimas ir (tam tikrais atvejais) paskirstymo tvarka“ mokėjimų grafikas patvirtina, kad iki negrąžinto kredito 2 672,11 Eur sumos (13 įmokos) atsakovas turėjo būti sumokėjęs 53,88 Eur tarpininkavimo mokesčio dalį iš bendros 269,33 Eur tarpininkavimo mokesčio sumos, t. y. nesumokėta tarpininkavimo mokesčio dalis už likusį laikotarpį yra 215,45 Eur. Kadangi tarp šalių sudarytos kredito sutarties specialiosiose sąlygose fiksuota suma nurodytas tarpininkavimo mokestis įeina į bendrą vartojimo kredito kainą, pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje keistinas, priteisiant iš atsakovo ieškovo naudai 215,45 Eur tarpininkavimo mokesčio.
33. Pagal CPK 4 str. vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, remiantis Teismų įstatymo 33 str. 4 d., Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. ir 2007 m. spalio 24 d. nutarimais, sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21-915/2015).
34. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad analogiškos praktikos dėl tarpininkavimo mokesčio, sutarčių specialiosiose sąlygose nurodyto konkrečia suma ir nesusiejant šio mokesčio su netesybomis (nuolaidomis) už pagrindinės prievolės nevykdymą/netinkamą vykdymą, priteisimo yra laikomasi kitose Vilniaus apygardos teismo apeliacine tvarka išnagrinėtose civilinėse bylose (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-664-614/2019; 2019 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-696-560/2019; 2020 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-494-910/2020; 2020 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-438-567/2020; 2020 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1361-864/2020; 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1458-619/2020; 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1484-933/2020).
35. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad yra teisinis pagrindas tenkinti reikalavimus dėl negautų pajamų (nuostolių) ir fiksuotos dalies tarpininkavimo mokesčio priteisimo, atmetant reikalavimus dėl kompensacinių palūkanų priteisimo. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra teisinis pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir tenkinti ieškovo NEO Finance, AB ieškinį iš dalies ir priteisti iš atsakovo A. L. 2 672,11 Eur negrąžinto vartojimo kredito, 211,08 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, 215,45 Eur tarpininkavimo mokesčio, 27 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito 2 672,11 Eur sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo 2020 m. birželio 9 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2024 m. kovo 1 d., 5 procentų dydžio metines palūkanas už bendrą priteistą 3 098,64 Eur sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme 2020 m. birželio 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kiti argumentai neturi teisinės reikšmės dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina (CK 6.37–6.38 str., 6.189 str., 6.210 str., 6.2284 str., 6.870–6.873 str., 6.886 str.; Vartojimo kredito įstatymo 8 str., 11 str.; CPK 178 str., 185 str., 198–199 str.).
36. Pagal CPK 93 str. 5 d. jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Šiuo atveju pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeičiamas ir pirmosios instancijos teismo susidariusių bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.
37. Ieškovas NEO Finance, AB už ieškinio pareiškimą sumokėjo 103 Eur ir 200 Eur advokatui už teisinę pagalbą. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti negautas pajamas procentine išraiška, taip pat 4 567,74 Eur sumą, iš kurios priteisiama 3 098,64 Eur suma, t. y. ieškinys iš esmės tenkinamas 75 procentais. Proporcingai atmestų ir patenkintų reikalavimų daliai, iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 227,25 Eur suma pirmosios instancijos teisme patirtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
38. Pagal CPK 93 str. 1 d., 98 str. nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas.
39. CPK 98 str. 1 d. nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau–Rekomendacijos).
40. Ieškovas už apeliacinio skundo pateikimą sumokėjo 38 Eur žyminį mokestį ir 200 Eur už advokato teisinę pagalbą. Apeliaciniu skundu tenkinamas ieškovo reikalavimas dėl negautų pajamų priteisimo, taip pat iš dalies reikalavimas dėl tarpininkavimo mokesčio priteisimo (12,73 procentų), t. y. apeliacinis skundas iš esmės tenkinamas 40 procentų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad prašoma priteisti 200 Eur suma neviršija Rekomendacijose 8.9 p. nustatytų dydžių. Proporcingai atmestų ir patenkintų reikalavimų daliai, iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 95,20 Eur suma apeliacinės instancijos teisme patirtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 14 d. sprendimą už akių ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui NEO Finance, AB iš atsakovo A. L. 2 672,11 Eur negrąžinto vartojimo kredito, 211,08 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, 215,45 Eur tarpininkavimo mokesčio, 27 procentus negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito 2 672,11 Eur sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo 2020 m. birželio 9 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2024 m. kovo 1 d., 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 3 098,64 Eur sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme 2020 m. birželio 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 227,25 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje ieškinį atmesti“.
Priteisti ieškovui NEO Finance, AB iš atsakovo A. L. 95,20 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Teisėjos Rūta Burdulienė
Jadvyga Mardosevič
Neringa Švedienė