Civilinė byla Nr. e2-826-918/2023
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12646-2022-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.11.1; 2.6.10.2.4.2; 2.6.18.2; 2.6.18.3, 2.8.2.1; 3.2.4.11.; 3.2.6.1
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. gegužės 9 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė,
sekretoriaujant Laurai Dudlauskaitei,
dalyvaujant ieškovui K. G.,
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Greitkelis“ vadovui D. D.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka mišriu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal K. G. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Greitkelis“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,
Teismas
n u s t a t ė:
1. ieškovas K. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Greitkelis“, prašydamas laikyti tinkamai nutraukta 2021 m. birželio 22 d. sutartį Nr. 001210622, priteisti 3 600,00 Eur turtinės žalos, 1 000,00 Eur neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad 2021 m. birželio 22 d. buvo pasirašyta sutartis Nr. 001210622 (toliau – sutartis), kuria UAB „Greitkelis” įsipareigojo ieškovui, nurodytame sklype, iš užsakovo medžiagų sumontuoti tvorą, stumdomus vartus be elektros ir elektroninių įrengimų ir kitus sutartyje numatytus darbus. Darbai turėjo būti atlikti per savaitę nuo sutarties sudarymo arba abiem pusėms tinkamu laiku, ir baigiami per 45 dienas nuo medžiagų pristatymo į montavimo vietą, bet ne vėliau kaip per 45 dienas nuo darbų pradėjimo. Bendra darbų kaina – 3 150 Eur, atsakovei 2021 m. gruodžio 16 d. pareikalavus sumokėti už papildomus darbus, buvo sumokėta 750 Eur, iš viso – 3 900 Eur. Ieškovė nurodo, kad darbai pagal 2021 m. birželio 22 d. sutartį neatlikti iki šiol, išskyrus sutartyje nurodytus sandėliuko perkėlimo darbus, kurių vertė 300 Eur. Nors ne kartą buvo kreiptasi į atsakovę, tačiau jokių darbų atlikta nebuvo. Pažymėtina, kad atsakovė visų medžiagų nomenklatūrą yra mačiusi 2021 m. lapkričio 17 d. ir pasižadėjo pradėti darbus 2021 m. lapkričio 30 d. Ieškovo vertinimu, visos reikalingos medžiagos darbams atlikti sutartame sklype buvo nuo 2022 m. vasario 14 d. Pagal sutartyje numatytus terminus sutartis laikoma sudaryta nuo jos pasirašymo arba pinigų sumokėjimo, t. y. 2021 m. birželio 22 d. arba abiem pusėms tinkamu laiku, tai reiškia, kad šio termino pradžia ir pabaiga turėtų būti nustatoma įvertinant konkrečias faktines aplinkybes, šiuo atveju vertintina informavimo apie medžiagų, reikalingų darbams atlikti diena, t. y. 2022 m. vasario 14 d. Ieškovas nurodo, kad 2022 m. balandžio 20 d. atsakovei pateikė pretenziją dėl neatliktų darbų ir pasiūlė taikiu būdu išspręsti susidariusią situaciją, tačiau atsakovės atsakymo nesulaukė. 2022 m. gegužės 11 d. ieškovė pateikė atsakovei reikalavimą dėl skolos sumokėjimo ir dar kartą informavo, kad 2021 m. birželio 22 d. sudaryta sutartis nutraukta dėl atsakovės vengimo atlikti sutartus darbus. Ieškovo vertinimu, buvo patirti ne tik finansiniai, bet ir moraliniai nuostoliai. Dėl atsakovės neatliktų darbų laiku, ieškovas turėjo atidėti savo planus, ieškovas ir jo šeima patyrė daug išgyvenimų, turėjo perkelti šventę, atsisakyti kitų su švente susijusių užsakymų.
2. Ieškovas dublike nurodo, kad palaiko ieškinyje nurodytas aplinkybes ir prašo jį tenkinti. Dublike papildomai nurodo, kad atsiliepime jokiais įrodymais nepagrįsta aplinkybė, jog atsakovė nežinojo apie ieškovo sutartinių įsipareigojimų įvykdymą, t. y. medžiagų atsiradimo sklype momentą. Apie medžiagų buvimą sklype, patvirtina šalių susirašinėjimas (elektroniniu paštu ir SMS žinutėmis). Ieškovas nurodo, kad buvo imtasi visų įmanomų priemonių užtikrinti tinkamą sutartinių įsipareigojimų įvykdymą, tiek laiku atliekant savo pagal sutartį numatytas pareigas, tiek ir sudarant sąlygas jas atlikti tinkamai atsakovei.
3. Ieškovas teismo posėdžiuose dalyvaudamas nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu, palaikė ieškinio reikalavimus, prašė juos tenkinti visa apimtimi. Papildomai paaiškino, kad prieš sudarant sutartį atsakovės vadovas buvo atvykęs, apžiūrėjo vietą, įvardijo, kiek kainuos darbai. Sutarė, jog darbus apmokėjus avansu atsakovė taikys nuolaidą. Rašytinės sutarties tekstą pateikė atsakovė. Atsakovas paėmė pinigus birželio mėnesį, o sklype pasirodė tik rugpjūtį. Atsakovė vis delsė atlikti darbus, kurie numatyti sutartyje, motyvuodama darbų atlikimui netinkamais orais ar kad nėra atvežtų visų medžiagų. Atvykęs padirbdavo valandą ir po to vėl dingdavo. Buvo sutarta sutartyje sandėliuką perdaryti, atsakovė nurodė daiktus ir medžiagas iš sandėliuko išnešti. Atsakovė dingo, todėl išneštos medžiagos sušlapo. Spalio mėnesį ieškovas kreipėsi į policiją, tačiau tyrimas buvo nutrauktas. Po to nusprendė tęsti darbus. Atsakovė matė atvežtas medžiagas į gretimą sklypą. Medžiagos pirmą kartą buvo atvežtos rugsėjo mėnesį (buvo atvežti stulpai ir tinklai, trūko tik vartų ir fasadinės tvoros dalies), o lapkričio 17 d. atsakovės atstovas matė medžiagas, kurios buvo sudėtos gretimame sklype. Ieškovas atsakovas apie stulpus informavo rugpjūčio mėnesį. Byloje nėra pateikta, kad atsakovas matė medžiagas, tačiau 2021 m. lapkričio 10, 15, 16 d. susirašinėjime SMS žinutėmis buvo paminėta, kad medžiagos jau yra. Sklype medžiagos buvo vasario mėnesį, yra sąskaita, atsakovui buvo pranešta 2022 m. kovo 22 d., balandžio 11 d., o balandžio 15 d. nusiuntė nuotraukas – kad medžiagos atvežtos į objektą. Jei atsakovas būtų nematęs medžiagų, kam būtų pradėjęs kasti duobes stulpams. Atsakovė delsė pradėti ir pabaigti sutartyje numatytus darbus. Tikslios įvykių eigos neprisimena, yra užfiksuota susirašinėjimuose. Atsakovės atlikti darbai, tokie kaip duobių tvoros stulpams paruošimas, tapo netinkamais. Atsakovė atliko papildomus darbus, už kuriuos buvo atskirai apmokėta. Kiek tiksliai sumokėta atsakovei, nežino, yra nurodyta ieškinyje. faktiškai atliko vieno iš sandėliukų pertvarkymo darbus, prigręžė skylių stulpams. Darbai turėjo būti baigti iki 2022 m. balandžio 26 d. arba iki balandžio pradžios, praėjus 45 dienoms nuo vasario 14 d., kai medžiagos buvo atvežtos į sklypą. Šiuo metu darbus atliko kitas rangovas, sutarties vykdymas neįmanomas. Ieškovui teisines paslaugas teikė ne advokatas ar advokato padėjėjas, atstovavimo sutartis su teisines paslaugas teikusiu asmeniu nebuvo pasirašyta. Ieškovas dėl netinkamai vykdomos sutarties patyrė neturtinę žalą. Ieškovas žemės sklypą, kuriame pagal sutartį turėjo būti atliekami darbai, ir jame
4. Atsakovė atsiliepimu su ieškiniu nesutinka. Atsiliepime į ieškinį nurodo, kad nors sutartyje nebuvo numatyta sutarties pabaigos data, tačiau sutartis gali baigtis bendru sutarimu (pavyzdžiui, sutartį abiem pusėms įvykdžius arba neįvykdžius sutariant pasekmes) arba vienos iš sutarties šalių valios nutraukti sutartį išreiškimu su atitinkančiomis pasekmėmis. Atsakovės vertinimu, jeigu darbų vykdytojas netinkamai atlieka arba neatlieka darbų dėl savo kaltės, pinigus turi grąžinti, o nuostoliai, kylantys iš sąnaudų, lieka kaltajai pusei. Šiuo atveju nuostoliai, kylantys iš įsipareigojimų neįvykdymo, taip pat lieka kaltajai pusei. Užsakovas pirmą kartą valią nutraukti sutartį išreiškė praėjusiais metais ir dabar paduodamas ieškinį. Išankstinio mokėjimo tikslas yra garantas, kad sutartis bus vykdoma išankstinį mokėjimą atlikusios sutarties pusės. Užsakovas ir garanto davėjas sutartimi įsipareigojo atlikti tam tikrus veiksmus, kurie natūraliai yra pirmesni nei darbus atlikti įsipareigojusios įmonės, bet to nesugebėjo atlikti iki šios dienos. Tie veiksmai – tai medžiagų, reikalingų sutartimi numatytai tvorai, buvimas nurodytame sklype ir sutarimas, kada bus abiem pusėms tinkamas laikas pradėti darbus. Medžiagų, būtinų darbui pagal sutartį atlikti, atsakovė iki šiol nematė nei pagal dokumentus, nei fiziškai. Ieškinyje taip pat nematyti, kurios pagal projektą medžiagos turėtų būti, kurios pristatytos į vietą, kada parodytos vykdytojui. Nesutartas ir laikas pradėti darbus pagal sutartį.
5. Atsakovė tripliku prašo ieškinio reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus. Triplike papildomai nurodo, kad atsakovė ne kartą pasiūlė ieškovui parodyti medžiagas, tačiau ieškovas šio pasiūlymo nepriėmė. Ieškovas tvirtina, kad sutarties sudarymo metu medžiagų nebuvo, o darbams pradėti buvo būtinas sutarimas abiem pusėms tinkamu laiku, kadangi ieškovas vengė parodyti medžiagas, atsakovė tokio sutarimo nefiksavo. Atsakovės vertinimu, atsakovė dėl ieškovo veiksmų patyrė nuostolių, o ieškovo išankstinis mokėjimas yra garantas, kad garanto davėjas vykdys savo įsipareigojimus, tačiau ieškovas vienašališkai nutraukė sutartį.
6. Atsakovės vadovas D. D. teismo posėdžiuose nesutiko su ieškiniu, palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Papildomai paaiškino, kad neginčija aplinkybės, jog sutartis nebuvo įvykdyta, tačiau mano, kad dėl to kaltas ieškovas, laiku nepateikęs medžiagų. Ieškovas tinkamai neinformavo apie į sklypą atvežtas medžiagas, nesudarė galimybių atsakovei tinkamai įvertinti, ar medžiagų pakanka darbams atlikti, nepavyko suderinti laiko, kada galimus darbus pradėti. Už faktiškai atliktus, sutartyje nenumatytus darbus (t.y., sutartyje neaptarto sandėliuko pastatymą) yra atsiskaityta. Ieškovas nepateikė medžiagų, neaišku, kada sutartis turėjo būti vykdoma. Apie tai, kad darbus yra atlikęs kitas subjektas, nebuvo žinoma, iš vaizdo įrašo matyti, kad duobės stulpams turėjo būti daromos iš naujo. Mano, kad turėtų būti atlyginama už sugaištą laiką ir pradėtus atlikti darbus, tačiau kokia konkreti suma, nežino. Mano, kad ieškovas negali būti laikomas vartotoju, kadangi ieškovas buvo atsakingas už medžiagų pateikimą. Visą sutarties tektą suformulavo atsakovė.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
7. Byloje nėra ginčo, kad šalys 2021 m. birželio 22 d. pasirašė rangos sutartį Nr. 001210622, pagal kurią atsakovė įsipareigojo ieškovo nurodytame sklype iš užsakovo medžiagų sumontuoti tvorą (iki 50 metrų segmentinės ir iki 115 metrų tinklo), stumdomus vartus be elektros ir elektronikos įrengimų ir jų priklausinių (banketės išliejimas ir vartų pastatymas), vartelius be elektros ir elektronikos įrengimų ir jų priklausinių ir be skylių spynoms išgręžimo, fasadinėje pusėje suformuoti betoninį bortelį iki 4 m3 betono įmonės betonu, perkelti užsakovo metalinį sandėliuką į užsakovo nurodytą vietą tame pačiame sklype, pastatant jį ant šešių betoninių polių, kurių aukštis virš žemės iki 200 mm, o bendras polio aukštis iki 1000 mm (4 e. b. l.). Sutartyje numatyta, kad dėl išankstinio apmokėjimo ieškovui taikoma 315 Eur nuolaida, bendra darbų kaina su nuolaida yra 3150 Eur. Sutartyje taip pat yra numatyta tokia sąlyga: „Darbai pradedami per savaitę nuo sutarties sudarymo arba abiems pusėms tinkamu laiku ir baigiami per 45 kalendorines dienas nuo medžiagų (tvoros detalių, vartų, vartelių ir jų tvirtinimo detalių) pristatymo į montavimo vietą, bet ne anksčiau kaip per 45 kalendorines dienas nuo darbų pradėjimo“ (sutarties sąlyga pacituota neredaguojant).
8. Iš pateiktų duomenų matyti, kad pagal sutartį ieškovas 2021 m. birželio 22 d. sumokėjo 2 500 Eur grynaisiais pinigais (5 e. b. l.), 2021 m. birželio 22 d. sumokėjo 650 Eur pavedimu (6 e. b. l.), t. y. sutarties sudarymo dieną sumokėjo 3150 Eur sumą. Be to, ieškovas 2021 m. gruodžio 17 d. pavedimu sumokėjo 450 Eur, 2021 m. gruodžio 17 d. pavedimu 300 Eur, t. y. papildomai sumokėjo 750 Eur sumą už sutartyje nenumatytų darbų atlikimą. Iš viso ieškovas atsakovui sumokėjo 3 900 Eur sumą.
9. 2021 m. lapkričio 10 ir 15 d. elektroniniuose laiškuose ieškovas nurodė atsakovei, jog medžiagos yra sandėliuojamos kitoje sodyboje bei klausė, kada bus pradėti darbai (53 e. b.l.). 2022 m. lapkričio 16 d. atsakovės vadovas atsakė, jog apie darbų pradžios terminą galės pasisakyti, kai pamatys medžiagas (54 e. b. l.).
10. 2021 m. lapkričio 22 d. (pirmadienį) elektroniniu paštu atsakovės vadovas nurodė : „taip, trečiadienį planuoju darbus“ (54 e. b. l.), tačiau 2021 m. gruodžio 3 d., atsakydamas į ieškovo priekaištus dėl nepradedamų darbų, nurodė, kad „vis dar nėra medžiagų objekte“ (54 e. b. l.).
11. 2021 m. gruodžio 16 d. atsakovės vadovas elektroniniame laiške nurodė esant poreikį išspręsti klausimus dėl papildomų darbų apmokėjimo: už suvirinimo darbus tvirtinant sandėliuką ir pervirinant duris (100 Eur), vamzdžių laidams pakasimas, žemių nukasimas, žvyro patraukimas nuo tvoros vietos ir grunto palyginimas (150 Eur), stulpų paruošimas betonavimui juos pailginant iki tinkamo ilgio (50 Eur), metalinio sandėliuko pastatymas (300 Eur). Byloje nėra ginčo, kad atsakovė faktiškai, šiuos darbus, išskyrus stulpų paruošimo betonavimui metalinio sandėliuko pastatymo darbus faktiškai atliko.
12. Nors 2022 m. vasario 14 -15 . šalys komunikavo dėl darbų atlikimo, tačiau duomenų, kad ieškovas būtų informavęs atsakovę apie medžiagų, reikalingų tvorai, atvežimą į objektą, nėra. Atvirkščiai, ieškovas neginčija, kad atsakovei pranešimą apie medžiagų buvimą sklype išsiuntė tik 2022 m. kovo 22 d. (57 e. b. l.).
13. 2022 m. kovo 16 d. atsakovės vadovas informavo apie ketinimus pradėti darbus „ateinančią savaitę“ (57 e. b. l.). 2023 m. kovo 23 d. atsakovės vadovas elektroniniu paštu nurodė, kad „rytoj“ atvyks į objektą virinti sandėliuko. 2023 m. kovo 25 d. laiške atsakovė vadovas nurodė apie „vakar“ nustatytą medžiagų sandėliukui trūkumą (57 e. b. l.).
14. 2022 m. balandžio 8 d. ieškovas elektroniniu paštu įspėjo atsakovę, kad jei kitą savaitę pirmadienį nebus pradėti darbai, ieškovas atsisakys atsakovės paslaugų (58 e. b. l.). 2022 m. balandžio 11 d. atsakovės vadovas elektroniniu paštu nurodė, kad jei medžiagos yra pristatytos, jas būtų galima apžiūrėti „trečiadienį“, terminą būtų galima skaičiuoti nuo kitos dienos po apžiūros bei pasiūlė ieškovui, pasirūpinus medžiagomis objekte ir apie tai pranešti atsakovei (59 e. b. l.).
15. 2022 m. balandžio 11 d. ieškovas nurodė, kad medžiagos objekte yra nuo 2022 m. vasario 14 d., jas atsakovės vadovas galėjo apžiūrėti 2022 m. kovo 25 d., kai buvo atvykęs, taip pat pareikalavo nurodyti konkrečią datą, kada bus pradėti darbai. 2022 m. balandžio 12 d. laišku atsakovės vadovas nurodė, kad tuo atveju, jei tvorai reikalingos medžiagos yra objekte, darbų pradžią galima skaičiuoti nuo 2022 m. balandžio 14 d., o dėl sandėliuko medžiagų trūkumo spręsis ateityje (59 e. b. l.).
16. 2022 m. balandžio 13 d. ieškovas pasiūlė du variantus: a) darbų pabaigą skaičiuoti nuo 2022 m. balandžio 1 d. ir darbus pradėti nuo fasadinės pusės kartu su vartais arba b) darbus pradėti nuo fasadinės pusės kartu su vartais ir šią darbų dalį pabaigti iki 2022 m. gegužės 9 d., o visus darbus pabaigti iki 2022 m. gegužės 30 d., o jei netinka nei vienas iš variantų - nutraukti sutartį. Atsakovės vadovas 2022 m. balandžio 14 d. nurodė apie siūlymus pagalvosiantis (60 e. b. l.).
17. 2022 m. balandžio 20 d. pretenzijoje (9-10 e. b. l.) ieškovas nurodė, kad visos reikalingos medžiagos į sutartą sklypą buvo pristatytos 2022 m. vasario 14 d., o 2022 m. kovo 25 d. atsakovas medžiagas galėjo apžiūrėti; taip pat atsakovės paprašyti „įvertinti savo galimybes atlikti darbu iki 2022-05-10 ir juos iki šios datos atlikti pilna sutarties apimtimi“, o iki nurodyto termino neatlikus darbų, grąžinti ieškovui 3600 Eur sumą.
18. Atsakovė 2022 m. balandžio 25 d. elektroniniu laišku atsakė, kad nėra parodytos medžiagos, kurias ieškovas turėjo pristatyti į objektą.
19. 2022 m. gegužės 11 d. reikalavimu dėl skolos sumokėjimo ieškovas nutraukė sutartį, pareikalavo grąžinti 3 600 Eur sumą (11 e. b. l.).
20. Iš šalių susirašinėjimo elektroniniais laiškais nustatyta, kad ieškovas 2022 m. balandžio 15 d. nusiuntė atsakovei sąskaitą ir sklypo nuotrauką, turėjusius patvirtinti medžiagų buvimą sklype. ( 46-47 e. b. l.).
21. Tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovė faktiškai atliko sutartyje nenumatyto, tačiau šalių žodžiu aptarto sandėliuko pastatymo darbus, įvertintus 300 Eur suma. Atsakovė nei procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdžiuose neįrodinėjo, kad faktiškai atliko ir perdavė kitus, nei nurodo ieškovas, darbus. Dar daugiau, teismo posėdyje atsakovės vadovas pripažino, kad tuo atveju, jei atsakovė būtų tęsusi darbus, atsakovės atlikti skylių pragręžimo (duobių tvoros stulpams) darbus neabejotinai reikėtų perdaryti, kadangi iš vaizdo įrašų akivaizdu, kad duobės, atsižvelgiant į jų gylį, nėra tinkamos.
22. Teismai, civiliniame procese vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; kt.). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; kt.). Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).
Dėl sutarties kvalifikavimo
23. Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį. Vienos rangos sutarties šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas; tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi šalis gali reikalauti iš kitos sutarties šalies atitinkamo pareigų vykdymo; jeigu rangovas savo pareigas įvykdo netinkamai, užsakovas turi teisę atitinkamai nevykdyti savo pareigos priimti darbą bei už jį sumokėti, ir priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).
24. Šalių sudaryta sutartis kvalifikuotina kaip statybos rangos sutartis, kadangi pagal CK 6.681 str. 1 d. statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Statybos rangos sutartys išskiriamos pagal specifinį rangos dalyką – statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas sąlygas statybos darbams atlikti, priimti rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Jeigu pagal statybos rangos sutartį darbai atliekami fizinio asmens (vartotojo) asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su jo verslu ar profesija, tenkinti, sutarčiai taikomos vartojimo rangos sutarties taisyklės (CK 6.681 str. 4 d.).
25. Teismų praktikoje laikoma, kad vartojimo sutarties institutas grindžiamas silpnesnės sutarties šalies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina. Šiuolaikinėje visuomenėje visuotinai pripažįstama, kad vartotojas kaip sutarties šalis dėl tam tikrų objektyvių priežasčių – informacijos, patirties, laiko stokos ir kitų panašių aplinkybių yra akivaizdžiai nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties šalimi – verslininku (pardavėju ar paslaugų teikėju), todėl vartojimo sutartinių santykių teisiniame reguliavime sutarties laisvės principas ribojamas ir greta bendrųjų sutarčių teisės taisyklių įstatymo leidėjo nustatomos specialios, užtikrinančios didesnę vienos iš sutarties šalių – vartotojo – teisių apsaugą, taisyklės. Vartojimo sutarties instituto specifika pasireiškia ir sutarčių pabaigos (sutarties nutraukimo ar atsisakymo) teisiniame reguliavime, kuris daugeliu atveju suteikia vartotojui teisę atsisakyti vartojimo sutarties ar nutraukti sutartį palankesne tvarka negu kitų sutarčių atveju.
26. Šioje byloje kilo klausimas, ar tarp šalių sudaryta sutartis yra vartojimo sutartis. CK 6.2281 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vartotojas – fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis. Nurodyto straipsnio 3 dalyje apibrėžta, kad verslininkas – fizinis asmuo arba juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padalinys, savo prekybos, verslo, amato arba profesijos tikslais siekiantys sudaryti ar sudarantys sutartis, įskaitant asmenis, veikiančius verslininko vardu arba jo naudai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jeigu fizinis asmuo prekes ar paslaugas vartoja verslo ar profesijos tikslais, tokiu atveju jo teisės negali būti ginamos kaip vartotojo. Tik tuo atveju, kai vartotojas yra fizinis asmuo ir prekes ar paslaugas vartoja asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti, jo teisės ir teisėti interesai ginami kaip silpnesniosios sutarties šalies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-579/2008; kt.). Kasacinio teismo praktikoje suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2011; 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2012; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2012; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-248/2016, 31, 32 punktai).
27. Iš ieškovo paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas sutartyje numatytų objektų pastatymo (įrengimo) siekė savo asmeninių ar šeimos poreikių tenkinimui, o ne verslo tikslais. Atsakovė, argumentuodama, jog sudaryta sutartis nėra vartojimo sutartis, nurodo, kad ieškovas turėjo pateikti medžiagas. Pabrėžtina, kad kvalifikuojant sutartį kaip vartojimo teisinės reikšmės neturi aplinkybė, kad ieškovas buvo įsipareigojęs pateikti reikiamas medžiagas, kadangi šiuo atveju aktualu nustatyti sutarties sudarymo tikslą. Kaip matyti iš ieškovo pateikto susirašinėjimo, akivaizdu, kad būtent atsakovė, o ne ieškovas, yra šios srities profesionalas. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad ieškovas turėjo pasirūpinti medžiagų pateikimu, neįrodo, kad ieškovas buvo šios srities profesionalas. Byloje nustačius, kad atsakovė yra įmonė, taip pat nustačius, kad ieškovas žemės sklypą ir jame esančius pastatus (statinius) naudoja tik asmeninių ir/ar šeimos poreikių tenkinimui, šalių sudaryta sutartis kvalifikuotina vartojimo sutartimi.
28. Iš bylos duomenų matyti, kad, tarp šalių buvo sudaryta sutartis, nepaisant to, kaip ją pavadino šalys, priskirtina vartojimo rangos sutarčiai, atitinkančiai CK 6.672 str. 1 d. įtvirtintą apibrėžimą, numatantį, kad pagal vartojimo rangos sutartį rangovas, kuris yra verslininkas, įsipareigoja pagal užsakovo, kuris yra vartotojas, užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą tenkinti buitinius ar asmeninius užsakovo ar jo šeimos poreikius, o užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti. Šio straipsnio 2 d. numato, kad vartojimo rangos sutarčiai mutantis mutandis taikomos šio kodekso 6.188, 6.350-6.370 straipsniuose nustatytos taisyklės. CK 6.680 straipsnyje numatyta, kad Jeigu rangovas neatlieka ar netinkamai atlieka vartojimo rangos sutartyje numatytą darbą, užsakovas turi teisę pasinaudoti šio kodekso 6.334 straipsnyje numatytomis pirkėjo teisėmis ( t. y. netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo teisėmis). Pažymėtina, kad šioje byloje nekilo ginčo dėl atsakovės atliktų darbų kokybės.
Dėl vartojimo sutarties sąlygų sąžiningumo
29. Bylą nagrinėjantis teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį nesąžiningumo kriterijams vertinti ex officio (savo iniciatyva) (CK 6.2284 straipsnio 9 dalis).
30. Vartojimo sutarties institutas yra grindžiamas silpnesnės sutarties šalies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina. Šiuolaikinėje visuomenėje visuotinai pripažįstama, kad vartotojas, kaip sutarties šalis, dėl tam tikrų objektyvių priežasčių – informacijos, patirties, laiko stokos ir kitų panašių aplinkybių yra akivaizdžiai nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties šalimi – verslininku (pardavėju ar paslaugų teikėju), todėl vartojimo sutartinių santykių teisiniame reguliavime sutarties laisvės principas ribojamas ir greta bendrųjų sutarčių teisės taisyklių įstatymo leidėjo nustatomos specialios, užtikrinančios didesnę vienos iš sutarties šalių – vartotojo – teisių apsaugą, taisyklės. Esminis vartojimo sutarčių instituto ypatumas ir vartotojo teisių gynimo tikslas suteikti prioritetą vartotojo teisių gynimui. Kai abejojama dėl sutarties sąlygų, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojo naudai. Pareiga įrodyti, kad tam tikra vartojimo sutarties sąlyga buvo aptarta individualiai, tenka verslininkui (CK 6.2284 str. 4 d.). Laikoma, jog dėl sutarties sąlygos nebuvo atskirai derėtasi, jeigu verslininkas neįrodo priešingai.
31. Vartojimo sutartyje draudžiama įtvirtinti nesąžiningas sąlygas, o jei tokios įtvirtintos, vartotojui neprivaloma jų laikytis; teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti savo iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2012).
32. CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 1-18 punktuose nurodytas sąrašas kriterijų, kuriems esant preziumuojama, kad sutarties sąlygos yra nesąžiningos. Be to, remdamasis CK 6.2284 straipsnio 3 dalimi, teismas gali pripažinti nesąžiningomis ir kitokias vartojimo sutarties sąlygas, jeigu jos atitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus; pareiga įrodyti, kad šio straipsnio 2 dalyje nustatyta sutarties sąlyga nėra nesąžininga, tenka verslininkui. CK 6.2284 straipsnio 6 dalis numato, kad bet kuri vartojimo sutarties rašytinė sąlyga turi būti išreikšta aiškiai ir suprantamai. Šio reikalavimo neatitinkančios sąlygos laikomos nesąžiningomis. Pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalį galima tik tokių sąlygų sąžiningumo kontrolė, kurios nebuvo individualiai aptartos. Individualiai neaptartomis laikomos vartojimo sutarties sąlygos, kurių parengimui negalėjo daryti įtakos vartotojas, ypač jeigu tos sąlygos nustatytos iš anksto verslininko parengtoje standartinėje sutartyje (CK 6.2284 straipsnio 4 dalis). Pareiga įrodyti, kad tam tikra vartojimo sutarties sąlyga buvo aptarta individualiai, tenka verslininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).
33. Nagrinėjamu atveju, įvertinus šalių sudarytos sutarties turinį bei sudarymo mechanizmą, šalių paaiškinimus dėl sutarties sudarymo aplinkybių, darytina išvada, kad sutarties sąlyga „Darbai pradedami per savaitę nuo sutarties sudarymo arba abiems pusėms tinkamu laiku ir baigiami per 45 kalendorines dienas nuo medžiagų (tvoros detalių, vartų, vartelių ir jų tvirtinimo detalių) pristatymo į montavimo vietą, bet ne anksčiau kaip per 45 kalendorines dienas nuo darbų pradėjimo“ yra atsakovės parengtos sutarties sąlyga, dėl kurios formuluotės ieškovas neturėjo galimybės derėtis, o tik buvo su ja supažindintas, todėl ji laikytina individualiai neaptarta vartojimo sutarties sąlyga (CK 6.2284 straipsnio 4 dalis). Tai, kad minėta sąlyga būtų buvusi individualiai aptarta su ieškovu, taip pat kad ieškovas būtų turėjęs galimybę daryti įtaką šiai sąlygai, atsakovė nesiėmė pareigos įrodinėti (6.2284 straipsnio 4 dalis; CPK 178 straipsnis).
34. Teismo vertinimu, yra pagrindas konstatuoti, jog aptariama sąlyga yra neaiški: iš šios sąlygos neaišku, kada turi būti pradėti darbai: ar per savaitę nuo sutarties sudarymo, ar „abiems pusėms tinkamu laiku“, kada turi būti baigiami: ar per 45 dienas nuo medžiagų į montavimo vietą pristatymo, ar nei anksčiau kaip per 45 kalendorines dienas nuo darbų pradėjimo. Tokia sutarties sąlyga, iš kurios neįmanoma nustatyti sutartų darbų pradžios ir pabaigos terminų, galimybė atsakovei iš esmės savo nuožiūra pasirinkti darbų pradžią ir pabaigą, neatitinka teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų, suteikia atsakovei perdėtą pranašumą vartotojo (ieškovo) atžvilgiu.
35. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, jog yra pagrindas šią sutartinę nuostatą ta apimtimi, kuria aiškiai nenurodyta darbų pradžia ir pabaiga, laikyti nesąžininga bei negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento (CK 6.2284 straipsnio 3, 6 ir 8 dalys). Pripažinus šią Sutarties sąlygą nesąžininga ir negaliojančia ab initio, ji netaikytina, o likusios sutarties sąlygos šalims lieka privalomos (CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 8, 9 dalys).
Dėl sutarties nutraukimo teisėtumo
36. Ieškovas (užsakovas) ieškiniu prašė pripažinti teisėtu vienašališką rangos sutarties nutraukimą dėl rangovės (atsakovės) kaltės. Viena vertus, iš pateikto ieškinio turinio nėra aiškus tokio reikalavimo reiškimo tikslas. Pažymėtina, kad civilinis procesas negali būti savitikslis, o pareikštais reikalavimais, juos patenkinus, turėtų būti ginamos tokius reikalavimus pareiškusio asmens pažeistos teisės ar teisėti interesai. Šiuo konkrečiu atveju neaišku, kokius ieškovo interesus ar teises galėjo pažeisti ieškovo iniciatyva atliktas sutarties nutraukimas. Vis dėlto, iš byloje pateiktų procesinių dokumentų turinio bei šalių pozicijos teismo posėdžiuose matyti, kad tarp šalių paties ieškovo iniciatyva kilo ginčas dėl sutarties nutraukimo teisėtumo.
37. CK 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 str. 1 d., 6.200 straipsnis). Kiekviena sutarties šalis turėdami sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai – tiek prievolės atsiradimo ir egzistavimo, tiek ir jos vykdymo ar pasibaigimo metu (CK 6.4 straipsnis, 6.158 straipsnis). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Kiekviena sutarties šalis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir vykdydama prievolę bendradarbiauti su kita šalimi (šalių pareiga kooperuotis) (CK 6.38 straipsnis, 6.200 straipsnio 1 , 2, 3 dalys). Sutarties privalomumo ir vykdytinumo principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis. Sutarčių privalomumo šalims principas reikalauja sutartį vykdyti ir vienos iš šalių atsisakymas nuo sutarties negalimas, išskyrus įstatyme išvardytus atvejus, kai šalis pati gali vienašališkai nutraukti sutartį arba inicijuoti nutraukimą teismine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513-916/2015; 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-915/2019).
38. Pagal CK 6.217 straipsnio 1 dalį, šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtintas sąrašas aplinkybių, į kurias turi būti atsižvelgiama, nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne. Be to, įstatymas leidžia sutarties šalims susitarti dėl galimybės vienašališkai nutraukti sutartį joje nustatytomis sąlygomis, jeigu tokios (sutarties nutraukimo) sąlygos neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms (CK 6.217 str. 5 d.). Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, jeigu šalys susitarė, kad tam tikros sutarties sąlygos pažeidimas yra pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį, tai nebūtina, kad jos būtų susitarusios šį pažeidimą vertinti kaip esminį. Sutartyje ir įstatyme išvardytų vienašališko sutarties nutraukimo pagrindų taikymo skirtumas yra tas, kad teismas netikrina, ar sutartyje įtvirtintas sutarties nutraukimo pagrindas savo pobūdžiu atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalies kriterijus.
39. Sprendžiant, ar toks sutarties nutraukimas yra teisėtas, be sutarties nutraukimo pagrindų identifikavimo taip pat svarbu įvertinti, ar sutartis nutraukta nustatyta tvarka. CK 6.218 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad CK 6.217 straipsnyje nustatytais pagrindais šalis gali nutraukti sutartį vienašališkai, apie sutarties nutraukimą pranešdama kita šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu toks nenustatytas, prieš trisdešimt dienų. Taigi, ši taisyklė nustato du reikalavimus vienašaliam sutarties nutraukimui: 1) apie sutarties nutraukimą ne teismo tvarka būtina iš anksto pranešti kitai šaliai; 2) nustatytas terminas, per kurį turi būti atliktas pranešimas apie sutarties nutraukimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-916/2019, 20 punktas). Įstatyme nenustatyta pranešimo apie vienašalį sutarties nutraukimą forma, todėl šalys gali pačios susitarti dėl jos, o jeigu sutartyje neaptarta, – pranešimu laikytina bet kokia forma, kuri, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, yra protinga ir priimtina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2013). Sprendžiant, ar apie sutarties nutraukimą pranešta tinkamai, svarbu įvertinti ir tai, ar sutarties šalis suprato pranešimo turinį ir ar ji galėjo išvengti sutarties nutraukimo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2014).
40. Nutraukimo pagrindai turi būti realūs, jų tikrumas įrodytas, ir jie turėtų reikšti, kad sutarties tolesnis galiojimas sukeltų nukentėjusiai šaliai sutarties sudarymo metu nenumatytus turtinio ar asmeninio pobūdžio didelius praradimus. Vien tik formalus sutarties esminių nuostatų pažeidimas, jeigu neatsiranda neigiamų pasekmių (žalos) nukentėjusiai šaliai, paprastai leidžia daryti išvadą, kad esminio sutarties pažeidimo nebuvo, o nukentėjusios šalies rėmimasis tokia aplinkybe vienašališkai nutraukiant sutartį reiškia bandymą įrodyti tariamą ar apsimestinį sutarties nutraukimo pagrindą. Vienašalis sutarties nutraukimas kaip nukentėjusios šalies interesų savigynos priemonė įstatymų leidėjo yra įtvirtintas ir laikomas adekvačia reakcija į sutartį pažeidusios šalies elgesį, pasireiškusį esminiu sutarties pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89/2014, 2018 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-386-378/2018). Pareigos prieš nustatytą terminą informuoti apie sutarties nutraukimą pažeidimas pats savaime nesuponuoja pagrindo sutarties nutraukimą pripažinti neteisėtu, jeigu faktinis sutarties nutraukimo poreikis buvo akivaizdus ir asmuo, savo teisių pažeidimą grindžiantis sutarties nutraukimo tvarkos pažeidimu, neįrodo, kad pranešimo termino pažeidimas realiai lėmė sutarties šalies civilinių teisių pažeidimą, šalis dėl to patyrė papildomų nuostolių ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2014; 2020 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-146-687/2020, 25 punktas).
41. Vienašališkai nutraukiama sutartis laikoma nutraukta nuo įspėjime (pranešime) nurodytos datos (CK 6.218 straipsnis). Jeigu šalis nesilaiko sutartyje ar teisės normose nustatytų įspėjimo terminų, tai sutarties nutraukimo diena pripažįstama sutartyje ar teisės normoje nustatyto termino pabaiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2008).
42. Šalių pasirašytoje sutartyje jos nutraukimo sąlygos ir tvarka neaptarti, todėl vertinant sutarties nutraukimo teisėtumą aktualios CK 6.217-218 straipsnio nuostatos.
43. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad, vykdant rangos sutartį, svarbu laikytis šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) principo, ši pareiga vienodai svarbi abiem sutarties šalims, o šalis, nesilaikiusi bendradarbiavimo pareigos, neturi teisės panaudoti kitos šalies bendradarbiavimo stokos prieš ją kaip pagrindo atsisakyti vykdyti savo prievolę – nepriimti atliktų darbų ir nemokėti rangovui už faktiškai atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-07-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005).
44. Rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį – vienos šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas. Pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalies nuostatas pagrindinė rangovo pareiga – per sutartą terminą atlikti statybos darbus pagal užsakovo užduotį, o užsakovo – sudaryti rangovui būtinas sąlygas darbams atlikti, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. CK 6.661 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad rangovas turi teisę nepradėti darbų arba sustabdyti pradėtus darbus, jeigu užsakovas neįvykdo rangos sutartyje numatytų savo priešpriešinių pareigų (neperduoda medžiagų, įrengimų, dokumentų ir kt.) arba kliudo rangovui vykdyti sutartį, arba yra kitų aplinkybių, akivaizdžiai patvirtinančių, kad užsakovas savo pareigų laiku neįvykdys (šio kodekso 6.219 straipsnis). Pagal CK 6.207 straipsnio 2 dalį, kai šalys savo prievoles turi įvykdyti viena paskui kitą, tai turinti sutartį įvykdyti vėliau šalis gali sustabdyti vykdymą tol, kol kita šalis neįvykdo savo prievolių. Pagal CK 6.661 straipsnio 1 dalį, rangovas turi teisę sustabdyti pradėtus darbus, jeigu užsakovas neįvykdo rangos sutartyje numatytų savo priešpriešinių pareigų.
45. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė nebuvo įvykdžiusi savo prievolių ieškovui visa apimtimi ir tarp šalių kilo ginčas dėl darbų vykdymo pradžios, eigos ir pabaigos. Kita vertus, byloje nėra ginčo, kad ieškovas medžiagų, reikalingų darbams vykdyti, nepateikė iki 2022 m. vasario mėnesio. Dar daugiau, ieškovas apie į sklypą atvežtas medžiagas, reikalingas darbams atlikti, atsakovę informavo tik kovo mėnesio viduryje. Kaip matyti iš pateikto susirašinėjimo bei šalių pozicijos teismo posėdžiuose, tarp šalių buvo kilęs ginčas, kokia tvarka ir būdu atsakovė turėtų apžiūrėti ieškovo pateiktas medžiagas (jų kiekį, tinkamumą). Ieškovas 2022 m. balandžio 20 d. išsiųsdamas atsakovei pretenziją, joje apie ketinimus nutraukti sutartį nenurodė (šioje pretenzijoje ieškovas prašė atsakovo „įvertinti savo galimybes atlikti darbus iki 2022-05-10 ir juo iki šios datos atlikti“ arba per 3 dienas grąžinti visą sumą, kuri buvo sumokėta. 2022 m. gegužės 11 d. reikalavimu dėl skolos sumokėjimo ieškovas nurodė, kad nutraukia sutartį, tačiau pranešime nutraukimo datos nenurodė, o apie ketinimus nutraukti sutartį atsakovės neįspėjo. Ieškovas tiek nutraukdamas sutartį, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu nenurodė atsakovo veiksmų, kurie CK 6.217 straipsnio nustatyta tvarka sudarytų pagrindą ieškovui vienašališkai nutraukti sutartį.
46. Teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad abi rangos sutarties šalys tinkamai nevykdė bendradarbiavimo pareigos, nesiėmė visų nuo jų priklausančių protingų priemonių pašalinti kliūtis, kurios trukdė tinkamai įvykdyti sutartį (CK 6.691 str. 1 d.). Darytina išvada, kad darbai pagal rangos sutartį laiku nebuvo atliekami tiek dėl ieškovo, tiek dėl atsakovės kaltės: ieškovui delsiant pristatyti reikiamas medžiagas į sklypą, o atsakovei delsiant pristatytas medžiagas apžiūrėti ir pradėti sutartimi aptartus darbus.
47. Visų į bylą pateiktų įrodymų kontekste teismas daro išvadą, kad ieškovas iki 2022 m. vasario nebuvo tinkamai įvykdęs pareigos pateikti visas darbams atlikimui reikalingas medžiagas. Kita vertus, atsakovę tokia situacija iš esmės tenkino. Ieškovas iš esmės pripažino, kad atsakovė apie darbams atlikti reikalingų medžiagų pristatymą į sklypą buvo informuota elektroniniu laišku. Teismo vertinimu, atsakovės teiginiai apie tai, kad ji nebuvo sudarytos galimybės apžiūrėti ir įvertinti pateiktų medžiagų pakankamumo, iš esmės yra deklaratyvūs. Teismas daro išvadą, kad ieškovas, vienašališkai atsakovei nustatydamas terminus sutarčiai įvykdyti, terminų pradžią pradėdamas skaičiuoti nuo 2022 m. vasario mėnesio, taip pat nesielgė sąžiningai. Iš ieškovo pateikto susirašinėjimo matyti, kad atsakovė 2021 m. kovo – balandžio mėnesiais klausė ieškovo, kaip ir kada galėtų apžiūrėti medžiagas, tačiau ieškovas konkretaus atsakymo nepateikė, tik deklaratyviai nurodė, kad tokią galimybę atsakovės vadovas turėjo. Atsakovės vadovui bandant tartis dėl sutarties vykdymo (sutartyje numatytos darbų pradžios) ieškovas iš esmės tik kėlė sąlygas dėl darbų pabaigos.
48. Esant tokiai situacijai, darytina išvada, kad abi šalys nepakankamai bendradarbiavo ir abi neturėjo pakankamo intereso toliau vykdyti sutartį, todėl nedėjo pakankamų pastangų sutarties išsaugojimui. Teismo vertinimu, ieškovas neįrodė, kad turėjo teisę vienašališkai nutraukti rangos sutartį, kadangi ir pats tinkamai nevykdė priešpriešinių iš sutarties kylančių įsipareigojimų, nutraukdamas sutartį, nesilaikė CK 6.217 str. nustatytos tvarkos ir įspėjimo apie sutarties nutraukimą terminų. Dėl nurodytų motyvų ieškinio reikalavimas dėl vienašališko sutarties nutraukimo dėl atsakovės kaltės pripažinimo teisėtu netenkintinas.
49. Teismo posėdžiuose ieškovas nurodė, kad sutartyje aptartus darbus yra įvykdęs kitas subjektas. Darytina išvada, kad šiuo atveju sutarties vykdymas yra faktiškai nebegalimas, todėl šalių sudaryta sutartis nutrauktina teismo sprendimu dėl abiejų šalių kaltės (CK 6.217 str. 4 d.).
Dėl sutarties nutraukimo teisinių pasekmių
50. Remiantis CK 6.221 straipsnio, reglamentuojančio sutarties nutraukimo teisines pasekmes, normomis pripažintina, kad sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo (1 dalis), tačiau nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas (2 dalis) ir neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo (3 dalis). Kadangi įstatymas nustato dispozityvų sutarties nutraukimo pasekmių reguliavimą, sutarties nutraukimo pasekmės šalių teisėms ir pareigoms vertintinos atsižvelgiant į jų tarpusavio sutartimis nustatytą reguliavimą.
51. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal rangos teisinių santykių bendrąsias nuostatas, jeigu užsakovas atsisako sutarties, t. y. sutartį nutraukia dėl svarbių priežasčių iki darbas nebaigtas, tai rangovui sumokamas atlyginimas už atlikto darbo dalį (CK 6.658 straipsnio 4 dalis, 6.671 straipsnis).
52. Pažymėtina, kad atsakovės vadovui teismo posėdžių metu teismas siūlė teikti įrodymus atsakovo teiginiams apie patirtus nuostolius pateikti, tačiau atsakovės vadovas 2023 m. kovo 8 d. teismo posėdyje nurodęs, kad reikalinga atlikti skaičiavimus, 2023 m. balandžio 19 teismo posėdyje (ar iki jo) jokių duomenų apie didesnę darbų vertę nepateikė. CK 6.222 str. 1 d. numatyta, jog sutarties nutraukimo atveju, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi. Atsakovei neįrodžius dėl sutarties nutraukimo patirtų nuostolių fakto ir dydžio, atsakovė turi pareigą grąžinti ieškovei tai, ką sutarties pagrindu buvo įgijusi (CPK 178, 185 str., 6.222 str. 1 d.).
53. Atsakovė neįrodinėjo, kad faktiškai atliko ir perdavė darbų daugiau nei už 300 Eur sumą. Atsakovės vadovo teiginiai apie sugaištą laiką teisinės reikšmės neturi, kadangi rangos teisiniuose santykiuose rangovui yra mokama už tinkamai perduotą rezultatą, o ne už laiką, kurį rangovas sugaišo siekdamas sukurti sutartyje numatytą rezultatą. Atsakovei neįrodžius, kad tinkamai atliko darbų už didesnę nei 300 Eur sumą, ieškovui iš atsakovės priteistina 3 600 Eur suma (CK 6.658 straipsnio 4 dalis, 6.671 straipsnis).
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
54. CK 6.245 straipsnio 1 dalyje civilinė atsakomybė apibrėžta kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikalinga nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) ir kaltę (išskyrus griežtosios civilinės atsakomybės taikymo atvejus) bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-467/2011). Civilinės atsakomybės pagrindinė funkcija yra kompensuoti patirtą žalą, todėl, sprendžiant klausimą, ar yra kaltė, civilinėje teisėje vadovaujamasi protingumo, rūpestingumo, atidumo kriterijais, pagal kuriuos vertinamas žalą padariusio asmens elgesys. Deliktinės civilinės atsakomybės pagrindinės taisyklės suformuluotos CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios, įstatyme įtvirtintos, rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis); laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekse įtvirtinta pareiga bylą dėl žalos atlyginimo nagrinėjantį teismą vertinti atsiradusios žalos pobūdį. CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Ši teisės norma įpareigoja vertinti nuostolių prigimtį, siekiant nustatyti, ar konkrečiu atveju egzistuoja priežastinis ryšys. Nuostoliai yra žalos piniginė išraiška (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Nurodyta teisės norma įpareigoja teismą vertinti atsiradusios žalos prigimtį ir, tik ją įvertinus, priimti sprendimą dėl priežastinio ryšio sąlygos konkrečiu atveju, tada, kai yra konstatuoti neteisėti veiksmai.
55. Kasacinio teismo praktikoje yra suformuluotos esminės neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančių įstatymų aiškinimo ir taikymo nuostatos, pagal kurias neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1dalis). Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2dalis).
56. Vartotojo teisė reikalauti neturtinės žalos atlyginimo priteisimo įtvirtinta Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5punkte. Pagal kasacinio teismo nutartyse pateiktus išaiškinimus, sprendžiant dėl vartotojo teisės į neturtinės žalos atlyginimą įgyvendinimo, taikytinos bendrosios CK normos, reglamentuojančios civilinę atsakomybę. Bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos yra neteisėta veika, atsiradusi žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos ir kaltė. Pagal kasacinio teismo nutartyse pateiktus išaiškinimus, sprendžiant dėl vartotojo teisės į neturtinės žalos atlyginimą įgyvendinimo, taikytinos bendrosios CK normos, reglamentuojančios civilinę atsakomybę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003; 2009 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2009). Bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos yra neteisėta veika, atsiradusi žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos ir kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 1999 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-683/1999).
57. Tam tikri nepatogumai, sunkumai yra natūralus gyvenimo ir dalyvavimo civilinėje apyvartoje reiškinys ir ne kiekvienas teisės pažeidimas kartu reiškia ir neturtinės žalos padarymą. Neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta. Žalos padarymo faktą, remiantis CPK 178 straipsniu, turi įrodyti tai teigianti šalis. Teismo vertinimu, ieškovo patirti nepatogumai ir rūpesčiai neatitinka CK 6.250 straipsnio 1 dalyje apibrėžtos neturtinės žalos. Teismo byloje nustatytos faktinės aplinkybės nėra pakankamos neturtinės žalos padarymo faktui konstatuoti
58. Kaip jau nustatyta šiame sprendime, rangos santykiai tarp šalių nutrūko dėl abiejų šalių kaltės, abiem šalims pritrūkus bendradarbiavimo ir geranoriškumo vykdant sutartį. Spręstina, kad ieškovas neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto. Neturtinės žalos dydžiui įrodyti ją patyręs asmuo turi pateikti teismui svarbesnių kriterijų, reikšmingų nustatant jos dydį. Teismo byloje nustatytos faktinės aplinkybės nėra pakankamos faktui, kad ieškovui buvo padaryta neturtinė žala, konstatuotiNenustačius šios civilinės atsakomybės sąlygos, nėra pagrindo konstatuoti kitų civilinės atsakomybės sąlygų buvimą, o nenustačius šių sąlygų visumos – priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.
59. Kiti šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
60. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinį tenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidomos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalaviomų daliai. CPK 88 straipsnyje numatytas detalus sąrašas, kokios šalies patirtos išlaidos gali būti laikomos bylinėjimosi išlaidomis.
61. Ieškovas prašo priteisti 250 Eur sumą už teisininko konsultacijas iki ieškinio pateikimo dienos. Teismo posėdyje ieškovas nurodė, kad šią prašomą priteisti sumą ieškovas sumokėjo teisininkui, kuris nėra nei advokatas, nei advokato padėjėjas už ieškinio parengimą. Ieškovas pateikė 2022 m. gegužės 3 d. mokėjimo nurodymą, patvirtinantį 100 Eur pervedimą N. V. , mokėjimo paskirtyje nurodant „už teisines paslaugas“ (36 e. b. l.), taip pat 2022 m. gegužės 31 d. sąskaitą faktūrą Nr. 05-0005, išrašytą N. V., 150 Eur sumai už teisines konsultacijas ir teisinių dokumentų (civ.ieškinio) projektų rengimą 2022-05-31 (41 e. b.l.) ir 2022 m. gruodžio 6 d. sąskaitą faktūrą Nr. 12-0001, išrašytą N. V., 140 Eur sumai už teisines konsultacijas ir teisinių dokumentų (dubliko) projekto parengimą (76 e. b. l.). CPK nuostatos aiškiai apibrėžia, kokie subjektai gali atstovauti, taigi ir teikti teisines paslaugas teisme. Dar daugiau, CPK 88 str. 1 d. numatyta, kad būtent išlaidos, patirtos apmokant advokatų ar advokato padėjėjų paslaugas, yra priskiriamos šalies bylinėjimosi išlaidoms ir, remiantis CPK 98 straipsniu atlyginamos. Ieškovas teismo posėdyje nurodė, kad N. V. nėra nei advokatas, nei advokato padėjėjas, su juo nebuvo pasirašyta teisinių paslaugų ar atstovavimo sutartis dėl teisinių paslaugų šioje byloje teikimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo nurodytos išlaidos nepriskirtinos bylinėjimosi išlaidoms ir neatlygintinos. Ieškovas, pasirinkęs, kad jam teisines paslaugas teiktų asmuo, kuris neturi teisės atstovauti teisme, veikė savo rizika ir tokiu būtu prisiėmė galinčias kilti pasekmes, įskaitant tai, kad tokios išlaidos nebus atlygintos.
62. Ieškovas byloje yra sumokėjęs 292 Eur žyminio mokesčio (104 Eur už turtinio pobūdžio reikalavimus ir 188 Eur už neturtinio pobūdžio reikalavimą dėl sutarties modifikavimo(nutraukimo)) (12, 18 e. b. l.). Ieškinio neturtinis reikalavimas atmestas, ieškinio turtinis reikalavimas tenkintas 78,26 proc.. proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, ieškovui iš atsakovės priteistina 81 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminis mokestis, apskaičiuotas pagal tenkintus ieškinio reikalavimus) (CPK 93 str. 2 d.).
63. Teismas patyrė 33,36 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Tenkinus ieškinį iš dalies, šios išlaidos iš šalių į valstybės biudžetą priteistinos lygiomis dalimis, t. y. po 16,68 iš kiekvieno (CPK 92 str.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti iš dalies.
Pripažinti sutarties Nr. 001210622 sąlygą „Darbai pradedami per savaitę nuo sutarties sudarymo arba abiems pusėms tinkamu laiku ir baigiami per 45 kalendorines dienas nuo medžiagų (tvoros detalių, vartų, vartelių ir jų tvirtinimo detalių) pristatymo į montavimo vietą, bet ne anksčiau kaip per 45 kalendorines dienas nuo darbų pradėjimo“ ta apimtimi, kuria nenustatytas konkretus darbų pradžios ir pabaigos terminas, nesąžininga ir negaliojančia ab initio.
Nutraukti tarp ieškovo K. G. ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Greitkelis“ sudarytą sutartį Nr. 001210622 dėl abiejų šalių kaltės.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Greitkelis“, j. a. k. 305630778, ieškovo K. G., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 3 600 Eur (trys tūkstančiai šeši šimtai) skolos ir 81 Eur (aštuoniasdešimt vienas euras) bylinėjimosi išlaidų.
Kitą ieškinio reikalavimų dalį atmesti.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Greitkelis“, j. a. k. 305630778, į valstybės biudžetą 16,68 Eur (šešiolika eurų šešiasdešimt aštuoni centai) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo K. G., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 16,68 Eur (šešiolika eurų šešiasdešimt aštuoni centai) bylinėjimosi išlaidų.
Išaiškinti, kad į valstybės biudžetą priteista bylinėjimosi išlaidų suna turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos administruojamą valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Aistė Petrevičienė