Administracinė byla Nr. eA-1934-624/2022
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03476-2021-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. balandžio 25 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. S. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. S. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis A. S. S. S. (toliau – ir pareiškėjas, prieglobsčio prašytojas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimą Nr. 21S38728 (toliau – ir Sprendimas);
2) panaikinti Departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimą Nr. 6K-2283 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti Departamentą iš naujo nagrinėti A. S. S. S. prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.
2. Pareiškėjas savo prašymą suteikti prieglobstį grindė tuo, kad dalyvavo keliose demonstracijose nuo 2018 m. iki 2020 m. Po dalyvavimo demonstracijoje 2020 m. lapkričio 25 d., 2021 m. sausio 7 d. gavo savo bendruomenės vado įspėjimą, kad jis daugiau nedalyvautų demonstracijose. Be to, 2021 m. sausio 20 d. jo šeimos ūkį sudegino bendruomenės vadas. Grįžimo atveju pareiškėjas gali būti nužudytas jo paties bendruomenės.
3. Pareiškėjas skundą pirmosios instancijos teismui grindė šiais argumentais:
3.1. Komisijai buvo nurodyta, kad turi būti užtikrintas tiesioginis ir betarpiškas pareiškėjo išklausymas, prašyta sprendimo nagrinėjimo procedūrą organizuoti taip, kad būtų užtikrinamas teisės būti išklausytam principo taikymas, teisingas skundo išnagrinėjimas. Pažymėtina, kad asmens teisė į tiesioginį, rungtynišką procesą yra esminė ir fundamentali. Nepaisant to, kad skundo nagrinėjimo procedūra yra ikiteisminė, asmens teisė būti išklausytam negali būti paneigta. Būtinumas sudaryti prieglobsčio prašytojui galimybę būti išklausytam yra fundamentali skaidraus ir teisingo proceso garantija. Kadangi skundai nagrinėjami labai trumpą laiką, minimizuotas apskundimų terminas, eliminuotas sprendimo peržiūrėjimas apeliacine tvarka, negali būti paneigta asmenų teisė teikti paaiškinimus tiesiogiai institucijai, kuriai kilo abejonių dėl prieglobsčio suteikimo. Pats atsakovas nenurodė nė vieno argumento, kodėl nusprendė nesuteikti pareiškėjui teisės dalyvauti skundo nagrinėjime.
3.2. Nesutiktina su Komisijos argumentais, kad nėra pagrindo pareiškėjui suteikti pabėgėlio statusą pagal Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalį ir papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjas nurodė konkrečias individualias aplinkybes, nurodė priežastį – dalyvavo politinėse demonstracijose ir dėl to kilo pavojus sveikatai ir gyvybei. Pareiškėjo pasakojimą patvirtina kilmės šalies informacija, iš kurios matyti, kad (duomenys neskelbtini) būna grasinimų ir nužudymų politiniais motyvais ir dėl to kyla reali grėsmė pareiškėjo sveikatai ir gyvybei.
3.3. Aplinkybė, kad pareiškėjas negalėjo pateikti įrodymų apie patirtus individualius grasinimus ar kitokį smurtą arba tokių grasinimų dar nespėjo patirti, nepaneigia potencialios grėsmės. Paminėtos aplinkybės patvirtina realią grėsmę pareiškėjo gyvybei ir sveikatai, todėl jam turi būti suteiktas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga. Atsakovas neįvertino šių aplinkybių, todėl nepagrįstai atmetė prašymą suteikti prieglobstį.
3.4. Taip pat Komisija nepasisakė dėl pareiškėjo išdėstytų motyvų, kiek tai susiję su jo išsiuntimu iš Lietuvos Respublikos ir draudimu atvykti, o tik iš esmės argumentavo tuo, jog sprendimai teisėti, prieglobsčio prašytojas neturėjo teisės kirsti sienos, neturi ryšių su Lietuvos Respublika. Vien toks pareiškėjo veiksmas neturėtų sukelti didžiausių sankcijų, nes sienos kirtimas įvyko siekiant pasiprašyti prieglobsčio, t. y. atlikti teisėtus veiksmus.
4. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą nesutiko su pareiškėjo skundu, prašė jį atmesti.
5. Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad:
5.1. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos informavo, kad neturi duomenų, kad pareiškėjo buvimas (gyvenimas) keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.
5.2. Sprendimu nuspręsta nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo kriterijų. Atliekant tyrimą nustatyta, kad pareiškėjo teiginiai dėl dalyvavimo demonstracijose buvo išsamūs, bet išoriniai faktai (kilmės valstybės informacija) apie demonstracijas ir įsitraukimą į jas lemia, jog pareiškėjo pateikta informacija negali būti laikoma realybę atitinkančia informacija. Pareiškėjo istorija apie persekiojimą turi trūkumų ir todėl laikytina nepatikima. Įvertinus pareiškėjo pateiktas aplinkybes ir atsižvelgiant į informaciją apie kilmės valstybę, taip pat pareiškėjo asmenines aplinkybes, manytina, jog jo deklaruojama baimė patirti persekiojimą Konvencijos prasme nėra visiškai pagrįsta, todėl konstatuotina, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas.
5.3. Atliekant tyrimą nenustatyta realios ir individualios grėsmės prieglobsčio prašytojui tikimybės. Atsižvelgus į tai, nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose.
5.4. Atsižvelgiant į prieglobsčio prašytojo individualias savybes ir į tai, kad jo kilmės šalyje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, konstatuotina, kad prieglobsčio prašytojas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
5.5. Pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu
Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 222 punktą sprendimų dėl prieglobsčio apskundimas ikiteismine vyksta rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai nurodytas kolegialus organas pripažįsta, kad būtina gauti asmenų žodinius paaiškinimus. Taigi, pareiškėjo pateiktas prašymas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka Departamentui nebuvo privalomas. Šiuo atveju pareiškėjas savo skunde nenurodė, o Departamentas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų vertinti, kad rašytinio proceso tvarka skundas negalėjo būti tinkamai išnagrinėtas ir kad žodinis bylos nagrinėjimas buvo būtinas.
5.6. Pareiškėjas teigė, kad jis dalyvavo demonstracijose nuo 2018 metų iki 2020 metų, o paskutinė demonstracija, kurioje jis dalyvavo, įvyko 2020 m. lapkričio 25 d., taip pat nurodė, kad per demonstracijas jis atliko apsauginio vaidmenį, tačiau pareiškėjo pasakojimas buvo nedetalus ir miglotas. Apklausoje, specialistui paprašius papasakoti, kokią tiksliai funkciją atliko, pareiškėjas tik kartojo, kad saugojo dalyvius nuo žmonių, kurie galėtų neštis ginklus. Pastebėtina, kad pareiškėjas negalėjo tiksliai apibūdinti, kaip tą patikrą atlikinėjo, nurodė tik kur tai buvo atliekama. Pareiškėjas negalėjo pateikti išsamių detalių apie demonstracijas, kuriose jis dalyvavo. Specialistui per apklausą paklausus apie paskutinę demonstraciją, kurioje pareiškėjas dalyvavo ir po kurios jis gavo grasinantį laišką, pareiškėjas nurodė, kad tai buvo didžiausia demonstracija, kad ji pasklido po visas (duomenys neskelbtini) provincijas, nes žmonės protestavo prieš vyriausybę ir paslaugų bei darbo trūkumą, tačiau pareiškėjas negalėjo pateikti informacijos apie skanduotes ar šūkius demonstracijose, tiesiog nurodė, kad jų nebuvo, taip pat negalėjo pateikti kitų demonstracijoje dalyvavusių grupių pavadinimų, nes, jo teigimu, pavadinimų nebuvo.
5.7. Pareiškėjo pasakojimas apie tariamus grasinimus iš bendruomenės lyderio ir sudegintą ūkį taip pat buvo neišsamus ir nenuoseklus. Anot pareiškėjo, 2021 m. sausio 7 d. jis gavo laišką su grasinimu ir įspėjimu nebedalyvauti demonstracijose, vėliau buvo sudegintas jo šeimai priklausantis ūkis, tačiau pats pareiškėjas negalėjo suteikti aiškios ir konkrečios informacijos apie laišką išsiuntusių žmonių tapatybes. Pastebėtina, kad pareiškėjas iš pradžių minėjo, jog laišką atsiuntė milicijos lyderis ir kad jo tėvas gavo jį per „WhatsApp“ programėlę iš savo dėdės, kuris yra milicijos narys. Nepaisant to, paklausus, ar jis žino daugiau apie tų žmonių tapatybę, pareiškėjas miglotai atsakė, kad nepažįsta jų. Vėliau teigė, kad pažįsta tik tėvo dėdę, kuris yra bendruomenės lyderio padėjėjas, o ne milicijos narys, ir kad bendruomenės narys norėjo išsiųsti tokius laiškus visiems protestuotojams. Be to, pareiškėjas nurodė, kad laiškas buvo tariamai išsiųstas visiems žmonėms, kurie dalyvavo demonstracijose, bet paklausus, ar kiti dalyviai gavo laišką, jis atsakė, kad nežino.
5.8. Pažymėtina ir tai, kad paprašius detaliau papasakoti apie sudegintą ūkį, pareiškėjas trumpai ir neišsamiai nurodė aplinkybes, tik akcentavo, kad ūkis buvo sudegintas 2021 m. sausio
20 d. po laiško gavimo ir kad policija bei vyriausybė negali į tai kištis. Specialistui paprašius detaliau papasakoti aplinkybes, pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, kad tėvo dėdė atsiuntė vaizdo įrašą, kuriame buvo užfiksuotas, ir toliau aiškino, kad ūkį padegė jų klano lyderis, norėdamas parodyti pavyzdį kitiems nariams ir atgrasyti nuo nepaklusnumo. Pastebėtina, kad pareiškėjo pasakojime buvo nesutapimų, pavyzdžiui, per pirminę apklausą jis teigė, kad genties lyderis pašalino jį iš genties, bet to neminėjo per antrąją apklausą. Paklausus apie šį nesutapimą, pareiškėjas paaiškino, kad jie buvo pašalinti iš genties, jų laukai buvo atimti, o turtas konfiskuotas po to, kai jis ir jo šeima gavo tą laišką, nors pareiškėjas iš pradžių teigė, kad laukai buvo sudeginti, o ne atimti; paklausus apie šį nesutapimą, jis negalėjo pateikti aiškaus ir patenkinamo paaiškinimo, tik nurodė, kad jie negalėjo atimti jų laukų, kaip paprastai numato taisyklės, bet sudegino jų laukus ir atėmė namą. Paprašius pateikti daugiau informacijos apie namo atėmimą, prašytojas miglotai nurodė, kad „Jei jie nurodo, kad leidžiamas tavo kraujo praliejimas, viskas, jie pažymės ir tavo namus“, nepateikdamas tolesnio paaiškinimo.
5.9. Atliekant tyrimą nustatyta, kad gerai žinomi aktyvistai, žmonės, kurie dalyvauja ir / ar atlieka reikšmingą vaidmenį protestuose, taip pat žmonės, kurie yra reikšmingi institucijoms ir ginkluotoms grupuotėms, sulaukė grasinimų, gąsdinimų, buvo pagrobti, suimti, sulaukė netinkamo elgesio, į juos buvo pasikėsinta, jie žudomi. Taip pat yra stengiamasi bet kokiais būdais atgrasyti žmones nuo dalyvavimo protestuose ir / ar jų organizavimo, kritikos išsakymo. Be to, užfiksuota, kad dažniausiai taikomasi į žinomus protestuotojus; politinius, visuomeninius ir / ar žmogaus teisių aktyvistus; kitus žmones, kurie atvirai kritikuoja politines partijas ir ginkluotas grupuotes, turinčias įvairių ryšių su valstybe dėl nenustatytų ginkluotų elementų, t. y. remiantis turima informacija apie kilmės valstybę, (duomenys neskelbtini) dažniau taikomasi į gerai žinomus protestuotojus, organizuotojus ir žmones, kurie atlieka ryškų vaidmenį protestuose. Pareiškėjas nėra organizatorius, jo tariamas vaidmuo demonstracijoje nebuvo ryškus, nes, kaip minėjo pareiškėjas, jis tik palaikė tvarką, kad protestuotojai nesineštų ginklų, nenurodė, kad viešai kritikavo politines partijas ar grupuotes, todėl pagrįstai nustatyta, kad pareiškėjas nėra politinis aktyvistas, kuris tam tikrais atvejais gali būti priskirtas padidintos asmenų rizikos grupei. Kalbant apie pareiškėjo atsivertimą į krikščionybę, akcentuotina, kad, remiantis jo pasakojimu bei kilmės valstybės informacija, nebuvo galima nustatyti, kad pareiškėjas išties išpažįsta krikščionybę, nes pasakojime trūko informacijos ir detalių, kurios išreikštų tikrą asmeninę patirtį.
5.10. Pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, (asmenų grupėje) pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą. Šių aplinkybių visuma pagrindė prielaidą, jog prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje (bei prieglobsčio gavimas Lietuvoje) nebuvo ir nėra pareiškėjo tikslas. Atsižvelgus į tai, tikėtina, jog, atsisakius suteikti pareiškėjui prieglobstį, vengdamas grąžinimo, jis gali pasislėpti.
5.11. Pareiškėjui draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad ji į Lietuvos Respubliką jis atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Pareiškėjo atveju nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio.
II.
6. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. kovo 3 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, t. y. teismas pakeitė Sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktą, jį išdėstant taip – uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Teismas atitinkamai pakeitė Komisijos sprendimo dalį, o kitą pareiškėjo skundą dalį atmetė.
7. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė šias faktines aplinkybes:
7.1. Pareiškėjas 2021 m. liepos 14 d. buvo sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnų kaip neteisėtai kirtęs Lietuvos Respublikos sieną.
7.2. Pareiškėjas pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, nurodydamas, jog paliko (duomenys neskelbtini), nes dalyvavo keliose demonstracijose nuo 2018 m. iki 2020 m. Po dalyvavimo demonstracijoje 2021 m. sausio 7 d. pareiškėjas gavo savo bendruomenės vado įspėjimą, kad daugiau nedalyvautų demonstracijose. Be to, 2021 m. sausio 20 d. pareiškėjo šeimos ūkį sudegino jo bendruomenės vadas. Prieglobsčio prašytojas tvirtino, jog bijo būti nužudytas jo paties bendruomenės.
7.3. Departamentas, įvertinęs visus pateiktus dokumentus, atliekant tyrimą surinktus duomenis, Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje; išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.
7.4. Teismas iš į bylą pateiktų 2021 m. rugsėjo 13 d. ir 14 d. apklausos protokolų sprendė, jog pareiškėjo pasakojimas dėl grėsmės grindžiamas abstraktaus, bendro pobūdžio aplinkybėmis ir bendro pobūdžio informacija, kuri nepagrindžia realios grėsmės pareiškėjui. Teismo vertinimu, paaiškinimas buvo grindžiamas bendro pobūdžio samprotavimais, nenurodant konkrečių detalių. Iš pasakojimo neaišku, kokia simbolika buvo naudojama per protestus, kokiai politinei jėgai pareiškėjas atstovavo, o pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, jog demonstracijose dalyvavo siekdamas laisvės, saugumo, moterų teisių apgynimo.
8. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas pasakojime nurodė, jog jis demonstracijose palaikė tvarką, rūpinosi apsauga, todėl atsakovas Sprendime pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas nėra politinis aktyvistas, kuris tam tikrais atvejais gali būti priskirtas padidėjusios rizikos asmenų grupei. Atliekant tyrimą nebuvo nustatyta aplinkybių, leidžiančių priskirti pareiškėją prie asmenų, kurie, remiantis kilmės valstybės informacija, susiduria su padidėjusia persekiojimo grėsme (pareiškėjas nėra žurnalistas, viešai kritikuojantis valdžią ar karines grupuotes, nėra opozicijos lyderis ir protestų organizatorius). Pareiškėjas nebuvo sulaikytas, jam nebuvo pareikšti kaltinimai dėl dalyvavimo protestuose, apie jį nerašė spauda. Atliekant tyrimą nenustatytas persekiojimas, t. y. nebuvo identifikuotos faktinės aplinkybės, kurios lemtų prielaidą, jog asmeniui kilmės valstybėje gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas priklauso kokiai nors partijai ar politinei organizacijai.
9. Teismas sprendė, kad, nors pareiškėjas į bylą pateikė vaizdo įrašus, nėra aišku, kada jie padaryti, dėl kokių įvykių, kaip buvo gauti šie vaizdo įrašai ir kaip jie konkrečiai susiję su pareiškėjo asmeniu. Objektyvių duomenų apie tai byloje nėra, todėl, teismo vertinimu, minėti vaizdo įrašai nepatvirtina pareiškėjo individualaus persekiojimo rizikos.
10. Teismas pareiškėjo teiginius dėl grėsmės jo saugumui kilmės šalyje, grįstus įspėjimo laišku, laikė nenuosekliais, prieštaringais. Nors pradžioje pareiškėjas teigė, jog laišką gavo jis pats, tačiau vėliau minėjo, kad laišką atsiuntė milicijos lyderis, kad jo tėvas gavo jį per „WhatsApp“ programą iš savo dėdės, kuris yra milicijos narys, teigė, kad apie grasinimą sužinojo iš dėdės, kuris yra bendruomenės lyderio padėjėjas. Taip pat pareiškėjas negalėjo suteikti aiškios ir konkrečios informacijos apie grasinamą laišką parašiusius asmenis, laišką išsiuntusių žmonių tapatybes. Kadangi iš bylos duomenų neaišku, kokiomis aplinkybėmis, kokiu tikslu įspėjimas buvo surašytas ir pareiškėjo gautas, jis negali būti laikomas patikimu įrodymu, pagrindžiančiu grėsmę pareiškėjui kilmės šalyje.
11. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl 2021 m. sausio 20 d. jo šeimos ūkio sudeginimo išdėstytos abstrakčiai, nenurodant konkrečių šio įvykio detalių, pagrindžiančių sąsajas su jo šeima ir bendruomenės vado kerštu, pareiškėjo pateikta lauko vaizdo nuotrauka šių aplinkybių nepatvirtina, todėl pareiškėjo argumentai dėl baimės būti nužudytam bendruomenės vado Departamento pagrįstai vertinti kaip neįtikinami. Dėl pareiškėjo tvirtinimo per antrąją apklausą, jog atsivertė į krikščionybę, todėl yra persekiojamas savo šalyje dėl išpažįstamos religijos, teismas pažymėjo, jog atsivertimo į kitą tikėjimą aplinkybės abstrakčios, apklausose pareiškėjas negalėjo nurodyti detalių faktų, apibūdinti krikščionybės simbolius, apeigas, šventes, neatskleidė konkrečių jo persekiojimo kilmės šalyje atvejų ir nepateikė tai pagrindžiančių duomenų, todėl minėti jo argumentai nesudaro pagrindo prašymo patenkinimui.
12. Teismo vertinimu, padarius išvadą, kad pareiškėjo pasakojimas apklausose nebuvo nei išsamus, nei nuoseklus, konstatuotina, kad Departamentas pagrįstai vertino, jog pareiškėjo pasakojimas negali būti pagrindu pabėgėlio statusui gauti, nes iš jo negalima padaryti išvados, kad pareiškėjui gresia persekiojimas jo kilmės valstybėje. Nustatęs, jog pareiškėjo pasakojimas negali būti pagrindas pabėgėlio statusui gauti, teismas sprendė, kad šioje byloje nėra objektyvaus pagrindo pagal teismo posėdyje pateiktą pareiškėjo prašymą tirti jo telefoną (jame esantį vaizdo įrašą). Europos prieglobsčio paramos biuras (toliau – ir EPPB; nuo 2022 m. sausio 19 d. – Europos Sąjungos prieglobsčio agentūra) nurodo, kad šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Be to, pareiškėjas nėra priskiriamas prie pažeidžiamų asmenų, yra darbingo amžiaus vyras, daug laiko praleidęs (duomenys neskelbtini), todėl yra pažįstamas su vietiniais papročiais ir kultūra, turi asmens dokumentus. Įvertinus pareiškėjo pasakojimą, nėra duomenų pagrįstai grėsmei dėl jo persekiojimo ar nesaugumo kilmės šalyje konstatuoti. Bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjas į Lietuvą atvyko ne dėl iškilusios grėsmės, o dėl ekonominių priežasčių. Pagal pateiktą Departamento surinktą kilmės valstybės informaciją pareiškėjo pasakojimo kontekste darytina išvada, jog Sprendimu pareiškėjui pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas, nes nenustatyta, kad kilmės valstybėje jam gresia realus persekiojimas (Įstatymo 86 str. 1 d.).
13. Teismas nesutiko su pareiškėjo pozicija, jog jo skundas Departamento komisijos turėjo būti nagrinėjamas žodine tvarka, kadangi Tvarkos aprašo 222 punkte yra įtvirtinta bendra taisyklė, jog sprendimų dėl prieglobsčio apskundimas vyksta ikiteismine rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai nurodytas kolegialus organas pripažįsta, kad būtina gauti asmenų žodinius paaiškinimus. Taigi, pareiškėjo pateiktas prašymas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka Migracijos departamentui nebuvo privalomas. Šiuo atveju pareiškėjas savo skunde nenurodė ir atsakovas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų vertinti, kad rašytinio proceso tvarka skundas negalėjo būti tinkamai išnagrinėtas ir kad žodinis bylos nagrinėjimas buvo būtinas. Pabrėžtina, kad byla pirmosios instancijos teisme nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. pareiškėjui buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės.
14. Teismas pažymėjo, kad negali sutikti su Departamento išvada, jog pareiškėjui pritaikytas maksimalus 5 metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką yra proporcinga ir adekvati priemonė jo padarytam pažeidimui. Teismas pakeitė Sprendimo dalį, kuria nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, konstatuodamas, jog ji yra nepagrįsta ir neproporcinga, todėl keistina, nustatant, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Atitinkamai keistina Komisijos spendimo dalis.
III.
15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti visa apimtimi.
16. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir skundą pirmosios instancijos teismui, papildomai pabrėždamas, jog:
16.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino pareiškėjo pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad jam negresia individualaus pobūdžio persekiojimas. Pareiškėjas teigia negalintis pasilikti kilmės šalyje, nes ten kyla grėsmė jo visokeriopam saugumui, įskaitant laisvę, gyvybę ir sveikatą dėl jo dalyvavimo protestuose prieš valdžią. Kilmės šalies informacija patvirtina, kad civilių gyventojų protesto akcijos prieš korupciją ir nefunkcionalią struktūrą yra tapusios kasmetiniu (duomenys neskelbtini) fenomenu. Protestuotojai patiria grasinimus, gąsdinimus, yra grobiami, suimami be orderio ir net nužudomi. Protestus malšina ir jų dalyvius persekioja (duomenys neskelbtini) karinės grupuotės ir kitos karinės organizacijos, kurių dauguma laikomos teroristinėmis.
16.2. Šaltiniai nurodo, kad (duomenys neskelbtini) yra atsakingi už žmonių grobimus. Jungtinių Tautų pagalbos misija 2020 m. gegužės 23 d. pareiškė (duomenys neskelbtini) patvirtinusi 99 protestuotojų dingimo atvejus, iš kurių 25 dingo be žinios. Sulaikyti ar pagrobti protestuotojai buvo mušami, su jais buvo netinkamai elgiamasi, kartais jie buvo kankinami elektra. Taip pat buvo pranešta, kad prieš paleidžiant sulaikytieji ir (arba) pagrobtieji buvo priversti pasirašyti pasižadėjimą nedalyvauti tolesniuose protestuose. (duomenys neskelbtini) vykstančio vidinio karinio konflikto, ginkluotų užpuolimų, žmonių grobimų ir kitų nusikaltimų, kurių nekontroliuoja valdžios struktūros arba net prie jų prisideda, kontekste visiškai tikėtina, kad pareiškėjui už dalyvavimą demonstracijose kyla reali persekiojimo grėsmė, dėl kurios jis gali prarasti laisvę, gyvybę ir sveikatą. Pareiškėjas priskirtinas padidintos rizikos grupei, kaip opozicijos dalyvis ir aktyvus protestuotojas, nes aktyviai, daug kartų, nepaisydamas grasinimų, dalyvavo protestuose, gelbėjo protestuotojus ir jiems padėjo.
16.3. Iš esmės EPPB ataskaita yra rekomendacinio pobūdžio, joje pateikti duomenys nagrinėjant prašymą suteikti prieglobstį nėra privalomi. Be to, ataskaita yra vienerių metų senumo.
16.4. Atsakovas ne tik turėjo rinkti naujausią bei aktualią kilmės valstybės informaciją, bet ir individualiai vertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir susiklosčiusią situaciją. To nepadarius nėra pagrindo atsakovo išvadai, kad pareiškėjui kilmės valstybėje nekyla pavojus dėl beatodairiško smurto.
17. Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą nesutinka su pareiškėjo apeliaciniu skundu, prašo jį atmesti.
18. Atsakovas atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimą į skundą, nurodydamas, kad tiek Departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, o pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti skundžiamo sprendimo išvadas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Sprendimo ir Komisijos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo bei pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo pagrįstumo.
20. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad Departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui prieglobstį ir papildomą apsaugą, tačiau nustatė neproporcingai ilgą terminą, kuriuo pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, skundą tenkino iš dalies ir sutrumpino draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką terminą iki 2 metų.
21. Pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, apeliacinį skundą iš esmės grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktus duomenis, neatsižvelgė į tai, kad atsakovas nesurinko tikslios ir naujausios informacijos apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę ir neatliko tinkamo individualaus tyrimo.
22. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka nagrinėdama bylą, patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 ir 2 d.), nelaiko jo teisėtu. Ginčo teisiniai santykiai reglamentuojami Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose, kurių nuostatos yra susijusios tarpusavyje. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.
23. Vertinimo kriterijai, kuriais vadovaujantis nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, kad prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. eA-4046-438/2018).
24. Teisėjų kolegija akcentuoja, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose ne kartą pažymėjo, kad prieglobsčio prašymo tyrimas bei įrodymų vertinimas turi būti kruopštus
(žr., pvz., 1996 m. lapkričio 15 d. sprendimą byloje Chahal prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo
Nr. 22414/93).
25. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš ginčijamo Sprendimo turinio, jį priimant vadovautasi, be kita ko, EPPB pateikta ekspertine nuomone (toliau – ir Ekspertinė nuomonė), kuri yra neatskiriama Sprendimo dalis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA‑1690‑629/2022).
26. Pažymėtina, jog Departamentas yra viešojo administravimo subjektas, kurio aktams, be kita ko, taikomos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies
6 punkto (administraciniame sprendime turi būti nurodyti administracinio sprendimo motyvai) nuostatos. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, kai tam tikras individualus administracinis aktas yra priimamas ankstesnių procedūrinių dokumentų pagrindu, tai tokiame individualiame administraciniame akte nėra būtina pakartoti tuose dokumentuose nustatytas aplinkybes, tokiu atveju įžanginėje dalyje pakanka nurodyti tuos procedūrinius dokumentus, kuriais remiantis priimtas individualus administracinis aktas, asmeniui sukeliantis materialiąsias teisines pasekmes, ir pridėti tuos dokumentus prie individualaus akto, ir tokie atvejai traktuojami, kad individualaus administracinio akto įžanginėje dalyje nurodyti procedūriniai dokumentai yra to individualaus akto sudėtinė (motyvuojamoji) dalis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2289-520/2017).
27. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš bylos medžiagos, Ekspertinė nuomonė nebuvo pateikta pirmosios instancijos teismui ir pastarojo įvertinta priimant skundžiamą teismo sprendimą. Be to, netgi nėra aišku, ar pareiškėjas arba jo atstovas buvo supažindinti su Ekspertine nuomone, kadangi jo (pareiškėjo) procesiniuose dokumentuose jokie argumentai dėl Ekspertinės nuomonės išvadų nėra pateikiami.
28. Akcentuotina, kad pareiškėjas pirmosios instancijos teismo posėdyje prašė prijungti naują įrodymą – vaizdo įrašą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai kelia abejonių pirmosios instancijos teismo sprendimas netenkinti pareiškėjo prašymo dėl šio įrodymo priėmimo, nes šis įrodymas – vaizdo medžiaga – nebuvo peržiūrėtas, be to, iš esmės niekaip nepasisakyta dėl pareiškėjo paaiškinimo, jog jis negalėjo pateikti minėto įrodymo iki teismo posėdžio. Pabrėžtina, kad vaizdo įrašo, esančio bylos medžiagoje (dokumento Nr. DOK-3228 failas „Video2.avi“), vertinimo taip pat nėra.
29. Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, jog dėl padarytų procesinių pažeidimų pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl jis yra naikinamas, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 str. 1 d. 1 ir 2 p., 146 str. 1 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo A. S. S. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 3 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Arūnas Dirvonas
Milda Vainienė