Civilinė byla Nr. e2YT-5330-800/2020
Teisminio proceso Nr.2-34-3-00702-2020-5
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.5.3; 2.10.12; 3.1.7.8; 3.2.4.9.1.1;
3.2.4.9.3.1; 3.2.6.1; 3.2.6.13
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. rugsėjo 24 d.
Prienai
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Živilė Janavičienė,
sekretoriaujant Eimantui Jancevičiui,
dalyvaujant pareiškėjui K. D., jo atstovei advokatei Rasai Malinauskienei,
nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims A. P.,
suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui,
suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui,
suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto bankas atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo K. D. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. P., Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonei Turto bankas ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėjas K. D. kreipėsi į teismą pareiškimu suinteresuotiems asmenims A. P., Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonei Turto bankas ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, prašydamas palikimo paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. J. D. tuoj po (duomenys neskelbtini) mirusios savo sutuoktinės M. D. mirties priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti.
Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas V. J. D., po kurio mirties, per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą, priėmė jo palikimą paduodamas pareiškimą Prienų rajono 3-ajam notaro biurui. Paveldėjimo teisės liudijimas į V. J. D. palikimą pareiškėjui dar nėra išduotas. Nekilnojamojo turto registre V. J. D. vardu yra įregistruotas nekilnojamasis turtas: 0.9200 ha žemės sklypas ir 1.5000 ha žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini). V. J. D. gyvendamas santuokoje su M. D. pasistatė 90 m2 naudingo ploto gyvenamąjį namą, kluoną ir tvartą, esančius (duomenys neskelbtini), tačiau šis turtas nekilnojamojo turto registre neregistruotas, bet užregistruotas Prienų rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos Namų ūkio knygoje Nr. (duomenys neskelbtini), namų ūkio Nr. (duomenys neskelbtini), pil. V. J. D. vardu. Statybą patvirtinančių dokumentų nėra išlikę, tačiau gyvenamasis namas baigtas statyti 1974 m. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo motina M. D.. Po šios mirties liko jai priklausantis nekilnojamasis turtas: ½ dalis gyvenamojo namo, ½ dalis kluono ir ½ dalis tvarto, esantys (duomenys neskelbtini); 0.2500 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ir 0.7500 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Prieš mirtį M. D. testamento nepaliko. Dėl jos turto paveldėjimo į notarą pareiškėjo tėvas V. J. D. nesikreipė, tačiau tuoj po savo sutuoktinės mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti. Mirus sutuoktinei V. J. D. liko gyventi toje pačioje sodyboje, kurioje gyveno iki pat savo mirties, todėl jam liko visi jo sutuoktinės M. D. turėti asmeniniai daiktai, jų bendrai įsigyti baldai, namų apyvokos daiktai, elektros prietaisai ir pan. Sutuoktinei mirus pareiškėjo tėvas organizavo motinos laidotuves, kapavietės sutvarkymą. Sutuoktinės palikimą tėvas pradėjo valdyti kaip savo, t. y. atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir visą gyvenamąjį namą su ūkio pastatais pradėjo valdyti kaip savo. Tėvai gyveno ūkiškai, todėl po M. D. mirties V. J. D. toliau augino kiaules, paukščius, laikė karvę, dirbo žemę, augino daržoves, grūdus ir pan. Nors M. D. tik (duomenys neskelbtini) Apskrities viršininko sprendimais bei įsakymais buvo grąžintos jos turėtos nuosavybės teisės į 0.2500 ha žemės sklypą ir 0.7500 ha žemės sklypą, tačiau tėvai šiais minėtais žemės sklypais pradėjo naudotis daug anksčiau. 0.2500 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) yra pareiškėjo tėvų pastatyta sodyba. Šiame sklype tėvai užsiveisė sodą, sodino daržą. Tėvas po motinos mirties prižiūrėjo bei puoselėjo sodą, darže augino daržoves. Antrasis M. D. vardu registruotas žemės sklypas yra prie pat namų, jame tėvas ganė karvę, ruošėsi žiemai šieną. Tėvas bendrai su mama įsigytą karvę laikė dar penkerius metus, pats melždavo, pieną pristatydavo į pieninę. Gyvenamasis namas kūrenamas kietu kuru, vanduo iš šulinio, dujos naudojamos buvo iš dujų baliono, mokama buvo tik už suvartotą elektros energiją, tačiau tai patvirtinančių rašytinių įrodymų nėra išlikę, kadangi senas elektros tiekimo knygutes pakeitus naujomis, senų atsiskaitymo knygelių neliko tikslo saugoti.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas K. D. papildomai paaiškino, kad po mamos mirties vyras V. J. D. priėmė palikimą, nes liko tuose namuose gyventi ir gyveno iki mirties. Gyvendamas šiuose namuose laikė gyvulius, dirbo žemę, mokėjo už elektrą. Jau po mamos mirties buvo atkurtą mamos vardu nuosavybės teisė į žemę, kurią tėvas visuomet dirbo.
Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškėjo pareiškimą, kuriame nurodė, jog neprieštarauja pareiškimo tenkinimui.
Suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atstovas, būdamas tinkamai informuotas apie paskirtą teismo posėdį, jame nedalyvavo, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, teismui pateiktame atsiliepime į pareiškimą prašė nagrinėti bylą suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis).
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškėjo pareiškimą, kuriame nurodė, jog K. D. pateikus įrodymus, patvirtinančius kad po M. D. mirties jai atkūrus nuosavybės teises į du žemės sklypus V. J. D. aktyviais veiksmais pradėjo valdyti mirusiosios turtą, suinteresuotas asmuo neprieštaraus prašomo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui.
Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas, būdamas tinkamai informuotas apie paskirtą teismo posėdį, jame nedalyvavo, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, teismui pateiktame atsiliepime į pareiškimą prašė nagrinėti bylą suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (CPK 443 straipsnio 5 dalis).
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškėjo pareiškimą, kuriame prašo civilinę bylą nagrinėti teisės aktų nustatyta tvarka ir teismo nuožiūra.
Suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto bankas atstovas, būdamas tinkamai informuotas apie paskirtą teismo posėdį, jame nedalyvavo, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, teismui pateiktame atsiliepime į pareiškimą prašė nagrinėti bylą suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (CPK 443 straipsnio 5 dalis).
Suinteresuotas A. P. teismui pateiktame atsiliepime prašė pareiškimą tenkinti visiškai. Paaiškino, jog pareiškėjas yra jos brolis, todėl jai žinomos visi aplinkybės dėl motinos M. D. palikimo, kurį po jos mirties paveldėjo pareiškėjo ir jos tėvas V. J. D.. Patvirtino, kad suinteresuotas asmuo į motinos palikimą nepretendavo, jokių aktyvių veiksmų dėl palikimo priėmimo neatliko.
Suinteresuotas A. P. būdama tinkamai informuota apie paskirtą teismo posėdį, jame nedalyvavo, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, teismui pateiktame atsiliepime į pareiškimą prašė nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant (CPK 443 straipsnio 5 dalis).
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Pareiškimas tenkintinas visiškai.
Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktas nustatomas vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais.
Pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo teisiniams santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus CK, t. y. nuo 2001 m. liepos 1 d. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad prašoma nustatyti palikimo, atsiradusio (duomenys neskelbtini) mirus M. D. priėmimo faktą. Taigi, sprendžiant dėl šio reikalavimo, taikytinos 1964 m. CK normos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius. Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis; 2000 m. CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Įstatymų leidėjas įtvirtino nuostatą, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tačiau jei įpėdinis nurodytu būdu palikimo nepriėmė įstatymas įtvirtino dar vieną, lygiavertį paminėtam palikimo priėmimo būdą – palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.), o šie veiksmai pagal 1964 m. CK normas turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje.
Kaip matyti iš byloje esančio santuokos liudijimo V. J. D. ir M. D. santuoką įregistravo (duomenys neskelbtini). Byloje esanti Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis bei gimimo liudijimai patvirtina, kad V. J. D. ir M. D. santuokoje susilaukė dviejų vaikų –pareiškėjo K. D. ir suinteresuoto asmens A. P.. M. D. mirė (duomenys neskelbtini) Iki mirties jis gyvenamąją vietą buvo deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2020 m. liepos 28 d. duomenimis M. D. nuosavybės teise įregistruoto nekilnojamojo turto, esančio Lietuvos Respublikoje, neturi. Nekilnojamojo turto registruose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) atliktas įrašas „Daiktinės teisės neįregistruotos“, naudotojas – M. D., tačiau prašymas dėl nuosavybės teisių nėra pateiktas. Taigi pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą M. D. (duomenys neskelbtini) Apskrities viršininko sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Apskrities viršininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) atkurtos nuosavybės teisės į 0.7500 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Apskrities viršininko sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Apskrities viršininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) atkurtos nuosavybės teisės į 0.2500 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Paveldėjimo byla į (duomenys neskelbtini) M. D. palikimą notaro biure neužvesta. V. J. D. mirė (duomenys neskelbtini) Iki mirties jis gyvenamąją vietą buvo deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini). V. J. D. vardu Nekilnojamojo turto registro duomenimis registruotas 0.9200 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 1.5000 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Prienų rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pastatų nuosavybės pažymoje nurodyta, kad pagal Prienų rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos Namų ūkio knygą Nr. (duomenys neskelbtini), namų ūkio Nr. (duomenys neskelbtini), V. J. D. vardu užregistruotas gyvenamasis namas (naudingasis plotas 90 m2), kluonas ir tvartas, esantys (duomenys neskelbtini). Po mirusiojo V. J. D. jo palikimą priėmė pareiškėjas K. D.. Tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad V. J. D. tuoj po (duomenys neskelbtini) mirusios savo sutuoktinės M. D. mirties priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti. Atsižvelgiant į šias teisiškai reikšmingas aplinkybes konstatuotina, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels pareiškėjui teisines pasekmes kaip įpėdiniui gaunant paveldėjimo teisės liudijimą, pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių šį juridinę reikšmę turintį faktą ir negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių minėtą juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis, 448 straipsnis).
Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiškėjas naudojosi kaip savo nuosavybe.
Nagrinėjamojoje byloje pareiškėjo nurodytas aplinkybes, jog V. J. D. tuoj po (duomenys neskelbtini) mirusios savo sutuoktinės M. D. mirties priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, įrodo paties pareiškėjo parodymai teismo posėdyje, kur jis paaiškino, kad po mamos mirties vyras, V. J. D., priėmė palikimą, nes liko tuose namuose gyventi ir gyveno iki mirties. Gyvendamas šiuose namuose laikė gyvulius, dirbo žemę, mokėjo už elektrą. Jau po mamos mirties buvo atkurtą mamos vardu nuosavybės teisė į žemę, kurią tėvas visuomet dirbo.Be to, minėtą faktą patvirtina ir teismo posėdyje liudytoju apklaustas P. G. A. (CPK 177 straipsnio 2 dalis), kuris jis nurodė, kad po M. D. mirties sodyboje liko gyventi jos vyras, kuris viską prižiūrėjo ir viskuo rūpinosi. Taip pat iš teismui pateiktų pažymų apie asmens duomenis matyti, kad tiek V. J. D., tiek ir jo sutuoktinė M. D. iki mirties savo gyvenamąsias vietas buvo deklaravę adresu (duomenys neskelbtini). Teismas nenustatė aplinkybių, kurios paneigtų ar darytų nepatikimus pareiškėjo žodinius paaiškinimus dėl V. J. D. veiksmų pradėjus valdyti po sutuoktinės M. D. mirties likusį palikimo objektą sudarantį turtą. Bylos nagrinėjimo metu šioms aplinkybėms pagrįsti nurodyti pareiškėjo, liudytojo paaiškinimai buvo vienodi, nuoseklūs ir logiški, atitinkantys pareiškime nurodytas aplinkybes, dėl ko įrodymų vertinimo prasme tai reiškia, kad nėra pagrindo jų vertinti kaip nepatikimų ir jais nesivadovauti. Suinteresuoti asmenys neteikė pareiškėjo pareiškime nurodytų aplinkybių paneigiančių įrodymų, nenurodė šiuos parodymus paneigiančių aplinkybių, todėl ir šiuo aspektu nėra pagrindo abejoti pareiškėjo paaiškinimais kaip patikimu įrodymu. Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta jog pareiškėjo tėvas turi teisę paveldėti mirusios sutuoktinės turtą kaip palikinėją pergyvenęs sutuoktinis paveldintis pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (CK 5.13 straipsnis). Įvertinus nurodytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, pateiktus įrodymus, konstatuotina, jog tuoj po (duomenys neskelbtini) mirusios M. D. mirties jos palikimą priėmė, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sutuoktinis V. J. D., kadangi jis palikėjos turtą valdė, naudojo, prižiūrėjo ir juo rūpinosi kaip savu, t. y. aktyviais veiksmais išreiškė valią įgyti palikėjos turtą nuosavybės teise, todėl pareiškimas tenkintinas kaip visiškai pagrįstas ir įrodytas (CK 5.50 straipsnis, 5.51 straipsnis, CPK 442 straipsnio 1 punktas, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 446 – 448 straipsniai).
Atkreiptinas dėmesys, kad teismas, nagrinėjantis bylą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, sprendime nenurodo paveldimo turto apimties, kadangi palikimą sudarantį konkretų paveldimą turtą, jo kiekį, dalis ir kitus duomenis nustatys paveldėjimo bylą administruojantis notaras. Teismas nepasisako dėl paveldimo turto ir teisių apimties, o nustato tik patį palikimo priėmimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2013, Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2122-773/2016).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas palikimo paveldėjimo tikslais.
Valstybė šioje byloje patyrė 4,48 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos yra mažesnė nei nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, todėl ji iš pareiškėjo nepriteistina (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškimą tenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tuoj po (duomenys neskelbtini) mirusios savo sutuoktinės M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti.
Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.
Teisėja Živilė Janavičienė