Administracinė byla Nr. eA-1667-552/2021
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03319-2019-1
Procesinio sprendimo kategorija 15.8
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. liepos 14 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Trakų rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. J. skundą atsakovui Trakų rajono savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo –Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyrius) dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėja J. J. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydama panaikinti Trakų rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija, atsakovas) direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą Nr. AP3-2102 „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėja skunde nurodė:
2.1. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) Trakų skyrius (toliau – trečiasis suinteresuotasis asmuo) 2013 m. rugsėjo 12 d. raštu Nr. 46SD(14.46.7.)-247 kreipėsi į Trakų rajono savivaldybę, prašydamas nustatyti, ar buvusio savininko P. J. (P. J.) turėta 0,15 ha žemė Trakų mieste nepriskirta valstybės išperkamai ir yra gražinama. Esant galimybei, suformuoti žemės sklypo ribas, per mėnesį organizuoti kadastrinius matavimus ir parengti žemės sklypo planą, nes NŽT Trakų skyrius vykdė nuosavybės teisių atkūrimą į L. J. (L. J.) turėtą žemę Trakų mieste. Atsakymas į šį raštą nepateiktas, todėl pareiškėja 2018 m. lapkričio 6 d. kreipėsi į Trakų rajono savivaldybę, prašydama: paaiškinti, kodėl per penkerius metus nepateiktas atsakymas į NŽT Trakų skyriaus 2013 m. rugsėjo 12 d. raštą Nr. 46SD(14.46.7.)-247; parengti ir pateikti tiek NŽT Trakų skyriui, tiek J. J. (buvusi pavardė B.) atsakymą į šį NŽT Trakų skyriaus raštą; suformuoti žemės sklypo ribas, per mėnesį organizuoti kadastrinius matavimus ir parengti žemės sklypo planą bei kitus atkūrimui būtinus dokumentus ir perduoti juos NŽT; atlikti tarnybinį tyrimą, siekiant išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių atsakymas į minimą raštą neparengtas.
2.2. Trakų rajono savivaldybė 2018 m. gruodžio 6 d. raštu Nr. AP3E-623 pareiškėją informavo, kad konsultuojantis žodžiu su Trakų skyriumi dėl turėtos P. J. žemės valdos ribų vietoje, Trakų mieste, iš NŽT Trakų skyriaus gauta informacija, kad vyksta teisminiai procesai dėl nagrinėjamos žemės ploto ir ribų. NŽT Trakų skyrius 2019 m. balandžio 4 d. raštu Nr. 46SD-1049-(14.46.137 E.) kreipėsi į atsakovą, prašydamas: nustatyti, ar ši žemė nepriskirta valstybės išperkamai, yra grąžinama; suprojektuoti žemės sklypo ribas, patenkančias į turėtą žemėvaldą; per mėnesį organizuoti žemės sklypo kadastrinius matavimus (nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškus ir riboženklių koordinates valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje) ir parengti žemės sklypo planą. Atsakovas 2019 m. gegužės 6 d. raštu Nr. AP3E-312 nurodė, kad nustatė apie 0,0500 ha laisvos valstybinės žemės plotą, kuriame formuojamas žemės sklypas nuosavybės teisėms atkurti pagal pridedamą schemą. Likusioje buvusio savininko L. J. turėtoje žemės vietoje įregistruotas žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o pats formuojamas žemės sklypas nuosavybės teisėms atkurti apribotas (duomenys neskelbtini) gatvių bei žemės sklypais (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), todėl suformuoti 0,0864 ha ploto žemės sklypo nėra galimybės.
2.3. Susipažinusi su šiuo atsakymu pareiškėja su 2019 m. gegužės 15 d. raštu papildomai kreipėsi į atsakovą, prašydama formuoti grąžinimui žemės sklypą, kaip preliminariai pavaizduota pateiktame priede. Atsakovas 2019 m. gegužės 21 d. rašte Nr. AP3E-407 nurodė, kad Trakų rajono savivaldybės administracija organizuoja žemės sklypo kadastro duomenų bylos parengimą (duomenys neskelbtini). Administracija, atsakydama į 2019 m. gegužės 15 d. prašymą, 2019 m. birželio 11 d. rašte Nr. AP3E-480 nurodė, kad formuojamas žemės sklypas nuosavybės teisėms atkurti iš esmės atitinka pareiškėjos 2019 m. gegužės 15 d. rašto Nr. AP4E-341 grafinį priedą.
2.4. Iki ginčijamo Sprendimo atsakovas mažiausiai tris kartus patvirtino, kad žemės sklypas yra formuojamas, jis yra laisvas ir galima atkurti nuosavybės teises. Skundžiamame Sprendime nenurodyta nei viena teisės norma, kuria remiantis priimtas Sprendimas. Jokios automobilių stovėjimo aikštelės, kaip statinio, registruoto nekilnojamojo turto registre, ten nėra. Atsakovas 2019 m. gegužės 6 d. sprendimu Nr. AP3E-312 nustatė, jog žemės sklypas yra laisvas, valstybės neišperkamas ir grąžintinas natūra.
3. Atsakovas Trakų rajono savivaldybės administracija atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime į skundą buvo nurodyta:
3.1. 2018 m. gruodžio 6 d. raštu Nr. AP3E-623 NŽT Trakų skyriui buvo pasiūlyta pateikti papildomą informaciją apie P. J. turėtos žemės valdos ribas natūroje, nes kartografinė medžiaga, pateikta 2013 m., sunkiai įskaitoma. 2013 metais, teikiant prašymą atsakovui, buvo kalbama apie P. J., o ne L. J., turėtą žemės valdą Trakų mieste. NŽT Trakų skyrius 2019 m. balandžio 4 d. raštu Nr. 46SD-1049-(14.46.137 E.) kreipėsi į Administraciją, nurodant jau į buvusio savininko L. J. Trakų mieste turėtą 0,0864 ha žemę, prašant: nustatyti, ar ši žemė nepriskirta valstybės išperkamai, yra grąžintina; suprojektuoti žemės sklypo ribas, patenkančias į turėtų žemėvaldų; per mėnesį organizuoti žemės sklypo kadastrinius matavimus (nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškus ir riboženklių koordinates valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje) ir parengti žemės sklypo planą. Prie nurodyto rašto NŽT Trakų skyrius pateikė 2001 m. kovo 21 d. sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktą, numatyto grąžinti sklypo brėžinį. Akte nurodytas sklypo plotas – 0,24 ha.
3.2. Numatyto grąžinti sklypo plotai, vietos ir konfigūracija, sklypo, į kurį atstatomos nuosavybės teisės vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo 2001 m. balandžio 6 d. akte ir 2001 m. kovo 21 d. akte, yra skirtingos. Trakų rajono apylinkės teismo 2001 m. spalio 6 d. sprendimu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad L. J. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisėmis valdė 0,0864 ha ploto žemės sklypą. Pareiškėja, susipažinusi su NŽT Trakų skyriaus pateiktais sklypo, į kurį atstatomos nuosavybės teisės, vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo 2001 m. balandžio 6 d. ir 2001 m. kovo 21 d. aktais, 2016 m. balandžio 16 d. raštu kreipėsi į atsakovą ir NŽT Trakų skyrių, atkreipdama dėmesį į tai, kad aktuose skiriasi sklypo plotas, jo vieta, kad prie NŽT Trakų skyriaus 2019 m. balandžio 4 d. rašto Nr. 46SD-1049-( 14.46.137 E.) pateiktas ne tas sklypo aktas, prašė žemės nuosavybės atkūrimą vykdyti pagal 2001 m. balandžio 6 d. sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktą.
3.3. Pareiškėjos kaltinimai Administracijai, kad atsakovas nuo 2013 m. neparengia atkūrimui į L. J. turėtą žemę Trakų mieste būtinus dokumentus, yra nepagrįsti, nes pareiškėja ir NŽT Trakų skyriui pateikė klaidinančią informaciją. Atsakovas, atsakydamas NŽT Trakų skyriui į 2019 m. balandžio 4 d. raštą Nr. 46SD-1049-(14.46.137 E.) ir pareiškėjai į jos 2019 m. kovo 25 d., 2019 m. balandžio 16 d. prašymus, 2019 m. gegužės 6 d. raštu Nr. AP3E-362 (pareiškėjos neteisingai nurodytas rašto 2019 m. gegužės 6 d. numeris – vietoj Nr. AP3E-362, nurodytas Nr. AP3E-312) ir 2019 m. gegužės 21 d. raštu Nr. AP3E-407 pranešė, kad suformuoti 0,0864 ha ploto žemės sklypą nėra galimybės, nes laisvas žemės plotas apribotas gatvėmis ir suformuotais žemės sklypais. Atsakovo 2019 m. gegužės 6 d. raštu Nr. AP3E-362 pareiškėjai buvo pranešta, kad jis nustatė apie 0,0500 ha laisvos valstybinės žemės plotą, kuriame formuojamas žemės sklypas nuosavybės teisėms atkurti pagal pridedamą schemą. Taip pat pažymėjo, kad likusioje buvusio savininko L. J. turėtoje žemės vietoje įregistruotas žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o pats formuojamas žemės sklypas nuosavybės teisėms atkurti apribotas (duomenys neskelbtini) gatvių bei žemės sklypais, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), todėl suformuoti 0,0864 ha ploto žemės sklypo nėra galimybės. Pareiškėja 2019 m. gegužės 15 d. raštu pranešė, kad, jos manymu, galima formuoti didesnio ploto žemės sklypą nei siūlo atsakovas, pateikė prie rašto preliminariai pavaizduotą sklypą, tačiau priede neparodė, apie kokį plotą ir vietą kalba. Atsakovas pareiškėjai 2019 m. birželio 11 d. raštu Nr. AP3E-480 pranešė, kad 0,0500 ha plotas yra preliminarus, atliekant kadastrinius matavimus – bus tikslinimas.
3.4. Administracija, priimdama galutinį sprendimą dėl galimybės suformuoti žemės sklypą (duomenys neskelbtini) nuosavybės atkūrimui, išnagrinėjo situaciją vietoje, šiai teritorijai galiojančius teisės aktus, atliko kadastrinius matavimus ir nustatė, kad žemės sklypas netinkamas naudoti pagal numatytą paskirtį ir būdą (paskirtis – kita, būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos), kadangi dalis žemės sklypo ploto užstatyta inžineriniu statiniu – automobilių stovėjimo aikštele; dalį žemės sklypo ploto užima pravažiavimas į sklypą (duomenys neskelbtini); žemės sklype yra inžineriniai tinklai, dėl kurių sklypo daliai taikomos specialiosios žemės ir miško nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorija ir apsaugos zona – 514 kv. m; nacionaliniai ir regioniniai naudojimo sąlygos (ryšių linijos apsaugos zona – 48 kv. m; elektros linijų apsaugos zona – 167 kv. m; parkai – 514 kv. m; vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zonos – 221 kv. m); formuojamas žemės plotas priskirtinas valstybės išperkamai, neprivatizuojamai žemei. Įvertinusi šias aplinkybes, Trakų rajono savivaldybės administracija atsisakė organizuoti kadastrinių matavimų bylos rengimą žemės sklypui nuosavybės teisėms atkurti (duomenys neskelbtini), apie tai pareiškėjai pranešė 2019 m. rugpjūčio 30 d. raštu Nr. AP3-2102.
II.
4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gegužės 28 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino, t. y. panaikino Trakų rajono savivaldybės administracijos 2019 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą Nr. AP3-2103 ir įpareigojo Trakų rajono savivaldybės administraciją ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos organizuoti žemės sklypo kadastrinius matavimus, patvirtinti žemės sklypo planą, pateikti pasiūlymus dėl servitutų nustatymo ir šiuos dokumentus bei duomenis pateikti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyriui.
5. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir vadovaudamasis ginčui aktualiu teisiniu reglamentavimu (Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057, nuostatų (toliau – Tvarka) 34, 106 punktais, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – Vietos savivaldos įstatymas) 6 straipsniu), pažymėjo, kad nuosavybės teisių į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkūrimui natūra projektuojamiems laisvos (neužstatytos) žemės sklypams iš esmės nustatytas vienintelis reikalavimas – jie turi būti tinkami naudoti pagal savivaldybės bendrajame plane nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą.
6. Teismas atmetė Trakų rajono savivaldybės administracijos argumentus, kad prašomo natūra grąžinti sklypo dalis yra užstatyta inžineriniu statiniu – automobilių stovėjimo aikštele; dalis žemės sklypo ploto užima pravažiavimas į sklypą (duomenys neskelbtini); žemės sklype yra inžineriniai tinklai, dėl kurių žemės sklypo daliai yra taikomos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos (ryšių linijos apsaugos zona – 48 kv. m; elektros linijų apsaugos zona – 167 kv. m; nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorija ir apsaugos zona – 514 kv. m; nacionaliniai ir regioniniai parkai – 514 kv. m; vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zonos – 221 kv. m), todėl laikytina, kad negalima suformuoti racionalų sklypą, atitinkantį natūra grąžintinam sklypui keliamus reikalavimus. Šiuo aspektu teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju natūra išlikusioje žemės sklypo dalyje esantiems įvažiavimams į gretimus sklypus bei inžineriniams įrenginiams eksploatuoti gali būti nustatomi servitutai, todėl šios aplinkybės negali būti pagrindžiančios visuomenės poreikį šiai teritorijai.
7. Teismas pažymėjo, kad Atkūrimo įstatymo preambulėje pabrėžiama, kad Lietuvos Respublikos piliečių prieš okupaciją įgytos nuosavybės teisės nepanaikintos ir turi tęstinumą, todėl nesant šiame įstatyme aiškių atsisakyti atkurti nuosavybės teises į turtą natūra pagrindų, nustatytų įvertinus susiformavusius objektyvius visuomeninius turtinius santykius, negalima atsisakyti atkurti nuosavybės teises į žemę. Teismas sprendė, kad atsakovo argumentas, jog galimas suformuoti sklypas nebūtų racionalus, šiuo atveju nėra reikšmingas, o pareiškėjos skundas tenkintinas, skundžiamas Sprendimas naikintinas, atsakovas įpareigotinas suprojektuoti laisvą natūra grąžintiną žemės sklypą J. J. turėtos žemėvaldos ribose, organizuoti žemės sklypo kadastrinius matavimus, patvirtinti žemės sklypo planą, pateikti pasiūlymus dėl servitutų nustatymo ir šiuos dokumentus bei duomenis pateikti NŽT Trakų miesto žemėtvarkos skyriui.
III.
8. Atsakovas Trakų rajono savivaldybės administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjos skundą atmesti. Apeliaciniame skunde nurodoma:
8.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos faktinę situaciją, atsakovo atsisakymo formuoti racionalų žemės sklypą pagal jo paskirtį ir būdą argumentus.
8.2. Atsakovas, organizuodamas 0,0514 ha ploto žemės sklypo nuosavybės teisėms atkurti (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus, nustatė, kad žemės sklypas nėra tinkamas naudoti pagal numatytą paskirtį ir būdą (paskirtis – kita, būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos), todėl 2019 m. rugpjūčio 30 d. raštu Nr. AP3-2103 „Dėl informacijos pateikimo“ atsisakė organizuoti kadastrinių matavimų bylos rengimą žemės sklypui nuosavybės teisėms atkurti (duomenys neskelbtini). Priimdama tokį sprendimą atsakovas atsižvelgė į tai, kad dalis žemės sklypo ploto užstatyta inžineriniu statiniu – automobilių stovėjimo aikštele; dalį žemės sklypo ploto užima pravažiavimas į sklypą (duomenys neskelbtini); žemės sklype yra inžineriniai tinklai, dėl kurių žemės sklypo daliai taikomos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos (ryšių linijos apsaugos zona – 48 kv. m; elektros linijų apsaugos zona –167 kv. m; nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorija ir apsaugos zona – 514 kv. m; nacionaliniai ir regioniniai parkai – 514 kv. m; vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zonos – 221 kv. m). Be to, žemės sklypas yra trikampio formos, kas atsižvelgiant į galimo sklypo bendrą plotą 0,0514 ha, praktiškai neleis jame projektuoti statinių, atsižvelgiant į aukščiau jau išvardintus jame galimus ribojimus statant statinius ir servitutus. Taip pat pravažiavimui prie esančios už jo namų valdos būtina projektuoti privažiavimą.
8.3. Nuosavybės teisių į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkūrimui natūra projektuojamiems laisvos (neužstatytos) žemės sklypams iš esmės nustatytas vienintelis reikalavimas – jie turi būti tinkami naudoti pagal savivaldybės bendrajame plane nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą. Vertinant teritorijų planavimo principus, esamą urbanistinę situaciją, gamtosauginius reikalavimus, saugomos teritorijos gretimybes, infrastruktūrą bei atsižvelgiant į pareiškėjos teisėtus interesus ir lūkesčius gyventi darnioje aplinkoje, racionaliai naudoti žemės sklypą, nėra galimybės suformuoti atskirą žemės sklypą ginčo sklypo vietoje. Kitoks žemės sklypo panaudojimas būtų neracionalus ir neatitiktų miesto teritorijos planavimo sprendinių bei pareiškėjos teisėtų interesų ir lūkesčių.
9. Pareiškėja J. J. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 28 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma:
9.1. Teismas sprendime detaliai atskleidė faktines bylos aplinkybes, ištyrė visus į bylą pateiktus rašytinius įrodymus ir nustatė, kad J. B., pareiškėjos motina, 2000 m. spalio 16 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Trakų rajono žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio savininko P. J. ir L. J. nuosavybės teise valdytą žemę Trakų mieste. Teismas sprendime detalizavo ir smulkiai aprašė teisminius procesus, vykusius dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – kad L. J. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė 0,0864 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį paveldėjo. Tai įrodo, jog teismas itin detaliai nagrinėjo šią situaciją ir įsigilino į teisminių procesų eigą.
9.2. Teismas tinkamai įvertino ginčo situaciją ir nustatė, jog nuosavybės teisių atkūrimas vykdomas remiantis Atkūrimo įstatymo, kuriame, kaip matyti iš jo preambulės, pabrėžiama, kad Lietuvos Respublikos piliečių prieš okupaciją įgytos nuosavybės teisės nepanaikintos ir turi tęstinumą, todėl nesant šiame įstatyme aiškių atsisakyti atkurti nuosavybės teises į turtą natūra pagrindų, nustatytų įvertinus susiformavusius objektyvius visuomeninius turtinius santykius, atsisakyti atkurti nuosavybės teises į žemę negalima, todėl argumentas, kad galimas suformuoti sklypas nebūtų racionalus, nėra reikšmingas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
10. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo Nr. AP3-2102, kuriuo atsisakyta organizuoti kadastrinių matavimų bylos rengimą žemės sklypui nuosavybės teisėms atkurti (duomenys neskelbtini), pagrįstumo ir teisėtumo.
11. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu panaikino Trakų rajono savivaldybės administracijos Sprendimą ir įpareigojo Administraciją ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos organizuoti žemės sklypo kadastrinius matavimus, patvirtinti žemės sklypo planą, pateikti pasiūlymus dėl servitutų nustatymo ir šiuos dokumentus bei duomenis pateikti NŽT Trakų skyriui. Teismas sprendime vertino, kad šiuo atveju atsakovo argumentas, jog galimas suformuoti sklypas nebūtų racionalus, nėra teisiškai reikšmingas, nes nesant Atkūrimo įstatyme aiškių atsisakyti atkurti nuosavybės teises į turtą natūra pagrindų, nustatytų įvertinus susiformavusius objektyvius visuomeninius turtinius santykius, negalima atsisakyti atkurti nuosavybės teises į žemę. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju natūra išlikusioje žemės sklypo dalyje esantiems įvažiavimams į gretimus sklypus bei inžineriniams įrenginiams eksploatuoti gali būti nustatomi servitutai, todėl šios aplinkybės negali būti pagrindžiančios visuomenės poreikį šiai teritorijai.
12. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame teigia, kad teismas netinkamai įvertino bylos faktinę situaciją, atsakovo atsisakymo formuoti racionalų žemės sklypą pagal jo paskirtį ir būdą argumentus. Atsakovas, įvertinęs teritorijų planavimo principus, esamą urbanistinę situaciją, gamtosauginius reikalavimus, saugomos teritorijos gretimybes, infrastruktūrą ir atsižvelgdamas į pareiškėjos teisėtus interesus bei lūkesčius gyventi darnioje aplinkoje, racionaliai naudojant žemės sklypą, priėjo prie išvados, kad nėra galimybės suformuoti atskirą žemės sklypą ginčo sklypo vietoje, todėl ginčijamu Sprendimu atsisakė organizuoti kadastrinių matavimų bylos rengimą žemės sklypui nuosavybės teisėms atkurti (duomenys neskelbtini).
13. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
14. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą byloje atlikto įrodymų vertino aspektu, pirmiausiai pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį įrodymai byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta bendroji įrodymų vertino taisyklė – jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4688-415/2018 kt.).
15. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ginčijamo atsakovo Sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, detaliai išanalizavo pareiškėjos skundą, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Teismo sprendimas pagrįstas įrodymų analize, o faktinių aplinkybių vertinimas susietas su konkrečių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi apeliacinio skundo teiginius ir byloje surinktus įrodymus, nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
16. Kai yra pagrindas pripažinti, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).
17. Teisėjų kolegija, vertindama atsakovo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su galimybės ginčo sklypo vietoje suformuoti atskirą žemės sklypą nebuvimu, pirmiausiai pažymi, kad pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja. Toje pačioje įstatymo normoje įtvirtinta, kad laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Ši nuostata detalizuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punkte, o nuo 2011 m. balandžio 24 d. – 1061 punkte, kuriame nurodyta, kad savivaldybės administracijos direktorius, gavęs iš žemėtvarkos skyriaus kartografinę medžiagą, kurioje pažymėtos savininko turėto žemės sklypo ribos miesto detaliai nesuplanuotose teritorijose, įsakymu paskiria savivaldybės administracijos valstybės tarnautojus, atsakingus už natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypo ribų projektavimą. Šios ribos projektuojamos žemėtvarkos skyriaus pateiktoje kartografinėje medžiagoje, atsižvelgiant į savininko turėtos žemės ribas. Suprojektuotas natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypas turi būti tinkamas naudoti pagal savivaldybės bendrajame plane nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. Suprojektavus natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypo ribas miesto detaliai nesuplanuotose teritorijose ir teritorijose, kuriose parengti detalieji planai, atliekami žemės sklypo kadastriniai matavimai <...>. Savivaldybės administracijos direktorius žemės sklypo projektavimą, kadastrinių matavimų rengimą organizuoja ir nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų byloje esantį žemės sklypo planą patvirtina ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo žemėtvarkos skyriaus prašymo suteikti informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę pateikimo dienos ir kartu su kitais dokumentais (duomenimis) pateikia juos žemėtvarkos skyriui. <...>. Žemėtvarkos skyrius, gavęs iš savivaldybės administracijos nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų bylą ir šioje byloje esantį ir savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintą žemės sklypo planą, suformuoja žemės sklypą (patvirtina jo kadastro duomenis); nustato žemės sklypo plane suprojektuotus servitutus (sprendimas nustatyti servitutus priimamas kartu su sprendimu suformuoti žemės sklypą); raštu pakviečia piliečius, turinčius teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, susipažinti su savivaldybės administracijos direktoriaus pateiktais dokumentais (duomenimis) <...>.
18. Taigi nuosavybės teisių į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkūrimui natūra projektuojamiems laisvos (neužstatytos) žemės sklypams iš esmės nustatytas vienintelis reikalavimas – jie turi būti tinkami naudoti pagal savivaldybės bendrajame plane nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą.
19. Atsakovo teigimu, 0,0514 ha ploto ginčo žemės sklypas nėra tinkamas naudoti pagal numatytą paskirtį ir būdą (paskirtis – kita, būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos), kadangi dalis žemės sklypo ploto užstatyta inžineriniu statiniu – automobilių stovėjimo aikštele; dalį žemės sklypo ploto užima pravažiavimas į sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklype yra inžineriniai tinklai, dėl kurių žemės sklypo daliai taikomos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos (ryšių linijos apsaugos zona – 48 kv. m; elektros linijų apsaugos zona – 167 kv. m; nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorija ir apsaugos zona – 514 kv. m; nacionaliniai ir regioniniai parkai – 514 kv. m; vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zonos – 221 kv. m); formuojamas žemės plotas priskirtinas valstybės išperkamai, neprivatizuojamai žemei.
20. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad žemės sklypo dalyje esantys inžineriniai statiniai ir įrenginiai, o taip pat pravažiavimas į gretimą sklypą, nėra kliūtis atkurti nuosavybės teises į žemę natūra. Į tokį žemės sklypą gali būti atkuriamos nuosavybės teisės, nustatant atitinkamus žemės naudojimo apribojimus.
21. Pažymėtina ir tai, kad Atkūrimo įstatyme nėra numatyta, jog nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriant natūra, grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, tokiam tikslui negali būti formuojami mažesni nei 0,04 ha sklypai. Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje yra numatytas minimalus neatlygintinai nuosavybėn perduodamo naujo žemės sklypo dydis – 0,04 ha, tačiau ši nuostata neprivalo būti taikoma vykdant nuosavybės teisų atkūrimą natūra. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojantys teisės aktai iš tiesų nenustato minimalaus grąžinamo natūra žemės sklypo dydžio, tačiau grąžintinas natūra žemės sklypas turi būti tinkamas naudoti tiek racionalios žemėnaudos, tiek pagrindinės žemės naudojimo paskirties bei būdo požiūriu. Tik toks sklypas pripažįstamas laisvu ir gali būti projektuojamas grąžinimui natūra. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje taip pat išaiškino, kad nuosavybės teisių į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkūrimui natūra projektuojamiems laisvos (neužstatytos) žemės sklypams iš esmės nustatyti tik du reikalavimai – jie turi būti tinkami naudoti pagal savivaldybės bendrajame plane nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą bei turėti privažiuojamąjį kelią. Taigi, sprendžiant nuosavybės teisių atkūrimo natūra klausimus, net ir esant vyraujančiai nuostatai, kad natūra atkurtino žemės sklypo minimalus dydis gali būti ir mažesnis nei 0,04 ha, tačiau vis tik natūra grąžintinas sklypas pirmiausia turėtų būti vertinamas racionalaus naudojimosi žemės sklypo, pagrindinės jo naudojimo paskirties bei būdo aspektu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-643-552/2015; ir kt.).
22. Nagrinėjamu atveju ginčijamu Sprendimu atsakovas atsisakė organizuoti kadastrinių matavimų bylos rengimą 0,0514 ha ploto žemės sklypui, kuris pagal šios nutarties 21 punkte pateiktą išaiškinimą dydžio prasme atitinka formuojamai teritorijai keliamus reikalavimus. Nuosavybės teisių atkūrimas vykdomas remiantis Atkūrimo įstatymu, kurio preambulėje pabrėžiama, kad Lietuvos Respublikos piliečių prieš okupaciją įgytos nuosavybės teisės nepanaikintos ir turi tęstinumą, todėl nesant šiame įstatyme aiškių atsisakyti atkurti nuosavybės teises į turtą natūra pagrindų, nustatytų įvertinus susiformavusius objektyvius visuomeninius turtinius santykius, nėra galima atsisakyti formuoti žemės sklypą nuosavybės teisių į žemę atkūrimui grindžiant argumentais dėl jų neracionalumo ribų ar dydžio prasme.
23. Šiame kontekste akcentuotina ir tai, kad pagal byloje pateiktą planą prie ginčo žemės sklypo yra galimybė prieiti ir privažiuoti, taigi fizinis naudojimasis tokia žeme nėra suvaržytas. Šioje stadijoje, kai iš esmės neišspręstas klausimas dėl nuosavybės teisių į žemę natūra atkūrimo, nėra jokių pagrindų vertinimams, kokį tokio žemės sklypo naudojimo būdą galėtų taikyti žemės savininkas ir ar vienas, ar kitas iš jų būtų racionalus, leidžiamas ar apskritai įgyvendinamas. Taigi atsakovo apeliacinio skundo teiginiai apie neracionalų ginčo žemės sklypo panaudojimą vertintini kaip subjektyvi atsakovo nuomonė, ginant hipotetinius pareiškėjos interesus, tačiau nėra pagrindas išvadai dėl galimybės suformuoti atskirą žemės sklypą ginčo sklypo vietoje nebuvimo.
24. Vertindama ginčijame Sprendime nurodytą atsisakymo organizuoti kadastrinių matavimų bylos rengimą pagrindą – formuojamas žemės plotas priskirtinas valstybės išperkamai, neprivatizuojamai žemei – teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas nepagrindė tokios savo išvados. Priešingai, byloje pateikti įrodymai – Administracijos 2019 m. gegužės 6 d. raštas Nr. AP3E-362 „Dėl žemės sklypo, skirto atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko L. J. iki 1940 m. nacionalizacijos Trakų rajone, Trakų mieste, turėtą žemę“, 2019 m. gegužės 21 d. raštas Nr. AP3E-407 „Dėl informacijos pateikimo“, 2019 m. birželio 11 d. raštas Nr. AP3E-408 „Dėl informacijos pateikimo“ papildant 2019 m. gegužės 21 d. raštą Nr. AP3E-407 (b. l. 12, 24, 59) – patvirtina, kad atsakovas pagal buvusio savininko L. J. iki 1940 m. nacionalizacijos Trakų mieste turėtos žemės kartografinę medžiagą ir specialiojo teritorijų planavimo dokumento bei Trakų senamiesčio sklypų išplanavimo projekto sprendinius preliminariai nustatė apie 0,0500 ha laisvos valstybinės žemės plotą, kuriame formuojamas žemės sklypas nuosavybės teisėms atkurti. Atsakovas apeliaciniame skunde nebeteigia, kad ginčo žemės sklypas priskirtinas valstybės išperkamai žemei, į kurią nuosavybės teisės negali būti atkuriamos, vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 12 straipsniu, todėl teisėjų kolegija plačiau šiuo aspektu nepasisako.
25. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, todėl teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.
26. Pareiškėja atsiliepime į apeliacinį skundą pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis numato, jog dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Pareiškėja išlaidų apskaičiavimo ir pagrindimo iki bylos nagrinėjimo iš esmės apeliacinėje instancijoje pabaigos nepateikė, todėl šis prašymas nespręstinas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Atsakovo Trakų rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Ramūnas Gadliauskas
Ričardas Piličiauskas
Arūnas Sutkevičius