Civilinė byla Nr. e2A-1294-640/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25630-2021-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.18.4.; 3.3.1.18.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gegužės 31 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Andriaus Ignoto ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Recus“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Recus“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „In Ace“ dėl avanso grąžinimo ir nuostolių priteisimo, išvadą duodanti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracija.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo: 11 573,65 Eur dydžio avansą, 16 979,83 Eur dydžio nuostolius, 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 642 Eur žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas), planavo statyti svečių namų paskirties pastatą su administracinėmis patalpomis (toliau – Pastatas). 2021 m. vasario 1 d. ieškovas su atsakovu sudarė Projektavimo ir projekto vykdymo priežiūros sutartį Nr. ACE-S-20210201 (toliau – Sutartis/Projektavimo sutartis). Sutartimi atsakovas įsipareigojo atlikti Pastato techninio projekto ir atskirų jo dalių parengimo darbus bei autorinę projekto vykdymo priežiūrą, o ieškovas įsipareigojo už tinkamai ir savalaikiai atlikus darbus atsiskaityti (Sutarties 1.1 punktas). Pagal Sutarties 2.1.1 punktą, atsakovas įsipareigojo patikslinti esamus projektinius pasiūlymus atsižvelgiant į statytojo pastabas, nekeičiant išduotų specialiųjų architektūrinių reikalavimų, suderinti juos su statytoju, pakoreguoti šią projektinę dokumentaciją pagal derinančių institucijų pastabas ir paruošti techninę dokumentaciją surenkamų gelžbetoninių konstrukcijų užsakymui ne vėliau, kaip iki 2021 m. balandžio 15 d. Nepaisant Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, atsakovas Sutartyje numatytu terminu neatliko esamų projektinių pasiūlymų patikslinimo bei negavo Vilniaus miesto savivaldybės pritarimo projektiniams pasiūlymams iki 2021 m. balandžio 15 d. Prašymas Vilniaus miesto savivaldybei dėl pritarimo projektiniams pasiūlymams buvo pateiktas 2021 m. balandžio 28 d., nors kaip nurodyta aukščiau pagal Sutarties 2.1.1 punktą, šie darbai turėjo būti atlikti iki 2021 m. balandžio 15 d. Atitinkamai 2021 m. gegužės mėn. buvo gautas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiojo miesto architekto skyriaus atsakymas dėl pritarimo projektiniams pasiūlymams (duomenys neskelbtini), kuriame buvo pateiktos pastabos dėl projektinių pasiūlymų. Antrasis prašymas (pataisius projektinius pasiūlymus pagal Vilniaus miesto savivaldybės pastabas), Vilniaus miesto savivaldybei buvo pateiktas tik 2021 m. birželio 17 d. Pagal kalendorinį darbų ir mokėjimo grafiką projektinių pasiūlymų viešinimas turėjo būti atliktas taip pat iki 2021 m. balandžio 15 d., o buvo atliktas tik 2021 m. gegužės 26 d., po daugiau nei 1 mėn.
3. 2021 m. birželio mėn. buvo gautas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiojo miesto architekto skyriaus atsakymas dėl prašymo pritarti projektiniams pasiūlymams (duomenys neskelbtini). Atsakyme Vilniaus miesto savivaldybės vyriausiasis miesto architektas M. P. nurodė, jog: 2021 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. 1-972 buvo patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės bendrasis planas (toliau – Bendrasis planas), dėl ko, t. y. po Bendrojo plano patvirtinimo (po 2021 m. birželio 2 d.), keičiant projektinius pasiūlymus, jie turi atitikti Bendrojo plano reikalavimus. Nurodė, kad dėl atsakovo kaltės, t. y. atsakovui pažeidus Sutartyje ir Kalendoriniame darbų ir mokėjimo grafike numatytus terminus, reikiami projektinių pasiūlymų patikslinimai nebuvo atlikti, išviešinti ir suderinti su Vilniaus miesto savivaldybe iki 2021 m. balandžio 15 d. (Sutarties 2.1.1 p.), dėl ko Vilniaus miesto savivaldybė patvirtinus naują Bendrąjį planą, nepritarė patikslintiems projektiniams pasiūlymams. Vilniaus miesto savivaldybei nepritarus projektinių pasiūlymų patikslinimams, Sutarties įgyvendinimas tapo neįmanomas, nes: 1) techninis projektas ir atskiros jo dalys turėjo būti rengiamos būtent pagal patikslintus projektinius pasiūlymus; 2) Pastato statyba Žemės sklype tapo negalima. Atsižvelgiant į tai, jog Sutarties įvykdymas dėl atsakovo kaltės prarado prasmę, bei siekiant tarpusavio šalių derybų būdu išspręsti Sutarties nutraukimo klausimą, ieškovas 2021 m. rugpjūčio 12 d. pateikė atsakovui raštą dėl tolimesnio sutarties vykdymo, o 2021 m. rugpjūčio 24 d. pranešimu dėl sutarties nutraukimo bei avanso grąžinimo, nutraukė su atsakovu sudarytą sutartį bei pareikalavo atsakovo grąžinti jam pagal sutartį sumokėtą – 11 573,65 Eur dydžio avansą per 5 dienas nuo pranešimo pateikimo dienos, t. y. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. 2021 m. rugpjūčio 25 d. atsakovas pateikė ieškovui atsakymą Nr. ACE-R-210825, kuriame nurodė, kad nesutinka su vienašališku Sutarties nutraukimu bei pareikalavo, kad ieškovas sumokėtų atsakovui už neva atliktus darbus – 14 347,50 Eur dydžio sumą. Atsakydamas į atsakovo atsakymą, ieškovas 2021 m. rugsėjo 9 d. rašte dar kartą nurodė Sutarties nutraukimo priežastis bei pareikalavo, kad atsakovas ne vėliau, kaip per 5 dienas nuo atsakymo gavimo dienos (iki 2021 m. rugsėjo 14 d.) grąžintų ieškovo atsakovui sumokėtą – 11 573,65 Eur dydžio avansą, bei per tą patį terminą atlygintų dėl nesavalaikio Sutarties nutraukimo patirtus – 16 979,83 Eur dydžio nuostolius.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. vasario 22 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovo UAB „Recus“ naudai iš atsakovo UAB „In Ace“: 5 786,83 Eur sumokėto avanso dalį, 738,23 Eur bylinėjimosi išlaidų, 8 procentų procesines palūkanas nuo priteistos sumos – 5 786,83 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. rugsėjo 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.
5. Nurodė, kad ieškovas ir atsakovas nebuvo pakankamai rūpestingi ir atidūs vykdydami Projektavimo sutartį, ieškovas ir atsakovas padarė neesminių sutarties vykdymo pažeidimų, todėl tiek ieškovas tiek atsakovas yra atsakingi dėl nepasiekto rezultato, be to ieškovas nors ir turėjo teisę nutraukti Projektavimo sutartį, tačiau šią teisę netinkamai įgyvendino, atitinkamai ieškovo reikalavimą dėl 11 573,65 Eur dydžio sumokėto avanso priteisimo tenkino iš dalies, t. y. ieškovui iš atsakovo priteisė 50 procentų sumokėto avanso.
6. Teismo vertinimu, priteisus ieškovui iš atsakovo visą sumokėtą avansą šalys nebūtų grąžinamos į tokią padėtį, kurioje jos buvo iki sutarties sudarymo, nes atsakovas į Projektavimo sutarties vykdymą investavo daugiau laiko ir resursų, nei ieškovas. Ieškovas nors ir investavo savo laiką ir resursus, tačiau šalių siektas rezultatas galėjo būti tik toks, kokį leido teisės aktai, o ne kokį lūkestį turėjo šalys, todėl vertinant žemiau nurodytas teismo išvadas, argumentus, aplinkybes teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų kontekste, teismas sprendė, kad atsakovui paliktina pusė jam sumokėto avanso, o kitą pusę atsakovas privalo grąžinti ieškovui.
7. Pažymėjo, kad šalys sudarydamos Projektavimo sutartį ir ją vykdydamos tinkamai neišsiaiškino 2019 m. pavirtintų projektinių pasiūlymų pakeitimo įtakos sutartimi siekiamam rezultatui, taip pat viena kitai tinkamai neaiškino tikrųjų ketinimų, Projektavimo sutarties nuostatų ir terminų svarbos, ir taip prisiėmė abipusę riziką dėl Projektavimo sutarties tinkamo neįgyvendinimo ir siekiamo rezultato nepasiekimo. Pažymėjo, kad Projektavimo sutarties C punkto įgyvendinimo svarba nebuvo aptarta prieš pasirašant sutartį. Nustatė, kad ieškovo nuomone esminis Projektavimo sutarties tikslas visų pirma buvo tas, kad atsakovas tinkamai įgyvendintų projektavimo sutarties C punkto sąlygas iki 2021 m. balandžio 15 d. Projektavimo sutarties C punktas nustatė, kad „Statytojas ketina atlikti sekančias esamų projektinių pasiūlymų korekcijas, nekeičiant išduotų specialiųjų architektūrinių reikalavimų: paliekamas tik vienas požeminės stovėjimo aikštelės aukštas, projektuojamas vienas liftas ir viena laiptinė, atliekamas patalpų paskirties keitimas, atsižvelgiant į automobilių parkavimo galimybes.“ Tačiau iš byloje esančių šalių pateiktų įrodymų (DOK 16952 priedai Nr. 1-4, DOK 19264, priedai) teismas sprendė, kad minėtas sutarties C punktas šalių nebuvo išdiskutuotas Projektavimo sutarties projekto derinimo ir pasirašymo metu, ir nors atsakovas pasirašė sutartį, tačiau galėjo ir nesuprasti, kad būtent C punkto sąlygų įgyvendinimas iki 2021 m. balandžio 15 d. yra esminis, kad jo neįgyvendinus tolimesnis sutarties vykdymas ieškovui praras prasmę. Šalių Projektavimo sutarties derinimo dokumentai liudija, kad minėtas C punktas į sutartį buvo įtrauktas ieškovo prieš jam pasirašant sutartį. Projektavimo sutarties C punktas, taip pat 2.1.1 punktas nebuvo sutartyje nurodyti, kaip esminės sutarties sąlygos.
8. Teismas konstatavo, kad statybos leidimo gavimas, o ne projektinių pasiūlymų pakeitimas, buvo esmine sutarties sąlyga. Pažymėjo, kad statybos leidimas gali būti išduotas tik tokiam statinio projektui, kuris ne tik yra parengtas pagal užsakovo viziją, tačiau turi atitikti ir statybos normatyvinius dokumentus. Pagal Projektavimo sutarties 2 priedo (darbų grafikas) nuostatas, statybos leidimas turėjo būti gautas iki 2021 m. lapkričio vidurio. Atitinkamai laikė, kad esminiu sutarties pažeidimu galėjo būti tik toks Projektavimo sutarties pažeidimas, kai atsakovas nebūtų iki 2021 m. lapkričio vidurio gavęs statybos leidimo.
9. Pažymėjo, kad šalys vykdydamos projektavimo sutartį planavo atliekamus darbus, jų terminus, tačiau neskyrė pakankamai dėmesio PP 2019 pakeitimui, viešam derinimui, pateikimui Vilniaus miesto savivaldybei. Teismas nenustatė, kad ieškovo nuožiūra svarbiausioms Projektavimo sutarties C ir 2.1.1 punkto nuostatoms jų vykdymo terminams šalys būtų skyrę tinkamą dėmesį, t. y. iš pateiktų pasitarimų protokolų matyti, kad pasitarimų metu šalys diskutavo ir sutarė dėl eilės kitų būsimoms statyboms reikalingų aspektų, kaip kad automobilių stovėjimo vietoms už sklypo ribų, parduodamo ploto tikslinimui, fasadų architektūriniams sprendiniams, sprendė dėl numatytos recepcijos naikinimo, dėl projektinių pasiūlymų viešinimo sprendė tik 2021 m. balandžio 21 d. pasitarime, kuriame numatyta, kad projektiniai pasiūlymai turi būti viešinami 2021 m. gegužės 14 d.
10. Pažymėjo, kad iš esmės visuose darbo pasitarimuose dalyvavo tiek atsakovo tiek ieškovo vadovai, kurie ir pasirašė Projektavimo sutartį, o jiems vadovavo ieškovo vadovas, todėl teismas sprendė, kad nuosekliai aiškinant sutarties turinį ir ypatingai jos 4.6 punkto nuostatas, atsakovui pagrįstai galėjo susiformuoti nuomonė ir lūkestis, jog tikrieji ir aktualūs sutarties įsipareigojimai ir jų terminai, kurių reikia laikytis yra nustatyti ne sutartyje, o sutarties vykdymo protokoluose. Bet to nors ieškovas pateikė įrodymus, kad jis atsakovui teikė įvairias pastabas dėl parengtų dokumentų, tačiau nei viename iš darbo pasitarimų protokolų tai nėra užfiksuota, taip pat pasitarimų protokoluose nėra išreikštų atskirų pastabų, kad atsakovas vėluoja atlikti tam tikrus darbus, pvz., 2021 m. balandžio 21 d. protokole (bylos medžiagoje jis pateikiamas kaip 2021 m. balandžio 14 d. protokolas), 2021 m. gegužės 12 d. ir kituose protokoluose, nors nurodyta, kad atsakovas vėluoja atlikti tam tikrus darbus, tačiau dėl to nėra priimta jokių sprendimų ar pažymėta atskirų pastabų, apsiribota bendro pobūdžio teiginiu – atliekama, vėluojama. Svarbu tai, kad pasitarimų vadovu buvo būtent ieškovo vadovas, todėl jam nepriėmus jokių papildomų protokolinių sprendimų ar įpareigojimų, atsakovui galėjo susiformuoti nuomonė, kad ieškovas sutinka su tokia Projektavimo sutarties įgyvendinimo esme, kad nėra jokių problemų, kad vieni ar kiti darbai neatliekami laiku.
11. Nurodė, kad atsakovas nors ir nebūdamas pasitarimų vadovu, taip pat turėjo pareigą (sutarties 2.1.10 punktas) tinkamai informuoti ieškovą apie jam priskirtų veiksmų neatlikimo priežastis, prašyti pratęsti terminus, tačiau pasitarimų protokoluose tai nėra užfiksuota. Atitinkamai padarė išvadą, kad šalys abipusiai nevykdė joms priskirtų pareigų dėl tinkamo sutarties vykdymo ir taip abipusiai prisiėmė iš to kylančią riziką, o šalių sudaryti pasitarimų protokolai, juose aptarti darbai ir jų terminai įgavo šalims svarbesnę reikšmę, nei dėl jų buvo susitarusios sutartyje ir šalys tai pripažino.
12. Ieškovas pilnai neįvykdė Projektavimo sutarties 3.1.6 punkto sąlygos - Projektinių pasiūlymų pagrindu savalaikiai kartu su Vykdytoju parengti ir patvirtinti projektavimo užduotį. Pažymėjo, kad nors ieškovas teismo posėdžių metu paaiškino, kad projektavimo užduotį pagal susiklosčiusią praktiką rengia rangovas ir jis buvo atsakingas už projektavimo užduoties parengimą, tačiau teismo vertinimu toks Projektavimo sutarties 3.1.6 punkto ir minėtų teisės aktų aiškinimas būtų klaidingas, neatitiktų jų turinio. Nors iš teismui pateiktų dokumentų, kaip kad darbo pasitarimų protokolų, kurių metu buvo sutariama dėl darbų apimties ir terminų galima daryti išvadą, kad šiuo atveju projektavimo užduotis buvo nuolat kuriama ir keičiama darbo pasitarimuose, tačiau teismo vertinimu jos konkretaus turinio nesukūrimas turėjo reikšmingos įtakos Projektavimo sutarties turinio aiškinimui, vykdymui ir galiausiai laukto rezultato nepasiekimui.
13. Pažymėjo, kad ieškovas prisiėmė didesnę neigiamų teisinių pasekmių kilimo riziką, nes būtent jis turėjo pareigą parengti reikalingas projektavimo užduotis, tačiau jų neparengė ir neperdavė atsakovui. Teismas iš dalies sutiko su ieškovo argumentu, kad atsakovas, būdamas projektavimo darbų profesionalu, turėjo ieškovui nurodyti, kokius dokumentus reikia parengti, tačiau šiuo atveju teismas taikė principą „įstatymo nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia“, atitinkamai laikė, kad ieškovas negali būti atleidžiamas nuo pareigos parengti ir pateikti atsakovui reikalingas užduotis ir projektinių pasiūlymų rengimo užduotį, taip kaip ji aptarta Statybos techniniame reglamente STR1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“. Teismo vertinimu, ši padaryta išvada nepaneigia aplinkybės, kad projektuotojas yra projektavimo darbų specialistas, todėl prieš sudarydamas ginčo projektavimo darbų sutartį turėjo informuoti ieškovą apie tai kiek ir kokių pareigų jis turi. Todėl tiek ieškovas, turėdamas konkretų verslo planą susijusį su statybos projekto įgyvendinimu, tiek projektuotojas, turėjo būti ypatingai atidūs ir rūpestingi sudarydami ir vykdydami Projektavimo sutartį. Todėl tinkamai neparengdamos reikalingų dokumentų veikė abipuse rizika, tik teismo vertinimu didesnė rizikos dalis atiteko būtent ieškovui, nes jis pagal šalių susitarimą vadovavo darbo pasitarimams.
14. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad tol kol šalys priėjo vieningos nuomonės dėl projektinių pasiūlymų, kol rado abiem priimtinus sprendimus, užtruko daugiau nei du mėnesius, papildomai turėjo skirti 10 dienų viešinimui, o savivaldybė atsakymą pateikė dar daugiau nei po mėnesio, sprendė, kad šalys Projektavimo sutarties 2.1.1 punkte numatė per daug optimistinį, kitaip vertinant realiai neįgyvendinamą, terminą iki 2021 m. balandžio 15 d. Todėl būdamos abi savo veiklos profesionalės pasirašydamos Projektavimo sutartį turėjo suprasti, kad šis terminas yra rizikingas ir sunkiai pasiekiamas, atitinkamai darbo pasitarimų protokoluose šių terminų nepaisė, susitarė dėl kitų terminų, prisiėmė abipusę planuotų darbų iki minėto termino neatlikimo riziką ir nesiėmė priemonių šiai rizikai valdyti.
15. Pažymėjo, kad rezultato neapsiekimui reikšmingos įtakos turėjo ir trečiųjų asmenų veiksmai. Nurodė, kad nepaisant šalių pastangų ir prisiimtos abipusės rizikos, rezultato nepasiekimui įtakos turėjo ne tik šalių pernelyg optimistiška nuomonė dėl galimybės tam tikrais terminais pakeisti 2019 m. PP, tačiau ir patvirtintas naujas Vilniaus miesto bendrasis planas, kurio pagrindu nors ir buvo galima keisti įvairius patalpų išdėstymus, tačiau jis planuojamoje teritorijoje sumažino užstatymo tankį ir intensyvumą, todėl ieškovas arba galėjo toliau tęsti statybos objekto projektavimo darbus pagal 2019 PP, kurie ieškovui buvo nepriimtini arba juos keisti, tačiau sumažinant užstatymo tankį ir intensyvumą.
16. Pažymėjo, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas parengė eilę projektinių dokumentų reikalingų statybos leidimui gauti, juos perdavė ieškovui, tačiau ieškovas nepateikė informacijos ar įrodymų, kad tuos projektinius dokumentus sugražino atsakovui ir kad užtikrins, jog parengtais projektinių sprendinių projektais nepasinaudos jis ar kitas asmuo, kuriam yra parduotas sklypas.
17. Projektavimo sutartyje nėra individualiai aptarta, jog griežtas rangos darbų atlikimo termino laikymasis užsakovei turi esminę reikšmę.
18. Ieškovas neįrodė, kad dėl atsakovo veiksmų ieškovas patyrė tiesioginių nuostolių, kuriuos turėtų atlyginti atsakovas. Pažymėjo, kad kadangi teismas padarė išvadą, kad Projektavimo sutarties nutraukimui dėl atsakovo kaltės nebuvo sąlygų, kad sutartis nutrūko dėl abipusio šalių tinkamo nebendradarbiavimo, atitinkamai teismas laikė, kad nėra pagrindo vertinti, jog ieškovas galėjo patirti tiesioginių nuostolių dėl atsakovo netinkamo veikimo. Nepaisant šios teismo išvados, teismas papildomai pasisakė ir apie tai, ar ieškovas įrodė galimus tiesioginius nuostolius, t. y. tuo atveju, jeigu teismas būtų padaręs išvadą, kad atsakovas padarė esminį Projektavimo sutarties pažeidimą. Pažymėjo, kad vieni iš tiesioginių nuostolių, kuriuos prašo atlyginti ieškovas yra 5 334,92 Eur dydžio suma, kuri išmokėta, kaip darbo užmokestis jo darbuotojams dalyvavusiems darbo pasitarimuose. Su tokiu ieškovo reikalavimu teismas nesutiko. Teismo vertinimu, šis reikalavimas nepagrįstas, nes ieškovas ne tik neįrodė esminio sutarties pažeidimo, tačiau neįrodė ir priežastinio ryšio tarp patirtų išlaidų ir atsakovo veiksmų. Nurodė, kad kiti ieškovo nurodyti patirti tiesioginiai nuostoliai yra palūkanos už ieškovo gautą paskolą iš ieškovo motininės įmonės UAB „Conres“, kuri paskolino ieškovui – 600 000 Eur dydžio sumą, iš kurių 480 000 Eur buvo panaudoti ieškovo verslo projektui vystyti, tačiau ieškovo nuožiūra nepavykus verslo projektui dėl atsakovo kaltės, atsakovas turi sumokėti 7 procentų palūkanas nuo įsipareigojimo neįvykdymo dienos. Teismas pažymėjo, kad ieškovas neįrodė ne tik esminio Projektavimo sutarties pažeidimo, tačiau ir tai, kad jis realiai patyrė palūkanų mokėjimo išlaidų dėl gautos paskolos. Teismas byloje esančiais įrodymais nustatė, kad ieškovas nėra realiai patyręs 11 644,91 Eur dydžio palūkanų mokėjimo išlaidų, o tai yra tik tariamai ateityje mokėtinos palūkanos už gautą paskolą. Teismas iš byloje esančių įrodymų, taip pat nustatė, kad ieškovas gautos paskolos dalį (460 000 Eur) 2021 m. gegužės 25 d. perskolino jo įsteigtai bendrovei UAB „Saulėtekio slėnis“, tačiau ieškovas nepateikė teismui paskolos sutarties su UAB „Saulėtekio slėnis“, kurioje teismo vertinimu, taip pat turėjo būti aptartos paskolinimo sąlygos ir galimos palūkanos, todėl neatmestina prielaida, kad ieškovas už suteiktą paskolą galėjo gauti tam tikras palūkanas iš UAB „Saulėtekio slėnis“, tai reikštų, kad ieškovas apskritai nepatyrė palūkanų mokėjimo išlaidų, kurios galėtų būti traktuojamos, kaip jo tiesioginiai nuostoliai dėl neįgyvendintos Projektavimo sutarties.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
19. Apeliantas UAB „Recus“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – UAB „Recus“ ieškinį tenkinti pilna apimtimi, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
20. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:
20.1. Apelianto vertinimu pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo ginčo esmės, netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, netinkamai taikė teisės aktų normas ir nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos. Pažymėjo, kad projektinių pasiūlymų patikslinimas buvo esminė aplinkybė dėl kurios apeliantas apskritai sudarė Sutartį su atsakovu, t. y. Sutartis su atsakovu buvo sudaryta ne tam, kad atsakovas parengtų techninį projektą pagal esamus projektinius pasiūlymus, o tam, kad atsakovas patikslintų esamus projektinius pasiūlymus ir pagal juos parengtų techninį projektą.
20.2. Pažymėjo, kad ginčo Sutartis buvo sudaryta su profesionaliu projektuotoju / verslininku, kuriam keliami didesni atidumo, rūpestingumo reikalavimai, bei kuriam sutarčių sudarymas yra kasdienė veikla. Taigi teismo išvados susijusios su tuo, kad atsakovas neva tai sudarant Sutartį galėjo ir nesuprasti, kad būtent Sutarties preambulės C punkto sąlygų įgyvendinimas iki 2021 m. balandžio 15 d. yra esminis – nepagrįstos ir atsakovo nebuvo įrodytos, ypatingai vertinant tai, kas atsakovas pareiga patikslinti projektinius pasiūlymus bei suderinti juos su Vilniaus miesto savivaldybe buvo numatyta ne tik Sutarties preambulės C punkte, bet ir Sutarties 2.1.1 punkte bei Grafike. Pažymėjo, kad aplinkybės, jog tariamai atsakovas kažko nesuprato byloje nebuvo įrodytos ir neegzistuoja. Atsakovui buvo atskleistas apelianto lūkestis, t. y. tai, kokiu tikslu apeliantas sudaro Sutartį ir ką pagal Sutartį atsakovas privalo atlikti.
20.3. Nurodė, vien tas faktas, jog prie Sutarties 2.1.1 punkto nebuvo papildomo prierašo, kuris buvo prie Sutarties 2.1.18 punkto – „Ši sutarties sąlyga yra esminė“ per se nereiškia, kad atsakovas galėjo ignoruoti Sutarties 2.1.1 punktu prisiimtus įsipareigojimus, Sutarties 2.1.1 punkte ir Grafike nurodytus terminus susijusius su esamų projektinių pasiūlymų patikslinimu, viešinimu ir kt. (terminus praleisti). Atkreipė dėmesį, kad vien jau Sutarties 2 skyrius „Vykdytojo pareigos ir teisės“ yra išdėliotas nuoseklia tvarka, t. y. visų pirma numatant, kad: „Vykdytojas įsipareigoja patikslinti esamus projektinius pasiūlymus <...> iki 2021 m. balandžio 15 d.“, t. y. pats pirmas įsipareigojimas (kurį atsakovas įsipareigojo atlikti) ir pats pirmas terminas iki kurio atsakovas įsipareigojo atlikti darbus pagal Sutartį. Pažymėjo, kad statinio projektavime yra skiriami šie etapai: pirmoji stadija – projektiniai pasiūlymai, antroji – techninis projektas arba techninis darbo projektas, trečioji, jei buvo rengtas ne techninis darbo, o techninis projektas – darbo projektas. Apeliantui nesuprantama pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovas galimai nesuprato, kad būtent Sutarties preambulės C punkto ir Sutarties 2.1.1 punkto sąlygų įgyvendinimas yra esminis ir, kad jų neįgyvendinus tolimesnis sutarties vykdymas apeliantui praras prasmę.
20.4. Nurodė, kad ginčo atveju akivaizdu, kad šalys susitarė ne tik dėl techninio projekto parengimo, bet visų pirma ir dėl esamų projektinių pasiūlymų patikslinimo. Papildomai faktą, kad atsakovas suprato savo pareigas pagal Sutartį, įrodo tai, kad atsakovas teikė Vilniaus miesto savivaldybei prašymą dėl pritarimo esamų projektinių pasiūlymų patikslinimams tačiau: 1) iš esmės pažeisdamas (praleidęs) Sutartyje ir Grafike numatytus terminus; 2) su eile klaidų, ką patvirtina Vilniaus miesto savivaldybės 2021 m. gegužės mėn. pateiktas atsakymas. Dar daugiau, būdamas profesionalus rangovas, atsakovas privalėjo žinoti bei domėtis tokio pobūdžio dokumento, kaip Bendrojo plano, įsigaliojimu, gebėti įvertinti tokio dokumento priėmimo įtaką Sutarties vykdymui, t. y. Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymui. Atsakovas daugiau nei 2 mėnesius tiesiog teikė padrikus, nenuoseklius dokumentus su eile klaidų ir niekaip nesugebėjo pateikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijai reikiamų dokumentų (be klaidų) bei gauti pritarimą patikslintiems projektiniams pasiūlymams.
20.5. Pažymėjo, kad visų pirma rangos santykiuose prioritetas yra teikiamas pirminiams dokumentams, t. y. sutarčiai ir jos sąlygoms, darbų vykdymo grafikui. Būtent šiuose dokumentuose šalys susitaria dėl esminių sąlygų, įskaitant terminus, kaip ir buvo šiuo atveju. Tuo tarpu, gamybinių pasitarimų paskirti statybos srityje – papildomai kontroliuoti tarpinių darbų atlikimo eigą, suformuoti užduotis atsakingiems asmenims (rangovams ar pan.) darbų vykdymo eigoje, t. y. tokie pasitarimai yra skirti sukontroliuoti visą statybos proceso eigą. Ši aplinkybė nurodyta ir Sutarties 4.2 punkte projektavimo metu vyksta eiliniai šalių susirinkimai <...> kurių metu sprendžiami einamieji klausimai, susiję su projektavimu ir statyba. Tačiau tokių pasitarimų protokolai, nekeičia to, kas yra sutarta sutartimi.
20.6. Nurodė, kad terminų pažeidimą sąlygojo atsakovo netinkamas Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymas, atliekamų darbų nekokybiškumas, terminų pažeidimas, o ne tariama apelianto kaltė. Apeliantas nėra ir negali būti laikomas atsakingu dėl to, jog atsakovas nesugebėjo laikytis Sutartyje ir Grafike nurodytų terminų bei dėl to, jog atsakovas rengė dokumentus su klaidomis, ir juo labiau tai nėra pagrindas nepriteisti apeliantui pilnos avanso sumos (11 573,65 Eur).
20.7. Apeliantas pažymėjo, kad tarp šalių sudarytos Sutarties 3.1.6 punkte yra nurodyta, kad statytojas įsipareigoja projektinių pasiūlymų pagrindu savalaikiai kartu su Vykdytoju parengti ir patvirtinti projektavimo užduotį. Teisę projektavimo rangos sutarties šalims susitarti, kad projektavimo užduotį rengia rangovas (projektuotojas) arba šalys kartu, suteikia CK 6.701 str. 1 d., numatanti, kad užduotį ir kitus pradinius duomenis užsakovo pavedimu gali parengti ir rangovas. Atkreipė dėmesį į Sutarties 3.1.6 punkto turinį, kuriame aiškiai nurodyta, kad apeliantas įsipareigoja projektavimo užduotį parengti ne tik, kad kartu su atsakovu, bet ir projektinių pasiūlymų pagrindu. Vis tik, kaip rodo bylos faktinės aplinkybės bei byloje esantys rašytiniai įrodymai projektiniai pasiūlymai, o tiksliau esamų projektinių patikslinimas atsakovui pažeidus Sutarties 2.1.1 punkte ir Grafike nurodytus terminus, bei negavus pritarimo iš Vilniaus miesto savivaldybės, nebuvo parengti. Taigi, akivaizdu, jog Sutarties 3.1.6 punkto įgyvendinimas paaiškėjus, kad apeliantas apskritai neturi galimybės Žemės sklype vykdyti suplanuotos apimties Pastato statybos, tapo neįmanomas ir ne dėl nuo apeliantės priklausančių priežasčių.
20.8. Pažymėjo, kad teismas nepagrįstai suabsoliutino tą faktą, kad apelianto atstovas vadovavo pasitarimams. Apeliantas papildomai nurodė, kad vadovavimas pasitarimas nereiškia, kad apelianto atstovas vienas priėmė sprendimus ar pan. Vadovavimas pasitarimui suprantamas, kaip atsakingo asmens buvimas, kuris supažindina dalyvius su tuo, kas buvo aptarta praeito pasitarimo metu, fiksuoja, kas nutariama pasitarimų metu, ir tokį „vadovavimą“ gali atlikti net ne būtinai sutarties šalis, o ir trečiasis asmuo. Taigi, pats vadovavimas pasitarimui neturi jokios reikšmės šios bylos kontekste, t. y. nepaneigia fakto, kad atsakovas pažeidė Sutartimi prisiimtus terminus, dokumentus rengė nekokybiškai, ko pasekoje Sutarties vykdymas apeliantui prarado prasmę, nes apeliantas (pasikreipęs į profesionalą) neteko galimybės Žemės sklype vykdyti suplanuotos apimties Pastato statybos.
20.9. Nurodė, kad pats atsakovas nurodė, kad patikslins esamus projektinius pasiūlymus bei gaus pritarimą jiems iš Vilniaus miesto savivaldybės iki 2021 m. balandžio 15 d. Šiuo aspektu pažymėjo, kad atsakovas, o ne apeliantas privalėjo įvertinti savo pajėgumus įvykdyti Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus iki paties nustatyto termino. Atsakovas neišreiškė noro koreguoti Grafiką, išskyrus Grafiko 19.1 eilutę nurodant, avanso sumą 20 proc. nuo Sutarties kainos, t. y. 9 565 Eur be PVM (11 573,65 su PVM) ir Grafiko 19.7 eilutę.
20.10. Bendrojo plano patvirtinimas, priešingai nei nurodyta skundžiamame sprendime, Sutarties vykdymui turėjo įtakos tik tame kontekste, jog patvirtinus Bendrąjį planą Sutarties vykdymas apeliantui prarado prasmę. Teismas išvadą, jog apeliantas galėjo toliau tęsti statybos objekto projektavimo darbus pagal esamus (pirminius 2019 metų) projektinius pasiūlymus arba juos keisti sumažinant užstatymo tankį ir intensyvumą, akivaizdžiai padarė tiesiog ignoruodamas Sutarties sudarymo tikslą / esmę. Jei apeliantas būtų norėjęs, kad techninis projektas būtų parengtas pagal esamus projektinius pasiūlymus, nebūtų Sutartimi su atsakovu susitarę nei dėl esamų projektinių pasiūlymų patikslinimo, nei jų viešinimo, nei suderinimo su Vilniaus miesto savivaldybe.
20.11. Pažymėjo, kad ginčo atveju, itin svarbu akcentuoti, kad apeliantas neturi ir neturėjo ką atsakovui grąžinti. Atsakovas neatliko jokio darbo iki galo ir apeliantas atsakovo darbų nepriėmė. Tiek faktinės bylos aplinkybės, tiek byloje esantys rašytiniai įrodymai neginčijamai patvirtina, kad apeliantas negavo darbų rezultato, kurį turėjo gauti pagal Sutartį, ko pasekoje ieškovui turi būti grąžintinas visas jos pagal Sutartį atsakovui sumokėtas avansas, kuris šiuo atveju sudaro – 11 573,65 Eur dydžio avanso sumą.
20.12. Pažymėjo, kad 5 334,92 Eur nuostolių dydis yra įrodytas – apeliantas kartu su ieškiniu pateikė pažymas apie darbuotojams paskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį, o kartu su 2022 m. sausio 26 d. rašytiniais paaiškinimais/prašymu pateikė mokėjimų darbuotojams pavedimo kopijas.
20.13. Paaiškino, kad apelianto atstovė matoma, kaip PVM sąskaitos – faktūros Nr. CRS0000022 rengėja, kadangi teismui kartu su 2022 m. sausio 26 d. rašytiniai paaiškinimais/prašymu buvo pateikta nuasmenintina PVM sąskaita – faktūra, t. y. apelianto atstovė tiesiog atliko pakeitimus dokumente „uždengė“ tam tiktas PVM sąskaitos – faktūros dalis, kaip antai sąskaitą išrašiusio subjekto pavadinimą (UAB „Conres“ ir jos rekvizitus)“. Kartu su apelianto 2022 m. vasario 1 d. prašymu buvo pateikta ta pati PVM sąskaita – faktūra joje atskleidžiant sąskaitą išrašiusio subjekto pavadinimą (UAB „Conres“ ir jos rekvizitus), ko pasekoje dokumente ir vėlgi buvo atlikti pakeitimai, iš naujo apelianto atstovė kompiuteryje išsaugant „.pdf“ failą. Taigi, PVM sąskaitos – faktūros Nr. CRS0000022 metaduomenys atspindi apelianto atstovės korekcijų atlikimą, o ne dokumento parengimą.
20.14. Pirmosios instancijos teismo skundžiamas sprendimas atmetant pagrįstą ir įrodytą apelianto reikalavimą dėl nuostolių iš atsakovo priteisimo, pastarajam pažeidus Sutartis – grindžiamas prielaidomis, o ne byloje pateiktais objektyviais rašytiniais įrodymais.
21. Atsakovas UAB „In ace“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 22 d. sprendimą.
22. Nurodė, kad apeliantas pats tinkamai nevykdė sutartinių įsipareigojimų. Atkreipė dėmesį, kad vienintelė nukentėjusi šalis patyrusi nuostolių, kurių kaštai yra įvertinti sutartyje, yra atsakovas. Pažymėjo, kad apeliantas jokia forma, iki kol nusprendė parduoti objektą, neinformavo atsakovo apie netinkamą darbų vykdymą, kas buvo įtvirtinta sutartyje. Pažymėjo, kad Sutarties vienas iš tikslų atlikti esamų projektinių pasiūlymų korekcijas, nekeičiant išduotų specialiųjų architektūrinių reikalavimų, kurios išduotos pagal projektinius pasiūlymus reg. Nr. SPP 1149/19. Todėl apeliacinio skundo argumentai, kad Sutarties vykdymas apeliantui prarado prasmę, nes apeliantas neteko galimybės Žemės sklype vykdyti suplanuotos apimties Pastato statybos yra visiškai nepagrįsti ir klaidingi.
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
23. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Dėl įrodymų priėmimo
24. Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – 2022 m. vasario 26 d. apelianto UAB „Recus“ atstovės advokatės E. A. susirašinėjimą su apelianto atsakingu asmeniu su priedu (PVM sąskaita– faktūra). Apeliantas nurodo, jog būtinybė teikti papildomus įrodymus atsirado, tik po skundžiamo sprendimo priėmimo, kadangi bylos nagrinėjimo metu nei pirmosios instancijos teismas, nei atsakovas UAB „In Ace“, nekvestionavo PVM sąskaitos – faktūros Nr. CRS0000022, kaip įrodymo teisėtumo, leistinumo, nurodant kad sąskaitą tariamai parengė apelianto UAB „Recus“ atstovė advokatė E. A.
25. Remiantis CPK 314 straipsniu apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Kartu būtina atsižvelgti ir į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui. Naujų įrodymų priėmimas yra apeliacinės instancijos teismo diskrecija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017).
26. Teisėjų kolegija, įvertinusi pateiktus įrodymus pažymi, kad PVM sąskaita-faktūra Nr. CRS0000022 galėjo būti pateikta civilinę bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, be to, ši PVM sąskaita faktūra ir 2022 m. vasario 26 d. susirašinėjimas, nei patvirtina, nei paneigia byloje nustatinėtinas aplinkybes dėl ieškovo patirtų nuostolių pagrįstumo. Todėl apelianto prašymą dėl naujų įrodymų priėmimo atsisakoma tenkinti.
Dėl apeliacinio skundo
27. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 22 d. sprendimo (toliau – skundžiamas sprendimas), kuriuo ieškinys dėl avanso grąžinimo ir nuostolių priteisimo tenkintas iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
28. Byloje nustatyta, kad 2021 m. vasario 1 d. ieškovas su atsakovu sudarė Projektavimo ir projekto vykdymo priežiūros sutartį Nr. ACE-S-20210201 (toliau – Sutartis/Projektavimo sutartis). Sutartimi atsakovas įsipareigojo atlikti Pastato techninio projekto ir atskirų jo dalių parengimo darbus bei autorinę projekto vykdymo priežiūrą, o ieškovas įsipareigojo už tinkamai ir savalaikiai atlikus darbus atsiskaityti (Sutarties 1.1 punktas). Pagal Sutarties 2.1.1 punktą, atsakovas įsipareigojo patikslinti esamus projektinius pasiūlymus atsižvelgiant į statytojo pastabas, nekeičiant išduotų specialiųjų architektūrinių reikalavimų, suderinti juos su statytoju, pakoreguoti šią projektinę dokumentaciją pagal derinančių institucijų pastabas ir paruošti techninę dokumentaciją surenkamų gelžbetoninių konstrukcijų užsakymui ne vėliau, kaip iki 2021 m. balandžio 15 d. 2021 m. vasario 26 d. ieškovas pervedė atsakovui 11 573,65 Eur avansą. Atsakovas Sutartyje numatytu terminu neatliko esamų projektinių pasiūlymų patikslinimo bei negavo Vilniaus miesto savivaldybės pritarimo projektiniams pasiūlymams iki 2021 m. balandžio 15 d. Prašymas Vilniaus miesto savivaldybei dėl pritarimo projektiniams pasiūlymams buvo pateiktas 2021 m. balandžio 28 d., tačiau 2021 m. gegužės mėn. buvo gautas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiojo miesto architekto skyriaus atsakymas dėl pritarimo projektiniams pasiūlymams (duomenys neskelbtini), kuriame buvo pateiktos pastabos dėl projektinių pasiūlymų. Atsakovas 2021 m. birželio 17 d. raštu Nr. PSP-100-210617-02204 pateikė Vilniaus miesto savivaldybei derinti svečių namų (duomenys neskelbtini), dar kartą patikslintus projektinius pasiūlymus. Vilniaus miesto savivaldybė 2021 m liepos 5 d. raštu Nr. A51-58024/21(3.3.2.26E-VMA nepritarė projektiniams pasiūlymams, nes Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. 1-972 buvo patvirtintas naujas Vilniaus miesto bendrasis planas, todėl projektiniai pasiūlymai turi atitikti naująjį bendrąjį planą. Ieškovas 2021 m. rugpjūčio 12 d. pateikė atsakovui raštą dėl tolimesnio sutarties vykdymo, o 2021 m. rugpjūčio 24 d. pranešimu dėl sutarties nutraukimo bei avanso grąžinimo, nutraukė su atsakovu sudarytą sutartį bei pareikalavo atsakovo grąžinti ieškovui pagal sutartį sumokėtą – 11 573,65 Eur dydžio avansą per 5 dienas nuo pranešimo pateikimo dienos, t. y. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. 2021 m. rugpjūčio 25 d. atsakovas pateikė ieškovui atsakymą Nr. ACE-R-210825, kuriame nurodė, kad nesutinka su vienašališku Sutarties nutraukimu bei pareikalavo, kad ieškovas sumokėtų atsakovui už neva atliktus darbus – 14 347,50 Eur dydžio sumą. Ieškovas UAB „Recus“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė iš atsakovo priteisti 11 573,65 Eur dydžio avansą, 16 979,83 Eur dydžio nuostolius, 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 642 Eur žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi išlaidas.
29. Vilniaus miesto apylinkės teismas ieškovo ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovo UAB „Recus“ naudai iš atsakovo UAB „In Ace“ 5 786,83 Eur sumokėto avanso dalį, 738,23 Eur bylinėjimosi išlaidų, 8 procentų procesines palūkanas nuo priteistos sumos – 5 786,83 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. rugsėjo 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.
30. Teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad ieškovas ir atsakovas nebuvo pakankamai rūpestingi ir atidūs vykdydami Projektavimo sutartį, ieškovas ir atsakovas padarė neesminių sutarties vykdymo pažeidimų, todėl tiek ieškovas tiek atsakovas yra atsakingi dėl nepasiekto rezultato, be to ieškovas nors ir turėjo teisę nutraukti Projektavimo sutartį, tačiau šią teisę netinkamai įgyvendino, atitinkamai ieškovo reikalavimą dėl 11 573,65 Eur dydžio sumokėto avanso priteisimo tenkino iš dalies, t. y. ieškovui iš atsakovo priteisė 50 procentų sumokėto avanso. Taip pat pažymėjo, kad ieškovas neįrodė, jog dėl atsakovo veiksmų ieškovas patyrė tiesioginių nuostolių, kuriuos turėtų atlyginti atsakovas.
Dėl avanso priteisimo
31. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas ieškovui priteisdamas pusę prašomo priteisti avanso, t. y. 5 786,83 Eur, nurodė, jog šalys sudarydamos Projektavimo sutartį ir ją vykdydamos tinkamai neišsiaiškino patvirtintų projektinių pasiūlymų pakeitimo įtakos sutartimi siekiamam rezultatui, taip pat viena kitai tinkamai neaiškino tikrųjų ketinimų, Projektavimo sutarties nuostatų ir terminų svarbos, ir taip prisiėmė abipusę riziką dėl Projektavimo sutarties tinkamo neįgyvendinimo ir siekiamo rezultato nepasiekimo. Nurodė, jog Projektavimo sutarties C punkto įgyvendinimo svarba nebuvo aptarta prieš pasirašant sutartį. Sutarties C punktas šalių nebuvo išdiskutuotas Projektavimo sutarties projekto derinimo ir pasirašymo metu, ir nors atsakovas pasirašė sutartį, tačiau galėjo ir nesuprasti, kad būtent C punkto sąlygų įgyvendinimas iki 2021 m. balandžio 15 d. yra esminis, kad jo neįgyvendinus tolimesnis sutarties vykdymas ieškovui praras prasmę. Pažymėjo, jog Projektavimo sutarties C punktas, taip pat 2.1.1 punktas nebuvo sutartyje nurodyti, kaip esminės sutarties sąlygos.
32. Apeliantas UAB „Recus“ nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis apeliaciniame skunde nurodo, jog ginčo Sutartis buvo sudaryta su profesionalu, projektuotoju / verslininku, kuriam keliami didesni atidumo, rūpestingumo reikalavimai, bei kuriam sutarčių sudarymas yra kasdienė veikla. Todėl teismo išvados susijusios su tuo, kad atsakovas sudarant Sutartį galėjo ir nesuprasti, kad būtent Sutarties preambulės C punkto sąlygų įgyvendinimas iki 2021 m. balandžio 15 d. yra esminis – nepagrįstos ir atsakovo nebuvo įrodytos, ypatingai vertinant tai, kad atsakovo pareiga patikslinti projektinius pasiūlymus bei suderinti juos su Vilniaus miesto savivaldybe buvo numatyta ne tik Sutarties preambulės C punkte, bet ir Sutarties 2.1.1 punkte bei Grafike. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šiems apelianto argumentams pritaria.
33. Iš byloje pateiktos tarp ieškovo ir atsakovo sudarytos 2021 m. vasario 1 d. Projektavimo ir projekto vykdymo priežiūros sutarties Nr. ACE-S-20210201 nustatyta, kad preambulės A punkte nurodyta, kad statytojas žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) bendras plotas 0.1099 ha, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) (toliau tekste – Žemės sklypas), ketina statyti Svečių namų paskirties pastatą su administracinėmis patalpomis I a., kurio antžeminės dalies planuojamas plotas iki 3200 kv.m. (toliau – Pastatas). Preambulės C punkte nurodyta, kad Statytojas ketina atlikti sekančias esamų projektinių pasiūlymų korekcijas, nekeičiant išduotų specialiųjų architektūrinių reikalavimų. Sutarties 2.1 punkte įtvirtintos vykdytojo (atsakovo UAB „In Ace“) pareigos. 2.1.1. punkte nurodyta, kad vykdytojas įsipareigoja „patikslinti esamus projektinius pasiūlymus atsižvelgiant į Statytojo pastabas, nekeičiant išduotų specialiųjų architektūrinių reikalavimų, suderinti juos su Statytoju, pakoreguoti šią projektinę dokumentaciją pagal derinančių institucijų pastabas ir paruošti techninę dokumentaciją surenkamų gelžbetoninių konstrukcijų užsakymui (trisluoksnių, viensluoksnių, sienų, perdangų kiekiai su storiais, maksimalūs sienų aukščiai, laiptų maršų, aikštelių, balkonų kiekiai) ne vėliau kaip iki 2021 m. balandžio 15 d.“.
34. Taigi iš byloje pateiktos Sutarties 2.1.1 punkto nuostatos matyti, kad atsakovas, kaip vykdytojas, įsipareigojo patikslinti esamus projektinius pasiūlymus iki konkretaus termino – ne vėliau kaip iki 2021 m. balandžio 15 d. Byloje neginčijamai nustatyta, kad atsakovas nurodytų terminų nesilaikė, t. y. atsakovas pirmą kartą prašymą Vilniaus miesto savivaldybei dėl pritarimo projektiniams pasiūlymams pateikė 2021 m. balandžio 28 d., tačiau Vilniaus miesto savivaldybei nepritarus pateiktiems projektiniams pasiūlymams, atsakovas Vilniaus miesto savivaldybei derinti dar kartą patikslintus projektinius pasiūlymus pateikė tik 2021 m. birželio 17 d. Kaip nustatyta, minėtiems projektiniams pasiūlymams Vilniaus miesto savivaldybė vėlgi nepritarė, nes Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. 1-972 buvo patvirtintas naujas Vilniaus miesto bendrasis planas, todėl projektiniai pasiūlymai turi atitikti naująjį bendrąjį planą. Kaip nustatyta Sutarties Preambulės C punkte, Statytojas ketino atlikti esamų projektinių pasiūlymų korekcijas, nekeičiant išduotų specialiųjų architektūrinių reikalavimų, tačiau atsižvelgiant į tai, kad 2021 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. 1-972 įsigaliojo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrasis planas (TPDR reg. Nr. T00086338), svečių namų (duomenys neskelbtini) rekonstravimo projektas turi būti baigiamas rengti pagal patvirtintus projektinius pasiūlymus reg. Nr. SPP 1149/19. Kaip nurodyta Vilniaus savivaldybės rašte, keičiant projektą ir rengiant naujus projektinius pasiūlymus, turi būti nepažeidžiami Bendrojo plano reglamentai ir reikalavimai. Be to, vadovaujantis Bendruoju planu, sklypas (duomenys neskelbtini) patenka į Intensyvaus užstatymo funkcinę zoną, kur pagal šiai funkcinei zonai nustatytus užstatymo reglamentus, tekstinių reglamentų reikalavimus, Projektiniuose pasiūlymuose planuojamos apimties svečių namų statyba negalima. Taigi atsakovui laiku nepatikslinus esamų projektinių pasiūlymų bei įsigaliojus naujam Bendrajam planui, Žemės sklype tapo neįmanoma statyti tokios apimties Pastato, kurį Žemės sklype pagal atsakovo parengtą techninį projektą, kuris turėjo būti parengtas pagal patikslintus projektinius pasiūlymus (Sutarties preambulės C punktas ir Sutarties 2.1.1 punktas), norėjo statyti ieškovas.
35. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismu, kad atsakovas galėjo nesuprasti, jog C punkto sąlygų įgyvendinimas iki 2021 m. balandžio 15 d. yra esminis, kad jo neįgyvendinus tolimesnis sutarties vykdymas ieškovui praras prasmę. Pažymėtina, kad šalių teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis turi joms įstatymo galią (CK 6.189 str.). Kaip nustatyta, atsakovo pareiga patikslinti esamus projektinius pasiūlymus ne vėliau kaip iki 2021 m. balandžio 15 d. buvo numatyta ne tik Sutarties preambulės C punkte, bet konkrečiai įtvirtinta ir 2.1.1. punkte. Be to, kaip pagrįstai nurodo apeliantas, atsakovas yra verslininkas, savo srities profesionalas, kuriam tokių sutarčių sudarymas yra kasdieninė veikla, todėl atitinkamai jam keliami didesni atidumo, rūpestingumo reikalavimai. Kita vertus, tai, kad atsakovas suprato savo pareigą patikslinti projektinius pasiūlymus bei suderinti juos su Vilniaus miesto savivaldybe patvirtina byloje esantys duomenys apie tai, jog atsakovas du kartus teikė Vilniaus miesto savivaldybei prašymą dėl pritarimo esamų projektinių pasiūlymų patikslinimams, tačiau abu kartus jiems pritarta nebuvo.
36. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad Projektavimo sutarties C punktas, taip pat 2.1.1 punktas nebuvo sutartyje nurodyti, kaip esminės sutarties sąlygos, todėl esminiu sutarties pažeidimu galėjo būti tik toks Projektavimo sutarties pažeidimas, kai atsakovas nebūtų iki 2021 m. lapkričio vidurio gavęs statybos leidimo. Pažymėtina, kad vien tai, jog prie Sutarties 2.1.1 punkto nebuvo papildomo prierašo, kad ši sutarties sąlyga laikytina esmine, savaime nereiškia, kad atsakovas galėjo pažeisti Sutarties 2.1.1 punktu prisiimtus įsipareigojimus bei šiame punkte nustatytus terminus. Kaip pagrįstai apeliaciniame skunde nurodo ieškovas, tai, jog projektinių pasiūlymų patikslinimas ir terminas jiems atlikti turėjo esminę reikšmę, patvirtina ir pačios sudarytos Sutarties turinys, t. y. kad šalys Sutartimi susitarė ne tik dėl techninio projekto parengimo, bet, pirmiausia, dėl esamų projektinių pasiūlymų patikslinimo.
37. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas ieškovui priteisė tik pusę prašomo priteisti avanso nustatęs, kad dėl nepasiekto rezultato atsakingas ir pats ieškovas. Visų pirma, teismas pažymėjo, kad atsakovui pagrįstai galėjo susiformuoti nuomonė ir lūkestis, jog tikrieji ir aktualūs sutarties įsipareigojimai ir jų terminai, kurių reikia laikytis yra nustatyti ne sutartyje, o sutarties vykdymo protokoluose. Pažymėjo, kad nors ieškovas pateikė įrodymus, kad jis atsakovui teikė įvairias pastabas dėl parengtų dokumentų, tačiau nei viename iš darbo pasitarimų protokolų tai nėra užfiksuota, taip pat pasitarimų protokoluose nėra išreikštų atskirų pastabų, kad atsakovas vėluoja atlikti tam tikrus darbus. Nurodė, kad nors kituose protokoluose nurodyta, kad atsakovas vėluoja atlikti tam tikrus darbus, tačiau dėl to nėra priimta jokių sprendimų ar pažymėta atskirų pastabų, apsiribota bendra pobūdžio teiginiu – atliekama, vėluojama. Pažymėjo, kad pasitarimų vadovu buvo būtent ieškovo vadovas, todėl jam nepriėmus jokių papildomų protokolinių sprendimų ar įpareigojimų, atsakovui galėjo susiformuoti nuomonė, kad ieškovas sutinka su tokia Projektavimo sutarties įgyvendinimo esme, kad nėra jokių problemų, kad vieni ar kitai darbai neatliekami laiku. Antra, teismas nurodė, jog ieškovas pilnai neįvykdė Projektavimo sutarties 3.1.6 punkto sąlygos – Projektinių pasiūlymų pagrindu savalaikiai kartu su vykdytoju parengti ir patvirtinti projektavimo užduotį. Teisėjų kolegija su šiais skundžiamo sprendimo argumentais nesutinka.
38. Visų pirma, kritiškai vertintini skundžiamo sprendimo argumentai, kad atsakovui galėjo susiformuoti nuomonė ir lūkestis, jog tikrieji ir aktualūs sutarties įsipareigojimai ir jų terminai, kurių reikia laikytis yra nustatyti ne sutartyje, o sutarties vykdymo protokoluose. Kaip jau minėta, šalių teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis turi joms įstatymo galią (CK 6.189 str.), todėl kiekvienu atveju vykdant sutartines prievoles vadovaujamasi šalių sutartyje įtvirtintomis nuostatomis, jos sąlygomis. Nagrinėjamu atveju būtent šalių sudarytoje Sutartyje buvo susitarta dėl esminių sąlygų, įskaitant terminus, todėl nėra pagrindo sutikti, jog atsakovas galėjo manyti, kad reikia vadovautis ne Sutartimi, o Sutarties vykdymo protokolais. Atitinkamai, nepritartina, kad ieškovas, kaip pasitarimų vadovas, turėjo priimti papildomus protokolinius sprendimus ar įpareigojimus, kuriuose užfiksuotos pastabos dėl atsakovo vėlavimo atlikti darbus. Be to, kaip paaiškino ieškovas, pasitarimai skirti papildomai kontroliuoti tarpinių darbų atlikimo eigą, suformuoti užduotis atsakingiems asmenims (rangovams ar pan.) darbų vykdymo eigoje, t. y. tokie pasitarimai yra skirti sukontroliuoti visą statybos proceso eigą. Šią aplinkybę patvirtina Sutarties 4.2 punkto nuostata, kad projektavimo metu vyksta eiliniai šalių susirinkimai, kurių metu sprendžiami einamieji klausimai, susiję su projektavimu ir statyba. Taigi šių pasitarimų protokolai, nekeičia to, kas yra sutarta Sutartimi, todėl ieškovui nebuvo jokio pagrindo priimti protokolinių sprendimų, įpareigojančių atsakovą vykdyti Sutartyje įtvirtintus darbus. Be to, kaip nurodė ir pats pirmosios instancijos teismas, būtent atsakovas turėjo pareigą (sutarties 2.1.10 punktas) tinkamai informuoti ieškovą apie jam priskirtų veiksmų neatlikimo priežastis, prašyti pratęsti terminus.
39. Antra, Sutarties 3.1.6 punkte nurodyta, jog statytojas įsipareigoja projektinių pasiūlymų pagrindu savalaikiai kartu su vykdytoju parengti ir patvirtinti projektavimo užduotį. Taigi iš šios nuostatos turinio matyti, kad apeliantas įsipareigojo projektavimo užduotį parengti kartu su atsakovu, be to, šią užduotį parengti projektinių pasiūlymų pagrindu. Tačiau, kaip nustatyta, projektiniai pasiūlymai atsakovui pažeidus Sutarties 2.1.1 punkte nurodytus terminus, bei negavus pritarimo iš Vilniaus miesto savivaldybės, nebuvo parengti. Todėl suprantama, jog Sutarties 3.1.6 punkte įtvirtintas ieškovo įsipareigojimas negalėjo būti įgyvendintas ne dėl nuo ieškovo priklausančių priežasčių.
40. Atsižvelgiant į nurodytą, teisėjų kolegija, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovui priteisė pusę atsakovui sumokėto avanso, t. y. 5 786,83 Eur sumą. Kolegijos vertinimu, Sutartis buvo nutraukta išimtinai dėl atsakovo padarytų esminių Sutarties pažeidimų, t. y. dėl atsakovo, kaip vykdytojo, vėlavimo atlikti projektinių pasiūlymų patikslinimus Sutartyje nurodytais terminais (Sutarties 2.1.1. punktas), dėl ko, 2021 m. birželio 2 d. įsigaliojus Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrajam planui (TPDR reg. Nr. T00086338), Sutarties vykdymas tapo neįmanomas. Atsižvelgiant į nurodytą, ši Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo dalis keistina, ieškovui iš atsakovo priteisiant visą 11 573,65 Eur dydžio avansą.
Dėl nuostolių priteisimo
41. CK 6.652 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad jeigu rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą, tai užsakovas turi teisę atsisakyti priimti įvykdžius prievolę atliktą darbą ir pareikalauti iš rangovo atlyginti dėl termino praleidimo padarytus nuostolius, jeigu dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę.
42. Nagrinėjamu atveju, ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 16 979,83 Eur dydžio nuostolius, kuriuos sudaro: 1) 5 334,92 Eur suma išmokėta, kaip darbo užmokestis, darbuotojams dalyvavusiems darbo pasitarimuose; ir 2) 11 644,91 Eur dydžio palūkanos už gautą paskolą.
43. Pirmosios instancijos teismas šiuos ieškovo nurodomus patirtus nuostolius laikė neįrodytais. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šiai teismo išvadai pritaria.
44. Pažymėtina, kad ieškovo nurodomi 11 644,91 Eur tiesioginiai nuostoliai yra palūkanos už ieškovo gautą paskolą iš ieškovo motininės įmonės UAB „Conres“, kuri paskolino ieškovui – 600 000 Eur dydžio sumą, iš kurių 480 000 Eur buvo panaudoti ieškovo verslo projektui vystyti, tačiau ieškovo nuožiūra nepavykus verslo projektui dėl atsakovo kaltės, atsakovas turi sumokėti 7 procentų palūkanas nuo įsipareigojimo neįvykdymo dienos. Ieškovas pažymėjo, kad laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 15 d. iki 2021 m. rugpjūčio 25 d. jis paskolos davėjui sumokėjo – 11 644,91 Eur dydžio palūkanas, skaičiuojamas nuo Žemės sklypo vertės (460 000 Eur).
45. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovo prašomi priteisti 11 644,91 Eur nuostoliai nėra įrodyti, todėl pirmosios instancijos teismas jų nepriteisė pagrįstai. Pažymėtina, kad iš byloje pateiktos paskolos sutarties Nr. RC/21 turinio matyti, kad ieškovui buvo suteikta 600 000 Eur paskola, Paskolos sutarties 2.1. punkte nurodyta, kad paskolos gavėjas paskolos davėjui moka 7 procentų dydžio metines palūkanas, nurodyta palūkanų skaičiavimo tvarka, terminai. Vis dėlto, paskolos turinyje nėra duomenų, iš kurių teismas galėtų daryti objektyviai pagrįstą išvadą, kad paskola buvo suteikta būtent ieškovo verslo projektui vystyti bei, atitinkamai, kad gauta paskola buvo panaudota šiam tikslui. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš Paskolos sutarties matyti, kad paskola suteikta 600 000 Eur sumai, tačiau ieškinyje ieškovas nurodo, jog paskola suteikta 480 000 Eur sumai. Taigi byloje nesant duomenų, pagrindžiančių suteiktos paskolos sąsajas su ieškovo verslo projektu, kuriuo ieškovas planavo žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), statyti svečių namų paskirties pastatą su administracinėmis patalpomis, nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo dėl 11 644,91 Eur nuostolių priteisimo.
46. Kolegija nurodo, kad ieškovo reikalavimas dėl 5 334,92 Eur nuostolių priteisimo taip pat yra nepagrįstas. Ieškovas nurodo, kad minėti nuostoliai atsirado išmokant darbo užmokestį darbuotojams dalyvavusiems darbo pasitarimuose. Byloje ieškovas pateikė 2021 m. rugsėjo 8 d. pažymas apie priskaičiuotą darbo užmokestį, kuriose nurodoma, kad darbuotojams D. M. ir D. M. buvo išmokėtas darbo užmokestis susijęs su šių darbuotojų dirbtu laiku su tikslu įgyvendinti 2021 m. vasario 1 d. Projektavimo ir projekto vykdymo priežiūros sutartį Nr. ACE-S-20210201. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien duomenys apie ieškovo darbuotojams išmokėtą darbo užmokestį savaime nepatvirtina nagrinėjamu atveju prašomų priteisti nuostolių pagrįstumo. Byloje pateiktose pažymose nedetalizuotos minėtų ieškovo darbuotojų darbo funkcijos, kas pagrįstų, jog minėti darbuotojai atliko darbo funkcijas susijusias su ieškovo vykdomo projekto veikla, dalyvavo pasitarimuose ar tokių pasitarimų trukmė atitinka pažymose deklaruojamą atliktų darbų trukmę ir pan. Byloje nesant nurodytų duomenų, kurie pagrįstų prašomų priteisti nuostolių realumą, laikytina, kad ieškovas neįrodė, jog patyrė 5 334,92 Eur nuostolius, išmokant darbo užmokestį darbuotojams vykdžiusiems darbo funkcijas pagal Sutartį. Atsižvelgiant į tai, skundžiamo sprendimo dalis dėl nuostolių priteisimo ieškovui laikytina pagrįsta, todėl ji nekeistina.
47. Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Dėl bylos procesinės baigties
48. Įvertinus aukščiau išdėstytą, kolegija nurodo, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išnagrinėjo civilinę bylą, tik priteisdamas ieškovui avansą jį nepagrįstai sumažino iki 5 786,83 Eur sumos. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas padidinant ieškovui priteistino avanso dydį iki 11 573,65 Eur sumos, atitinkamai keičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
49. Pakeitus teismo sprendimą, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
50. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovas pirmosios instancijos teisme iš viso patyrė 3 642 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pakeitus sprendimą, patekintų ieškinio reikalavimų dalis šiuo atveju sudaro 40,53 proc., todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 1 120,63 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
51. Ieškovo apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, ieškovui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93,98 straipsniai). Ieškovo reikalavimai apeliaciniame skunde tenkinti 25,42 proc., t. y. tenkintas tik reikalavimas dėl pirmosios instancijos teismo nepriteistos avanso dalies (5 786,82 Eur). Ieškovas pateikė prašymą priteisti iš atsakovo UAB „In Ace“ 2 122,95 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme bei pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Taip ieškovas už apeliacinį skundą sumokėjo 642 Eur žyminį mokestį. Taigi iš viso apeliacinės instancijos teisme apeliantas patyrė 2 764,95 Eur bylinėjimosi išlaidas. Tokiu būdu iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 702,85 Eur (2 764,95 Eur * 25,42 proc.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
ieškovo UAB „Recus“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 22 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti jo rezoliucinę dalį taip:
„ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovo UAB „Recus“ (įmonės kodas 303271807) naudai iš atsakovo UAB „In Ace“ (įmonės kodas 300935637): 11 573,65 Eur (vienuolika tūkstančių penkis šimtus septyniasdešimt tris eurus 65 ct) sumokėto avansą, 1 120,63 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą dvidešimt eurų 63 ct) bylinėjimosi išlaidų, 8 procentų procesines palūkanas nuo priteistos sumos – 11 573,65 Eur (vienuolikos tūkstančių penkių šimtų septyniasdešimt trijų eurų 65 ct), nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. rugsėjo 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.“.
Priteisti iš atsakovo UAB „In Ace“ (įmonės kodas 300935637) 702,85 Eur (septynis šimtus du eurus 85 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, ieškovo UAB „Recus“ (įmonės kodas 303271807) naudai.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Alvydas Barkauskas
Andrius Ignotas
Rūta Veniulytė-Jankūnienė