Civilinė byla Nr. 2-961-330/2016
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00797-2009-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.3.9; 3.5.1.13.
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. balandžio 28 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „Preilos uostas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 9 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-86-555/2016, kuria patenkintas uždarosios akcinės bendrovės „Preilos uostas“ (buv. „SKP langai“) kreditorės L. M. prašymas išduoti vykdomąjį raštą pagal neįvykdytą 2014 m. rugsėjo 30 d. Taikos susitarimą uždarosios akcinės bendrovės „SKP langai“ restruktūrizavimo byloje.
Teisėjas, išnagrinėjęs bylą pagal atskirąjį skundą,
n u s t a t ė :
I. Klausimo esmė
Kreditorė L. M. pirmosios instancijos teismui 2016 m. sausio 4 d. pateiktame procesiniame dokumente prašė išduoti jai vykdomąjį raštą baigtoje civilinėje byloje Nr. B2-86-555/2014 dėl UAB „SKP langai“ restruktūrizavimo. Pareiškėja nurodė, kad tarp jos ir UAB „SKP langai“ (dabar UAB „Preilos uostas“ (anksčiau buvęs pavadinimas UAB „Sabonio klubas ir partneriai“) 2014 m. rugsėjo 30 d. buvo pasirašytas Taikos susitarimas, kuriuo buvo susitarta dėl jos 469 389,26 Eur (1 620 707,22 Lt) kreditorinio reikalavimo tenkinimo ne skolininkės UAB „SKP langai“ restruktūrizavimo bylos proceso metu, ir kuriuo skolininkė įsipareigojo iki 2015 m. gruodžio 31 d. grąžinti kreditorei visą įsiskolinimą. Kauno apygardos teismas 2014 m. lapkričio 18 d. priimtu ir įsiteisėjusiu sprendimu patvirtino UAB „SKP langai“ 2010-2014 metų restruktūrizavimo plano įgyvendinimo aktą ir užbaigė šios bendrovės restruktūrizavimo bylą, tačiau bendrovė pagal 2014 m. rugsėjo 30 d. Taikos susitarimą kreditorės reikalavimo iki 2015 m. gruodžio 31 d. nepatenkino – įsiskolinimo negrąžino.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2016 m. vasario 9 d. nutartimi prašymą patenkino – nutarė išduoti kreditorei L. M. vykdomąjį raštą baigtoje UAB „SKP langai“ restruktūrizavimo byloje (civilinė byla Nr. B2-86-555/2014).
Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad UAB „SKP langai“ restruktūrizavimo byloje tarp kreditorės L. M. ir skolininkės UAB „SKP langai“ (dabar UAB „Preilos uostas“) 2014 m. rugsėjo 30 d. pasirašytas Taikos susitarimas, kuriuo šalys susitarė dėl kreditorės L. M. 469 389,26 Eur (1 620 707,22 Lt) finansinio reikalavimo tenkinimo ne restruktūrizavimo bylos metu, ir kuriuo skolininkė įsipareigojo iki 2015 m. gruodžio 31 d. grąžinti kreditorei visą skolos sumą. Nutartyje akcentuota, jog teismui patvirtinant 2010-2014 metų UAB „SKP langai“ restruktūrizavimo plano įgyvendinimo aktą, tuo pačiu buvo patvirtintas kreditorės L. M. ir UAB „SKP langai“ Taikos susitarimas, pagal kurį bendrovė, įgyvendindama restruktūrizavimo planą, įsipareigojo kreditorei L. M. grąžinti 469 389,26 Eur (1 620 707,22 Lt) skolą iki 2015 m. gruodžio 31 d. Teismas konstatavo, kad 2014 m. lapkričio 18 d. sprendimu patvirtinus įmonės restruktūrizavimo plano įgyvendinimo aktą, kurio nuostatose taip pat buvo įtvirtintas Taikos susitarimas su kreditore, iš esmės teismine tvarka buvo patvirtinta ir taikos sutartis, kurios pagrindu kreditorė prašo išduoti vykdomąjį raštą. Teismo vertinimu, skolininkės UAB „Preilos uostas“ prašymas dėl taikos sutarties vykdymo tvarkos pakeitimo, kuriuo siekiama pakeisti taikos sutarties sąlygas ir išdėstyti skolos mokėjimą iki 2021 m. sausio 1 d., atsižvelgiant į restruktūrizavimo bylos trukmę, Taikos susitarimo vykdymą, iš esmės keičia šalių sutarties turinį, pažeidžia kreditorės teises, todėl netenkintinas. Įvertinęs aplinkybę, jog byloje nėra ginčo dėl įsiskolinimo pagal Taikos susitarimą egzistavimo fakto, teismas nusprendė, kad prašymas išduoti vykdomąjį raštą yra pagrįstas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskirajame skunde skolininkė UAB „Preilos uostas“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti kreditorei L. M. išduoti vykdomąjį raštą arba patenkinti skolininkės prašymą pakeisti Taikos susitarimo 2 punkto vykdymo tvarką. Atskirąjį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:
- Teismas nepagrįstai išdavė vykdomąjį raštą, nes nėra teismo patvirtintos taikos sutarties tarp kreditorės L. M. ir skolininkės UAB „Preilos uostas“. Teismo išvados, kuriomis Taikos susitarimas prilygintas teisme patvirtintai taikos sutarčiai, nepagrįstos. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, teismui patvirtinus taikos sutartį, vykdomajame dokumente turi būti nurodoma su išieškojimu susijusi rezoliucinė teismo sprendimo dalis pažodžiui. Apskųstoje nutartyje nenurodytos Taikos susitarimo sąlygos. Kreditorė negalėjo reikalauti teismo nutartimi patvirtinti taikos sutarties, kurios įvykdymo terminas pasibaigė.
- Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apskųstą nutartį, neįvertino skolininkės UAB „Preilos uostas“ nurodytų aplinkybių dėl prievolės kreditorei vykdymo tvarkos pakeitimo. Teismas neanalizavo ir motyvuotai neaptarė skolininkės pateiktų duomenų ir faktų, o tik lakoniškai nurodė, kad nagrinėjamu atveju siekiama pakeisti Taikos susitarimo esmę.
- Spręsdamas Taikos susitarimo sąlygų pakeitimo kausimą teismas nevertino aplinkybės, jog kreditorės reikalavimas kilęs iš šalių susitarimo dėl pastatų (duomenys neskelbtini), įsigijimo. Teismas turėjo įvertinti tai, jog dėl šiame sklype statomų pastatų eilę metų vyksta teisminiai ginčai. Skolininkė šiuo metu atsiskaitymui su kreditore neturi laisvų apyvartinių lėšų.
- Teismas nepagrįstai sprendė, kad skolininkė siekia Taikos susitarimo vykdymą atidėti iki 2021 m. sausio 1 d. Iš tiesų, Taikos susitarimo vykdymo tvarkos pakeitimu siekiama jo vykdymą atidėti iki 2016 m. gruodžio 31 d. tam, kad būtų įgyvendinta teismo nutartis dėl žemės sklypų statuso ir įteisinti poilsio nameliai.
Atsiliepime į atskirąjį skundą kreditorė prašo Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartį palikti nepakeistą, o skolininkės UAB „Preilos uostas“ atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime į atskirąjį skundą kreditorė nurodė, kad skolininkė, ginčydama taikos sutarties, sudarytos su kreditore, patvirtinimą, iš esmės prieštarauja restruktūrizavimo tikslui ir savo pačios pateiktam teismui tvirtinti restruktūrizavimo planui bei jo įgyvendinimo akto nuostatoms. Restruktūrizavimo plano įgyvendinimas buvo susietas su aktualiu laikotarpiu planuojamomis gauti pajamomis. Kreditorės finansinis reikalavimas patvirtintas restruktūrizavimo byloje, todėl esminė Taikos susitarimo sąlyga buvo atsiskaitymo su kreditore terminas (2015 m. gruodžio 31 d.). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai Taikos susitarimą prilygino byloje patvirtintai taikos sutarčiai. Nutariant išduoti vykdomąjį raštą proceso įstatymo nuostatos nebuvo pažeistos. Kreditorės nuomone, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į restruktūrizavimo bylos specifiką, pagrįstai pripažino atsiskaitymo su kreditore terminą esmine Taikos susitarimo sąlyga. Jos vertinimu, Taikos susitarimo sąlygos galėjo būti peržiūrimos tik atnaujinus procesą UAB „SKP langai“ restruktūrizavimo byloje. Be to, nurodytos aplinkybės ir teisinis reguliavimas neatima iš šalių teisės vykdymo procese tartis dėl vykdymo tvarkos ir sąlygų. Kreditorės nuomone, skolininkė neįrodė, kad Taikos susitarime numatytu terminu neturėjo galimybės patenkinti kreditorės finansinio reikalavimo.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinis teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalautų viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
Restruktūrizavimo proceso paskirtis yra įstatymuose įtvirtintomis priemonėmis išsaugoti ir plėtoti įmonės, kuri turi laikinų finansinių sunkumų, veiklą, sumokėti skolas, atkurti mokumą ir išvengti bankroto (Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 1 straipsnio 2 dalis). Įmonės restruktūrizavimo procese gali būti pakeista ūkinės veiklos rūšis, modernizuojama gamyba, tobulinamas darbo organizavimas, parduodamas įmonės turtas ar jo dalis, priimamas kitų įmonių, jas jungiant ar skaidant, turtas, įgyvendinamos techninės, ekonominės bei organizacinės priemonės, skirtos įmonės mokumui atkurti, pakeičiami įmonės įsipareigojimų kreditoriams dydžiai bei vykdymo terminai. Restruktūrizavimo procese siekiama apsaugoti tiek finansinių įsipareigojimų nevykdančios įmonės kreditorių (ir privačių, ir valstybės institucijų), darbuotojų, tiek pačios restruktūrizuojamos įmonės interesus. Taigi, įmonės restruktūrizacija – tai procesas, per kurį siekiama atgaivinti sunkumų turinčios įmonės veiklą įvairiomis priemonėmis: atidedamas įsipareigojimų vykdymas kreditoriams arba jie sumažinami pertvarkant įmonės veiklą; iškėlus restruktūrizavimo bylą įmonei, kol jos veikla stabilizuojama, suteikiama apsauga nuo kreditorių: sustabdomi išieškojimai, netesybų ir palūkanų skaičiavimas. Įmonės restruktūrizavimas atliekamas turint tikslą perskirstyti įmonės įsiskolinimus ir jų apmokėjimo terminus bei tvarką tam, kad būtų išvengta bankroto ir atkurta įmonės normali ūkinė veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2010).
Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog nei šalių sudarytame Taikos susitarime nustatytu terminu, nei iki šiol kreditorės finansinis reikalavimas nebuvo patenkintas. Viena iš atskirojo skundo argumentų grupių keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo išvados, kuria šalių sudarytas Taikos susitarimas prilygintas teismo patvirtintai taikos sutarčiai, pagrįstumo.
Kasacinis teismas, aiškindamas taikos sutarties sampratą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnis), yra nurodęs, kad taikos sutartis – tai ginčo šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010; 2008 m. liepos 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2008 ir kt.). Taikos sutartis, kurią patvirtina teismas, nors reguliuojama ir proceso, ir materialiosios teisės normų, yra viena iš civilinių sutarčių, tiesiogiai nustatytų Civilinio kodekso, rūšių; teismo nutartimi patvirtintos sutarties teisinė galia ir jos materialiniai teisiniai padariniai šalims apibrėžti CK normose, o tokios sutarties šalims kylantys procesiniai teisiniai padariniai nustatyti proceso normose. Tai reiškia, kad taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria ginčo šalys laisvo apsisprendimo būdu (CK 6.156 straipsnis) išsprendžia kilusį ginčą, sutarties sąlygomis apibrėždamos kiekvienos jų teises ir pareigas. Taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas. Be to, procesinė šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą – viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo išraiškų. Tik pačios šalys sprendžia dėl taikos sutarties turinio, t. y. nusistato savitarpio teises ir pareigas. Teismo sprendimu patvirtinta taikos sutartis įgyja res judicata galią; iki to laiko bet kuri iš taikos sutarties šalių gali išreikšti valią netvirtinti tokios sutarties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Gubernija“ v. UAB „Kalnapilio-Tauro grupė“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-571/2010).
Iš bylos duomenų nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2009 m. liepos 8 d. nutartimi UAB „Sabonio klubas ir partneriai” (vėliau UAB „SKP langai“, dabar UAB „Preilos uostas“) iškėlė restruktūrizavimo bylą. Teismo 2010 m. sausio 7 d. nutartimi buvo patvirtintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, į kurį įtrauktas ir kreditorės L. M. 469 389,26 Eur (1 620 707,22 Lt) kreditorinis reikalavimas. 2010 m. gruodžio 2 d. nutartimi patvirtintas restruktūrizavimo planas, kuriame nustatyta kreditorių reikalavimų patenkinimo eilė, tvarka ir tenkinimo šaltiniai. 2012 m. gegužės 24 d. nutartimi patvirtinti restruktūrizavimo plano pakeitimai. 2014 m. rugsėjo 30 d. tarp kreditorės L. M. ir skolininkės – restruktūrizuojamos UAB „SKP langai“ pasirašytas Taikos susitarimas, kuriuo šalys susitarė dėl kreditorės 469 389,26 Eur (1 620 707,22 Lt) finansinio reikalavimo tenkinimo ne restruktūrizavimo bylos metu. Šiuo susitarimu skolininkė įsipareigojo iki 2015 m. gruodžio 31 d. grąžinti kreditorei visą įsiskolinimą. Į teismui pateiktą tvirtinti UAB „SKP langai“ 2010-2014 m. restruktūrizavimo plano įgyvendinimo aktą (t. 16, b. l. 32-33) buvo įtrauktas ir atskiras punktas (žr. akto 9 punktą) dėl kreditorės L. M. ir skolininkės UAB „SKP langai“ pasirašyto Taikos susitarimo, pagal kurį UAB „SKP langai“, įgyvendindama restruktūrizavimo planą, įsipareigojo kreditorei L. M. grąžinti 469 389,26 Eur (1 620 707,22 Lt) skolą iki 2015 m. gruodžio 31 d. Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 18 d. sprendimu buvo patvirtintas UAB „SKP langai“ restruktūrizavimo plano įgyvendinimo aktas ir nuspręsta baigti bendrovės restruktūrizavimo bylą.
2010-2014 metų RUAB „Sabonio klubas ir partneriai“ (vėliau UAB „SKP langai“, dabar UAB „Preilos uostas“) restruktūrizavimo plano pakeitime Nr. 1 (t. 14, b. l. 29-52), be kita ko, nurodyta, kad tariamasi su bendrovės kreditoriais UAB „Žemkasa“, L. M. ir N. B., kad šie kreditoriai padarytų nuolaidų ir lauktų, kol bus parduoti Preilos boteliai, iš gautų lėšų dengiant įsipareigojimus. Tuo atveju, jeigu botelių pardavimai neįvyks, šie finansiniai reikalavimai bus dengiami bendra tvarka ir eiliškumu, kartu su kitais finansiniais reikalavimais, nepriskiriant jų prie einamųjų mokėjimų (pakeitimo Nr. 1 įžanginės dalies 9 punktas, t. 14, b. l. 30). Bendrovės restruktūrizavimo plano pakeitime Nr. 1 taip pat apibrėžta, kad restruktūrizavimo plano įgyvendinimas reiškia tai, kad bendrovė atsiskaito su visais kreditoriais (11 dalies 1 punktas); arba sudaro taikos sutartis (arba bet kokius kitus panašaus pobūdžio susitarimus, įskaitant susitarimus dėl skolos refinansavimo) su visais kreditoriais dėl jų reikalavimų tenkinimo ne restruktūrizavimo bylos metu (11 dalies 2 punktas), arba bendrovė pilnai atsiskaito su dalimi kreditorių, o su likusia dalimi kreditorių sudaro taikos sutartis (arba bet kokius kitus panašaus pobūdžio susitarimus, įskaitant susitarimus dėl skolos refinansavimo) dėl jų reikalavimų tenkinimo ne restruktūrizavimo bylos metu (11 dalies 3 punktas). Nurodyti restruktūrizavimo plano pakeitimai buvo patvirtinti Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 24 d. nutartimi (t. 14, b. l. 55). 2014 m. rugsėjo 30 d. kreditorė L. M. sudarė Taikos susitarimą, kuriuo skolininkė pripažino, kad jos įsiskolinimas kreditorei sudaro 1 620 707,22 Lt (469 389,26 Eur), bei įsipareigojo šį įsiskolinimą grąžinti iki 2015 m. gruodžio 31 d. (t. 16, b. l. 8-10). Į teismui tvirtinti pateiktą UAB „SKP langai“ 2010-2014 metų restruktūrizavimo plano įgyvendinimo aktą, kaip jo sudėtinė dalis, įtrauktas atskiras 9 punktas dėl skolininkės ir kreditorės L. M. pasirašyto 2014 m. rugsėjo 30 d. Taikos susitarimo, jame (akto 9 punkte) fiksuojant esmines Taikos susitarimo sąlygas – skolininkės pareigą iki 2015 m. gruodžio 31 d. grąžinti kreditorei 1 620 707,22 Lt / 469 389,25 Eur skolą (t. 16, b. l. 33). Šio akto turinys patvirtina realizavimą restruktūrizavimo plane (su pirmiau nurodytais pakeitimais) įtvirtintos nuostatos, pagal kurią restruktūrizavimo plano įgyvendinimas reiškia, kad įmonė pilnai atsiskaito su kreditoriais, įmonė sudaro taikos sutartis (arba bet kokius panašaus pobūdžio susitarimus) su visais kreditoriais dėl jų reikalavimų tenkinimo ne restruktūrizavimo bylos metu arba įmonė pilnai atsiskaito su dalimi kreditorių, o su likusia kreditorių dalimi įmonė sudaro taikos sutartis (arba bet kokius panašaus pobūdžio susitarimus) dėl jų tenkinimo ne restruktūrizavimo bylos metu. Akte taip pat nurodoma, kad su kreditore L. M. buvo sudarytas restruktūrizavimo plane numatytas Taikos susitarimas dėl jos reikalavimo tenkinimo ne restruktūrizavimo bylos metu, taip pat akte patvirtinama, kad įmonės nestruktūrizavimo planas pilnai įgyvendintas ir jame nustatyti tikslai pasiekti (Restruktūrizavimo plano įgyvendinimo akto 5, 7, 9, 18 punktai). Kauno apygardos teismas 2014 m. lapkričio 18 d. sprendimu patvirtino UAB „SKP langai“ 2010-2014 metų restruktūrizavimo plano įgyvendinimo aktą ir užbaigė restruktūrizavimo bylą (t. 16, b. l. 39-41). Pirmiau išdėstytų aplinkybių įvertinimas suformavo apeliacinio teismo įsitikinimą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai UAB „SKP langai“ (UAB „Preilos uostas“) restruktūrizavimo plano įgyvendinimo akto patvirtinimą sutapatino ir su šalių sudaryto Taikos susitarimo patvirtinimu teismine tvarka. Šiuo atveju būtina įvertinti aplinkybę, jog šis Taikos susitarimas sudarytas bendrovės (skolininkės) restruktūrizavimo procese, kaip viena iš būtinųjų (sudėtinė) restruktūrizavimo plano įgyvendinimo sąlygų. Kaip matyti iš UAB „SKP langai“ restruktūrizavimo proceso baigiamosios stadijos veiksmų sekos ir į bylą pateiktų dokumentų bei jų pagrindu priimtų procesinių sprendimų turinio, šalių valia buvo sudarytas Taikos susitarimas, taip pat jis tapo restruktūrizavimo proceso baigiamojo dokumento – restruktūrizavimo plano įgyvendinimo akto sudėtine dalimi. Taigi, įvertinęs teisminio restruktūrizavimo proceso, kurio metu šalys sudarė Taikos susitarimą, specifinius ypatumus ir šio susitarimo teisinę reikšmę restruktūrizavimo proceso baigčiai, apeliacinis teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog restruktūrizavimo plano įgyvendinimo akto patvirtinimas teisme apima ir šio akto sudėtinės dalies (nuosekliai fiksuojamos visuose dokumentuose, susijusiuose su restruktūrizavimo proceso pabaiga) – skolininkės ir kreditorės 2014 m. rugsėjo 30 d. sudaryto Taikos susitarimo patvirtinimą teismo procesiniu sprendimu. Apeliantės iliustruojami skirtumai, jos nuomone, atribojantys šalių sudarytą Taikos susitarimą nuo įstatymo nustatyta įprastine tvarka (atskiru procesiniu sprendimu) teisme tvirtinamos taikos sutarties su jos sąlygų išdėstymu (CK 6.985 straipsnis, CPK 140 straipsnio 3 dalis), šiuo konkrečiu atveju laikyti formaliais, reiškiamais neatsižvelgiant tiek į teisminio restruktūrizavimo proceso esmę, specifinius jo ypatumus bei į UAB „SKP langai“ restruktūrizavimo byloje susiklosčiusią faktinę ir teisinę situaciją. Apeliantės akcentuojama aplinkybė, jog šalių sudaryto Taikos susitarimo sąlygos nebuvo perkeltos į restruktūrizavimo bylą nagrinėjusio teismo atskirą procesinį sprendimą, nurodytų aplinkybių kontekste nesudaro pagrindo konstatuoti apskųstos nutarties neteisėtumo.
Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas kreditorės L. M. prašymą, nutarė išduoti kreditorei vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. B2-86-555/2014. Apeliacinis teismas, įvertinęs apelianto atskirojo skundo argumentų visumą, sprendžia, kad toks apskųstos nutarties rezoliucinės dalies formulavimas yra per siauras, paliekantis erdvės tiek šio procesinio dokumento, tiek jo vykdymo eigoje išduoto vykdomojo dokumento turinio galimam subjektyviam interpretavimui, poreikiui papildomai aiškinti formuluotiną vykdomojo dokumento turinį. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, į ankstesnėje šios nutarties dalyje akcentuotus tiek bendruosius restruktūrizavimo proceso ypatumus, tiek UAB „SKP langai“ restruktūrizavimo byloje susiklosčiusią faktinę ir teisinę situaciją bei į teisinį reguliavimą, apibrėžtą CPK 646 straipsnio 3 dalyje, apeliacinis teismas konstatuoja būtinumą papildyti pirmosios instancijos teismo nutarties rezoliucinę dalį, nurodant išduoti kreditorei vykdomąjį raštą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 18 d. sprendimu patvirtinto UAB „SKP langai“ restruktūrizavimo plano įgyvendinimo akto sudėtinės dalies – šalių sudaryto Taikos susitarimo neįvykdytos sąlygos – skolininkės UAB „SKP langai“ (dabar – UAB „Preilos uostas“) pareigos iki 2015 m. gruodžio 31 d. grąžinti kreditorei L. M. 1 620 707,22 Lt (469 389,25 Eur) skolą.
Pirmosios instancijos teismas apskųsta nutartimi atmetė skolininkės UAB „Preilos uostas“ prašymą pakeisti Taikos susitarimo sąlygas ir išdėstyti skolos kreditorei mokėjimą iki 2021 m. sausio 1 d. Apeliantė, nesutikdama su šia apskųstosios nutarties dalimi, atskirajame skunde teigia, kad teismas neanalizavo ir motyvuotai neaptarė skolininkės pateiktų duomenų ir faktų, neatsižvelgė į tai, jog kreditorės reikalavimas kilęs iš šalių susitarimo dėl pastatų, dėl kurių teismuose eilę metų vyksta teisminiai ginčai, įsigijimo. Pasak apeliantės, teismas turėjo įvertinti aplinkybes apie ilgą laiką vykusius teisminius ginčus dėl šiame sklype statomų pastatų, taip pat apeliantė nurodė, kad šiuo metu ji neturi laisvų lėšų Taikos susitarimui įvykdyti. Apeliacinis teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantės teiginiais.
Pagal galiojantį ir byloje sprendžiamam ginčui aktualų teisinį reguliavimą teismas, spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, turi teisę pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės (CPK 646 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimu galima išspręsti procesinius šio sprendimo vykdymo klausimus, tačiau ne įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2008). Vykdomajame rašte negali būti įrašomas kitoks šalių susitarimo turinys, nei tas, kuris nurodytas taikos sutartį patvirtinančioje teismo nutartyje. Nagrinėjamu atveju restruktūrizavimo procese sudaryto Taikos susitarimo turinys patvirtina, kad šiuo susitarimu (taikos sutartimi) skolininkė pripažino esanti skolinga kreditorei 1 620 707,22 Lt (469 389,25 Eur), šią skolą įsipareigodama grąžinti iki 2015 m. gruodžio 31 d. (iš karto visą sumą arba dalimis), o kreditorė skolos grąžinimo termino atidėjimo laikotarpiu įsipareigojo neskaičiuoti palūkanų, netesybų ar kitų mokėjimų. Apeliacinio teismo vertinimu, šių Taikos susitarimo sąlygų analizė sudaro pagrindą išvadai, jog skolos grąžinimo terminas yra konkreti Taikos susitarimo sąlyga, todėl teismui CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka tenkinant apeliantės prašymą būtų keičiama būtent pati taikos sutarties sąlyga, o ne koreguojama sutarties sąlygų vykdymo tvarka. Be to, įvertinus tiek nurodytas Taikos susitarimo sąlygas, tiek šio dokumento preambulę, kurioje nurodomos šio susitarimo sudarymo aplinkybės ir tikslai (siekiant įgyvendinti restruktūrizavimo planą, užbaigti restruktūrizavimo bylą, deklaruojant bendrovės finansinį pajėgumą nurodytu terminu jau po restruktūrizavimo proceso pabaigos grąžinti visą skolą), akivaizdu, kad grąžintinos skolos dydis ir jos grąžinimo terminas laikytinos esminėmis šalių susitarimo sąlygomis. Leidžiant apeliantui skolą kreditorei grąžinti dar mažiausiai po metų nuo susitarime nustatyto termino, o priklausomai nuo planuojamų sudaryti sandorių sėkmės leisti skolos grąžinimą atidėti net iki 2021 m. sausio 1 d., būtų pažeistas sutarties laisvės principas (CK 6.156 straipsnis), akivaizdžiai modifikuota esminė sąlyga Taikos susitarimo, kuris, be kita ko, turėjo reikšmingos įtakos skolininkės restruktūrizavimo proceso sėkmingai baigčiai. Nustačius, kad toks skolininkės prašymas iš esmės negali būti tenkinamas, jos prašyme nurodytų aplinkybių, esą darančių įtaką Taikos susitarimo įvykdymo galimybėms, vertinimas netenka prasmės. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinis teismas prieina išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino skolininkės UAB „Preilos uostas“ prašymą dėl taikos sutarties vykdymo sąlygų pakeitimo ir pagrįstai netenkino šio prašymo.
Esant pirmiau išdėstytoms aplinkybėms, nėra pagrindo dėl atskirajame skunde nurodytų argumentų keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį, kuria patenkintas prašymas išduoti vykdomąjį raštą dėl Taikos susitarimo neįvykdytos sąlygos. Nagrinėjamu atveju apeliacinis teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadas pagrindžiančiais motyvais, todėl atskirąjį skundą atmeta, o teismo nutartį palieka iš esmės nepakeistą, papildant jos rezoliucinę dalį.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartį palikti iš esmės nepakeistą, tik ją papildyti, išdėstant rezoliucinę dalį taip:
„Išduoti L. M. vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. B2-86-555/2014 dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 18 d. sprendimu patvirtinto uždarosios akcinės bendrovės „SKP langai“ 2010-2014 metų restruktūrizavimo plano įgyvendinimo akto sudėtinės dalies – uždarosios akcinės bendrovės „SKP langai“ ir L. M. Taikos susitarimo neįvykdytos sąlygos – skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „SKP langai“ (dabar – uždaroji akcinė bendrovė „Preilos uostas“) pareigos iki 2015 m. gruodžio 31 d. grąžinti kreditorei L. M. 1 620 707,22 Lt (469 389,25 Eur) skolą“.
Teisėjas Gintaras Pečiulis