Administracinio nusižengimo byla

Nr. AN2-482-626/2020

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00479-2018-2

 (S)

Procesinio sprendimo kategorijos: 21.11.10

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 28 d.   

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Vitalija Norkūnaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos teisės departamento Vilniaus administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vedėjos (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. spalio 26 d. nutarimo, kuriuo tenkintas UAB „B.“ vadovo T. Š. atstovo advokato Algio Petrulio skundas ir administracinio nusižengimo teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 317 straipsnio 1 dalį nutraukta,

Teismas

nustatė :

I.                      Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1.       Institucijos 2018 m. sausio 30 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „B.“ vadovui T. Š. pagal ANK 317 straipsnio 1 dalį paskirta 440 eurų bauda, dėl to, kad 2017 m. liepos 11 d. patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog jis neįvykdė Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Širvintų rajono agentūros 2017 m. vasario 24 d. privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo UAB „B.“ buvo įpareigota iki 2017 m. balandžio 27 d. iš UAB „B.“ nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) Vilniaus r., nuo užpilto pelkės ploto nukasti ir išvežti gruntą.

2.       Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams UAB „B.“ atstovas advokatas A. Petrulis pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti Institucijos 2018 m. sausio 30 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2020 m. birželio 12 d. nutarimu panaikino Institucijos 2018 m. sausio 30 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 317 straipsnio 1 dalį T. Š. atžvilgiu nutraukė. Teismas konstatavo, jog UAB „B.“ vadovui T. Š. pasinaudojus teise apeliacine tvarka apskųsti Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Širvintų rajono agentūros 2017 m. vasario 27 d. Privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Institucijos 2017 m gegužės 11 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl privalomojo nurodymo“ Vilniaus apygardos administraciniam teismui, aukščiau minėtos Institucijos, pačios nurodydamos savo priimtų dokumentų apskundimo tvarką ją pažeidė, nepagrįstai surašant 2017 m. rugsėjo 26 d. administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) ir atitinkamai priimant 2018 m. sausio 30 d. skundžiamą nutarimą.

3.       Institucija apskundė Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2020 m. birželio 12 d. nutarimą apeliacinės instancijos teismui. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutarimu panaikino apylinkės teismo nutarimą ir grąžino bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams.

4.       Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2020 m. spalio 26 d. nutarimu panaikino Institucijos 2018 m. sausio 30 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 317 straipsnio 1 dalį T. Š. atžvilgiu nutraukė. Teismas nusprendė, kad byloje susiklostė situacija, kada vienu patikrinimu aktu Institucija nurodo, jog privalomasis nurodymas įvykdytas, po to kitu patikrinimo aktu nurodo, jog privalomasis nurodymas nėra įvykdytas, todėl pripažino, jog T. Š. vykdant Institucijos pareigūno pirmąjį nurodymą (2016 m. birželio 8 d. Institucijos Privalomas nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini)), nebuvo žinotina, jog toks nurodymas neatitinka įstatymų leidėjo keliamų reikalavimų ir jo veiksmuose (neveikime) nėra administracinio nusižengimo subjektyvaus požymio – kaltės.

II.                      Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

5.       Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. spalio 26 d. nutarimą ir palikti galioti Institucijos 2018 m. sausio 30 d. priimtą nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).

5.1.                      Institucija skunde nurodo, jog skundžiamu teismo 2020 m. spalio 26 d. nutarimu byla T. Š. atžvilgiu buvo nutraukta nepagrįstai, kadangi Privalomasis nurodymas nebuvo įvykdytas. Pažymi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) Privalomąjį nurodymą paliko galioti, kas reiškia, jog Privalomasis nurodymas turėjo būti įvykdytas laiku. Priešingai, nagrinėjamoje situacijoje, Institucijos teigimu, byloje nėra duomenų, įrodančių, kad T. Š. būtų įvykdęs Privalomąjį nurodymą ir apie tai informavęs Instituciją. Tuo tarpu, teismas akcentavo tik tai, kad buvo įvykdytas pirmasis privalomasis nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau nebuvo įsigilinta į tai, kad šis nurodymas buvo surašytas ne T. Š., o buvusiam UAB ,,B.“ vadovui J. M., kas sprendžiant T. Š. atsakomybės klausimą neturi teisinės reikšmės, nes T. Š. neįvykdė jam surašyto privalomojo nurodymo, t. y. 2017 m. vasario 27 d. Nr. (duomenys neskelbtini) (o pakartotinis jam surašytas 2017 m. spalio 5 d. Nr. (duomenys neskelbtini)).

5.2.                      Institucija, remdamasi Lietuvos teismų praktika, pažymi, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme įtvirtinti privalomojo nurodymo įvykdymo ir privalomojo nurodymo apskundimo terminai nėra tarpusavyje susiję, t. y. privalomąjį nurodymą apskundus jo įvykdymo termino eiga nestabdoma, ir kitoks aiškinimas prieštarautų Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo paskirčiai, jame įtvirtintam teisiniam reguliavimui. Atsižvelgiant į tai Institucija skunde nurodo, jog T. Š., net ir apskundus Privalomąjį nurodymą, privalėjo jį įvykdyti laiku ir apie tai turėjo būti pranešta Institucijai. Šių aplinkybių teismas nesiaiškino, dėl jų visiškai nepasisakė.

5.3.                      Institucijos teigimu, UAB „B.“ neteisėta veikla žemės sklype (unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini) Vilniaus r. buvo nustatyta dar 2016 m. balandžio 18 d. Institucijos (iki 2018 m. liepos 1 d. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento) patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) už tai, kad minėtame žemės sklype organizavo grunto atvežimą ir jo lyginimą. Grunto pylimas ir lyginimas buvo atliekamas Gineitiškių ežero apsaugos juostoje, natūraliai susiformavusioje pelkėje bei Gineitiškių ežero dalyje. Institucija atkreipia dėmesį į tai, kad tuometinis UAB „B.“ direktorius J. M. sutiko su pažeidimu, todėl UAB „B.“ apie pelkės buvimą žemės sklype žinojo jau nuo 2016 m. birželio 13 d., kuomet buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas.

5.4.                      Institucija apeliaciniame skunde taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog ji 2017 m. spalio 5 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė ieškinį dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo, ieškinio suma 3696,30 euro, atsakovą nurodė UAB „B.“, kurį Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 12 d. preliminariu sprendimu (bylos Nr. (duomenys neskelbtini)) tenkino ir Institucijai iš UAB „B.“ priteisė 3696,30 euro aplinkai padarytos žalos atlyginimo. Pažymi, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 10 d. galutiniu sprendimu (bylos Nr. (duomenys neskelbtini)) paliko aukščiau minėtą preliminarų sprendimą nepakeistu, nurodydamas, kad „   Darytina išvada, kad ieškovas pateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių natūraliai susiformavusios ir faktiškai egzistavusios pelkės užpylimą gruntu, ir taip įrodė atsakovo neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą, kaip civilinės atsakomybės sąlygas   ”. Institucijos manymu, iš šių pateiktų faktinių aplinkybių akivaizdu, jog ginčijamame žemės sklype apsaugos juostoje buvo natūraliai susiformavusi pelkė, kuri vėliau nuolatos neteisėtai buvo užpilama gruntu. 

5.5.                      Apeliaciniame skunde pažymima, jog Institucija, įvertinusi ilgalaikę konfliktišką situaciją, kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą (toliau – NŽT), Registrų centrą bei Vilniaus apygardos prokuratūrą su tam tikrai prašymais ir užklausomis, kad minėtos institucijos savo kompetencijos ribose įvertintų nagrinėjamą situaciją. Iš NŽT 2020 m. sausio 28 d. rašto, Registrų centro 2019 m. lapkričio 18 d. rašto, VĮ Distancinių tyrimų ir geoinformatikos centro rašto bei Vilniaus apygardos prokuratūros 2019 m. gruodžio 18 d. rašto matyti, kad nuo 2002 m. rugpjūčio 9 d. atliktų kadastrinių matavimų nagrinėjamame žemės sklype besiribojančiame su Gineitiškių ežeru buvo aišku, kad toje vietoje yra pelkė, kuri buvo neteisėtai užpilama gruntu nuo 2016 m. Atsižvelgiant į tai, Institucija nurodo, kad Privalomasis nurodymas privalėjo būti įvykdytas laiku, todėl pirmos instancijos teismas turėjo vertinti šias aplinkybes, o ne privalomo nurodymo teisėtumo klausimą, kuris beje buvo išspręstas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarime Nr. (duomenys neskelbtini) ir juo reikėjo remtis kaip turinčiu prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje, taip pat ir tai, ar apie nurodymo įvykdymą buvo pranešta Institucijai, kaip tai numato Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymas (toliau – AAVKĮ). Be to, atkreipiamas dėmesys, kad teismas, nutraukdamas T. Š. atžvilgiu bylą, nenurodė, kuriuo straipsniu vadovaujasi, nors ANK 591 straipsnis ir 595 straipsnio 2 dalis būtent reglamentuoja administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo atvejus.

6.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą UAB „B.“ direktoriaus T. Š. atstovas advokatas A. Petrulis prašo palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. birželio 12 d. nutarimą.

6.1.                      Atsiliepime į skundą nurodoma, kad Institucija, priėmusi nutarimą, apeliaciniame skunde iš esmės remiasi vieninteliu teiginiu, t. y. tuo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) privalomąjį nurodymą paliko galioti, kas, jos manymu, reiškia, jog privalomasis nurodymas turėjo būti įvykdytas laiku, tačiau T. Š. atstovas pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dėl privalomojo nurodymo teisėtumo apskritai nepasisakė, nes pirmos instancijos teismo sprendimas buvo panaikintas tik todėl, kad skundas buvo priimtas nagrinėti praleidus nustatytą skundo padavimo terminą. Dėl nurodytų aplinkybių, apeliantas nepagrįstai savo skunde remiasi paminėtu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimu kaip turinčiu prejudicinę reikšmę šioje byloje.

6.2.                       T. Š. atstovas taip pat pastebi, kad apeliantas, cituodamas Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutarime pateiktą teorinį išaiškinimą, ką būtina nustatyti taikant administracinę atsakomybę pagal ANK 317 straipsnį, iš nutarimo konteksto ištraukia tik pusę jam tinkančio sakinio ir tik juo remiasi savo apeliaciniame skunde: ,,<...> būtina nustatyti ne tik faktą, jog buvo laiku neįvykdyti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme nustatyti reikalavimai, tačiau ir tai, kad asmuo tokius veiksmus atliko esant jo kaltei (tyčia arba dėl neatsargumo), t. y. jis turėjo realią, objektyvią galimybę privalomajame nurodyme nustatytus reikalavimus įvykdyti" (13 nutarimo punktas). Taigi, Vilniaus regiono apylinkės teismas iš naujo išnagrinėjęs bylą ir atsižvelgęs į Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutarime nurodytus procesinius trūkumus, išnagrinėjo visus byloje surinktus duomenis, juos įvertino ir priėmė nutarimą, kuriuo nusprendė, kad šioje situacijoje nėra T. Š. kaltės. Akivaizdu, kad nenustačius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens privalomosios administracinės atsakomybės sąlygos - kaltės - administracinių nusižengimų teisena negalėjo būti pradėta, o pradėtoji turėjo būti nutraukta, kaip veika neturinti administracinio nusižengimo požymių, vadovaujantis ANK 591 straipsnio l dalies 1 punktu.

6.3.                      Atsiliepime į skundą teigiama, jog Institucija, priėmusi nutarimą, savo apeliaciniame skunde net nenurodė, kokį teisės aktą UAB „B.” direktorius pažeidė, tačiau tik pažymėjo, jog „neįvykdė Privalomojo nurodymo”. Nors privalomame nurodyme reikalaujama ,,< >nuo užpilto pelkės ploto nukasti ir išvežti gruntą", atkreipia dėmesį, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. suformuotas 2001-12-18 atliekant kadastrinius matavimus ir šiuose oficialiai patvirtintuose dokumentuose nėra net jokių užuominų, kad šiame žemės sklype būtų pelkė. Taip pat ir 2018-06-13 UAB ,,G.“ parengtuose žemės sklypo kadastro duomenyse nėra užfiksuota pelkės naudmenų.

6.4.                      Atsiliepime atkreipiamas dėmesys į tai, kad byloje yra oficialiai patvirtintas dokumentas, kuriame nubraižyta kranto linija, kuri sutampa su ežero kranto linija. Šiame dokumente taip pat pažymėta ir pakrantės apsaugos juosta – 5 metrai nuo ežero kranto linijos. Byloje esanti aplinkosaugos pareigūnų nubraižyta matavimų schema akivaizdžiai įrodo, kad pareiškėjas nepažeidė nei pelkės, nei pakrantės apsaugos juostos. Taip pat pažymi, kad Institucijos pareigūnai tyčia suklaidino matavimus atlikusį NŽT vyr. specialistą M. D., kuris, atlikdamas matavimus ginčo sklype, vadovavosi nepatvirtintu ir neregistruotu 2002 m. UAB Korporacijos „M.” 2002 m. nubraižytu planu, kuris matininkui buvo pateiktas kaip patvirtintas „Registrų centre“. Atsižvelgiant į tai, advokatas atsiliepime nurodo, jog 2017 m. vasario 23 d. patikrinimo akte užfiksuotos ne durpynų, ar augmenijos žinių turinčių ekspertų nustatytos pelkės egzistavimo ribos, o Institucijos pareigūnų tyčia suklaidinto matininko fiksuotos koordinatės, kurios nubraižytos vadovaujantis teisės aktų nustatyta tvarka nepatvirtintu, įgaliotų valstybės institucijų nesuderintu UAB Korporacijos „M.” 2002 m. nubraižytu planu. Vadovaudamasis NTRĮ (2000-06-27 įstatymo Nr. VIII-1764 redakcijos) 28 straipsnio 1 dalies 4 punktu teigia, kad duomenys apie žemės sklypus į nekilnojamojo turto kadastrą įrašomi pagal šiuos dokumentus: 4) nekilnojamojo turto objektą suformavusių asmenų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylą, į kurią be kitų dokumentų komplektuojama žemės sklypo kadastro duomenų forma. Šio patikrinimo akto pagrindu 2016 m. birželio 13 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir paskirta bauda, kurią tuometinis UAB „B.” direktorius sumokėjo.

6.5.                      Advokato teigimu, iš byloje esančio žemės sklypo kadastrinių matavimų bylos 2001 m. birželio 19 d. parengtos UAB Korporacijos „M.“ matyti, kad formuojant žemės sklypą žemės sklypo ploto sudėtyje pagal žemės naudmenų rūšis nustatytas 0,2452 ha žemės ūkio naudmenų plotas, kurį sudaro ariama žemė, ir 0,2692 ha ploto kita žemė, kurią sudaro ne pelkės, bet kita nenaudojama žemė. Pradiniams žemės sklypo savininkams nuosavybės teisės į ginčijamąją žemės sklypą atkurtos Vilniaus apskrities viršininko 2001 m. spalio 18 d. sprendimais Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), nors tuo metu galiojusios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ redakcijos (suvestinė redakcija nuo 1999-12-09 iki 2002-07-10) 2.1 punktas reglamentavo, kad specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, konkrečiam žemės (miško) sklypui nustatomos priimant sprendimus dėl nuosavybės teisės į žemę ir mišką atstatymo, priimant minėtus sprendimus, nustatyta nebuvo. Vadovaudamasis NTKĮ 6 straipsnio 1 dalies 6 punktu, nurodo, kad tuo atveju, jeigu žemės sklype esančią kitą žemę būtų sudariusios pelkės, tokia naudmenų rūšis turėjo būti atskirai išskirta ir įrašyta į žemės sklypo kadastro duomenis. Nagrinėjamu atveju Žemės sklypo Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad žemės sklypui nėra nustatyta ir įregistruota specialioji sąlyga „Pelkės ir šaltinynai“.

6.6.                      Advokatas atsiliepime remiasi Lietuvos geologijos tarnybos 2019 m. gruodžio 2 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktomis išvadomis ir nurodo, kad senojo ežero įlankos tiek žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), plote, tiek ir kitur vakarinėje dabartinio ežero pakrantėje, nors ir pelkėjo ilgą laiką, bet pelkėmis su gerai susiskaidžiusių durpių storyme, nevirto. Šį faktą patvirtina ir byloje esantis VĮ Valstybės žemės fondo 2016 m. kovo 24 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyti duomenys patvirtina, kad Valstybės žemės fonde ginčo žemės sklype nėra apskaitoma teritorijų, kurios būtu pelkės, ir kurioms kaip pelkėms būtų taikoma specialioji sąlyga „Pelkės ir šaltinynai“.

6.7.                      Atkreipia dėmesį, kad apeliaciniame skunde remiamasi ne tik selektyviai atrinktais Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutarimo teiginiais, tačiau skundas grindžiamas aukštesnių institucijų jau panaikintais dokumentais. Nors Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos remiasi Registrų centro 2019 m. lapkričio 18 d. raštu, tačiau net neužsimena, kad VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2020 m. vasario 5 d. priėmė galutinį sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo panaikino teritorinio registratoriaus 2019 m. lapkričio 25 d. priimtą sprendimą Nekilnojamojo turto registre patikslinti Žemės sklypo duomenis apie šio žemės sklypo ploto sudėtį pagal žemės naudmenų rūšis ir įpareigojo teritorinį registratorių pakeisti Nekilnojamojo turto registre Žemės sklypo kadastro duomenis į padėtį, buvusią iki 2019 m. lapkričio 25 d. priimto sprendimo priėmimo. 

6.8.                      Advokatas atsiliepimu taip pat prašo už jo suteiktą teisinę pagalbą T. Š. patirtas išlaidas priteisti iš Institucijos.

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovo apeliacinis skundas netenkinamas.

7.        ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

8.       Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą nutarimą, išnagrinėjęs pateikto skundo argumentus, konstatuoja, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. spalio 26 d. nutarimas yra teisėtas bei teisingas, priimtas įvertinus visas reikšmingas faktines aplinkybes ir pagrįstas tinkamu teisės taikymu.

9.       ANK 317 straipsnio 1 dalis nustato administracinę atsakomybę už aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme nustatytų reikalavimų neįvykdymą laiku. Taigi, patraukiant asmenį administracinėn atsakomybėn už šį administracinį nusižengimą, būtina nustatyti šias faktines aplinkybes: 1) privalomojo nurodymo galiojimą ir 2) reikalavimų neįvykdymą laiku. Kaip matyti iš bylos medžiagos susidariusioje situacijoje iškilo ginčas ne dėl paties privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) neįvykdymo nustatytu laiku fakto, tačiau dėl minėto nurodymo teisėtumo bei pagrįstumo, t. y. ar T. Š. turėjo pareigą šį nurodymą vykdyti ir ar yra jo veikoje būtinasis administracinio nusižengimo, numatyto ANK 317 straipsnio 1 dalyje, požymis – kaltė (tyčia arba neatsargumas). Asmens kaltę dėl laiku neįvykdytų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno privalomajame nurodyme nustatytų reikalavimų gali šalinti tai, kad asmuo neturi (neturėjo) objektyvių galimybių įvykdyti šiuos reikalavimus. Vien tai, kad buvo laiku neįvykdyti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno pakartotinai duotame privalomajame nurodyme nustatyti reikalavimai, dar nereiškia, kad asmens veikoje yra ANK 317 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinio nusižengimo sudėtis.

10.       Sutiktina su skundo argumentais, kad pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybės kontrolės įstatymo (toliau – AAVKĮ) 23 straipsnį privalomasis nurodymas straipsnyje nustatyta tvarka gali būti skundžiamas, tačiau skundo padavimas nesustabdo privalomojo nurodymo vykdymo. Visgi pažymėtina, kad AAVKĮ 23 straipsnis numato, kad privalomąjį nurodymą įstatyme nustatytu terminu asmuo, dėl kurio jis priimtas, gali apskųsti atitinkamiems pareigūnams, o pastarųjų sprendimai gali būti skundžiami teismui. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 17 straipsnį skundų dėl privalomojo nurodymo teisėtumo nagrinėjimas priskirtas apygardų administraciniams teismams. Kaip matyti iš bylos medžiagos, sutinkamai su nustatytu teisiniu reglamentavimu, UAB „B.“ tokia teise pasinaudojo ir pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2017 m. gegužės 11 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl privalomojo nurodymo" ir 2017 m. vasario 27 d. privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. vasario 12 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuo panaikino Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2017 m. gegužės 11 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl privalomojo nurodymo“ ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Širvintų rajono agentūros vedėjo 2017 m. privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini). 

11.       Vertindamas 2017 m. vasario 27 d. privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumą ir pagrįstumą, Vilniaus apygardos administracinis teismas nustatė, kad šiuo nurodymu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 128.2 punktu, UAB ,,B.“ direktoriui T. Š. buvo nurodyta iki 2017 m. balandžio 27 d. nukasti ir išvežti gruntą nuo užpilto pelkės ploto bendrovei priklausančiame žemės sklype, nes jis pažeidė Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 128.2 punktą, pagal kurį pelkėse draudžiama mechaniškai ardyti natūralių pelkių augalinę dangą, tačiau Institucija, duodama tokį nurodymą, neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą. Teismas nurodė, kad pagal Žemės įstatymą nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos konkrečiam žemės sklypui taikomos nuo jų įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą ir akcentavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ 2.1 ir 2.3 punktuose, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir NTKĮ) 6 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punkte, 9 straipsnio 2 dalyje nurodytą teisinį reglamentavimą bei įvertinęs Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2017 m. balandžio 12 d. išrašo bei Žemės sklypo kadastrinių matavimų bylos, 2001 m. birželio 19 d. parengto UAB korporacijos „M.“ dokumento turinį, nustatė, kad Žemės sklypo suformavimo metu, jo perdavimo privačion nuosavybėn metu apskrities viršininko sprendimais teisės aktuose nustatyta tvarka nebuvo nustatyti šiam Žemės sklypui taikytini apribojimai, nurodyti Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų XXX skyriuje „Pelkės ir šaltinynai“, o Nekilnojamojo turto kadastre ir registre nebuvo įregistruota, kad Žemės sklypo naudmenų sudėtyje yra pelkės. Vilniaus apygardos administracinio teismo vertinimu, esant tokioms aplinkybėms, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas, neatsižvelgė, kad pagal Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenis Žemės sklypo sudėtyje nėra pelkių naudmenų bei nėra įregistruota su pelkių apsauga susijusių specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, ir nepagrįstai sprendė, kad UAB ,,B.“ pažeidė Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 128.2 punktą. Taip pat buvo atkreiptas dėmesys į Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir NTRĮ) 4 straipsnyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, t. y. kad nenuginčijęs Nekilnojamojo turto registro duomenų, pagal kuriuos Žemės sklype pelkių naudmenų nėra, tuo labiau, nėra įregistruotų pareiškėjo veiklos apribojimų, susijusių su pelkių apsauga, todėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas neturėjo faktinio ir teisinio pagrindo įpareigoti UAB ,,B.“ direktorių T. Š. atstatyti pelkių augalinę dangą, o būtent išvežti gruntą.

12.       Nors Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. rugpjūčio 7 d. priėmė nutartį, kuria panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau iš esmės nevertino pirmos instancijos teismo sprendimo išvadų, susijusių su 2017 m. vasario 27 d. privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumu ir pagrįstumu, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad UAB ,,B.” skundas buvo priimtas nagrinėti praleidus nustatytą skundo padavimo terminą, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo administracinę bylą nutraukti. Dėl šios nutarties Europos Žmogaus Teisių Teisme yra priimtas UAB ,,B.“ skundas.

13.       Tad, yra susidariusi tokia situacija, kad 2017 m. vasario 27 d. privalomasis nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini), už kurio nevykdymą UAB ,,B.“ vadovui T. Š. buvo paskirta administracinė nuobauda, yra viena vertus, pripažintas kaip neteisėtas ir nepagrįstas, kita vertus, specialios kompetencijos pirmos instancijos teismo sprendimas, kuriuo tai pripažinta, yra panaikintas, tačiau išskirtinai dėl procesinės, bet ne materialiosios teisės normų pažeidimų arba netinkamo jų pritaikymo.

14.       Nors Institucijos manymu T. Š. nepagrįstai kelia klausimą dėl pelkės buvimo jam priklausančiame Žemės sklype, tačiau aukštesnysis teismas visgi sprendžia, kad tai yra reikšminga vertinant, ar asmens veikoje yra visi būtini ANK 317 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymiai ir ar jis gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal minėtą straipsnį.  

15.       Institucija, savo skundo argumentams, susijusiems su pelkės buvimo žemės sklype, (duomenys neskelbtini) Vilniaus r., faktu, pagrindimui, be kita ko, nurodo ir civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priimtą galutinį sprendimą, kuriuo iš UAB ,,B.“ už natūraliai susiformavusios ir faktiškai egzistavusios pelkės neteisėtą užpylimą gruntu priteista atlyginti 3696,30 Eur dydžio žalą, kaip padarytą aplinkai UAB ,,B.“ neteisėtais veiksmais. Tačiau Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) bei atsiliepime į Institucijos apeliacinį skundą nurodyti duomenys patvirtina priešingai, kad šis sprendimas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), patikrinus jo teisėtumą ir pagrįstumą apeliacine tvarka, buvo panaikintas ir byla pagal ieškovo Vilniaus rajono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovei UAB „B.“ dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija pritarė UAB ,,B.“ apeliacinio skundo teiginiams, jog aplinkybei, kad UAB ,,B.” nuosavybėje yra saugotina pelkė, nustatyti reikalingos specialios žinios ir tą padaryti turi kompetentingos valstybės institucijos, įsigydama turtą (t. y. šioje byloje aktualų žemės sklypą (duomenys neskelbtini) Vilniaus r.) vadovaudamasi registrų duomenis (pastaba - kurie yra pateikti ir šioje byloje), UAB ,,B.” nežinojo, kad jos teritorijoje yra pelkė, kurią ji turi saugoti.

16.       Taip pat apeliaciniame skunde Institucija remiasi Vilniaus apygardos prokuratūros 2019 m. gruodžio 18 d. Nr. (duomenys neskelbtini) nutarimu atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, kuriame nurodyta, kad žemės sklype (turimas omenyje žemės sklypas (duomenys neskelbtini) Vilniaus r.) jo suformavimo ir dabartiniu metu yra teritorija bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos raštu 2020 m. sausio 18 d. dėl tarnybinės pagalbos, kuriame nurodyta, kad atliekant 2002 m. rugpjūčio 9 d. žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus turėjo būti nustatytas XXX apribojimas, kadangi žemės sklypo plane yra pažymėtos naudmenos „Pelkė“ ir į žemės naudmenų kiekybinių charakteristikų lentelę įrašytas pelkės plotas, kuris yra 2809 kv. m., tačiau Žemės sklypo suformavimo ir kadastrinių matavimų atlikimo metu šiam Žemės sklypui XXX apribojimas nebuvo nustatytas. Tačiau skundą nagrinėjantis teismas atkreipia dėmesį, kad vadovaujantis Žemės įstatymo 22 straipsnio 12 dalies nuostatomis, specialiosios žemės naudojimo sąlygos konkrečiam žemės sklypui taikomos nuo jų įrašymo į nekilnojamojo turto registrą. Nors Žemės įstatymo 21 straipsnio 2 punktas ir įpareigoja žemes savininkus ir kitus naudotojus laikytis žemės sklypui nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų reikalavimų, visgi ši įstatymo nuostata reiškia, kad konkretaus žemės sklypo specialiųjų žemės naudojimo sąlygų registravimas (įrašymas) nekilnojamojo turto registre yra būtina prielaida šias sąlygas taikyti ribojant atitinkamą veiklą šiame sklype. Vadinasi, aptariamų sąlygų neįregistravus minėtame registre – nėra realių žemės sklypo savininkų ar naudotojų teisių suvaržymo (2012 m. birželio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-2011/2012). 

17.       Tai, kad nėra aiški situacija, ar žemės sklype (duomenys neskelbtini) Vilniaus r., yra pelkė, patvirtina ir tas faktas, jog pirmiau buvo surašytas Departamento Vilniaus rajono agentūros 2016 m. birželio 8 d. privalomasis nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) (taip pat ir 2016 m. birželio 13 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas tuometiniam bendrovės direktoriui J. M.) dėl to, kad UAB „B.“ nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) Vilniaus r., Gineitiškių ežero apsaugos juostoje, natūraliai susiformavusioje pelkėje vykdė grunto lyginimo darbus. UAB ,,B.“ buvo nurodyta iš pelkės iškasti ir išvežti supiltą gruntą, Žemės sklype atkurti ežero krantą į prieš tai buvusią kranto formą ir liniją. UAB „B.“ 2016 m. liepos 22 d. Departamentui pateikė pasiūlymą dėl galimybės sudaryti taikos sutartį. 2016 m. rudenį privalomajame nurodyme užfiksuoti pažeidimai buvo pašalinti – atvežtas gruntas iškastas ir Gineitiškių ežero kranto forma ir linija atstatytos, kas užfiksuota Departamento 2016 m. lapkričio 22 d. patikrinimo akte. Visgi, vėliau, UAB „B.“ direktoriui T. Š. 2017 m. balandžio 13 d. buvo įteiktas Departamento Širvintų rajono agentūros vedėjo 2017 m. vasario 27 d. privalomasis nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame vėl nurodyta nukasti ir išvežti gruntą nuo užpilto pelkės ploto žemės sklype (duomenys neskelbtini) Vilniaus r. bei kartu įteiktas 2017 m. vasario 23 d. patikrinimo aktas, kuriame nurodyta, kad patikrinimo dieną 2016 m. birželio 8 d. privalomasis nurodymas neįvykdytas. Siekdamas išsiaiškinti situaciją, UAB ,,B.“ direktorius T. Š. 2017 m. balandžio 21 d. kreipėsi į Departamento direktorių su skundu, tačiau Departamento direktoriaus 2017 m. gegužės 11 d. sprendime, kurį T. Š. gavo 2017 m. spalio 10 d., buvo nurodyta, kad būtent 2017 m. vasario 23 d. patikrinimo aktu konstatuota, jog 2016 m. birželio 8 d. privalomasis nurodymas buvo neįvykdytas, o departamento pareigūnas, nustatęs priešingai, netinkamai įvykdė savo tarnybines pareigas, dėl ko jam, buvo taikyta tarnybinį atsakomybė.

18.       Kaip ne kartą yra konstatavęs Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2012 m. rugsėjo 25 d., 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimai).

19.       Manytina, kad šiuo konkrečiu atveju, tik formaliai konstatuojant faktą, jog esant nepanaikintam 2017 m. vasario 27 d. privalomam nurodymui Nr. (duomenys neskelbtini), UAB ,,B.“ privalo jame nustatytus įpareigojimus vykdyti, yra rizika priimti neteisėtą procesinį sprendimą.

20.       Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Tam, kad asmuo būtų patrauktas administracinėn atsakomybėn, turi būti nustatyti visi būtini objektyviosios ir subjektyviosios administracinio nusižengimo sudėties požymiai.

21.       Taigi, aptariant pirmiau nurodytas aplinkybes, aukštesnysis teismas sprendžia, kad 2017 m. vasario 24 d. privalomajame nurodyme Nr. (duomenys neskelbtini), nesant objektyvių neginčytinų duomenų, jog UAB „B.“ nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini) Vilniaus r., yra pelkė ir kad šios žemės sklypo specialiosios žemės naudojimo sąlygos yra įrašytos nekilnojamojo turto registre, nepagrįstai nurodyta, jog UAB ,,B.“ direktorius T. Š. užpylė pelkės plotą, o nenustačius pelkės užpylimo fakto, nėra teisinio pagrindo T. Š. įpareigoti nukasti ir išvežti gruntą iš minėto žemės sklypo.

22.       Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima numanyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

23.       Remdamasis išdėstytu, apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnio 4 dalis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti Institucijos apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

24.       UAB „B.“ direktoriaus T. Š. atstovas advokatas atsiliepime į skundą pateikė prašymą priteisti iš Institucijos T. Š. turėtas išlaidas už jo suteiktą teisinę pagalbą.

25.       ANK 666 straipsnyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos, t. y. BPK 106 straipsnis, kuriame reglamentuojamas priteisimas iš asmens, pripažinto kaltu, bylinėjimosi išlaidos. BPK 104 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. BPK 105 straipsnio 6 dalis numato galimybę išteisintajam, jei byla pradėta tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, prisiteisti visas proceso išlaidas ar jų dalį iš asmens, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas. Pagal BPK normų aiškinimą, tuo atveju, kai yra priimamas išteisinamasis nuosprendis, iš ikiteisminio tyrimo institucijų nepriteisiama išteisintojo turėtos išlaidos. Šiuo atveju išteisintajam netaikoma BPK 103-106 straipsniuose numatytos normos dėl turėtų proceso išlaidų. Šiuo konkrečiu atveju, administracinio nusižengimo byloje nutraukus administracinę bylą pažeidėjo atžvilgiu, iš Institucijos proceso išlaidos nepriteisiamos. Atsižvelgiant į išdėstytą klausimas dėl pareiškėjo bylinėjimosi išlaidų priteisimo, atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. spalio 26 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos teisės departamento Vilniaus administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vedėjos Kristinos Malaiškaitės apeliacinį skundą netenkinti.

UAB „B.“ atstovo advokato Algio Petrulio prašymą priteisti proceso išlaidas už suteiktą teisinę pagalbą atmesti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.  

Teisėja