Nuorašas

Byla Nr. 1A-527-211/2017

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-2495-2016-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

2.1.7.4; 2.4.6.1; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.2;       2.4.7.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. rugsėjo 29 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Lemežio, Vladislavo Lenčiko, Lauretos Ulbienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

sekretoriaujant Linai Butkuvienei,

dalyvaujant prokurorei Rimutei Dzimanavičienei,

gynėjui adv. Stanislovui Nalivaikai,

nuteistajam R. V. L.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. V. L. (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 13 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal:

• Lietuvos Respublikos BK 1981 straipsnio 1 dalį 20 MGL dydžio bauda (1 epizodas);
• Lietuvos Respublikos BK 214 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams (1 epizodas);
• Lietuvos Respublikos BK 215 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams (1 epizodas);
• Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 8 mėnesiams (1 epizodas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, už šiuos nusikaltimus paskirta subendrinta bausmė – 1 metai laisvės atėmimo ir 20 MGL bauda (1 epizodas).

• Lietuvos Respublikos BK 1981 straipsnio 1 dalį 20 MGL dydžio bauda (2 epizodas);
• Lietuvos Respublikos BK 215 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams (2 epizodas);
• Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 8 mėnesiams (2 epizodas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, už šiuos nusikaltimus paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 20 MGL bauda (2 epizodas).

• Lietuvos Respublikos BK 1981 straipsnio 1 dalį 20 MGL dydžio bauda (3 epizodas);
• Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams (3 epizodas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, už šiuos nusikaltimus paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams ir 20 MGL bauda (3 epizodas).

• Lietuvos Respublikos BK 214 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams (4 epizodas);
• Lietuvos Respublikos BK 215 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams (4 epizodas);
• Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 8 mėnesiams (4 epizodas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, už šiuos nusikaltimus paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams (4 epizodas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 2 dalimi ir 5 dalies 1 ir 4 punktais, paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir R. V. L. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams ir 40 MGL dydžio bauda. Pritaikius Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnį, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, paskiriant R. V. L. pareigas per bausmės vykdymo atidėjimo laiką: - atsiprašyti nukentėjusiojo R. L., - pradėti dirbti, - būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, - per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 100 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, - per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti R. L. 280 eurų padarytą žalą.

Iš R. V. L. priteista 500 eurų turtinės žalos atlyginimas civilinio ieškovo UAB „N“ naudai ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, n u s t a t ė :

R. V. L. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti; neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones; neteisėtai panaudodamas vienos svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, neteisėtai inicijavo ir atliko finansines operacijas bei apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent:

R. V. L. 2016 m. rugpjūčio mėnesį, ne vėliau kaip iki 16 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną ir valandą, slapta pagrobdamas iš R. L. namo ( (duomenys neskelbtini)), neteisėtai įgijo R. L. elektroninės mokėjimo priemonės AB „Swedbank“ banko suteiktos internetinės bankininkystės ir sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) tikrus identifikavimo, prisijungimo ir sąskaitos valdymo duomenis, ir 2016 m. rugpjūčio 16 d.18:28:52 val. iš kompiuterinės sistemos IP adresu (duomenys neskelbtini), priklausančios jo motinai M. L., melagingai R. L. vardu užsiregistravo UAB „C“ internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini), registracijos metu pateikdamas tikrus R. L. duomenis bei abonentinį telefono numerį (duomenys neskelbtini), kuriuo R. V. L. naudojasi; 2016 m. rugpjūčio 31 d., 8:05:51 val., iš abonentinio telefono numerio (duomenys neskelbtini) paskambinęs į UAB „C“ telefono numerį (duomenys neskelbtini), melagingai pristatęs R. L. ir pateikęs tikrus R. L. duomenis, telefonu pateikė paraišką 250 eurų paskolai gauti, pervedant ją į R. L. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), žinodamas, jog kredito davėjas UAB „C“ atliks finansinę operaciją, t. y. 250 eurų kreditą perves į R. L. sąskaitą ir 2016 m. rugpjūčio 31 d., 8:19:30 val., apgaule gavo kreditą 250 eurų, pervestus iš UAB „C“, registruotos (duomenys neskelbtini), į jo nurodytą R. L. sąskaitą. Po to jis, neteisėtai realizuodamas svetimus naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, 2016 m. rugpjūčio 31 d., 8:59:53 val., (duomenys neskelbtini), per interneto prieigą, kurios IP adresas (duomenys neskelbtini), panaudojo R. L. elektroninės mokėjimo priemonės identifikavimo ir prisijungimo prie sąskaitos internetinėje bankininkystėje duomenis, neteisėtai atliko finansinę operaciją: naudodamasis R. L. banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), tai yra iš R. L. banko sąskaitos neteisėtai pervedė 210 eurų į G. L. AB SEB banke esančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurių G. L. 200 eurų 2016 m. rugpjūčio 31 d. AB SEB banko  bankomate, esančiame adresu (duomenys neskelbtini),  nuo sąskaitos nuėmė ir atidavė R. V. L., tokiu būdu R. V. L. apgaule savo naudai užvaldė svetimą UAB „C“ priklausantį turtą 250 eurų kreditą.

Taip pat R. V. L. nuteistas už tai, kad neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones; neteisėtai panaudodamas vienos svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, neteisėtai inicijavo ir atliko finansines operacijas bei apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent:

R. V. L. 2016 m. rugpjūčio 19 d., 19:49 val., iš kompiuterinės sistemos IP adresu (duomenys neskelbtini), priklausančios jo motinai M. L., melagingai R. L. vardu užsiregistravo UAB „N“ internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini), registracijos metu pateikdamas tikrus R. L. duomenis bei abonentinį telefono numerį (duomenys neskelbtini), kuriuo R. V. L. naudojasi; 2016 m. rugpjūčio  29 d., 15:33 val., iš kompiuterinės sistemos IP adresu (duomenys neskelbtini), melagingai prisistatęs R. L. vardu, UAB „N“ internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini) pateikė paraišką 500 eurų paskolai gauti, pervedant ją į R. L. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); neteisėtai realizuodamas svetimus naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, 2016 m. rugpjūčio  29 d., 15:35:57 val., per interneto prieigą, kurios IP adresas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), panaudojo R. L. elektroninės mokėjimo priemonės identifikavimo ir prisijungimo prie sąskaitos internetinėje bankininkystėje duomenis, neteisėtai atliko finansinę operaciją: naudodamasis R. L. banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), tai yra iš nukentėjusiojo R. L. banko sąskaitos neteisėtai pervedė 0,01 litų į UAB „N“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu apgaule patvirtino  R. L. registraciją UAB „N“ internetinėje svetainėje bei per internetinį tinklapį (duomenys neskelbtini) sudarė R. L. vardu kredito sutartį Nr.SP352627 dėl 500 eurų kredito gavimo iš UAB „N“, registruotos (duomenys neskelbtini), žinodamas, jog kredito davėjas UAB „N“ atliks finansinę operaciją, t. y. 500 eurų kreditą perves į R. L. sąskaitą ir 2016 m. rugpjūčio 29 d., 17:44:14 val., apgaule gavo kreditą 500 eurų, pervestus iš UAB „N“ į jo nurodytą R. L. sąskaitą. Bei R. V. L. apgaule savo naudai užvaldė svetimą UAB „N“ priklausantį turtą 500 eurų kreditą: jis kreipėsi į R. L., prašydamas šio banko sąskaitos numerio, kad neva jam reikalinga svetima sąskaita jo darbo užmokesčiui pervesti, tokiu būdu nuslėpdamas nuo R. L. jam priskirtos sąskaitos panaudojimo priežastį, R. L. suteikė jam savo banko sąskaitos numerį, 2016 m. rugpjūčio 29 d., 18:54:43 val., R. L., R. V. L. paprašytas, AB „Swedbank“ bankomate, esančiame I. Šeiniaus g.8, Širvintos, nuo savo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nuėmė 500 eurų ir atidavė R. V. L., kaip neva  R. V. L. gautą darbo užmokestį, taip perduodamas jam  UAB „N“ suteiktą 500 eurų kreditą, tokiu būdu R. V. L. apgaule savo naudai užvaldė svetimą  UAB „N“  priklausantį turtą 500 eurų kreditą.

Taip pat R. V. L. nuteistas už tai, kad neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones ir pasikėsino apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, o būtent:

R. V. L. 2016 m. rugpjūčio 31 d., 15:55:47 val., iš kompiuterinės sistemos IP adresu (duomenys neskelbtini), priklausančios R. K., (duomenys neskelbtini), melagingai R. L. vardu užsiregistravo UAB „C“ internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini), registracijos metu pateikdamas tikrus R. L. duomenis bei abonentinio telefono numerį (duomenys neskelbtini), kuriuo R. V. L. naudojasi, ir pateikė paraišką 500 eurų vartojimo kreditui gauti, po to tą pačią dieną kredito bendrovės darbuotojui, paskambinusiam registracijos metu nurodytu abonentiniu telefono numeriu (duomenys neskelbtini), juo atsiliepęs R. V. L. melagingai prisistatė R. L. ir R. L. vardu derino kredito sąlygas, tačiau R. V. L. šio nusikaltimo nepabaigė dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių, nes UAB „C“ jam nesuteikė kredito, kadangi kliento kreditinė istorija neatitiko (duomenys neskelbtini) reikalavimų. Tokiais veiksmais R. V. L. pasikėsino apgaule UAB „C“ padaryti 500 eurų turtinę žalą.

Taip pat R. V. L. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti; neteisėtai panaudodamas vienos svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, neteisėtai inicijavo ir atliko finansines operacijas bei apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent:

R. V. L. 2016 m. rugsėjo 20 d., apie 17.45 val., apgaulės būdu (paimdamas iš R. L. mobiliojo ryšio telefoną, kurio dėkle buvo įdėta banko kortelė) neteisėtai iš R. L. įgijo AB „Swedbank“ priklausančią mokėjimo kortelę Master Card Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą R. L. vardu, ir žinodamas šios elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, 2016 m. rugsėjo 20 d. 17.49 val. AB „Swedbank“ bankomate, esančiame I. Šeiniaus g. 8, Širvintos, nuo R. L. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nuėmė 40 eurų, bei 17.50 val. nuo tos pačios sąskaitos nuėmė 240 eurų, tai yra neteisėtai panaudodamas vieną svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, neteisėtai inicijavo ir atliko šia elektronine mokėjimo priemone finansines operacijas ir apgaule savo naudai įgijo R. L. turtą 280 eurų, tuo nukentėjusiajam R. L. padarydamas 280 eurų turtinę žalą.

Apeliaciniu skundu nuteistasis R. V. L. prašo panaikinti Širvintų rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 13 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, jį išteisinti, neįrodžius, kad jis padarė veikas, turinčias nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Teigia, kad teismo nuosprendis buvo grindžiamas klaidingais, nenuosekliais, melagingais nukentėjusiojo R. L. parodymais, taip pažeidžiant BPK 301 straipsnio 2 dalies imperatyvą.

Skunde nuteistasis teigia nepadaręs nusikalstamų veikų, jo veiksmai gaunant R. L. kreditus iš greitųjų kredito įmonių, taip pat išimant pinigus iš bankomato, negali būti pripažinti nusikalstamais, nes visi veiksmai buvo daromi kartu su R. L. arba jam pavedus, pagelbėjant jam, kai jis pats abejojo sugebėjimu atlikti kredito gavimo, pinigų gavimo į sąskaitą operacijas.

Apeliantas nurodo, kad nukentėjusiojo parodymai, kuriais teismas grindė nuosprendį, neatitinka kitų įrodymų – Swedbank dokumentų, kredito įmonių duotų raštiškų paaiškinimų apie kreditų suteikimą, telekomunikacijų bendrovės duotų pokalbių telefonu išklotinių ir kt., kurie negali būti nuginčyti. Nurodo, kad byloje esantys teismo išreikalauti iš banko Swedbank duomenys rodo, kad R. L. nemokėjo tvarkyti prisijungimo duomenų, dėl ko prisijungimas buvo net po kelis kartus neteisingas ir blokuojamas. Tai buvo taip pat viena iš priežasčių, dėl kurios kreipėsi į apeliantą, kad jam galėtų gauti greituosius kreditus, nes nemokėjo naudotis nei šiomis priemonėmis, nei vesti dialogą ir tinkamai komunikuoti su kreditų bendrovėmis.

Apelianto teigimu, teismas klaidingai sprendė, kad registracija ir paraiškos susiję su internetinės bankininkystės duomenų pagrobimu ir pateikimu kredito bendrovėms, kadangi nei viena iš kredito bendrovių nereikalavo internetinės bankininkystės duomenų: slaptažodžio kodų, prisijungimo duomenų ir kt., nes tokių duomenų ir negali reikalauti. Taip pat nurodo, kad duomenų, kurie būtini registracijai ir paraiškai teikti, apeliantas niekaip negalėjo žinoti ir pagrobti. Šiuos duomenis nurodo sužinojęs tik tada, kai R. L., atvykęs pas jį, duomenis pateikė ir juos abu iš apelianto motinos kompiuterio perdavė įmonei „C“ 2016-08-16 ir „N“ 2016-08-19, registruojant R. L. kaip kreditų gavėją. Internetinės bankininkystės duomenų tuo metu nurodo nenaudoję, nes jie nebuvo reikalingi.

Skunde dėl kreditų gavimo aplinkybių apeliantas nurodo, kad 2016-08-16 registruojantis dėl 250 eurų kredito gavimo iš UAB „C“, įmonei buvo pateikti duomenys, kuriuos, apeliantas nurodo, jam pateikęs pats R. L. asmeniškai. Jokių prisijungimo, atpažinimo kodų, slaptažodžių ir kt. duomenų, reikalingų jungiantis prie elektroninės bankininkystės duomenų bazės nei apeliantas, nei R. L. nurodo tuo metu neturėję ir jie nebuvo reikalingi nei registracijai, nei paraiškai dėl kredito. Be to, nurodo, kad iš Swedbank pažymos (t. II, b.l. 30) matyti, kad tuo metu prisijungimo priemonė ir nebuvo R. L. aktyvuota, todėl net fiziškai negalėjo būti panaudota. Apeliantas nurodo, kad analogiški duomenys buvo pateikti ir registruojantis dėl 500 eurų paskolos įmonei „N“ 2016-08-19, įmonei taip pat nebuvo reikalingi prisijungimo duomenys ir jie nebuvo teikti. Nurodo, kad prisijungimo prie elektroninės bankininkystės R. L. duomenys buvo panaudoti tada, kai jo sąskaitoje nebuvo pinigų ir kai apelianto pažįstama B. į R. L. sąskaitą pervedė 3 eurus, po to UAB „N“ jie pervedė 0,01 eur. Tada prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenis padiktavo pats R. L., sėdėdamas šalia apelianto prie jo kompiuterio. Nurodo, kad tiek registruojantis UAB „C“, tiek registruojantis UAB „N“ bei gaunant iš šios bendrovės 500 eurų kreditą, dalyvavo pats R. L., jo prašymu buvo daromi visi veiksmai jo vardu, tam, kad jis teisėtu būdu gautų kreditą. Apeliantas taip pat nurodo, kad tik iš UAB „C“ įforminant 250 eurų kreditą ir teikiant kito 500 eurų kredito prašymą R. L. asmeniškai nedalyvavo, tačiau prisijungimo duomenis telefonu diktavo jam būdamas (duomenys neskelbtini), ką patvirtina pokalbių su R. L. duomenys (I t., 76-85). Nurodo, kad gauti 500 eurų kreditą iš UAB „C“ R. L. taip pat norėjo, derybos vyko jo vardu, tačiau kredito įmonei pareikalavus pagrįsti pajamas iki 1200 eur/mėn, nes pas R. L. yra skolų, jis šios paskolos atsisakė.

Dėl R. L. melagingų parodymų teigia, kad bibliotekoje prisijungti iš kompiuterio bankuose nėra nei techninės nei teisinės galimybės, jungiamasi tik asmeniškai atvykus į banką su savo tapatybės dokumentu, ką įrodo Swedbank pažyma (II t. 30 l.). nurodo, kad R. L. taip ir nesugebėjo paaiškinti, kaip pas apeliantą tokie duomenys galėjo atsirasti, jei jis jų jam nepateikė. Nurodo tais duomenimis naudojęsi registruojantis kredito įmonėse 2016-08-16 ir 2016-08-19, jais kartu naudojosi registruojantis kredito įmonėse 2016-08-16 ir 2016-08-19. Apeliantas nurodo ir tai, kad nors teismas tvirtina, kad R. L. vykdė bankines operacijas naudojant elektroninę bankininkystės priemonę, tačiau Swedbank pažyma apie R. L. jungimąsi prie internetinės bankininkystės sistemos liudija priešingai (II t., 30 l.): 2015-12-18 net 5 kartus neteisingai suvedus prisijungimo duomenis, bankas blokavo prieigą. Taip pat teigia, kad nelogiški ir melagingi yra R. L. aiškinimai apie 500 eurų iš bankomato išėmimą ir perdavimą apeliantui 2018-08-29, kadangi nurodo, kad R. L. žinojo, kad tai buvo UAB „N“ kreditas, šiuos pinigus paėmė iš bankomato, tačiau jų neatidavė apeliantui. Be to teigia, kad R. L., būdamas ilgametis kriminalinės policijos pareigūnas, negalėjo nesuprasti to, kad joks darbdavys neperves pinigų į svetimo asmens sąskaitą pagal darbuotojo telefoninį skambutį. Apeliantas nurodo ir tai, kad melagingi ir nelogiški R. L. aiškinimai teisme apie 280 eurų paėmimą iš bankomato 2016-09-20, kadangi, nurodo, važiavę su juo paimti jo pensijos, nes automobilio jis nevairuoja, nuėmęs pensiją R. L. prašant, atidavė jam. PIN kodą pasakė pats, paduodamas banko kortelę, pats prie bankomato R. L. nėjo, nes gėrė su apeliantui nepažįstamais draugais. Teigia, kad nukentėjusiojo versija apie tai, kad apeliantas žinojo PIN kodą, nes apipirkdavo R. L. jo prašymu, yra melaginga, nes jis niekada neapipirkinėdavo jo nei naudojant banko kortelę, nei kitu būdu.

Skunde nurodoma ir tai, kad teismo išvados neatitinka faktinėms aplinkybėms, kadangi, pasak apelianto, R. L. el. paštas, deklaruotos vietos adresas, asmens kodas, sąskaitos banke numeris ir kt. negalėjo būti kokiu nors neteisėtu būdu iš pastarojo gauti. Tai, kad buvo naudojamasi apelianto motinos kompiuteriu ir jo telefonu bei kitais kompiuteriais kreditams gauti, dar neįrodo, kad buvo veikiama priešingai R. L. interesams. Apeliantas nurodo, kad nepagrįsta teismo ir ta išvada, kad R. L. nebuvo pagrindo jį apkalbėti, kadangi nurodo, esantis skolingas R. L. 50 ar 60 eurų. Dėl telefono naudojimosi, apeliantas nurodo, kad telefono pokalbių išklotinėse, kurias nurodo teismas, nėra nei vieno R. L. skambučio jam, nes nukentėjusiojo telefonas nebuvo apmokėtas UAB „Omnitel“. Nepagrįsta, pasak apelianto, teismo ir ta išvada, kad R. L. buvo pakankamai informaciškai raštingas, naudojosi internetinės bankininkystės prieiga, kadangi nėra nei vieno duomens, kad nuo 201-01-26 jis būtų atlikęs nors vieną bankinę operaciją, be to, Swedbank banko pažyma rodo priešingai, kad jis nemokėjo valdyti šios priemonės, dėl ko buvo blokuojama. Apelianto teigimu, teismo motyvas, kad jo parodymai dėl 2016-09-20 pinigų iš bankomato yra tik gynybinė pozicija, taip pat nepagrįstas, nes išimtus 280 eurų nurodo atidavęs R. L., kuris pats ir davė PIN kodą bei pasiuntė išimti pinigus, kadangi pats bendravo su draugais „prie butelio“. Nurodo, kad niekuo nepagrįsta teismo ir ta išvada, kad apeliantas žinojo R. L. gyvenimo detales, gaunamų pajamų dydį, banko kortelės PIN kodą, kad neteisėtai įgijo elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemones. Dėl šio nepasisakė nei teismas, nei ikiteisminis tyrimas, kokiu būdu apeliantui pateko minėti duomenys. Teigia, kad ikiteisminis tyrimas, kurio duomenimis vadovavosi teismas, buvo atliktas paviršutiniškai, neatlikus kratos nei pas apeliantą, nei pas nukentėjusįjį, netikrintos kompiuterinės laikmenos su jose esančiais duomenimis, nenustatyta, kur yra el. paštas (duomenys neskelbtini) ir kokia jame yra informacija apie kreditų teikimą, nereikalauta telefoninių pokalbių iš apelianto ir R. L. telefono 2016-09-20 popietę, nekviesti Swedbank specialistai paaiškinti internetinės bankininkystės priemonių naudojimo, blokavimo, jungimosi tvarkos ir kt., teismas nepasisakė dėl G. L. parodymų, kad apeliantas 2016-08-31 ryte teiravosi prisijungimo kodų ir jie jam buvo padiktuoti. Taip pat, apelianto teigimu, teismas jo motinos parodymų nepripažino nepagrįstai.

Teismo posėdžio metu nuteistasis R. V. L. ir jo gynėjas skundą palaikė, prašė jį tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Skundas tenkinamas iš dalies.

Apeliaciniame skunde ginčijamas nusikalstamų veikų padarymo faktas, apeliantas tvirtina nepadaręs jam inkriminuotų nusikaltimų, kadangi visi veiksmai buvo daromi kartu su nukentėjusiuoju R. L. arba jam pavedus. Taip pat nurodo, kad nuosprendis grindžiamas melagingais nukentėjusiojo parodymais, kurių nepatvirtina kiti įrodymai.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, iš esmės tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus , nustatydami  R. V. L. veiksmų kaltumą. Jo kaltė visiškai įrodyta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, visi byloje surinkti duomenys buvo vertinami, tikrinami, atliekant baudžiamojo proceso kodekso numatytus proceso veiksmus, taip pat lyginant juos tarpusavyje, esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nenustatyta.

Apeliantas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu savo kaltės nepripažino, nors ir neneigė registravęsis gauti kreditus bei nuėmęs nuo nukentėjusiojo sąskaitos pinigus, tačiau nurodė tai daręs su nukentėjusiojo R. L. žinia arba netgi pastarojo paprašytas padėti, kadangi nukentėjusysis nemokėjo tvarkyti prisijungimo duomenų. Teigė, kad asmens bei kitus registracijai reikalingus kreditui gauti duomenis jam pateikė pats nukentėjusysis, kuris taip pat yra ir prašęs nuimti jam grynus pinigus (b.t. 2, b.l. 35-36).

Tokią apelianto versiją nuneigia nukentėjusiojo R. L. parodymai, kuriais jis viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad jam dingo bankininkystės prisijungimo duomenys: kodas, slaptažodis, kodų lentelė, o pabandęs atsiskaityti parduotuvėje banko kortele, pastebėjo, kad sąskaitoje neužtenka pinigų, nors tikrai žinojo, kad pinigų dar turėjo būti, kadangi tikrino kortelę. Taip pat nukentėjusysis teigė skambinęs nuteistajam, kai sužinojo, kad iš R. V. L. telefono numerio yra užsiregistruota kreditams gauti, tačiau R. V. L. neigė pavogęs nukentėjusiojo prisijungimo kodus ir jais pasinaudojęs, tačiau vėliau rašinėjo žinutes, kad užsidirbs ir grąžins pinigus (b.t. 2, b.l. 36-37).

Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl R. V. L. neteisėtų veiksmų yra klaidingos bei paremtos melagingais nukentėjusiojo R. L. parodymais.

Kaip nurodė teisiamajame posėdyje apklaustas nukentėjusysis R. L., jis gyvenime nėra ėmęs kreditų, nėra buvęs pas R. V. L. namuose, su juo kartu niekur nesiregistravo, nebuvo prie interneto ir niekur nesijungė. Kad neturi internetinės bankininkystės duomenų pastebėjo tuomet, kai bibliotekoje norėjo prisijungti prie banko, tada prieigą užblokavo, o vėliau išsiėmė naujus prisijungimo kodus ir nuėjęs į biblioteką, prisijungęs prie savo internetinės bankininkystės, pamatė, kad buvo prisijungta su jo duomenimis ir atlikinėtos įvairios finansinės operacijos: imti kreditai, daryti pavedimai jam nepažįstamiems žmonėms, jam pervesta į sąskaitą iš nepažįstamų žmonių (b.t. 2, b.l. 36-37).

Priešingai, nei teigia apeliantas skunde, šie nukentėjusiojo parodymai buvo nuoseklūs viso bylos nagrinėjimo metu, juos taip pat patvirtina kiti byloje surinkti ir pirmosios instancijos teismo ištirti įrodymai, todėl teigti, kad jie melagingi, nėra pagrindo.

Iš UAB „C“ pateiktos pažymos (b.t. 1, b.l. 88-90) matyti, kad 2016 m. rugpjūčio 16 d., 18:28:52, internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini), o iš UAB „N“ pažymos (b.t. 1, b.l. 99-101) matyti, kad 2016 m. rugpjūčio 19 d., 19:49 val., UAB „N“ internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini), R. L. vardu buvo užsiregistruota iš kompiuterinės sistemos IP adresu (duomenys neskelbtini). Byloje nustatyta, kad šis IP adresas priklauso apelianto motinai M. L. (b.t. 1, b.l. 58-61). Taip pat 2016 m. rugpjūčio 31 d., 15:55 val., R. L. vardu užsiregistruota UAB „C“ internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini) iš kompiuterinės sistemos IP adresu (duomenys neskelbtini). Byloje nustatyta, kad šis IP adresas priklauso V. D. (b.t. 1, b.l. 58-61). Matyti, kad visais atvejais registracijų metu buvo nurodomas abonentinis telefono numeris (duomenys neskelbtini), kuris priklauso ne nukentėjusiajam R. L., o apelianto motinai M. L. (b.t. 1, b.l. 71), tačiau juo naudojosi pats apeliantas. Skunde nurodomi argumentai, kad nukentėjusiojo telefono numerio negalėjo nurodyti, nes neva nukentėjusysis nebuvo atsiskaitęs už telekomunikacines paslaugas ir negalėjo naudotis savo telefonu, niekuo nepagrįsti.

Dėl 2016 m. rugsėjo 20 d.  nusikaltimo matyti, kad nukentėjusysis  R. L. , paaiškino, kad R. V. L. žinojo, kad jis pensiją gauna būtent 20 d., todėl R. V. L. prašymu, kartu su dviem nepažįstamais žmonėmis, nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), neva nusiimti R. V. L. darbo užmokesčio 250 eurų, kuris, pastarojo prašymu, turėjo būti pervestas  į jo-nukentėjusiojo  bankinę sąskaitą. Patikrinęs sąskaitą, pamatė, kad nėra pervesta jokių 250 eurų, o tik jo (nukentėjusiojo) asmeniniai pensijos pinigai. R. V. L. pasiūlius palaukti, nuėjo pavalgyti į „L“. Ten būnant R. V. L. buvo pasiskolinęs jo-nukentėjusiojo mobiliojo ryšio telefoną, kurio dėkle buvo įdėta jo banko kortelė. R. V. L. matė, kur jis dėjo kortelę. Telefonu kalbėjo ilgai, vaikščiojo po salę. Daugiau prie bankomato nėjo, pavalgę grįžo namo (b.t. 2, b.l. 36-37). Iš nukentėjusiojo  paaiškinimų teisme , matyti, jog jis pirmą kartą gyvenime matė tuos asmenis, su kuriais atvažiavo R. V. L. ir su kuriais vėliau važiavo į Širvintas, todėl apelianto nurodyta versija, kad nukentėjusysis paprašė jo iš bankomato nuimti jo pensiją, o pats  tuo metu gėrė su jam nepažįstamais draugais, vertintina kritiškai. Be to, byloje užfiksuotais duomenimis – AB „Swedbank“ pateiktose fotografijose, padarytose 2016 m. rugsėjo 20 d. nuo 17:42:52 iki 17:51:07 val. AB „Swedbank“ bankomate (I. Šeiniaus g. 8, Širvintose) yra  matomas R. V. L. (b.l. 40-43), tai patvirtina, kad  nukentėjusiojo pinigus tuo laiku   iš banko sąskaitos paėmė būtent jis . Taip pat svarbi ir ta aplinkybė, kad pasinaudojęs nukentėjusiojo telefonu, apeliantas, kuris, kaip nurodė nukentėjusysis, norėjo išsigryninti savo uždarbį, jo neradęs sąskaitoje, vėliau dar kartą prie bankomato negrįžo, o pavalgę grįžo namo. Akivaizdu, kad apeliantas, matęs, kur nukentėjusysis deda savo banko kortelę, ja pasinaudojo, bankomate nuimdamas  ne savo pinigus, o būtent nukentėjusiojo  pinigus.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo apelianto motinos parodymais, kadangi akivaizdu, kad ji, siekdama sušvelninti savo sūnaus – apelianto poziciją ir padėti jam išvengti atsakomybės, davė tik jam palankius parodymus, nurodydama tam tikrų jos sūnui nepalankių aplinkybių nebeprisimenanti, tuo pačiu apelianto kaltės nei paneigdama nei patvirtindama. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad kreditų bendrovių internetinėse svetainėse buvo registruotasi iš IP adresų, priklausančių ne tik apelianto motinai, bet priklausančių (duomenys neskelbtini) gyvenantiems asmenims (V. D., R. S.) (b.t. 1, b.l. 58-61), kas paneigia tiek apelianto, tiek ir jo motinos parodymuose nurodytas aplinkybes, kad paskoloms gauti apeliantas su nukentėjusiuoju registruodavosi kartu ir kad nukentėjusysis naudodavosi jų namuose esančia interneto prieiga.

Niekuo nepagrįstas apeliacinio skundo ir tas argumentas, kad nukentėjusysis nemokėjo naudotis internetine bankininkyste, todėl pagalbos kreipėsi į apeliantą. Nukentėjusysis R. L. paaiškino, kad neturėjo kompiuterio, todėl naudotis savo internetine bankininkyste jis eidavo į biblioteką. Tai, kad prisijungti prie savo elektroninės bankininkystės iš bibliotekoje esančio kompiuterio nėra techninės galimybės, yra taip pat apelianto niekuo nepagrįstas teiginys.

Neteisingai skunde nurodoma ir tai, kad nukentėjusysis R. L. negalėjo paaiškinti, iš kur pas apeliantą atsirado jo (nukentėjusiojo) asmens duomenys, kadangi nukentėjusysis yra nurodęs, kad su apeliantu jie yra pažįstami, bendrauja kaip vietiniai gyventojai. Nukentėjusysis R. L. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme  savo parodymuose nuosekliai  paaiškino, kaip, jo manymu,   nuteistasis   R. V. L. pasinaudojo jo elektroninės bankininkystės duomenimis  , nurodydamas, kad 2016 m. rugpjūčio viduryje bibliotekoje buvo prisijungęs prie internetinės bankininkystės ir, grįžęs į namus, prisijungimo duomenis (banko ID kodą ir slaptažodį, užrašytus ant lapo, bei kodų lentelę) padėjo savo kambaryje. Rugpjūčio viduryje pas jį į namus  buvo atėjo R. V. L.. Vėliau R. V. L. prašęs jo (nukentėjusiojo) sąskaitos numerio atlyginimo pervedimui  ir  nukentėjusysis  sąskaitos numerį pasakęs. R. V. L. jo banko kortelės kodą žinojo jau kurį laiką, nes anksčiau R. V. L. buvo davęs tą kortelę ir pasakęs kodą, kad parduotuvėje kai ką nupirktų. Vėliau pasigedo prisijungimo prie internetinės bankininkystės duomenų (b.t. 2, b.l. 36-37). Taigi akivaizdu, kad apeliantas, kaip nukentėjusiojo pažįstamas, žinojo tam tikras jo asmeninio gyvenimo detales ir duomenis (profesiją, gaunamų pajamų dydį, banko kortelės PIN kodą, sąskaitos numerį, gyvenamosios vietos adresą), kuriuos vėliau panaudojo savo tikslais.

Nukentėjusiojo R. L. nurodyta aplinkybė, kad po to, kai jis sužinojo, kad iš R. V. L. telefono numerio yra užsiregistruota jo (nukentėjusiojo) vardu kreditų bendrovėse kreditams gauti, paskambino jam, kuris iš pradžių neigė pavogęs pinigus, tačiau vėliau pradėjęs rašinėti SMS žinutes, kad pinigus grąžins, tik patvirtina apeliantą nusikaltus.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliktas paviršutiniškai, neatlikti visi būtini ikiteisminio tyrimo veiksmai:  kratos pas jį, pas  nukentėjusįjį ,  netikrintos kompiuterinės laikmenos  su jose  esamais duomenimis,  nebuvo nustatinėjama , kur yra   el. paštas   (duomenys neskelbtini) ir kokia jame yra informacija  apie kreditų teikimą ir pan., tačiau kolegija, ką nurodė ir aukščiau, mano, kad  tiek ikiteisminis tyrimas, tiek teisminis nagrinėjimas buvo išsamus,  jame surinktų įrodymų pakanka    teisiškai vertinti  nuteistojo veiksmus.  

Kolegija, pripažindama , jog apelianto R. V. L. kaltę pirmosios instancijos teismas nustatė tinkamai, konstatuoja, kad kvalifikuodamas jo veiksmus pagal BK 1981 straipsnio 1 dalį, BK 214 straipsnio 1 dalį, BK 215 straipsnio 1 dalį, BK 182 straipsnio 1 dalį (1 epizodas – 2016 m. rugpjūčio 16 d.); BK 1981 straipsnio 1 dalį, BK 215 straipsnio 1 dalį, BK 182 straipsnio 1 dalį (2 epizodas – 2016 m. rugpjūčio 19 d.); BK 1981 straipsnio 1 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį (3 epizodas – 2016 m. rugpjūčio 31 d.) kaip atskirus nusikaltimus, Širvintų rajono apylinkės teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Pagal formuojamą teismų praktiką tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties BK straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jos visos yra jungiamos vieningos tyčios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.2K-P-412/2007, 2K-307/2007, 2K-743/2007, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010 ir kt.). Tęstine veika taip pat gali būti pripažįstamos situacijos, kai pasikartojantys veiksmai nėra tapatūs ar vienarūšiai, tačiau jais įgyvendinamas tas pats veikos požymis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2011, 2K-269/2011) arba alternatyvūs veikos požymiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-124/2007, 2K-322/2008). Veiksmai, kuriais įgyvendinami alternatyvūs veikos požymiai, paprastai pripažįstami tęstine nusikalstama veika, jei juos jungia vieninga kaltininko tyčia ir jie yra padaryti dėl to paties nusikalstamos veikos dalyko.

Tęstinės nusikalstamos veikos epizodus jungiančiai vieningai tyčiai paprastai būdinga tai, kad kaltininkas savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas pirmą veiką, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kitos nusikalstamos veikos. Tačiau dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių šis sumanymas įgyvendinamas ne iš karto, o per kelis etapus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-649/2006). Todėl nustačius, kad tyčia padaryti kitą nusikalstamą veiką kilo jau po pirmosios padarymo, šios veikos, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, nelaikomos tęstine nusikalstama veika ir kvalifikuojamos kaip nusikalstamų veikų sutaptis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-181/2007, 2K-717/2007, 2K-605/2007, 2K-148/2010, Nr. 2K-7-109/2013, 2A-7-6/2013).

Nustatant vieningą tyčią vertinamas ne tik kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, bet ir, be kita ko, išsiaiškinama, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veikų pobūdį, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi atsižvelgiant ir į išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-46/2011, 2K-501/2012, 2K-202/2014, 2K-497/2014).

Nagrinėjamoje byloje R. V. L. buvo nuteistas už atskirų pavienių nusikaltimų, numatytų BK 1981 straipsnio 1 dalį, BK 214 straipsnio 1 dalį, BK 215 straipsnio 1 dalį, BK 182 straipsnio 1 dalį (1 epizodas); BK 1981 straipsnio 1 dalį, BK 215 straipsnio 1 dalį, BK 182 straipsnio 1 dalį (2 epizodas); BK 1981 straipsnio 1 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį (3 epizodas) padarymą, teismui nustačius, kad pastarasis neteisėtai įgijo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti; neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones; neteisėtai panaudodamas vienos svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, neteisėtai inicijavo ir atliko finansines operacijas bei apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – UAB „C“ priklausantį turtą – 250 eurų kreditą (1 epizodas); taip pat neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones; neteisėtai panaudodamas vienos svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, neteisėtai inicijavo ir atliko finansines operacijas bei apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – UAB „N“  priklausantį turtą – 500 eurų kreditą (2 epizodas); taip pat neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones ir pasikėsino apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą – UAB „C“ priklausantį turtą – 500 eurų kreditą (3 epizodas).

Kvalifikuodamas šiuos nusikaltimus kaip atskirus, pirmosios instancijos teismas savo sprendimo iš esmės nemotyvavo, tačiau sprendžiant pagal apeliantui pareikštų kaltinimų formuluotes, atskiros veikos jam buvo inkriminuotos atsižvelgiant į tai, jog nusikaltimai buvo padaryti atskirais laikotarpiais, kreditai buvo  imami  iš skirtingų kreditus teikiančių bendrovių. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks apelianto veiksmų kvalifikavimas yra dirbtinis bei neatitinkantis šiuo klausimu formuojamos teismų praktikos. Kaip jau buvo minėta, atskiriant tęstinę nusikalstamą veiką nuo pavienių nusikaltimų, itin didelę reikšmę turi kaltininko veiksmų pobūdis, nusikaltimų padarymo bei kaltininko tyčios susiformavimo laikas. Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, jog R. V. L. nukentėjusiojo elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti įgijo neteisėtai, vėliau neteisėtai inicijavo ir atliko finansines operacijas, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą. Taigi, visais trimis atvejais (epizodais) R. V. L. atliko tapačius ir vienarūšius veiksmus – neteisėtai įgijęs R. L. elektroninės mokėjimo priemonės AB „Swedbank“ banko suteiktos internetinės bankininkystės ir sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) tikrus identifikavimo, prisijungimo ir sąskaitos valdymo duomenis, iš skirtingų kompiuterinių sistemų melagingai R. L. vardu registravosi kreditus teikiančių bendrovių internetinėse svetainėse, bendravo telefonu melagingai pristatęs R. L., pateikė tikrus R. L. duomenis, pateikė paraiškas paskoloms gauti, pervedant jas į R. L. banko sąskaitą. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad šie apelianto veiksmai buvo atlikti tuo pačiu laikotarpiu – 2016 m. rugpjūčio mėn., kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog šias veikas R. V. L. buvo suplanavęs iš anksto bei darydamas pirmą veiką, jau turėjo susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl tolimesnių savo neteisėtų veiksmų, t. y. veikė vieninga neapibrėžta tyčia. Šią teismo išvadą patvirtina ir ta aplinkybė, jog po pirmos padarytos veikos apeliantas savo neteisėtų veiksmų nenutraukė, kas rodo, kad planavo atlikti ne vienkartinius neteisėtus veiksmus, o paimti kreditų tiek, kiek pavyks.

Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, jog aukščiau nurodytais neteisėtais veiksmais nuteistasis R. V. L. padarė tęstinę nusikalstamą veiką:

R. V. L. neteisėtai įgijo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti; neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones; neteisėtai panaudodamas vienos svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, neteisėtai inicijavo ir atliko finansines operacijas bei apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent:

R. V. L. 2016 m. rugpjūčio mėnesį, ne vėliau kaip iki 16 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną ir valandą, slapta pagrobdamas iš R. L. namo ((duomenys neskelbtini)), neteisėtai įgijo R. L. elektroninės mokėjimo priemonės AB „Swedbank“ banko suteiktos internetinės bankininkystės ir sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) tikrus identifikavimo, prisijungimo ir sąskaitos valdymo duomenis, ir 2016 m. rugpjūčio 16 d.18:28:52 val. iš kompiuterinės sistemos IP adresu (duomenys neskelbtini), priklausančios jo motinai M. L., melagingai R. L. vardu užsiregistravo UAB „C“ internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini), registracijos metu pateikdamas tikrus R. L. duomenis bei abonentinį telefono numerį (duomenys neskelbtini), kuriuo R. V. L. naudojasi; 2016 m. rugpjūčio 31 d., 8:05:51 val., iš abonentinio telefono numerio (duomenys neskelbtini) paskambinęs į UAB „C“ telefono numerį (duomenys neskelbtini), melagingai pristatęs R. L. ir pateikęs tikrus R. L. duomenis, telefonu pateikė paraišką 250 eurų paskolai gauti, pervedant ją į R. L. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), žinodamas, jog kredito davėjas UAB „C“ atliks finansinę operaciją, t. y. 250 eurų kreditą perves į R. L. sąskaitą ir 2016 m. rugpjūčio 31 d., 8:19:30 val., apgaule gavo kreditą 250 eurų, pervestus iš UAB „C“, registruotos (duomenys neskelbtini), į jo nurodytą R. L. sąskaitą. Po to jis, neteisėtai realizuodamas svetimus naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, 2016 m. rugpjūčio 31 d., 8:59:53 val., (duomenys neskelbtini), per interneto prieigą, kurios IP adresas (duomenys neskelbtini), panaudojo R. L. elektroninės mokėjimo priemonės identifikavimo ir prisijungimo prie sąskaitos internetinėje bankininkystėje duomenis, neteisėtai atliko finansinę operaciją: naudodamasis R. L. banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), tai yra iš R. L. banko sąskaitos neteisėtai pervedė 210 eurų į G. L. AB SEB banke esančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurių G. L. 200 eurų 2016 m. rugpjūčio 31 d. AB SEB banko  bankomate, esančiame adresu (duomenys neskelbtini),  nuo sąskaitos nuėmė ir atidavė R. V. L., tokiu būdu R. V. L. apgaule savo naudai užvaldė svetimą UAB „C“ priklausantį turtą 250 eurų kreditą;

Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, R. V. L. 2016 m. rugpjūčio 19 d., 19:49 val., iš kompiuterinės sistemos IP adresu (duomenys neskelbtini), priklausančios jo motinai M. L., melagingai R. L. vardu užsiregistravo UAB „N“ internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini), registracijos metu pateikdamas tikrus R. L. duomenis bei abonentinį telefono numerį (duomenys neskelbtini), kuriuo R. V. L. naudojasi; 2016 m. rugpjūčio  29 d., 15:33 val., iš kompiuterinės sistemos IP adresu (duomenys neskelbtini), melagingai prisistatęs R. L. vardu, UAB „N“ internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini) pateikė paraišką 500 eurų paskolai gauti, pervedant ją į R. L. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); neteisėtai realizuodamas svetimus naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, 2016 m. rugpjūčio  29 d., 15:35:57 val., per interneto prieigą, kurios IP adresas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), panaudojo R. L. elektroninės mokėjimo priemonės identifikavimo ir prisijungimo prie sąskaitos internetinėje bankininkystėje duomenis, neteisėtai atliko finansinę operaciją: naudodamasis R. L. banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), tai yra iš nukentėjusiojo R. L. banko sąskaitos neteisėtai pervedė 0,01 litų į UAB „N“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu apgaule patvirtino  R. L. registraciją UAB „N“ internetinėje svetainėje bei per internetinį tinklapį (duomenys neskelbtini) sudarė R. L. vardu kredito sutartį Nr.SP352627 dėl 500 eurų kredito gavimo iš UAB „N“, registruotos (duomenys neskelbtini), žinodamas, jog kredito davėjas UAB „N“ atliks finansinę operaciją, t. y. 500 eurų kreditą perves į R. L. sąskaitą ir 2016 m. rugpjūčio 29 d., 17:44:14 val., apgaule gavo kreditą 500 eurų, pervestus iš UAB „N“ į jo nurodytą R. L. sąskaitą. Bei R. V. L. apgaule savo naudai užvaldė svetimą UAB „N“ priklausantį turtą 500 eurų kreditą: jis kreipėsi į R. L., prašydamas šio banko sąskaitos numerio, kad neva jam reikalinga svetima sąskaita jo darbo užmokesčiui pervesti, tokiu būdu nuslėpdamas nuo R. L. jam priskirtos sąskaitos panaudojimo priežastį, R. L. suteikė jam savo banko sąskaitos numerį, 2016 m. rugpjūčio 29 d., 18:54:43 val., R. L., R. V. L. paprašytas, AB „Swedbank“ bankomate, esančiame I. Šeiniaus g.8, Širvintos, nuo savo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nuėmė 500 eurų ir atidavė R. V. L., kaip neva  R. V. L. gautą darbo užmokestį, taip perduodamas jam  UAB „N“ suteiktą 500 eurų kreditą, tokiu būdu R. V. L. apgaule savo naudai užvaldė svetimą  UAB „N“  priklausantį turtą 500 eurų kreditą;

Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką R. V. L. 2016 m. rugpjūčio 31 d., 15:55:47 val., iš kompiuterinės sistemos IP adresu (duomenys neskelbtini), priklausančios R. K., (duomenys neskelbtini), melagingai R. L. vardu užsiregistravo UAB „C“ internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini), registracijos metu pateikdamas tikrus R. L. duomenis bei abonentinio telefono numerį (duomenys neskelbtini), kuriuo R. V. L. naudojasi, ir pateikė paraišką 500 eurų vartojimo kreditui gauti, po to tą pačią dieną kredito bendrovės darbuotojui, paskambinusiam registracijos metu nurodytu abonentiniu telefono numeriu (duomenys neskelbtini), juo atsiliepęs R. V. L. melagingai prisistatė R. L. ir R. L. vardu derino kredito sąlygas, tačiau R. V. L. šio nusikaltimo nepabaigė dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių, nes UAB „C“ jam nesuteikė kredito, kadangi kliento kreditinė istorija neatitiko (duomenys neskelbtini) reikalavimų. Tokiais veiksmais R. V. L. pasikėsino apgaule UAB „C“ padaryti 500 eurų turtinę žalą.

Šiais savo veiksmais R. V. L. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 1981 straipsnio 1 dalyje, BK 214 straipsnio 1 dalyje, BK 215 straipsnio 1 dalyje, BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Bylos įrodymais nustatyta, kad   nuteistasis   R. V. L., jam inkriminuojamu  laikotarpiu ,  apgaule, pasinaudodamas  nukentėjusiojo  R. L. anketiniais   duomenimis , prisistatęs jo vardu,  iš   dviejų  kredito  bendrovių  gavo 750 Eurų kreditą  ir  iš  vienos kredito bendrovės  kėsinosi gauti  kreditą, tačiau šios veikos neužbaigė  dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios. Įvertinus  nuteistojo  nusikalstamus veiksmus kaip tęstinę veiką, jo veiksmai dėl  svetimo turto užvaldymo  vertinami kaip viena  tęstinė baigtinė  veika pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1d., nes, kolegijos nuomone,  nuteistojo  baigtinė veika apima    jo   pasikėsinimo  veiksmus  užvaldyti apgaule svetimą turtą.     

Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių Širvintų rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 13 d. nuosprendžio dalis dėl R. V. L. nuteisimo už atskiras, BK 1981 straipsnio 1 dalyje, BK 214 straipsnio 1 dalyje, BK 215 straipsnio 1 dalyje, BK 182 straipsnio 1 dalyje, BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje numatytas veikas (dėl gauto 250 eurų kredito; gauto 500 eurų kredito; pasikėsinimo gauti 500 eurų kreditą) keičiama  dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo   (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, BPK 328 straipsnio 1 punktas). Kitoje dalyje apylinkės teismo nuosprendis dėl veikų, numatytų BK 214 straipsnio 1 dalyje, BK 215 straipsnio 1 dalyje, BK 182 straipsnio 1 dalyje (dėl 280 eurų turtinė žalos, padarytos   2016-09-20) kvalifikacijos nekeičiamas.

Teisėjų kolegijai konstatavus, kad R. V. L. padarė tęstinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 1981 straipsnio 1 dalyje, BK 214 straipsnio 1 dalyje, BK 215 straipsnio 1 dalyje, BK 182 straipsnio 1 dalyje (dėl gauto 250 eurų kredito; gauto 500 eurų kredito; pasikėsinimo gauti 500 eurų kreditą), iš naujo toje dalyje turi būti sprendžiamas jam skiriamų bausmių klausimas.

Skirdama bausmę R. V. L. pagal BK 1981 straipsnio 1 dalyje, BK 214 straipsnio 1 dalyje, BK 215 straipsnio 1 dalyje, BK 182 straipsnio 1 dalyje (dėl gauto 250 eurų kredito; gauto 500 eurų kredito; pasikėsinimo gauti 500 eurų kreditą), teisėjų kolegija atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, pobūdį, jų padarymo aplinkybes, stadiją, kaltės formą.

Skiriant nuteistajam  R. V. L. už nusikalstamas  veikas , padarytas  2016 m. rugpjūtį, kolegija   atsižvelgia į tai, kad jis tuo laikotarpiu padarė  4  tęstines nusikalstamas  veikas , kurios atitinkamai priskiriamos nesunkiems (BK 1981 straipsnio 1 dalis, 182 straipsnio 1 dalis) bei apysunkiams (BK 214 straipsnio 1 dalis, 215 straipsnio 1 dalis) nusikaltimams. Nuteistojo R. V. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu, turėdamas neišnykusį teistumą  (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Taip pat byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad R. V. L. Širvintų rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės  pagal Lietuvos Respublikos BK  178 str. 2d., susitaikius su nukentėjusiuoju,   tačiau vėl nusikalto, dėl ko buvo nuteistas 2015 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendžiu už visas padarytas nusikalstamas veikas , paskiriant  25 MGL baudą,  šios bausmės jis nėra atlikęs : baudos nėra sumokėjęs iki šiol. Jis administracine tvarka nebaustas (b.t. 1, b.l. 155), priklausomybės ligų ir psichiatrijos kabineto įskaitoje nėra įrašytas (b.t. 1, b.l. 157-158), (duomenys neskelbtini) seniūnija nurodo, kad R. V. L. pastovaus darbo neturi, darbo biržoje nesiregistruoja, gyvena iš atsitiktinių darbų, yra bendraujantis, tačiau dažnai įsivelia į smulkius konfliktus su draugais (b.t. 1, b.l. 160). Skirdama bausmę, teisėjų kolegija taip pat atsižvelgia, kad ankstesniu teismo nuosprendžiu apeliantui paskirta švelni bausmė nepasiekė savo tikslų, o būtent, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o tai neigiamai apibūdina nuteistąjį. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, jog R. V. L. už jo padarytas nusikalstamas veikas 2016 m.rugpjūčio mėn. laikotarpiu skiriamos bausmės, jų dydį parenkant arčiau minimalios straipsnio sankcijoje numatytos bausmės ribos.

Bendrindama bausmes, skiriamas apeliantui už aukščiau minėtus nusikaltimus, kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, nors nuteistasis R. V. L. atliko veiksmus, atitinkančius skirtinguose baudžiamuosiuose straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų sudėčių objektyviąsias puses, tačiau jo veiksmai vertinami kaip idealioji nusikalstamų veikų sutaptis, kadangi darydamas vieną nusikalstamą veiką, pastarasis automatiškai realizavo ir kitos nusikalstamos veikos požymius. Esant šioms aplinkybėms, jam už nusikaltimų, numatytų BK 1981 straipsnio 1 dalyje, BK 214 straipsnio 1 dalyje, BK 215 straipsnio 1 dalyje, BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymą skiriamos bausmės tarpusavyje bendrinamos bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę (BK 63 straipsnio 2 dalis, 5 dalies 1 punktas).

Tuo pačiu teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsižvelgdamas į aukščiau nustatytas aplinkybes bei vadovaudamasis BK 41 straipsnio, 54 straipsnio nuostatomis, pirmos instancijos teismas pagrįstai už nusikaltimų, numatytų BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje (dėl 2016 m. rugsėjo 20 d. epizodo) padarymą skyrė R. V. L. subendrintą 1 metų laisvės atėmimo bausmę, tačiau nepagrįstai nurodė, kad bausmės už šias nusikalstamas veikas bendrintinos, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, t.y. jas iš dalies sudedant. Akivaizdu, kad R. V. L. veiksmai, kuriais jis 2016 m. rugsėjo 20 d., apie 17.45 val., apgaulės būdu (paimdamas iš R. L. mobiliojo ryšio telefoną, kurio dėkle buvo įdėta banko kortelė) neteisėtai iš R. L. įgijo AB „Swedbank“ priklausančią mokėjimo kortelę Master Card Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą R. L. vardu, ir žinodamas šios elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, 2016 m. rugsėjo 20 d. 17.49 val. AB „Swedbank“ bankomate, esančiame I. Šeiniaus g. 8, Širvintos, nuo R. L. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nuėmė 40 eurų, bei 17.50 val. nuo tos pačios sąskaitos nuėmė 240 eurų, tuo nukentėjusiajam R. L. padarydamas 280 eurų turtinę žalą (4 epizodas), padaryti idealiąja sutaptimi. Tokiu būdu, bausmės, paskirtos R. V. L. pagal  BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, padarytus 2016 m. rugsėjo 20 d. , taip pat turėjo būti bendrintos, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, jas apimant, toje dalyje skundžiamas nuosprendis  keistinas.

Apeliacinei instancijai  priėmus naują sprendimą  dėl  bausmių  už   nuteistojo  R. V. L. nusikaltimus, padarytus 2016 m. rugpjūtį , bei   pakeitus  bausmių  už   nuteistojo R. V. L. nusikaltimus,  padarytus 2016 m. rugsėjo 20 d.,  bendrinimo tvarką, keistina    galutinė   bausmių bendrinimo tvarka.   Subendrinta  bausmė, paskirta už nusikaltimus, padarytus 2016 m. rugpjūtį, bei subendrinta  bausmė už nusikaltimus , padarytus 2016 m. rugsėjo 20 d. , bendrinama   dalinio sudėjimo būdu, taikant  BK 63 str. 4d. taisykles, kolegijai nustačius, kad   nuteistasis   R. V. L. po nusikaltimų, padarytų 2016 m. rugpjūtį, 2016 m. rugsėjo 20 d.  padarė analogiškas  tiek pagal pavojingumą, tiek pagal rūšį  nusikalstamas veikas.

Nuosprendžio dalis dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo R. V. L. paliekama nepakeista. Kita vertus, keistinas Širvintų rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 13 d. nuosprendis toje dalyje – dėl paskirtos pareigos apeliantui – per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti R. L. 280 eurų padarytą žalą, kadangi bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusysis civilinio ieškinio nereiškė , teismas sprendimo priteisti  iš nuteistojo nukentėjusiajam  ieškinį nepriėmė (b.t. 2, b.l. 36-37).  Dėl šių motyvų šalintina iš nuosprendžio R. V. L. paskirta minėta pareiga, kitas pareigas paliekant nepakeistas. Šalindama  aukščiau paminėtą    teismo nustatytą  nuteistojo  pareigą, kolegija mano, kad  tokią pareigą galima   nustatyti tik tada, kai  teismo sprendimu  yra priteisiamas ieškinys , ko šiuo atveju nebuvo. 

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos  Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 , 3 punktais,

n u s p r e n d ž i a :

nuteistojo R. V. L. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Širvintų rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 13 d. nuosprendį pakeisti:

R. V. L. nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 1981 straipsnio 1 dalyje, BK 214 straipsnio 1 dalyje, BK 215 straipsnio 1 dalyje, BK 182 straipsnio 1 dalyje (1 epizodas – 2016 m. rugpjūčio 16 d.); BK 1981 straipsnio 1 dalyje, BK 215 straipsnio 1 dalyje, BK 182 straipsnio 1 dalyje (2 epizodas – 2016 m. rugpjūčio 19 d.); BK 1981 straipsnio 1 dalyje, BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje (3 epizodas – 2016 m. rugpjūčio 31 d.), kvalifikuoti kaip vieną tęstinę veiką   pagal   BK  198 1 str. 1d., 214 str. 1d.,  215 str. 1 d., 182 str. 1d. ir paskirti tokias bausmes:

pagal Lietuvos Respublikos BK 198 1 straipsnio 1 dalį  40 MGL dydžio  (1506,40 Eur) baudą;

pagal Lietuvos Respublikos BK 214 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimą 1 metus 6 mėnesius;

pagal Lietuvos Respublikos BK 215 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimą 1 metus 6 mėnesius;

pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimą 1 metus 6 mėnesius;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti griežtesne bausme apimant švelnesnes,  R. V. L. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metus 6 mėnesius.

Vadovaujantis   BK 63 straipsniu 2 dalimi,  5dalies 1 punktu ,  R. V. L. paskirtas  bausmes  už nusikaltimus, numatytus  214 straipsnio 1 dalyje,  215 straipsnio 1 dalyje,  182 straipsnio  1 dalyje, padarytus  2016 m. rugsėjo 20 d.,  subendrinti apėmimo būdu, griežtesne  bausme apimant  švelnesnes bausmes , ir  R. V. L. paskirti subendrintą bausmę  : laisvės atėmimą 1 metus .

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, šias  subendrintas bausmes  subendrinus dalinio sudėjimo , R. V. L. paskirti  galutinę  subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 metus.

Pašalinti iš nuosprendžio rezoliucinės dalies nuteistajam R. V. L. paskirtą pareigą – per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti R. L. 280 eurų padarytą žalą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis nuosprendis įsiteisėja  nuo jo paskelbimo  dienos.

Teisėjai (parašai)                                                                                                     Stasys Lemežis

                                                                                                                       Vladislavas Lenčikas

                                                                                                                                 Laureta Ulbienė

Nuorašas tikras :

Teisėja                                                                                                                                      Laureta Ulbienė