VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. spalio 24 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Marija Vaičiūnaitė,

sekretoriaujant Karolinai Petniūnienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „MedGroup LT“ atstovei advokatei Linai Alksnienei,

atstovės uždarosios akcinės bendrovės „Cargokodas“ atstovui advokatui Mindaugui Badarui,

trečiojo asmens Vilniaus teritorinės muitinės atstovei Janinai Meškevič,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „MedGroup LT“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Cargokodas“ dėl be pagrindo įgytų piniginių lėšų ir palūkanų priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – Vilniaus teritorinė muitinė, uždaroji akcinė bendrovė „Vilt transport“.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovė UAB „MedGroup LT“ su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti ieškovei iš atsakovės UAB „Cargokodas” 5 810 Eur be pagrindo įgytas pinigines lėšas, 72,58 Eur palūkanas, 6 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 120 Eur pretenzijos parengimo išlaidas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2.       Ieškovė teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose (ieškinyje, dublike) nurodė, kad 2022 m. kovo 4 d. su atsakove sudarė agento paslaugų sutartį Nr. 20220304 (toliau – ir Sutartis), kurios pagrindu atsakovė įsipareigojo pagal ieškovės užsakymą teikti paslaugas, susijusias su prekių priėmimu, perkrovimų organizavimu, transportavimu ir ekspedijavimu, o ieškovė įsipareigojo už suteiktas paslaugas atsiskaityti. Ieškovė 2022 m. gegužės mėn. pateikė atsakovei užsakymą dėl prekių pervežimo pagal T1 tranzito procedūrą. 2022 m. gruodžio 8 d. atsakovė pateikė ieškovei PVM sąskaitą faktūrą CC Nr. 028479, kurioje nurodyta, kad už neuždarytą tranzito procedūrą ieškovė turi sumokėti atsakovei 5 808 Eur sumą. Ieškovė, manydama, kad tai yra jos sutartinė pareiga, 2022 m. gruodžio 14 d. pervedė 5 810 Eur sumą. Ieškovė pažymėjo, kad pagal Sutarties 2.1.4. punktą atsakovė prisiėmė pareigą parengti ir patvirtinti visus muitinei ir tranzito procedūroms reikalingus dokumentus, taigi atsakovė, priimdama ieškovės užsakymą, buvo atsakinga už tranzito procedūrai ir muitinei reikalingų dokumentų parengimą bei visų reikalingų veiksmų atlikimą. Kaip paaiškėjo vėliau, kadangi atsakovė šios pareigos neįgyvendino ir tranzito deklaracijos neuždarė, todėl atsakovei buvo priskaičiuota mokestinė prievolė, kurią atsakovė perkėlė ieškovei. Ieškovė klydo manydama, kad pagal Sutarties sąlygas ji turi šią sumą sumokėti, tačiau išanalizavusi faktinę situaciją, Sutarties nuostatas ir esmę, suprato, kad mokestinės prievolės dėl neuždarytos tranzito procedūros priežastis yra netinkamai atliktos UAB „Cargokodas“ paslaugos, t. y. atsakovės kaltė. Supratusi, kad atsakovė iš jos nepagrįstai reikalavo 5 808 Eur, ieškovė 2023 m. vasario 2 d. su pretenzija kreipėsi į atsakovę, reikalaudama grąžinti 5 810 Eur sumą, kurią atsakovė neturėjo teisės gauti, tačiau atsakovė į pretenziją nereagavo ir su ieškove iki nustatyto termino pabaigos neatsiskaitė.

3.       Ieškovės teigimu, egzistuoja visos sąlygos pripažinti, kad atsakovės ieškovė turtą įgijo be pagrindo. Atsakovė nesąžiningai bei be teisinio pagrindo įgijo 5 810 Eur sumą, kurios ji negalėjo ir neturėjo gauti. Šį turtą atsakovė įgijo savo veiksmais, kadangi ji pati sąmoningai nurodžiusi, jog mokestinė prievolė atsakovei susidarė dėl ieškovės kaltės, pateikė PVM sąskaitą faktūrą ir reikalavo ją apmokėti. Šiuo atveju turtas buvo įgytas tyčia, kadangi atsakovė žinojo, jog tranzito procedūros ji neuždarė dėl savo pačios kaltės, tačiau siekdama nesąžiningai sumažinti dėl savo neapdairaus ir nerūpestingo neveikimo patirtus nuostolius, nusprendė šios sumos atlyginimo reikalauti iš ieškovės. Atsakovė, reikalaudama 5 808 Eur sumos sumokėjimo, buvo nurodžiusi ieškovei, kad, jei mokėjimas nebus atliktas laiku, krovinys bus sulaikytas, kas galėjo sąlygoti ieškovei šimtatūkstantinius nuostolius. Šiuo atveju turtas buvo įgytas be teisinio pagrindo, kadangi Sutartimi ieškovė ir atsakovė nebuvo susitarusios, jog ieškovė turės pareigą atlyginti atsakovei dėl jos pačios kaltės taikytinas mokestines prievoles.

4.       Ieškovė pabrėžė, kad, teikdama užsakymą atsakovei, jokio vežėjo nebuvo pasitelkusi. Vienintelė užduotis, kurią ieškovė suformulavo atsakovei – organizuoti ir įvykdyti ginčo krovinio pervežimą į Baltarusijos Respubliką. Rūpintis visais su pervežimu susijusiais klausimais, vadovaujantis Sutartimi, buvo atsakovės pareiga. Ieškovė neturi duomenų, kas samdė vežėją UAB „Asia express“ (dabartinis pavadinimas – UAB „Vilt transport“). Atsakovė buvo tranzito procedūros vykdytoja, kuriai kaip šios srities profesionalei buvo taikomi reikalavimai savo funkcijas atlikti taip, jog tranzito procedūra būtų įgyvendinta tinkamai. Ieškovė krovinio pervežimo ir importo į Baltarusijos Respubliką neorganizavo, tą darė atsakovė, pradedant vežėjo suradimu ir baigiant visos tranzito procedūros užbaigimu. Ieškovė šioje situacijoje turėjo 2 pareigas: pateikti užsakymą ir atsiskaityti už suteiktas paslaugas. Ieškovei nėra žinoma, kodėl skyrėsi tranzito ir importo deklaracijose nurodyti prekių kodai, tačiau bet kuriuo atveju tai nutiko ne dėl ieškovės kaltės. Atsakovė ieškovės nereikalavo išsiaiškinti, kodėl prekių kodai bei svoriai minėtose deklaracijose skiriasi. Pasak ieškovės, ji palaikė santykius su krovinių gavėju OOO „Esmamed“, todėl pasisiūlė pagelbėti atsakovei gauti iš krovinio gavėjo dokumentus, reikalingus tranzito procedūrai užbaigti, tačiau tai savaime nereiškia, jog ieškovė turėjo kokių nors įsipareigojimų tranzito procedūros vykdymo atžvilgiu. Būtent tranzito procedūros vykdytojas atsako už visų ir nepakeisto pavidalo prekių bei būtinos informacijos pateikimą paskirties muitinės įstaigai per nustatytą terminą ir nepažeidus muitinės taikomų prekių identifikavimo užtikrinimo priemonių, taip pat už muitų teisės aktų nuostatų, susijusių su šia procedūra, laikymąsi. Procedūros vykdytojo pareiga įvykdoma ir tranzito procedūra baigiama, kai prekės, kurioms ši procedūra įforminta, ir būtina informacija yra prieinamos paskirties muitinės įstaigai. Taigi atsakovė turėjo pareigą iki 2022 m. gegužės 9 d. atlikti visus reikalingus veiksmus tam, kad muitinės tranzito procedūra būtų užbaigta. Ieškovė niekaip neprisidėjo prie to, kad atsakovė savo prievolės iki 2022 m. gegužės 9 d. neįvykdė ir jokios ieškovės kaltės dėl to nėra. Atsakovė ieškovės pagalbos dėl reikalingų dokumentų originalų gavimo iš prekių gavėjo paprašė jau pasibaigus šiam terminui.

5.       Atsakovė UAB „Cargokodas“ atsiliepime su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

6.       Atsakovė teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose (atsiliepime, triplike) nurodė, kad 2022 m. gegužės 2 d. ieškovė pateikė jai užsakymą dėl 414,5 kg svorio krovinio priėmimo į atsakovės sandėlį, perkrovimo į ieškovės pasitelkto vežėjo UAB „Asia Express“ transporto priemonę bei tranzitinės muitinės deklaracijos T1 (iki Lietuvos sienos su Baltarusija) parengimo. Ieškovė pateikė atsakovei krovinį lydinčią sąskaitą, prekių pakavimo lapą bei prekių aprašymą, įskaitant ir prekių kodus, nurodytinus T1 deklaracijoje. 2022 m. gegužės 5 d. ieškovės pasitelkto vežėjo transporto priemonė atvyko į atsakovės sandėlį, kuriame nurodytas krovinys buvo pakrautas į transporto priemonę, taip pat jos vairuotojui buvo perduoti krovinį lydintys dokumentai, pateiktini muitinės poste: 2022 m. gegužės 4 d. ieškovės sąskaita, prekių pakavimo lapas, krovinio (prekių) aprašymas ir atsakovės parengta tranzitinė muitinės deklaracija T1 Nr. 22LTVR40000002F5C5. Ieškovės pasitelkto vežėjo transporto priemonė Lietuvos–Baltarusijos sieną kirto Medininkų kelio poste ir 2022 m. gegužės 11 d. krovinį sėkmingai pristatė ieškovės klientui – krovinio gavėjui OOO „Esmamed“. Taigi ieškovės pasitelkto vežėjo transporto priemonėje buvę kroviniai, įskaitant ir ieškovės krovinį, Lietuvos Respublikos muitinėje buvo patikrinti ir išleisti iš Europos Sąjungos (toliau – ES) teritorijos, tačiau dėl atsakovei nežinomų priežasčių Lietuvos Respublikos muitinė elektroninėje muitinės sistemoje neįvedė duomenų, jog prekės yra išleistos iš ES teritorijos ir tranzito procedūra, pradėta pagal tranzitinę muitinės deklaraciją T1 Nr. 22LTVR40000002F5C5, yra baigta. Atsakovė pabrėžė, kad teisę baigti tranzito procedūrą turi tik muitinė. Atsakovė, kaip tranzito procedūros vykdytoja, turi teisę pradėti tranzito procedūrą, tačiau jos užbaigimas yra tik valstybės prerogatyva. Įprastai muitinė baigia tranzito procedūrą patikrinusi transporto priemonę ir joje esamus krovinius bei išleidusi transporto priemonę iš ES teritorijos. Kodėl nagrinėjamu atveju muitinė neatliko paminėto veiksmo, atsakovei nėra žinoma, nes krovinio gabenimą vykdė trečiasis asmuo – ieškovės pasitelktas vežėjas. 

7.       Atsakovė taip pat paaiškino, kad jos darbuotoja, elektroninėje sistemoje pastebėjusi, kad tranzito procedūra neužbaigta, pateikė užklausą muitinei. Elektroninio susirašinėjimo metu muitinė pareikalavo pateikti įrodymus, jog prekės pagal deklaraciją T1 Nr. 22LTVR40000002F5C5 buvo pristatytos gavėjui. Kadangi pati ieškovė organizavo krovinio pervežimą bei krovinio importą į Baltarusiją, todėl, remdamasi Sutartimi, atsakovė paprašė ieškovės pateikti muitinės reikalaujamus įrodymus. Ieškovė nurodė, kad tokių įrodymų neturi ir stengsis juos gauti iš savo kliento OOO „Esmamed“ ir / ar iš pasitelkto vežėjo, tačiau, jokių įrodymų atsakovei nepateikė bei ignoravo atsakovės tolimesnius prašymus dėl įrodymų pateikimo. 2022 m. lapkričio mėn. su atsakove susisiekė muitinės pareigūnė, atliekanti tyrimą dėl nebaigtos tranzito procedūros, ir nurodė skubiai pateikti įrodymus dėl prekių pagal deklaraciją T1 Nr. 22LTVR40000002F5C5 išvežimo iš ES teritorijos ir pristatymo gavėjui, nes to neatlikus artimiausiu metu atsakovei bus paskirta bauda. Šią informaciją atsakovė perdavė ieškovei, kartu nurodydama, kad tuo atveju, jeigu bus skirta bauda, atsakovė ją privalės sumokėti, o atitinkamos nuostolių sumos reikalaus iš ieškovės. Ieškovė elektroniniu laišku pateikė skanuotą CMR važtaraštį bei krovinio importo deklaracijos elektroninę versiją, tačiau pagal nurodytus dokumentus muitinė negalėjo užbaigti tranzito procedūros, nes tranzito deklaracijoje ir importo deklaracijoje nurodytos prekės skiriasi, todėl negalima laikyti, kad buvo pateiktos muitinės apžiūrai ir išvežtos iš ES teritorijos. Atsakovė nedelsdama pareikalavo ieškovės išsiaiškinti, kodėl, prekių kodai bei svoriai, nurodyti tranzito deklaracijoje, nebuvo perkelti į importo deklaraciją, ištaisyti šį neatitikimą ir atsakovei pateikti tinkamus įrodymus apie prekių išvežimą iš ES, tačiau ieškovė tinkamų įrodymų apie prekių išvežimą iš ES teritorijos nepateikė, nurodydama, kad importo deklaracijos pakeisti nebeįmanoma. Dėl nurodytų priežasčių atsakovė neturėjo galimybės muitinei pateikti tinkamų įrodymų dėl prekių pagal deklaraciją T1 Nr. 22LTVR40000002F5C5 išvežimo, todėl muitinė priėmė sprendimą, kuriuo konstatavo, jog prekės pagal minėtą deklaraciją per nustatytą terminą nebuvo išvežtos iš ES teritorijos, ir laikė, kad atsakovė, būdama tranzito procedūros vykdytoja, netinkamai vykdė savo pareigas bei nustatė atsakovei PVM skolą bei skyrė baudą ir delspinigius, iš viso – 5 808 Eur. Pasak atsakovės, ji nedelsdama informavo ieškovę, kad šių nuostolių atlyginimo reikalauja iš ieškovės, nes jie kilo ne dėl atsakovės, o dėl ieškovės kaltės – ieškovė negalėjo pateikti įrodymų, pagrindžiančių, jog prekės buvo išvežtos iš ES teritorijos, o ieškovė nuostolių atlyginimo galės prašyti iš OOO „Esmamed“. Šalys, įvertinusios nurodytas aplinkybes ir tolimesnio bendradarbiavimo perspektyvas, 2022 m. gruodžio 8 d. žodžiu sudarė susitarimą dėl nuostolių atlyginimo, pagal kurį susitarė, jog ieškovė atlygins atsakovės patirtus 5 808 Eur nuostolius. Šio susitarimo pagrindu atsakovė išrašė ieškovei PVM sąskaitą faktūrą, kurią ieškovė apmokėjo.

8.       Atsakovės teigimu, agentavimo sutartis aiškintina kaip apimanti, nors ir sutartyje nenurodytas, bet įprastines sąlygas, būdingas tokio teisinio santykio šalims, pagal kurias agentas (atsakovė) turi teisę iš kliento (ieškovės) reikalauti pateikti informaciją bei dokumentus, reikalingus agento (atsakovės) pareigoms pagal agentavimo sutartį ir / ar teisės aktus įgyvendinti, o klientas (ieškovė) turi atitinkamą pareigą paminėtą informaciją bei dokumentus pateikti agentui (atsakovei). Kadangi atsakovė nevykdė deklaracijoje T1 Nr. 22LTVR40000002F5C5 nurodytų prekių gabenimo ir jo neorganizavo, taip pat nevykdė prekių importo į Baltarusiją procedūrų, todėl visiškai pagrįstai pareikalavo iš savo kliento (ieškovės) pateikti muitinės reikalaujamus įrodymus, reikalingus atsakovės, kaip tranzito procedūros vykdytojos, pareigoms įgyvendinti. Kadangi ieškovė tinkamai neįvykdė jai tenkančios informacijos ir dokumentų pateikimo pareigos, atsakovė patyrė 5 808 Eur nuostolius. Tokios faktinės aplinkybės yra kvalifikuotinos kaip ieškovės civilinė atsakomybė. Šalių sudarytas susitarimas dėl nuostolių atlyginimo turi tiek faktinį, tiek ir teisinį pagrindą. Apie tokio susitarimo sudarymą galima spręsti ne tik iš nurodytų faktinių aplinkybių, bet ir iš rašytinių įrodymų – 2022 m. gruodžio 8 d. sąskaitos faktūros ir šios sąskaitos apmokėjimo. Taigi turto gavimo be pagrindo institutas negali būti taikomas, kadangi ginčo lėšas atsakovė iš ieškovės gavo esant pagrindui – 2022 m. gruodžio 8 d. šalių sudarytam susitarimui dėl nuostolių atlyginimo. 

9.       Atsakovė pabrėžė, kad ieškovė iš jos neužsakė krovinio pervežimo ar pervežimo organizavimo paslaugos. Atsakovės pareiga buvo parengti tranzito deklaraciją T1. Šią pareigą ji atliko tinkamai, todėl T1 deklaracijoje Nr. 22LTVR40000002F5C5 ir ieškovės pateiktuose dokumentuose (sąskaitoje, prekių pakavimo lape ir prekių aprašyme) nurodyti prekių kodai sutampa. Prekių importo procedūra yra vykdoma Baltarusijos muitinėje ir atstovavimo prekių importo procedūroje paslaugos atsakovė neteikia, be to, ir negalėtų teikti, nes neturėjo ir neturi Baltarusijos valstybės institucijų suteiktų įgalinimų. Nors ieškovė teigia, jog atsakovė netinkamai vykdė bei neįvykdė tranzito procedūros veiksmų, tačiau, konkrečiai nenurodo, kokių būtent veiksmų atsakovė neatliko ar kokie veiksmai buvo atlikti netinkamai, todėl, paminėti ieškovės teiginiai laikyti deklaratyviais.

10.       Trečiasis asmuo Vilniaus teritorinė muitinė atsiliepime nurodė, kad ieškovė jokių prievolių muitinei pagal muitinės teises aktus vykdyti neprisiėmė. Vilniaus teritorine muitinė 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. 18KP-17-846 teisėtai ir pagrįstai pripažino atsakovę skolininke muitinei bei registravo jai mokestinę prievolę. Ginčo aplinkybės yra susijusios su šalių tarpusavio sutartinių prievolių nevykdymu ir sprendžiamos remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normomis.

11.       Trečiasis asmuo UAB „Vilt transport“ atsiliepime prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra. UAB „Vilt transport“ nurodė, kad tranzito deklaracija yra įforminama elektroninėje erdvėje ir jos duomenys yra tiesiogiai prieinami muitinės atstovams. Šiuo atveju vairuotojui fiziškai nebuvo perduota tranzito deklaracija. Tai, kad vairuotojas tinkami įvykdė savo pareigas, t. y. pristatė krovinį muitinei patikrinti įrodo CMR važtaraštis. Pervežimo paslaugas užsakė Baltarusijos įmonė OOO „Cagsib“.

12.       Teismo posėdyje ieškovės atstovė prašė ieškinį tenkinti, remdamasi ieškinyje ir dublike nurodytais argumentais. Ieškovės atstovė papildomai paaiškino, kad ieškovė pardavė atsakovės sandėlyje laikomas prekės Baltarusijos klientui OOO „Esmamed“. Ieškovę muitinėje atstovavo atsakovė, kuri turėjo atlikti visas procedūras, susijusias su prekių išvežimu. Ieškovė jokio krovinio vežimo neužsakinėjo, vežėjo nepasitelkė. Ieškovė pasitelkė tik atsakovę, kad būtų įvykdytas prekių išvežimas iš Lietuvos ir parengti atitinkami dokumentai. Už atsakovės suteiktas sandėliavimo ir muitinės tarpininko paslaugas ieškovė atsiskaitė. Vėliau paaiškėjo, kad vežėją samdė OOO „Esmamed“, ieškovė su vežėjais jokių santykių nepalaikė. Atsakovės pareiga buvo suruošti krovinį su visais reikalingais dokumentais. CMR važtaraštyje nėra duomenų, kad vežėjui buvo perduota tranzito deklaracija. UAB „Vilt transport“ atsiliepime taip pat nurodė, kad vairuotojui nebuvo perduota tranzito deklaracija. Taigi vežėjas galimai nebuvo informuotas apie tranzitą. Jei Lietuvos muitinėje visa procedūra būtų atlikta tinkamai, tai nebūtų svarbu, kaip prekės buvo importuotos į Baltarusiją. Atsakovės pareiga buvo imtis priemonių, kad tranzito procedūra būtų uždaryta. Ieškovė padėjo gauti dokumentus, kad atsakovė galėtų uždaryti tranzitą alternatyviu būdu, tačiau muitinė atmetė pateiktus dokumentus. Ieškovė samdė atsakovę, kad prekės būtų tinkamai išleistos iš Lietuvos, taigi atsakovė savo pareigas turėjo atlikti pasienyje, o ne akcentuoti alternatyvų tranzito uždarymo būdą. Ieškovė sumokėjo 5 810 Eur, nors nesijautė turinti pareigą mokėti. Atsakovė turėjo daugiau ieškovės krovinių. Kai atsakovė išrašė sąskaitą, ieškovei buvo pasakyta, kad, neapmokėjus sąskaitos, bus sulaikyti kroviniai. Viskas vyko Kalėdiniu laikotarpiu, ieškovė bijojo didesnių nuostolių dėl kitų krovinių neišvežimo, todėl, nenorėdama rizikuoti, nusprendė sumokėti, tačiau specialiai sumokėjo šiek tiek didesnę sumą ir mokėjimo paskirtyje nurodė, kad moka ne pagal sąskaitą, o pagal Sutartį. Jokio susitarimo dėl žalos atlyginimo nebuvo. Pagal Sutartį nėra jokios pareigos atlyginti atsakovei kokias nors mokestines prievoles. Vos tik baigėsi Kalėdinis laikotarpis, ieškovė pradėjo ieškoti teisinės pagalbos, kad pinigai būtų susigrąžinti. Egzistuoja visos sąlygos nepagrįsto praturtėjimo institutui taikyti. Jei atsakovė traktuoja, kad buvo atlyginama žala, tuomet turi būti ieškovės neteisėti veiksmai, tačiau jokių neteisėtų veiksmų ieškovė neatliko. Be to, atsakovės sąskaitoje nurodyta suma nesutampa su muitinės apskaičiuota mokestine prievole, į sąskaitą įrašyta ir dar kažkokia neaiški deklaracija, taigi tai taip pat patvirtina, kad jokio susitarimo dėl žalos atlyginimo nebuvo. Tranzito procedūra neuždaryta dėl atsakovės aplaidžių veiksmų, o tai, kad nepavyko uždaryti tranzito alternatyviu būdu, yra šalutinė aplinkybė, nes buvo visos galimybės atlikti procedūrą muitinės poste. Ieškovė neturi galimybių ginti savo teisių kitais būdais, nes joks susitarimas dėl nuostolių atlyginimo su atsakove nebuvo sudarytas.

13.       Atsakovės atstovas teismo posėdyje prašė ieškinį atmesti, remdamasis atsiliepime ir triplike išdėstytais argumentais. Atsakovės atstovas papildomai nurodė, kad atsakovė patyrė nuostolius, todėl susitarė su ieškove, kad ji šiuos nuostolius atlygins, o vėliau nuostolių atlyginimo galės prašyti iš OOO „Esmamed“. Ieškovė suprato, už ką moka. Ieškovė apmokėjo sąskaitą, taigi susitarimas dėl nuostolių atlyginimo tarp šalių buvo. Šiuo atveju nėra sąlygų taikyti nepagrįsto praturtėjimo institutą, nes mokėjimas atliktas esant teisiniam pagrindui – šalių susitarimui dėl nuostolių atlyginimo, be to, ieškovė savo teises gali apginti kitais būdais – gali ginčyti susitarimą dėl nuostolių atlyginimo ar pinigų pervedimą. Atsakovė visas paslaugas suteikė tinkamai, parengė tranzito deklaraciją, kuri buvo įkelta į elektroninę sistemą ir perduota vežėjui. Sandėlių valdytojai deklaracijas atspausdina ir su lydinčiais dokumentais perduoda vežėjams. Atsakovė įformino tranzito procedūrą, o ją uždaryti turi muitinė. Tai, kad atsakovės sąskaitoje nurodyta kita suma, įrodo šalių susitarimą, palūkanas. Šiuo atveju ieškovė nebendradarbiavo. Atsakovė neskundė muitinės sprendimo, nes suprato, kad nėra perspektyvų.

14.       Trečiojo asmens Vilniaus teritorinės muitinės atstovė teismo posėdyje nurodė, kad tranzito procedūra uždaroma, kai prekės ir būtina informacija pasiekia paskirties įstaigą. Šiuo atveju nei prekės, nei dokumentai muitinei nebuvo pateikti. Kai krovinys įvažiuoja į muitinę, muitinė turi būti informuojama, kokia procedūra vykdoma, nes muitinės pareigūnas neturi informacijos, kad vežamos prekės tranzitu. Už tinkamą tranzito procedūrų vykdymą pagal 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, (toliau – Muitinės kodeksas) atsakinga atsakovė.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

15.       Byloje nustatyta, kad ieškovė su atsakove 2022 m. kovo 4 d. sudarė agento paslaugų sutartį Nr. 20220304. Pagal Sutartį ieškovė užsako, o atsakovė įsipareigoja teikti paslaugas, susijusias su ieškovės prekių priėmimu, perkrovimų organizavimu, transportavimu ir ekspedijavimu. Sutarties 2.1.4 punkte atsakovė įsipareigojo parengti ir patvirtinti prekių gabenimo (vežimo), muitinės, tranzito ir kitus dokumentus pagal galiojančius teisės aktus ir ieškovės nurodymus.

16.       2022 m. gegužės 2 d. ieškovė pateikė atsakovei užsakymą dėl 414,5 kg svorio krovinio (siuntėjas „Plastymed“, 3 paletės) priėmimo į atsakovės sandėlį, perkrovimo į vežėjo transporto priemonę bei tranzitinės muitinės deklaracijos T1 parengimo. Ieškovė atsakovei pateikė krovinį lydinčią 2022 m. gegužės 4 d. ieškovės sąskaitą faktūrą Nr. MG-2022/13, išrašytą ieškovės klientui – krovinio gavėjui OOO „Esmamed“, pakuočių aprašą ir prekių kodus, nurodytinus T1 deklaracijoje.

17.       Atsakovė parengė tranzito deklaraciją T1 Nr. 22LTVR40000002F5C5, kurioje nurodyta, kad tranzito procedūros vykdytoja – UAB „Cargokodas“, paskirties įstaiga – Medininkų kelio postas, terminas – 2022 m. gegužės 9 d.

18.       Tarptautinis krovinių transportavimo važtaraštis CMR patvirtina, kad 2022 m. gegužės 5 d. ieškovės prekės buvo pakrautos į vežėjo UAB „Asia Express“ transporto priemonę. Prekės Baltarusijos muitinei pateiktos 2022 m. gegužės 10 d., pristatytos Baltarusijoje esančiam gavėjui OOO „Esmamed“ 2022 m. gegužės 11 d. 2023 m. rugsėjo 29 d. OOO „Esmamed“ raštas Nr. 29-01/1 patvirtina, kad ginčo prekių pervežimas iš Lietuvos į Baltarusiją buvo užsakytas OOO „Esmamed“.

19.       2023 m. gegužės 11 d. atsakovės darbuotoja elektroniniu paštu pateikė užklausą muitinei dėl neuždarytos tranzito procedūros pagal deklaraciją T1 Nr. 22LTVR40000002F5C5. Muitinė informavo, kad dėl neužbaigtos tranzito procedūros yra atliekamas tarnybinis patikrinimas ir paprašė pateikti įrodymus, kad prekės pagal deklaraciją T1 Nr. 22LTVR40000002F5C5 buvo pristatytos gavėjui. Ieškovė atsakovei pateikė CMR važtaraščio kopiją ir importo deklaraciją be antspaudų.

20.       2023 m. gegužės 31 d. atsakovė ieškovei išrašė PVM sąskaitą faktūrą serija CC Nr. 026765 už gegužės mėn. suteiktas sandėliavimo, krovos darbų ir muitinės tarpininko atstovo paslaugas.

21.       2022 m. lapkričio 28 d. Vilniaus teritorinė muitinė priėmė sprendimą Nr. 18KP-17-846, kuriame konstatavo, kad prekės pagal deklaraciją T1 Nr. 22LTVR40000002F5C5, per nustatytą terminą, nebuvo išvežtos iš ES teritorijos, todėl, laikė, jog atsakovė, būdama tranzito procedūros vykdytoja, netinkamai vykdė savo pareigas ir nustatė atsakovei PVM skolą, skyrė baudą bei apskaičiavo delspinigius, iš viso – 5 789 Eur.

22.       Atsakovė Vilniaus teritorinės muitinės sprendimo neskundė, sumokėjo muitinei sprendime nurodytas sumas bei 2022 m. gruodžio 8 d. išrašė ieškovei PVM sąskaitą faktūrą serija CC Nr. 028479 už 5 808 Eur sumą. Sąskaitoje nurodoma, kad ji išrašoma dėl neuždarytos tranzito procedūros: 22LTVR40000002F5C5, 22LTVR400000012002, 18KP-17-846; apmokėjimo terminas iki 2022 m. gruodžio 9 d.

23.       Ieškovė 2022 m. gruodžio 14 d. pervedė atsakovei 5 810 Eur sumą, mokėjimo paskirtyje nurodydama „mokėjimas pagal sutartį Nr. 20220304“.

24.       2023 m. vasario 2 d. ieškovė pateikė atsakovei pretenziją, prašydama grąžinti 5 810 Eur sumą, nurodydama, kad klydo, manydama, kad pagal Sutartį ji šią sumą turi sumokėti, tačiau atsakovė ieškovės jai pervestos sumos negrąžino.

25.       Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovės ieškovės sumokėta 5 810 Eur sumą kaip be pagrindo gautas lėšas. Atsakovė su tokiu reikalavimu nesutinka, nurodydama, kad lėšos pervestos pagal šalių susitarimą dėl nuostolių atlyginimo ieškovei netinkamai vykdžius pareigą bendradarbiauti ir pateikti dokumentus, pagrindžiančius prekių išvežimą iš ES teritorijos.

26.       Pagal CK 6.237 straipsnio 1 dalį asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta pareiga atsiranda, jeigu pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau, išskyrus šio kodekso 6.241 straipsnyje numatytus atvejus (CPK 6.237 straipsnio 2 dalis). CK XX skyriaus „Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas“ taisyklės taikomos ir tais atvejais, kai prievolės įvykdymas nesusijęs su daikto perdavimu, o tik su tam tikrų paslaugų suteikimu arba kai reikalavimas susijęs su daikto išreikalavimu iš svetimo neteisėto valdymo, su įvykdymo pagal negaliojantį sandorį grąžinimu, žalos atlyginimu ar prievolės šalių tarpusavio atsiskaitymais (CK 6.237 straipsnio 5 dalis).

27.       Kasacinio teismo praktikoje yra išskirtos tokios nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos: 1) turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; 2) turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); 3) turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; 4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); 5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; 6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; 7) ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo. Nepagrįsto praturtėjimo institutui taikyti būtina nustatyti visų išvardytų sąlygų buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-1075/2023).

28.       Nagrinėjamu atveju atsakovė teigia, jog šiuo atveju egzistavo teisinis pagrindas jos praturtėjimui ieškovės sąskaita, be to, ieškovė savo teises gali ginti kitais būdais. Taigi atsakovė ginčija egzistuojant ketvirtą ir septintą nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygas.

29.       Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti tas faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus įstatymu nustatytus atvejus, kai aplinkybių, kuriomis remiamasi, nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Ieškovas, reikšdamas reikalavimą dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo, turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita, o pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-421/2021; 2022 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-176-378/2022).

30.       Taigi atsakovė, teigdama, kad 5 810 Eur sumos gavimui iš ieškovės buvo teisinis pagrindas, turi šią aplinkybę įrodyti. Atsakovės teigimu, šalys buvo sudariusios žodinį susitarimą dėl nuostolių atlyginimo, kurį patvirtina faktas, kad ieškovė apmokėjo atsakovės pateiktą sąskaitą. Pasak atsakovės, ieškovei buvo taikoma civilinė atsakomybė, nes ieškovė netinkamai vykdė Sutartį, t. y. nepateikė atsakovei informacijos ir dokumentų, reikalingų atsakovės pareigoms atlikti ir dėl to atsakovė muitinei turėjo sumokėti 5 808 Eur sumą.

31.       Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos, tačiau kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kitų (sutartinių, deliktinių) šalių santykių buvimas savaime neužkerta galimybės taikyti nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisykles tuo atveju, kai turtas, kurį reikalaujama priteisti, buvo vienos šalies perduotas, o kitos įgytas nesant iš tų santykių kylančios prievolės jį perduoti. Tuo atveju, kai šalis, kurių viena reikalauja grąžinti kitai sumokėtas sumas kaip sumokėtas be pagrindo, sieja sutartiniai teisiniai santykiai, reikia įvertinti, ar mokėjimai atlikti pagal sutartį, ar kitu teisiniu pagrindu, ar be pagrindo. Vien sutartinių santykių tarp šalių buvimas nepaneigia galimybės vienos šalies kitai perduotą turtą išreikalauti remiantis nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisyklėmis, kai pagal sutartį tas turtas neturėjo būti perduotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-421/2021; 2023 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-222-313/2023).

32.       Ieškovei visiškai skirtingai aiškinant atsakovės išrašytos sąskaitos apmokėjimo aplinkybes ir priežastis, o atsakovei susitarimo dėl nuostolių atlyginimo faktui pagrįsti nepateikus jokių įrodymų, teismas sprendžia, kad šalių susitarimo dėl nuostolių atlyginimo faktas nėra įrodytas. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad ir pačioje sąskaitoje faktūroje, kurios apmokėjimą atsakovė traktuoja kaip susitarimo patvirtinimą, nėra nurodyta, kad sąskaitoje nurodyta suma yra atsakovės patirti nuostoliai, be to, sąskaita išrašyta už didesnę sumą nei atsakovė sumokėjo muitinei už neuždarytą ginčo tranzito procedūrą. Nors teismo posėdyje atsakovės atstovas nurodė, kad didesnė suma reiškia susitarimą dėl palūkanų, tačiau teismas tokią atsakovės versiją vertina kritiškai, nes byloje esanti atsakovės išrašyta sąskaita ir Vilniaus teritorinės muitinės informacinis pranešimas apie atsakovės mokestines prievoles / permokas, patvirtina, kad ieškovės buvo reikalaujama apmokėti ir 19 Eur už neuždarytą tranzito procedūrą Nr. 22LTVR400000012002, tačiau jokių duomenų, kad ieškovė būtų užsakiusi iš atsakovės ir tranzito procedūrą Nr. 22LTVR400000012002, byloje nėra.

33.       Nors šalis siejo Sutartis, tačiau sutartinių santykių buvimas savaime neeliminuoja galimybės taikyti be pagrindo įgyto turto grąžinimo institutą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad kai šalis sieja teisiniai santykiai ir, vykdydama iš šių teisinių santykių kylančią prievolę, šalis ją įvykdo didesne apimtimi, nei reikalauja prievolės pobūdis, tai viršijantis prievolės apimtį įvykdymas neturi teisinio pagrindo, nepaisant to, jog jį atlikdamas asmuo išreiškė savo valią dėl būtent tokios įvykdymo apimties. Šiuo atveju kaip teisinis turto gavimo pagrindas vertintinas ne pats prievolės įvykdymo sandoris (lėšų pervedimas, turto perdavimas ar pan.), bet tas teisinis pagrindas, kuris lėmė atitinkamą prievolės įvykdymo apimtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-93-915/2019).

34.       Teismas pritaria ieškovės pozicijai, kad šiuo atveju ne tik nebuvo susitarimo dėl nuostolių atlyginimo, bet ir neegzistavo ieškovės civilinės atsakomybės sąlygos, kurių pagrindu atsakovė būtų turėjusi teisę reikalauti iš ieškovės atlyginti nuostolius dėl neuždarytos tranzito procedūros. Teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad ieškovė pažeidė šalių sudarytą Sutartį. Pažymėtina, kad atsakovė ieškovės užsakymu veikė kaip tranzito procedūros vykdytoja, tai, be kita ko, patvirtina atsakovės ieškovei išrašyta sąskaita už muitinės tarpininko paslaugas. 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, (toliau – Muitinės kodeksas) 233 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta, kad tranzito procedūros vykdytojas atsako už visų ir nepakeisto pavidalo prekių ir būtinos informacijos pateikimą paskirties muitinės įstaigai per nustatytą terminą ir nepažeidus muitinės taikomų prekių identifikavimo užtikrinimo priemonių. Muitinės kodekso 233 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad tranzito procedūros vykdytojo pareiga įvykdoma ir tranzito procedūra baigiama, kai prekės, kurioms ši procedūra įforminta, ir būtina informacija yra prieinamos paskirties muitinės įstaigai. Vilniaus teritorinės muitinės 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimas Nr. 18KP-17-846 patvirtina, kad ginčo prekės nebuvo pristatytos į paskirties muitinės įstaigą per nustatytą terminą. Pažymėtina, kad atsakovė šio muitinės sprendimo neskundė ir sumokėjo jai apskaičiuotą prievolę. Kaip galima suprasti iš atsakovės procesinių dokumentų ir jos atstovo paaiškinimų teismo posėdžio metu, atsakovė netinkamu ieškovės bendradarbiavimu pagal Sutartį laiko tinkamų dokumentų nepateikimą, kad atsakovė galėtų užbaigti tranzito procedūrą alternatyviu būdu pagal 2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447, kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatų įgyvendinimo taisyklės, 312 straipsnio 1 dalies c punktą, pateikdama muitinės dokumentą, išduotą trečiojoje šalyje, kurioje prekėms įforminta muitinės procedūra. Tačiau bendradarbiavimo pagal Sutartį pareiga, teismo vertinimu, neapima ieškovės pareigos, atsakovei, kaip tranzito procedūros vykdytojai neįvykdžius savo pirminės pareigos užbaigti tranzitą įprastu būdu, rūpintis, kad tranzito procedūros būtų užbaigtos alternatyviu būdu. Be to, šiuo atveju ieškovė teikė atsakovei dokumentus, pagrindžiančius prekių pristatymą klientui Baltarusijoje, jų pateikimą importo procedūrai Baltarusijos muitinėje, o tai, kad Vilniaus teritorinė muitinė nevertinto šių dokumentų, kaip pagrindžiančių tinkamą tranzito procedūros užbaigimą pagal deklaraciją T1 Nr. 22LTVR40000002F5C5, negali būti pripažįstama kaip ieškovės Sutarties pažeidimas, tuo labiau, kad ieškovė nebuvo importo procedūros vykdytoja Baltarusijoje.

35.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nebuvo jokio teisėto pagrindo ieškovei pervesti atsakovei 5 810 Eur sumą. Nesutiktina su atsakove, kad ieškovė gali apginti savo teises kitais gynybos būdais, t. y. gali ginčyti sandorį dėl nuostolių atlyginimo ar mokėjimo pavedimą. Šiuo atveju konstatavus, kad susitarimas dėl nuostolių atlyginimo nebuvo sudarytas, tokio susitarimo ar neva jo pagrindu atlikto mokėjimo ginčijimas negali būti laikomas tinkamu gynybos būdu.

36.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovė praturtėjo dėl ieškovės veiksmų, kai ji pervedė atsakovei 5 810 Eur, nors tokiam pinigų pervedimui nebuvo jokio teisinio pagrindo. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų prisiėmusi nuostolių atsiradimo riziką, o atsakovė šios aplinkybės ir neginčija. Šiuo atveju ieškovė negali apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais. Taigi darytina išvada, kad yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą ir priteisti jai iš atsakovės 5 810 Eur, kuriuos atsakovė gavo iš ieškovės be teisinio pagrindo (CK 6.273 straipsnio 1 dalis).

37.       Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovė 5 proc. palūkanas. Pagal CK 6.240 straipsnio 1 dalį be teisinio pagrindo įgijęs turto asmuo privalo grąžinti ar atlyginti visas pajamas, kurias jis gavo ar turėjo gauti iš šio turto, nuo to laiko, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie turto įgijimo nepagrįstumą. Už be pagrindo įgytą pinigų sumą skaičiuojamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos. Šios palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo to momento, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie nepagrįstą pinigų gavimą ar sutaupymą. Nagrinėjamu atveju ieškovė palūkanas skaičiuoja nuo 2023 m. vasario 8 d., t. y. nuo kitos dienos, einančios po ieškovės pretenzijoje nustatyto termino grąžinti be teisinio pagrindo gautą sumą. Palūkanos skaičiuojamos iki ieškinio parengimo 2023 m. balandžio 24 d. Teismo vertinimu, ieškovės nurodoma 72,58 Eur palūkanų suma apskaičiuota teisingai ir, atsižvelgiant į CK 6.240 straipsnio 1 dalies nuostatas, priteistina ieškovei iš atsakovės.

38.       Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad pretenzijai, kuria reikalaujama atsakovės sugrąžinti 5 810 Eur sumą, parengti ieškovė patyrė 120 Eur išlaidas. Ieškovė šią sumą prašo priteisti iš atsakovės. Teismo vertinimu, šios ieškovės patirtos išlaidos yra protingo dydžio, pagrįstos byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Bandymas atgauti lėšas ikiteismine tvarka laikytinas protingu ir racionaliu būdu siekiant išspręsti šalių ginčą prieš kreipiantis į teismą. Šias išlaidas ieškovė patyrė dėl atsakovės neteistų veiksmų, negrąžinant ieškovei be pagrindo gautos sumos. Dėl nurodytos priežasties, darytina išvada, kad ieškovei 120 Eur suma priteistina kaip nuostolių atlyginimas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.251 straipsnio 1 dalis). 

39.       Pagal 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, ieškovei iš atsakovės priteisiamos 6 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos (CK 6.210 straipsnio 2 dalis) nuo priteistos sumos (6 002,58 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. gegužės 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.